eaca6cd2-91cf-4bf8-9cb9-378e5a0804e6 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-490-464/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01461-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.4.12; 3.4.4.9 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės TikniÅ«tės ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Sigma Ventus, uždarajai akcinei bendrovei BMT Baltic, I.

M. ir R. J. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Molesta“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – ir Luminor bankas), kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti: 1.1 solidariai iÅ¡ atsakovų UAB Sigma Ventus, UAB BMT Baltic, I. M. ir R.

J. 122 557,41 Eur žalos atlyginimÄ ; 1.2 solidariai iÅ¡ atsakovų UAB Sigma Ventus, UAB BMT Baltic, I. M. ir R. J. 3,25 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 1 441 271,25 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki 2019 m. gruodžio 23 d.; 1.3 iÅ¡ atsakovių UAB Sigma Ventus ir UAB BMT Baltic 6 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 1.4 iÅ¡ atsakovų I. M. ir R.

J. 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi buvo iÅ¡kelta trečiojo asmens BUAB „Molesta“ restruktÅ«rizavimo byla. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartimi patvirtintas restruktÅ«rizuojamos bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡as, į kurį, be kita ko, įtrauktas ir Luminor bankas su 1 441 271,25 Eur įkeitimu užtikrintu reikalavimu. 2015 m. rugsėjo 4–9 d. buvo iÅ¡rinktas BUAB „Molesta“ kreditorių komitetas, kurį sudarė Luminor bankas, UAB Sigma Ventus, UAB BMT Baltic ir I. M.. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Molesta“ restruktÅ«rizavimo planas, kuriuo nustatyta viso bendrovės turto, tame tarpe ir įkeisto ieÅ¡kovui, pardavimo tvarka, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui įkeistas turtas turėjo bÅ«ti parduotas pirmaisiais restruktÅ«rizavimo metais.

3. Taigi, įgyvendinant restruktÅ«rizavimo planÄ buvo organizuojamas BUAB „Molesta“ priklausančio ir Luminor bankui įkeisto turto: statinių su žemės sklypo nuomos teise, esančių (duomenys neskelbtini); žemės sklypo su pastatais (duomenys neskelbtini); 0,5580 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 0,1604 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini); visų esamų ir bÅ«simų reikalavimo teisių į gautinas pajamas pagal 2011 m. balandžio 20 d. rangos sutartį, sudarytÄ tarp BUAB „Molesta“ ir UAB „Eicore“, pardavimo konkursas. Pasibaigus turto pardavimo konkursui, paaiÅ¡kėjo, kad yra pateikti du pasiÅ«lymai įsigyti ieÅ¡kovui įkeistÄ turtÄ â€“ UAB „Draudimo projektai“ pateikė siÅ«lymÄ Ä¯sigyti turtÄ už 1 445 000 Eur kainÄ , o UAB „KRK Wood“ pateikė siÅ«lymÄ Ä¯sigyti turtÄ už 1 126 500 Eur kainÄ .

4. BUAB „Molesta“ 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto posėdyje, trims jo nariams – UAB Sigma Ventus, UAB BMT Baltic ir I. M. balsuojant „už“, ir taip tyčia darant kliÅ«tis turto pardavimui didžiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusiam dalyviui, buvo nuspręsta patvirtinti ieÅ¡kovui įkeisto turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindines sÄ lygas, t. y. iÅ¡ pirkėjo pareikalauta sumokėti 5 procentų mokėtinos kainos avansÄ , atitinkamai įkeisto turto pirkėja nuspręsta patvirtinti mažesnę kainÄ pasiÅ«liusiÄ UAB „KRK Wood“. Tačiau vykusio teisminio proceso metu teismai panaikino 2017 m. vasario 7 d. BUAB „Molesta“ kreditorių komiteto susirinkimo nutarimus kaip sukÅ«rusius nepagrįstus ribojimus, kurie formaliai buvo tariama priežastis patvirtinti pirkėja mažesnę kainÄ pasiÅ«liusiÄ UAB „KRK Wood“.

5. Nepaisant to, BUAB „Molesta“ 2018 m. birželio 20 d. kreditorių komiteto posėdyje, balsuojant „už“ tiems patiems trims nariams, nuspręsta patvirtinti ieÅ¡kovui įkeisto turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindines sÄ lygas, t. y. iÅ¡ pirkėjų pareikalauta pateikti banko garantijÄ , tokiu bÅ«du nustatant dar vienÄ neadekvatų ribojimÄ , o turto pirkėja vėl patvirtinta ta pati mažesnę kainÄ pasiÅ«liusi UAB „KRK Wood“. Tokiu bÅ«du pakartotinai buvo siekta užkirsti keliÄ didžiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusiam asmeniui tapti laimėtoju, neatsižvelgus į tai, kad UAB „Draudimo projektai“ dar iki kreditorių komiteto posėdžio sumokėjo į notaro depozitinę sÄ skaitÄ visÄ pasiÅ«lytÄ turto pirkimo–pardavimo kainÄ , taip užtikrindama jos sumokėjimÄ .

Dar vieno vykusio teisminio proceso metu teismai panaikino ir 2018 m. birželio 20 d. kreditorių komiteto susirinkimo nutarimus. Teismai konstatavo, kad UAB „Draudimo projektai“ atliktas visos kainos įmokėjimas į notaro depozitinę sÄ skaitÄ daugiau nei pakankamas nustatyti, kad asmuo yra pajėgus įvykdyti sandorį.

6. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovų neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė neteisėtu veikimu bei neveikimu tyčia, siekiant turto pirkėja patvirtinti ne didžiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusiÄ UAB „Draudimo projektai“, o UAB „KRK Wood“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Kreditorių komiteto nutarimai buvo priimami bendrovės direktoriaus R. J. iniciatyva. Bendrovės direktorius R. J. reikalavo, kad Luminor bankas duotų sutikimÄ parduoti įkeistÄ turtÄ bÅ«tent jo norimai pirkėjai už ženkliai mažesnę pardavimo kainÄ . Dėl bendrovės direktoriaus ir trijų kreditorių komiteto narių neteisėtų veiksmų Luminor bankas kelis metus neatgauna jam priklausančios pinigų sumos (1 441 271,25 Eur), kai objektyviai tokia galimybė egzistuoja, ir negali Å¡ių pinigų naudoti savo veikloje (perskolinti, gauti palÅ«kanas ir pan.).

7. IeÅ¡kovo vertinimu, tokia situacija yra netoleruotina, dėl to iÅ¡ atsakovų turi bÅ«ti priteistos banko negautos pajamos. Kadangi turtas galėjo bÅ«ti parduotas už 1 445 000 Eur kainÄ iki 2017 m. vasario 23 d. ir iki to laiko galėjo bÅ«ti atsiskaityta su Luminor banku, tai ieÅ¡kovo žalos skaičiavimo pradžios data yra 2017 m. vasario 23 d. Ä®vertinus Lietuvos banko duomenis apie Lietuvos pinigų finansų įstaigų euro zonos ne finansų bendrovių (įmonių) ir namų Å«kių (gyventojų) naujiems paskolų susitarimams eurais taikomas vidutines metines palÅ«kanų normas ir sudėjus 2017 m. kovo mėn. palÅ«kanų normas, gaunami 3,25 procentai metinių palÅ«kanų. Skaičiuojant nuo 2017 m. vasario 23 d. iki ieÅ¡kinio pateikimo praėjo 955 dienos. Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų atgavęs 1 441 271,25 Eur sumÄ iki 2017 m. vasario 23 d., nuo Å¡ios sumos skaičiuojant 3,25 procentų metines palÅ«kanas už 955 dienas bÅ«tų gavęs 122 557,41 Eur pajamų.

8. Kadangi ieÅ¡kinio pateikimas nesustabdo žalos skaičiavimo (ieÅ¡kovas nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos nelaikomas atgavusiu pinigus), todėl ir nuo bylos iÅ¡kėlimo 3,25 procentų metinių palÅ«kanų skaičiavimas turi bÅ«ti tęsiamas iki tol, kol bus parduotas įkeistas turtas ir atsiskaityta su ieÅ¡kovu. PastarÄ jį reikalavimÄ ieÅ¡kovas 2020 m. sausio 23 d pareiÅ¡kimu patikslino, praÅ¡ydamas 3,25 procentų metines palÅ«kanas skaičiuoti iki 2019 m. gruodžio 23 d. Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 23 d. ieÅ¡kovas reikalavimo teises į BUAB „Molesta“ perleido KB Rato kredito unijai, todėl Å¡i data laikytina BUAB „Molesta“ prievolių ieÅ¡kovui pabaigos data. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams R. J. 1 028 Eur, UAB Sigma Ventus 1 391,50 Eur, UAB BMT Baltic 1 028,50 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

10. Teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 5 d. BUAB „Molesta“ direktoriaus R. J. įsakymu ieÅ¡kovui įkeisto turto pirkėju įsakyta paskelbti UAB „KRK Wood“, taip pat įsakyta kreiptis į ieÅ¡kovÄ dėl leidimo parduoti įkeistÄ turtÄ UAB „KRK Wood“. Kreipimasis į įkaito turėtojÄ buvo realizuojamas 2017 m. sausio 9 d., 2017 m. sausio 19 d. praÅ¡ymais ir 2017 m. vasario 2 d. paaiÅ¡kinimais, kuriuose BUAB „Molesta“ detalizavo, dėl kokių priežasčių siÅ«loma kreditorių komitete priimti nutarimÄ pripažinti įkeisto turto laimėtoju (pirkėju) mažesnę kainÄ pasiÅ«liusiÄ UAB „KRK Wood“.

