eacac4e9-eefc-4822-9fda-6126f2636477 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                             Administracinė byla Nr. I-4714-815/2016                             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05395-2015-3           Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.1; 1.15.2.3.2; 1.21; 1.37.2.3; 1.37.3; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui M.

D. (M. D.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. D. (M. D.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas M. D. (M. D.) (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su 2015 m. lapkričio 11 d. skundu, kuriame praÅ¡o teismÄ (b. l. 1–36):1.1. atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl turtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 1.131 straipsnio 2 dalios) ir netaikyti senaties reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo už asmeninių neturtinių teisių pažeidimus (CK 1.134 straipsnio 1 punktas);1.2. priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 27 974 Eur turtinės žalos ir 33 167 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .2.

PareiÅ¡kėjo skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tokiais argumentais.2.1. Pasak pareiÅ¡kėjo, jis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) kalintas nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2013 m. gegužės 9 d. su pertraukomis, iÅ¡ viso 176 dienas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, nežmoniÅ¡komis, žiauriomis sÄ lygomis, kurios dažnai prilygo kankinimui, tuo Å¡iurkščiai buvo pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės, o teisių pažeidimais jam padaryta žala, kuriÄ privalo atlyginti valstybė, atstovaujama atitinkamų institucijų. 2.2.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad:– žalÄ dėl diskriminavimo, draudimo susiraÅ¡inėti, trukdymo palaikyti Å¡eimos ir socialinius ryÅ¡ius kildina iÅ¡ nekokybiÅ¡ko teisinio reguliavimo, iÅ¡ dalies Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarime pripažinto prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, bei iÅ¡ dalies Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2013 m. liepos 9 d. sprendime pripažinto pažeidžiančiu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – ir Konvencija), Å¡iuo atveju atsakovės atstovė yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Ministerija);– žalÄ dėl įkalinimo įstaigos perpildymo ir su tuo susijusių pažeidimų kildina ir iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir LRV) prisiimtų įsipareigojimų savo piliečiams nevykdymo (2004 m. gegužės 24 d., 2008 m. kovo 26 d., 2009 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. liepos 22 d. nutarimai), pareiÅ¡kėjo teisių ir teisėtų lÅ«kesčių pažeidimo, Å¡iuo atveju atsakovės atstovė yra Ministerija;– žalÄ dėl kankinimo alkiu kildina iÅ¡ tiesioginio diskriminavimo, kuris vykdomas LRV 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14, Ministerijos 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymo Nr. 253 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 pagrindais, Å¡iuo atveju atsakovės atstovais solidariai yra Ministerija ir departamentas;– žalÄ dėl įkalinimo įstaigos perpildymo ir su tuo susijusių pažeidimų, higienos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų nesilaikymo), diskriminavimo ir kankinimo alkiu kildina iÅ¡ teisės aktuose nustatytų Departamento pareigų nevykdymo, t. y. neteisėto neveikimo, bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimo, tiesioginio neteisėto veikimo (CK 6.246 straipsnis), nekontroliuojant pavaldžių institucijų, įsakymuose įtvirtinant aukÅ¡tesnės galios teisės aktams prieÅ¡ingas ploto normas, aukÅ¡tesnės galios teisės aktams iÅ¡ dalies prieÅ¡ingas eksploatavimo taisykles, įtvirtinant tiesioginį diskriminavimÄ , todėl Å¡iuo atveju atsakovės atstovais solidariai yra Departamentas ir Ministerija;– žalÄ dėl CK 6.246 straipsnyje įtvirtintos bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nepaisymo, neteisėto neveikimo nevykdant teisės aktuose nustatytų pareigų, neteisėto veikimo, įrengiant kamerose perteklines miegamÄ sias vietas ir kalinant pareiÅ¡kėjÄ perpildytose kamerose, higienos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų nesilaikymo, diskriminavimo ir kankinimo alkiu, neaprÅ«pinimo pajamomis, draudimo palaikyti Å¡eimos ir socialinius ryÅ¡ius, kildina tiesiogiai iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K administracijos ir pareigÅ«nų veikimo / neveikimo, todėl Å¡iuo atveju atsakovės atstovė yra LukiÅ¡kių TI-K administracija.2.3.

Įkalinimo įstaigos perpildymas ir su tuo susiję pažeidimai2.3.1. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas gyvenamosios patalpos plotas, šį teiginį pareiškėjas grindžia Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999) iki 2010 m. galiojusia 5 m2 kameros ploto norma, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d.

įsakyme Nr. 178 patvirtintų Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 11.1 punktu, EŽTT praktika (bylomis Ananyev ir kt prieÅ¡ RusijÄ , Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , Lind prieÅ¡ RusijÄ , Kantyrev prieÅ¡ RusijÄ , A. Frolov prieÅ¡ RusijÄ , Labzov prieÅ¡ RusijÄ , Orchowski prieÅ¡ LenkijÄ , Lautaru prieÅ¡ RumunijÄ , Sulejmanovic prieÅ¡ ItalijÄ ), Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsniu, Konvencijos 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Tarptautinio politinių ir pilietinių teisių pakto 7, 10 straipsnių, Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal KonvencijÄ prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ (toliau – ir Konvencija prieÅ¡ kankinimÄ ) (jos 2, 16 straipsnių) pažeidimu, Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų ,nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (toliau – ir CPT) rekomendacijomis, CPT standartų I skyriaus 43 punktu,.

CPT ataskaitos CPT/Inf (2011)17 33 punktu, CPT ataskaitos CPT/Inf (2009)22 33punktu, CPT ataskaitos CPT/Inf(2014)18 36 punktu.2.3.2. Pagal įsakyme Nr. V-124 patvirtintÄ normÄ asmeniui privalo bÅ«ti suteikiama ne mažiau kaip 3,6 m2 gyvenamojo kameros ploto, turi bÅ«ti įrengti baldai ir reikmenys, nustatyti Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 14.6, 14.7, 14.8 punktuose, gyvenamojoje kameros dalyje privalo bÅ«ti įrengti ir baldai bei reikmenys, nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakyme Nr. 1R-139 (toliau – ir įsakymas Nr. 1R-139) patvirtintose Materialinio buitinio aprÅ«pinimo normose (toliau – ir Normos), tačiau minėtose teisės normose nurodytÄ inventorių sutalpinus į 3,6 m2, kamerose visiÅ¡kai nebeliktų laisvo grindų ploto. Atsižvelgiant į Europos Bendrijos direktyvas, draudžiančias žiaurų elgesį su gyvÅ«nais, akivaizdu, kad tardymo izoliatoriuose kalinamiems žmonėms įsakyme Nr.V-124 nustatytos blogesnės kalinimo sÄ lygos už tas, kurios nustatytos kiaulių auginimui.2.3.3.

Lukiškių TI-K neteisėtai įrengti pertekliniai metaliniai savadarbiai dviaukščiai (iki 2013 m. vidurio – net triaukščiai) gultai, vietoje privalomų įrengti lovų. Pasak pareiškėjo, jis laikytas kamerose, kurių plotas buvo 6,43 m2–7,87 m2, ir sanitariniai mazgai užėmė apie 3 m2, taigi gyvenamieji kamerų plotai siekė 3,4 m2–4,8 m2. Pareiškėjas taip pat laikytas kamerose, kurių plotai buvo 34,57 m2– 42,33 m2, sanitariniai mazgai užėmė apie 3 m2, taigi, gyvenamieji kamerų plotai siekė 31 m2–39 m2;

Å¡iose kamerose buvo neteisėtai įrengti 6–7 dviaukščiai savadarbiai metaliniai gultai. Suprantama, kad 3,4 m2–4,8 m2 gyvenamojo ploto kamerose, laikantis įsakymo Nr.V-124, negali bÅ«ti laikomas daugiau kaip vienas asmuo, tačiau į tokiose kamerose laikyti 3–4 žmonės, o iki 2013 m. vidurio – net iki 6 žmonių. Daugiavietėse kamerose negalėjo bÅ«ti apgyvendinama daugiau kaip 8–10 asmenys, tačiau laikyta po 12–14 asmenų. 2.3.4. LukiÅ¡kių TI-K pažymose nurodo ne gyvenamuosius kamerų plotus, o ženkliai didesnius skaičius: prie gyvenamojo kameros ploto prideda neteisėtai įrengtų perteklinių miegamųjų vietų užimamus plotus (jų užimamas plotas negali bÅ«ti įskaičiuojamas į gyvenamÄ jį plotÄ ) ir sanitarinio mazgo plotÄ .

PareiÅ¡kėjas remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 19 ir 21 punktais, TI taisyklių 14.5 punktu ir nurodo, kad sanitarinio mazgo plotas negali bÅ«ti įskaičiuojamas į gyvenamÄ jį kameros plotÄ .2.3.5. PareiÅ¡kėjas remiasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 44 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems privalo bÅ«ti suteikta atskira miegamoji vieta, pagal Normas ir TI taisyklių 14.6 punktÄ kamerose turi bÅ«ti įrengtos lovos, o ne savadarbiai gultai.

Savadarbių gultų įrengimas Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teises dar mažiausiai 3 aspektais:– lova yra minkštas ar turintis bent minimalias spyruokliavimo savybes baldas, gultas yra kieta konstrukcija, o Lukiškių TI-K įprastos gulėjimui skirtos kietos savadarbės konstrukcijos, t. y. gultai, taigi, pažeidžiami teisės aktų reikalavimai ir pareiškėjo teisę gulėti lovoje;– pagal teisės aktus vienam asmeniui turi būti skirta viena metalinė lova, atskira miegamoji vieta, t. y. viena lova negali būti skirta vienu metu naudotis 2 ar daugiau asmenų.

Minėti teisės aktai iÅ¡ principo nedraudžia kamerose įrengti daugiaviečių / daugiaaukščių lovų, tačiau Å¡ių reikalavimų prasmė ta, kad viena lova, nesvarbu, ar ji daugiavietė, ar daugiaaukÅ¡tė, ji privalo bÅ«ti skirta tik vienam asmeniui;– LukiÅ¡kių TI-K nėra baldų gamintojų, tokia veiklos rÅ«Å¡is neįtvirtinta LukiÅ¡kių TI-I nuostatuose, todėl Å¡i institucija negali gaminti savadarbius baldus ar gultus, o privalo pirkti pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymÄ , be to, įstaigoje nėra įrodymų, jog lovos eksploatavimo terminas yra ne ilgesnis kaip 10 m.2.3.6.

Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo suteikta atskira lova miegui, toks visiškas privatumo nebuvimas civilizuotam žmogui yra absoliučiai nepriimtinas. Dėl neteisėtai įrengtų perteklinių gultų visiškai nesant laisvos vietos, kamerose nebuvo įrengti privalomi baldai, pareiškėjas asmeninius daiktus ir maisto produktus buvo priverstas laikyti ant grindų (po gultais) krepšyje, o ten šmirinėjo tarakonai. Kamerose visiškai nesant laisvos vietos, jose nebuvo įrengtos taburetės kiekvienam asmeniui – su stalu buvo sumontuotos 2 taburetės, tačiau kameroje laikyta iki 4 asmenų (2013 m. stalų ir taburečių apskritai nebuvo, laikyta iki 6 asmenų) , Taigi, akivaizdžiai pažeidžiamas teisės akto reikalavimas dėl reikiamų baldų įrengimo.

PareiÅ¡kėjas perpildytose kamerose turėjo dalintis stalu (jo matmenys – 60 cm x 60 cm) su dar 2–3 asmenimis, dėl ko pareiÅ¡kėjas buvo priverstas laukti eilėje pavalgyti prie stalo ir valgyti atÅ¡alusį maistÄ . Daugiavietėse kamerose stalų ir suolų visiems kalinamiems asmenims taip pat nepakako. Sanitariniai mazgai neturėjo atskiros oro Å¡alinimo sistemos, ventiliacijos sistemos kamerose apskritai nebuvo, dėl perteklinių grotų įrengimo galimybės vėdinti kameras per langus tai pat nebuvo, tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti tik simbolinio dydžio sienelėmis ir įrengti mažiau negu 1 m atstumu nuo valgymui skirto stalo, taigi, perpildytose kamerose buvo nuolat jaučiama tualeto smarvė.

PareiÅ¡kėjas dėl kamerų perpildymo dažnai buvo priverstas laukti eilėje pasinaudoti tualetu, dėl netinkamo tualeto įrengimo nebuvo galimybės naudotis tualetu žmogaus orumo nežeminančiomis sÄ lygomis. Patalpos Å¡ildymo įrangai ir virÅ¡ jos esančiai virÅ¡utinių drabužių pakabai (TI taisyklių 14.9, 14.11 punktų reikalavimai) esant įrengtoms sanitariniame mazge, pareiÅ¡kėjas virÅ¡utinius rÅ«bus buvo priverstas laikyti tualete, be to, sanitariniuose mazguose nebuvo įrengti veidrodžiai (HN 76:2010 21 punkto pažeidimas).

Taigi nežmoniÅ¡kos ir žmogaus orumÄ Å¾eminančios kalinimo sÄ lygos yra sÄ moningai įtvirtintos įsakyme Nr. V-124, o LukiÅ¡kių TI-K administracija sÄ moninga tyčia Å¡ias nežmoniÅ¡kas sÄ lygas darė dar žiauresnes.2.3.7. PareiÅ¡kėjas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A442-534/2014, Nr. A520-2791/2012, Nr.A438-121/2009), nurodo, kad žinoma Å¡abloninė LukiÅ¡kių TI-K pozicija atkakliai neigti akivaizdžiÄ kaltę dėl minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimų ir tvirtinti, kad laikytis teisės aktų reikalavimų LukiÅ¡kių TI-K negali, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija savo elgesiu nesiekia kalinamų asmenų kankinti ir nesiekia tyčia sudaryti jiems nežmoniÅ¡kų kalinimo sÄ lygų, todėl įstaigos veika, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra teisėta.

Pažymėtina, kad valstybė negali žmogaus teises pažeidžiančių kalinimo sÄ lygų teisinti nepakankamais iÅ¡tekliais. Remiantis Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimu, bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas; todėl savo santykius su valstybe grįsdamas principu bona fide, žalÄ patyręs pilietis tikisi mažų mažiausiai bent jau neteisėtų veikų pripažinimo ir atsipraÅ¡ymo 2.3.8. PrieÅ¡taravimas tarp įsakymo Nr.V-124 1.3.1 punkto patvirtinto 3,6 m2 ploto normatyvo ir to paties įsakymo punktuose 1.1.3 ir 1.2.2 patvirtinto tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje galimo laikyti žmonių skaičiaus, bei su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2003 m. liepos 2 d.

įsakyme Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyto kalėjime galimo laikyti žmonių skaičiaus, yra Departamento bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas, kas yra vienas iÅ¡ atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės pagrindų. Perteklinės miegamosios vietos kamerose negalėjo bÅ«ti įrengtos be LukiÅ¡kių TI-K administracijos žinios. Taigi, perteklines miegamÄ sias vietas kamerose LukiÅ¡kių TIK administracija įrengė neteisėtai, kas yra neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme ir yra atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės pagrindas.Taigi LukiÅ¡kių TI-K administracija savo elgesiu sÄ moningai siekė pareiÅ¡kėjÄ kankinti, sÄ moninga tyčia sudarė jam žiaurias, nežmoniÅ¡kas kalinimo sÄ lygas, sÄ moninga tyčia veikė prieÅ¡ingai teisės aktų reikalavimams.

Atvejai, kai 4 asmenys laikomi vienoje patalpoje turi naudotis apie 0,5 m2 erdve, traktuotini kaip institucijos nusikalstama tyčinė veikla, siekianti kankinti žmogų, toks elgesys su pareiÅ¡kėju pagal Konvencijos prieÅ¡ kankinimÄ 4 straipsnį privalo bÅ«ti kvalifikuojamas kaip kriminalinis nusikaltimas.2.3.9. Dėl labai ankÅ¡tų kamerų buvo 20 cm–40cm pločio tarpai tarp gulto ir stalo, vos 40–50cm tarpai tarp gulto ir praustuvės, vos 20 cm–30 cm tarpai tarp gulto ir tualeto sienelės: pro tokius plyÅ¡ius net lieso kÅ«no sudėjimo asmenims bÅ«davo sunku prasisprausti.

