eac7e7ce-97d1-4532-bece-892a588fa679 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-628/2016Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00108-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.5.1.; 1.2.19.4.; 1.2.29.1.; 2.4.6. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,teisėjų Albino Bielskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienėssekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, nuteistiesiems Č.

D., G. Č., S. S., J. S., D. K., D. Ž., R. R., G. K., E. B., V. M., A. G.,gynėjams advokatams Vytautui Kucevičiui, Sauliui Majauskui, Rolandui Tilindžiui, Deimantui Radzevičiui, Mariui Barisevičiui, Valerijui Karpovui, Kęstučiui Blažiui, Remigijui Merkevičiui, Juozui Gaudučiui, Rimui Andrikiui, ArÅ«nui Petrauskui.iÅ¡teisintųjų V. R. gynėjui advokatui Zigmui Pečiuliui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui RamÅ«nui Lideikai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjai advokatei Eglei Jagelienei, specialistėms Albinai Perlavičienei, Raimondai RauluÅ¡evičienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų Č.

D., G. K., D. K., A. G., V. M., G. Č., R. R., J. S., D. Ž., nuteistojo E. B. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus ir nuteistojo S. S. gynėjo advokato Rolando Tilindžio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo:Č. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) ir nuteistas:- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 120 MGL (4519 Eur) dydžio bauda;- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) 150 MGL (5649 Eur ) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir Č.

D. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.Č. D. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.G. Č. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) ir nuteistas:- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) 120 MGL (4519 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir G.

Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 120 MGL (4519 Eur) dydžio bauda.G. Č. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.S. S. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) ir nuteistas:- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda;- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) 100 MGL (3766 Eur ) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.S. S. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.J.

S. pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) ir nuteista:- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda;- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.J.

S. išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (dėl žvyro panaudojimo), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.D. K. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) ir nuteistas:- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda;- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D.

K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.D. K. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.D. Ž. pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) ir nuteista:- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda;- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D.

Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.D. Ž. išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.R. R. pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) ir nuteista:- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R.

R. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda.R. R. išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.G. K. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) ir nuteistas:- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda;- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G.

K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.G. K. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.E. B. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) ir nuteistas:- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda;- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.E. B. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.V.

M. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) ir nuteistas:- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda;- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V.

M. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.V. M. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.A. G. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) ir nuteistas:- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda;- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A.

G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.A. G. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista M. A. pagal BK Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio nuo 2007-07-21 redakcija) galutine subendrinta 40 MGL (1506 Eur) dydžio bauda ir išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau nuosprendis dėl jos apeliacine tvarka nėra apskųstas.Tuo pačiu nuosprendžiu V.

R. iÅ¡teisintas dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas.Tuo pačiu nuosprendžiu D. O. iÅ¡teisintas dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas.Tuo pačiu nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡teisinta dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau nuosprendis dėl jos apeliacine tvarka nėra apskųstas.Tuo pačiu nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡teisinta dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , tačiau nuosprendis dėl jos apeliacine tvarka nėra apskųstas.Tuo pačiu nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡teisinta dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , tačiau nuosprendis dėl jos apeliacine tvarka nėra apskųstas.Laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui - negyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 472,22 m2), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: Č. D. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru, veikdamas bendrininkų grupėje su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju S. S., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste J. S., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste M.

A., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiÄ ja specialiste D. Ž., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi G. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ Inžinerinių tinklų aikÅ¡telės virÅ¡ininku V. M., Statinio techninės priežiÅ«ros vadovu A.

G., suklastojo bei organizavo t. y. parengė nusikalstamÄ veikÄ tikrų dokumentų klastojimÄ ir jai vadovavo Å¡iomis aplinkybėmis: Č. D., dirbdamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru, žinodamas, kad jo motina Ona A. D., jo sutuoktinė V. D., taip pat jis pats yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), akcininkai, siekdamas turtinės naudos juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, sau, motinai bei sutuoktinei, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal 2009-03-03 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus (medžių kirtimas, teritorijos apÅ¡vietimo tinklai, disko ir kÅ«jo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iÅ¡kirtimas, Å¡akų genėjimas virÅ¡ teniso kortų, stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga, prieÅ¡lėktuviniai žibintai, aikÅ¡telės varteliai, 2 vnt. medžių iÅ¡kirtimas, rutulio stÅ«mimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų iÅ¡ardymas, stadiono bokÅ¡tų signalinių Å¡viestuvų pajungimas) 338 800 litų sumai (toliau – Papildomi darbai) bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatyta įrangÄ (vietoje informacinio tablo įgijo ir sumontavo TV video ekranÄ ) 90 753,33 litų didesnės vertės ( toliau – TV video įranga), žinodamas, kad visi Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, laikotarpiu nuo 2010-04-14 iki 2010-06-30, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, vykusių betarpiÅ¡kų pokalbių bei telefoninių pokalbių metu nurodė G.

Č., S. S., M. A., J. S. klastojant dokumentus, įraÅ¡ant juose tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Papildomi darbai ir TV video įranga dar tik bus perkami, organizuoti fiktyvius vieÅ¡uosius pirkimus supaprastintų neskelbiamų derybų bÅ«du, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas, tikslu, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė apmokėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už savavaliÅ¡kai atliktus Papildomus darbus bei TV video įrangos įgijimÄ ir sumontavimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų bei informavo D.

Ž., R. R. ir D. K., kad (duomenys neskelbtini) miesto stadione įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei sutartyje numatyta TV video įrangÄ . Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ â€“ tikrų dokumentų klastojimÄ , 2010-08-09 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektÄ â€œ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyta TV video įranga jau yra sumontuota stadione, jame pasirašė, tokiu bÅ«du suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projekto derinimo lapÄ , parengtÄ 2010-06-11.

Taip pat, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektÄ â€œ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyti futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos Papildomi darbai jau yra atlikti, jame pasirašė, tokiu bÅ«du suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) derinimo lapÄ , parengtÄ 2010-06-11. Tokius žinomai suklastotus dokumentus 2010 m. rugpjūčio mėn. 9 – 10 dienomis pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai, taip juos panaudojo.Č.

D. taip pat nuteistas už tai, kad jis piktnaudžiavo tarnyba, o bÅ«tent: bÅ«damas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytÄ valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8 punktų nuostatas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymÄ si atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, veikdamas bendrininkų grupėje su G.

Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., A. G., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, žinodamas, kad jo motina Ona A. D., jo sutuoktinė V. D., taip pat jis pats yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), akcininkai, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatyta TV video įrangÄ 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad visi Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, taip pat žinodamas, kad savavaliÅ¡kai atliktų Papildomų darbų ir TV video įrangos įgijimo bei sumontavimo darbų negalima apmokėti iÅ¡ Europos regioninės plėtros fondo lėšų, nes laiku nebuvo kreiptasi į Centrinę projektų valdymo agentÅ«rÄ , o (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės biudžete 2009-2010 metais (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijai lėšos nebuvo skirtos, tyčia, neteisėtai, virÅ¡ydamas jam suteiktus įgaliojimus, nesant kyÅ¡ininkavimo požymių, parengė nusikalstamas veikas - tikrų dokumentų klastojimÄ ir jų panaudojimÄ , bei turto iÅ¡Å¡vaistymÄ , laikotarpiu nuo 2010-04-14 iki 2010-06-30, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykusių betarpiÅ¡kų pokalbių bei telefoninių pokalbių metu nurodė G.

Č., S. S., M. A., J. S. klastojant ir panaudojant tikrus dokumentus vykdyti tariamus vieÅ¡uosius pirkimus supaprastintų neskelbiamų derybų bÅ«du, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas, tikslu, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė apmokėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už savavaliÅ¡kai atliktus Papildomus darbus bei TV video įrangos įgijimÄ ir sumontavimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų, taip pat pats suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, taip pat, laikotarpiu, nuo 2010-04-14 iki 2010-06-30, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), informavo D.

Ž., R. R. ir D. K., kad (duomenys neskelbtini) miesto stadione įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei sutartyje numatyta TV video įrangÄ . Č. D. duodamas žinomai neteisėtus nurodymus (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams klastoti tikrus dokumentus bei vykdyti tariamus vieÅ¡uosius pirkimus, pastariesiems suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, jam pačiam suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta TV video įranga (duomenys neskelbtini) miesto stadione, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl tokių jo veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos- (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai. G. Č. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje su organizatoriumi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru Č.

D., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju S. S., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste J. S., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste M. A., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiÄ ja specialiste D. Ž., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R.

R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi G. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ Inžinerinių tinklų aikÅ¡telės virÅ¡ininku V. M., Statinio techninės priežiÅ«ros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo Å¡iomis aplinkybėmis: vykdydamas Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus organizuoti tariamus vieÅ¡uosius pirkimus dėl Papildomų darbų TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, gavęs žinomai S. S. suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ â€“ 2010-04-23 paraiÅ¡kÄ Papildomiems darbams pirkti, 2010-06-10 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Å¡ioje paraiÅ¡koje įrašė rezoliucijÄ â€žPirkimÄ supaprastintų neskelbtinų derybų bÅ«du vykdyti VPK 2010 06 10“ bei pasirašė, taip suklastodamas tikrÄ dokumentÄ â€“ 2010-04-23 paraiÅ¡kÄ Papildomiems darbams pirkti, kuriÄ tÄ pačiÄ dienÄ pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijai vykdyti, taip panaudojo žinomai suklastotÄ dokumentÄ .

Taip pat jis, G. Č., gavęs žinomai S. S. suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ â€“ 2010-06-11 paraiÅ¡kÄ TV video įrangai ir jos montavimo darbams pirkti, 2010-06-21 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose adresu (duomenys neskelbtini), joje įrašė rezoliucijÄ â€žPirkimÄ supaprastintų neskelbtinų derybų bÅ«du vykdyti VPK 2010 06 21“ ir Å¡iÄ paraiÅ¡kÄ pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijai vykdyti, taip panaudojo žinomai suklastotÄ dokumentÄ .

Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ â€“ dokumento klastojimÄ â€“ bÅ«damas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, žinodamas, jog komisijos darbotvarkėje 9 ir 11 punktuose numatytos supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygos bus nagrinėjamos fiktyviai, nes tariamai perkami Papildomi darbai yra atlikti bei TV video įranga yra įgyta ir sumontuota dar 2010 m. kovo mėn., 2010-06-23 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ M.

A. parengtų supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygų dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo bei dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, patvirtinimÄ . 2010-06-28 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini) D. Ž. įraÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog darbotvarkėje 9 ir 11 punktu pažymėtose supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygose nurodyti Papildomi darbai ir TV video įranga dar tik bus perkami, tokį protokolÄ pasirašė, taip jį suklastodamas.

Tęsdamas savo nusikalstamÄ veika – dokumento klastojimÄ â€“ 2010-06-28 savo darbo vietoje paraÅ¡u patvirtino parengtas supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygas dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo bei dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, taip suklastojo Å¡iuos tikrus dokumentus.

Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ â€“ dokumentų klastojimÄ â€“ bÅ«damas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, 2010-06-30 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, viešųjų pirkimų komisijos dviejų posėdžių metu balsavo „už“ Papildomų darbų bei TV video įrangos įgijimo ir jos montavimo darbų pirkimus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2010-07-01 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) D.

Ž. įraÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog Papildomi darbai ir TV video įranga bei jos montavimo darbai dar tik bus perkami, tokius protokolus pasirašė, taip juos suklastojo. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ â€“ dokumento klastojimÄ â€“ žinodamas, kad 2010-06-23 vykęs posėdis dėl supaprastintų neskelbiamų derybų Papildomiems darbams atlikti ir TV video įrangai įgyti ir sumontuoti sÄ lygų tvirtinimo ir 2010-06-30 vykę posėdžiai dėl Papildomų darbų atlikimo ir TV video įrangos įgijimo ir sumontavimo buvo fiktyvÅ«s, 2010-07-26 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projekto derinimo lape, skiltyje „Pastabos apie sutarties projektÄ â€œ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatytas TV video įranga jau yra nupirkta ir sumontuota, jame pasirašė, tokiu bÅ«du suklastodamas tikrÄ dokumentÄ â€“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)projekto derinimo lapÄ parengtÄ 2010-06-11.

Taip pat, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektÄ â€œ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyti Papildomi darbai jau yra atlikti ir jame pasirašė, taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projekto derinimo lapÄ parengtÄ 2010-06-11. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ â€“ dokumento klastojimÄ â€“ 2010-08-10 bÅ«damas savo darbo vietoje, žinodamas, jog sutartyse (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)yra įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog Papildomi darbai bei TV video įranga ir jos montavimo darbai bus dar tik perkami, pasirašė Å¡ias sutartis, taip suklastojo Å¡iuos tikrus dokumentus.G.

Č. nuteistas už tai, kad jis piktnaudžiavo tarnyba, o bÅ«tent: bÅ«damas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi bei (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, žinodamas, jog vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktu administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius iÅ¡teklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymÄ ir atsako už savivaldybės Å«kinę ir finansinę veiklÄ , administruoja savivaldybės turtÄ , t. y. bÅ«damas atsakingas už (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos jam patikėtas ir jo žinioje buvusias (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės pinigines lėšas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3punkto, 4 punkto nuostatas, taip pat to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 5 punkto nuostatas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymÄ si atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, veikdamas bendrininkų grupėje su Č.

D., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., A. G., vykdydamas Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus vieÅ¡uosius pirkimus dėl Papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, laikotarpiu nuo 2010-06-10 iki 2010-08-10 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose adresu (duomenys neskelbtini) suklastojęs tikrus dokumentus ir juos panaudojęs, taip pat kitiems (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavaliÅ¡kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta TV video įranga (duomenys neskelbtini) miesto stadione, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl tokių jo veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos- (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai. S. S. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju, veikdamas bendrininkų grupėje su organizatoriumi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru Č.

D., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste J. S., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste M. A., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiÄ ja specialiste D. Ž., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R.

R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi G. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ Inžinerinių tinklų aikÅ¡telės virÅ¡ininku V. M., Statinio techninės priežiÅ«ros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo Å¡iomis aplinkybėmis: vykdydamas Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus dėl tariamų viešųjų pirkimų Papildomiems darbams ir kitokiai nei Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta TV video įrangos pirkimui bei montavimui, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad visi Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, žinodamas, kad M.

A. 2010-04-23 parengtoje paraiÅ¡koje yra įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog papildomi darbai dar tik bus perkami, 2010-04-23 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), patvirtino Å¡iÄ paraiÅ¡kÄ savo paraÅ¡u, taip suklastodamas tikrÄ dokumentÄ â€“ 2010-04-23 paraiÅ¡kÄ Papildomiems darbams pirkti. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ â€“ dokumento klastojimÄ â€“ 2010-06-11 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, žinodamas, kad J.

S. parengtoje 2010-06-11 paraiÅ¡koje yra įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog TV video įranga ir jos montavimo darbai dar tik bus perkami, patvirtino Å¡iÄ paraiÅ¡kÄ savo paraÅ¡u, taip suklastodamas tikrÄ dokumentÄ â€“ 2010-06-11 paraiÅ¡kÄ TV video įrangai ir jos montavimo darbams pirkti. Laikotarpiu nuo 2010-06-10 iki 2010-06-21 tokius žinomai suklastotus dokumentus perdavė G. Č., tokiu bÅ«du panaudojo žinomai suklastotus dokumentus. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ â€“ dokumento klastojimÄ â€“ 2010-06-21 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)projekto derinimo lape, skiltyje „Pastabos apie sutarties projektÄ â€œ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyta TV video įranga jau yra nupirkta ir sumontuota, jame pasirašė, taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)projekto derinimo lapÄ parengtÄ 2010-06-11.

Taip pat tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projekto derinimo lape, skiltyje „Pastabos apie sutarties projektÄ â€œ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyti Papildomi darbai jau yra atlikti, jame pasirašė, taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)projekto derinimo lapÄ , parengtÄ 2010-06-11. Tokius žinomai suklastotus dokumentus pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai tolimesniam derinimui, taip panaudojo žinomai suklastotus dokumentus – sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) projektų 2010-06-11 derinimo lapus.

Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ â€“ dokumento klastojimÄ â€“ bÅ«damas viešųjų pirkimų komisijos nariu, žinodamas, jog komisijos darbotvarkėje 9 ir 11 punktuose numatytos supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygos bus nagrinėjamos fiktyviai, nes tariamai perkami Papildomi darbai yra atlikti, o TV video įranga yra įgyta ir sumontuota, 2010-06-23 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ M. A. parengtų supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygų dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo bei dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, patvirtinimÄ . 2010-06-28 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini)D.

Ž. įraÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog dviejų supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygose nurodyti Papildomi darbai ir TV video įranga dar tik bus perkami, tokį protokolÄ pasirašė, taip jį suklastodamas. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ â€“ dokumento klastojimÄ â€“2010-06-28 savo darbo vietoje dviejų supaprastintų neskelbiamų derybų Papildomiems darbams atlikti ir TV video įrangai įgyti ir sumontuoti sÄ lygose pasirašė bei uždėjo savo asmeninį spaudÄ , tokiu bÅ«du suklastojo Å¡iuos tikrus dokumentus.

Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ â€“ dokumento klastojimÄ â€“ bÅ«damas viešųjų pirkimų komisijos nariu, 2010-06-30 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ Papildomų darbų bei TV video įrangos ir jos montavimo darbų pirkimus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2010-07-01 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)D. Ž. įraÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog Papildomi darbai ir TV video įranga bei jos montavimo darbai dar tik bus perkami, tokius protokolus pasirašė, taip juos suklastodamas.

Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ â€“ dokumento klastojimÄ â€“ 2010-08-23 savo darbo vietoje iÅ¡ M. A. priėmė žinomai suklastotus dokumentus – pažymÄ apie atliktų darbų vertę 90753,33 litų sumai, pažymÄ apie atliktų darbų vertę, 338800 litų sumai, PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija KOR Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija KOR Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iuose dokumentuose pasirašė bei uždėjo savo asmeninį spaudÄ , taip juos suklastodamas ir grÄ Å¾ino juos M.

A., jog Å¡i dokumentus pateiktų (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės buhalterijai apmokėjimui, taip panaudodamas Å¡iuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus.S. S. taip pat nuteistas už tai, kad jis piktnaudžiavo tarnyba o bÅ«tent: bÅ«damas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju bei bÅ«damas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos nariu, žinodamas, jog vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punkte administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius iÅ¡teklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymÄ ir atsako už savivaldybės Å«kinę ir finansinę veiklÄ , administruoja savivaldybės turtÄ , piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3punkto, 4 punkto nuostatas, taip pat to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 5 punkto nuostatas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymÄ si atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, veikdamas bendrininkų grupėje su Č.

D., G. Č., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., A. G., vykdydamas Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus vieÅ¡uosius pirkimus dėl Papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, laikotarpiu nuo 2010-04-23 iki 2010-08-23 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) suklastojęs tikrus dokumentus ir juos panaudojęs, taip pat kitiems (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavaliÅ¡kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta TV video įranga (duomenys neskelbtini) miesto stadione, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl tokių jo veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos- (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.J. S. nuteista už tai, kad ji dirbdama (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste, veikdama bendrininkų grupėje su organizatoriumi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru Č.

D., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju S. S., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste M. A., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiÄ ja specialiste D. Ž., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R.

R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi G. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ Inžinerinių tinklų aikÅ¡telės virÅ¡ininku V. M., Statinio techninės priežiÅ«ros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo Å¡iomis aplinkybėmis: vykdydama Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus dėl tariamų viešųjų pirkimų Papildomiems darbams ir kitokiai nei Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta TV video įrangos pirkimui bei montavimui, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ 90 753,33 litų didesnės vertės, 2010-06-10 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), parengė paraiÅ¡kÄ , įraÅ¡ydama joje tikrovės neatitinkančius duomenis, kad tokia įranga ir jos darbai dar tik bus perkama, tokiÄ paraiÅ¡kÄ atspausdino ir joje pasirašė, tokiu bÅ«du suklastojo tikrÄ dokumentÄ bei 2010-06-11 pateikė pasiraÅ¡yti S. S., taip panaudojo žinomai suklastotÄ dokumentÄ â€“ 2010-06-11 paraiÅ¡kÄ TV video įrangai ir jos montavimo darbams pirkti.

Tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ â€“ dokumento klastojimÄ â€“ 2010-06-11 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose parengė sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projektÄ , įraÅ¡ydama jame žinomai melagingus duomenis, kad TV video įranga ir jos montavimo darbai dar tik bus perkami, atspausdino kartu su sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projekto derinimo lapu, jame pasirašė bei uždėjo savo asmeninį spaudÄ , tokiu bÅ«du suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projekto derinimo lapÄ , parengtÄ 2010-06-11.

Taip pat tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, parengė sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projektÄ , įraÅ¡ydama jame žinomai melagingus duomenis, kad Papildomi darbai dar tik bus perkami, atspausdino kartu su sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projekto derinimo lapu, jame pasirašė bei uždėjo savo asmeninį spaudÄ , tokiu bÅ«du suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projekto derinimo lapÄ , parengtÄ 2010-06-11. Å iuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) projekto derinimo lapus po jų parengimo tÄ pačiÄ dienÄ pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai tolimesniam derinimui, taip panaudodama žinomai suklastotus tikrus dokumentus.

J. S. taip pat nuteista už tai, kad ji piktnaudžiavo tarnyba o bÅ«tent: bÅ«dama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste, žinodama, jog vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies5 punkte administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius iÅ¡teklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymÄ ir atsako už savivaldybės Å«kinę ir finansinę veiklÄ , administruoja savivaldybės turtÄ , piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3 punkto, 4 punkto nuostatas, taip pat to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 5 punkto nuostatas, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymÄ si atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, veikdama bendrininkų grupėje su Č.

D., G. Č., S. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., A. G., vykdydama Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus vieÅ¡uosius pirkimus dėl Papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodama, kad Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, laikotarpiu nuo 2010-06-10 iki 2010-06-11 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) suklastojusi tikrus dokumentus ir juos panaudojusi, taip pat kitiems (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavaliÅ¡kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta TV video įranga (duomenys neskelbtini) miesto stadione, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl tokių jos veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos- (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.M. A. nuteista už tai, kad ji dirbdama (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste, veikdama bendrininkų grupėje su organizatoriumi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru Č.

D., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju S. S., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste J. S., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiÄ ja specialiste D. Ž., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R.

R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi G. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ Inžinerinių tinklų aikÅ¡telės virÅ¡ininku V. M., Statinio techninės priežiÅ«ros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo Å¡iomis aplinkybėmis: vykdydama Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus dėl tariamų viešųjų pirkimų Papildomiems darbams ir kitokiai nei sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta TV video įrangos pirkimui bei montavimui, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodama, kad visi Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, 2010-04-23 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), parengė paraiÅ¡kÄ , įraÅ¡ydama joje tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Papildomi darbai dar tik bus perkami, joje pasirašė, taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ 2010-04-23 paraiÅ¡kÄ Papildomiems darbams pirkti ir jÄ tÄ pačiÄ dienÄ pateikė S. S. pasiraÅ¡yti.

Tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ â€“ dokumento klastojimÄ â€“ laikotarpiu nuo 2010-06-20 iki 2010-06-23 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), parengė supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygas dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo bei dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, įraÅ¡ydama juose tikrovės neatitinkančius duomenis, kad sÄ lygose nurodyti pirkimo objektai dar tik bus perkami, bei Å¡iuos dokumentus 2010-06-23 pateikė viešųjų pirkimų komisijai nagrinėjimui.

Viešųjų pirkimų komisijai patvirtinus Å¡ias supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygas, 2010-06-28 savo darbo vietoje sÄ lygų paskutiniuose lapuose pasirašė bei uždėjo savo asmeninį spaudÄ , tokiu bÅ«du suklastojo tikrus dokumentus – minėtas dviejų supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygas. Tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ â€“ dokumento klastojimÄ â€“ 2010-08-23 savo darbo vietoje iÅ¡ V. M. priėmė žinomai suklastotus dokumentus – atliktų darbų aktÄ - stadiono informacinio tablo atrama, futbolo aikÅ¡telė su lengvosios atletikos sektoriais, -128244,57 litų sumai, atliktų darbų aktÄ - stadiono informacinio tablo pamatai, atrama, apskardinimas, 218997.90 litų sumai, pažymÄ apie atliktų darbų vertę 90753,33 litų sumai, atliktų darbų aktÄ - stadiono bokÅ¡tų signalinių Å¡viestuvų pajungimas, 19899,66 litų sumai, atliktų darbų aktÄ - medžių kirtimas, teritorijos apÅ¡vietimo tinklai, disko ir kÅ«jo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iÅ¡kirtimas, Å¡akų genėjimas virÅ¡ teniso kortų, stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga, prieÅ¡lėktuviniai žibintai, aikÅ¡telės varteliai, 2 vnt. medžių iÅ¡kirtimas, rutulio stÅ«mimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų iÅ¡ardymas, 318900,34 litų sumai, pažymÄ apie atliktų darbų vertę 338800 litų sumai, PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija KOR Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija KOR Nr. (duomenys neskelbtini), juose pasirašė bei uždėjo savo asmeninį spaudÄ , tokiu bÅ«du suklastojo iÅ¡vardintus tikrus dokumentus bei juos pateikė S. S. pasiraÅ¡ymui, taip panaudojo iÅ¡vardintus žinomai suklastotus dokumentus.M.

A. taip pat nuteista už tai, kad ji piktnaudžiavo tarnyba, o bÅ«tent: ji, bÅ«dama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste, žinodama, jog vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punkte administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius iÅ¡teklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymÄ ir atsako už savivaldybės Å«kinę ir finansinę veiklÄ , administruoja savivaldybės turtÄ , piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3punkto, 4 punkto nuostatas, taip pat to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 5 punkto nuostatas, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymÄ si atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, veikdama bendrininkų grupėje su Č.

D., G. Č., S. S., J. S., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., A. G., vykdydama Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus vieÅ¡uosius pirkimus dėl Papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodama, kad Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, laikotarpiu nuo 2010-04-23 iki 2010-08-23 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) suklastojusi tikrus dokumentus ir juos panaudojusi, taip pat kitiems (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavaliÅ¡kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta TV video įranga (duomenys neskelbtini) miesto stadione, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl tokių jos veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.D. K. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje su organizatoriumi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru Č.

D., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste J. S., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste M. A., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju S. S., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiÄ ja specialiste D. Ž., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R.

R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi G. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ Inžinerinių tinklų aikÅ¡telės virÅ¡ininku V. M., Statinio techninės priežiÅ«ros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo Å¡iomis aplinkybėmis:D. K., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad visi Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, žinodamas, jog komisijos darbotvarkėje 9 ir 11 punktuose numatytos supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygos bus nagrinėjamos fiktyviai, nes tariamai perkami Papildomi darbai yra atlikti bei TV video įranga įgyta ir sumontuota, 2010-06-23 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ M.

A. parengtų supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygų dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo bei dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, patvirtinimÄ . 2010-06-28 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini)D. Ž. įraÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog dviejų supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygose nurodyti darbai ir įranga dar tik bus perkami, tokį protokolÄ pasirašė, taip jį suklastodamas.

Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ â€“ dokumento klastojimÄ â€“ bÅ«damas viešųjų pirkimų komisijos nariu, 2010-06-30 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ Papildomų darbų bei TV video įrangos ir jos montavimo darbų pirkimus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2010-07-01 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)D. Ž. įraÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog Papildomi darbai ir TV video įranga bei jos montavimo darbai dar tik bus perkami, tokius protokolus pasirašė, taip juos suklastodamas.D.

K. taip pat nuteistas už tai, kad jis piktnaudžiavo tarnyba, o bÅ«tent: jis, bÅ«damas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi bei bÅ«damas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos nariu, žinodamas, jog vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punkte administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius iÅ¡teklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymÄ ir atsako už savivaldybės Å«kinę ir finansinę veiklÄ , administruoja savivaldybės turtÄ , piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3punkto, 4 punkto nuostatas, taip pat to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 5 punkto nuostatas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymÄ si atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, veikdamas bendrininkų grupėje su Č.

D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., A. G., vykdydamas Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus vieÅ¡uosius pirkimus dėl Papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, laikotarpiu nuo 2010-06-28 iki 2010-07-01 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) suklastojęs tikrus dokumentus ir juos panaudojęs, taip pat kitiems (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavaliÅ¡kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta TV video įranga (duomenys neskelbtini) miesto stadione, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl tokių jo veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos- (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.D. Ž. nuteista už tai, kad ji dirbdama (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiÄ ja specialiste, veikdama bendrininkų grupėje su organizatoriumi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru Č.

D., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju S. S., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste J. S., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste M. A., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R.

R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi G. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ Inžinerinių tinklų aikÅ¡telės virÅ¡ininku V. M., Statinio techninės priežiÅ«ros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo Å¡iomis aplinkybėmis: žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodama, kad visi Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, žinodama, jog komisijos darbotvarkėje 9 ir 11 punktuose numatytos supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygos bus nagrinėjamos fiktyviai, nes tariamai perkami Papildomi darbai yra atlikti bei TV video įranga yra įgyta ir sumontuota, 2010-06-23 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ M.

A. parengtų supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygų dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo bei dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, patvirtinimÄ bei 2010-06-28 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini)įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog paraiÅ¡kose nurodyti darbai ir įranga dar tik bus perkami, tokį protokolÄ pasirašė, taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ .

Tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ â€“ dokumento klastojimÄ â€“ 2010-06-30 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ Papildomų darbų bei TV video įrangos ir jos montavimo pirkimus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2010-07-01 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog Papildomi darbai ir TV video įranga bei jos montavimo darbai dar tik bus perkami, tokius protokolus pasirašė, taip suklastojo tikrus dokumentus ir juos pateikė pasiraÅ¡yti kitiems komisijos nariams, taip panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus.D.

Ž. taip pat nuteista už tai, kad ji piktnaudžiavo tarnyba, o bÅ«tent: ji, bÅ«dama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiÄ ja specialiste, žinodama, jog vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punkte administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius iÅ¡teklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymÄ ir atsako už savivaldybės Å«kinę ir finansinę veiklÄ , administruoja savivaldybės turtÄ , piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3punkto, 4 punkto nuostatas, taip pat to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 5 punkto nuostatas, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymÄ si atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, veikdama bendrininkų grupėje su Č.

D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., A. G., vykdydama Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus vieÅ¡uosius pirkimus dėl Papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodama, kad Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, laikotarpiu nuo 2010-06-28 iki 2010-07-01 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), suklastojusi tikrus dokumentus ir juos panaudojusi, taip pat kitiems (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavaliÅ¡kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta TV video įranga (duomenys neskelbtini) miesto stadione, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl tokių jos veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos- (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.R. R. nuteista už tai, kad ji dirbdama (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero pavaduotoja, veikdama bendrininkų grupėje su organizatoriumi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru Č.

D., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju S. S., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste J. S., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste M. A., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiÄ ja specialiste D.

Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi G. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ Inžinerinių tinklų aikÅ¡telės virÅ¡ininku V. M., Statinio techninės priežiÅ«ros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo Å¡iomis aplinkybėmis: žinodama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodama, kad visi Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, 2010-08-09 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)projekto derinimo lape, skiltyje „Pastabos apie sutarties projektÄ â€œ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyta TV video įranga jau yra nupirkta ir sumontuota, jame pasirašė, tokiu bÅ«du suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)projekto derinimo lapÄ , parengtÄ 2010-06-11.

Taip pat tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)projekto derinimo lape, skiltyje „Pastabos apie sutarties projektÄ â€œ tyčia neįrašė pastabos apie tai, kad sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)projekte numatyti futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomi darbai jau yra atlikti, jame pasirašė bei uždėjo savo asmeninį spaudÄ , tokiu bÅ«du suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)projekto derinimo lapÄ , parengtÄ 2010-06-11.

Å iuos žinomai suklastotus dokumentus pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai tolimesniam derinimui, taip panaudodama žinomai suklastotus dokumentus.R. R. taip pat nuteista už tai, kad ji piktnaudžiavo tarnyba, o bÅ«tent: ji, bÅ«dama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero pavaduotoja, žinodama, jog vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punkte administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius iÅ¡teklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymÄ ir atsako už savivaldybės Å«kinę ir finansinę veiklÄ , administruoja savivaldybės turtÄ , piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3punkto, 4 punkto nuostatas, taip pat to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 5 punkto nuostatas, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymÄ si atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, veikdama bendrininkų grupėje su Č.

D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., padedant G. K., E. B., V. M., A. G., vykdydama Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus vieÅ¡uosius pirkimus dėl Papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodama, kad Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, 2010-08-09 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) suklastojusi tikrus dokumentus ir juos panaudojusi, taip pat kitiems (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavaliÅ¡kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta TV video įranga (duomenys neskelbtini) miesto stadione, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl tokių jos veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos- (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.G. K. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje su organizatoriumi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru Č.

D., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju, S. S., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste J. S., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste M. A., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiÄ ja specialiste D.

Ž., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ Inžinerinių tinklų aikÅ¡telės virÅ¡ininku V. M., Statinio techninės priežiÅ«ros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo Å¡iomis aplinkybėmis: žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad visi Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, 2010-06-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose parengė ir atspausdino įgaliojimÄ Nr. 01-156, jame įraÅ¡ydamas žinomai melagingus duomenis, kad įgaliojimas galioja (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos vykdomoms supaprastintoms neskelbiamoms deryboms „(duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimas“, jį pasirašė, taip suklastojo minėtÄ tikrÄ dokumentÄ .

