eacb2f3f-45f2-4219-9ad9-97b5cdc0723d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-234-449/2022 Teisminio proceso Nr. 1-06-1-10003-2013-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.13.; 2.14.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Å iukÅ¡ta raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo E. P. (E. P.) gynėjo Igorio Manzurovo skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atmestas kaltinamojo E. P. gynėjo praÅ¡ymas iÅ¡versti į (duomenys neskelbtini) kalbÄ praneÅ¡imus apie įtarimÄ ir kaltinamÄ jį aktÄ . IÅ¡nagrinėjęs skundÄ , teisėjas n u s t a t ė :

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kita ko, E. P. (E. P.) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį.

2. Kaltinamojo E. P. gynėjas I. Manzurovas 2022 m. sausio 4 d. pateikė pirmosios instancijos teismui praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad jo ginamajam pateikti praneÅ¡imai apie įtarimÄ ir kaltinamasis aktas nėra iÅ¡versti į (duomenys neskelbtini) kalbÄ , todėl jo ginamasis negali pasinaudoti efektyvia gynyba teisme. Tokį praÅ¡ymÄ gynėjas pakartojo ir 2022 m. sausio 13 d. teisiamajame posėdyje, Vilniaus apygardos teismas protokoline nutartimi atmetė kaltinamojo E. P. gynėjo praÅ¡ymÄ dėl kaltinamojo akto vertimo į (duomenys neskelbtini) kalbÄ . Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo užtikrintas rusų kalbos vertėjo dalyvavimas, klausimas, kad jis nesuprastų pareikÅ¡to įtarimo turinio, nebuvo keliamas, teismui taip pat nekilo abejonių, kad kaltinamasis E. P. supranta rusų kalbÄ .

3. Kaltinamojo E. P. gynėjas pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , praÅ¡ydamas pateikti jo ginamajam praÅ¡ymų apie įtarimÄ ir kaltinamojo akto vertimus į (duomenys neskelbtini) kalbÄ , nes jo ginamasis yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis ir supranta tik (duomenys neskelbtini) kalbÄ .

4. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartimi kaltinamojo E. P. gynėjo praÅ¡ymas atmestas. Nutartyje teismas nurodė, kad nekyla abejonių, jog kaltinamasis E. P. gerai supranta rusų kalbÄ , taip pat, atsižvelgdamas į kaltinamojo akto apimtį bei vadovaudamasis operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principais, nutarė įpareigoti prokurorÄ kaltinamÄ jį aktÄ iÅ¡versti į rusų kalbÄ , o į (duomenys neskelbtini) kalbÄ iÅ¡versti tik tÄ kaltinamojo akto dalį, kurioje suformuluotas kaltinamajam E. P. pareikÅ¡tas kaltinimas.

5. Kaltinamojo E. P. gynėjas I. Manzurovas skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir jo praÅ¡ymÄ iÅ¡versti į (duomenys neskelbtini) kalbÄ praneÅ¡imus apie įtarimÄ ir kaltinamÄ jį aktÄ tenkinti. 5.1. Gynėjas nurodo, kad teismui ne kartÄ teikė praÅ¡ymus gauti baudžiamosios bylos procesinius dokumentus, iÅ¡verstus į jo ginamajam suprantamÄ ir gimtÄ jÄ (duomenys neskelbtini) kalbÄ , tačiau teismas tai nuolat ignoravo. Å ioje byloje kaltinamasis aktas E. P. buvo iÅ¡siųstas susipažinti lietuvių kalba.

Tik teisme iÅ¡aiÅ¡kėjus tokioms aplinkybėms, teismas įpareigojo prokurorÄ iÅ¡versti kaltinamÄ jį aktÄ ir iÅ¡siųsti jį kaltinamajam. Tačiau teismas nusprendė, kad jo ginamajam kaltinamasis aktas turi bÅ«ti iÅ¡verstas į rusų kalbÄ . Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad gynyba su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir prašė padaryti E. P. reikÅ¡tų byloje praneÅ¡imų apie įtarimÄ vertimus į (duomenys neskelbtini) kalbÄ , tai nebuvo padaryta, o jam, kaip gynėjui, iÅ¡sakius tuo klausimu savo pozicijÄ , kad teismas nepalieka pasirinkimo ir teks kreiptis su skundu į Europos Žmogaus Teisių TeismÄ (toliau – ir EŽTT), tai buvo palaikyta kaip neleistinas spaudimas teismui.