PareiÅ¡kėjas buvo priverstas visÄ parÄ gulėti savo gulte, nes erdvės atsistoti kameroje vienu metu buvo tik vienam asmeniui. PareiÅ¡kėjas priverstinai kamerose visÄ laikÄ gulėjo savo gulte, o užrakintas kamerose praleisdavo 23 val. per parÄ , jokia veikla už kameros ribų kalinamiems asmenims neorganizuojama, nors pagal Seimo kontrolieriaus 2015 m. kovo 6 d. ataskaitos Nr. 2014/1-60(33) 7.8.2 punktÄ ir CPT standartuose pagal antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92)3], 47 punktÄ suimtiesiems bÅ«tų užtikrinta galimybė pakankamÄ dienos dalį (8 valandas arba daugiau) praleisti ne kamerose ir užsiimti Ä®vairia prasminga veikla.2.3.10.

Pasak pareiÅ¡kėjo, dėl kamerų perpildymo dažnai jis buvo priverstas laukti eilėje pasinaudoti duÅ¡u, nes duÅ¡uose įrengti 1–2 purkÅ¡tuvai, o į duÅ¡Ä vienu metu buvo vedami visi 3–6 vienvietėje kameroje laikomi asmenys. Pasak pareiÅ¡kėjo, jis propaguoja sveikÄ gyvenimo bÅ«dÄ , intensyviai sportuoja, todėl yra kategoriÅ¡kas prieÅ¡ rÅ«kymÄ , o dėl kamerų perpildymo buvau laikomas kamerose su rÅ«kančiais asmenimis ir buvo priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Tokiomis nežmoniÅ¡komis kalinimo sÄ lygomis ir nežmoniÅ¡ku elgesiu buvo dirbtinai sukuriama psichologinė įtampa tarp kalinamų asmenų, provokuojami asmenų tarpusavio konfliktai, dėl ko kalinimo sÄ lygos tapdavo dar sunkesnės, o visos kalinimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K kalinimas prilygo kankinimui.2.3.11. Remaintis EŽTT praktika (byla Ananyev ir kt. pieÅ¡ RusijÄ ), jeigu kalinamas asmuo tik 1valandÄ per dienÄ gali pasivaikščioti lauke, jo padėtis tampa dar sunkesnė. PareiÅ¡kėjui turint nuteistojo statusÄ , LukiÅ¡kių TI-I ciniÅ¡kai ignoravo pareiÅ¡kėjo teisę į 2 val. trukmės pasivaikščiojimus (BVK 89 straipsnis).

PareiÅ¡kėjas pasivaikščioti buvo iÅ¡vedamas tik 1 valandai per parÄ ir ne daugiau, kai buvo ir suimtasis, ir kai buvo nuteistasis. Be to, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo ir kitų pasivaikščioti norinčių asmenų LukiÅ¡kių TI-K buvo atvirai tyčiojamasi: pasivaikščioti bÅ«davo siÅ«loma eiti iÅ¡ karto po rytinio signalo keltis, t. y. 6val. ryto (žiemos metu – nepraÅ¡vitus). SÄ moningu nusikalstamu elgesiu (tyčiojimusi) LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai siekė neteisėto tikslo – priversti pareiÅ¡kėjÄ ir kitus kalinamus asmenis atsisakyti teisės pasivaikščioti ir taip sumažinti pareigÅ«nų atliekamo darbo apimtį.

Imperatyvaus teisės akto reikalavimo suteikti nuteistajam, kalėjime esančiam laikinai, 2 valandų trukmės pasivaikščiojimÄ nesilaikymas yra neteisėtas veikimas CK. 6.246 straipsnio prasme, o diskriminacinės nuostatos suimtiesiems, nustatančios perpus trumpesnę pasivaikščiojimo trukmę negu nuteistiesiems, yra Konstitucijos 29 straipsnio pažeidimas, t. y. neteisėtas veikimas ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nevykdymas CK 6.246 straipsnio prasme.Pažymėtina, kad įprastiniai analogiÅ¡kose bylose LukiÅ¡kių TI-K administracijos pasiaiÅ¡kinimai, neva kalinami asmenys gali naudotis treniruoklių sale (per 1,5 m. leista pasinaudoti vienÄ kartÄ 45 min.), biblioteka (nebuvo leista pasinaudoti nė karto), vaikščioti į duÅ¡Ä (ne dažniau kaip kartÄ per savaitę ir ne ilgiau kaip 15 minučių), gali praÅ¡ytis iÅ¡vedami pas tardytojÄ ir panaÅ¡iai, yra melas ir demagogija.2.4.

Higienos, materialinio ir buitinio aprūpinimo normų pažeidimai2.4.1. Pareiškėjas remiasi Įstatymo 44 straipsniu, BVK 173 straipsniu, HN76:2010 6 ir 21 punktais, TI taisyklių 14.5 punktu, nurodo, kad sanitariniai mazgai yra įrengti ne atskirose patalpose, o gyvenamojoje patalpoje, pažeidžiant bendruosius sveikatos saugos reikalavimus. Veidrodžių sanitariniuose mazguose nei vienoje kameroje nebuvo, veidrodžiai Lukiškių TI-K kamerose buvo įrengti tik 2015 m. birželio mėn., nors reikalavimas įrengti veidrodžius virš kiekvienos praustuvės galiojo dar nuo 2004 m., o Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Vilniaus VVC) dar 2013 m. rugsėjo 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-13.16-1055 Lukiškių TI-K administracijai nurodė įrengti veidrodžius.

Taigi, teisės aktų reikalavimų nepaisymo sÄ moningos tyčios kaltės forma yra akivaizdi. 2.4.2..Kamerose, kurios pagal gyvenamÄ jį plotÄ privalėjo bÅ«ti vienvietės, laikyti 3–6 asmenys, pasinaudoti tualetu žmogaus orumo nežeminančiomis sÄ lygomis nebuvo jokios galimybės (žr. EŽTT bylÄ Lind prieÅ¡ RusijÄ ). Pažymėtina, kad tualetas įrengtas tiesiai prieÅ¡ais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis, todėl tiek Å¡is stebėjimo langelis, tiek pačios durys, asmeniui naudojantis tualetu, gali bÅ«ti bet kuriuo momentu atidarytos.

PareiÅ¡kėjas per visÄ kalinimo laikÄ daugybę kartų buvo Å¡okiruojančioje situacijoje, kai besinaudojant tualetu atsidarydavo kameros durys ir pareiÅ¡kėjas pasijusdavo, kad naudojasi tualetu daugybės žmonių akivaizdoje, esančių koridoriuje. Pažymėtina, kad prižiÅ«rėtojomis LukiÅ¡kių TI-K dirba ir moterys. Tokios kalinimo sÄ lygos žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , pažeidžia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų nuostatas.2.4.3. PareiÅ¡kėjas remiasi HN76:2010 24 ir 26 punktais, nurodo, kad kamerose, kuriose jis kalintas, mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos nebuvo, o kamerų viduje buvo įrengtos antros (papildomos) grotos, specialiai sukonstruotos taip, kad neleistų kalinamiems asmenims pasiekti langÄ , taigi, nebuvo galimybių nei vėdinti patalpas per langÄ Å¡iltuoju metų laiku, nei langÄ užsandarinti Å¡altuoju metų laiku.

Papildomos grotos, įrengtos 1 m atstumu prieÅ¡ langÄ ir taip trukdančios kalinamiems asmenims pasiekti langÄ , nėra nei nustatytos teisės aktuose, nei reikalingos dėl saugumo. Savo pozicijai dėl lango grotų patvirtinti remiasi TI taisyklių 14.1 punktu.Be to, LukiÅ¡kių TI-K III korpuso sienos yra plonesnės, todėl Å¡io korpuso kamerose papildomos grotos specialiai sukonstruotos gaubto formos, iÅ¡sikiÅ¡usios į kamerų vidų maždaug 1 m atstumu. Å is faktas akivaizdžiai įrodo, jog papildomomis grotomis kamerų viduje sÄ moninga tyčia siekiama teisės aktui prieÅ¡ingų tikslų, t. y. kad kalinami asmenys negalėtų lango pasiekti, negalėtų vėdinti patalpų per langus.

Atėmus galimybę pasiekti langÄ , kamerose ne tik neužtikrinamas privalomas vėdinimo, temperatÅ«ros ir drėgmės režimas, be dėl Å¡ios priežasties žiemos metu kamerose bÅ«davo nepakeliamai Å¡alta, drėgna, kamerose tvyrojo tualeto smarvė. Ä®rengdama papildomas grotas (atimdama galimybę pasiekti langus), LukiÅ¡kių TI-K administracija pažeidinėjo pareiÅ¡kėjo žmogaus teises ir pareiÅ¡kėjui sukÅ«rė nežmoniÅ¡kas kalinimo sÄ lygas sÄ moningos tyčios kaltės forma. Teisės aktuose nenustatytų papildomų grotų įrengimas yra LukiÅ¡kių TI-K administracijos neteisėtas veikimas CK 6.246 straipsnio prasme.2.4.4.

PareiÅ¡kėjas remiasi HN 76:2010 28 punktu, nurodo, kad visose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo laikomas, nuo lubų krisdavo tinkas, kalkės ir dažų atplaiÅ¡os, ypač intensyvus lubų dangos byrėjimas buvo karantino (I korpuso 8 postas) patalpose. Kamerose buvo bÅ«tina nuolat dengti lėkÅ¡tes ir maistÄ laikraščiais tam, kad į maistÄ neprikristų tinko trupinių, kalkių ir dažų atplaišų. Visų gyvenamųjų kamerų sienų virÅ¡utinė dalis dažyta kalkėmis, taigi, nėra lengvai valoma.

Daugumos kamerų grindys yra iš suirusio ir išdaužyto betono, taigi, nėra lengvai valomos. Karantino (I korpuso 8 postas) patalpų lubų tinkas iki 2013 m. dėl drėgmės krisdavo stambiais gabalais, todėl 2013 m. antroje pusėje buvo pašalintas iki plytų, jokios lengvai valomos lubų vidaus apdailos, kaip to reikalauja higienos norma, nėra. Dėl drėgmės nuo lubų vis tiek byra mūro trupiniai. Visų kamerų lubos virš sanitarinių mazgų yra šlapios, nuo jų byra tinkas, kalkės ir dažų atplaišos.

Taigi, apie jokį gyvenamųjų patalpų grindų, sienų bei lubų valymÄ negalėjo bÅ«ti net kalbos, nes grindų, sienų ir lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos nebuvo lengvai valomos ir dezinfekuojamos, daugumos kamerų grindys ir lubos apskritai neturi jokios vidaus apdailos. Visų kamerų oras buvo užterÅ¡tas nuo sienų, lubų ir grindų kylančiomis cemento ir kalkių dulkėmis.2.4.4. Pasak pareiÅ¡kėjo, visose kamerose, kuriose jis laikytas, sienos buvo paveiktos pelėsio, o lubos virÅ¡ sanitarinių mazgų buvo Å¡lapios ir juodos nuo pelėsio.

Galimybė vėdinti gyvenamÄ sias kameras per langus iÅ¡ kalinamų asmenų atimta sÄ moninga tyčia, o asmenys buvo priversti skalbti ir džiovinti rÅ«bus gyvenamosiose kamerose, dėl to oro drėgmė kamerose buvo didžiulė, sienos nuolat buvo Å¡lapios nuo kondensato. Sanitariniai mazgai įrengti ne atskirose patalpose, ventiliacijos sanitariniuose mazguose nėra, kamerų dalyse virÅ¡ sanitarinių mazgų lubos Å¡lapios nuolatos. Tai akivaizdžiai rodo, kad oro drėgmė kamerose yra artima 100 proc., t. y.

ženkliai didesnė negu HN76:2010 26 punkte nustatyti dydžiai. PareiÅ¡kėjas remiasi HN 76:2010 20 punktu ir nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K netaikomas draudimas įrengti kameras rÅ«siuose, tačiau tai, kad draudimas apgyvendinti asmenis rÅ«siuose LukiÅ¡kių TI-K netaikomas, nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo teisė į saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ nebuvo pažeidžiama: rÅ«siuose įrengtose kamerose drėgmė buvo dar didesnė, sienomis tiesiog tekėjo vanduo, tai kėlė rimtÄ grėsmę pareiÅ¡kėjo sveikatai.

Rekomendacinio pobÅ«džio reikalavimo neapgyvendinti asmenų rÅ«siuose ir cokoliniuose aukÅ¡tuose nesilaikymas yra bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nevykdymu CK 6.246 straipsnio prasme.2.4.5. Galimybių valyti kamerų sienas ir lubas nebuvo, valymo ir dezinfekavimo priemonės neiÅ¡duodamos, drėgmė kamerose buvo artima 100 proc., į kalinamų asmenų nusiskundimus dėl patalpų bÅ«klės, atsiliepimuose teismui analogiÅ¡kose bylose LukiÅ¡kių TI-K administracija formaliai atsako, esÄ , karantino patalpose yra paskirtas etatinis valytojas, kuris kameras valo tuomet, kai jos bÅ«na laisvos, o kamerų valymo inventorius karantine neiÅ¡duodamas, esÄ , dėl vandalizmo; o kitas gyvenamÄ sias kameras, esÄ kalinami asmenys privalo valyti patys.

Pažymėtina, kad karantino patalpos niekuomet nebÅ«na laisvos, taigi, niekuomet nebÅ«na valomos. Ypač pasibaisėtinos bÅ«klės yra karantino sanitariniai mazgai, kurių niekuomet (nekalbant apie kiekvienÄ dienÄ ) niekas nevalo ir nedezinfekuoja, valymo ir dezinfekavimo priemonės neiÅ¡duodamos. Kitose gyvenamosiose patalpose valymo priemonės taip pat neiÅ¡duodamos, iÅ¡duodamas tik kartÄ per mėnesį sodos pakelis. Maistinė soda gali bÅ«ti laikoma valymo priemonių priedu, tačiau jokiu bÅ«du ne pačia valymo priemone.

Akivaizdu, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija teisės akte nustatytÄ pareigÄ interpretuoja tik kaip poreikį formaliai paskirti valytojÄ , tačiau ne kaip pareigÄ užtikrinti saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ . Akivaizdu, kad higienos normų pažeidimai LukiÅ¡kių TI-K sistemingai vykdomi daug metų, ir atsakovės atstovai nesiima jokių priemonių, kad kalinimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K nors kiek pagerėtų. Å ie faktai rodo, kad žmogaus teisės LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiamos, veikiant sÄ moninga tyčia (CK 6.246,6.248 straipsniai).2.4.6.

Pagal HN76:2010 600 punktÄ laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų, tačiau visose kamerose, kuriose laikytas pareiÅ¡kėjas, buvo įsiveisę tarakonai. Karantino patalpose tarakonų mažiau tik dėl neigiamos temperatÅ«ros kamerose žiemos metu, visose kitose LukiÅ¡kių TI-K patalpose tarakonų yra nuolatos.2.4.7. PareiÅ¡kėjas remiasi HN 76:2010 13 ir 50 punktais, nurodo, kad kalinamų asmenų sveikata nei atvykimo į LukiÅ¡kių TI-K metu (priėmimo–paskirstymo skyriuje), nei karantine iÅ¡ viso netikrinama.

PareiÅ¡kėjo sveikata nei atvykus, nei karantine nė karto netikrinta. Atvykstančių kalinių priėmimo–paskirstymo skyriuje apskritai niekuomet nebuvo nei medicinos darbuotojo, nei informacijos apie pareigÄ pasinaudoti sanitarine Å¡varykla, nei informacijos apie galimybę gauti medicinos pagalbÄ . Å iuo klausimu aktualiu įrodymu yra Seimo Kontrolieriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. pažymos Nr. 1/3D-2518 iÅ¡vada. LukiÅ¡kių TI-K karantine nėra net mažiausios galimybės iÅ¡sikviesti gydytojÄ : budintys pareigÅ«nai kalinamų asmenų nusiskundimus ignoruoja.

Kalinimo kitose gyvenamosiose patalpose metu priėmimui pas gydytojÄ reikalaujama pateikti praÅ¡ymÄ raÅ¡tu, tačiau pareigÅ«nai kamerose laikomų asmenų raÅ¡ytinių praÅ¡ymų suteikti sveikatos priežiÅ«ros paslaugas nepriima ir jų neregistruoja. Taigi, skubiai gauti medicininę pagalbÄ nėra jokios galimybės. Ä®metęs praÅ¡ymÄ suteikti medicininę pagalbÄ Ä¯ tam skirtÄ sveikatos priežiÅ«ros tarnybos praÅ¡ymų priėmimo dėžutę, geriausiu atveju asmuo bÅ«na iÅ¡kviečiamas į sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ po 2–3 dienų.