Taip pat, tÄ pačiÄ dienÄ , toje pačioje vietoje, parengė ir atspausdino įgaliojimÄ Nr. 01-157, jame įraÅ¡ydamas žinomai melagingus duomenis, kad įgaliojimas galioja (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos vykdomoms supaprastintoms neskelbiamoms deryboms „(duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimas“, jį pasirašė, taip suklastojo šį tikrÄ dokumentÄ . Å iuos suklastotus dokumentus – įgaliojimus Nr. 01-156 ir Nr. 01-157 – 2010 m. birželio 29-30 dienomis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotojui E. B., tikslu juos pateikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijai dėl viešųjų pirkimų vykdymo, taip panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ â€“ dokumentų klastojimÄ , 2010 m. rugpjūčio 9-10 dienomis, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)yra įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog papildomi darbai bei TV video įranga ir jos montavimo darbai dar tik bus perkami, pasirašė Å¡ias sutartis, taip jas suklastodamas. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ â€“ dokumentų klastojimÄ , 2010 m. rugpjūčio 18-20 dienomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, žinodamas, jog sÄ skaitose faktÅ«rose serija KOR Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jų pridėtuose dokumentuose atliktų darbų akte - stadiono informacinio tablo atrama, futbolo aikÅ¡telė su lengvosios atletikos sektoriais, -128244,57 litų sumai, atliktų darbų akte - stadiono informacinio tablo pamatai, atrama, apskardinimas, 218997.90 litų sumai, pažymoje apie atliktų darbų vertę 90753,33 litų sumai, atliktų darbų akte - stadiono bokÅ¡tų signalinių Å¡viestuvų pajungimas, 19899,66 litų sumai, atliktų darbų akte - medžių kirtimas, teritorijos apÅ¡vietimo tinklai, disko ir kÅ«jo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iÅ¡kirtimas, Å¡akų genėjimas virÅ¡ teniso kortų, stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga, prieÅ¡lėktuviniai žibintai, aikÅ¡telės varteliai, 2 vnt. medžių iÅ¡kirtimas, rutulio stÅ«mimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų iÅ¡ardymas, 318900,34 litų sumai, pažymoje apie atliktų darbų vertę 338800 litų sumai yra įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys apie papildomų darbų atlikimo bei TV video įrangos įgijimo ir sumontavimo datÄ , patvirtino Å¡ias sÄ skaitas faktÅ«ras savo paraÅ¡u, taip suklastodamas tikrus dokumentus ir juos 2010-08-20 pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai apmokėjimui, taip panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus.

G. K. taip pat nuteistas už tai, kad jis teikdamas priemones padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o bÅ«tent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant E. B., V. M., A. G., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, laikotarpiu nuo 2010-06-29 iki 2010-08-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), teikdamas priemones – suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavaliÅ¡kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta TV video įranga (duomenys neskelbtini) miesto stadione, adresu (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautojams Č.

D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R.. Dėl tokių veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos- (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.E. B. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, veikdamas bendrininkų grupėje su organizatoriumi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru Č.

D., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju, S. S., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste J. S., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste M. A., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiÄ ja specialiste D.

Ž., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi G. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ Inžinerinių tinklų aikÅ¡telės virÅ¡ininku V. M., Statinio techninės priežiÅ«ros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo Å¡iomis aplinkybėmis: žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatyta TV video įrangÄ 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, 2010-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose parengė pasiÅ«lymÄ dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini). futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, įraÅ¡ydamas pasiÅ«lymo lape tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pasiÅ«lyme nurodyti Papildomi darbai dar tik bus perkami, šį pasiÅ«lymÄ patvirtino savo paraÅ¡u, taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ .

Taip pat tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, jis parengė kitÄ pasiÅ«lymÄ dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini) futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo darbų pirkimo, įraÅ¡ydamas pasiÅ«lymo lape tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pasiÅ«lyme nurodyti TV video ekranas ir jo montavimo darbai dar tik bus perkami, šį pasiÅ«lymÄ patvirtino savo paraÅ¡u, taip suklastodamas tikrÄ dokumentÄ . Tokius žinomai suklastotus dokumentus jis iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų gabeno į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), kur panaudojo, pateikdamas viešųjų pirkimų komisijai.E. B. taip pat nuteistas už tai, kad jis teikdamas priemones padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o bÅ«tent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su Č.

D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., V. M., A. G., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, 2010-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), teikdamas priemones – suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavaliÅ¡kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta TV video įranga (duomenys neskelbtini) miesto stadione, adresu (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautojams Č.

D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R.. Dėl tokių veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos- (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.V. M. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Inžinerinių tinklų aikštelės viršininku, veikdamas bendrininkų grupėje su organizatoriumi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru Č.

D., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju, S. S., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste J. S., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste M. A., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiÄ ja specialiste D.

Ž., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi G. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., Statinio techninės priežiÅ«ros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo Å¡iomis aplinkybėmis: dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Inžinerinių tinklų aikÅ¡telės virÅ¡ininku, žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatyta TV video įrangÄ 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad visi Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, 2010 m., rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D.

O. priėmė žinomai suklastotus dokumentus atliktų darbų aktÄ - Å¡viestlentė stadionams skirta futbolui ir lengvajai atletikai, programinė įranga už 2010 m. 08 mėnesį bei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija DOT Nr. (duomenys neskelbtini) – Å¡iuose dokumentuose pasirašė bei uždėjo savo asmeninį spaudÄ , taip juos suklastodamas ir juos panaudojo, pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos skyriui. 2010 metais, rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo V.

R. priėmė žinomai jo suklastotus dokumentus atliktų darbų aktÄ â€“ papildomi darbai, 64604,7 litų sumai, atliktų darbų aktÄ â€“ papildomi darbai, 12989,17 litų sumai, atliktų darbų aktÄ â€“ stadiono bokÅ¡tų signalinių Å¡viestuvų pajungimas, 17791,6 litų sumai, pažymÄ apie atliktų darbų vertę 95385,46 litų sumai, PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ELM (duomenys neskelbtini) – juose pasirašė taip juos suklastodamas ir juos panaudojo, pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai. 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose pasinaudodamas kompiuteriu, parengė dokumentus – atliktų darbų aktÄ â€“ stadiono informacinio tablo atrama, futbolo aikÅ¡telė su lengvosios atletikos sektoriais, -128244,57 litų sumai, atliktų darbų aktÄ â€“ stadiono informacinio tablo pamatai, atrama, apskardinimas, 218997.90 litų sumai, pažymÄ apie atliktų darbų vertę 90753,33 litų sumai, atliktų darbų aktÄ â€“ stadiono bokÅ¡tų signalinių Å¡viestuvų pajungimas, 19899,66 litų sumai, atliktų darbų aktÄ â€“ medžių kirtimas, teritorijos apÅ¡vietimo tinklai, disko ir kÅ«jo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iÅ¡kirtimas, Å¡akų genėjimas virÅ¡ teniso kortų, stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga, prieÅ¡lėktuviniai žibintai, aikÅ¡telės varteliai, 2 vnt. medžių iÅ¡kirtimas, rutulio stÅ«mimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų iÅ¡ardymas, 318900,34 litų sumai, pažymÄ apie atliktų darbų vertę 338800 litų sumai - tyčia juose įrašė žinomai melagingus duomenis, kad juose nurodyti darbai (duomenys neskelbtini) miesto stadione atlikti 2010 m. 08 mėnesį, juos atspausdino, juose pasirašė bei uždėjo savo asmeninį spaudÄ , tokiu bÅ«du suklastojo minėtus tikrus dokumentus.

Tokius žinomai suklastotus dokumentus 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ , pateikė pasiraÅ¡yti UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinio techninės priežiÅ«ros vadovui A. G., bei pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiajai specialistei M. A., tikslu gauti apmokėjimÄ už UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavaliÅ¡kai atliktus darbus (duomenys neskelbtini) miesto stadione, tokiu bÅ«du juos panaudojo.V. M. taip pat nuteistas už tai, kad jis teikdamas priemones padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o bÅ«tent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su Č.

D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., A. G., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Inžinerinių tinklų aikÅ¡telės virÅ¡ininku, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, laikotarpiu nuo 2010-06-29 iki 2010-08-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), teikdamas priemones – suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavaliÅ¡kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta TV video įranga (duomenys neskelbtini) miesto stadione, adresu (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautojams Č.

D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R.. Dėl tokių didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos- (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.A. G. nuteistas už tai, kad jis dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Statybos techninės priežiūros vadovu, veikdamas bendrininkų grupėje su organizatoriumi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru Č.

D., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju, S. S., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste J. S., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste M. A., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiÄ ja specialiste D.

Ž., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ Inžinerinių tinklų aikÅ¡telės virÅ¡ininku V. M., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo Å¡iomis aplinkybėmis: dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Statybos techninės priežiÅ«ros vadovu, bÅ«damas atsakingas už (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos techninę priežiÅ«rÄ , žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatyta TV video įrangÄ 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad visi Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, 2010 metais rugpjūčio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir nenustatytoje vietoje, iÅ¡ V.

M. priėmė žinomai suklastotus dokumentus - atliktų darbų aktÄ â€“ stadiono informacinio tablo atrama, futbolo aikÅ¡telė su lengvosios atletikos sektoriais, -128244,57 litų sumai, atliktų darbų aktÄ â€“ stadiono informacinio tablo pamatai, atrama, apskardinimas, 218997.90 litų sumai, pažymÄ apie atliktų darbų vertę 90753,33 litų sumai, atliktų darbų aktÄ â€“ stadiono bokÅ¡tų signalinių Å¡viestuvų pajungimas, 19899,66 litų sumai, atliktų darbų aktÄ â€“ medžių kirtimas, teritorijos apÅ¡vietimo tinklai, disko ir kÅ«jo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iÅ¡kirtimas, Å¡akų genėjimas virÅ¡ teniso kortų, stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga, prieÅ¡lėktuviniai žibintai, aikÅ¡telės varteliai, 2 vnt. medžių iÅ¡kirtimas, rutulio stÅ«mimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų iÅ¡ardymas, 318900,34 litų sumai, pažymÄ apie atliktų darbų vertę 338800 litų sumai - juose pasirašė bei uždėjo savo asmeninį spaudÄ , tokiu bÅ«du suklastodamas tikrus dokumentus bei juos grÄ Å¾ino V.

M., tokiu bÅ«du juos panaudojo.A. G. taip pat nuteistas už tai, kad jis teikdamas priemones padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o bÅ«tent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Statybos techninės priežiÅ«ros vadovu, bÅ«damas atsakingas už (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos techninę priežiÅ«rÄ , žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, 2010 metais rugpjūčio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir nenustatytoje vietoje, teikdamas priemones – suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavaliÅ¡kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta TV video įranga (duomenys neskelbtini) miesto stadione, adresu (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautojams Č.

D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R.. Dėl tokių veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos- (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.Nuteistasis Č. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį, kuria jis, Č.

D., yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog kaltinamajame akte jam buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, tačiau pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ jo veiksmus nuosprendyje perkvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas perkvalifikuodamas apeliantui inkriminuotas nusikalstamas veikas, apie nusikalstamų veikų perkvalifikavimÄ iÅ¡ anksto nei apelianto, nei jo gynėjo neinformavo.

Teismas tokius veiksmus atliko motyvuodamas tuo, kad jis neprivalėjo apie nusikalstamų veikų perkvalifikavimÄ informuoti apelianto ir jo gynėjo, nes įstatymas to imperatyviai nenurodo. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog 2015 m. liepos 10 d. skelbiant skundžiamÄ nuosprendį, jau buvo įsigalioję Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 2 dalies pakeitimai (įstatymo Nr. XII-1848 (TAR, 2015-07-09 Nr. 2015-11213) redakcija), kurie imperatyviai nurodo, jog „kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta“.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog proceso dalyviai apie galimÄ nusikalstamų veikų perkvalifikavimÄ , nebuvo informuoti, todėl kaltinamieji, taip pat ir apeliantas Č. D., gynėsi nuo tokių kaltinimų, kokie buvo pateikti kaltinamajame akte. Apelianto manymu, Å¡iuo atveju buvo pažeista jo teisė, žinoti kuo jis yra kaltinamas ir nuo kokių kaltinimų jis turi gintis. Apelianto teigimu, lyginant BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, tai pat lyginant BK 228 straipsnio 2 dalį ir BPK 228 straipsnio 1 dalį yra skirtingos apraÅ¡ytų veikų sudėtys, todėl ir ginimasis nuo minėtų veikų yra skirtingas.

Tuo tarpu baudžiamojo proceso normos, užtikrindamos kaltinamo asmens teises, įpareigoja raÅ¡tiÅ¡kai pateikti asmeniui tekstÄ , kuo jis yra įtariamas ir kaltinamas, ar kaip yra keičiamos kaltinimo aplinkybės. Apeliantas mano, kad apygardos teismas nepranešęs raÅ¡tiÅ¡kai apie jam inkriminuotų nusikalstamų veikų perkvalifikavimÄ , apribojo jo teisę į gynybÄ , o tai pripažįstama esminiu BPK 22 straipsnio 3 dalies pažeidimu.Apeliantas pažymi, jog skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (5649 Eur) bauda, tačiau skirdamas bausmę apygardos teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantas 2010 m. buvo suimtas.

Tuo tarpu teismas turėjo vienÄ suėmimo dienÄ prilyginti 2 MGL dydžio baudai ir atitinkamai mažinti galutinę paskirtÄ bausmė - baudÄ .Apeliantas teigia, jog jis pats dokumentų neklastojo, taip pat niekam klastoti dokumentų ar jų panaudoti neliepė. Jo, kaip (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero funkcijos buvo griežtai reglamentuotos ir meras neturėjo įgalinimų tvarkyti Å«kinius reikalus, disponuoti turtu, o taip pat negalėjo duoti nurodymų Å¡iais klausimais. Byloje buvo apklausti visi kaltinamieji ir nei vienas nenurodė, jog jis bÅ«tų liepęs ar nurodęs klastoti dokumentus ir juos panaudoti.

Nuosprendyje taip pat nenurodyta, kokių duomenų pagrindu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog apeliantas liepė savivaldybes administracijos darbuotojams klastoti ir panaudoti suklastotus dokumentus, prieÅ¡ingai G. Č., S. S., J. S. nurodė, jog Č. D. jiems nėra davęs nurodymų klastoti dokumentus. Taip pat tokių duomenų nenurodė ir M. A., D. K., D. Ž., R. R..Apeliantas teigimu, byloje nustatyta, jog 2010 m. balandžio 14 d. jis sužinojo, kad rekonstruojamame objekte suderinę su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko papildomus darbus, tačiau baudžiamojoje byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad tuo metu rekonstruojamame objekte papildomi darbai dar nebuvo pabaigti.

Minėtas aplinkybes patvirtina V. M., teigdamas, kad papildomi darbai objekte buvo atliekami ir 2010 m. vasarÄ , rugpjūčio mėnesį, taip pat V. R. bei D. O.. Minėti asmenys patvirtina, kad papildomi darbai objekte taip pat buvo atliekami ir 2010 metų vasarÄ . Nurodytos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos bei nuginčytos, tačiau teismas nenurodęs motyvų, taip pat nenurodęs kokiais įrodymais remdamasis, padarė iÅ¡vadÄ , jog objekte visi papildomi darbai buvo pabaigti iki 2010 m. kovo mėnesio.

Tuo teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , kadangi teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė kodėl ir kuo vadovaudamasis atmeta įrodymus, jog darbai objekte buvo atliekami iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio, prieÅ¡ pat priduodant objektÄ valstybinei komisijai ir tik tada suraÅ¡omi darbų priėmimo - perdavimo aktai. Be to, taip pat byloje nėra pateikta duomenų, jog apeliantui sužinojus apie bÅ«tinybę rekonstruojamame objekte bÅ«tinus atlikti papildomus darbus, kad jis buvo informuotas apie tai, jog visi papildomi darbai yra baigti ir po 2010 m. kovo mėnesio objekte nebÅ«tų vykę papildomi darbai.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog jis kaip ir nurodė anksčiau, pats dokumentų neklastojo ir neliepė jų klastoti kitiems, o tik gavęs informacijÄ , kad rekonstruojamame objekte atliekami papildomi darbai, bet nėra padaryti pirkimai, prašė iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ ir susitvarkyti dokumentus, nes (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei galėjo grėsti kelių milijonų sankcijos už objekto rekonstrukcijos nesavalaikį baigimÄ . Bylos medžiaga patvirtina, jog papildomi darbai objekte buvo atliekami pagal (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės praÅ¡ymus ir Å¡ie darbai buvo suderinti, tokias aplinkybes nustatė ir teismas skundžiamame nuosprendyje.

Visi papildomi darbai ir medžiagos kainavo, todėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė privalėjo atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieÅ¡ingu atveju (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė perimdama objektÄ bÅ«tų nepragrįstai praturtėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-320/2011). Taigi, apelianto teigimu, jo tikslas buvo ne klastoti dokumentus, o kad atsakingi asmenys iÅ¡siaiÅ¡kintų situacijÄ ir susitvarkytų dokumentus. Nurodytas aplinkybes patvirtina S. S., G.