Be to, gynėjas teismui viename iÅ¡ elektroninių laiÅ¡kų pateikė EŽTT sprendimÄ byloje Vizgirda prieÅ¡ SlovėnijÄ , kuriame konstatuotas pažeidimas, gynėjo vertinimu, minėtame sprendime aptariama situacija yra analogiÅ¡ka nagrinėjamai situacijai. 5.2. Gynėjas, atkreipdamas dėmesį į teismo argumentus apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo rusų kalbos vertėjas, kaltinamasis E. P. raÅ¡ydavo protokoluose rusų kalba ir pan., pažymi, jog visi turi rusų kalbos pagrindus, tačiau, gynėjo vertinimu, to nepakanka.

Be to, gynėjas pažymi, kad kaltinamasis E. P. nepraÅ¡o jam iÅ¡versti visų dokumentų, jis tik praÅ¡o padaryti vertimus tų dokumentų, kurie tiesiogiai jį liečia, t. y. kaltinamojo akto, praneÅ¡imų apie įtarimÄ , laikino nuosavybės teisės apribojimo nutarimų ir nutarčių. 5.3. Gynėjo vertinimu, teismas nepagrįstai teigia, kad kaltinamojo akto vertimas į (duomenys neskelbtini) kalbÄ užims daug laiko ir taip bus vilkinamas bylos nagrinėjimas. Kaltinamasis aktas privalėjo bÅ«ti iÅ¡verstas į (duomenys neskelbtini) kalbÄ dar prieÅ¡ atiduodant baudžiamÄ jÄ bylÄ teismui.

Gynėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 8 straipsnio tinkamas taikymas yra prokuratÅ«ros ir teismo pareiga, todėl Å¡ioje situacijoje, gynėjo nuomone, teisingiausia bÅ«tų grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui tikslu tinkamai jÄ paruoÅ¡i teismui, tai liečia ir dokumentų vertimÄ Ä¯ suprantamas ir gimtÄ sias kaltinamųjų kalbas.

6. Atsiliepimų į skundÄ , pareiÅ¡kimų dėl nuÅ¡alinimo, praÅ¡ymų negauta. Kaltinamojo E. P. gynėjo I. Manzurovo skundas iÅ¡ dalies tenkinamas.

7. Kaltinamojo E. P. gynėjo advokato I. Manzurovo skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atmestas kaltinamojo E. P. gynėjo praÅ¡ymas iÅ¡versti į (duomenys neskelbtini) kalbÄ praneÅ¡imus apie įtarimÄ ir kaltinamÄ jį aktÄ , iÅ¡ dalies tenkinamas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas (BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

8. BPK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ privalo nustatyti, ar baudžiamojo proceso dalyvis moka lietuvių kalbÄ ir ar tam, kad jis tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamÄ jį procesÄ , jam baudžiamojo proceso metu bÅ«tina naudotis vertėjo paslaugomis. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro ir teismo pareiga nustatyti, ar įtariamieji arba kaltinamieji kalba baudžiamojo proceso kalba ir jÄ supranta, taip pat ar jiems reikalingas vertimas, jei nustato, kad reikalingas vertimas – valstybės institucijų pareiga nustatyti, į kokiÄ kalbÄ turi bÅ«ti užtikrintas vertimas, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėtų visapusiÅ¡kai pasinaudoti savo teise į gynybÄ .

Tokiu bÅ«du užtikrinamos kaltinamojo (įtariamojo) teisės, numatytos BPK 44 straipsnyje. Teisinis reglamentavimas nereikalauja, kad visais atvejais bÅ«tų užtikrintas vertimas į gimtÄ jÄ kalbÄ , tačiau bÅ«tina įsitikinti, ar kitÄ užsienio kalbÄ Ä¯tariamasis ar kaltinamasis pakankamai moka ir supranta bei vertimas į Å¡iÄ kalbÄ nepažeis jo teisių. BPK 8 straipsnio 5 dalyje, reglamentuojančioje teisę gauti vertimÄ raÅ¡tu, įtvirtinta, kad bylos dokumentai, kurie įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi bÅ«ti raÅ¡tu iÅ¡versti į jų gimtÄ jÄ kalbÄ arba į kitÄ kalbÄ , kuriÄ jie moka.