PaaiÅ¡kinimuose buvo nurodyta, kad: UAB „Draudimo projektai“ pateikė pasiÅ«lymÄ , neatitinkantį nustatytų reikalavimų, dėl to nebuvo teisinio pagrindo jį svarstyti; www.creditinfo.lt ir www.rekvizitai.lt duomenimis UAB „Draudimo projektai“ bankroto rizika aukÅ¡ta, nes bendrovės 2013 m. pajamos – 4 831 Eur, 2014 m. – 5 917 Eur, 2015 m. – 7 716 Eur, bendrovė jokio turto neturi, jos įstatinis kapitalas – 2 896 Eur, 2017 m. bendrovė iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų sÄ raÅ¡o, bendrovėje nėra nei vieno darbuotojo, bendrovė vėluoja mokėti socialinio draudimo įmokas; bendrovė atsisakė mokėti turto pardavimo tvarkoje nustatytÄ 5 procentų dydžio avansÄ , kuris atlieka sutarties užtikrinimo funkcijÄ .

Teismas atkreipė dėmesį, kad BUAB „Molesta“ paaiškinimuose buvo padaryta išvada, jog UAB „Draudimo projektai“ 5 procentų avanso nesumokėjo dėl lėšų trūkumo ir šio turto pardavimo konkurso dalyvio tikslas yra trikdyti Luminor bankui įkeisto turto pardavimo procedūras.

11. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. vasario 7 d. BUAB „Molesta“ kreditorių komitetas priėmė nutarimus dėl ieÅ¡kovui įkeisto turto pardavimo ir mažesnę kainÄ pasiÅ«liusios UAB „KRK Wood“ patvirtinimo pirkėja. Dėl Å¡ių nutarimų buvo pradėtas teisminis ginčas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2607-781/2017 kreditorių komiteto nutarimus panaikino ir turto pirkėjo patvirtinimo klausimÄ grÄ Å¾ino kreditorių komitetui spręsti iÅ¡ naujo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1339-241/2017 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-915/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės paliko nepakeistÄ . Kasacinis teismas nurodytoje byloje suformavo teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, kad restruktÅ«rizavimo procese kreditorių komitetas neturi kompetencijos pritarti restruktÅ«rizavimo plano pakeitimams, tokiÄ kompetencijÄ turi tik kreditorių susirinkimas.

Be to, kasacinis teismas, įvertinęs tai, kad klausimas dėl restruktÅ«rizuojamai bendrovei priklausančio ir bankui įkeisto turto pardavimo tvarkos nebuvo iÅ¡keltas kreditorių komitete, jam svarstyti nebuvo organizuotas komiteto posėdis, nevyko balsavimas, nebuvo priimtas kreditorių komiteto nutarimas ir neparengtas posėdžio protokolas, sprendė, kad svarstant restruktÅ«rizuojamai bendrovei priklausančio ir ieÅ¡kovui įkeisto turto pardavimo tvarkÄ , buvo iÅ¡ esmės pažeista kreditorių komiteto posėdžių organizavimo ir nutarimų priėmimo tvarka, todėl darė galutinę iÅ¡vadÄ , jog kreditorių komitetas Å¡iuo klausimu apskritai nepriėmė jokio nutarimo.

12. Teismas nustatė, kad turto pirkėjo patvirtinimo klausimÄ teismams grÄ Å¾inus kreditorių komitetui spręsti iÅ¡ naujo, BUAB „Molesta“ informavo konkurso dalyvius UAB „KRK Wood“ ir UAB „Draudimo projektai“ apie pareigÄ iki 2018 m. birželio 18 d. pateikti banko ar kitos kredito įstaigos iÅ¡duotÄ besÄ lyginę garantijÄ , užtikrinančiÄ pirkėjo atsiskaitymÄ už siekiamÄ Ä¯sigyti turtÄ pagal pirkėjo pateiktÄ pasiÅ«lymÄ ir jame nurodytos kainos sumokėjimÄ . UAB „KRK Wood“ pateikė KB Rato kredito unijos pirkimo sutarties įvykdymo garantijÄ , o UAB „Draudimo projektai“ pateikė notaro liudijimÄ , patvirtinantį, kad į notaro depozitinę sÄ skaitÄ 2018 m. birželio 18 d. buvo pervesta 1 445 000 Eur suma, skirta atsiskaityti pagal bÅ«simÄ turto pirkimo–pardavimo sutartį.

BUAB „Molesta“ kreditorių komitetas 2018 m. birželio 20 d. patvirtino įkeisto turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindines sÄ lygas bei, įvertinęs įkeisto turto vieÅ¡o pardavimo rezultatus, pateiktus potencialių pirkėjų pasiÅ«lymus dėl Å¡io turto įsigijimo, potencialių pirkėjų realias galimybes įsigyti turtÄ , nutarė BUAB „Molesta“ priklausančio ir Luminor bankui įkeisto turto pirkėja patvirtinti UAB „KRK Wood“.

13. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-366-781/2018 BUAB „Molesta“ 2018 m. birželio 20 d. kreditorių komiteto nutarimÄ panaikino ir turto pirkėjo patvirtinimo klausimÄ grÄ Å¾ino kreditorių komitetui nagrinėti iÅ¡ naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1570-823/2018 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-313/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės paliko nepakeistÄ . Teismai konstatavo, kad ne tik banko garantija gali užtikrinti, jog prievolė bus įvykdyta, bet ir kitos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, įskaitant lėšų įmokėjimÄ Ä¯ notaro depozitinę sÄ skaitÄ .

14. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog kreditoriai ginčijamu balsavimu paneigė restruktÅ«rizuojamos bendrovės interesus, veikė prieÅ¡ efektyvų ir greitÄ restruktÅ«rizavimo plano vykdymÄ , neįgyvendino savo kompetencijos. Kasacinis teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų restruktÅ«rizavimo proceso vilkinimÄ ir kreditorių komiteto kompetencijos neįgyvendinimÄ . Kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad kreditorių komiteto nutarimo panaikinimas savaime nelemia vertinimo, jog vilkinamas restruktÅ«rizavimo procesas, nes nutarimai priimti kreditorių komiteto balsų dauguma, taip iÅ¡reiÅ¡kiant didžiosios kreditorių dalies valiÄ .

15. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad teismų praktika dėl kreditorių komiteto kompetencijos ribų, svarstant dėl plano pakeitimo, iki aptariamų teismo procesinių sprendimų priėmimo buvo skirtinga. Atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto nutarimas buvo panaikintas ne dėl jo turinio, o dėl procedÅ«rinio pažeidimo, įvertinęs Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtinto restruktÅ«rizavimo plano nuostatas, kad BUAB „Molesta“ priklausantis ir bankui įkeistas turtas realizuojamas kreditorių komiteto / kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, teismas sprendė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju konstatuoti kreditorių komiteto narių neteisėtÄ veikimÄ bÅ«tų nesÄ Å¾ininga jų atžvilgiu.

16. Teismas nurodė, kad analizuojant pirmojo ginčyto nutarimo turinį svarbu tai, jog turto pardavimo tvarka buvo detalizuota nustatant papildomÄ sÄ lygÄ , o bÅ«tent – prievolę atsiradusiam potencialiam pirkėjui sumokėti 5 procentų avansÄ . Tokio itin paplitusio ir dažnai pasirenkamo papildomo garanto, kurio tikslas buvo užtikrinti tik rimtus ketinimus turinčių potencialių pirkėjų dalyvavimÄ turto pardavime ir iÅ¡vengti galimų piktnaudžiavimų bei turto pardavimo vilkinimų, patvirtinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip atsakovų neteisėti veiksmai. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartyje, svarstydamas dėl Å¡io nutarimo pagrįstumo, konstatavo, kad avanso sÄ lyga yra galima ir galėtų bÅ«ti taikoma parduodant turtÄ .

17. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovas žinojo apie BUAB „Molesta“ direktoriaus R. J. 2017 m. sausio 5 d. įsakymÄ dėl turto pirkėjo, tačiau jo neskundė. Be to, vėlesniais praÅ¡ymais bei paaiÅ¡kinimais ieÅ¡kovas buvo informuotas dėl priežasčių, kodėl pasirenkamas atitinkamas pirkėjas. Nors restruktÅ«rizavimo plano savalaikis įgyvendinimas yra neabejotinai itin svarbus restruktÅ«rizavimo proceso eigai, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad plano realizavimas turėtų vykti atmestinai. Todėl, nesant jokių didesnę kainÄ pasiÅ«liusio pirkėjo finansinį pajėgumÄ iliustruojančių duomenų, bÅ«tų neteisinga vien didesnės kainos pasiÅ«lymo aplinkybę pripažinti kaip pagrindžiančia tokio pirkėjo, kuris net nesumokėjo nustatyto avanso, patikimumÄ .

18. Teismas nurodė, kad susiklosčiusi situacija, kuomet yra du potencialÅ«s pirkėjai, iÅ¡ kurių vienas siÅ«lo mažesnę kainÄ , tačiau laikosi nustatytos tvarkos ir sumoka avansÄ , o kitas siÅ«lo didesnę kainÄ , tačiau dėl neaiÅ¡kių priežasčių nustatyto avanso nesumoka bei yra itin aukÅ¡tos bankroto rizikos, nesant byloje jokių įrodymų, suponuojančių vadovo ir / ar komiteto narių sÄ sajas su pasirinktu pirkėju, nesudaro pagrindo spręsti apie neteisėtÄ atsakovų veikimÄ . Teismai, grÄ Å¾indami turto pirkėjo tvirtinimo klausimÄ svarstyti kreditorių komitetui iÅ¡ naujo, be kita ko, kreditorių komitetui nurodė motyvuotai įvertinti potencialių pirkėjų pateiktus pasiÅ«lymus – pasiÅ«lytų kainų dydį, realias galimybes įsigyti nurodytÄ turtÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad kreditorių komitetas vertino abiejų potencialių pirkėjų finansines galimybes ir patikimumÄ , kiekvieno jų galimybes įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Be prastos UAB „Draudimo projektai“ finansinės padėties, kreditorių komitete buvo nustatyta ir tai, kad UAB „Draudimo projektai“ atstovas trečiajam asmeniui BUAB „Molesta“ pateikė melagingus duomenis apie bendrovės akcininkus, nurodydamas, kad į bendrovę investuoja naujasis akcininkas UAB „Praslas“, kuris ir yra pinigų Å¡altinis.