Č. parodymai, taip pat ir liudytojų R. V., T. U., N. R. parodymai, kad buvo būtina nupirkti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ suderintus atliekamus darbus. Todėl ir buvo atliktas papildomų darbų pirkimas. Pažymi, kad dokumentai nebuvo klastojami, darbai ar sutartys nebuvo forminamos atbulinėmis datomis, o visi pirkimai įforminti realiu laiku.Apeliantas nurodo, jog jis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu dėl to, kad 2010 m. birželio 11 d. sutarties projekto derinimo lape Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. birželio 11 d. sutarties projekto derinimo lape Nr. (duomenys neskelbtini) neįrašė pastabos, kad įranga ir darbai jau yra atlikti.

Apeliantas pažymi, jog jis niekada neneigė, kad jie pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus ir paslaugas bei įrangÄ , nors jie ir nebuvo pilnai baigti, todėl jam nereikėjo slėpti ar klastoti dokumentų, nes žinojo, jog didžioji dalis darbų atlikti ir juos privalo nupirkti. Teigia, jog pasiraÅ¡ant minėtus dokumentus apeliantas neturėjo tyčios jų klastoti, tiesiog juos pasirašė, nes privalėjo nupirkti ir apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamus darbus, kad iÅ¡vengti nesÄ Å¾iningo praturtėjimo ar bÅ«tinumo grÄ Å¾inti AgentÅ«rai kelis milijonus litų, tai yra buvo bÅ«tinasis reikalingumas (Lietuvos Respublikos BK 31 straipsnis).

Minėtuose sutarčių derinimo lapuose jokių dokumentų klastojimo veiksmų nepadarė, o yra pripažintas kaltu, kad neva neįrašė pastabos, kad perkami jau atlikti darbai. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių rengimo ir pasiraÅ¡ymo tvarkos apraÅ¡o (patvirtinto (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)) 5 ir 6 punktuose imperatyviai nurodyta, kas sutarties projekto derinimo akte privalo bÅ«ti nurodoma kas atsakingas už sutarties rengimÄ , vykdymÄ ir vykdymo kontrolę.

SÄ raÅ¡as yra baigtinis ir plečiamai nėra aiÅ¡kinamas. ApraÅ¡o 6 punkte nurodyta, jog vizuojamas dokumentas su pastabomis arba be jų, taigi, vizuojantis asmuo neturi prievolės sutarties derinimo lape įraÅ¡yti pastabÄ , tai yra vizuojančiam asmeniui suteikiama alternatyva, vizuoti dokumentus su pastaba ar be jos. Pažymi, jog sutarčių derinimo lapus apeliantas pasirašė tik gavęs specialistų iÅ¡vadas, kad atliktus darbus ir įrangÄ privalo nupirkti, kad iÅ¡vengti didesnių nuostolių - nesÄ Å¾iningo praturtėjimo ar kelių milijonų grÄ Å¾inimo AgentÅ«rai.

Savo atliktais veiksmais jis nesiekė pažeisti Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje saugomų vertybių, o tik siekė nupirkti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrangÄ ir darbus. Pažymi, jog viso proceso metu teigė, jog apeliantas nebuvo susipažinęs su viešųjų pirkimų įstatymu ir nežinojo, kad negali pirkti papildomai atliktų darbų, o sutarčių derinimo lapus pasirašė tik specialistams patarus, jog bÅ«tina pirkti darbus. Mano, kad teismas nepagrįstai apelianto paraÅ¡Ä sutarčių derinimo lapuose įvertino kaip dokumentų klastojimÄ ir Å¡ių dokumentų panaudojimÄ , kadangi pagal formuojamÄ teismų praktikÄ vien faktas, kad dokumentuose formaliai yra nurodyta ne visa ar ne visai tiksli informacija, negali visais atvejais bÅ«ti traktuojamas kaip dokumentų klastojimas ir negali užtraukti baudžiamos atsakomybės. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliantas praÅ¡o iÅ¡teisinti jį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.Apeliantas taip pat nurodo, jog be pagrindo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

Apeliantas pažymi, jog viso proceso metu teigė, kad jis stengėsi tinkamai vykdyti savo pareigas, rūpintis rekonstruojamu objektu, bet nepiktnaudžiavo savo, kaip (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero, pareigomis. Be to, taip pat ir apygardos teismas patvirtino jo teiginius, tai yra teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog tikslas ir siekis buvo tinkamai ir laiku užbaigti (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus. Taip pat byloje pateikti pokalbiai, tame tarpe ir telefoniniai, patvirtina, kad apeliantas kalbėjo apie pasekmes, kurios gali atsirasti jeigu objektas nebus laiku priduotas.

Taigi, siekis ir tikslas buvo užbaigti stadiono rekonstrukcijos darbus, bet ne piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi siekti neteisėtų rezultatų.Apeliantas pažymi, jog nepaisydamas byloje esančios medžiagos, teismas aprašydamas BK 228 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, konstatavo, jog „...dokumentai buvo klastojami tikslu atbuline data įteisinti jau atliktus darbus vengiant teisminių ginčų ir galimo finansavimo šiam projektui nutraukimo.“ (nuosprendžio 89 1apas), tačiau byloje esančios sutartys ir kiti dokumentai patvirtina, jog nei vienas dokumentas nebuvo surašytas ar įformintas atbuline data.

Visi dokumentai suraÅ¡yti realiu, jų sudarymo laiku, tačiau teismas tai ignoravo, nenurodydamas, kokiu pagrindu padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Taip pat teismas aptardamas „didelės žalos“ sampratÄ tik trumpai nurodė, kad dėl nuteistųjų veiksmų, tame tarpe ir dėl apelianto, buvo „ypatingai pakenkta valstybės ir savivaldybės autoritetui, diskredituoti valstybės ir savivaldos vardai“, „pažeisti teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos (duomenys neskelbtini) m. savivaldybės funkcijos ir veiklos principai“.

Tuo tarpu apeliantas pažymi, kad ne visada pažeminant valstybės tarnautojo vardÄ padaroma didelė žala. Valstybės tarnautojo vardo pažeminimas dar nereiÅ¡kia didelės žalos, kaip nusikalstamo piktnaudžiavimo požymio. Didelės žalos požymis reikalauja motyvacijos, kad bÅ«tent dėl kaltininko veiklos buvo esmingai pažeistos kitų žmonių teisės, sutriko institucijos veikla, veika sukėlė neigiamÄ rezonansÄ visuomenėje. Tuo tarpu dėl nuteistojo Č. D. veikos neatsirado aukščiau nurodytos pasekmės, o vien teismo nuosprendyje nurodytas teiginys, kad veiksmai sukėlė labai didelį rezonansÄ visuomenėje, nereiÅ¡kia, kad Å¡is rezonansas buvo neigiamas ar, kad jis turėjo kokiÄ tai įtakÄ institucijos veiklai ar jos prestižui.

Nuosprendyje nenurodytas nei vienas įrodymas ar motyvas, kad apskritai buvo sukeltas rezonansas, juo labiau didelis ir neigiamas.Apeliantas taip pat pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta, kokie konkrečiai jo, kaip (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero, veiksmai vertintini kaip iškreipę jam paskirtų funkcijų turinį ir sukėlę BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius. Teismas apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais ir nuorodomis į tam tikrus teisės aktus. Nuosprendyje nėra aptarta bei nėra motyvuota, kaip nuteistojo Č.

D., kaip (duomenys neskelbtini) miesto mero veikla, pažeidė nuosprendyje nurodytas teisės normas. Nuosprendyje nėra aptarta, kokiais konkrečiai nuteistojo veiksmais buvo padaryta didelė žala baudžiamojo kodekso saugomiems interesams ir ar yra tarp šios žalos ir piktnaudžiavimo tarnyba veiksmų priežastinis ryšys. Tuo tarpu siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 straipsnio 1 dalį turi būti nurodyta ne tik nuoroda į pažeistus teisės aktus, bet turi būti tiksliai nurodyti asmens veiksmai, kurie pripažįstami, kad atliekant juos buvo piktnaudžiauta tarnyba.

Tik nustačius ir įvertinus šiuos požymius, galima nustatyti, kokie padariniai, jų dydis ir priežastinis ryšys atsirado dėl padarytų veiksmų. Priežastinis ryšys tarp piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veiksmų ir atsiradusių padarinių yra būtinas BK 228 straipsnio nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis. Jo nenustačius ir neįrodžius, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teismas tai privalo ištirti ir motyvuotai aptarti. Tačiau pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių skundžiamame nuosprendyje neaptarė.Apelianto teigimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo tirta ir nebuvo surinkta įrodymų, kad dėl jo, kaip (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero, veiksmų būtų kilę neigiamų padarinių, tai yra, kad būtų padaryta didelė neturtinė žala.

Teismas nuosprendyje nedetalizavo, kaip pasireiškė valstybei bei (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei padaryta didelė žala, kaip buvo diskredituoti valstybės ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarnautojų vardai. Nuosprendyje deklaratyviai išvardyti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, tačiau nėra tirta ir motyvuotai pasisakyta, kaip jie buvo pažeisti, tai yra kokie šių principų gėriai ir kokia apimtimi buvo pažeisti bei ar šie pažeidimai buvo tiek pavojingi, kad jų gynyba apima baudžiamosios atsakomybės normas.

Vien deklaratyvus principų išvardijimas ar valstybės pareigūno vardo diskreditavimo fakto nurodymas dar nieko neįrodo, būtina buvo nuosprendyje aptarti, kuo konkrečiai piktnaudžiaujančio tarnyba asmens veiksmai pažeidė minėtas vertybes, ar yra pasekmės - didelė žala, ar yra priežastinis ryšys ir ar kaltas asmuo tai įvykdė būtina nusikaltimo sudėčiai kaltės forma. Vien aukštų pareigų užėmimas ar rezonanso visuomenėje sukėlimas dar nereiškia prestižo pažeminimo ir asmens nusikalstamų veiksmų.

Nors nuosprendyje teigiama, kad piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi buvo pažeistos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai, tačiau nei kaltinime, nei nuosprendyje nenurodyta, kokias konkrečiai (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijas ir kuriuos veiklos principus apeliantas galėjo pažeisti. Esant tokiai formuluotei išeitų, jog piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi buvo pažeistos absoliučiai visos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai.

Tačiau kokios yra (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai, byloje nėra įvardinta ir jokių duomenų apie tai nėra, todėl nėra aiÅ¡ku, kaip reikia gintis nuo tokio abstraktaus kaltinimo, kuris Å¡ioje dalyje analogiÅ¡ku turiniu buvo perkeltas į nuosprendį. Todėl apelianto manymų dėl minėtos veikos padarymo jis yra nuteistas nepagrįstai.Nuteistojo E. B. gynėjas advokatas Remigijus Merkevičius apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir priimti naujÄ , E. B. iÅ¡teisinantį, nuosprendį, nes E. B. nepadarė nei Å¡ių, nei jokių kitų nusikalstamų veikų, o taip pat neįrodyta, kad E. B. dalyvavo padarant jam įkaitinamas nusikalstamas veikas.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuosprendis nepagrįstai grindžiamas informacija, kuri buvo gauta atliekant operatyvinius veiksmus.

Apeliaciniame skunde išdėstomos byloje nustatytos aplinkybės dėl baudžiamojoje byloje atliktų operatyvinių veiksmų teisėtumo ir operatyviniais veiksmais gautos informacijos pripažinimo įrodymais bei teigiama, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nagrinėjant bylas, kuriose kaltinimas grindžiamas operatyvinės veiklos metu surinktais duomenimis, šių duomenų patikimumui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, tai yra privaloma patikrinti tris pagrindinius aspektus:

1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nustatytos tvarkos, 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimÄ , patvirtina duomenys, gauti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais. Apeliantas mano, jog iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje operatyvinio tyrimo veiksmų surinkti duomenys turi įrodomÄ jÄ galiÄ visų kaltinamųjų atžvilgiu, kadangi baudžiamojoje byloje nėra jokios informacijos, kuri patvirtintų Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punkte įtvirtintÄ faktinį operatyvinio tyrimo pagrindÄ .

Pagal baudžiamojoje byloje esančius užfiksuotus faktinius duomenis operatyvinis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo pradėtas nesant faktinio pagrindo, tai yra nepagrįstai, nes E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tiriant tokias nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punktas neleidžia atlikti operatyvinio tyrimo. Taip pat prieš E. B. nebuvo atliekamas operatyvinis tyrimas bei pat nebuvo sankcionuota jokia procesinė prievarta.

Apelianto teigimu nuosprendžio argumentas, esÄ operatyvinis tyrimas formaliai buvo pradėtas pagal tokiÄ baudžiamojo įstatymo normÄ , kuri leidžia atlikti operatyvinį tyrimÄ ir taikyti prievartÄ - Å¡iuo atveju BK 225 straipsnio 2 dalis ir 228 straipsnio 2 dalis, nėra lemiantis kriterijus. Apelianto teigimu, toks Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja įstatymo paskirčiai ir tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-94-895/2015).Gynėjas akcentuoja tai, jog nuosprendis nepagrįstai paremtas prielaida, esÄ papildomi darbai buvo atlikti ir TV video ekranas buvo įrengtas iki 2010 metų kovo mėnesio, kadangi baudžiamojoje byloje pateikti įrodymai nepatvirtina minėtos teismo iÅ¡vados.

Atkreipia dėmesį į tai, jog nuosprendyje netiksliai nurodyta, kad minėtÄ aplinkybę patvirtino ir iÅ¡ esmės neneigė visi byloje apklausti kaltinamieji, tačiau kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos kaltinamieji E. B., V. M., V. R., taip pat liudytojas D. K. paaiÅ¡kino, jog tuo laiku, kai vyko papildomų darbų ir TV video ekrano pirkimas, tai yra 2010 m. birželio - liepos mėnesiais, buvo pastatytas tik TV video ekrano karkasas, tačiau nebuvo įdiegta TV video ekranÄ valdanti kompiuterinė sistema, buvo tęsiami derinimo ir elektros tiekimo užtikrinimo darbai, nebuvo apmokymų dirbti su Å¡ia įranga.

Galutinai TV video ekranas buvo parengtas tik prieÅ¡ pat valstybinę komisijÄ , tai yra 2010 m. liepos mėnesio pabaigoje - rugpjūčio mėnesį, o mokymai taip pat vyko ir vėliau. Taigi, nei vienas kaltinamasis, kuris tiesiogiai dirbo statybos rangos darbus, nepatvirtino nuosprendžio teiginio, kad papildomi darbai buvo padaryti ir TV video ekranas buvo galutinai įrengtas iki 2010 m. kovo mėnesio. Taip pat minėtos teismo iÅ¡vados dėl darbų atlikimo pabaigos, nepatvirtina ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų bei apžiÅ«rų protokolų, kuriuose fiksuotas slaptas ar vieÅ¡as (duomenys neskelbtini) miesto stadiono stebėjimas ir Å¡io stebėjimo rezultatai, kadangi kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos (duomenys neskelbtini) miesto stadionas laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 16 d. iki 2010 m. spalio 6 d., tebuvo stebėtas viso tik 6 val. 30 min.; be to daugeliu atvejų tai buvo daroma pietų laiku, tai yra nuo 12.00 val. iki 13.00 val., arba prieÅ¡ ar po pietų, o ikiteisminio tyrimo metu Å¡is tyrimo veiksmas, tai yra (duomenys neskelbtini) stadiono stebėjimas, tetrukdavo vos po 3 - 6 minutes, todėl baudžiamojoje byloje pateikti duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, jog byloje neginčytinai įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 16 d. iki 2010 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini) miesto stadione darbai nevyko.

Minėti duomenys tik įrodo, jog tuo metu kai buvo fiksuojamas (duomenys neskelbtini) miesto stadiono stebėjimas darbai nevyko, tačiau tai nepatvirtina, jog darbai (duomenys neskelbtini) miesto stadione nevyko tuo metu kai jis nebuvo stebimas. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , minėtos aplinkybės nepatvirtina ir teismo iÅ¡vados, kad dvi kaltinimuose nurodytos viešųjų pirkimų procedÅ«ros (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų ir TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimų įvyko jau po to, kai minėti papildomi darbai ir TV video ekrano pirkimo ir sumontavimo darbai buvo faktiÅ¡kai atlikti.Gynėjas taip pat nurodo, jog nuteistasis E. B. neklastojo dokumentų ir nenaudojo žinomai suklastotų dokumentų.

Pažymi, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. B. pripažintas kaltu dėl tariamai suklastotų dviejų tikrų dokumentų: 1) 2010 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo „Dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo“; 2) 2010 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo „Dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo“.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad E. B. pasiÅ«lymÄ â€žDėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo“ suklastojo „<...> įraÅ¡ydamas pasiÅ«lymo lape tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pasiÅ«lyme nurodyti Papildomi darbai dar tik bus perkami“ ir „šį pasiÅ«lymÄ patvirtino savo paraÅ¡u“, o pasiÅ«lymÄ â€žDėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo“ „<...> įraÅ¡ydamas pasiÅ«lymo lape tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pasiÅ«lyme nurodyti TV video ekranas ir jo montavimo darbai dar tik bus perkami“ ir „šį pasiÅ«lymÄ patvirtino savo paraÅ¡u“.