Tokia teisės aktams prieÅ¡inga tvarka LukiÅ¡kių TI-K yra įvesta specialiai tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta praÅ¡ymų pateikimo tiesiogiai konkrečiam pareigÅ«nui ir galimybės reikalauti konkretaus pareigÅ«no, kad praÅ¡ymas bÅ«tų užregistruotas. Tokia teisės aktams prieÅ¡inga tvarka įstaigoje sukurta, siekiant iÅ¡vengti personalinės pareigÅ«nų atsakomybės už masiÅ¡kai ir sistemingai vykdomus kalinamų asmenų teisių pažeidimus. Taigi, LukiÅ¡kių TI-K nėra jokių garantijų, kad sveikatos priežiÅ«ros paslaugos bus suteiktos: prieÅ¡ingai teisės aktų reikalavimams, praÅ¡ymai suteikti medicininę pagalbÄ LukiÅ¡kių TI-K administracijos nėra privalomai registruojami žurnale, registruojami tik pasirinktiniai praÅ¡ymai.2.4.8.

PareiÅ¡kėjas cituoja HN76:2010 40, 41, 43 ir 68 punktus, nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ viso nėra sanitarinės Å¡varyklos, vietoje sanitarinės Å¡varyklos sudaroma formali galimybė pasinaudoti duÅ¡u, tačiau nei muilas, nei rankÅ¡luostis neiÅ¡duodami. Maža to, prieÅ¡ asmenis, pageidaujančius nusiprausti duÅ¡e, naudojamas psichologinis smurtas – iÅ¡ jų įžūliai tyčiojamasi, liepiant neÅ¡tis į duÅ¡Ä visus savo turimus daiktus, taip pat ir elektros prietaisus (pavyzdžiui, televizorių ir kt.), ir reikalaujama neÅ¡tis ne LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡duotÄ minkÅ¡tÄ jį lovos inventorių.

Dušai įrengti standartinėse 2 m x3,5 m dydžio kamerose, kuriose nėra jokios ventiliacijos, nėra nei atitvertos dalies, nei baldų, nei apskritai vietos, kur galima butų pasidėti daiktus ar pakabinti rūbus: visus daiktus tenka dėti ant žemės, ten, kur nuteka dušo vanduo. Taigi, grįžus iš dušo, visi su savimi turėti daiktai ir minkštasis lovos inventorius būna šlapi. Toks tyčiojimasis iš kalinamų asmenų pažeidžia tiek nacionalinius, tiek tarptautinius teisės aktus.

SÄ moningu tyčiojimosi (nusikalstamu elgesiu) LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai siekia neteisėto tikslo – priversti kalinamus asmenis atsisakyti teisės akte nustatytos pareigos nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas taip pat remiasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Å¡alims narėms Rec(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės) 19.4 punktu, tačiau nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui buvo leidžiama pasinaudoti duÅ¡u ne dažniau kaip kartÄ per savaitę ir ne ilgiau kaip 15 minučių.

Remdamasis EŽTT praktika (bylomis Yefimenko prieÅ¡ RusijÄ , Zuyev prieÅ¡ RusijÄ ) pareiÅ¡kėjas nurodo, kad nurodyti EŽTT sprendimai Å¡ioje byloje turi precedento galiÄ . Europos kalėjimų taisyklių rekomendacinio pobÅ«džio Rec(2006)2 reikalavimo nepaisymas, įtvirtinant teisės aktuose teisę pasinaudoti duÅ¡u tik kartÄ per savaitę, yra bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nepaisymu CK 6.246 straipsnio prasme, o tai yra vienas iÅ¡ atsakovės deliktinės atsakomybės pagrindų.2.4.9.

BendrÄ LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų ir administracijos požiÅ«rį į medicininių paslaugų teikimÄ kalinamiems asmenims atskleidžiama Seimo kontrolierius 2012 m. lapkričio 8 d. pažyma Nr. 4D-2012/1-1311. PareiÅ¡kėjas laikytas perpildytose kamerose su asmenimis, kuriems neatliktas privalomas patikrinimas dėl galimo apsikrėtimo niežais ir utėlėmis, kurie buvo priversti atsisakyti galimybės nusiprausti duÅ¡e, kurių sveikatos bÅ«klė netikrinta, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo atimta galimybė tinkamai rÅ«pintis asmens higiena.

Perpildytose kamerose pareiÅ¡kėjas laikytas su asmenimis, kurie žinomai buvo tuberkuliozės, hepatito, žmogaus imunodeficito viruso susirgimų neÅ¡iotojais (Å¡ie asmenys geranoriÅ¡kai apie tai informuodavo aplinkinius). Tokiu tyčiniu nusikalstamu LukiÅ¡kių TI-K administracijos elgesiu (CK 6.246, 6.248 straipsniai) buvo sÄ moningai sukuriamas pavojus susirgti užkrečiamosiomis ligomis, daroma žala pareiÅ¡kėjo sveikatai, buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ ,2.4.10.

PareiÅ¡kėjas remiasi HN76:2010 63 punktu, Ä®statymo 44 straipsniu, BVK 173straipsniu, Normomis, nurodo, kad nė HN 76:2010 ir Normų reikalavimo nesilaikė. Be to, pasak pareiÅ¡kėjo, kalinami asmenys privalo bÅ«ti arba aprÅ«pinami darbo pajamomis (Europos socialinės chartijos (toliau – ir Chartija) 1, 4 straipsniai, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultÅ«rinių teisių pakto 6, 7 straipsniai) arba jiems privalo bÅ«ti mokamos paÅ¡alpos ir teikiama parama iÅ¡ socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų (LRV 2003 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr. 475), arba teikiamos iÅ¡mokos iÅ¡ įkalinimo įstaigos lėšų (BVK 173 straipsnio 7 dalis), tačiau LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo darbo pajamomis neaprÅ«pino, paÅ¡alpų iÅ¡ socialinės paramos fondų nemokėjo, paramos neteikė.Akcentuotina, kad nepakankamas aprÅ«pinimas tualetiniu popieriumi ypatingai žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ .

Tokiomis pirmo bÅ«tinumo higienos priemonėmis kaip muilas ir tualetinis popierius atvykęs į įkalinimo įstaigÄ asmuo privalo bÅ«ti aprÅ«pintas nedelsiant, dar iki patalpinimo į karantinÄ , o ne kada nors per mėnesį. Vadovaujantis bendruoju nežmoniÅ¡ko ir žeminančio žmogaus orumÄ elgesio draudimu, tualetinio popieriaus norma (1 ritinėlis mėnesiui) yra nonsensas, pasityčiojimas, žmogaus orumo žeminimas, taigi ir deliktas. Ta aplinkybė, kad pasityčiojimas ir žmogaus orumo žeminimas įtvirtintas norminiame teisės akte, atsakovės deliktinės atsakomybės nepaÅ¡alina, prieÅ¡ingai, įrodo žmogaus teisių pažeidimo sÄ moningos tyčios kaltės formÄ .

PareiÅ¡kėjo pozicijÄ patvirtina EŽTT byla ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ . Muilas kalinamam asmeniui privalo bÅ«ti iÅ¡duodamas prieÅ¡ einant į sanitarinę Å¡varyklÄ (duÅ¡Ä ), bei kiekvienÄ kartÄ einant į duÅ¡Ä , o ne kada nors per mėnesį. Apie priemonių indams plauti iÅ¡davimÄ Ä¯ kameras LukiÅ¡kių TI-K apskritai niekas niekada negirdėjo, o indų plovimas Å¡altu vandeniu, nenaudojant indų plovinio priemonių, sudaro sÄ lygas užkrečiamųjų žarnyno ligų plitimui. Pažymėtina, kad Normos prieÅ¡tarauja bendrajam diskriminacijos draudimui, kadangi per mėnesį iÅ¡duoti dantų Å¡epetėlį, dantų pastÄ (50 ml), vienkartinius skustuvus (iki 4 vnt.) nustatyta suimtiesiems, bet nenustatyta nuteistiesiems.

Ä®siteisėjus teismo nuosprendžiui (pasikeitus kalinamo asmens statusui iÅ¡ suimtojo į nuteistÄ jį) asmens poreikis valytis dantis ir skustis neiÅ¡nyksta.2.4.11. Asmenims, atvykusiems į LukiÅ¡kių TI-K, įsakmiai liepiama pasiraÅ¡yti specialioje kortelėje į maždaug 10–12 tuščių skilčių, neaiÅ¡kinant, už kÄ pasiraÅ¡oma, o po to priklausantis inventorius neiÅ¡duodamas. Asmenims, atsisakantiems pasiraÅ¡yti tuščiose skiltyse, grasinama drausminėmis nuobaudomis už pareigÅ«nų nurodymų nevykdymÄ .

PareiÅ¡kėjas remiasi HN76:2010 63, 66 punktais, Normomis dėl minkÅ¡tojo inventoriaus ir rankÅ¡luosčių, nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K čiužinio ir antklodės eksploatavimas be užvalkalų yra tapęs elgesio norma, antra paklodė ir antras pagalvės užvalkalas apskritai neiÅ¡duodamai, rankÅ¡luosčio (o juo labiau antro ) iÅ¡davimas yra retenybė. Paklodės ir pagalvės užvalkalo keitimas kartÄ per savaitę higienos prasme yra absoliučiai nepriimtinas, bÅ«tent todėl Normose yra nustatyta iÅ¡duoti 2 paklodes ir 2 pagalvės užvalkalus.

Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui,. asmeniui peršalus ir prakaituojant, antra paklodė ir antras pagalvės užvalkalas yra būtinybė. Lukiškių TI-K karantine minkštasis lovos inventorius (čiužinys, antklodė, pagalvė) visada eksploatuojamas be užvalkalų ir be paklodžių. Dėl minėtų teisės aktų nesilaikymo jau po pirmos naudojimo dienos visas be užvalkalų eksploatuojamas minkštasis lovos inventorius tampa nehigieniškas: įsigeria kūno riebalais ir prakaitu, susitepa nuo lubų krentančiu tinku, nuo grindų kylančiomis cemento dulkėmis, išsitepa rūdimis nuo geležinių gultų.

Vatos pagrindu pagamintas minkÅ¡tasis lovos inventorius (čiužinys, antklodė, pagalvė) negali bÅ«ti skalbiamas, o sausojo (cheminio) valymo galimybių LukiÅ¡kių TI-K neturi. Taigi, minkÅ¡tasis lovos inventorius geriausiu atveju yra tik dezinfekuojamas, tačiau tai nepaÅ¡alina į minkÅ¡tÄ jį lovos inventorių įsigėrusio prakaito, kÅ«no riebalų, purvo, cemento dulkių ir rÅ«džių, todėl kalinamiems asmenims iÅ¡duodamas minkÅ¡tasis lovos inventorius visuomet yra pasibaisėtinos bÅ«klės: purvinas, blizgantis nuo įsigėrusių į medžiagÄ kÅ«no riebalų ir prakaito, su rÅ«džių dėmėmis.

Vertimas naudotis tokiu lovos inventoriumi yra nežmoniÅ¡ku elgesiu ir žmogiÅ¡kojo orumo žeminimu. LukiÅ¡kių TI-K administracija net neslepia (žr. pavyzdžiui, LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kinimus Seimo kontrolieriui pažymoje Nr.4D-2012/l-1622), kad paklodės ir pagalvių užvalkalai į LukiÅ¡kių TI-K atvykusiems asmenims iÅ¡duodami tik pateikus raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ . Taigi, LukiÅ¡kių TI-K administracija pripažįsta, kad atvirai tyčiojasi iÅ¡ įkalintų asmenų – atsisako vykdyti pareigÄ iÅ¡duoti privalomÄ lovos inventorių iÅ¡ karto atvykus į įkalinimo įstaigÄ ir Å¡iÄ pareigÄ atlieka tik iÅ¡imties tvarka, t. y. po raÅ¡ytinio praÅ¡ymo svarstymo procedÅ«ros.

VisÄ tÄ laikÄ asmuo priverstas naudotis purvinu minkÅ¡tuoju lovos inventoriumi be paklodės ir be pagalvės užvalkalo, priverstas apsieiti be rankÅ¡luosčio. Taip tyčiotis iÅ¡ įkalintų asmenų LukiÅ¡kių TI-K administracija gali net iki 20 darbo dienų, formaliai prisidengdama Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAÄ®) nustatytu administracinės procedÅ«ros terminu. Naujai atvykusių į LukiÅ¡kių TI-K asmenų turimi pledai, lovatiesės, dideli rankÅ¡luosčiai kratos metu atimami ir grÄ Å¾inami tik iÅ¡vykstant iÅ¡ įstaigos, kas yra Å¡iurkščiu teisės į nuosavybės neliečiamumÄ pažeidimu (žr., pavyzdžiui, Seimo kontrolieriaus 2014 m. gegužės 14 d. pažymÄ Nr. 4D-2013/1-1351).2.4.12.

PareiÅ¡kėjas remiasi HN:76-2010 65 punktu, nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija įžūliai apsimeta nesuvokianti teisės akto reikalavimo iÅ¡valyti minkÅ¡tÄ jį lovos inventorių (kaip ir apsimeta nesuvokianti teisės akto reikalavimo eksploatuoti minkÅ¡tÄ jį lovos inventorių su užvalkalais), apsimeta nesuvokianti teisės akte nustatyto draudimo iÅ¡duoti neiÅ¡valytÄ inventorių, ir į nusiskundimus dėl antisanitarinių kalinimo sÄ lygų (taip pat ir paaiÅ¡kinimuose Seimo kontrolieriui) formaliai atraÅ¡o, esÄ , čiužiniai, antklodės ir pagalvės yra dezinfekuojami.

Vieno higienos normos reikalavimo (eksploatuoti minkÅ¡tÄ jį lovos inventorių su užvalkalais) nepaisymas lemia kitų higienos normos reikalavimų pažeidimus.2.4.13. Pažymėtina, kad net nežymÅ«s Normų neatitikimai ir prieÅ¡taravimai lygiavertės galios higienos normai (Å¡iais prieÅ¡taravimais įkalinimo įstaigų administracijos dažnai teisina savo delikventinį elgesį dėl patalynės eksploatavimo be užvalkalų) yra bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nepaisymu CK 6.246 straipsnio prasme, tai yra vienas iÅ¡ atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės pagrindų.2.4.14.

PareiÅ¡kėjas remiasi HN76:2010 64 punktu, nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K nei rÅ«bų skalbimo, nei skalbinių džiovinimo galimybių nėra, tačiau privati bendrovė formaliai teikia komercinę rÅ«bų skalbimo paslaugÄ , Å¡ios paslaugos įkainiai yra specialiai nustatyti tokie, kad paslauga nebÅ«tų jokių galimybių naudotis: nustatytos rÅ«bų skalbimo kainos virÅ¡ija naujų rÅ«bų kainÄ parduotuvėse. LukiÅ¡kių TI-K kalinamų asmenų darbo pajamomis neaprÅ«pina, paÅ¡alpų bei paramos iÅ¡ socialinės paramos fondų neteikia, taigi net ir teorinių galimybių pasinaudoti komercine rÅ«bų skalbimo paslauga nėra.

Komercinių paslaugų teikimas neatleidžia LukiÅ¡kių TI-K administracijos nuo pareigos, nustatytos HN76:2010 punkte 64, turėti laisvės atėmimo vietoje veikiančiÄ skalbyklÄ ir pareigos sudaryti sÄ lygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. LukiÅ¡kių TI-K administracija minėto higienos normos reikalavimo piktybiÅ¡kai nevykdo, kalinami asmenys priversti rÅ«bus skalbti rankomis Å¡altame vandenyje ir džiovinti gyvenamosiose kamerose. Minėta, kad galimybė vėdinti kameras per langus iÅ¡ kalinamų asmenų yra atimta sÄ moninga tyčia, ventiliacijos kamerose nėra, dėl to iÅ¡skalbti rÅ«bai ne džiÅ«sta, o pÅ«va, kamerose kaupiasi drėgmė ir veisiasi pelėsis. 2.5.