Tačiau Juridinių asmenų registro duomenys patvirtino, kad naujasis BUAB „Molesta“ akcininkas yra ne UAB „Praslas“, o UAB „Vilniaus NT investicijos“, t. y. tik 2017 m kovo mėn. įsteigta bendrovė, kuri neturi turto. Tokių melagingų duomenų teikimas taip pat sukėlė pagrįstų abejonių dėl UAB „Draudimo projektai“ patikimumo. Be to, pateiktas notarų liudijimas nepatvirtino, kad sumÄ pervedė bÅ«tent UAB „Draudimo projektai“, toks dokumentas neatitiko CK 6.90 – 6.97 straipsniuose nustatytų garantijos reikalavimų.

20. Teismo vertinimu, nors 2018 m. birželio 20 d. kreditorių komiteto nutarimas teismų buvo panaikintas, tačiau, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, teismai aiÅ¡kiai pasisakė, kad pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas, nesančias turto pardavimo tvarkos sudėtine dalimi ir Å¡iai tvarkai neprieÅ¡taraujančias (tokias kaip turto pirkimo kainos sumokėjimo terminas, nuosavybės teisės į turtÄ perleidimo pirkėjui momentas, prievolės užtikrinimo priemonės), turi teisę nustatyti ir kreditorių komitetas. Be to, teismai nepasisakė, kad kreditorių komiteto pasirinkta prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė – garantija yra negalima. Todėl tokios prievolės vykdymo užtikrinimo priemonės kaip garantija nustatymas pirkimo–pradavimo sutarties sÄ lygose negali bÅ«ti laikomas neteisėtu veiksmu.

21. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti nei dėl atsakovo R. J., kuris kaip bendrovės direktorius privalėjo imtis veiksmų restruktÅ«rizavimo plano įgyvendinimui, nei dėl atsakovų UAB BMT Baltic, UAB Sigma Ventus ir I. M., kurių balsavimas nulėmė aptartų nutarimų priėmimÄ , neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustačius vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų, t. y. kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, nėra ir deliktinės atsakomybės taikymo prielaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 22. IeÅ¡kovas Luminor bankas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 22.1 IeÅ¡kovas įrodė, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, o atsakovų neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė neteisėtu veikimu bei neveikimu (atskirais etapais), tyčia siekiant turto pirkėja patvirtinti ne didžiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusiÄ UAB „Draudimo projektai“, o UAB „KRK Wood“.

Atsakovai nebuvo laisvi spręsti dėl turto disponavimo bei pardavimo pagal savo subjektyvius pageidavimus, kadangi turėjo vykdyti teismo patvirtintÄ restruktÅ«rizavimo planÄ ir veikti tiek BUAB „Molesta“, tiek jos kreditoriams ekonomiÅ¡kai naudingai. 22.2 RestruktÅ«rizavimo plane buvo patvirtinta turto pardavimo tvarka bei sÄ lygos, pagal kurias už turto pardavimÄ didžiausiÄ kainÄ pasiÅ«lė UAB „Draudimo projektai“. Nei BUAB „Molesta“ vadovas, nei kreditorių komitetas negalėjo nustatyti kitokių / naujų sÄ lygų, lyginant su tomis, kokios buvo numatytos plane.

Be to, nei BUAB „Molesta“ vadovas, nei kreditorių komitetas negalėjo pateikti reikalavimo ieÅ¡kovui tvirtinti laimėtoju mažesnę kainÄ pasiÅ«liusį dalyvį, taip pat iÅ¡sigalvoti tariamas UAB „Draudimo projektai“ nepatikimumo sÄ lygas. 22.3 Objektyviai nesuprantamas skundžiamame sprendime pateiktas aiÅ¡kinimas, kad UAB „Draudimo projektai“ turėjo vykdyti naujai iÅ¡keltas sÄ lygas, o jų nevykdė dėl tariamai blogos savo finansinės padėties. Naujai nustatytos sÄ lygos – sumokėti avansÄ ir pateikti kredito įstaigos garantijÄ â€“ nebuvo patvirtintos ir pavieÅ¡intos iki dalyvaujant konkurse.

Maža to, teismai jau konstatavo, kad abi priemonės buvo ribojančios ir neproporcingos, kad kreditorių komitetas negalėjo spręsti ne jo kompetencijai priskirtų klausimų. BÅ«tent dėl Å¡ių atsakovų neteisėtų veiksmų, kuriais buvo nustatyti nepagrįsti ribojimai, bendrovės restruktÅ«rizavimo procese laiku nebuvo parduotas ieÅ¡kovui įkeistas turtas. 22.4 Teismo aiÅ¡kinimas, kad UAB „Draudimo projektai“ turėjo vykdyti keliamas naujas sÄ lygas, nepagrįstas, nes kitų teismų jau yra konstatuota, jog tokios sÄ lygos buvo keltos nepagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės vien tik prielaidų ir teisės aktams prieštaraujančių teiginių pagrindu sprendė dėl tariamo UAB „Draudimo projektai“ nepatikimumo. 22.5 Asmuo neturi vykdyti to, kas yra neteisėtai nustatoma ir reikalaujama. Kaip pagrindžia rašytiniai įrodymai, UAB „Draudimo projektai“ 2016 m. gruodžio 30 d. raštu kreipėsi į BUAB „Molesta“ direktorių, prašydama pateikti duomenis, kokiu pagrindu yra reikalaujamas avansas, bei paaiškino priežastis, dėl kurių yra rizika be sutarties jį mokėti.

Kadangi joks atsakymas nebuvo pateiktas, UAB „Draudimo projektai“ 2017 m. sausio 20 d. raÅ¡tu kreipėsi dar kartÄ Ä¯ bendrovės direktorių, taip pat ir į ieÅ¡kovÄ , kad bÅ«tų paaiÅ¡kintos avanso mokėjimo sÄ lygos bei patvirtino, kad UAB „Draudimo projektai“ yra pasirengusi sudaryti ketinimų protokolÄ dėl turto pirkimo. 22.6 Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad jam yra nesuprantamos priežastys, dėl kurių UAB „Draudimo projektai“ nemokėjo avanso, tų priežasčių net netyrė, be kita ko, nesivadovavo protingumo principu.

UAB „Draudimo projektai“ neįmokėjo avanso, kadangi tokia sÄ lyga nebuvo nustatyta konkurso sÄ lygose, be to, reikalaujant sumokėti pinigus nebuvo pateiktas įsipareigojimas juos grÄ Å¾inti. Bendrovė buvo restruktÅ«rizuojama, todėl akivaizdu, kad pirkėjui kilo klausimų, ar pinigai bus grÄ Å¾inti. 22.7 UAB „Draudimo projektai“ aiÅ¡kiai identifikavo paskirtį, kuriai įneÅ¡ti į depozitinę sÄ skaitÄ pinigai turi bÅ«ti panaudojami. Be to, kredito įstaigos garantijos iÅ¡davimas yra atlygintinis sandoris ir asmuo, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti garantijÄ , turi atitinkamai sumokėti kredito įstaigai pakankamai nemažas pinigų sumas.

Todėl pagal finansinę logikÄ , jeigu yra galima užtikrinti prievolės vykdymÄ pigesniais bÅ«dais, tai juos tikslinga ir pasirinkti. Teiginiai, kad UAB „Draudimo projektai“ įmokėjo ne savo lėšas ir dėl to yra nepatikimas asmuo, yra ne tik diskriminacinio pobÅ«džio, bet ir paneigia teisę įsigyti turtÄ skolintomis lėšomis. Jeigu kitas asmuo suteikia lėšas įsigyti turtÄ , tai nėra nieko neteisėto ir nepatikimo, prieÅ¡ingai, skolintojas pasitiki tuo asmeniu, kuriam jis skolina lėšas. 22.8 Teismas, teigdamas, kad UAB „Draudimo projektai“ nebuvo patikima pirkėja, nes kreditorių komitetui paaiÅ¡kėjo neatitikimai dėl bendrovės akcininkų, rėmėsi tik prielaidomis, be to, nepagrindė, kuo kainos sumokėjimui yra svarbus akcininko asmuo.

IeÅ¡kovui nėra žinoma, kad bÅ«tų buvę tikrinti ir UAB „KRK Wood“ akcininkai. 22.9 Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų, nei bendrovės vadovas, nei kreditorių komiteto nariai nevykdė funkcijų ir neatliko veiksmų, kad turtas bÅ«tų pagaliau parduotas ir nebÅ«tų ribojama UAB „Draudimo projektai“ galimybė įsigyti turtÄ didesne kaina nei siÅ«lė UAB „KRK Wood“. Taigi, neteisėti veiksmai toliau tęsėsi tyčiniu neveikimu, siekiant, kad turtas ir toliau nebÅ«tų parduotas UAB „Draudimo projektai“.

Turto pardavimo klausimo užbaigimo vilkinimas darė žalÄ ne tik ieÅ¡kovui, bet ir BUAB „Molesta“, jos kitiems kreditoriams, kadangi iki ieÅ¡kovo reikalavimo padengimo didėjo mokėtinų einamųjų mokėjimų (palÅ«kanų) skola. 22.10 Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad BUAB „Molesta“ direktorius 2020 m. gegužės 22 d. ir 2020 m. rugsėjo 13 d. inicijavo neeilinius bendrovės akcininkų susirinkimus, kurių tikslas buvo panaikinti restruktÅ«rizavimo plane nustatytÄ turto pardavimo tvarkÄ .

Buvo siekiama nustatyti, kad tuo atveju, jeigu bankas neperimtų turto natÅ«ra, o bendrovės direktoriui buvo žinoma, kad bankas natÅ«ra neperima skolininkų nekilnojamojo turto ir jo nevaldo, tai dėl turto pardavimo tvarkos vienasmeniÅ¡kai spręstų tik pats bendrovės direktorius. Taigi, restruktÅ«rizavimo plano keitimo inicijavimas rodo, kad net nebuvo siekiama parduoti turtÄ operatyviai už didžiausiÄ ir bendrovei naudingiausiÄ kainÄ . 22.11 Papildomo įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, kad tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesus labiausiai atitinka tinkamas įkeisto turto įkainojimas ir pardavimas kuo didesne kaina.