Tačiau gynėjas pažymi, jog pasiÅ«lymÄ â€žDėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimas“ sudaro 28 lapai (patį pasiÅ«lymÄ kaip atskirÄ pirmÄ dokumentÄ sudaro 2 lapai), o pasiÅ«lymÄ â€žDėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo“ sudaro 17 lapų (patį pasiÅ«lymÄ kaip atskirÄ pirmÄ dokumentÄ sudaro 2 lapai), todėl nuteistajam nesuprantamas nuosprendžio teiginys „<...> įraÅ¡ydamas pasiÅ«lymo lape <...>“, tai yra žodį „lapas“ naudojamas vienaskaitoje, tai apie kokį pasiÅ«lymo lapÄ nuosprendyje yra raÅ¡oma.

Be to, nei viename iÅ¡ aukščiau paminėtų pasiÅ«lymų lapų apskritai nėra paraÅ¡yta, kad pasiÅ«lymuose nurodyti darbai dar tik bus perkami. Tikriausiai todėl, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei E. B. jokių darbų nepirko, todėl pasiÅ«lymuose tai ir nėra nurodyta. Taip pat nei viename abiejų pasiÅ«lymų lape nėra nurodyta, kad darbai dar nėra atlikti. Nors E. B. pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų darbuotojų parengtus pasiÅ«lymus, tačiau juose nėra įraÅ¡ytas toks tekstas ar informacija, kuri bÅ«tų neteisinga, melaginga ar neatitiktų tikrovės. Apelianto teigimu, nei pasiÅ«lymas „Dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo“, nei pasiÅ«lymas „Dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo“ nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje dalykas, o E. B. elgesys pasiraÅ¡ant Å¡iuos pasiÅ«lymus nėra veika - tikrų dokumentų suklastojimas.Gynėjas aptardamas BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymius nurodo, kad teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ netyrė ir nuosprendyje nevertino E. B. elgesio pasiraÅ¡ant kaltinimuose nurodytus pasiÅ«lymus.

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstydamas byloje nurodytas faktinės aplinkybės dėl E. B. kaltės, teigia, jog teismo iÅ¡vados yra suformuluotos abstrakčiomis frazėmis, kurios nėra pagrįstos baudžiamoje byloje pateiktais dokumentais. Gynėjas aptardamas 2009 m. kovo 3 d. tarp (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytÄ rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), teigia, jog minėtoje sutartyje nebuvo nurodyta iÅ¡ kokių lėšų (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė atsiskaitys už atliktus darbus.

Nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei jos darbuotojui E. B. nebuvo svarbu iÅ¡ kokių lėšų (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė atsiskaitys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbus atliktus pagal pasiraÅ¡ytÄ sutartį, taip pat ir už papildomai atliktus darbus. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko jokių savavaliÅ¡kų darbų, kurie nebÅ«tų sutarti 2009 m. kovo 3 d. tarp (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiraÅ¡yta rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)ar gamybiniuose pasitarimuose ir pakeistoje techninėje dokumentacijoje.

Å iuos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko laiku ir kokybiÅ¡kai, todėl akivaizdu, kad įmonė ir jos darbuotojas E. B. buvo suinteresuoti, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė kaip galima greičiau sutvarkytų reikiamus dokumentus ir sumokėtų už kokybiÅ¡kai ir numatytais terminais atliktus darbus ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei perduotus darbų rezultatus, taip pat ir papildomus darbus ir jų rezultatus bei TV video ekranÄ . Taip pat gynėjas aptardamas E. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų veiksmus, tai yra tai, kad E. B. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarnautojų J.

S. ir M. A., taip pat ir kitų prašė kuo greičiau sutvarkyti visus dokumentus ir atsiskaityti su jo atstovaujama įmone; tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, paruošė nenumatytų darbų aktÄ , aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , kiekių palyginimo lenteles, techninius pagrindimus, parodančius, kad papildomi darbai yra bÅ«tini įvykdyti 2009 m. kovo 3 d. tarp (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiraÅ¡ytÄ rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir minėtus dokumentus pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės darbuotojoms (iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės darbuotojų negavę jokio atsakymo, dar du kartus parengė dokumentus ir juos pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės darbuotojams) teigia, kad E. B., kaip įmonės atstovas tinkamai vykdė savo pareigas, tai yra pagal sudarytÄ rangos sutartį atliko visus bÅ«tinus darbus ir veiksmus, pateikė visus reikiamus dokumentus, tačiau užsakovo - (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės - atstovai vengė galutinai įforminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus, taip pat vengė už juos atsiskaityti.

Tuo tarpu, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, tai yra Objektų papildomų darbų poreikio nustatymo komisijos 2009 m. gruodžio 23 d. protokolo Nr. 2, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų nenumatytų (papildomų) darbų aktų Nr. 1 ir Nr. 2, 2009 m. gruodžio 23 d. buvo svarstyti Objektų papildomų darbų poreikio nustatymo komisijoje ir 2-uoju punktu buvo nuspręsta: „darbus įforminti sutartyje numatyta tvarka ir rekomenduoti, vadovaujantis projektavimo sutartimi, kreiptis į projektuotojus, kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinta, dėl kieno kaltės atsirado papildomi darbai (iÅ¡skyrus tuos darbus, kurie atsirado dėl užsakovo norų) ir kas papildomus darbus turi apmokėti (užsakovas ar projektuotojas)“, tačiau apie minėtÄ komisijos sprendimÄ nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei E. B. nebuvo informuoti. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės atstovai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, taip jų ir E. B. tiesiog žadėjo sutvarkyti dokumentus ir apmokėti už atliktus darbus, tačiau nieko nedarė.

Kodėl buvo delsiama su įmone atsiskaityti, E. B. nėra žinoma. Tik iÅ¡ baudžiamojoje byloje pateiktų slaptų operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolų matyti, kodėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarnautojai delsė tvarkyti dokumentus ir apmokėti už padarytus darbus, kadangi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės atstovai ieÅ¡kojo bÅ«dų, kaip pasiekti, kad papildomi darbai ir TV video ekranas bÅ«tų apmokėti ne tik iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės, bet ir iÅ¡ Europos SÄ jungos lėšų.

Baudžiamojoje byloje nėra pateikta jokių dokumentų, tai yra baudžiamojoje byloje nėra užfiksuotas nei vienas E. B. pokalbis ar veiksmas, kuris leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad E. B. žinojo apie (duomenys neskelbtini) savivaldybės darbuotojų ketinimus, kad suvokė jų neteisėtumÄ ir savo veiksmais prie to prisidėjo. Todėl nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog „...E. B. žinojo, kad <...> viešųjų pirkimų konkursai vyks fiktyviai <...>“ ir, kad E. B. siekė Å¡ių konkursų ir jų rezultatų.

Tokios teismo iÅ¡vados nepatvirtina baudžiamojoje byloje pateikti dokumentai, taip pat prieÅ¡tarauja aukščiau aptartai įvykių eigai bei E. B. veiksmus ir vaidmenį patvirtinantiems įrodymams. Kaip ir buvo aukščiau nurodyta tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek E. B. laukė, kol bus jiems atsiskaityta už atliktus darbus, tačiau vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos V. Å . 2010 m. birželio 28 d. datuotÄ raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl derybų“ ir tos pačios dienos raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl derybų“, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kviečiama ne dalyvauti kokiame nors konkurse, o tiesiog „atvykti į supaprastintas neskelbiamas derybas vykdant (duomenys neskelbtini) miesto stadiono <...> papildomų darbų ir TV video ekrano bei jo sumontavimo darbų pirkimÄ â€œ.

Nei tuo metu, nei vėliau E. B. nežinojo ir nebuvo informuotas, jog kažkas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės atstovų sugalvojo neteisėtÄ - net nusikalstamÄ bÅ«dÄ apmokėti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus papildomus darbus ir TV video kranÄ . PrieÅ¡ingai E. B. buvo įsitikinęs, jog visi žinojo, kad papildomi darbai yra padaryti, o TV video ekranas baigiamas įrengti, todėl buvo įsitikinęs, jog tiek kvietimas dalyvauti derybose, tiek derybos ir naujų rangos sutarčių pasiraÅ¡ymas yra atliekamas įvertinus faktÄ , kad papildomi darbai yra padaryti, o TV video ekranas yra sumontuotas ir iÅ¡ esmės baigiamas įrengti.

E. B. taip pat buvo įsitikinęs, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teisininkai buvo įvertinę susidariusiÄ situacijÄ , todėl jis manė, kad Å¡is (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės pirkimas yra teisėtas bÅ«das apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už jos padarytus papildomus darbus ir TV video ekranÄ . Abejonių dėl Å¡io (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės veiksmo teisėtumo E. B. nekilo. Be to, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės gauti raÅ¡tai „Dėl derybų“ buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam skyriui, kad Å¡io skyriaus darbuotojai paruoÅ¡tų atsakymÄ ir reikiamus dokumentus.

Ä®monės darbuotojai paruošė bÅ«tinus dokumentus, taip pat ir E. B. pateiktuose kaltinimuose nurodytus dokumentus. Pats E. B. nedalyvavo pasiÅ«lymų rengimo procese. E. B. tik pasirašė jau paruoÅ¡tus dokumentus kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotojas. E. B. pasiraÅ¡ydamas atsakingų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų paruoÅ¡tÄ pasiÅ«lymÄ bei dalyvaudamas derybose su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės atstovais dėl papildomų darbų ir TV video ekrano kainos, buvo įsitikinęs, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė ketina pirkti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“- parduoti papildomus darbus, kurie jau yra atlikti, ir TV video ekranÄ , kuris jau yra pastatytas ir artimiausiu laiku bus galutinai paleistas.

E. B. buvo tikras, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės atstovai žino faktÄ , kad papildomi darbai yra atlikti, o TV video ekranas sumontuotas ir baigiamas paleisti, o (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė perka atliktus papildomus darbus ir baigiamÄ paleisti TV video ekranÄ . E. B. nežinojo, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė negalį įsigyti jau atliktų darbų. Be to, E. B. neturėjo jokio tikslo, motyvo ar intereso rinktis tam tikrÄ specifinę teisinę formÄ , tam tikrÄ atsiskaitymo bÅ«dÄ ir t. t.

Vienintelis jų tikslas - gauti apmokėjimÄ už tai, kÄ tinkamai ir laiku padarė. E. B. nesiekė dirbtinai kurti tam tikras teisines formas ar dalyvauti tokioje „kÅ«ryboje“, be to, pats E. B. ne kartÄ telefoninių pokalbių metu pakankamai kategoriÅ¡kai pabrėžė, jog jis nenori dalyvauti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės „žaidimuose“ forminant atlikus darbus ir už juos apmokant. Gynėjas apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes teigia, jog E. B. veiksmuose nėra tokio intelektinio suvokimo ir tokio valinio noro veikti, kurio reikalauja tiesioginė tyčia ir kuris yra bÅ«tinas nusikalstamai veikai, numatytai Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje.Apeliantas pateikdamas nuorodÄ Ä¯ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2012, Nr. 2K-630/2013) teigia, kad ne bet kokie duomenų iÅ¡kraipymai daro veikÄ pavojingÄ ir nusikalstamÄ .

Tuo tarpu teismas skundžiamame nuosprendyje neaptarė neigiamų padarinių, kuriuos tariamai sukėlė E. B. pasiraÅ¡ytų dokumentų tariamas suklastojimas ir jų panaudojimas. Be to, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio kaip vieningo ir vientiso akto matyti, kad jokių neigiamų padarinių nebuvo sukelta, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai, tinkamai ir laiku atliko visus užsakovo - (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės - nurodytus darbus, todėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė privalėjo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å¡ių darbų kainÄ . (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė už Å¡iuos darbus ir sumokėjo.

Taigi, proceso, kurio dalis buvo ir E. B. pasiraÅ¡yti dokumentai, rezultatas buvo absoliučiai teisėtas ir pagrįstas, ir tÄ teismas pripažino skundžiamame nuosprendyje. Tai, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarnautojai, tame visiÅ¡kai niekaip nedalyvaujant ir apie tai net nežinant E. B., pasirinko netinkamÄ teisinį instrumentÄ apmokėjimui už darbus, o E. B. dėl nežinojimo ir susiklosčiusių aplinkybių jame sudalyvavo, negali bÅ«ti E. B. baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Apelianto nuomone, iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad aptariamoje įvykių situacijoje E. B. elgesyje nėra nei tiesioginės tyčios, nei veiksmais sukurtų pavojingų neigiamų padarinių, kurie yra bÅ«tini nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog E. B. niekam nepadėjo piktnaudžiauti tarnyba. Gynėjas cituodamas skundžiamo nuosprendžio iÅ¡traukas dėl E. B. atsakomybės dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje padarymo bei aptardamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl BK 24 straipsnio (bendrininkavimo) taikymo nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje aptarta ir baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais pagrįsta įvykių eiga ir seka (chronologija), tai yra asmenų, tarp jų ir E. B.

žinojimas, bendravimas, atlikti konkretÅ«s veiksmai ir vaidmuo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad E. B. elgesyje nėra nei bendrininkavimui bÅ«dingo susitarimo (bent su vienu (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarnautoju) veikti bendrai, nei bendrų tikslų buvimo ir juo labiau siekimo, nei kitų bendrininkavimui bÅ«tinų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. E. B. nebuvo informuotas ir nežinojo apie jokius, juo labiau nedalyvavo jokiuose (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarnautojų tarpusavio susitikimuose, pokalbiuose ar derybose dėl papildomų darbų ir TV video ekrano pirkimo formos parinkimo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog joje neužfiksuotas joks tiesioginis ar netiesioginis E. B. pokalbis ar kontaktas su jokiais (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarnautojais. Gynėjas aptardamas E. B. veiksmus bei jo vaidmenį dėl tiriamos nusikalstamos veikos teigia, jog E. B. buvo įsitikinęs, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teisininkai išanalizavo ir teisėtumo požiūriu įvertino papildomų darbų bei TV video ekrano pirkimus; E. B. nesuprato ir negalėjo suprasti, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarnautojų parinkta papildomų darbų ir TV video ekrano pirkimo teisinė forma yra galbūt klaidinga;

E. B. nebuvo svarbu ir jis nesiekė, neturėjo tikslo ar motyvo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti darbai bÅ«tų finansuojami tam tikru bÅ«du ar panaudojant tam tikrus finansavimo instrumentus; (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės kvietimÄ dalyvauti supaprastintose neskelbiamose derybose E. B. suvokė ne kaip derybas dėl papildomų darbų ir TV video ekrano atlikimo ateityje (nes Å¡ių darbų atlikimo faktas visiems buvo žinomas ir nebuvo diskutuojamas) ar darbų apimties, nes Å¡ie darbai jau buvo padaryti, o kaip derybas dėl papildomų darbų ir TV video ekrano kainos;

E. B. pasiraÅ¡ydamas teisėtai paruoÅ¡tus dokumentus nesuvokė, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos tarnautojams ar kažkuriam iÅ¡ jų pateikė ar galėjo pateikti priemonę, padedančiÄ legalizuoti jų galimai neteisėtus siekius, ketinimus ar veiksmus; E. B. nebuvo informuotas ir nežinojo (net nenutuokė), kokiais motyvais vedini ar kokių tikslų siekdami veikia Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnyje numatytos tariamos nusikalstamos veikos vykdytojai - tariami bendrininkai; paties E. B. motyvai ir tikslai pasiraÅ¡ant pasiÅ«lymus nebuvo nusikalstami - žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku ir tinkamai padarė papildomus darbus ir perdavė užsakovui jų rezultatus, taip pat sumontavo ir baigia įrengti TV video ekranÄ , tai yra turėjo teisę gauti už tai atlygį iÅ¡ užsakovo - (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės - siekė gauti šį atlygį;

E. B. nesiruošė ir neketino niekam - nei žmonėms, nei (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei ar Lietuvos valstybei - padaryti jokios - nei turtinės, nei neturtinės žalos, mažinti savivaldybės ar jos tarnautojų autoritetÄ ir t.t.; E. B. niekam nepadarė jokios žalos, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko visus papildomus darbus, todėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė turėjo už atliktus darbus atsikaityti. Taigi, nepagrįstai teigiama, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei apmokant už papildomus darbus ir TV video ekranÄ buvo padaryta neturtinė žala.

Taip pat nėra pagrindo pripažinto, kad E. B. veiksmais (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei buvo padaryta neturtinė žala, kadangi jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotojas tik siekė, jog įmonei bÅ«tų apmokėta už atliktus darbus. Taigi, E. B. suvokdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai atliko papildomus darbus ir perdavė jų rezultatus užsakovui, taip pat tinkamai sumontavo, baigia įrengti ir perduoti užsakovui TV video ekranÄ , todėl turi teisę gauti atlygį už Å¡iuos darbus ir jų rezultatus, taip pat bÅ«damas įsitikinęs, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės pasirinkta papildomų darbų ir TV video ekrano pirkimo teisinė forma yra absoliučiai teisėta nenumatė, kad jo veiksmais galėtų bÅ«ti sukurti BK 228 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatyti neigiami padariniai.

Be to, subjektyvia prasme matyti, kad E. B. neveikė kartu su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarnautojais, nesiekė sujungti savo veiksmus ir pastangas su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarnautojų veiksmais ir pastangomis, taip pat nesiekė, kad būtų sukurti BK 228 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatyti neigiamai padariniai - didelė žala valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Gynėjo teigimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog skundžiamu nuosprendžiu E. B. buvo nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje.Nuteistasis G.