Diskriminavimas ir kankinimas alkiu2.5.1. Nuteistiems asmenims pataisos namuose nustatytas Å¡ilto vandens tiekimas valgykloje ir bendrabučio virtuvėje. Kalinamas LukiÅ¡kių TI-K, taip pat ir bÅ«damas nepripažintas kaltu, pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės naudotis virtuve ir pats gaminti maistÄ , o rankų plovimui prieÅ¡ valgį ir indų plovimui po valgio buvo tiekiamas Å¡altas vanduo. Taigi, bÅ«damas suimtuoju, pareiÅ¡kėjas diskriminuotas nuteistųjų atžvilgiu, o bÅ«damas nuteistuoju LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nepalyginamai sunkesnėmis sÄ lygomis, negu pareiÅ¡kėjui priklausantis bausmės atlikimo režimas pataisos namuose.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas remiasi EŽŽT byla Varnas prieÅ¡ LietuvÄ . Minėta, kad rekomendacinio pobÅ«džio teisės aktų reikalavimų nesilaikymas yra bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nepaisymas CK 6.246 straipsnio prasme, tačiau EŽT precedentai yra privalomi pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnį, o Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas (toliau – ir TPPTP) turi ratifikuotos tarptautinės sutarties statusÄ , taigi, yra Lietuvos Respublikos įstatymas.

PareiÅ¡kėjo teisių pažeidimai kilo iÅ¡ suimtųjų diskriminacijos, kas yra Konstitucijos 29 straipsnio, Konvencijos 14 straipsnio, 12-ojo Protokolo, TPPTP 26 straipsnio pažeidimai. Nepriklausomai nuo to, kad suimtųjų diskriminacija yra įtvirtinta teisės aktuose, diskriminacija visuomet yra deliktu; aplinkybė, kad delikventinis (diskriminuojantis) elgesys su suimtaisiais yra įtvirtintas teisės aktuose, atsakovės deliktinės atsakomybės nepaÅ¡alina, prieÅ¡ingai, įrodo žmogaus teisių pažeidimų sÄ moningos tyčios kaltės formÄ .2.5.2.

Pagal BVK nuostatas nuteistiems asmenims, kurie kalėjime yra laikinai, privalo bÅ«ti suteikiami 2 valandų trukmės pasivaikščiojimai, o nuteistiems asmenims, laikomiems kalėjime paprastosios grupės sÄ lygomis privalo bÅ«ti suteikiami ne trumpesni kaip 1,5 valandos pasivaikščiojimai. PareiÅ¡kėjui turint nuteistojo statusÄ , jo teisė į 2 valandų trukmės pasivaikščiojimÄ LukiÅ¡kių TI-K buvo ciniÅ¡kai ignoruojama, o bÅ«damas nepripažintas kaltu tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas laikytas sÄ lygomis, atitinkančiomis kalėjimo drausmės grupės ar nuobaudos atlikimo baudos izoliatoriaus sÄ lygas – pareiÅ¡kėjui bÅ«davo suteikiamas tik 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas, o tai yra diskriminacija.2.5.3.

Nuteistiems asmenims pataisos namuose suteikiami iki 4 valandų trukmės trumpalaikiai pasimatymai (BVK 94 straipsnio 1 dalis), bei iki 2 parų trukmės ilgalaikiai pasimatymai. Tiek bÅ«damas nenuteistuoju, t. y. turėdamas teisę bÅ«ti laikomas nekaltu, tiek ir turėdamas nuteistojo statusÄ , pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K laikytas nepalyginamai sunkesnėmis sÄ lygomis, negu pareiÅ¡kėjui priklausantis bausmės atlikimo režimas pataisos namuose: pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę gauti tik iki 2 valandų trukmės trumpalaikius pasimatymus, o ilgalaikiai pasimatymai apskritai nebuvo suteikiami, kas yra diskriminacija. 2.5.4.Pagal Normas suimtiesiems kas mėnesi iÅ¡duodami dantų Å¡epetėlis, danių pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.), tačiau įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (pasikeitus kalinamo asmens statusui iÅ¡ suimtojo į nuteistÄ jį) asmens poreikiai skustis ir valytis dantis neiÅ¡nyksta.

Kalinimo sÄ lygos abiejų kategorijų kalinamiems asmenims LukiÅ¡kių TI-K yra identiÅ¡kos, abiejų kategorijų kalinami asmenys privalo bÅ«ti valstybės visiÅ¡kai iÅ¡laikomi, pajamomis abiejų kategorijų kalinami asmenys taip pat vienodai neaprÅ«pinami. Taigi, įgijęs nuteistojo statusÄ , pareiÅ¡kėjas buvo diskriminuojamas, lyginant su suimtaisiais, nesant jokių tai pateisinančių aplinkybių. 2.5.5. PareiÅ¡kėjas remiasi Ä®statymo 44 straipsnio 5 dalimi, BVK 173 straipsnio 4 dalimi, HN 76:2010 8 punktu, LRV 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 14), kuriame nustatytos skirtingos fiziologinės mitybos normos nedirbantiems vyrams, dirbantiems vyrams, nedirbančioms moterims, bei dirbančioms moterims, tačiau įstatyme skirtingas maitinimo normos nustatytos tik nėščioms moterims, krÅ«timi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, ligoniams (BVK 173 straipsnio 5 dalis, Ä®statymo 44 straipsnio 1 dalis), tik Å¡ie BVK ir Ä®statyme nustatyti maitinimo skirtumai, pagrįsti objektyviais skirtingoms kategorijoms priskiriamų asmenų maitinimosi poreikių skirtumais, yra teisėti.

Ä®statyme nenustatyti fiziologinių mitybos normų skirtumai nėra teisėti ir akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintÄ bendrÄ jį diskriminacijos draudimÄ , Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme (toliau – ir LG įstatymas) įtvirtintÄ diskriminavimo pagal lytį draudimÄ , taip pat Konvencijos 14 straipsnį, 12-Ä jį ProtokolÄ , TPPTP 26 straipsnį. Be to, pareiÅ¡kėjo asmeninių fiziologinių mitybos poreikių viso kalinimo metu niekas nenustatinėjo.

Negali bÅ«ti teisės akto, reglamentuojančio, kokio pareiÅ¡kėjas turiu bÅ«ti Å«gio, kokio svorio, ar kiek aktyvus gyvenimo bÅ«das pareiÅ¡kėjui priimtinas. Minėtame LRV nutarime patvirtintos diskriminacinės fiziologinės mitybos normos visiÅ¡kai neatitinka pareiÅ¡kėjo fiziologinių poreikių, taigi, viso kalinimo metu pareiÅ¡kėjas buvo kankinamas alkiu.2.5.6. Neteisėto ir diskriminacinio nutarimo Nr. 14 pagrindu Lietuvos Respublikos teisingumo ministras patvirtino 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymÄ Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo iÅ¡laidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 253).

Å iame įsakyme patvirtintose maitinimo normose nustatyti skirtingi skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai nedirbantiems vyrams, dirbantiems vyrams, nedirbančioms moterims bei dirbančioms moterims. Subjektai, kuriems nustatytos skirtingos maitinimo normos, įtvirtinti BVK ir Ä®statyme; tik įstatyme nustatyti maitinimo skirtumai yra teisėti. Ä®statyme nenustatyti skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo iÅ¡laidų normų skirtumai nėra teisėti ir akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintÄ bendrÄ jį diskriminacijos draudimÄ , bei LG įstatyme įtvirtintÄ diskriminavimo pagal lytį draudimÄ , taip pat Konvencijos 14 straipsnį, 12-Ä jį ProtokolÄ , TPPTP 26 straipsnį. 2.5.7.

Pareiškėjas remiasi HN76:2010 9 punktu, Departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 (toliau – ir įsakymas Nr. V-138), kuriame patvirtinta 12 skirtingų valgiaraščiu, tačiau, pasak pareiškėjo, skirtingas maitinimo normas įstatymas nustato tik konkrečiam subjektų ratui, tik įstatyme nustatyti maitinimo skirtumai yra teisėti. Taigi, Departamento direktoriaus įsakyme V-138 buvo patvirtinti diskriminaciniai valgiaraščiai, nustatantys skirtingas maitinimo normas ir racionus ne įstatyme nustatytais pagrindais, kas akivaizdžiai pažeidžia jau minėtas teisės normas.2.5.8.

Pasak pareiÅ¡kėjo, maitinimo organizavimas LukiÅ¡kių TI-K pažeidė pareiÅ¡kėjo teises (apskritai pažeidžia žmogaus teises) dviem aspektais. 2.5.8.1. Pirma, valgiaraščiai nustato vienodo dydžio maisto davinį visiems tos pačios kategorijos kaliniams ir nenumato jokių galimybių asmeniui, kurio asmeniniai fiziologiniai poreikiai didesni, gauti padidintÄ maisto davinį ar papildomÄ maistÄ . Kalinių kankinimas alkiu yra sovietinės penitenciarinės sistemos reliktas. Ä®statyme ir BVK dar iÅ¡likę Å¡io relikto požymiai – į nuobaudos atlikimo patalpÄ draudžiama pasiimti maisto produktus, draudžiama maisto produktus pirkti nuobaudos atlikimo metu, taip pat nustatyta atskira nuobaudos rÅ«Å¡is – draudimas pirkti maisto produktus.

Toks nežmoniÅ¡kas elgesys su kalinamais asmenimis vykdomas esant įsakyme Nr. 253 patvirtintoms paros maitinimo iÅ¡laidų normoms nuo 1,01 Eur iki 1,45 Eur, kas neabejotinai yra kankinimas alkiu. Civilizuotose valstybėse trukdymas asmeniui nedelsiant numalÅ¡inti alkio jausmÄ , net nekalbant apie tyčinį alkio jausmo sukėlimÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinamas kaip kankinimas. Akivaizdu, kad skirtingų asmenų fiziologiniai maisto poreikiai yra skirtingi, ir asmenims, kurių poreikiai didesni, Lietuvos įkalinimo įstaigose neįtvirtinta galimybė numalÅ¡inti alkį.

PareiÅ¡kėjas intensyviai sportuoja, todėl jo fiziologiniai maisto poreikiai yra maždaug dvigubai didesni už minėtuose teisės aktuose nustatytas fiziologines mitybos normas, papildomo maisto davinio kalinimo metu pareiÅ¡kėjas negaudavo, todėl nuolat jautė alkį. Kankinimas, nesudarant galimybių numalÅ¡inti alkį yra Konstitucijos 21 straipsnio pažeidimas, valstybės įsipareigojimų pagal Konvencijos 3straipsnį, TPPTP 7, 10 straipsnius, Konvencijos prieÅ¡ kankinimÄ pažeidimas. Kankinimas alkiu yra akivaizdus deliktas.

Tai, kad kankinimo alkiu galimybė yra sudaryta įstatyme ir kankinimas alkiu įtvirtintas norminiuose teisės aktuose, atsakovės deliktinės atsakomybės nepaÅ¡alina, prieÅ¡ingai, įrodo žmogaus teisių pažeidimo sÄ moningos tyčios kaltės formÄ .2.5.8.2. Ä® valgiaraščius įtraukti ne tik skirtingi maisto davinio kiekiai, bet ir skirtingi racionai dirbantiems asmenims, nedirbantiems asmenims bei vyrams ir moterims, taigi, diskriminuoja kalinius ir pagal lytį, ir pagal socialinį požymį. Ä®statyme neįtvirtinta galimybė diskriminuoti padidintas maisto davinys įstatyme nustatytas tik nėščioms moterims, krÅ«timi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat ligoniams, kas yra teisėta, o apie skirtingus racionus įstatyme neužsimenama.

Taigi, diskriminavimas maitinant yra akivaizdžiai neteisėtas, nes tiesiogiai pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnį, LG įstatyme įtvirtintÄ diskriminavimo pagal lytį draudimÄ , taip pat Konvencijos 14 straipsnį, 12-Ä jį ProtokolÄ , TPPTP 26 straipsnį. Dirbantys asmenys gauna darbo užmokestį, taigi, galimai yra pajėgÅ«s papildomai įsigyti maisto, bet gauna ir didesnį maisto davinį ir pagerintÄ racionÄ , o nedirbantys asmenys, kurie negauna darbo užmokesčio ir net negauna socialinių paÅ¡alpų, galimai nėra pajėgÅ«s įsigyti papildomo maisto, gauna mažesnį maisto davinį ir skurdesnį maisto racionÄ .

Diskriminacija pagal socialinį požymį (dirbantis / nedirbantis) negali bÅ«ti pateisinama ir moraliniu aspektu, nes atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų pagal ratifikuotas tarptautines sutartis (Konstitucijos 138 straipsnis, Chartijos 1, 4 straipsniai, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultÅ«rinių teisių pakto 6, 7 straipsniai), t. y. nerealizuoja pareiÅ¡kėjo teisės gauti darbo pajamas. Diskriminacija pagal lytį, nustatant moterims visiÅ¡kai skirtingus maitinimo racionus negu vyrams, yra tiesioginis Konstitucijos 29 straipsnio pažeidimas, pažeidžia valstybės įsipareigojimus pagal Konvencijos 14 straipsnį, 12-Ä jį ProtokolÄ , TPPTP 2, 3, 26 straipsnius.

Pagal LG įstatymo 2 straipsnio 7 dalį skirtingų racionų vyrams ir moterims nustatymas yra tiesioginė diskriminacija. Moterims skirtame racione yra numatytos uogos, vaisiai, daržovės, razinos, o vyrams – tik daržovės, moterims skirtame racione numatytas sviestas, vyrams – tik margarinas, moterims skirtame racione yra batonas, džemas ir bandelės, o vyrams – tik duona, m moterims skirtame racione yra numatyta kakava, o vyrams – tik arbata. Taigi, diskriminavimas pagal lytį ne tik akivaizdus, bet pagal LG įstatymo 4 straipsnį ir neįrodinėtinas, nes preziumuojamas.

Jokio pateisinimo – nei moralinio nei teisinio – tokiam diskriminavimui nėra, diskriminacija visuomet yra deliktas. Tai, kad diskriminacija įtvirtinta norminiame akte, atsakovės deliktinės atsakomybės nepaÅ¡alina, o įrodo žmogaus teisių pažeidimo sÄ moningos tyčios kaltės formÄ .2.6. NeaprÅ«pinimas pajamomis2.6.1. Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultÅ«rinių teisių pakto (toliau – ir TESKTP), yra ratifikavusi Europos socialinę chartijÄ , kuri Å¡ie aktai yra Lietuvos Respublikos įstatymai ir turi virÅ¡enybę kitų Lietuvos Respublikos įstatymų atžvilgiu.

Paktas ir TESKTP nustato valstybės pareigÄ ne tik aprÅ«pinti pareiÅ¡kėjÄ darbu (Pakto 6 straipsnis, TESKTP 1 straipsnis), bei ir aprÅ«pinti tokiomis darbo pajamomis, kurios bÅ«tų pakankamomis pareiÅ¡kėjo ir jo Å¡eimos oriam gyvenimui (TESKTP 7 straipsnis, Chartijos 4 straipsnis).2.6.2. Kalinimo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjui nemokėtos socialinės paÅ¡alpos ir neteikta tikslinė parama iÅ¡ socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų, kaip tai nustatyta LRV 2003 m. balandžio 14 d. nutarime Nr.475, neteiktos iÅ¡mokos iÅ¡ įkalinimo įstaigos lėšų, kaip nustatyta BVK 173 straipsnio 7 dalyje, tuo pat metu pareiÅ¡kėjas nebuvau aprÅ«pintas darbu ir darbo pajamomis, kaip to reikalauja TESKTP ir Chartija.

Tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo įkalintas pagal pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ , ar kad atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra priežastis, atleidžiančia pareiÅ¡kėjÄ nuo įsipareigojimų pagal Konstitucijos 38 straipsnį (pareiga aprÅ«pinti Å¡eimÄ ), tai taip pat nėra priežastis, atleidžiančia valstybę nuo įsipareigojimų pagal tarptautines sutartis savo piliečiui ir jo Å¡eimai. Ä®kalintas asmuo netenka iÅ¡imtinai tik laisvės, tačiau iÅ¡saugo visas kitas pilietines teises ir pareigas (BVK 10 straipsnio 1 dalis). 2.6.3.

Asmens, iÅ¡ kurio atimta laisvė, aprÅ«pinimas darbo pajamomis yra valstybės pareiga, valstybei jos nevykdant, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atimta galimybė vykdyti savo pareigas Å¡eimai, kas buvo viena iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Å¡eimos iÅ¡irimo priežasčių, ir tai yra vienas iÅ¡ kriterijų vertinant pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį. Pažeidžiant įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis ir įstÅ«mus pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ sunkiÄ ekonominę padėtį, valstybei neaprÅ«pinant pajamomis ir tinkamu maitinimu, vietoje to, kad pareiÅ¡kėjas materialiai remtų Å¡eimÄ ir artimuosius, jis tapo artimųjų iÅ¡laikytiniu.