IeÅ¡kovo reikalavimas, kuris turėjo bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ turto pardavimo, sudarė 1 441 271,25 Eur. Todėl UAB „Draudimo projektai“ pasiÅ«lyta 1 445 000 Eur kaina ne tik dengė ieÅ¡kovo reikalavimÄ , tačiau iÅ¡ dalies apėmė ir kitų kreditorių reikalavimus. Patvirtinus UAB „KRK Wood“ pasiÅ«lytÄ 1 126 500 Eur kainÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas bÅ«tų likęs nepadengtas net 314 771,25 Eur suma. Todėl turto pardavimas už mažesnę kainÄ bÅ«tų prieÅ¡taravęs bet kokiai ekonominei logikai, bÅ«tų neatitikęs restruktÅ«rizavimo tikslo. 22.12 IeÅ¡kovas byloje įrodė, kad atsakovai jam sukėlė turtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė negautų pajamų forma.

IeÅ¡kovas taip pat įrodė tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Jokie asmenys ar aplinkybės į šį ryšį neįsiterpė ir ieÅ¡kovo patirtos žalos nesÄ lygojo. Visi atsakovai vieni apie kitus ir jų siekiamus nesÄ Å¾iningus tikslus žinojo ir veikė bendrai. Esant tokiam bendram veikimui, jie turi atsakyti solidariai.

23. Atsakovai UAB Sigma Ventus, UAB BMT Baltic, I. M. ir R. J. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 23.1 Kadangi BUAB „Molesta“ restruktÅ«rizavimo plane buvo numatyti tik bendri turto pardavimo principai, nedetalizuojant jame pasiÅ«lymų pateikimo, pasiÅ«lymų užtikrinimo, jų vertinimo, laimėtojo nustatymo, laimėtojo tvirtinimo, pirkimo–pardavimo sutarties ir atsiskaitymo sÄ lygų, BUAB „Molesta“, remdamasi bendraisiais turto pardavimo principais, detalizavo turto pardavimo tvarkÄ , nustatydama, kad atsiradusiam potencialiam pirkėjui norint dalyvauti tolimesnėje turto pardavimo procedÅ«roje reikia sumokėti 5 procentų avansÄ . 23.2 Turto pardavimo sÄ lygos buvo nustatytos vadovaujantis restruktÅ«rizavimo planu ir 2016 m. liepos mėn. bendrovės direktoriaus patvirtinta turto pardavimo tvarka, kuri buvo derinama / suderinta su restruktÅ«rizavimo administratoriumi ir kreditorių komiteto nariais, kurių dauguma pritarė pardavimo tvarkai.

IeÅ¡kovui, kaip kreditorių komiteto nariui, Å¡i turto pardavimo tvarka taip pat buvo pateikta ir ieÅ¡kovas apie jÄ Å¾inojo. 23.3 Bankui įkeistas turtas buvo pardavinėjamas 4 etapuose, ir tik paskutiniame etape buvo gauti 2 pasiÅ«lymai pirkti turtÄ . Avansas buvo numatytas dar iki paskelbiant apie ieÅ¡kovui įkeisto turto vieÅ¡Ä pardavimÄ , taigi, dar net nežinant, kieno ir kokie pasiÅ«lymai bus pateikti. Be to, ginčus nagrinėję teismai pasisakė, kad avanso kaip turto pardavimo sÄ lygos numatymas yra pagrįstas ir teisėtas, tačiau tokiÄ sÄ lygÄ turėjo patvirtinti kreditorių susirinkimas, o ne kreditorių komitetas. 23.4 Dar 2017 m. pardavus turtÄ visus reikalavimus atitikusiai pirkėjai UAB „KRK Wood“, dalis ieÅ¡kovo reikalavimo bÅ«tų patenkinta ir einamųjų palÅ«kanų skola nebebÅ«tų augusi.

LikusiÄ nepatenkintų reikalavimo teisės dalį ieÅ¡kovas galėjo patenkinti iÅ¡ kito jam įkeisto turto, kuris priklausė BUAB „Molesta“ akcininkams R. J. ir T. R. Taigi, ir pats R. J. buvo suinteresuotas, kad ieÅ¡kovui įkeistas bendrovės turtas bÅ«tų realizuotas kuo geresnėmis sÄ lygomis, kad ieÅ¡kovas nepradėtų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jam / jo Å¡eimai nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini). 23.5 UAB „Draudimo projektai“, iÅ¡ anksto žinojusi kokių užtikrinimo priemonių yra reikalaujama, nesumokėjo 5 procentų avanso, o vietoje to, kad pateiktų kredito įstaigos garantijÄ , pateikė notaro liudijimÄ apie trečiojo asmens įneÅ¡tÄ piniginę sumÄ Ä¯ notaro depozitinę sÄ skaitÄ .

Vien jau tas faktas, kad UAB „Draudimo projektai“ nevykdė iÅ¡ anksto nustatytų turto pardavimo sÄ lygų, leido kreditorių komiteto nariams suabejoti Å¡io potencialaus pirkėjo sÄ Å¾iningumu ir patikimumu. 23.6 Kreditorių komitetas vertino ir potencialių pirkėjų finansinį patikimumÄ . Pasidomėjus vieÅ¡oje erdvėje skelbiama informacija apie UAB „Draudimo projektai“, buvo nustatyta, kad Å¡ios bendrovės bankroto rizika yra itin aukÅ¡ta. Nurodyta informacija, taip pat faktas, kad dėl nesuprantamų priežasčių UAB „Draudimo projektai“ teikdama pasiÅ«lymÄ atsisakė mokėti avansÄ , komitetui leido manyti, kad bendrovė neturi rimtų ketinimų įsigyti turtÄ . 23.7 Kai buvo priiminėjami sprendimai dėl turto pardavimo tvarkos detalizavimo ir pirkėjo nustatymo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl restruktÅ«rizuojamos bendrovės kreditorių komiteto teisės pritarti restruktÅ«rizavimo plano pakeitimams nebuvo, o Lietuvos apeliacinio teismo praktika Å¡iuo klausimu buvo skirtinga.

Tik teismams iÅ¡nagrinėjus atskirÄ ginÄÄ paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovui įkeisto turto pardavimo tvarka buvo pakeistas restruktÅ«rizavimo planas, kadangi restruktÅ«rizavimo plane įtvirtintoje turto pardavimo tvarkoje nebuvo numatytas 5 procentų avansas, kurį privalėjo sumokėti pirkėjai. 23.8 UAB „KRK Wood“ 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtino, kad ji vykdo veiklÄ , turi turto už 1 125 709 Eur, gauna pajamas ir dirba pelningai. Nebuvo jokių duomenų, kurie kreditorių komitetui leistų suabejoti UAB „KRK Wood“ patikimumu, be to, Å¡i bendrovė pateikė kredito unijos iÅ¡duotÄ besÄ lyginę garantijÄ , užtikrinančiÄ jos finansinių įsipareigojimų vykdymÄ .

Vertinant rizikas, tuo metu visiÅ¡kai pagrįstai atrodė, kad pirkimo kainos sumokėjimo neužtikrinus garantija ir BUAB „Molesta“ perleidus nuosavybės teisę į turtÄ , egzistuotų reali tikimybė, kad UAB „Draudimo projektai“ nesumokėtų pirkimo kainos ar jos dalies, nes pastaroji bendrovė yra finansiÅ¡kai nepatikima, o tokiu atveju pirmiausia nukentėtų ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, interesai. 23.9 Å ioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl vieno ar kito potencialaus pirkėjo finansinio (ne)patikimumo, o tiesiog buvo vertinamas kreditorių komiteto narių ir vadovo elgesys, sprendimų pagrįstumas, veiksmai tvirtinant laimėtojÄ .

Esminis to rodiklis buvo nustatytų sÄ lygų dalyvauti turto pirkime vykdymas (avanso mokėjimas, garantijos pateikimas). Tačiau viename teisminiame ginče jau konstatuota, kad avanso sÄ lyga yra galima ir tinkama, tik jÄ turi tvirtinti ne komitetas o kreditorių susirinkimas, antru atveju turto kainos sumokėjimo užtikrinimas – kredito įstaigos garantija, yra tinkamas ir teisėtas, tačiau neturėtų bÅ«ti ribojamas ir kitų užtikrinimo priemonių pateikimas. Taigi, atsakovams negalėjo bÅ«ti žinomi tokie teismų iÅ¡aiÅ¡kinimai, todėl jie, priimdami sprendimus, turėjo pagrįstÄ pagrindÄ manyti, kad jų nustatomos sÄ lygos yra teisėtos bei pagrįstos. 23.10 Ginčo atveju ieÅ¡kovas neįrodė ir negautų pajamų realumo.

NeaiÅ¡ku, ar pirkėja pripažinus UAB „Draudimo projektai“ Å¡i bÅ«tų sumokėjusi pirkimo kainÄ , neaiÅ¡ku, ar bankas apskritai bÅ«tų investavęs lėšas ir kiek bÅ«tų gavęs grynojo pelno. NeaiÅ¡ku, kodėl bankas skaičiuoja palÅ«kanas nuo 2017 m. vasario 23 d., o ne nuo 2018 m. balandžio 23 d. ar 2019 m. kovo 28 d., kuomet buvo priimti galutiniai kasacinio teismo sprendimai, kuriais kreditorių komiteto nutarimai pripažinti negaliojančiais. Kadangi ginčo atveju ieÅ¡kovas neįrodė nei neteisėtų veiksmų, nei žalos dydžio, todėl nebuvo pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį.