K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apelianto teigimu skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas kai kurias nuosprendžio dalis grindė prielaidomis, įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytas taisykles, padarė kitų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.Apeliantas nurodo, jog skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nuteistas už BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ .

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad minėtas veikas apeliantas, tai yra G. K., padarė veikdamas bendrininkų grupe. Su tokia teismo iÅ¡vada apeliantas nesutinka, kadangi kaip ir teigė baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, su didžiÄ jÄ dalimi kaltinimuose iÅ¡vardintų asmenų pirmÄ kartÄ jis susitiko teismo salėje, tai yra su Č. D. nebuvo artimai pažįstamas, žinojo jį kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkÄ ir (duomenys neskelbtini) miesto merÄ ; su E. B. ir V. M. jį siejo tik darbo santykiai;

G. Č., kaip (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktorių, buvo sutikęs pasiraÅ¡ant sutartis dėl rangos darbų. Apelianto teigimu iÅ¡ baudžiamojoje byloje pateiktų dokumentų negalima daryti iÅ¡vados, kad jį su Å¡iais asmenimis siejo ryÅ¡iai, kurie leistų spręsti, kad jis buvo bendrininkų grupės narys. Taip pat byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis susitarė su kitais kaltinimuose nurodytais bendrininkais atlikti padėjėjo vaidmenį.Apeliantas pateikdamas nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-P-9/2009, 2K-400/2011, 2K-46/2014, 2K-360-677/2015) teigia, kad teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nenustatė visų reikÅ¡mingų aplinkybių, kurias bÅ«tina nustatyti prieÅ¡ konstatuojant bendrininkavimo faktÄ atliekant nuskalstamÄ veikÄ .

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis buvo bendrininkas (padėjėjas) ir savo tyčiniais veiksmais prisidėjo prie bendro bendrininkų grupės nusikalstamos veikos plano įgyvendinimo. Be to, teismas nenustatė jo, tai yra G. K. ir kitų tariamų bendrininkų susitarimo apimties, kada ir kur, tarp kokių konkrečiai asmenų įvyko susitarimas daryti nusikaltimus bendrai, kokia forma - žodžiu, konkliudentiniais veiksmais ar kitaip - įvyko toks susitarimas. Taigi, teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nuosprendyje nevertino, kad nė vienas iš tariamų jo bendrininkų nepatvirtino, kad būtų taręsis su apeliantu, tai yra G.

K., daryti nusikaltimus. Apelianto teigimu, iÅ¡vada apie jo bendrininkavimÄ su kitais nuteistaisiais iÅ¡ esmės yra tik niekuo nepagrįsta prielaida, kuria yra draudžiama grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį.Apeliantas nurodo, kad jis nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog jis pasiraÅ¡ydamas įgaliojimus juos suklastojo. Pažymi, kad įgaliojimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotojui E. B., tam, kad jis galėtų atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ derybose su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe dėl papildomų darbų.

Taip pat pažymi, kad įgaliojimai nebuvo suklastoti, nes jis gavęs (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės bendro pobūdžio raštus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl derybų, kurios bus rengiamos dėl papildomų darbų (duomenys neskelbtini) miesto stadione, dėl užimtumo dalyvauti derybose ir teisę atstovauti įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, pavedė kitam vadovaujančias pareigas einančiam įmonės darbuotojui E. B.. Iš savivaldybės pateikto rašto ir jo pagrindu surašytų įgaliojimų nebuvo galima daryti išvados, kad įgaliojimai surašyti žinant, kad jie yra skirti deryboms, kurios bus rengiamos dėl jau atliktų darbų.

Kadangi tuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė nemažai kitų projektų, jis neturėjo objektyvių galimybių sekti kiekvienos vykdomų projektų detalės. Be to, vadovaujančias pareigas einantys asmenys E. B. ir V. M. su (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos projektu dirbo tiesiogiai, žinojo tiksliÄ darbų eigÄ , tačiau jie teisme nepatvirtino, kad bÅ«tų apeliantÄ , tai yra G. K., informavę, jog papildomi darbai jau atlikti ir, kad savivaldybė skelbia vieÅ¡uosius pirkimus jau atliktiems darbams.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog iÅ¡ baudžiamojoje byloje pateiktų pasitarimų protokolų Nr. (duomenys neskelbtini) - Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 14, b.l. 43-77) matyti, kad pasitarimuose jis nedalyvavo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo vadovaujančias pareigas einantys asmenys E. B. ir V. M.. Be to, už darbų eigÄ (duomenys neskelbtini) miesto stadione buvo atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telės virÅ¡ininkas, o apeliantas, kaip generalinis įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neturėjo tikslios informacijos apie darbų eigÄ (duomenys neskelbtini) miesto stadione, kÄ patvirtina ir Specialiųjų tyrimų tarnybos operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliantas pažymi, jog savivaldybė tuo metu iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko daug darbų, todėl pasiraÅ¡ydamas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), taip pat ir sÄ skaitas faktÅ«ras pagal Å¡ias sutartis dėl papildomų darbų pirkimo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje tikrai jis nežinojo, kad pasirašė dokumentus dėl jau atliktų darbų, kadangi atsakingi asmenys dalyvavę derybose rengiant minėtas sutartis bei asmenys prižiÅ«rintys viso projekto eigÄ , pastabų dėl Å¡ių sutarčių ir darbų nebuvo pareiÅ¡kę.Apeliantas nurodo, jog teismas pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas nei remdamasis prielaidomis nepagrįstai konstatavo, jog jis, tai yra G.

K., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, žinojo atliekamų darbų kiekius bei juos kontroliavo. Teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė kokiais įrodymais remdamasis padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ . Be to, teismas taip pat neanalizuodamas konkretaus operatyvinių veiksmų protokolų turinio, teigia, kad iÅ¡ operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad G. K. aptarinėjo su Č. D. darbus, reikalingus atlikti stadione, kalbėjo apie viešųjų pirkimų rezultatus.

Apeliantas pažymi, jog taip abstrakčiai vertindamas protokoluose užfiksuotų pokalbių turinį iÅ¡ esmės jį teisinančius įrodymus pavertė kaltinančiais įrodymais. Apeliantas cituodamas baudžiamojoje byloje pateiktus pokalbius tarp jo, tai yra G. K. ir Č. D. (t. 1, b.l. 177-178, 179-180, 182) teigia, kad pokalbiai niekaip nėra susiję su jo žinojimu ar nežinojimu apie papildomus darbus ar jų pabaigimÄ , be to, tai, kad baudžiamosios bylos 2 tomo 34-35 lapuose užfiksuotame pokalbyje užfiksuota, kad jis pasakė, jog tik prieÅ¡ dvi dienas įvyko derybos, taip pat teįrodo faktÄ , kad jis žinojo, jog derybos tik neseniai įvyko, tačiau tai neįrodo, kad jis suprato, jog kaltinime nurodyti jo pasiraÅ¡yti dokumentai buvo klastojami.Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas vertindamas darbų baigtinumo momentÄ , nuosprendyje nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojo D.

K. bei iÅ¡teisintųjų D. O. bei V. R., kurie patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) miesto stadiono darbai galutinai buvo baigti tik 2010 m. rugsėjo mėnesį, parodymus.Apeliantas teigia, kad jis nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog jis žinojo, kad dokumentuose nurodyti duomenys, kuriuos pasirašė, yra neteisingi ir pasiraÅ¡ydamas Å¡iuos dokumentus juos suklastojo, taip atlikdamas padėjėjo vaidmenį bendrininkų grupėje. Pažymi, kad teismas nuosprendyje naudoja sÄ vokas „tiksliai žinojo“ ir „žinojo“.

IÅ¡ byloje surinktos medžiagos matyti, kad asmenų, kurie „tiksliai žinojo“ apie tai, kad dokumentuose pateikti duomenys neatitinka tikrovės, žinojimas yra pagrįstas konkrečiais įrodymais, tarp kurių yra ir sutartys su Å¡ių asmenų paraÅ¡ais. Apelianto kaltei pagrįsti teismas naudojo tik žodį „žinojo“, taip yra todėl, kad byloje nėra įrodymų, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti, kad jis tikrai žinojo apie duomenų pateikiamų dokumentuose neatitikimÄ tikrovei.

Atsižvelgiant į tai, apeliantas teigia, jog teismas spręsdamas jo atsakomybės klausimÄ , vadovavosi prielaida, kad jis žinojo apie duomenų nurodytų sutartyse, įgaliojimuose bei sÄ skaitose faktÅ«rose neatitikimÄ tikrovei, tai yra tai, kad darbai jau buvo atlikti. Tuo tarpu apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Taigi, teismas neaptardamas vieno iÅ¡ bÅ«tinųjų nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio - kaltės, taip pat nesiremdamas jokiais įrodymais leidžiančiais konstatuoti, kad apeliantas tiksliai žinojo apie duomenis dokumentuose, kurie neatitiko tikrovės, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pakankamai jų neiÅ¡tyrė ir nuosprendį motyvavo prielaidomis apie jo žinojimÄ ir kaltę.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nelogiÅ¡kai apraÅ¡yti neva suklastotų dokumentų tikrovės neatitinkančios dalys.

Teismas tikrovės neatitinkančiomis dalimis laikė apelianto pasirašytų įgaliojimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kad įgaliojimai galioja vykdomoms supaprastintoms neskelbiamoms deryboms, nors tokios derybos iš tiesų ir vyko. Kad derybos buvo realios, patvirtina ir tai, kad savivaldybė nusiderėjo dalį kainos. Taip pat teismo manymu sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog papildomi darbai bei TV video įranga ir jos montavimo darbai dar tik bus perkami, nors iš tikrųjų sutarčių pasirašymo metu nei papildomi darbai, nei įranga dar ir nebuvo nei nupirkt, nei priduoti.

Sutarčių pasiraÅ¡ymo metu savivaldybė už Å¡iuos papildomus darbus ir įrangÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nebuvo sumokėjusi. ApraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje teismas teigia nustatęs, „jog sÄ skaitose faktÅ«rose serija KOR Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jų pridėtuose dokumentuose- atliktų darbų aktuose ir pažymose yra įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys apie papildomų darbų atlikimo bei TV video įrangos įgijimo ir sumontavimo datÄ â€œ.

Atkreipia dėmesį, kad PVM sÄ skaitose - faktÅ«rose, kurias apeliantas pasirašė, nėra nurodyta jokių darbų atlikimo ar įrangos įgijimo ir sumontavimo datų. Teismo minimuose aktuose ir pažymose, kurių pagrindu buvo paruoÅ¡tos PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros, jo parašų nėra. Be to, parodymuose apeliantas paaiÅ¡kino, kad priedų prie sÄ skaitų - faktÅ«rų jis nematė, jie jam nebuvo pateikti. Tokius jo parodymus taip pat patvirtino liudytoja G. N.. Taigi, teismas pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio l dalies 2 punktÄ , nuosprendyje nenurodė, kodėl Å¡iuos įrodymus atmeta ir nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis nustatė, kad apeliantas tikrino, matė ir perskaitė darbų atlikimo aktus ir pažymas.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba žinodama apie rengiamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to pradėję ikiteisminį tyrimÄ , nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų keliÄ naujų nusikalstamų veikų padarymui, tuo pareigÅ«nai pažeidė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (redakcija galiojusi 2010 metais) 8 straipsnio l dalį, 14 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , taip pat BPK 1 straipsnio 1 dalį. Be to, savo sÄ moningu neveikimu iÅ¡provokavo apelianto tariamÄ prisidėjimÄ prie nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 ir 300 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, Nr. 2K-302/2013).

Taigi, Å¡iuo atveju, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigÅ«nai nesiėmė veiksmų, kad nusikalstamos veikos pagal minėtus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius nebÅ«tų padarytos, nors tam turėjo pakankamai laiko ir informacijos, ir sukÅ«rė sÄ lygas, dėl kurių, pats to nesuvokdamas, apeliantas pasirašė suklastotus dokumentus, o vėliau buvo dėl to apkaltintas ir nuteistas.Apeliantas taip pat teigia, jog nuosprendžio paskelbimo metu jau galiojo BPK 255 straipsnio 2 dalis (2015-06-23 d.

įstatymo Nr. XII- 1848 redakcija), imperatyviai nustatanti, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta. Apelianto teigimu teismas privalėjo betarpiÅ¡kai taikyti Å¡iÄ imperatyviÄ Ä¯statymo normÄ , o ne remtis ankstesne iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo taikyta teismų praktika. Pažymi, kad apeliantui be iÅ¡ankstinio praneÅ¡imo teismo posėdyje abi jam inkriminuotos veikos buvo perkvalifikuotos, tuo teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 2 dalį.Nuteistasis D.

K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kalu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį bei priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas tiksliai žinojo faktÄ , kad konkretÅ«s papildomi darbai ir kitokio video ekrano įrengimas (duomenys neskelbtini) miesto stadione buvo pilnai ir tinkamai atlikti iki viešųjų pirkimų procedÅ«ros atlikimo.

Teismas prieÅ¡ padarydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , neįvertino bei neatskleidė visų aplinkybių apie papildomų darbų atlikimo ir kitokio video ekrano įrengimo žinojimÄ . Pažymi, kad D. K. nežinojo ir negalėjo tiksliai žinoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ miesto stadione yra atlikusi sutartyje nenumatytus papildomus darbus bei įgijusi ir sumontavusi kitokį nei sutartyje numatytas video ekranÄ . Tuo metu, tai yra 2010 metų laikotarpiu, apeliantas dirbo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi, o Å¡ios pareigybės pareigų apraÅ¡yme nebuvo numatytos funkcijos, teisės ir pareigos prižiÅ«rėti, kontroliuoti savivaldybės statomuose objektuose atliekamus darbus, tame tarpe ir minėtame miesto stadione atliekamus statybos darbus.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-03-14 įsakymu Nr. DV-219 patvirtintame Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamente nustatytos Viešųjų pirkimų komisijos bei jos narių funkcijos, teisės ir pareigos taip pat nenumatė komisijos nariui pareigos prižiūrėti, kontroliuoti savivaldybės statomuose objektuose atliekamus darbus, tame tarpe ir miesto stadione atliekamus statybos darbus. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos nariui D.

K. nei miesto savivaldybės meras Č. D., nei viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas G. Č., nei kiti komisijos nariai dalyvavę 2010-06-23 ir 2010-06-30 viešųjų pirkimų komisijos posėdžiuose, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nei jokie kiti asmenys tikslios informacijos, kad konkretūs miesto stadiono papildomi darbai ir kitokio video ekrano įrengimas buvo pilnai ir tinkamai atlikti iki viešųjų pirkimų procedūros atlikimo, tai yra iki 2010 m. birželio 30 d., niekada nėra pateikę. 2010-06-10 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero kabinete vykusio pokalbio metu, kuriame be D.

K. dalyvavo ir nuteistieji Č. D., G. Č. ir R. R. bei dar du asmenys, buvo kalbama apie miesto stadiono statybÄ , jos užbaigimo darbų finansavimo galimybes. Apeliantas aptardamas 2010-06-10 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero kabinete užfiksuotus vykusius pokalbius teigia, jog jis (D. K.) minėtų pokalbių metu nesužinojo konkrečių ir tikslių faktų apie atliktus papildomus darbus, negavo tikslios informacijos apie konkrečius atliktų stadiono darbų konstruktyvus, o tik girdėjo apibendrintus samprotavimus apie papildomus stadiono darbus.

Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir D. K. pokalbio metu pasakytos frazės „...darykim tuos veiksmus teisėtai, ne atbuline data...“, „...vis tiek iÅ¡ Å¡io kabineto iÅ¡einu „viena koja“, man vis tiek neaiÅ¡ku, kas ten per velniava su tuo stadionu, ar man priklauso žinot pagal pareigas kiekvienÄ smulkmenÄ ...“, „...bet jeigu darbai objektyviai reikalingi, tai kÄ daryt, priduot be žarnos laistymo...“. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta kokios apimties ir tikslumo informacijÄ nuteistasis D.

K. sužinojo 2010-06-10 vykusiame pokalbyje ir kokiÄ informacijÄ ir konkretų faktÄ (su konkrečiais ir tiksliais statybos darbų (konstruktyvų) pavadinimais) jis sužinojo ir pamatė viešųjų pirkimų komisijos 2010-06-23 ir 2010-06-30 posėdžiuose pateiktuose miesto stadiono rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo dokumentuose. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Č. D. žinojo ir kitiems nuteistiesiems, tame tarpe ir D.

K., perteikė faktÄ apie stadiono papildomų darbų faktinį atlikimÄ , nors jokių įrodymų iÅ¡ kur Č. D. 2010 m. kovo- balandžio mėn. sužinojo apie jau atliktus miesto stadiono papildomus darbus nėra. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis D. K. bÅ«tų lankęsis miesto stadione jo statybų laikotarpiu ir iki viešųjų pirkimų procedÅ«rų atlikimo bÅ«tų matęs stadione atliekamus ar atliktus papildomus darbus. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis bÅ«tų matęs ir skaitęs kokius nors dokumentus ar kitokio pobÅ«džio informacijÄ , nustatančiÄ minėtų papildomų darbų atlikimo bÅ«tinybę ar patį jų atlikimÄ .Apeliantas aptardamas teismo iÅ¡vadas dėl Papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo dabų baigtumo momento teigia, kad teismas padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, tai yra teismas vienu metu teigė, jog darbai buvo baigti 2010 m. kovo mėnesį, o kitu metu teigė, jog dabai buvo padaryti iki savivaldybėje 2010 m. birželio 28 d. vykusio viešųjų pirkimų posėdžio.