Minėtas kankinimas alkiu ir nežmoniÅ¡kas elgesys, neaprÅ«pinant elementariomis higienos priemonėmis, kartu su neaprÅ«pinimu pajamomis ir vertimu jaustis artimųjų iÅ¡laikytiniu, atėmus galimybę rÅ«pintis artimaisiais, Å¡eimos iÅ¡irimas – visa tai sukėlė didžiulius moralinius iÅ¡gyvenimus, t. y. neturtinę žalÄ kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.2.7. Trukdymas palaikyti Å¡eimos ir socialinius ryÅ¡iusPasak pareiÅ¡kėjo, viso kalinimo LukiÅ¡kių TI-K metu jam nebuvo leidžiami ilgalaikiai pasimatymai, nes nebuvo ilgalaikių pasimatymų kambarių, ir dėl diskriminacinių teisės aktų nuostatų.

Galimybė pasinaudoti trumpalaikiais pasimatymais buvo apribota dėl diskriminacinių teisės aktų nuostatų, dvigubai sutrumpinančių tokių pasimatymų trukmę, bei dėl trumpalaikiams pasimatymams skirtų vietų trÅ«kumo. Eilę trumpalaikiam pasimatymui LukiÅ¡kių TI-K reikia užsisakyti prieÅ¡ nepriimtinai ilgÄ laiko tarpÄ , kurį buvo sunku ar iÅ¡ viso neįmanoma suderinti su pareiÅ¡kėjo artimųjų galimybėmis. PareiÅ¡kėjui įgijus nuteistojo statusÄ , kontaktus telefonu su artimaisiais LukiÅ¡kių TI-K administracija savavaliÅ¡kai apribojo, ignoravo Ä®statymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatÄ .

Šie pareiškėjo teisių ribojimai nebuvo specialiaisiais, t. y. nebuvo pagrįstomis ir motyvuotomis išimtimis iš bendrųjų taisyklių, priešingai, buvo Lukiškių TI-K administracijos elgesio su kalinamu asmeniu norma. Pareiškėjui taikytas bendrojo draudimo principas, o tai nesuderinama su Konstitucijos 18 ir 38 straipsniais, BVK 5 straipsnio 2 dalimi, 10 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 22, 23 straipsniais, su Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo doktrininėmis nuostatomis.

Kalinimo metu pareiÅ¡kėjui buvo apskritai uždrausta bendrauti laiÅ¡kais su kitose įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis, Å¡is draudimas taip pat buvo neteisėtas. PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas savo pozicijÄ , remiasi EŽTT praktika (byla Varnas prieÅ¡ LietuvÄ ), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimu, be kita ko, dėl Europos kalėjimų taisyklių 24.1 ir 24.2punktų, konstatuoja, kad kalinimo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjui neteisėtai drausta palaikyti Å¡eimos ir socialinius ryÅ¡ius, pareiÅ¡kėjo konstitucinės ir žmogaus teisės buvo Å¡iurkščiai pažeidžiamos.2.8.

Deliktai ir žalos dydis2.8.1. PareiÅ¡kėjas remiasi BVK 7 straipsniu, Ä®statymo 5 straipsnio 3 dalimi, HN76:2010 6 punktu, Europos kalėjimų taisyklių 18.1 punktu, Jungtinių Tautų Organizacijos 1977 m. gegužės 13 d. rezoliucijoje Nr. 2076 patvirtintomis Standartinėmis minimaliomis elgesio su kaliniais taisyklėmis, nurodo, kad nesilaikyta visų skunde nurodytų teisės aktų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, kad skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kalintas neleistinomis sÄ lygomis, kai vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas buvo mažesnis negu 1 m2, nesilaikant HN76:2010 ir Normų reikalavimų, antisanitarinėmis, nežmoniÅ¡komis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, kankinimui prilygstančiomis sÄ lygomis, tai pažeidė pareiÅ¡kėjo teises; be to, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo ir diskriminuojamas, kankintas alkiu, nesuteikiant pareiÅ¡kėjo asmeninius fiziologinius poreikius atitinkančio maitinimo, taip pat LukiÅ¡kių TI-K nebuvo aprÅ«pinamas jokiomis pajamomis, jam drausta palaikyti Å¡eimos ir socialinius ryÅ¡ius, neteisėtai drausti ilgalaikiai pasimatymai, nesudarytos priimtinos sÄ lygos trumpalaikiams pasimatymams, neteisėtai ribotas bendravimas telefonu, neteisėtai drausta bendrauti laiÅ¡kais.

Visa tai yra pareiÅ¡kėjo konstitucinių ir žmogaus teisių pažeidimai, taigi yra deliktai ne tik pagal nacionalinę teisę (Konstitucijos 18, 21, 22, 38 straipsniai), bet ir pagal tarptautines sutartis (Konvencijos 3, 8, 13, 14, 41 straipsniai, TPPTP 2, 3, 7, 10, 26, 41 straipsniai, Europos ir JT Konvencijos prieÅ¡ kankinimÄ , žiaurų, nežmoniÅ¡ka, ar žeminantį žmogaus orumÄ elgesį ir baudimÄ ).2.8.2. PareiÅ¡kėjas remiasi Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimu ir nurodo, kad valstybės institucijai veikus ne taip, kaip įstatymas įpareigoja veikti, nukentėjusiam asmeniui privalo bÅ«ti atlyginta žala, bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas.

Pasak pareiÅ¡kėjo, jį kalinant žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, pavojingomis ir kenksmingomis sveikatai sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K nesilaikant imperatyvių reikalavimų, tokia vieÅ¡ojo administravimo subjekto veika buvo neteisėta. Departamentui, Ministerijai bei įstatymų leidėjui Å¡ie teisės pažeidimai buvo žinomi, tačiau teisės pažeidimai nepaÅ¡alinti. Toks atsakovės ir jos vieÅ¡ojo administravimo subjektų neveikimas buvo neteisėtas ir yra visos valstybės deliktinės atsakomybės sÄ lygos.

Pasak pareiÅ¡kėjo, padarytos žalos priežastis yra bÅ«tent skunde nurodytų atsakovės oficialiai prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas, pareiÅ¡kėjo teisių ir teisėtų lÅ«kesčių pažeidimas. Pasak pareiÅ¡kėjo, dėl laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, pareiÅ¡kėjas buvo priverstas nuolat kęsti alkį, jautėsi diskriminuojamas, nebuvo aprÅ«pintas pajamomis, negalėjo rÅ«pintis Å¡eima, nebuvo leidžiami kontaktai su artimaisiais, kas lėmė itin skaudžius iÅ¡gyvenimus, nerimÄ dėl artimųjų; dėl akivaizdaus pareiÅ¡kėjo žmogaus teisių ignoravimo, akivaizdžiai antikonstitucinių draudimų, akivaizdaus diskriminavimo ir net fizinio kankinimo (alkiu, drėgme kameroje, judėjimo galimybės atėmimu) pareiÅ¡kėjas patyrė stiprų dvasinį sukrėtimÄ , kuris pasireiÅ¡kė įvairiais psichologiniais iÅ¡gyvenimais: neviltimi, pažeminimo, bejėgiÅ¡kumo, skriaudos jausmu, liÅ«desiu.

Kalinimas netinkamomis sÄ lygomis, kankinimas ir iÅ¡vardytos neigiamos psichinės reakcijos sukėlė neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnyje. Netinkamu įkalinimo įstaigos įrengimu,, Materialinio buitinio aprÅ«pinimo Normų nesilaikymu, diskriminaciniu maitinimu, neaprÅ«pinimu pajamomis - man padaryta taip pat ir turtinė žala. Kalinimu nesilaikant higienos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų reikalavimų, neiÅ¡duodant higienos priemonių ir privalomo iÅ¡duoti inventoriaus, neaprÅ«pinant kameros privalomu inventoriumi padaryta Å¡ių priemonių ir inventoriaus vertės dydžio turtinė žala, diskriminavimu maitinant, nesuteikiant pakankamo maitinimo, padaryta diskriminacinio maitinimo verčių skirtumo dydžio turtinė žala, o neaprÅ«pinimu pajamomis padaryta negauto minimalaus darbo užmokesčio dydžio turtinė žala.

Pasak pareiÅ¡kėjo, Å¡ioje byloje jis neprivalo įrodinėti patirtos neturtinės žalos fakto. Nekvestionuotinais įrodymais yra administracinių teismų sprendimai analogiÅ¡kose bylose, nes kalinimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K per 20 m. į gerÄ jÄ pusę nepasikeitė.2.8.3. PareiÅ¡kėjas dėl žalos atlyginimo, be kita ko privalomumo, įrodinėjimo, remiasi, be kita ko, VAÄ® 42 straipsniu, Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsniu, Tarnybos Kalėjimų departamente Statuto 27 straipsniu, Departamento nuostatų nevykdymu, CK 6.271, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniais, Konstitucijos 29 straipsniu, LG Ä®statymu, be kita ko, jo 4 straipsniu, Konstitucinio Teismo baigiamaisiais aktais (2006 m. kovo 14 d., 2008 m. kovo 15 d., 2015 m. vasario 26 d. nutarimais), EŽTT praktika (bylomis Ananyev ir kt prieÅ¡ RusijÄ , Varnas prieÅ¡ LietuvÄ , Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , Kokoshkina prieÅ¡ RusijÄ , Nedayborshch prieÅ¡ RusijÄ , Antipenkov prieÅ¡ RusijÄ , Pshenichnyy prieÅ¡ RusijÄ , Gridin prieÅ¡ RusijÄ , Orchowski prieÅ¡ LenkijÄ , Hiacoglu prieÅ¡ RumunijÄ ,), LVAT praktika (administracinėmis bylomis Nr. A444-619/2008, Nr. A442-1640/2014) LVAT 2013 metų praktikos apžvalga (dėl bÅ«tinybės nebuvimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡reikalauti įrodymus, EŽTT byla Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , LVAT byla Nr. A822-513/2013; dėl atsakovo pareigos paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl higienos normos reikalavimų pažeidimų, LVAT byla Nr. A492-176/2013), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-3-5/20092.8.4.

Pagrįsdamas turtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjas, be kita ko, nurodo, kad turtinės žalos dydis grindžiamas bendruoju teisės principu „niekas negali turėti naudos iÅ¡ savo neteisėtos veikos“, Å¡is principas įtvirtintas CK 6.249 straipsnio 2 dalyje. Pasak pareiÅ¡kėjo, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neteisėtai pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo sÄ skaita sutaupyta Normose nustatytų higienos, buities ir materialinio aprÅ«pinimo priemonių vertė, kamerų įrengimui sutaupytų baldų ir kitų priemonių vertė, taigi, pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala.

Å i žala yra ir kamerose neteisėtai įrengtų perteklinių gultų įrengimo kaina, kamerose neteisėtai įrengtų perteklinių grotų įrengimo kaina ir visos kitos pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo tikslu neteisėtai iÅ¡leistos lėšos. Departamento nuostatai buvo patvirtinti 2000 m. rugsėjo 1 d. įsakyme Nr. 184, taigi, apie Departamento pareigų nevykdymÄ galima kalbėti nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. Atsakovė ir Departamentas daugiau kaip 14 m. tinkamai neatliko teisės aktuose nustatytų pareigų, per 14 m. neteisėtai pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo sÄ skaita sutaupytos lėšos, reikalingos atsakovės ir institucijos pareigų ir įsipareigojimų vykdymui, vadovaujantis bendruoju teisės principu nullus commodum capere de iniuria sua propria ir jį įgyvendinančia CK 6.248 straipsnio 2 dalimi, yra pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala, jos dydis privalo bÅ«ti įvardytas, nes padarytos turtinės žalos dydis yra vertinamasis kriterijus, teismui vertinant neturtinės žalos (nuostolių) dydį.

LRV nutarimuose (2004 m. gegužės 24 d. Nr. 619, 2008 m. kovo 26 d. Nr. 288, 2009 m. rugsėjo 30 d. Nr. 1248) įvardyti finansavimo poreikiai (iÅ¡ viso 88 mln. Eur), kurių neskyrusi atsakovė pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo sÄ skaita neteisėtai sutaupė lėšas, reikalingas rekonstruoti įkalinimo įstaigas, kad jos atitiktų Lietuvos higienos normų ir Europos kalinimo įstaigų taisyklių nustatytus reikalavimus. ŽalÄ patyręs pilietis turi ir moralinę, ir juridinę teisę minėtÄ 88 mln.

Eur sumÄ dalinti iÅ¡ valstybės deklaruojamo kalinamų asmenų skaičiaus (apie 8 000 kalinių), ir vertinti valstybės įsipareigojimų nevykdymu jam asmeniÅ¡kai padarytÄ turtinę žalÄ 11 000 Eur suma. Vadovaujantis Å¡iuo vertinimu, žmogaus teisių pažeidimais, kalinant nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, asmeniui padaryta neturtinė žala negali bÅ«ti įvertinta mažesne negu 11 000 Eur suma. LukiÅ¡kių TI-K nevykdė skunde nurodytų teisės aktų reikalavimų (juos pažeidė), tiek neteisėta LukiÅ¡kių TI-K nauda (neteisėtai pareiÅ¡kėjo sÄ skaita sutaupyta Normose nustatytų higienos, buities ir materialinio aprÅ«pinimo priemonių vertė), tiek neteisėtos LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡laidos (perteklinių savadarbių gultų, perteklinių grotų neteisėt įrengimo vertė) – yra pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala.

Å ioje byloje nagrinėjamas 176 dienų kalinimo laikotarpis, kurio metu pareiÅ¡kėjui nė karto neskirta paÅ¡alpa / parama iÅ¡ socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų (6 mėnesiai x 0,3 BSI = 67,77 Eur), ir pareiÅ¡kėjas nebuvo aprÅ«pintas darbo pajamomis (6 mėnesiai x 714,50 Eur vidutinis darbo užmokestis x 60 proc. = 2 572,20 Eur). PareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pobÅ«dis buvo tyčinis, todėl atsižvelgiant į minėtÄ kankinimÄ alkiu, socialinių ir Å¡eimos ryÅ¡ių žlugdymÄ , galimybės aprÅ«pinti Å¡eimÄ atėmimÄ , pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala vertintina didesniÄ jÄ iÅ¡ minėtų sumų, t. y. 2 572,20 Eur.

Å ioje byloje nagrinėjamas 176 dienų kalinimo laikotarpis, kai pareiÅ¡kėjas buvo kankinamas alkiu ir diskriminuojamas maitinant. Diskriminacinio maitinimo produktų kainų skirtumas yra maždaug 1,88 Eur dienai, taigi pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala yra 330,88 Eur (176 dienos x 1,88 Eur). Å ioje byloje nagrinėjamas 176 dienų kalinimo laikotarpis, per kurį pareiÅ¡kėjas 30 kartų buvo patalpintas į įvairias LukiÅ¡kių TI-K kameras, iÅ¡ kurių 26 kameros buvo skirtingos, kamerose neteisėtai įrengtų perteklinių grotų įrengimo kaina yra apie 100 Eur, Å¡iomis grotomis buvo neteisėtai siekiama atimti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo galimybę vėdinti kameras per langus; taigi, LukiÅ¡kių TI-K dėl pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo neteisėtai iÅ¡leido 2 600 Eur sumÄ , tai yra pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala (26 kameros x 100 Eur).

Nė vienoje iÅ¡ 26 kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas kalintas, sanitariniuose mazguose veidrodžiai nebuvo įrengti, LukiÅ¡kių T-IK parduotuvėje parduodami 3 rÅ«Å¡ių veidrodžiai, jų kaina vienoda – po 2,84 Eur. Taigi, LukiÅ¡kių T-IK pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo sÄ skaita neteisėtai sutaupė 73,84 Eur, tai yra pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala (26 kameros x 2,84 Eur). Kamerose nebuvo įrengtos standartinės spintelės prie lovos asmeniniams daiktams susidėti kiekvienam kalinamajam ,naudojama spintelė kainuoja apie 100 Eur, taigi LukiÅ¡kių T-IK pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo sÄ skaita neteisėtai sutaupė 2 600 Eur (26 kameros x 100 Eur), tai yra pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala.