Be to, restruktÅ«rizuojamos bendrovės direktorius ir komiteto nariai turi skirtingas kompetencijas ir pareigas, todėl atsakovams bÅ«tų galima taikyti tik dalinę, o ne solidariÄ jÄ atsakomybę. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl kreditorių komiteto nariams taikytinos civilinės atsakomybės pagrindų 24. Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo (toliau – Ä®RÄ®; redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 gruodžio 31 d.) 24 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad restruktÅ«rizuojamos bendrovės kreditoriai turi teisę, be kita ko, ginti savo interesus kreditorių susirinkimuose; apskųsti teismui kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtus nutarimus per 14 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie Å¡iuos nutarimus. Pagal Ä®RÄ® 25 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus restruktÅ«rizuojamos bendrovės kreditorių susirinkimas turi teisę, be kita ko, rinkti kreditorių komitetÄ ir perduoti jam dalį kreditorių susirinkimo teisių; pritarti restruktÅ«rizavimo plano projektui ir jo pakeitimams.

25. Ä®RÄ® 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių komitetÄ gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai. Kreditorių komiteto nariais gali bÅ«ti tik kreditoriai, iÅ¡skyrus asmenį, įgaliotÄ ginti su darbo santykiais susijusius darbuotojų reikalavimus. Kreditorių komitetÄ turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai. Kreditorių komitetas atlieka kreditorių susirinkimo jam pavestas funkcijas, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų.

26. Kaip matyti, ginčui aktualus teisinis reguliavimas apibrėžia tiek pačių restruktÅ«rizuojamo juridinio asmens kreditorių, tiek kreditorių susirinkimo / komiteto teises ir funkcijas. Tačiau nei ginčui aktualioje Ä®RÄ® redakcijoje, nei Å¡iuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANÄ®) nebuvo / nėra nustatyta kreditorių, kreditorių susirinkimo / komiteto narių civilinė atsakomybė. Kita vertus, teisės doktrinoje pripažįstama, kad kreditorių atsakomybė už neteisėtus veiksmus nemokumo procese turėtų bÅ«ti vertinama pagal generalinio delikto nuostatas (CK 6.263 straipsnis), kurios nustato bendriausiÄ civilinės (deliktinės) atsakomybės pagrindÄ (R. Jokubauskas, Kolektyvinių kreditorių teisių įgyvendinimas įmonių bankroto procese. Daktaro disertacija, Vilnius, 2021, p. 114-116).

27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad kreditorių atlikti veiksmai, kurie iÅ¡ esmės kliudo nemokumo proceso eigai, gali bÅ«ti vertinami kaip prieÅ¡ingas teisei elgesys (deliktas), jeigu jais bÅ«tų sukelta žalos nemokiam juridiniam asmeniui ar jo kreditoriams, ir jeigu tokios žalos atlyginimo bÅ«tų pareikalauta teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-638-464/2015). Tuo atveju, jei kreditorius, dalyvaudamas kreditorių susirinkime / komitete ir atitinkamai jame balsuodamas, piktnaudžiauja savo teise ir tokie kreditoriaus veiksmai sukelia žalÄ bendrovei, jos kreditoriams, tokiam kreditoriui galėtų bÅ«ti pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, t. y. nemokumo administratorius ar kiti kreditoriai, kuriems padaryta žala, turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį piktnaudžiaujančiam kreditoriui dėl nuostolių, padarytų neteisėtais veiksmais, atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-356-370/2018).

28. Nors teisės doktrinoje nurodytas bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių civilinės atsakomybės taikymo atvejis, o cituojamos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys priimtos bankroto bylose, teismui aiÅ¡kinant anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normas, tačiau aptarta teisės teorija ir teismų praktika yra aktuali ir nagrinėjamu atveju, t. y. sprendžiant ne bankrutuojančio, o restruktÅ«rizuojamo juridinio asmens kreditorių / kreditorių komiteto narių civilinės atsakomybės klausimÄ .

Å iÄ iÅ¡vadÄ suponuoja ne tik aplinkybė, kad tiek restruktÅ«rizavimo, tiek bankroto procedÅ«romis yra siekiama panaÅ¡ių tikslų – iÅ¡spręsti juridinio asmens nemokumo problemas, tačiau ir iÅ¡ esmės sutampantis Å¡ių procedÅ«rų teisinis reguliavimas, kiek jis susijęs su kreditorių (jų susirinkimo / komiteto) teisėmis ir jų atliekamomis funkcijos. Tai patvirtina ir dabartinė įstatymo leidėjo valia abi nemokumo procedÅ«ras reguliuoti vienu teisės aktu – JANÄ®, kuriame kreditorių (jų sudaromų organų) teisės ir funkcijos nustatytos bendrosiose Å¡io įstatymo normose, kurios taikytinos abiem nemokumo procesams.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinė deliktinė atsakomybė įprastai taikoma tik kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai).

30. CK 6.263 straipsnio 1 dalis yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje įtvirtintas minėtasis generalinis deliktas. Å io teisės instituto esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ . Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-969/2021).

31. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.248 straipsnio 3 dalies norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiÅ¡kusius bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju turi bÅ«ti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rÅ«pestingo, padoraus asmens elgesio standartÄ , o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiÅ¡kia ir veiksmų neteisėtumÄ , ir kaltės elementÄ . Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos, tai yra pagrindas reikalauti jos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).

32. Taigi apeliantas, generalinio delikto pagrindu praÅ¡ydamas taikyti atsakovams – BUAB „Molesta“ kreditorių komiteto nariams civilinę atsakomybę, turėjo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti tokiai civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas: atsakovų neteisėtus veiksmus, kurie vertinami pagal asmens kaltÄ elgesį (atitikimÄ tvarkingo, rÅ«pestingo, padoraus asmens elgesio standartÄ ); apeliantui kilusiÄ Å¾alÄ ; priežastinį ryšį tarp atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

Dėl kreditorių komiteto narių neteisėtų veiksmų (kalto elgesio) 33. Apeliantas atsakovų neteisėtus veiksmus įrodinėjo aplinkybėmis, kad 2017 m. vasario 7 d. ir 2018 m. birželio 20 d. kreditorių komiteto posėdžiuose buvo priimti nutarimai, kuriais, jo teigimu, buvo sudarytos tyčinės kliÅ«tis tinkamai įgyvendinti teismo patvirtintÄ restruktÅ«rizavimo planÄ , t. y. kuo greičiau parduoti hipoteka apeliantui įkeistÄ BUAB „Molesta“ turtÄ didžiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusiai pirkėjai UAB „Draudimo projektai“.

Apelianto vertinimu, minėtuose kreditorių komiteto posėdžiuose buvo nustatyti restruktÅ«rizavimo plane nenumatyti, niekuo nepagrįsti papildomi įpareigojimai / ribojimai potencialiems pirkėjams. Pirmu atveju iÅ¡ pirkėjų buvo pareikalauta sumokėti 5 procentų mokėtinos turto kainos avansÄ , antru atveju – pateikti kredito įstaigos (banko) garantijÄ , patvirtinančiÄ galimybę sumokėti pasiÅ«lytÄ kainÄ . Apeliantas, akcentavo tai, kad Å¡ie kreditorių komiteto posėdžiuose priimti nutarimai pagal jo pareikÅ¡tus skundus abiem atvejais teismų nutartimis buvo panaikinti kaip priimti neteisėtai.

34. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visų Å¡ių aplinkybių nepripažino atsakovų neteisėtais veiksmais, suponuojančiais civilinės atsakomybės instituto taikymÄ . Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka.

35. Kaip minėta, generalinio delikto taikymo atveju iÅ¡ esmės turi bÅ«ti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rÅ«pestingo, padoraus asmens elgesio standartÄ . Kita vertus, veiksmų neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumÄ civilinėje atsakomybėje gali sudaryti ir pareigos, kurios pagrindÄ sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pavyzdžiui, taikant profesinę civilinę atsakomybę). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iÅ¡ teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).

36. Å ios nutarties 26 punkte aptartoje teisės doktrinoje nurodyta, kad deliktinės atsakomybės taikymo atveju kreditoriaus veiksmų neteisėtumÄ tikslinga sieti su teisei prieÅ¡ingų veiksmų pakartotinumu, t. y. kreditorius turėtų neteisėtus veiksmus atlikti pakartotinai, pavyzdžiui, kelis kartus nepagrįstai balsuoti prieÅ¡ sprendimo priėmimÄ nepateikdamas kitų alternatyvų, taip vilkindamas nemokumo procesÄ . Tokia pozicija grindžiama tuo, kad juridinio asmens nemokumo procese galioja kreditorių autonomijos principas, kuris kreditoriui leidžia pačiam nuspręsti, kaip jis nori įgyvendinti kolektyvines teises.

Tačiau kreditoriaus autonomija balsuojant kreditorių susirinkime negali reikÅ¡ti, kad jis gali kolektyvines teises įgyvendinti pažeisdamas bendruosius kreditorių interesus, proceso operatyvumÄ . Be visa to, svarbus yra ir kreditoriaus suvokimas (subjektyvusis kriterijus), kad konkretÅ«s neteisėti veiksmai vilkina procesÄ , todėl bÅ«tina nustatyti, ar kreditorius galėjo suprasti, jog jo elgesys yra prieÅ¡ingas kitų proceso dalyvių interesams.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo konstatuoti, kad BUAB „Molesta“ kreditorių komiteto nariai, 2017 m. vasario 7 d. ir 2018 m. birželio 20 d. balsavę „už“ nutarimus nustatyti papildomus įpareigojimus potencialiems pirkėjams, siekusiems įsigyti apeliantui hipoteka įkeistÄ turtÄ , tokiu bÅ«du atliko neteisėtus veiksmus, elgėsi neapdairiai, nerÅ«pestingai, sÄ moningai vilkino restruktÅ«rizavimo procesÄ . Vien faktas, kad teismų procesiniais sprendimais Å¡ie nutarimai buvo panaikinti, pats savaime neleidžia pripažinti atsakovų veiksmų neteisėtumo.