Taip pat numatyta, kad minėti asmenys turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ ir dėl kitų svarbių bylos dokumentų, su kuriais jie turi teisę susipažinti, ar jų dalių vertimo raÅ¡tu į jų gimtÄ jÄ kalbÄ arba į kitÄ kalbÄ , kuriÄ jie moka. Å ioje dalyje įtvirtinta ir speciali dėl tokių praÅ¡ymų priimtų procesinių sprendimų apskundimo tvarka. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad tokia tvarka turi bÅ«ti taikoma ir tuomet, kai praÅ¡ymas teikiamas ir dėl procesinių dokumentų, kurie nurodyti BPK 8 straipsnio 5 dalies pirmame sakinyje.

Nepriklausomai nuo to, ar dėl tokio prašymo teismas priima protokolinę, ar rašytinę nutartį, tokia nutartis yra skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka. Todėl nesutiktina su žemesniojo teismo pozicija, kad galimybė skųsti yra tik tuomet, kai teismas priima rašytinę nutartį.

9. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies a punktÄ kiekvienas asmuo, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , turi teisę „bÅ«ti tinkamai informuotas, t. y. kalba, kuriÄ jis supranta, ir iÅ¡samiai informuotas apie jam pareikÅ¡tų kaltinimų pobÅ«dį ir priežastis“. EŽTT sprendime byloje Vizgirda prieÅ¡ SlovėnijÄ pažymėjo, kad baudžiamajame procese kaltinamasis aktas atlieka esminį vaidmenį, nes nuo jo įteikimo momento asmeniui oficialiai praneÅ¡ama apie faktinius ir teisinius jo kaltinimo pagrindus.

Kaltinamasis, kuriam nėra žinoma teismo vartojama kalba, praktiÅ¡kai atsiduria nepalankioje padėtyje, jei kaltinamasis aktas nėra iÅ¡verstas į jam suprantamÄ kalbÄ . Kaltinamasis, kuris negali suprasti ar vartoti baudžiamojo proceso kalbos, turi teisę į nemokamÄ vertėjo pagalbÄ , kuri apima visų dokumentų ar parodymų vertimÄ jam iÅ¡keltoje byloje, kuriuos jam bÅ«tina suprasti arba kurie yra bÅ«tini, jog jis pasinaudotų teise į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ . Tačiau EŽTT pabrėžė ir tai, kad Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punktas nereiÅ¡kia reikalavimo iÅ¡versti raÅ¡tu visus raÅ¡ytinius įrodymus arba oficialius dokumentus.

Å iuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad atitinkamose nuostatose kalbama apie „vertėjÄ Å¾odžiu“, o ne „vertėjÄ raÅ¡tu“. Tai reiÅ¡kia, kad žodinė kalbinė pagalba gali užtikrinti Konvencijos reikalavimus. Vis dėlto faktas, kad teikiamas vertimas žodžiu turėtų bÅ«ti toks, kad kaltinamasis galėtų suprasti informacijÄ apie bylÄ prieÅ¡ jį ir ginti save, ypač galėdamas pateikti teismui savo įvykių versijÄ . Procese dalyvaujančios valdžios institucijos, ypač teismai, turi patikrinti, ar teisingumas teismo procese reikalauja arba reikalavo paskirti vertėjÄ , kuris padėtų kaltinamajam.

EŽTT nuomone, Å¡i pareiga neapsiriboja tais atvejais, kai kaltinamas užsienietis pateikia aiÅ¡kų praÅ¡ymÄ dėl vertimo. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisingÄ teismo procesÄ demokratinėje visuomenėje užima svarbiÄ vietÄ , jos svarba iÅ¡kyla, kai yra priežasčių įtarti, kad asmuo nėra įgudęs proceso kalbos vartotojas, pavyzdžiui, jei jis nėra tos Å¡alies, kurioje vyksta procesas, pilietis ir gyventojas. Tarptautinis teismas pažymėjo ir tai, kad kaltinamojo gebėjimai kalbėti trečiÄ ja kalba turėtų bÅ«ti patikrinti prieÅ¡ priimant sprendimÄ jÄ vartoti.