Tiek dėl neįrengtos lovos, tiek dėl kiekvieno neteisėtai įrengto savadarbio gulto pareiškėjui padaryta 15 200 Eur turtinė žala (gulto / lovos kaina – apie 100 Eur, 10 kamerų neteisėtai įrengta po 6 gultus, 16 kamerų – po 4, vienoje kameroje – 2 gultai, 26 kamerose neteisėtai neįrengtos pareiškėjui priklausančios lovos (100 Eur x 26)). Pareiškėjui turtinė žala taip pat susidaro dėl: neįrengtų stalų kamerose – 1 250 Eur (25 kameros x 1 stalo kaina (50 Eur)), dėl neįrengtų taburečių – 480 Eur (24 kameros x 1 taburetės kaina (20 Eur)), dėl valymo inventoriaus nebuvimo – 130 Eur (13 kartų laikymo karantino kamerose x valymo inventoriaus komplekto kaina (10 Eur)), dėl tvarkingo lovos inventoriaus neišdavimo – 2 700 Eur (27 kartai x komplekto kaina (100 Eur)), dėl neišduoto tualetinio popieriaus karantine – 2,63 Eur (13 x 0,81 Eur už 4 ritinėlius), dėl neišduoto tualetinio muilo – 5,76 Eur (37 kartai x 0,64 Eur už 90g, vienam kartui priklauso 30 g), dėl neaprūpinimo indų plovimo priemonėmis – 24,95 Eur (24 savaitės 31 kameroje x vieno indų plovimo priemonės indelio kaina 0,95 Eur).

Pasak pareiÅ¡kėjo, iÅ¡ viso jam padaryta 27 974,76 Eur turtinė žala.2.8.5. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais yra teismo prerogatyva, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio turi bÅ«ti atsižvelgta į neteisėtų veiksmų pavojingumÄ visuomenei, kaltininkų sÄ moningÄ tyčiÄ , atsakingo už kaltininko veiksmus asmens turtinę padėtį, nukentėjusio asmens socialinį ir teisinį pažeidžiamumÄ , priklausomumÄ nuo kaltininko, pažeistų asmens teisių konstitucinį reikÅ¡mingumÄ .

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (bylos Nr. 2K-86/2008, 3K-3-26/2009), deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė ir aiÅ¡kesnė yra teisinė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Nagrinėjamu atveju pažeistos fundamentalios žmogaus teisės, be kita ko, nebÅ«ti kankinamam, nepatirti žiauraus, nežmoniÅ¡ko, žeminančio žmogaus orumÄ elgesio, teisė į sveikatÄ . Å ios teisės absoliučios, jų pažeidimai negali bÅ«ti pateisinami jokiomis aplinkybėmis.

Taip pat buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisė į Å¡eimos ir kitus socialinius ryÅ¡ius, teisė pasimatyti, teisė susiraÅ¡inėti. Buvo pažeisti fundamentalÅ«s teisinės valstybės principai – tarptautinių konvencijų privalomumas ir jose įtvirtinti draudimai žmogų kankinti, žiauriai, nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, žeminti žmogaus orumÄ , žmogų diskriminuoti, ignoruota valstybės pareiga aprÅ«pinti kalinamÄ asmenį pajamomis, bÅ«tinomis jo Å¡eimos oriam egzistavimui. Ypač akcentuotinas nukentėjusio asmens socialinis ir teisinis pažeidžiamumas, priklausomumas nuo kaltininko, nes dėl laisvės atėmimo pareiÅ¡kėjo galimybės ginti savo teises kalinimo metu buvo ženkliai apribotos.

Tiesioginiais kaltininkais yra statutiniai valstybės tarnybos pareigÅ«nai, saistomi priesaikos, privalantys gerbti KonstitucijÄ ir ginti žmogaus teises, tačiau kaltininkai įkalinto asmens teises ciniÅ¡kai pažeidinėjo, visiÅ¡kai nesivadovavo nei Konstitucija, nei teisinės valstybės principais. Taigi, neturtinė žala negali bÅ«ti vertinama vien simboline suma, žalos atlyginimas privalo turėti ir prevencinį, atgrasomÄ jį poveikį nuo žmogaus teisių pažeidinėjimo ateityje. Pažymėtina ir tai, kad teisės pažeidimo konstatavimas pakankama satisfakcija gali bÅ«ti tik tada, kai teisės pažeidimÄ konstatuoja autoritetinga tarptautinė institucija ir toks konstatavimas pats savaime (pagal tarptautinių sutarčių nuostatas) sukelia ženklias pasekmes ne tik asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, bet ir visai valstybės teisinei sistemai; vien tik teisės pažeidimo fakto konstatavimas administraciniame teisme, jeigu tai neužkerta kelio panaÅ¡ių pažeidimų pasikartojimui, apskritai nėra moralinė statisfakcija. 2.8.6.

Pasak pareiÅ¡kėjo, iÅ¡analizavus administracinių teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose per 2011 m.–2013 m. laikotarpį aiÅ¡kėja itin ydinga tendencija: ženklioje dalyje pirmosios instancijos teismų priimamų sprendimų apsiribota tik teisės pažeidimo faktų konstatavimu, tas lėmė jog daug metų tie patys pažeidimai nebaudžiamai kartojosi, todėl žmogaus teisių situacija penitenciarinėje sistemoje iki Å¡iol iÅ¡likusi kraÅ¡tutinai nepatenkinama. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad 2011 m.–2013 m. ginti savo teisių teisme pareiÅ¡kėjas negalėjo, nes dar nebuvo susiformavusi reikiama teismų praktika, todėl ieÅ¡kinio senaties terminai Å¡ioje byloje turtinės žalos atlyginimo klausimais atnaujintini, o neturtinės žalos atlyginimo klausimais – netaikytini (CK 1.134 straipsnio 1 punktas)2.8.7.

Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, pareiškėjas remiasi, be kita ko, Teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu teismų ir Europos teisminių institucijų precedentų privalomumu, EŽTT praktika (byla Ganea v. Moldova), nurodo, kad pareiškėjui padaryta neturtinė žala (nuostoliai) negali būti vertinama mažesne suma, negu buvo įvertinta žinomuose teismų precedentuose analogiškose bylose, esant panašioms aplinkybėms. Pareiškėjas pakartoja, kad LRV nutarimuose (2004 m. gegužės 24 d.

Nr. 619, 2008 m. kovo 26 d. Nr. 288, 2009 m. rugsėjo 30 d. Nr. 1248) įvardyti finansavimo poreikiai (iÅ¡ viso 88 mln. Eur), kurių neskyrusi atsakovė pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo sÄ skaita neteisėtai sutaupė lėšas, reikalingas rekonstruoti įkalinimo įstaigas, kad jos atitiktų Lietuvos higienos normų ir Europos kalinimo įstaigų taisyklių nustatytus reikalavimus, kad atsižvelgiant į valstybės deklaruojamÄ kalinamų asmenų skaičių (apie 8 000), pareiÅ¡kėjui padaryta neturtinė žala negali bÅ«ti įvertinta mažesne negu 11 000 Eur suma.11 000 Eur suma.

PareiÅ¡kėjas Å¡ioje skundo dalyje taip pat remiasi Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu dėl žmogaus teisių gynimo ir valstybės institucijų padarytos žalos atlyginimo doktrinos, LVAT administracine byla Nr. A438-121/2009, EŽTT byla Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismÄ neturinę žalÄ vertinti: dėl kalinimo perpildytose kamerose, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis – 3 520 Eur; dėl kalinimo nepriimtinomis sanitarinėmis ir buitinėmis sÄ lygomis, esant nepatenkinamam materialiniam aprÅ«pinimui – 1 760 Eur (176 dienos x 10 Eur); dėl diskriminavimo ir kankinimo alkiu – 17 600 Eur (176 dienos x 100 Eur); dėl neaprÅ«pinimo pajamomis ir tuo pažeidus pareiÅ¡kėjo Å¡eimos teisėtus lÅ«kesčius – 4 287 Eur (neturtinę žalÄ orientuojant į vidutinį darbo užmokestį 176 dienų, t. y. 6 mėn., x 714,50 Eur); dėl socialinių ir Å¡eimos ryÅ¡ių draudimo – 6 000 Eur (vadovaujantis precedentu analogiÅ¡koje EŽTT byloje Varnas prieÅ¡ LietuvÄ ).

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso neturtinę žalÄ vertina 33 167 Eur. Atsižvelgiant į teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus (CK 1.5 straipsnis) bei žalos kriterijus, nurodytus CK 6.250 straipsnyje, žalos sukeltas pasekmes, asmenų kaltę ir sÄ moningos tyčios kaltės formÄ , pareiÅ¡kėjo nuomone, jam padarytos neturtinės žalos dydį (nuostolius) vertinti mažesne suma nėra jokios galimybės. Padarytos neturtinės žalos vertinimas mažesne suma iÅ¡ esmės reikÅ¡tų leidimÄ už nežymų mokestį pažeidinėti fundamentalias žmogaus teises, leidimÄ pažeidinėti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, leidimÄ Å¾mogų kankinti, diskriminuoti, žeminti žmogaus orumÄ , leidimÄ nežmoniÅ¡kai su žmogumi elgtis.

Tai bÅ«tų nesuderinama nei su Lietuvos Respublikos Konstitucija nei su Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais.II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ , be kita ko, nurodo, kad: pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , kilusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; pagal CK 6.273 straipsnio 1 dalį bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054, Teisingumo ministerija įgaliota atstovauti valstybei bylose dėl žalos, kilusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalÄ privalo atlyginti valstybė; bylose dėl civilinės bÅ«klės aktų įrašų pakeitimo ir žalos atlyginimo; bylose dėl žalos, padalytos neteisėtais Juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmais, atlyginimo; pareiÅ¡kėjas Å¡iose srityse valstybės deliktinės atsakomybės klausimo nekelia, todėl Ministerija dėl procesinio suinteresuotumo neturėjimo dėl skundo reikalavimų pagrįstumo nepasisako; be to, pareiÅ¡kėjas Ministerijos, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, veiksmų neskundžia, savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl Ministerijos veiksmų nepareiÅ¡kė (b. l. 56–57).

III Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundo netenkinti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 59–70).1. Atsakovės atstovas, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, 127 straipsnio 1 dalimi, remdamasis LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 m. ieÅ¡kinio senaties terminÄ .2.

Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.3. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.4.

LukiÅ¡kių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PÄ® taisyklės) 11.1 punktu, maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau Å¡is skaičius nuolat virÅ¡ijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti Å«kio darbus.

Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vienÄ (tik labai retais atvejais, jiems praÅ¡ant, jie gali bÅ«ti laikomi po 2).5. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Ä®statymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį.

Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, LukiÅ¡kių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi BVK 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Ä®statymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.6.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

Už gautÄ inventorių, suimtais (nuteistasis) pasiraÅ¡o kameros armatÅ«rinėje kortelėje. Asmeniui iÅ¡vykus iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K, armatÅ«rinė kortelė saugoma 1 metus, todėl pateikti duomenų, koks bÅ«tent inventorius buvo iÅ¡duotas pareiÅ¡kėjui, nėra galimybės.7. Dėl Å¡varos palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimųĮstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji.

Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su iÅ¡duotais valikliais. Siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kasmet ji buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus; nuo 2013 m. gruodžio 30 d. paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat vykdė vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.8.

Dėl kamerų remontoKamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiÅ¡kai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .9.

Dėl kamerų įrengimoTardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas TI taisyklėse, pagal kurių 14.6 punktÄ kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2), stalo matmenys (iÅ¡skyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m2), taburetės matmenys – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m2).

Visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.10. Dėl kamerose esančių grotų ir metalinio tinkloPagal TI taisyklių 14.1 punktÄ langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu.

Nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklÄ , padaro jame skylių ir tokiu bÅ«du bando permesti daiktus, raÅ¡telius ar pan. iÅ¡ savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas bÅ«tų nepasiekiamas ir jo nebÅ«tų galima sugadinti, įdėtos vidinės metalinės grotos, jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams ir nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.11.

Dėl naujai atvykusių asmenų pirminės apžiÅ«ros (medicininio tikrinimo) Tiek suimtiesiems, tiek nuteistiesiems visada atliekama pirminė apžiÅ«ra, kurios metu visi duomenys suraÅ¡omi į specialų blankÄ , kuris įklijuojamas į Asmens sveikatos istorijÄ .12. Dėl aprÅ«pinimo patalyne, skalbimo, džiovinimoLukiÅ¡kių TI-K patalynė iÅ¡duodama pagal normas, nustatytas įsakyme Nr. 1R-139. Pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius; vienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai.

VirÅ¡utinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už Å¡iÄ skalbimo paslaugÄ , vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“. LukiÅ¡kių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su PravieniÅ¡kių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri suteikia skalbinių skalbimo paslaugas už pinigus. Naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų bei nuteistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sÄ skaitose, naudotis asmeninių virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslaugomis.

Pagal minėtÄ tvarkos apraÅ¡Ä , suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Suimtasis ar nuteistasis, norintis pasinaudoti teikiama paslauga, užpildo praÅ¡ymÄ . Planuodamas paslaugÄ , jis turi atsižvelgti į jo asmeninėje sÄ skaitoje esamÄ pinigų sumÄ bei planuojamus maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų pirkimus. Tuo atveju, jeigu suimtasis / nuteistasis neturi asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, jis gali raÅ¡tu kreiptis į SRS bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl galimybės iÅ¡skalbti virÅ¡utinius drabužius nemokamai.

Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami sausi.13. Dėl sanitarinio mazgo ir Å¡alto vandens tiekimoPagal HN 76:2010 21 punktÄ pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus.

14. Dėl veidrodžio, tualeto reikmenų lentynėlėsPagal HN 76:2010 21 punktÄ pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Pažymėtina, kad HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Įsakymo Nr. 1R-139 dalyje „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos: tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nurodyta, kokie baldai ir inventorius turi būti;

Å¡ioje įsakymo dalyje nenurodyta, kad kamerose turi bÅ«ti veidrodis.Å iuo metu LukiÅ¡kių TT-K yra nupirkęs reikiamÄ kiekį veidrodžių, pritaikytų montavimui į gyvenamÄ sias kameras. Remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai bei tualeto reikmenų lentynėlės įmontuojami jiems skirtose vietose.15. Dėl vedimo į duÅ¡Ä tvarkosPagal HN 76:2010 68 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip viena kartÄ per savaitę.

Vadovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e, tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais nepažeidė vedimo į duÅ¡Ä tvarkos.16. Dėl higienos priemonių iÅ¡davimoPagal įsakyme Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“ įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius iÅ¡duodamas 2 kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytas normas.

Pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį iÅ¡duodami: dantų Å¡epetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.17. Dėl pasivaikščiojimų organizavimoPagal Ä®statymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, kurie turi bÅ«ti apsirengę pagal metų laikÄ ir oro temperatÅ«rÄ . Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Ä®statymo 10 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jeigu su tuo sutinka suimtasis.

Pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jeigu suimtasis pažeidžia TI vidaus taisyklėse nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ . Pasivaikščiojimas gryname ore, yra suimtųjų teisė bet ne pareiga.Pasivaikščiojimo kiemeliai LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡dėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, jų plotas –17,34 m2–23,14 m2, II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, jų plotas – 34,16 m2–37,40 m2, III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, jų plotas – 15,55 m2–31,05 m2.18.

Dėl ventiliacijos, vėdinimoPagal HN 76:2010 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymėtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.19.

Dėl maitinimoPagal Įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai; pagal šio straipsnio 6 dalį suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakyme „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d.

įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Nuteistiesiems, laikomiems kalėjime, galimybė patiems naudotis virtuve, gaminant sau maistÄ , teisės aktų nesuteikiama.Vadovaujantis Departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. V-94 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.2. punktu, dietinis maitinimas gali būti skiriamas ligoniams, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose pagal gydančių gydytojų rekomendacijas. Tokios rekomendacijos pareiškėjui nebuvo išduotos.20. Dėl pasimatymų ir kitų išorinių kontaktų20.1. Ilgalaikiai ir trumpalaikiai nuteistųjų pasimatymai Lukiškių TI-K organizuojami vadovaujantis BVK 85, 86 ir 94 straipsniuose nustatyta tvarka.

Nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai iki 4 valandų, ilgalaikiai – iki 2 parų. Pasimatymų skaičius ir rÅ«Å¡is nustatomas pagal BVK normas, priklausomai nuo nuteistojo priskyrimo paprastajai arba drausminei grupei. Paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems suteikiama teisė per 2 mėnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ , vienÄ kartÄ per savaitę paskambinti telefonu, gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda. Drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems suteikiama teisė gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, gauti smulkiųjų paketų su spauda bei vienÄ kartÄ per mėnesį paskambinti telefonu.