Apelianto manymu, teismas padarydamas tokias prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, savo iniciatyva pasunkino kaltinimÄ D. K.. Taip pat teismas neįvertino iÅ¡teisintojo D. O. ir liudytojo D. K. parodymų, kad stadiono video ekrano visiÅ¡ko sumontavimo, paleidimo ir derinimo darbai buvo baigti tik prieÅ¡ priduodant objektÄ valstybinei statybos komisijai, tai yra vėliau nei 2010 m. birželio 30 d. Todėl teismas neteisingai padarė iÅ¡vadÄ , kad miesto stadiono video ekrano įrengimo darbai buvo pilnai ir tinkamai atlikti dar prieÅ¡ viešųjų pirkimų atlikimÄ , tai yra prieÅ¡ 2010-06-30.Apeliantas pažymi, jog viešųjų pirkimų bÅ«dÄ pirkti miesto stadiono papildomus darbus ir įrengti kitokį video ekranÄ parinko ir raÅ¡tiÅ¡kai realizavo savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų skyriaus vedėja V.

Å ., nes tai buvo jos kompetencijoje. Viešųjų pirkimų komisijos nariai, tame tarpe ir nuteistasis D. K., negalėjo įtakoti pirkimų bÅ«do parinkimo, nes tai nebuvo jo kaip komisijos nario pareigų kompetencijoje. Taigi, vieÅ¡ieji pirkimai vyko pagal kompetentingo darbuotojo pateiktÄ rezoliucijÄ ir žodinį paaiÅ¡kinimÄ komisijos posėdyje. Nuteistasis D. K. kaip ir kiti komisijos nariai turėjo pasitikėti atsakingo darbuotojo pateiktu siÅ«lymu naudoti tokį pirkimo bÅ«dÄ ir veikė vadovaudamasis tokiu pasitikėjimu, tai yra D.

K. viešųjų pirkimų komisijos 2010-06-23 ir 2010-06-30 posėdžiuose už pateiktus sprendimus balsavo „už“ pagal turimÄ informacijÄ , faktus ir sÄ Å¾inę. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neturėdamas pagrįsto teisinio pagrindo skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog D. K. ne tik klastojo, bet ir naudojo tikrus dokumentus. Apelianto teigimu nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių įrodymų, kad nuteistasis D. K. klastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, kadangi D. K., bÅ«damas viešųjų pirkimų komisijos nariu, Å¡ios komisijos 2010-06-23 ir 2010-06-30 posėdžių metu, kaip komisijos narys vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatyme ir savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka, sprendė (duomenys neskelbtini) miesto stadiono papildomų darbų ir kitokio video ekrano viešųjų pirkimų klausimus, laikydamasis administracinės diskrecijos principų, pasirašė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos 2010-06-28 ir 2010-07-01 protokolus, tai yra padėjo savo paraÅ¡Ä ant tikrų dokumentų jų niekaip nesuklastodamas, nes Å¡iuose protokoluose buvo užfiksuota tai, kas realiai buvo sprendžiama posėdžių metu, protokoluose buvo teisingai užfiksuoti komisijos svarstyti klausimai ir darbotvarkės klausimais priimti sprendimai.

Pažymi, kad D. K. nenaudojo, o ir neturėjo jokio tikslo naudoti Å¡ių dokumentų neteisėtiems tikslams.Taigi, apeliantas, remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visų bylos aplinkybių visumÄ , padarydamas nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad D. K. tiksliai žinojo faktinę informacijÄ , jog papildomi darbai ir kitokio ekrano įrengimas yra pilnai atlikti prieÅ¡ jų viešųjų pirkimų konkursÄ , tai yra iki 2010-06-30, kadangi vieninteliame teismo konstatuojamame D.

K. „kaltės“ įrodymų Å¡altinyje - operatyvinių veiksmų atlikimo 2010-07-02 protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas pokalbio įraÅ¡o turinys iÅ¡samiai neatskleidė, nepagrindė, nepaÅ¡alino abejonių ir įrodymų tarpusavio prieÅ¡taringumo dėl aplinkybių, jog esÄ nuteistasis D. K. objektyviai ir tiksliai žinojo, kad (duomenys neskelbtini) miesto stadiono papildomi darbai ir kitokio video ekrano įrengimas buvo pilnai ir tinkamai atlikti iki viešųjų pirkimų procedÅ«rų atlikimo, tai yra iki 2010-06-30.

Be to, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad D. K. vykdė Č. D. nurodymus vykdyti tariamus (fiktyvius) vieÅ¡uosius pirkimus, ydingumas ir prieÅ¡taringumas pasireiÅ¡kė ir skundžiamame nuosprendyje pateiktame teismo konstatavime (nuosprendžio 62 psl.), kad „Č. D. davė nurodymus kitiems G. Č., S. S., M. A., J. S. klastoti dokumentus organizuojant fiktyvų viešųjų pirkimų konkursÄ â€œ, tuo tarpu, D. K. tarp asmenų, kuriems neva buvo duotas Č. D. nurodymas veikti neteisėtai, nėra įvardijamas, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pats teismas byloje taip ir neatrado objektyvių įrodymų ir konkrečių faktų, patvirtinančių, kad D.

K. veikė vykdydamas Č. D. nurodymus.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojo R. S., nuteistųjų V. M., A. G. parodymų, kuriuose jie teigė, kad projektavimo ir statybos praktikoje kiekvienas didesnis statomas ar rekonstruojamas objektas negali apsieiti be papildomų darbų atlikimo. Papildomi darbai dažnai yra pradedami vykdyti, nors tam nebūna pritaręs užsakovas. Atitinkamai daugelyje statybų procesų yra susiklosčiusi protingumo principu pagrįsta praktika, kad užsakovas pritaria ir (ar) vykdo viešuosius pirkimus papildomiems darbams, kurie jau galėjo būti pradėti.

Be to, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto, 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto ir kitos nuostatos leidžia pirkti papildomus darbus iš to paties tiekėjo, tai yra iš to paties rangovo, kuris vykdo ar vykdė objekte pagrindinę rangos sutartį. Taip pat įstatymų leidėjas nei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra numatęs perkančiųjų organizacijų pareigos nepirkti tokių papildomų darbų, kurie jau yra pradėti.

Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad aptariami papildomi darbai buvo pilnai baigti iki analizuotų D. K. veiksmų atlikimo. Net nevertinant aplinkybių, kada viena ar kita papildomų darbų dalis buvo faktiškai atlikta, bylos duomenys patvirtina, kad visi papildomi darbai nebuvo perduoti užsakovui iki 2010-06-23 ir 2010-06-30 viešųjų pirkimų komisijos posėdžių. Net jei vertinti, kad D. K. galėjo neva žinoti, jog konkretūs papildomi darbai buvo pradėti, viešųjų pirkimų komisija (tame tarpe ir D.

K.), vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu ir kitais teisės aktais, turėjo teisę vykdyti papildomų darbų pirkimÄ . Tačiau pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino Å¡ios aplinkybės ir nustatė, kad papildomų darbų pirkimas, nesvarbu kokioje statybos technologinio proceso baigtumo stadijoje jie (papildomi darbai) yra, traktuojamas kaip nusikalstama veika. Apeliantas aptardamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų sÄ vokų aiÅ¡kinimÄ bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo normas teigia, jog pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad D.

K. padarė nusikalstamas veikas konkrečiai nepasisakė, kÄ bÅ«tent pažeidė viešųjų pirkimų komisija, kodėl ji negalėjo priimti sprendimų dėl aptariamų papildomų darbų, kokia teisės akto norma buvo pažeista. Apeliantas aptardamas teisės normas dėl atliktų statybos darbų priėmimo perdavimo akto, taip pat pateikdamas nuorodÄ Ä¯ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009) teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį neįvertino aplinkybės, jog atliktų statybos darbų priėmimo-perdavimo aktai dėl papildomų stadiono darbų užsakovo ir rangovo buvo pasiraÅ¡yti tik 2010 m rugpjūčio mėn. ir vėliau, tai yra iki 2010 m birželio mėnesį vykusių viešųjų pirkimų procedÅ«rų jokie aktai dėl papildomų darbų nebuvo pasiraÅ¡yti.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alims nesuraÅ¡ius ir nepasiraÅ¡ius darbų priėmimo-perdavimo akto, nei rangovas, nei užsakovas prieÅ¡ minėtų darbų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , tai yra prieÅ¡ 2010-06-30 nebuvo konstatavę ir patvirtinę, kad atitinkami papildomi darbai miesto stadione buvo atlikti pilnai ir tinkamai.Apeliantas pateikdamas nuorodÄ Ä¯ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011) teigia, jog nagrinėjamu atveju viešųjų pirkimų komisija (atskiri jos nariai įskaitant D.

K.) turėjo teisę spręsti dėl papildomų darbų įsigijimo, tačiau to pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nevertino. Taip pat apeliantas teigia, jog jeigu nagrinėjamu atveju viešųjų pirkimų komisija bÅ«tų nepriėmusi aptariamų sprendimų, pareiga apmokėti atitinkamus papildomus darbus vis tiek bÅ«tų kilusi, bet tik bÅ«tų prarastos galimybės gauti reikalingÄ finansavimÄ . Taigi, prieÅ¡ingai nei konstatavo apygardos teismas, Å¡iuo atveju atliekant nuosprendyje nurodytus veiksmus ne tik, kad nebuvo padaryta jokia žala, bet buvo siekiama apginti vieÅ¡Ä jÄ interesÄ - pasinaudoti finansavimu, kad bÅ«tų užbaigtas visuomenei svarbus objektas.Apeliantas aptardamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. Nr.3K-3-416/2005, Nr.3K- 83/2008, Nr. 3K-3-505/2009, Nr. 3K-3-150/2010) teigia, jog apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų dėl neskelbtinų derybų bÅ«do pasirinkimo galimybės, taip pat apygardos teismas be pagrindo atsisakė vertinti, kad nagrinėjami viešųjų pirkimų komisijos sprendimai buvo akivaizdžiai naudingi, jie ne tik sudarė sÄ lygas užbaigti itin svarbų objektÄ , darbai buvo nupirkti už rinkos kainÄ , derybų bÅ«du gavus papildomas nuolaidas, bet ir realios alternatyvos pirkti iÅ¡ kito tiekėjo nebuvo.

Akivaizdu, kad joks naujas rangovas nebÅ«tų galėjęs už protingÄ kainÄ atlikti ankstesnio rangovo darbus užbaigiančius papildomus darbus.Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad klastojant dokumentus fiktyviems viešųjų pirkimų konkursams pravesti D. K. veikė pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3-4 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 -4 punktuose numatytÄ prievolę neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus vadovautis Ä®statymais ir visų asmenų lygybės principu, taip pat pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 3-8 punktų nuostatas ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymÄ si atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ turi užtikrinti perkančioji organizacija, tai yra lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo.

Apeliantas aptardamas minėtų teisės normų nuostatas teigia, jog priimtame apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, kad nuteistojo D. K. piktnaudžiavimas tarnyba pasireiÅ¡kė aukščiau iÅ¡dėstytų normų pažeidimu, kuriuose iÅ¡dėstyti bendro pobÅ«džio valdymo principai. Apelianto manymu tokie bendro pobÅ«džio visuomenės ir valdymo principų pažeidimai nurodyti formaliai, jie hiperbolizuoja didelės neturtinės žalos faktÄ , tačiau nenurodo konkretaus pažeidimo, leidžiančio teismui pagrįstai ir argumentuotai konstatuoti, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, o ne koks nors kitos teisės pažeidimas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡taisomas drausmine tvarka.

Apelianto teigimu, toks konstatavimas yra visiÅ¡kai deklaratyvus, niekuo neparemtas ir negali bÅ«ti laikomas didelės neturtinės žalos įrodymu, o kartu ir požymiu, bÅ«tinu vertinant D. K. veikÄ kaip nusikaltimÄ . Be to, jokie konkretÅ«s D. K. tarnybinę veiklÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai jam neinkriminuojami. Taigi, skundžiamame nuosprendyje D. K. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį iÅ¡ esmės nenustačius bÅ«tino Å¡ios nusikalstamos veikos pažymio - didelės žalos.

Be to, skundžiamame nuosprendyje nurodyti teiginiai dėl didelės žalos buvimo, negali būti pripažinti pagrįstais, nes kilę padariniai nurodyti tik deklaratyviai. O tokios frazės kaip „pažeistas savivaldos ir valstybės autoritetas“, „diskredituoti valstybės ir savivaldos vardai“ yra neinformatyvios ir pripažįstamos subjektyvios teismo nuomonės išreiškimu, kilusių padarinių įvertinimu, kuris nuosprendyje nėra pagrįstas konkrečių bylos aplinkybių analize ir įtikinamais teisiniais motyvais.

Nuteistajam inkriminuotų veiksmų atlikimu sukelti konkretÅ«s padariniai privalėjo bÅ«ti teismo įvertinti nurodant konkrečiai kiekvieno pažeidimo padarytÄ Å¾alÄ valstybės valdymo tvarkai, valstybės institucijų ir pareigÅ«nų autoritetui, pasitikėjimui valstybe, jos institucijomis ir tarnautojais, tačiau nuosprendyje padarytos žalos dydis ir jos reikÅ¡mingumas vertinamuoju aspektu nebuvo nagrinėjami. Valstybės tarnautojas, atlikdamas veiksmus, kurių neturėjo teisės atlikti, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardÄ , tačiau tai yra tik formalioji jo veikos iÅ¡raiÅ¡ka, nes ne bet koks valstybės tarnautojo vardo diskreditavimas gali bÅ«ti vertinamas kaip didelė žala valstybei ar valstybės institucijai.

Pažymi, kad pagal teismų praktikÄ kaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti spėjimais ir prielaidomis, kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis turi bÅ«ti įrodinėjamas savarankiÅ¡kai, o ne preziumuojamas iÅ¡ kitų bylos aplinkybių. Apelianto teigimu, taip pat kritiÅ¡kai vertinamas teismo teiginys, kad „veiksmai sukėlė labai didelį rezonansÄ visuomenėje“, nes teismas negalėjo bÅ«ti kompetentingas tai įvertinti, juo labiau, kad tai nėra teisinis terminas ir tokios pasekmės nebuvo inkriminuotos bylos kaltinamajame akte.

Be to, atgarsį visuomenėje sukėlė ne papildomų darbų pirkimas miesto stadione, bet Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikti veiksmai.Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje kaltinimai dėl BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo pareikšti darant išvadas, kad patraukti baudžiamojon atsakomybėn valstybės tarnautojai norminius teisės aktus pažeidė organizuodami papildomų statybos darbų viešuosius pirkimus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono objekte. Vertinat teismo nuosprendyje nurodytas D.

K. veikas, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl Å¡ių veikų bÅ«tų padaryta ne bet kokia, o didelė nematerialinė žala. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus tai, kad:

1) nėra pagrindo teigti, jog dėl nagrinėjamo įvykio buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas;

2) byloje nėra nukentėjusiųjų;

3) nuteistojo D. K. veiksmai, atliekant (duomenys neskelbtini) miesto stadiono papildomų darbų viešųjų pirkimų procedÅ«ras tikėtina pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ nesukėlė ypatingo rezonanso visuomenėje;

4) tomis veikomis kažkaip ypatingai nebuvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui;

5) negali bÅ«ti konstatuota, jog veiksmai truko ilgÄ laikÄ , buvo sistemingi, nes buvo nukreipti tik į vieno objekto - miesto stadiono papildomų darbų nupirkimÄ ;

6) dėl veikų nekilo kiti esmingai žalingi padariniai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos K. T. 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/20, 2K-573/2012 apeliantas teigia, jog skundžiamame nuosprendyje nėra iÅ¡dėstyti tinkami teisiniai argumentai, pagrindžiantys iÅ¡vadas, kad nuteistojo D. K. veiksmais padarytos žalos valstybės interesams dydis pagrindžiamas bÅ«tinybe nuteistajam taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Taigi apelianto manymu, nesant pagrindo konstatuoti, jog skundžiamame nuosprendyje apraÅ¡omais veiksmais D. K. padarė didelę žalÄ valstybės interesams, juridiniams ar fiziniams asmenims, darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo D. K. veikose nėra BK 228 straipsnyje numatytų nusikaltimų požymių.Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų nutartyse Nr. 2K-50-648/2015, 2K-400/2011, 2K-328/2014 suformuota praktika, kadangi minėtose bylose nuteistųjų asmenų veika iÅ¡ esmės skiriasi nuo D.