Sutikimas su kitokia apelianto nuomone kartu reikÅ¡tų, kad bet koks kreditorių komiteto nutarimo teisinis ydingumas, kurį konstatuoja restruktÅ«rizavimo bylos procese kilusį ginÄÄ nagrinėjantis teismas, suinteresuotiems asmenims, t. y. nemokumo administratoriui ar kitiems kreditoriams, visais atvejais suteiktų teisę reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ atitinkamai balsavusių kreditorių komiteto narių. Tačiau toks aiÅ¡kinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitiktų restruktÅ«rizavimo proceso tikslų ir iÅ¡ esmės paneigtų minėtÄ kreditorių autonomijos principÄ .

Todėl kiekvienu atveju, kai yra sprendžiamas kreditorių komiteto narių civilinės atsakomybės klausimas, bÅ«tina analizuoti ir teismų procesinių sprendimų, kuriais kreditorių komiteto nutarimai buvo panaikinti, turinį, bei įvertinti kitas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kitaip tariant, teismas turėtų įsitikinti, ar nutarimų neteisėtumÄ lėmė sÄ moningai nesÄ Å¾iningas ar nerÅ«pestingas kreditorių elgesys (generalinis deliktas), ar kurios nors kitos priežastys.

38. Nagrinėjamu atveju kreditorių komitetas 2017 m. vasario 7 d. posėdyje trečiuoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimÄ patvirtinti BUAB „Molesta“ restruktÅ«rizavimo plano pakeitimus, t. y. papildomai nustatė, kad potencialus pirkėjas, pateikęs pasiÅ«lymÄ Ä¯sigyti bendrovei priklausantį, tačiau įkeistÄ turtÄ , privalo įmokėti į BUAB „Molesta“ sÄ skaitÄ 5 procentų avansÄ , skaičiuojamÄ nuo įkeisto turto pardavimo kainos, kuris įskaičiuojamas į tokio turto galutinę kainÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2607-781/2017 nutraukė bylos dalį pagal pareiÅ¡kėjo (Å¡ioje byloje apelianto) Luminor banko skundo reikalavimÄ panaikinti 2017 m. vasario 7 d. BUAB „Molesta“ kreditorių komiteto trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtÄ nutarimÄ . Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas neturi teisės skųsti restruktÅ«rizuojamos bendrovės kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo patvirtinti bendrovės restruktÅ«rizavimo plano pakeitimai – visi ginčai, susiję su restruktÅ«rizavimo plano (jo pakeitimų) tvirtinimu nagrinėjami teismine tvarka pagal atskirÄ administratoriaus praÅ¡ymÄ .

39. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1339-241/2017 nurodytÄ Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 15 d. teismo nutarties dalį paliko nepakeistÄ , tačiau paÅ¡alino iÅ¡ nutarties motyvuojamosios dalies motyvus, kad BAUB „Molesta“ kreditorių komitetas turi teisę priimti nutarimus patvirtinti restruktÅ«rizavimo plano pakeitimus. BylÄ nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kreditorių komiteto trečiuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo teisėtumÄ , konstatavo, kad BUAB „Molesta“ kreditorių komitetas, priimdamas šį nutarimÄ , įgyvendino jam nepriklausančiÄ teisę, veikė neteisėtai, t. y. virÅ¡ydamas įgaliojimus.

Lietuvos apeliacinis teismas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas Ä®RÄ® normas, priėjo prie iÅ¡vados, kad restruktÅ«rizavimo plano, jo pakeitimų parengimas bei patvirtinimas yra iÅ¡imtinė kreditorių susirinkimo kompetencija, kuri negali bÅ«ti perduota kreditorių komitetui. Ginčo atveju bendrovės kreditorių susirinkimas perdavė kreditorių komitetui iÅ¡ esmės visas Ä®RÄ® kreditorių susirinkimui įstatymo suteiktas teises. BUAB „Molesta“ kreditorių komiteto darbo reglamente, patvirtintame 2015 m. rugsėjo 4-9 d. kreditorių susirinkimo protokolu, buvo nustatyta, kad kreditorių komitetas turi Ä®RÄ® numatytas ir kreditorių susirinkimo perduotas visas kreditorių susirinkimo teises, iÅ¡skyrus teisę rinkti ir keisti kreditorių komitetÄ bei kreditorių komiteto pirmininkÄ .

Teisėjų kolegija pripažino, kad tokia komitetui perduodamų teisių apimties formuluotė, įvertinus Ä®RÄ® 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintÄ reglamentavimÄ , jog komitetui gali bÅ«ti perduodama tik dalis susirinkimo teisių, laikytina teisiÅ¡kai ydinga, nes joje nėra iÅ¡samiai iÅ¡vardinamos konkrečios kreditorių susirinkimo komitetui perduotos teisės.

40. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartyje taip pat buvo pažymėta, kad tik senesnėje, ginčui jau neaktualioje Ä®RÄ® redakcijoje, galiojusioje iki 2010 m. spalio 1 d., kreditorių susirinkimas kreditorių komitetui galėjo perduoti visas ar dalį savo teisių, o sprendimui visas kreditorių susirinkimo teises perduoti kreditorių komitetui turėjo pritarti kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudarė ne mažiau kaip 3/4 teismo patvirtintų restruktÅ«rizavimo plane visų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Ankstesnė Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kad kreditorių komitetui galėjo bÅ«ti perduodamos visos kreditorių susirinkimo teisės, buvo formuojama bÅ«tent pagal iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusiÄ Ä®RÄ® 20 straipsnio 2 dalies redakcijÄ .

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-915/2018 Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Kasacinis teismas pritarė apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadoms ir suformavo teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, kad bendrovių restruktÅ«rizavimo procese kreditorių komitetas neturi kompetencijos pritarti restruktÅ«rizavimo plano pakeitimams, nes tokiÄ kompetencijÄ turi tik pats kreditorių susirinkimas.

42. Be to, tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek ir kasacinis teismas, nagrinėdami minėtÄ ginÄÄ atkreipė dėmesį ir į tai, kad, svarstant restruktÅ«rizuojamai bendrovei priklausančio bei hipotekos kreditoriui įkeisto turto pardavimo tvarkÄ , buvo iÅ¡ esmės pažeista ir kreditorių komiteto posėdžių organizavimo bei nutarimų priėmimo tvarka, todėl negalima konstatuoti, kad kreditorių komitetas Å¡iuo klausimu apskirtai priėmė kokį nors nutarimÄ . Teismai nurodė, kad nebuvo tinkamai suÅ¡auktas kreditorių komiteto posėdis, neparuoÅ¡ta posėdžio darbotvarkė bei medžiaga svarstymui, nesudaryta galimybė kompetentingiems subjektams teikti siÅ«lymus dėl darbotvarkės papildymo ir pan.

43. Aptarti teismų procesiniai sprendimai leidžia spręsti, kad 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto posėdyje trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas iÅ¡ esmės buvo neteisėtas dėl padarytų procedÅ«rinių pažeidimų, įskaitant esminį – nutarimas priimtas tokios kompetencijos neturinčio organo. Visgi nurodyto pobÅ«džio pažeidimų padarymas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuponuoja iÅ¡vados dėl sÄ moningai nesÄ Å¾iningo ar nerÅ«pestingo kreditorių elgesio.

Kaip matyti, kreditorių komitetas savo tariamÄ teisę pakeisti restruktÅ«rizavimo plane nustatytÄ turto pardavimo tvarkÄ kildino iÅ¡ BUAB „Molesta“ kreditorių komiteto darbo reglamento, patvirtinto 2015 m. rugsėjo 4-9 d. kreditorių susirinkimo protokolu, pagrindu. Å iuo restruktÅ«rizavimo procese priimtu dokumentu kreditorių komitetui buvo deleguotos beveik visos kreditorių susirinkimo kompetencijos, įskaitant ir teisę pakeisti restruktÅ«rizavimo planÄ . Kilus dėl to konkrečiam teisminiam ginčui, tik apeliacinės, o vėliau ir kasacinės instancijos teismų buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad toks kompetencijų perleidimas bei pasinaudojimas jomis neatitiko tuo metu aktualių imperatyvių teisės normų.

44. Å iame kontekste pažymėtina, kad nors pagal CK 1.6 straipsnį įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, kreditorių komiteto nariams pagal teisinį reguliavimÄ nėra / nebuvo keliami jokie kompetencijos reikalavimai, įskaitant ir reikalavimÄ iÅ¡manyti restruktÅ«rizavimo procedÅ«rų teisinį reguliavimÄ , kurie lemtų jų aukÅ¡tesnius profesinio rÅ«pestingumo standartus. Todėl Å¡ioje konkrečioje faktinėje situacijoje labiau tikėtina, kad kreditorių komitetas, spręsdamas ne jo kompetencijai priskirtÄ klausimÄ , kurį, be kita ko, jam buvo suteikęs teisę spręsti visų kreditorių susirinkimas, sÄ Å¾iningai suklydo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ne tik teisinio reguliavimo, susijusio su kreditorių komiteto kompetencija, neiÅ¡samumas, kuris, atitinkamai, buvo pagrindu kasaciniam teismui suformuoti teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, bet ir nurodytu klausimu pasikeitusi paties įstatymo leidėjo valia.

45. Svarbu dar ir tai, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, jog kuris nors iÅ¡ atsakovų, įskaitant ir BUAB „Molesta“ vadovÄ , buvo asmeniÅ¡kai suinteresuotas perleisti turtÄ Â mažesnę kainÄ pasiÅ«liusiam pirkėjui, dėl ko atsakovai galėjo turėti motyvÄ , t. y. subjektyvių paskatų, nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Byloje taip pat nekilo ginčo ir dėl to, kad visiems potencialiems turto pirkėjams buvo sudarytos vienodos sÄ lygos dalyvauti konkurse, kitaip tariant, iÅ¡ anksto buvo žinoma, jog iÅ¡ potencialaus pirkėjo bus reikalaujama sumokėti avansÄ .

Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartyje, be kita ko, buvo pasisakyta ir tokiu aspektu, kad kreditorių komiteto nustatyta sÄ lyga, jog potencialus pirkėjas, pateikęs pasiÅ«lymÄ Ä¯sigyti turtÄ , privalo sumokėti 5 procentų avansÄ , nors nėra bÅ«tina turto pardavimo tvarkos dalis, be kurios negalėtų bÅ«ti vykdomas turto pardavimo procesas, tačiau, jÄ tinkamai nustačius, iÅ¡ principo yra galima. Å ios aplinkybės papildomai pagrindžiÄ ankstesnį teisėjų kolegijos vertinimÄ dėl kreditorių komiteto narių suklydimo, bet ne dėl sÄ moningai nesÄ Å¾iningo ar nerÅ«pestingo veikimo, kuriam esant jų atžvilgiu galėtų bÅ«ti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė.

46. Atsakovų neteisėtų veiksmų (jų kalto elgesio) nepagrindžia ir toks faktas, kad teismų procesiniais sprendimais buvo panaikintas vėlesniame 2018 m. birželio 20 d. kreditorių komiteto posėdyje antruoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas, kurio patvirtintos to paties ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindinės sÄ lygas, kuriomis, be kita ko, nustatyta, kad pirkėjas privalo pateikti pirkimo kainos sumokėjimo užtikrinimÄ â€“ kredito įstaigos (banko) garantijÄ .

47. Kaip matyti, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-366-781/2018, panaikino 2018 m. birželio 20 d. kreditorių komiteto nutarimÄ antruoju darbotvarkės klausimu, pripažinęs, kad tokio pobÅ«džio klausimų, kurie buvo iÅ¡spręsti skundžiamu nutarimu, iÅ¡sprendimas, lygiai kaip ir ankstesnio ginčo atveju, priskirtinas kreditorių susirinkimo, o ne kreditorių komiteto kompetencijai. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1570-823/2018 nurodytÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį iÅ¡ esmės paliko nepakeistÄ , tačiau su pirmosios instancijos teismo argumentais nesutiko.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog turto pardavimo tvarkos, esančios restruktÅ«rizavimo plano sudedamÄ ja dalimi, nuostatos apimtų visas, taip pat ir neesmines, bÅ«simos pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas. Todėl sutarties sÄ lygas, nesančias turto pardavimo tvarkos sudėtine dalimi ir Å¡iai tvarkai neprieÅ¡taraujančias (tokias kaip turto pirkimo kainos sumokėjimo terminas, nuosavybės teisės į turtÄ perleidimo pirkėjui momentas, prievolės užtikrinimo priemonės), turi teisę nustatyti ir kreditorių komitetas.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas visgi pripažino teisę įsitikinti potencialaus turto pirkėjo mokumu bei patikrinti jo galimybę įvykdyti prievolę, užtikrinti Å¡iÄ prievolę ne tik kredito įstaigos garantija, bet ir kitomis alternatyviomis priemonėmis (sumokant atitinkamÄ sumÄ Ä¯Â notaro depozitinę sÄ skaitÄ , nustatant protingus atsiskaitymo pagal sutartį terminus ir pan.).

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-313/2019 Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pritardamas apeliacinės instancijos teismo pozicijai, nurodė, kad įstatyme nenustatyta, jog turto pardavimo tvarkos, esančios restruktÅ«rizavimo plano sudedamÄ ja dalimi, nuostatos apimtų visas turto pardavimo procesui užbaigti reikÅ¡mingas priemones. Dėl to kreditorių komitetas turi teisę nustatyti tokias sutarties sÄ lygas, kurios užtikrina tinkamÄ ir sklandų turto pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymÄ ar padeda užbaigti turto pardavimo procesÄ , bet nekeičia turto pardavimo tvarkos; esant poreikiui, galima pareikalauti papildomų duomenų pirkėjo finansiniam patikimumui įvertinti, tačiau tokių papildomų duomenų pateikimas neturi tapti pretekstu kaip nors riboti potencialius pirkėjus.

49. Kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad turto pardavimo sutarties sÄ lygų nustatymas, turto pardavimo rezultatų svarstymas, pirkėjo parinkimas ir tvirtinimas yra kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendžiami ekonominio pobÅ«džio klausimai. Å iems klausimams iÅ¡spręsti vadovaujamasi ir teisės (teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo), ir ekonomikos principais, nes pirkėjas parenkamas atsižvelgus bei įvertinus tiek restruktÅ«rizuojamos bendrovės, tiek ir jos kreditorių interesÄ . Kasacinio teismo nuomone, nagrinėtos bylos duomenys patvirtina, kad kreditorių komitetas tokiÄ priemonę (kredito įstaigos garantijÄ ) nustatė siekdamas patikrinti pirkėjų finansinį patikimumÄ ir užtikrinti greitÄ pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymÄ , apsaugoti kreditorių interesus.

Tačiau potencialaus pirkėjo gebėjimas įvykdyti sandorį gali bÅ«ti patikrintas ir kitais bÅ«dais. Be garantijos įstatyme nustatyta ir kitų prievolės užtikrinimo bÅ«dų. Todėl vienintelės priemonės nustatymas, atsižvelgiant į tai, kad potencialus pirkėjas teikė įrodymus, pagrindžiančius savo galimybę sumokėti turto pardavimo kainÄ , laikytinas neproporcingu.

50. Taigi, aukÅ¡tesnės instancijos teismo procesiniais sprendimais buvo konstatuota, kad antruoju atveju kreditorių komitetas veikė savo kompetencijos ribose, o kreditorių komiteto nustatyta priemonė – pareikalauta kredito įstaigos (banko) garantija, kuriÄ apeliantas įvardija kaip nepagrįstÄ ribojimÄ , iÅ¡ esmės buvo tikslinga siekiant patikrinti pirkėjų finansinį patikimumÄ . Tačiau Å¡i kreditorių parinkta priemonė, kaip pažymėjo apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai, nenustačius jokių kitų alternatyvų, buvo per daug ribojanti (neproporcinga).

51. Nurodytos teismų iÅ¡vados teisėjų kolegijai taip pat neleidžia spręsti, kad atsakovai – kreditorių komiteto nariai, balsuodami 2018 m. birželio 20 d. posėdyje, veikė nesÄ Å¾iningai ar nerÅ«pestingai. PrieÅ¡ingai, Å¡ių priemonių nustatymu buvo siekiama užtikrinti tinkamÄ ir sklandų turto pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymÄ , t. y. parinkti pirkėjÄ , be kita ko, pagal jo faktinį mokumÄ , tokiu bÅ«du paisant tiek pačios restruktÅ«rizuojamos bendrovės, tiek ir jos kreditorių teisių bei interesų.

Kaip ir pirmuoju atveju kreditorių komitetas, priimdamas atitinkamÄ sprendimÄ bei nustatydamas vienintelę pirkėjams taikytinÄ prievolių užtikrinimo priemonę – kredito įstaigos (banko) garantijÄ , nevertindamas, kad UAB „Draudimo projektai“ yra pateikusi vėliau teismų pripažintÄ kaip pakankamÄ tokios priemonės alternatyvÄ â€“ pasiÅ«lytos kainos įmokėjimÄ Ä¯ notaro depozitinę sÄ skaitÄ , labiau tikėtina, kad sÄ Å¾iningai suklydo. Tokį kreditorių komiteto suklydimÄ galėjo lemti ir jo (komiteto) turėta informacija apie prastÄ UAB „Draudimo projektai“ finansinę bÅ«klę.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kreditorių komitetas disponavo duomenimis apie itin aukÅ¡tÄ UAB „Draudimo projektai“ bankroto rizikÄ , kreditorių komiteto nariams taip pat buvo žinomos ir tokios aplinkybės, kad nurodyta bendrovė jokio turto neturi, jos generuojamos metinės pajamos akivaizdžiai neproporcingos siÅ«lomai turto pirkimo kainai. Å iame kontekste svarbiomis pripažintinos ir atsakovų nurodytos aplinkybės dėl UAB „Draudimo projektai“ akcininkų bei finansuotojų (žr.

Å¡ios nutarties 19 punktÄ ), kurios taip pat galėjo lemti kreditorių komiteto narių įsitikinimus balsuojant.

52. Kaip pirmiau minėta, vertinant, ar kreditorių komiteto narių veiksmai buvo neteisėti, Å¡ie veiksmai turėtų bÅ«ti papildomai siejami taip pat ir su restruktÅ«rizavimo proceso vilkinimu, be to, deliktinė atsakomybės taikymo kreditoriams bÅ«tinoji sÄ lyga yra ir neteisėtų veiksmų pakartotinumas. Nagrinėjamu atveju nei viena, nei kita papildoma sÄ lyga neegzistuoja. Tuo leidžia įsitikinti ir jau aptartų aukÅ¡tesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kurie Å¡iai nagrinėjamai civilinei bylai turi prejudicinę galiÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnis).

53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartyje pasisakydamas dėl antrÄ kartÄ vykstančio teisminio ginčo, susijusio su turto pardavimo sÄ lygų nustatymu ir dėl to galimai vilkinamos restruktÅ«rizavimo bylos, nurodė, kad ankstesnis teismo procesas vyko dėl restruktÅ«rizavimo plano pakeitimo ir turto pardavimo tvarkos nustatymo. Vėlesnėje byloje procesas vyko dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais detalizuotas turto pardavimo įgyvendinimas ir jų pagrindu patvirtintas turto pirkėjas. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad nors abu Å¡ie teisminiai ginčai yra susiję su to paties turto pardavimu, tačiau jie nėra tapatÅ«s. Be to, ir aplinkybė, kad abiem atvejais kreditorių komiteto nutarimai buvo panaikinti, savaime nelemia vertinimo, kad vilkinamas restruktÅ«rizavimo procesas. Nutarimai priimti kreditorių komiteto balsų dauguma, taip iÅ¡reiÅ¡kiant didžiosios kreditorių dalies valiÄ .

54. Taigi, tokios kasacinio teismo pirmiau konstatuotos aplinkybės taip pat pagrindžia iÅ¡ esmės teisingÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyti kreditorių komiteto narių, kurie Å¡ioje byloje buvo patraukti atsakovais, neteisėti veiksmai (kaltas elgesys) kaip viena iÅ¡ privalomų sÄ lygų jų civilinei atsakomybei taikyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje nutartyje aptartos aplinkybės paneigia ir apelianto įrodinėtÄ iÅ¡vestinę atsakovo BUAB „Molesta“ direktoriaus R.