Be to, EŽTT sprendime byloje Vizgirda prieÅ¡ SlovėnijÄ pažymėjo, kad nustatant kaltinamojo vertimo poreikius jo kalbų žinios yra labai svarbios. Å iuo klausimu EŽTT pridÅ«rė, kad tai, jog kaltinamojo proceso arba trečiosios kalbos, į kuriÄ vertimas yra lengvai prieinamas, žinios yra bendros, savaime neturėtų sudaryti kliūčių Å¡iam asmeniui pasinaudoti vertimu į kalbÄ , kuriÄ jis supranta pakankamai gerai, kad galėtų visiÅ¡kai pasinaudoti savo teise į gynybÄ . Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ reikalavimo, kad kaltinamasis bÅ«tų informuotas apie kaltinimÄ ta kalba, „kuriÄ jis supranta“, ir iÅ¡ reikalavimo, kad vertimas žodžiu turi užtikrinti, jog kaltinamasis galėtų žinoti apie bylÄ prieÅ¡ jį ir ginti save.

10. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vertimo kaltinamajam užtikrinimas yra bÅ«tinas ir tokiais atvejais, kai kaltinamasis turi proceso kalbÄ mokantį gynėjÄ , nes teisė į teisingÄ teismÄ reikalauja, kad kaltinamasis pats suprastų procesÄ ir galėtų informuoti gynėjÄ apie bet kokius argumentus, kurie gali bÅ«ti panaudoti gynybos metu. Taigi, tai, kad įtariamojo ar kaltinamojo gynėjas moka proceso kalbÄ , nėra pakankama (EŽTT sprendimai bylose Kamasinski prieÅ¡ AustrijÄ ; Cuscani prieÅ¡ Jungtinę Karalystę). Vertimo užtikrinimas turi bÅ«ti toks, kad kaltinamasis žinotų apie jam iÅ¡keltÄ bylÄ ir galėtų apsiginti, ypač galėtų pateikti savo įvykių versijÄ Â (EŽTT sprendimai bylose Hermi prieÅ¡ ItalijÄ ; Kamasinski prieÅ¡ AustrijÄ ).

11. IÅ¡ EŽTT sprendimų matyti, kad sprendžiant, ar kaltinamasis (įtariamasis) pakankamai supranta kalbÄ , įvertinamos tokios aplinkybės, kaip jo gyvenamoji vieta, gyvenimo konkrečioje valstybėje laikas, taip pat gebėjimas reikÅ¡ti mintis ta kalba, pavyzdžiui, pakomentuoti susidariusiÄ situacijÄ ir pan. (žr. EŽTT sprendimÄ byloje Hermi prieÅ¡ ItalijÄ ). Taip pat tarptautinis teismas atkreipia dėmesį ir į kaltinimų sudėtingumÄ , darbinę veiklÄ , taip pat ankstesnius pareiÅ¡kimus apie tam tikros kalbos mokėjimÄ (žr. EŽTT sprendimÄ byloje Katritsch prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad turi bÅ«ti įvertinama asmens gyvenamoji, darbo vieta, taip pat galima atsižvelgti į iÅ¡silavinimo įgijimo vietÄ , pilietybę, įtariamojo, kaltinamojo nuosekliÄ pozicijÄ dėl tam tikros kalbos vertimo ir vertėjo užtikrinimo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-543/2011).

13. Apibendrinant pirmiau nurodytÄ praktikÄ , visų pirma, bylÄ nagrinėjantis teismas turi bÅ«ti aktyvus ir įsitikinti, ar proceso kalbos nemokančiam kaltinamajam vertimas ne į gimtÄ jÄ kalbÄ , o į kitÄ užsienio kalbÄ yra pakankama priemonė, užtikrinanti tinkamÄ kaltinamojo dalyvavimÄ procese bei jo teisę į gynybÄ . Antra, sprendžiant dėl vertimo į kitÄ užsienio kalbÄ , bÅ«tina įvertinti aplinkybių visumÄ â€“ asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , pilietybę, darbo vietÄ , kaltinimų sunkumÄ ir kt., nesuteikiant iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės vienai aplinkybei, o vertinant jų visumÄ , nes tik taip galima įsitikinti, ar kaltinamasis moka Å¡iÄ kalbÄ , jÄ supranta ir gali ja kalbėti taip, kad galėtų visapusiÅ¡kai pasinaudoti savo teise į gynybÄ . Be to, EŽTT yra pabrėžęs, kad iÅ¡ bendros informacijos negalima preziumuoti, kad kaltinamasis moka ar supranta proceso arba kitÄ kalbÄ , tai turi bÅ«ti tiksliai nustatyta.

14. Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. P. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, kurio gimtoji kalba – (duomenys neskelbtini), ir jis nemoka proceso kalbos. Ikiteisminio tyrimo metu, atliekant įvairius proceso veiksmus, kurių atlikime dalyvavo kaltinamasis E. P. (jo apklausų, asmens parodymų atpažinti metu, laikino sulaikymo, suėmimo skyrimo metu ir kt.), dalyvavo rusų kalbos vertėjas, nė vieno veiksmo atlikimo metu nebuvo užtikrinamas vertimas į (duomenys neskelbtini) kalbÄ , taigi Å¡ių veiksmų atlikimo metu jis bendravo rusų kalba.

Bylos medžiaga patvirtina, kad procesiniai sprendimai dėl procesinių prievartos priemonių (t. 109, b. l. 138), paneÅ¡imai apie įtarimÄ jam buvo įteikti rusų kalba, jų įteikimo metu kaltinamasis parašė kelis žodžius rusų kalba apie praneÅ¡imo apie įtarimÄ kopijos gavimÄ (t. 109, b. l. 24-26), taip pat teisės turėti gynėjÄ iÅ¡aiÅ¡kinimo protokoluose Å¡ia kalba trumpai parašė savo pozicijÄ dėl gynėjo (t. 109, b. l. 27, 49, 52, 63, 84), asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokoluose yra paraÅ¡yti keli žodžiai rusų kalba (t. 109, b. l. 43, 45), apžiÅ«ros protokole jis nurodė tik vienÄ Å¾odį rusų kalba (t. 109, b. l. 95-96), taip pat rusų kalba parašė ir apie grÄ Å¾inamus daiktus pakvitavime (t. 109, b. l. 97), įtariamojo apklausos protokole nurodyta, kad jis nemoka lietuvių kalbos, protokolo dalyje dėl kalbos, kuria pageidauja duoti parodymus, nurodyta rusų kalba (t. 109, b. l. 32-34, 50, 53-62, 64-66, 86), ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant, jis nurodė, kad nesupranta lietuvių kalbos, apie tai, kokia kalba pageidauja duoti parodymus, nėra užfiksuota, Å¡ios apklausos metu dalyvavo rusų kalbos vertėjas (t. 109, b. l. 37-40), tokia informacija užfiksuota ir posėdžio, kurio metu spręstas suėmimo klausimas (t. 109, b. l. 105-108), beje, Å¡io posėdžio metu E. P. gynėja D.

E. Mikalauskaitė nurodė, kad jos ginamajam gal yra sunku iÅ¡sakyti savo mintis rusų kalba (t. 109, b. l. 108), laikino sulaikymo protokole nurodyta, kad iÅ¡ to, kas iÅ¡versta, jis nesupranta, už kÄ jį sulaikė, taip pat prieraÅ¡as, kad iÅ¡versta į suprantamÄ kalbÄ , t. y. rusų kalbÄ (t. 109, b. l. 92, 93). Kita vertus, nustatyta ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pats kaltinamasis E. P. dokumentus teikė gimtÄ ja (duomenys neskelbtini) kalba (t. 109, b. l. 165-166). Tai rodo, kad vis tik kaltinamajam lengviau naudotis savo procesinėmis teisėmis gimtÄ ja kalba.

15. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, Å¡ioje nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad teisiamajame posėdyje turi bÅ«ti užtikrinamas rusų kalbos vertėjas, tačiau motyvų, kodėl tik rusų kalbos vertėjas, nenurodyta (t. 141, b. l. 76). 2021 m. gruodžio 17 d. teisiamajame posėdyje, dalyvaujant rusų kalbos vertėjui, kaltinamasis E. P. paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį aktÄ yra gavęs tik lietuvių kalba.

Teisiamojo posėdžio metu teismas, nustatydamas kaltinamojo asmenybę ir žinodamas, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, iÅ¡ esmės nesiaiÅ¡kino, kokios kalbos vertėjas bÅ«tų reikalingas kaltinamajam, kokia kalba jam yra suprantama, neįsitikino, ar iÅ¡ tikrųjų jis pakankamai gerai moka ir supranta rusų kalbÄ . Kito teisiamojo posėdžio metu, kuris vyko 2022 m. sausio 13 d., kaltinamojo gynėjas nurodė, kad kaltinamajam turi bÅ«ti užtikrintas vertimas į (duomenys neskelbtini) kalbÄ , pats kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad jis kažkiek moka rusų kalbÄ , bet jo žinios yra bendro pobÅ«džio.