Trumpalaikiai pasimatymai vyksta LukiÅ¡kių TI-K atstovo akivaizdoje, nuteistojo pageidavimu toks pasimatymas gali bÅ«ti pakeistas vienu telefoniniu pokalbiu. Ilgalaikiai pasimatymai, suteikiant teisę kartu gyventi, leidžiami tik su nuteistojo sutuoktiniu, sugyventiniu, artimuoju giminaičiu. Toks pasimatymas BVK 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis gali bÅ«ti suteiktas su asmeniu, turinčiu bendrÄ vaikÄ su neteistuoju. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali bÅ«ti pakeistas dviem trumpalaikiais arba dviem telefoniniais pokalbiais.Pagal TI vidaus taisyklių 65 punktÄ pasimatymas vyksta be fizinio kontakto, pagal PÄ® taisyklių 108 punktÄ trumpalaikis pasimatymas vyksta be fizinio kontakto (iÅ¡skyrus nepilnamečių nuteistųjų).

Trumpalaikius pasimatymus kontroliuojantys pareigÅ«nai privalo nuolat stebėti nuteistuosius ir į pasimatymÄ su jais atvykusius asmenis.20.2. Pasimatymai suteikiami tik iÅ¡ anksto užsiregistravusiems ir atvykusiems laiku asmenims, norintiems pasimatyti su nuteistuoju, kurie ne vėliau kaip prieÅ¡ 15 dienų suderinti su LukiÅ¡kių TI-K administracija dėl pasimatymo datos, laiko, trukmės. Minėtu laikotarpiu galima registruotis tik vienam pasimatymui. Asmenys, laikomi įstaigoje, kitam pasimatymui registruojami tik iÅ¡naudoję ankstesnį pasimatymÄ , kuriam buvo užregistravę.

Tuo atveju, jeigu asmuo užsiregistravo į pasimatymÄ ir negali į jį atvykti, tas asmuo privalo apie tai praneÅ¡ti LukiÅ¡kių TI-K administracijai. Asmenys, atvykę ir norintys pasimatyti tÄ pačiÄ dienÄ , gali gauti pasimatymÄ , jeigu yra laisvų vietų, kurios nebuvo užsakytos pagal iÅ¡ankstinį registravimÄ , arba jeigu asmuo atsisakė ir neatvyko į pasimatymÄ . TokiÄ tvarkÄ reglamentuoja Giminaičių ir kitų asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju arba nuteistuoju areÅ¡tu, iÅ¡ankstinio registravimo bei elgesio pasimatymo metu tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2014 m. gegužės 13 d.

įsakyme Nr. 1-89.20.3. Pagal TI taisyklių 18 punktÄ suimtiesiems pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis tardymo izoliatorių pasimatymų patalpose įrengiama salė, iÅ¡ilgai salės įrengiamas ne siauresnis kaip 120 centimetrų ir ne aukÅ¡tesnis kaip 70 centimetrų stalas, kuris vienu galu turi remtis į salės sienÄ ; nuo stalvirÅ¡io apačios iki grindų stalas pertveriamas iÅ¡tisine pertvara, pagal stalo ilgį nuo lubų iki stalo virÅ¡aus įrengiama saugi permatoma pertvara, izoliuojanti lankytojÄ ir suimtÄ jį nuo fizinio kontakto.

Pagal TI taisyklių 19 punktÄ stalo pusėje, kurioje turi sėdėti suimtieji, įrengiamos kabinos, visos kabinos nuo grindų iki lubų atskiriamos pertvaromis, nuo grindų iki stalo virÅ¡aus pertvarų Å¡onai turi bÅ«ti nepermatomi, likusioje pertvarų Å¡onų dalyje iki lubų įrengiamos saugios permatomos pertvaros; kiekvienos kabinos viduje įrengiamas telefoninis pasikalbėjimo su prieÅ¡ais kabina kitoje pertvaros pusėje esančiais asmenimis įrenginys, pastatoma po vienÄ taburetę, nejudamai pritvirtintÄ prie grindų; kabinos uždaromos užsklendžiamomis arba rakinamomis durimis, kabinos sunumeruojamos.

Pagal TI taisyklių 20 punktÄ toje stalo pusėje, kurioje turi sėdėti asmenys, atvykę pasimatyti su suimtaisiais, pastatomas reikiamas kiekis taburečių arba kėdžių, Å¡ioje stalo pusėje kabinos neįrengiamos ir taburetės arba kėdės prie grindų nepritvirtinamos.20.4. LukiÅ¡kių TI-K nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių. TI taisyklių IV skyriuje įtvirtintas tik trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis patalpų įrengimas, o ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimas neįtvirtintas.

Ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nenustatyta ir TI vidaus taisyklėse.Lukiškių TI-K neturi teisinio pagrindo savavališkai keisti BVK, TI vidaus taisyklių ir kitų teisės aktų. Lukiškių TI-K darbuotojai griežtai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir išvardytomis jų nuostatomis, tinkamai ir teisėtai veikia, nepažeisdami teisėtumo.Pažymėtina, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose pareiškėjų skundai atmetami (žr. LVAT administracines bylas Nr. A-575-164/2015, r.

A-420-575/2015, Nr. A-587-575/2015, Nr. A-1044-442/2015 ir kt.).21. Dėl nuteistojo pajamųNuteistiesiems paraÅ¡ius praÅ¡ymÄ gali bÅ«ti skiriama piniginė paÅ¡alpa iÅ¡ Socialinės paramos nuteistiesiems fondo, jeigu jame yra pinigų. PaÅ¡alpa gali bÅ«ti skiriama nuteistiesiems, kurie einamÄ jį mėnesį asmeninėje sÄ skaitoje neturi pinigų ar turi jų mažiau kaip 0,3 minimalaus gyvenimo lygio. LukiÅ¡kių TI-K administracijos galimybė mokėti paÅ¡alpas nuteistiesiems tiesiogiai priklauso nuo einamųjų metų Socialinės paramos nuteistiesiems fondo biudžeto, ir, jeigu Å¡is fondas yra tuščias, LukiÅ¡kių TI-K neturi galimybės mokėti nuteistiesiems paÅ¡alpas.22.

Dėl žalos22.1. Neturtinės žalos apibrėžimas pateiktas CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Nneturtinė žala atlyginama tik įstatymuose nustatytais atvejais, jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenustato, ji neatlyginama. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymuose nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau net ir tuo atveju, kai neturtinės žalos faktas preziumuojamas pagal įstatymÄ , ieÅ¡kovas turi pagrįsti reikalaujamos kompensacijos dydį.22.2.

PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituoja tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, nurodo, jog bausmę atliko nežmoniÅ¡komis, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra abstraktÅ«s, bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos, o jos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas tiesiog pateikia samprotavimus apie tariamai kilusiÄ turtinę bei neturtinę žalę, tačiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tariamai padaryta turtinė ir neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Pažymėtina, kad bÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi LukiÅ¡kių TI-K trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ pareiÅ¡kėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita.22.3. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, kilusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Å ios žalos atlyginimÄ Ä¯statymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, t. y.

žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal Å¡io straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti.

Deliktinė atsakomybė – viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet bÅ«tina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. IV Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, kad pareiÅ¡kėjas į DepartamentÄ ginčijamais klausimais nesikreipė, Departamentas su tuo susijusios informacijos nerinko ir nenagrinėjo, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (137–140).1.

PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K laikytas tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kaip ir kiti asmenys, todėl jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas LukiÅ¡kių TI-K, nėra. PareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje nepateikė duomenų, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, skunde nurodyti tik abstraktÅ«s teiginiai ir bendro pobÅ«džio pareiÅ¡kimai dėl nežmoniÅ¡kų ir žiaurių sÄ lygų, pareiÅ¡kėjÄ netinkamai laikant LukiÅ¡kių TI-K.

Teiginiai apie neva padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra bendro pobÅ«džio, neindividualizuoti, neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Neturtinė žala yra visų pirma susijusi su konkrečiu asmeniu, jo fiziniais ir dvasiniais iÅ¡gyvenimais, jo sveikatos bÅ«kle ir pan. Žala vertinama kaip turtinė, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, t. y., Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tu gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Å i sÄ voka iÅ¡ esmės skirta apibÅ«dinti turtinio pobÅ«džio žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjo bendro pobÅ«džio pareiÅ¡kimai dėl neva netinkamo materialinio aprÅ«pinimo turėtų bÅ«ti atmestini.2. PareiÅ¡kėjo skunde nesistengiama pagrįsti ir konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo / neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kuo grindžiamas pateiktas žalos dydis, kaip konkrečiai jis apskaičiuotas. Teigtina, kad pareiÅ¡kėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų bei gyvenimo kokybės pablogėjimo. Å ios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės.3. Remiantis teismų praktika dėl neturtinės žalos taikymo, kai siekiama nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ , bÅ«tina atsižvelgti į konkrečias kalinimo vietos sÄ lygas, tinkamai ir iÅ¡samiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ , o ne prielaidas ir bendro pobÅ«džio pareiÅ¡kimus apie galimÄ teisių pažeidimÄ .

Neturtinė žala apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis: neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos, neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-337/2006).

Remiantis LVAT praktika, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų buvo tęstinė (administracinės bylos Nr. A556-95/2009, Nr. A552-2692/2012).4. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (bylos Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das; ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (administracinės bylos Nr. A2-718/2007, Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012).5.

Ä®staiga pagal galimybes įgyvendino galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo / neveikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , dėl kurio atitinkamos teisės galėjo bÅ«ti pažeistos. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, kuri remiasi įstatymo ir / ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.Pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkymÄ yra atsakingi jie patys, o reikalingas inventorius visÄ laikÄ iÅ¡duodamas į kameras.

Pagal HN 76:2010 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langÄ ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko kameras, neturi nusiskundimų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.6.

Nuteistųjų ir suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimas Lukiškių TI-K vykdomas vadovaujantis įsakymu Nr. 1R-139, kuriame nustatytos vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Lukiškių TI-K administracija nepažeidė šio teisės aktų reikalavimų.7. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau –ir TI vidaus taisyklės) 107 punktÄ ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius; vienÄ kartÄ per savaitę nuosava patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymÄ Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ suimtieji ir nuteistieji už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sÄ skaitose gali naudotis virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslauga.

Suimtiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems asmeninėse sÄ skaitose pinigų, sudaryta galimybė drabužius iÅ¡skalbti nemokamai (asmuo turi pateikti praÅ¡ymÄ ): vienÄ komplektÄ sezoninių virÅ¡utinių drabužių (kelnes, marÅ¡kinius ar palaidinę, bliuzonÄ ar megztinį), bet ne dažniau kaip kartÄ per 2 mėnesius, o striukes ir paltus – vienÄ kartÄ per sezonÄ .8. PareiÅ¡kėjas skundžiasi ir dėl iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos. Pagal HN 76:2010 68 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip 1 kartÄ per savaitę.

Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama galimybė nusiprausti ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.9. Pagal HN 76:2010 8, 9 punktus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus.

Nutarime Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. LukiÅ¡kių TI-K administracija užtikrino Å¡io teisės akto reikalavimų laikymÄ si.10. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymuose nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui kilo bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų ir / ar pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

V Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas M. D. rėmėsi skundu ir prašė skundÄ tenkinti. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo, atsiliepimų motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a : I Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1. PareiÅ¡kėjas M. D. (M. D.) LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas Å¡iose kamerose (žr. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimÄ (b. l. 59–70), asmens įskaitos kortelės kopijÄ (b. l. 71–74)):– atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K 2011 m. lapkričio 21 d. pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 125 (plotas – 6,48 m2), kameroje vakare buvo 4 asmenys;

– 2011 m. lapkričio 22 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 324 (plotas – 7,68 m2); kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2011 m. lapkričio 23 d. – 2011 m. gruodžio 15 d. kameroje Nr. 324 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2011 m. gruodžio 16 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 391 (plotas – 34,27 m2); kameroje ryte buvo 1 asmuo, vakare – 4 asmenys;– 2011 m. gruodžio 17 d. – 2011 m. gruodžio 19 d. kameroje Nr. 391 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2011 m. gruodžio 20 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 258 (plotas – 34,71 m2); kameroje ryte buvo 9 asmenys, vakare – 16 asmenų;– 2011 m. gruodžio 21 d. kameroje Nr. 258 ryte buvo 15, vakare – 18 asmenų;– 2011 m. gruodžio 22 d.

– 2011 m. gruodžio 26 d. kameroje Nr. 258 ryte buvo 17, vakare – 17 asmenų;– 2011 m. gruodžio 27 d. kameroje Nr. 258 ryte buvo 16, vakare – 15 asmenų;– 2011 m. gruodžio 28 d. kameroje Nr. 258 ryte buvo 15, vakare – 15 asmenų;– 2011 m. gruodžio 29 d. kameroje Nr. 258 ryte buvo 15, vakare – 17 asmenų;– 2011 m. gruodžio 30 d. – 2012 m. sausio 2 d. kameroje Nr. 258 ryte buvo 17, vakare – 17 asmenų;– 2012 m. sausio 3 d. kameroje Nr. 258 ryte buvo 16, vakare – 16 asmenų;– 2012 m. sausio 4 d. kameroje Nr. 258 ryte buvo 16, vakare – 15 asmenų;– 2012 m. sausio 5 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 120 (plotas – 7,38 m2); kameroje ryte buvo 1 asmuo, vakare – 6 asmenys;– 2012 m. sausio 6 d. iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus;– 2012 m. vasario 17 d. atvyko iÅ¡ Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 109 (plotas – 7,31 m2); kameroje vakare buvo 5 asmenys;– 2012 m. vasario 18 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 254 (plotas – 34,71 m2); kameroje ryte buvo 15, vakare – 16 asmenų;– 2012 m. vasario 19 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 16, vakare – 16 asmenų;– 2012 m. vasario 20 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 16, vakare – 17 asmenų;– 2012 m. vasario 21 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 15, vakare – 14 asmenų;– 2012 m. vasario 22 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 13, vakare – 14 asmenų;– 2012 m. vasario 23 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 14, vakare – 15 asmenų;– 2012 m. vasario 24 d.

– 2012 m. vasario 26 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 15, vakare – 15 asmenų;– 2012 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 15, vakare – 16 asmenų;– 2012 m. vasario 28 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 15, vakare – 19 asmenų;– 2012 m. vasario 29 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 20, vakare – 20 asmenų;– 2012 m. kovo 1 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 19 asmenų, vakare – 22 asmenys;– 2012 m. kovo 2 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 20 asmenų, vakare – 21 asmuo;– 2012 m. kovo 3 d.

– 2012 m. kovo 4 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 21, vakare – 21 asmuo;– 2012 m. kovo 5 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 20 asmenų, vakare – 21 asmuo;– 2012 m. kovo 6 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 17, vakare – 18 asmenų;– 2012 m. kovo 7 d. kameroje Nr. 254 ryte buvo 17, vakare – 18 asmenų;– 2012 m. kovo 8 d. iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus;– 2012 m. kovo 15 d. atvyko iÅ¡ Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 252 (plotas – 42,33 m2); kameroje vakare buvo 13 asmenų;– 2012 m. kovo 16 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 13, vakare – 13 asmenų;– 2012 m. kovo 17 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 13, vakare – 14 asmenų;– 2012 m. kovo 18 d.

– 2012 m. kovo 19 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 14, vakare – 14 asmenų;– 2012 m. kovo 20 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 12, vakare – 14 asmenų;– 2012 m. kovo 21 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 12, vakare – 14 asmenų;– 2012 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 14, vakare – 15 asmenų;– 2012 m. kovo 23 d. – 2012 m. kovo 26 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 14, vakare – 14 asmenų;– 2012 m. kovo 27 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 13, vakare – 13 asmenų;– 2012 m. kovo 28 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 11, vakare – 14 asmenų;– 2012 m. kovo 29 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 14, vakare – 14 asmenų;– 2012 m. kovo 30 d.

– 2012 m. balandžio 1 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 15, vakare – 15 asmenų;– 2012 m. balandžio 2 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 14, vakare – 15 asmenų;– 2012 m. balandžio 3 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 13, vakare – 13 asmenų;– 2012 m. balandžio 4 d. kameroje Nr. 252 ryte buvo 13, vakare – 14 asmenų;– 2012 m. balandžio 5 d. iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus;– 2012 m. balandžio 19 d. atvyko iÅ¡ Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 107 (plotas – 7,38 m2), kameroje vakare buvo 5 asmenys; vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 118 (plotas – 7,38 m2), kameroje vakare buvo 6 asmenys; dar vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 271 (plotas – 7,76 m2), kameroje vakare buvo 4 asmenys;– 2012 m. balandžio 20 d.