J. civilinę atsakomybę. Nenustačius, kad kreditorių komiteto nariai veikė nesÄ Å¾iningai ir nerÅ«pestingai, nėra pagrindo konstatuoti, kad tokį jų veikimÄ galėjo lemti neteisėtas BUAB „Molesta“ direktoriaus elgesys. Juo labiau kad atsakovas R. J. nebuvo subjektas, kurio sprendimai lėmė ginčo turto nepardavimÄ UAB „Draudimo projektai“. Apelianto iÅ¡kelta versija, kad R. J. turėjo asmeninį interesÄ perimti BUAB „Molesta“ priklausantį bei apeliantui įkeistÄ turtÄ , bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepasitvirtino, o apeliacinės instancijos teisme tokia aplinkybė apelianto nebuvo net įrodinėjama.

Dėl apelianto patirtos žalos ir priežastinio ryÅ¡io 55. Nors, nenustačius neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė yra negalima, teisėjų kolegija aptaria ir tuos apeliacinio skundo argumentus, kuriuose tvirtinama apie kitų deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ . Apeliantas nepagrįstai teigia, kad byloje buvo įrodytas turtinės žalos, kuri Å¡iuo konkrečiu atveju pasireiÅ¡kė negautų pajamų forma, jam padarymo procesiniuose dokumentuose įvardytais atsakovų veiksmais faktas.

56. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sÄ voka, kuria žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Pagal įstatyme įtvirtintÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ , kreditoriui atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.246 straipsnis).

57. CK įtvirtinto visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grÄ Å¾inti Å¡alis į iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui jo patirtÄ nuostolių dydį. Bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų bÅ«tent dėl kito asmens atliktų neteisėtų veiksmų, kitaip tariant, atitinkamų pajamų negavimas yra tokių veiksmų padarinys.

Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007).

58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

59. Taigi apeliantas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų 122 557,41 Eur žalos atlyginimÄ ir 3,25 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 1 441 271,25 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki 2019 m. gruodžio 23 d., kurių suminė iÅ¡raiÅ¡ka yra 8 983,27 Eur, bylos nagrinėjimo metu turėjo įrodyti, kad nurodytos sumos yra apelianto tiesioginiai nuostoliai (patirtos iÅ¡laidos) arba netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), kurios apelianto bÅ«tų gautos, nesant jo įrodinėtų atsakovų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju apeliantas praÅ¡omÄ priteisti bendrÄ sumÄ nurodė kaip jo netiesioginius nuostolius (negautas pajamas).

60. Tačiau byloje yra nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 20 d. apeliantas reikalavimo perleidimo sutartimi ir 2019 m. gruodžio 23 d. perleidimo aktu reikalavimo teises į BUAB „Molesta“ perleido naujai kreditorei – KB Rato kredito unijai. Byloje esanti konfidencialaus turinio medžiaga – 2019 m. gruodžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties priedas Nr. 1, su kuria yra susipažinusios bylos Å¡alys (jų atstovai), patvirtina, kad į reikalavimo teisės perleidimo kainÄ pateko tiek apelianto finansinis reikalavimas, kuris buvo patvirtintas BUAB „Molesta“ restruktÅ«rizavimo byloje, tiek ir Å¡ioje byloje apelianto įrodinėta nuostolių negautų pajamų forma suma, net ir įvertinus tai, kad Å¡ia reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleista dalis apelianto reikalavimų, iÅ¡einančių už BUAB „Molesta“ restruktÅ«rizavimo bylos ribų.

61. Tokie duomenys suponuoja teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ , kad apeliantas, iki 2019 m. gruodžio 23 d. iÅ¡likdamas BUAB „Molesta“ hipotekos kreditoriumi, netiesioginių nuostolių negautų pajamų forma faktiÅ¡kai nepatyrė. Kitaip tariant, buvimas hipotekos kreditoriumi iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo apeliantui buvo ekonomiÅ¡kai naudingas, kadangi leido reinvestavimo bÅ«du gautinas pajamas, kurių jis tvirtina negavęs dėl neparduoto potencialiai pirkėjai UAB „Draudimo projektai“ turto, uždirbti kitu bÅ«du – parduodant reikalavimo teises į bendrovę.

62. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų (kalto elgesio) ir apelianto patirtos žalos fakto, nėra pagrindo spręsti ir dėl trečiosios deliktinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io. Apeliantui iÅ¡ esmės neįrodžius nei vienos atsakovų civilinės (deliktinės) atsakomybės sÄ lygų, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurio aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 63. Apeliacinį skundÄ atmetus ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikus nepakeistÄ , apeliantas neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93, 98 straipsniai).

64. Atsakovai UAB Sigma Ventus, UAB BMT Baltic ir R. J. nurodė, kad kiekvienas iÅ¡ jų patyrė po 423,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad atsakovams kompensuotinos visos jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Dėl nevieÅ¡os bylos medžiagos 65. Pagal teisinį reguliavimÄ teismuose bylos nagrinėjamos vieÅ¡ai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali bÅ«ti uždaras – žmogaus asmeninio ar Å¡eiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai vieÅ¡ai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių Å¡alims sutaikyti (CPK 9 straipsnio 1 dalis).

66. Visa iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, iÅ¡skyrus medžiagÄ tų bylų, kurios buvo iÅ¡nagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieÅ¡a ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Priimdamas vieÅ¡ame teismo posėdyje sprendimÄ ar procesÄ užbaigiančiÄ nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieÅ¡a, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumÄ , informacijos apie žmogaus sveikatÄ konfidencialumÄ , taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis (CPK 10 straipsnio 1 ir 2 dalys).

67. Kasacinis teismas formuoja praktikÄ , kad konstitucinis teisės vieÅ¡umo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio vieÅ¡umo ir bylos medžiagos vieÅ¡umo taikymo taisyklės pabrėžia vieÅ¡o bylų nagrinėjimo principo netaikymo iÅ¡imtinumÄ bei reikalauja bylos vieÅ¡umÄ riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai bÅ«tina bylos Å¡alių teisėms ir teisėtiems interesams apginti; tam, kad teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbÄ jÄ pateikusios Å¡alies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste bei parinkti tinkamÄ Å¡ios informacijos apsaugos apimtį ir bÅ«dÄ , Å¡alis, teikianti praÅ¡ymÄ dėl informacijos pripažinimo nevieÅ¡a, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl; atitinkamai teismas, priimdamas raÅ¡ytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieÅ¡a, turi individualizuoti saugotinÄ informacijÄ (konkrečius įrodymus), o bÅ«tinumÄ jÄ saugoti – argumentuoti; pirmenybė turi bÅ«ti teikiama kuo mažesniam vieÅ¡umo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos nevieÅ¡umui užtikrinti; tik iÅ¡imtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobÅ«dį, jo dalykÄ , Å¡alių ypatumus ir kitas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies nevieÅ¡umas negali užtikrinti privataus ar vieÅ¡o intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarÄ teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarÄ visos bylos nagrinėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017; 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019).

68. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi buvo patenkintas apelianto praÅ¡ymas pripažinti raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ 2019 m. gruodžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties priedÄ Nr. 1 – nevieÅ¡a bylos medžiaga, taip pat teismo nutarta nevieÅ¡a bylos medžiaga pripažintÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ patalpinti atskirame voke kaip elektroninės civilinės bylos Nr. e2-599-577/2020 popierinį priedÄ , neįkeliant Å¡io įrodymo į Lietuvos teismų informacinę sistemÄ Â LITEKO bei pažymint, kad Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas yra konfidenciali informacija. Ta pačia nutartimi neleista dalyvaujantiems byloje asmenims ir jų atstovams kopijuoti (įskaitant ir fotografuoti) nevieÅ¡a bylos medžiaga pripažintÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ , o visiems kitiems asmenims (ne bylos dalyviams) bei jų atstovams – neleista susipažinti su Å¡iuo įrodymu ir jo kopijuoti.

69. Taigi, nagrinėjamos civilinės bylos nevieÅ¡Ä medžiagÄ sudaro tik vienas raÅ¡ytinis įrodymas, kurio konfidencialumui apsaugoti pirmosios instancijos teismas pasirinko konkrečiÄ priemonę, t. y. tokį įrodymÄ laikyti atskirame voke, jo neskaitmenizuojant ir neatalpinant į Lietuvos teismų informacinę sistemÄ Â LITEKO. Nepaisant to, kaip matyti, beveik visi Å¡ios elektroninės bylos duomenys tvarkomi kaip nevieÅ¡i, t. y. didžioji dalis elektroninėje civilinėje byloje esančių procesinių dokumentų, kuriose nėra aptartas nevieÅ¡o įrodymo turinys, turi „nevieÅ¡umo“ žymÄ , tokiÄ pačiÄ Å¾ymÄ turi ir byloje dalyvaujantys asmenys (informacija apie juos).

Akivaizdu, kad bylos viešumas yra ribojamas daug didesne apimtimi, nei būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Dėl šių priežasčių yra pagrindas panaikinti byloje dalyvaujantiems asmenims ir jų pateiktiems procesiniams dokumentams, kurie tvarkomi elektroniniu būdu, priskirtas „neviešumo“ žymas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Sigma Ventus, juridinio asmens kodas 302869748, uždarajai akcinei bendrovei BMT Baltic, juridinio asmens kodas 302706594, ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 423,50 Eur (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Panaikinti proceso dalyviams ir jų pateiktiems procesiniams dokumentams, kurie tvarkomi elektroniniu bÅ«du, byloje (elektroninėje bylos kortelėje) priskirtas „nevieÅ¡umo“ žymas, iÅ¡skyrus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartyje nurodytÄ 2019 m. gruodžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties priedÄ Nr.

1. Teisėjos Dalia Kačinskienė Agnė Tikniūtė Jūratė Varanauskaitė