Kaltinamojo E. P. gynėjas ne kartÄ (2022 m. sausio 4 d., 2022 m. kovo 17 d., 2022 m. balandžio 7 d., 2022 m. gegužės 9 d., 2022 m. gegužės 11 d.) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas siųsti dokumentus, užtikrinti vertimÄ Ä¯ gimtÄ jÄ (duomenys neskelbtini) kalbÄ , kadangi jo ginamasis gerai nemoka rusų kalbos. Be to, iÅ¡ gynėjo pateiktų dokumentų apie kaltinamojo iÅ¡silavinimÄ , Å¡eiminę padėtį matyti, kad kaltinamasis, jo Å¡eimos nariai yra (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai, gyvena (duomenys neskelbtini) Respublikoje, 2005 m. kaltinamasis įgijo bendrÄ jį vidurinį iÅ¡silavinimÄ irgi Å¡ioje valstybėje.

16. Ä®vertinus teismų praktikÄ , pirmiau nustatytas ir iÅ¡dėstytas aplinkybes, aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bylÄ nagrinėjantis teismas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nustatant, kokios kalbos vertimas yra reikalingas bÅ«tent kaltinamajam E. P.. PrieÅ¡ingai, teismas preziumavo, kad kaltinamasis pakankamai moka rusų kalbÄ vien dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo rusų kalbos vertėjas. Nepriklausomai nuo to, kokie sprendimai buvo priimti ikiteisminio tyrimo metu, teismas privalo pats įsitikinti, ar kaltinamasis moka ir supranta kalbÄ , į kuriÄ užtikrinamas vertimas, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta.

Taip pat tai, kad kitose bylose kasacinės instancijos teismas yra pripažinęs, jog nebuvo padaryta pažeidimų, kadangi (duomenys neskelbtini) Respublikos ar kitų valstybių piliečiai supranta ir moka rusų kalbÄ , savaime negali reikÅ¡ti, kad tokių valstybių visiems piliečiams gali bÅ«ti užtikrinamas vertimas į rusų, o ne į jų gimtÄ jÄ kalbÄ . Tokios prezumpcijos negali bÅ«ti daromos, o kiekvienu konkrečiu atveju svarbu nustatyti, ar kaltinamasis moka kalbÄ , į kuriÄ valstybė planuoja užtikrinti vertimÄ .

IÅ¡ tikrųjų bylos medžiaga leidžia teigti, kad E. P. kažkiek moka rusų kalbÄ , ikiteisminio tyrimo metu jis paraÅ¡ydavo trumpus sakinius, taip pat kalbėjo apklausų metu, dalyvavo atliekant pavienius proceso veiksmus, atsakinėjo į klausimus teisiamojo posėdžio metu, nustatant jo asmenybę. To neneigia ir pats kaltinamasis, kuris teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gali susikalbėti, jo žinios yra bendro pobÅ«džio. Vis tik tinkamas teisės į vertimÄ užtikrinimas teisminio nagrinėjimo metu reikalauja jau nebe bendro pobÅ«džio žinių, o pakankamai gerų kalbos žinių, kurios leistų tinkamai dalyvauti bylos teisminiame nagrinėjime, realizuoti visas teises, įskaitant teisę į gynybÄ .

Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu atliekami įvairÅ«s proceso veiksmai, dalyvauja ne vienas proceso dalyvis, bÅ«tent tuo Å¡is procesas skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu atliekamų pavienių veiksmų su konkrečiu įtariamuoju, todėl norint užtikrinti tinkamÄ kaltinamojo dalyvavimÄ teisminiame nagrinėjime, teisingÄ procesÄ , bÅ«tina įsitikinti, ar kalbÄ , į kuriÄ buvo užtikrinamas vertimas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis moka ir supranta taip gerai, kad tinkamai galės pasinaudoti savo teisėmis bÅ«tent teisminio nagrinėjimo metu.

Kaltinamasis E. P. gimė (duomenys neskelbtini) m., kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų, iÅ¡silavinimÄ Ä¯gijo (duomenys neskelbtini) Respublikoje tuo metu, kai jau buvo atkurta Å¡ios valstybės nepriklausomybė, jo Å¡eimos nariai yra (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai, taip pat jis Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Be to, kaip jau nurodyta, ir ikiteisminio tyrimo metu savo iniciatyva teikdamas dokumentus, jis tai darė (duomenys neskelbtini) kalba. Be to, svarbu ir tai, kad E. P. pareikÅ¡tas ne vienas kaltinimas, jis kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su kitais kaltinamaisiais padarė turtinio, finansinio pobÅ«džio, įskaitant pinigų plovimÄ , nusikaltimus, taigi, pareikÅ¡ti kaltinimai yra sudėtingi, be to, kaltinamasis aktas yra itin didelės apimties.