– 2012 m. balandžio 25 d. kameroje Nr. 271 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2012 m. balandžio 26 d. iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus;– 2012 m. gegužės 3 d. atvyko iÅ¡ Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 114 (plotas – 7,31 m2), kameroje vakare buvo 6 asmenys;– 2012 m. gegužės 4 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 310 (plotas – 7,77 m2), kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2012 m. gegužės 5 d. – 2012 m. gegužės 7 d. kameroje Nr. 310 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2012 m. gegužės 8 d. kameroje Nr. 310 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2012 m. gegužės 9 d. kameroje Nr. 310 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2012 m. gegužės 10 d. iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus;– 2012 m. birželio 7 d. atvyko iÅ¡ Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116 (plotas – 7,49 m2), kameroje vakare buvo 6 asmenys;– 2012 m. birželio 8 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 317 (plotas – 7,61 m2), kameroje ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;– 2012 m. birželio 9 d.

– 2012 m. birželio 11 d. kameroje Nr. 317 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;– 2012 m. birželio 12 d. kameroje Nr. 317 ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;– 2012 m. birželio 13 d. kameroje Nr. 317 ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;– 2012 m. birželio 14 d. iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus;– 2012 m. liepos 5 d. atvyko iÅ¡ Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 106 (plotas – 7,38 m2), kameroje vakare buvo 4 asmenys;– 2012 m. liepos 6 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 274 (plotas – 7,84 m2), kameroje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;– 2012 m. liepos 7 d.

– 2012 m. liepos 9 d. kameroje Nr. 274 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2012 m. liepos 10 d. kameroje Nr. 274 ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo;– 2012 m. liepos 11 d. kameroje Nr. 274 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2012 m. liepos 12 d. kameroje Nr. 274 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2012 m. liepos 13 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 312 (plotas – 7,67 m2), kameroje ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2012 m. liepos 14 d. – 2012 m. liepos 15 d. kameroje Nr. 312 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2012 m. liepos 16 d. kameroje Nr. 312 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;– 2012 m. liepos 17 d. kameroje Nr. 312 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;– 2012 m. liepos 18 d. kameroje Nr. 312 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2012 m. liepos 19 d. iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus;– 2012 m. rugsėjo 13 d. atvyko iÅ¡ Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 107 (plotas – 7,38 m2), kameroje vakare buvo 6 asmenys;– 2012 m. rugsėjo 14 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 257 (plotas – 34,57 m2), kameroje ryte buvo 6, vakare – 7 asmenys;– 2012 m. rugsėjo 15 d.

– 2012 m. rugsėjo 16 d. kameroje Nr. 257 ryte buvo 7, vakare – 7 asmenys;– 2012 m. rugsėjo 17 d. kameroje Nr. 257 ryte buvo 7, vakare – 8 asmenys;– 2012 m. rugsėjo 18 d. kameroje Nr. 257 ryte buvo 7, vakare – 8 asmenys;– 2012 m. rugsėjo 19 d. kameroje Nr. 257 ryte buvo 8, vakare – 8 asmenys;– 2012 m. rugsėjo 20 d. iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus;– 2013 m. sausio 17 d. atvyko iÅ¡ Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 121 (plotas – 7,38 m2), kameroje vakare buvo 6 asmenys;– 2013 m. sausio 18 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 271 (plotas – 7,76 m2), kameroje ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. sausio 19 d.

– 2013 m. sausio 20 d. kameroje Nr. 271 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. sausio 21 d. kameroje Nr. 271 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. sausio 22 d. kameroje Nr. 271 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. sausio 23 d. kameroje Nr. 271 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. sausio 24 d iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus;– 2013 m. sausio 31 d. atvyko iÅ¡ Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116 (plotas – 7,49 m2), kameroje vakare buvo 5 asmenys;– 2013 m. vasario 1 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 321 (plotas – 7,70 m2), kameroje ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. vasario 2 d. kameroje Nr. 321 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. vasario 3 d.

– 2013 m. vasario 5 d. kameroje Nr. 321 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. vasario 6 d. kameroje Nr. 321 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. vasario 7 d iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus;– 2013 m. kovo 28 d. atvyko iÅ¡ Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 113 (plotas – 6,43 m2), kameroje vakare buvo 4 asmenys;– 2013 m. kovo 29 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 262 (plotas – 7,86 m2), kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. kovo 30 d. – 2013 m. balandžio 1 d. kameroje Nr. 262 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. balandžio 2 d. kameroje Nr. 262 ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. balandžio 3 d. kameroje Nr. 262 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. balandžio 4 d iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus;– 2013 m. balandžio 25 d. atvyko iÅ¡ Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 121 (plotas – 7,38 m2), kameroje vakare buvo 5 asmenys;– 2013 m. balandžio 26 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 265 (plotas – 7,87 m2), kameroje ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. balandžio 27 d.

– 2013 m. balandžio 28 d. kameroje Nr. 265 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;– 2013 m. balandžio 29 d. kameroje Nr. 265 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. balandžio 30 d. – 2013 m. gegužės 1 d. kameroje Nr. 265 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. gegužės 2 d. – 2013 m. gegužės 3 d. kameroje Nr. 265 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;– 2013 m. gegužės 4 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 267 (plotas – 7,63 m2), kameroje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. gegužės 5 d.

– 2013 m. gegužės 6 d. kameroje Nr. 267 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;– 2013 m. gegužės 7 d. kameroje Nr. 267 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;– 2013 m. gegužės 8 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 365 (plotas – 6,48 m2), kameroje ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo;– 2013 m. gegužės 9 d. iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus (toliau – ir Kybartų PN).2. LukiÅ¡kių TI-K 2015 m. rugsėjo 9 d. raÅ¡te Nr. 96-2345 „Dėl informacijos pateikimo apie laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime“ pareiÅ¡kėjui, be kita ko, nurodė (b. l. 37–38):2.1.

Pareiškėjas nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2013 m. gegužės 9 d. buvo konvojuojamas į Lukiškių TI-K ir iš jo šiomis dienomis: 2011 m. lapkričio 21 d. iš Vilniaus apygardos teismo, 2012 m. sausio 6 d. į Kybartų PN, 2012 m. vasario 17 d. iš Kybartų PN, 2012 m. kovo 8 d. į Kybartų PN, 2012 m. kovo 15 d. iš Kybartų PN, 2012 m. balandžio 5 d. į Kybartų PN, 2012 m. balandžio 19 d. iš Kybartų PN, 2012 m. balandžio 26 d. į Kybartų PN, 2012 m. gegužės 3 d. iš Kybartų PN, 2012 m. gegužės 10 d.

į Kybartų PN, 2012 m. birželio 7 d. iš Kybartų PN, 2012 m. birželio 14 d. į Kybartų PN, 2012 m. liepos 5 d. iš Kybartų PN, 2012 m. liepos 19 d. į Kybartų PN, 2012 m. rugsėjo 13 d. iš Kybartų PN, 2012 m. rugsėjo 20 d. į Kybartų PN, 2013 m. sausio 17 d. iš Kybartų PN, 2013 m. sausio 24 d. į Kybartų PN, 2013 m. sausio 31 d. iš Kybartų PN, 2013 m. vasario 7 d. į Kybartų PN, 2013 m. kovo 28 d. iš Kybartų PN, 2013 m. balandžio 4 d. į Kybartų PN, 2013 m. balandžio 25 d. iš Kybartų PN, 2013 m. gegužės 9 d.

į Kybartų PN.2.2. Pareiškėjas Lukiškių TI-K nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2013 m. gegužės 9 d., buvote laikomas šiose gyvenamosiose kamerose: Nr. 125, Nr. 324, Nr. 391, Nr. 258, Nr. 120, Nr. 109, Nr. 254, Nr. 252, Nr. 107, Nr. 118, Nr. 271, Nr. 114, Nr.310,Nr. 116, Nr. 317, Nr. 106, Nr. 274, Nr. 312, Nr. 107, Nr. 257, Nr. 121, Nr. 271, Nr. 116, Nr. 321, Nr. 113, Nr. 262, Nr. 121, Nr. 265, Nr. 267, Nr. 365.2.3. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose laikoma ne daugiau asmenų, negu jose įrengta miegamųjų vietų.3.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro aktuose, be kita ko, nurodyta:3.1. 2013 m. gegužės 8 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-525, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviÄ jÄ tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 265 vėdinimas, oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apÅ¡vieta ir dirbtinė naktinė apÅ¡vieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 265 ant sienų ir lubų buvo nubyrėjusių dažų ir tinko plotų, vietomis ant sienų ir lubų vizualiai buvo nustatyta pelėsio požymių, Å¡ios aplinkybės neatitiko HN 76:2010 56 punkto reikalavimų (b. l. 116).3.2. 2013 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-525, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviÄ jÄ tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta:

Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų asmeninių drabužių skalbimas organizuojamas vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. vasario 23 d. įsakyme Nr. 1-21 patvirtintu Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų asmeninių viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos aprašu; dėl dezinsekcjios, deratizacijos Lukiškių TI-K sudaręs sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, graužikų ir buitinių parazitų naikinimas organizuojamas pagal sutartį su šiuos darbus atliekančia įmone, pildomas darbų atlikimo žurnalas;

LukiÅ¡kių TI-K minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi Å¡ios kameros darbo žurnale; patalynę numatyta keisti kas 7 dienas; dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“ (b. l. 109–110).3.3. 2013 m. birželio 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-657, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviÄ jÄ tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 262 vėdinimas atitinka HN 76:2010 24 punkto reikalavimus, ant sienų ir lubų vizualiai pelėsio nenustatyta; trumpalaikių pasimatymų kambariuose nėra įrengtos Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemos, tačiau greta trumpalaikių pasimatymų kambarių yra atskira patalpa, kurioje įrengtas sanitarinis mazgas su Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema; pagal HN 76:2010 2 punktÄ veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik HN 76:2010 reikalavimai, nesusiję su pastato / patalpų rekonstrukcijos darbais; karÅ¡to ir Å¡alto vandens tiekimo sistemų įrengimui trumpalaikių pasimatymų kambariuose turi bÅ«ti atlikti LukiÅ¡kių TI-K pastato sienų rekonstrukcijos darbai, todėl HN 76:2010 27 punkto reikalavimai dėl Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų įrengimo LukiÅ¡kių TI-K trumpalaikių pasimatymų kambariuose netaikyti (b. l. 108).4.

LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 127)) (vykdytoja) 2012 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (sutarties galiojimas – iki 2012 m. gruodžio 31 d.), pagal kuriÄ vykdytoja, siekdama iÅ¡aiÅ¡kinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiÅ«rÄ , o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: iÅ¡tirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vienÄ darbo dienÄ (sutarties 4 punktas) (b. l. 123–126).

Minėta sutartis 2012 m. gruodžio mėn. buvo pratęsta 1 metams, t. y. nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 3 d. (b. l. 128). II 1. PareiÅ¡kėjas M. D. praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 27 974 Eur turtinės žalos ir 33 167 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiÅ¡kėjas M.

D. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sÄ lygomis. Pasak pareiÅ¡kėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos:

Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes M.

D. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio mėn. (b. l. 1-36).2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“3. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas M.

D. į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2011 m. lapkričio 21 d. (žr. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 59-70); asmens įskaitos kortelę (b. l. 71-74)). Kartu akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui pateikė tik 2015 m. lapkričio 11 d. (žr. vokÄ , b. l. 53), o atsakovė Å¡ioje administracinėje byloje praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, t. y. pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų senaties terminas, 1.127 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriÄ senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo įgijo teisę į ieÅ¡kinį.

Nors teismas konstatuoja, jog nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d., iÅ¡skyrus laikotarpius, kai pareiÅ¡kėjo nebuvo LukiÅ¡kių TI-K, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, tačiau kartu konstatuotina, kad Å¡iems reikalavimams dėl žalos priteisimo taikytinas senaties terminas. Teismas pabrėžia, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiÅ¡kiantis ir tai, kad praleidęs šį terminÄ asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba.

Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas M. D. praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¾alos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimui laikotarpiui nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d. (iÅ¡skyrus laikotarpius, kai pareiÅ¡kėjo nebuvo LukiÅ¡kių TI-K), todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo Å¡ia apimtimi tenkinti nėra teisinio pagrindo.4. Kartu pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas M. D. LukiÅ¡kių TI-K buvo ir vėliau, t. y. nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 2013 m. gegužės 9 d. (žr.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 59-70); asmens įskaitos kortelę (b. l. 71-74)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas M. D. (žr. Å¡io sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktÄ ), darytina iÅ¡vada, jog tuo laikotarpiu kamerose trÅ«ko ploto laikomiems asmenims iÅ¡ viso 31 parÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog 2013 m. gegužės 2-3 d., 7-8 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus; be to, pareiÅ¡kėjo nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2013 m. sausio 30 d., nuo 2013 m. vasario 7 d. iki 2013 m. kovo 27 d., nuo 2013 m. balandžio 4 d. iki 2013 m. balandžio 24 d. nebuvo LukiÅ¡kių TI-K (žr.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 59–70), asmens įskaitos kortelių kopijas (b. l. 71-74)). Pabrėžtina, kad LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogiÅ¡kÄ pozicijÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl Å¡io pažeidimo nėra reikÅ¡mingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.5.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K kamerų patalpose sÄ lygomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sÄ lygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apibrėžti, jÄ apčiuopti, grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į buvusiÄ padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentÄ . Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju.

Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad LukiÅ¡kių TI-K stengiamasi palaikyti tvarkÄ : LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 127)) (vykdytoja) 2012 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (sutarties galiojimas – iki 2012 m. gruodžio 31 d.), pagal kuriÄ vykdytoja, siekdama iÅ¡aiÅ¡kinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiÅ«rÄ , o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: iÅ¡tirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vienÄ darbo dienÄ (sutarties 4 punktas) (b. l. 123–126).

Minėta sutartis 2012 m. gruodžio mėn. buvo pratęsta 1 metams, t. y. nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 3 d. (b. l. 128). Be to, 2013 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-525, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviÄ jÄ tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: LukiÅ¡kių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų asmeninių drabužių skalbimas organizuojamas vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012 m. vasario 23 d. įsakyme Nr. 1-21 patvirtintu LukiÅ¡kių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų asmeninių virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡u; dėl dezinsekcjios, deratizacijos LukiÅ¡kių TI-K sudaręs sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, graužikų ir buitinių parazitų naikinimas organizuojamas pagal sutartį su Å¡iuos darbus atliekančia įmone, pildomas darbų atlikimo žurnalas;

LukiÅ¡kių TI-K minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi Å¡ios kameros darbo žurnale; patalynę numatyta keisti kas 7 dienas; dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“ (b. l. 109–110).Be to, teismas, kompleksiÅ¡kai įvertinęs ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (b. l. 108, 116) nustatytus Higienos normos pažeidimus bei trÅ«kumus, pareiÅ¡kėjo nusiskundimus dėl higienos pažeidimų, daro iÅ¡vadÄ , kad didžiausi pažeidimai buvo susiję bÅ«tent su ploto trÅ«kumu, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiÅ¡kai vertina ir smulkesnius pažeidimus.

Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai kankinimu alkiu nėra niekuo pagrįsti, pareiÅ¡kėjas buvo maitinamas kaip ir kiti nuteistieji, todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.Teismas, pakartodamas, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę (31 parÄ pareiÅ¡kėjas M. D. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2012 m. rugpjūčio 1 d.

– 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 850 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimÄ Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimÄ Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimÄ Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 350 eurų, kuri priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.

Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 350 eurų neturtinės žalos priteisimas Å¡ioje administracinėje byloje bÅ«tų vertintinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo uždarbiavimas.6. PareiÅ¡kėjas teigia, jog valstybė, neteikdama tinkamo buitinio aprÅ«pinimo, sutaupė, kad jam nesuteikė pajamų, tačiau Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, o pareiÅ¡kėjo reikalavimai priteisti turtinę žalÄ negali bÅ«ti tenkinami.

Teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų, jog pats pareiÅ¡kėjas aktyviai prašė darbo, byloje nėra: Å¡iuo atveju įrodyti turtinės žalos patyrimo faktÄ tenka pačiam pareiÅ¡kėjui.Teismas atkreipia dėmesį, jog tiek Kalėjimų departamentas, tiek Teisingumo ministerija neatliko neteisėtų veiksmų, todėl iÅ¡ valstybės, atstovaujamos minėtų institucijų, tiek turtinės, tiek neturtinės žalos priteisti negalima. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo M. D. (M. D.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui M. D. (M. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 350 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamÄ laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 2013 m. gegužės 9 d. (su pertraukomis netinkamai laikytas 31 parÄ ).LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                  Ernestas Spruogis