Todėl, siekiant, kad kaltinamasis E. P. galėtų visapusiÅ¡kai pasinaudoti savo teise į gynybÄ bylos teisminio nagrinėjimo metu ir kad bÅ«tų užtikrintas jam teisingas procesas, jam turi bÅ«ti užtikrinamas vertimas į gimtÄ jÄ (duomenys neskelbtini) kalbÄ teisminio nagrinėjimo metu.

17. AukÅ¡tesnysis teismas nesutinka su žemesniojo teismo sprendimu į (duomenys neskelbtini) kalbÄ iÅ¡versti tik dalį kaltinamojo akto, t. y. tik kaltinamajam E. P. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , taip pat nepagrįstai teismas teigia, kad tokiu sprendimu siekiama užtikrinti ir proceso greitumo principÄ . Proceso greitumo principas negali paneigti kaltinamojo teisės į pagrindinių dokumentų vertimÄ raÅ¡tu. BPK 23 straipsnyje įtvirtinta, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, apraÅ¡oma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tÄ veikÄ .

Taigi, kaltinamasis aktas yra pirmasis dokumentas, apibrėžiantis bylos nagrinėjimo ribas teisme, todėl kaltinamojo susipažinimas ne tik su pareikÅ¡tu kaltinimu, bet ir su duomenimis, kuriais kaltinimÄ palaikantis prokuroras grindžia kaltinimÄ , yra svarbus teisės į gynybÄ užtikrinimo elementas. Todėl tokio procesinio dokumento įteikimas kaltinamajam jam gerai suprantama jo gimtÄ ja kalba, nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) kalba, neturi bÅ«ti kvestionuojamas, tai yra įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 8 straipsnio 5 dalis ir BPK 220 straipsnio 4 dalis).

Ir, prieÅ¡ingai, tokios apimties dokumento įteikimas kalba, kuria kaltinamojo žinios yra bendro pobÅ«džio, neužtikrins jo teisės į gynybÄ teisminio proceso metu. Kita vertus, teisminio nagrinėjimo stadijoje nėra prasmės versti ikiteisminio tyrimo metu įteiktų praneÅ¡imų apie įtarimus, kadangi galutinis įtarimas tampa kaltinimu, kuris nurodomas kaltinamajame akte, kurio vertimas privalo bÅ«ti užtikrintas. Papildomai pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo stadijoje svarbu užtikrinti ir tinkamÄ kaltinamojo teisės į vertimÄ Å¾odžiu, įtvirtintos BPK 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse, įgyvendinimÄ , esant poreikiui, žodžiu iÅ¡versti byloje esančiÄ medžiagÄ ir pan.

18. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. P. gynėjo I. Manzurovo skundo reikalavimas iÅ¡versti praneÅ¡imus apie įtarimÄ yra nepagrįstas, todėl netenkinamas, tačiau kitas reikalavimas – iÅ¡versti visÄ kaltinamÄ jį aktÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) kalbÄ , yra pagrįstas, todėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis, kuria toks praÅ¡ymas atmestas, naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas, kuriuo patenkintina skundo dalis dėl viso kaltinamojo akto vertimo raÅ¡tu į (duomenys neskelbtini) kalbÄ .

AukÅ¡tesnysis teismas, atsižvelgdamas į BPK 220 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ prokuroro pareigÄ iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuoraÅ¡Ä pasiraÅ¡ytinai įteikti kaltinamajam, daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent prokuroras kaltinamajam turi įteikti kaltinamojo akto vertimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) kalbÄ . Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį, kuria atmestas kaltinamojo E. P. (E. P.) gynėjo Igorio Manzurovo praÅ¡ymas, panaikinti ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ .

Patenkinti kaltinamojo E. P. (E. P.) gynėjo Igorio Manzurovo skundo dalį dėl viso kaltinamojo akto vertimo raÅ¡tu į (duomenys neskelbtini) kalbÄ . Ä®pareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ kaltinamajam E. P. (E. P.) įteikti kaltinamojo akto vertimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) kalbÄ . Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas Linas Å iukÅ¡ta