K. veikos Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Apeliantas aptardamas aukščiau paminėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių turinį teigia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertintus D. K. veiksmus visiÅ¡kai nepagrįstai sugretino su visai kitomis situacijomis, kai atitinkami veiksmai (veikos) gali bÅ«ti vertinami kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pažeidimai. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė nelogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog viešųjų pirkimų įforminimas, kai perkami realÅ«s ir reikalingi darbai už rinkos kainÄ , nepadaroma apskritai jokia žala, o sukuriama pridėtinė vertė visai visuomenei, gali bÅ«ti vertinami kaip nusikalstamos veikos.

Apelianto teigimu, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padarytos jokios nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekso.Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo bei priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apygardos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 1.1. punktÄ ir 3.1.8. punktÄ , kadangi nuosprendis grindžiamas prielaidomis.

Apeliantas pažymi, jog užsakovė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė dar 2009 metų rugpjÅ«tį žinojo apie bÅ«tinų papildomų darbų reikalingumÄ ir buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ vietoje informacinio tablo stadione sumontuoti TV ekranÄ . Å ie faktai yra užfiksuoti 2009 m. vykusiuose gamybiniuose pasitarimuose. Kokiu bÅ«du (viešųjų pirkimų ar kitokiu) ir kada vyko ar turėjo vykti Å¡ių papildomų darbų pirkimai apelianto teigimu jis nežinojo ir negalėjo žinoti, nes nėra savivaldybės darbuotojas ir nedalyvauja statybų pirkimo procese.

Kaip statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas jis atsako už normatyvinę kokybę ir pagal techninės priežiÅ«ros sutartį sudarytÄ su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe, buvo atsakingas už techninę priežiÅ«rÄ iki statybos užbaigimo stadione. Apie 2010 vykusių viešųjų pirkimų eigÄ papildomiems darbams pirkti ir apie jų rezultatus nebuvo ir neturėjo bÅ«ti informuojamas, taip pat niekaip negalėjo patikrinti įvykusių viešųjų pirkimų teisėtumo ir neturėjo pareigos tai daryti, nes savivaldybės organizuojami ir vykdomi vieÅ¡ieji pirkimai nėra jo žinioje ir kompetencijoje.

Apeliantas pažymi, jog prieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, jis su niekuo neaptarinėjo jokios savivaldybėje „susiklosčiusios situacijos“ ir apie jÄ nieko nežinojo. Minėta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nėra patvirtinta nei konkrečia bylos medžiaga, nei liudytojų ir kaltinamųjų (nuteistųjų, iÅ¡teisintųjų) parodymais, nei jo kaip statinio statybos techninio prižiÅ«rėtojo įstatymų reglamentuotomis pareigomis. Be to, kaip matyti iÅ¡ informacijos gautos atliekant operatyvinius veiksmus nei vienas iÅ¡ sekamų asmenų su apeliantu neaptarinėjo jokios „susiklosčiusios situacijos“, taip pat nepranešė apie organizuojamÄ viešųjų pirkimų konkursÄ , taip pat nieko klastoti ar atlikti kitokius neteisėtus veiksmus neprašė.

Jis tik rÅ«pinosi stadiono statybos technine priežiÅ«ra, kadangi yra atsakingas už statinio normatyvinę kokybę. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog iÅ¡ byloje esančios operatyvinės medžiagos matyti, kad „spręsdami susiklosčiusiÄ situacijÄ â€œ (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės darbuotojai tarėsi tarpusavyje ir susiraÅ¡inėjo su Viešųjų pirkimų tarnyba, ieÅ¡kodami teisingo bÅ«do atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už papildomus darbus, tačiau su juo, A.

G., niekas Å¡iuo klausimu nesitarė, to neaptarinėjo, apie jokias pagrįstų įtarimų galinčias kelti aplinkybes, susijusias su galimu neteisėtu papildomų darbų pirkimu, jo neinformavo ir neprašė kÄ nors klastoti ar atlikti kitokius neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, neva jis kÄ nors žinojo apie vykusius vieÅ¡uosius pirkimus papildomiems darbams ir jų eigÄ yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki, nepatvirtinti jokiais bylos duomenimis. Nors apeliantas nedalyvavo jokiuose viešųjų pirkimų etapuose, teismas neteisėtai ir nepagrįstai pripažino, kad jis tiksliai žinojo, kad įvyko bÅ«tent „fiktyvÅ«s“ vieÅ¡ieji pirkimai.Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu atsižvelgęs į jo užimamas pareigas, nors jos niekaip nėra susijusios nei su vieÅ¡aisiais pirkimais, nei su papildomų darbų pirkimu statybos procese.

Teismas nepagrįstai sprendė, neva bÅ«damas statinio statybos techniniu prižiÅ«rėtoju jis galėjo žinoti, kÄ ir kaip daro savivaldybės darbuotojai. Apeliantas cituodamas skundžiamo nuosprendžio iÅ¡traukÄ (t. 3, b.l. 152) teigia, jog jis iki baudžiamosios bylos nežinojo, kad 2010-08-10 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), vienoje iÅ¡ pažymų dėl atliktų darbų vertės savivaldybės darbuotojų galėjo bÅ«ti sudaryta neteisėtai. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog jis techninę priežiÅ«rÄ vykdė visame objekte ir jokio papildomo techninės priežiÅ«ros susitarimo papildomiems darbams jis nesudarė.

Dar 2009 metais savivaldybei gamybiniuose pasitarimuose apsisprendus dėl visų papildomų darbų atlikimo buvo atitinkamai koreguoti stadiono techninis ir darbo projektai, kuriais bÅ«tent jis ir vadovavosi statybos darbų eigoje įgyvendindamas techninę priežiÅ«rÄ , kaip tai numato Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiÅ«ra“ 33.9. punktas. Pažymi, kad apeliantas bÅ«damas statybos techniniu prižiÅ«rėtoju atsako už statinio normatyvinę kokybę ir visos jo pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 16 straipsnyje ir Statybos techniniame reglamente STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiÅ«ra“ yra numatytos tam užtikrinti.

Būtent šios kompetencijos ribose apeliantas ir pasirašė jam rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus atliktų darbų aktus ir pažymas apie atliktų darbų vertę. Pažymi, kad STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.24. punktas nustato, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas pasirašo (vizuoja) pateiktus sumokėti darbų atlikimo dokumentus tik tada, kai juose nurodyti statybos darbų kiekiai atitinka faktiškai atliktus ir kai atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus.

Apeliantas pažymi, kad Å¡iÄ savo pareigÄ atliko, nieko nežinodamas apie jokius galimus viešųjų pirkimų pažeidimus ar savivaldybės darbuotojų galimÄ piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi.Apeliantas taip pat pažymi, jog pažymoje apie atliktų darbų vertę (t.3, b.l. 152) skliausteliuose esantis įraÅ¡as „2010-08-10 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“, nepatvirtina aplinkybių apie daromÄ nusikaltimÄ ar ketinimÄ atlikti kokį neteisėtÄ veiksmÄ , kadangi jis, kaip statybos techninis prižiÅ«rėtojas, neturi įgaliojimų tikrinti užsakovo (statytojo) ir rangovo tarpusavio susitarimų teisėtumo, todėl apeliantas nevertino Å¡io skliausteliuose esančio įraÅ¡o pasiraÅ¡ydamas atliktų darbų aktus ir pažymas apie jų vertes.

Apeliantas dar kartÄ pažymi, jog jis dar 2009 metais žinojo, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė numatė atlikti darbus nurodytus minėtose dokumentuos, ir Å¡iuo tikslu buvo atlikti techninio ir darbo projekto pakeitimai, kuriais jis vadovavosi vykdydamas statinio techninio prižiÅ«rėtojo funkcijas, žinojo, kad dokumentuose nurodyti darbai buvo faktiÅ¡kai atlikti, žinojo, kad dėl dokumentuose nurodytų darbų nenustatė normatyvinių ir kokybės atliktų darbų trÅ«kumų, todėl vadovaudamasis statybos įmonių reglamentų reikalavimais, Å¡iuos dokumentus vizavo savo paraÅ¡u.

Neturėjo jokio pagrindo įtarti, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė apskritai nebÅ«tų galėjusi pirkti papildomų darbų ir, kad bÅ«tų kaip nors pažeidusi vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus juos pirkdama. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog jis pasiraÅ¡ydamas atliktų darbų aktus ir pažymas apie atliktų darbų vertes, juose esančios eilutės „už 2010 m. 08 mėn.“ niekaip nesureikÅ¡mino, kadangi manė, kad tai yra Å¡ių dokumentų suraÅ¡ymo data, nes bÅ«tent rugpjūčio mėnesį Å¡ie dokumentai jam buvo pateikti sutikrinti pagal jo kompetencijÄ ir jokia kita dokumentų suraÅ¡ymo data juose nebuvo nurodyta.

Ä®sitikinęs, kad visi dokumentuose nurodyti darbai yra faktiÅ¡kai atlikti, kad jie atlikti tinkamai ir kokybiÅ¡kai, Å¡iuos dokumentus apeliantas pasirašė. Kartu apeliantas pažymi, jog tikslų darbų atlikimo laikÄ fiksuoja ne atliktų darbų aktai ar pažymos apie jų vertę, o statybos darbų žurnalai, kuriuos jis tikrindavo vykdydamas techninę priežiÅ«rÄ objekte. Tuo tarpu pagal pateiktus kaltinimus galima daryti iÅ¡vadÄ , jog atliktų darbų aktuose ir pažymose apie jų vertes turėjo bÅ«ti įraÅ¡yta eilutė „už 2010 m. 03 mėn.“, nes anot kaltinimo Å¡ie darbai buvo atlikti 2010 m. kovo mėnesį, tačiau jeigu tokia eilutė reikÅ¡tų faktinį darbų atlikimo laikÄ , tai toks įraÅ¡as lygiai taip pat galėtų bÅ«ti laikomas suklastotu, kadangi nurodyti papildomi darbai nebuvo atliekami vienu metu, dalis jų buvo atlikti dar 2009 metų rudenį.

Anot apelianto statybos procese yra įprasta, kad atliktų darbų aktai yra suraÅ¡omi vėliau, negu kad jie yra faktiÅ¡kai atliekami. Atliktų darbų aktas gali fiksuoti darbų atlikimo laikÄ tik dalinai, tai yra darbai buvo rangovo baigti atlikti ne vėliau negu tokio dokumento suraÅ¡ymo laikas, o tikslų darbų atlikimo laikÄ galima rasti statybos darbų žurnale, kuris Å¡iuo tikslu yra pildomas visų statybos darbų eigoje. Atliktų darbų akto teisinė reikÅ¡mė yra apskritai nesusijusi su darbų atlikimo laiku.

Statybų techninis prižiÅ«rėtojas atliktų darbų aktų nesuraÅ¡inėja, negali jų suraÅ¡yti už rangovÄ ar kitaip paskubinti jų parengimÄ . Rangovas, suraÅ¡ydamas atliktų darbų aktÄ deklaruoja, kad iki akto suraÅ¡ymo tinkamai atliko jame nurodytus darbus pagal jame nurodytus kiekius. Patikrinęs, ar atlikti darbai atitinka normatyvinius ir kokybės reikalavimus, ar rangovo deklaruoti darbų kiekiai atitinka faktiÅ¡kai atliktus, Å¡ioje dalyje dokumentus savo paraÅ¡u patvirtina ir apeliantas, tai yra A.

G..Apeliantas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių objektyviųjų ir subjektyviųjų jam inkriminuoto bendrininkavimo su kaltinime nurodytais asmenimis požymių. Teismas ne tik nekonstatavo jo, kaip bendrininkų grupės nario funkcijos ir bÅ«tino dalyvavimo savivaldybės darbuotojams inkriminuoto piktnaudžiavimo padarymui, bet ir neatskleidė jo valinio tyčios turinio, tai yra žinojimo apie dalyvavimÄ tokioje veikoje, siekio suvienyti pastangas bendram nusikalstamam rezultatui pasiekti ir noro veikti kartu su kitais asmenimis buvimo.

Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad apeliantas bÅ«tų kalbėjęs apie neteisėtus vieÅ¡uosius pirkimus, apie „fiktyvių“ viešųjų pirkimų realizavimÄ ar apie neteisingos datos nurodymÄ ar patvirtinimÄ dokumentuose. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas tas pačias aplinkybes vertino skirtingai, dėl ko skundžiamas nuosprendis yra prieÅ¡taringas ir nelogiÅ¡kas. Pažymi, jog apygardos teismas iÅ¡teisindamas V. R. ir D. O. nurodė, kad jiems „...nėra inkriminuojama, kad jie veiktų bendrininkų grupė su kitais asmenimis ar papraÅ¡yti kitų asmenų...“.

Tuo tarpu, konstatuojant tai, kad apeliantas jam inkriminuotas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe pakako fakto, jog jam bendrininkavimas buvo inkriminuotas pateiktuose kaltinimuose, nors tai nebuvo pagrįsta jokiais byloje esančiais duomenimis ar asmenų parodymais. Å iuo atveju teismas nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu, nors iÅ¡teisindamas V. R. pripažino, kad negali bÅ«ti pažeistas aukščiau paminėtas principas.Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį jį motyvavo tuo, kad atliktų darbų aktas fiksuoja ir darbų atlikimo laikÄ , tai yra kada jie buvo atlikti, todėl apeliantas suprato arba turėjo suprasti, kad eilutė „... už 2010 m. 08 mėn...“ yra suklastota.

Tuo tarpu, teismas V. R. ir D. O. priimdamas iÅ¡teisinamuosius nuosprendžius vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiÅ¡kinimu, kad „atliktų darbų aktas iÅ¡ esmės skirtas patvirtinti atliktus darbus ir trÅ«kumų nebuvimÄ ir kad darbai jau yra atlikti“, todėl minėti asmenys nurodyto įraÅ¡o negalėjo vertinti kaip suklastoto. Taigi, teismas vienu atveju, tai yra iÅ¡teisindamas V. R. ir D. O., dėl to paties įraÅ¡o, konstatavo, jog byloje nėra duomenų kategoriÅ¡kai patvirtinančių, kad jie neteisingÄ datÄ (analogiÅ¡kÄ eilutę „už 2010 m. 08 mėn.) dokumentuose nurodė ir dokumentus pasirašė iÅ¡imtinai tikslu nurodyti Å¡iuose dokumentuose, kad darbai atlikti bÅ«tent 2010 m. rugpjūčio mėn., tuo tarpu kitu atveju, objektyviai tokio paties buvimÄ apelianto atžvilgiu vertino visiÅ¡kai prieÅ¡ingai, nors jis neturėjo ir negalėjo turėti jokio motyvo ir tikslo tai daryti.

Be to, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nevertino inkriminuojamų veikų subjektyviosios pusės, o tiesiog deklaratyviai konstatavo apelianto neva visiÅ¡kÄ ir sÄ moningÄ prisidėjimÄ prie inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas priėmė nesivadovaudamas byloje esančiais objektyviais įrodymais ir pripažindamas jo kaltę, nepagrįstai nevertindamas jo kaip statinio statybos techninio prižiÅ«rėtojo įgaliojimų ir kompetencijos, paneigiančios tokias deklaratyvias teismo iÅ¡vadas.

Apelianto teigimu, jo veikoje nėra inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių, kadangi apie galimus teisės pažeidimus, kurie yra inkriminuojami savivaldybės darbuotojams jis nieko nežinojo ir negalėjo žinoti.Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ - iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuosprendžio dalis dėl priimto iÅ¡teisinamojo nuosprendžio neskundžiama.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apygardos teismas nustatė, kad jis klastojo ir panaudojo suklastotus skirtingus oficialius dokumentus, sudarant sutartis dėl papildomų darbų pirkimo ir atlikimo, ir papildomos įrangos pirkimo ir montavimo tarp (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taip pat apygardos teismas nustatė, jog kaltinimuose nurodytų dokumentų klastojimas pasireiškė tuo, kad atlikti papildomi darbai buvo vertinami kaip savavališki, nes jie nebuvo numatyti sutartyje dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir taip pat, kad šie minėti dokumentai yra paruošti, pasirašyti ir pateikti 2010 m. rugpjūčio mėn. gerokai vėliau po to, kai minėti papildomi darbai ir TV ekrano pirkimo ir sumontavimo darbai buvo faktiškai atlikti, tai yra 2009 m. rudenį.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog siauras formalus dokumentų klastojimo traktavimas Å¡iuo atveju negalimas, nes teismas iÅ¡eina iÅ¡ savo kompetencijos ribos spręsdamas dėl susiklosčiusių civilinių teisinių santykių, kylančių iÅ¡ statybinės rangos sutarties įgyvendinimo ir neatsižvelgia į byloje nustatytas faktines aplinkybes. Be to, liudytojas stadiono rekonstrukcijos projekto vadovas R. S. nurodė, kad atliekant rekonstrukcijos darbus buvo rengiami gamybiniai pasitarimai, kuriuose buvo aptarinėjami projekto pakeitimai, kuriuos siÅ«lė arba užsakovo atstovai, arba atsižvelgiant į vykdomo projekto specifikÄ iÅ¡kildavo bÅ«tinybė atlikti sutartyje nenumatytus darbus.

Visi Å¡ie pasitarimai ir pasiÅ«lymai buvo protokoluojami ir suderinti su užsakovu - (duomenys neskelbtini) sporto rekreacijos centro atstovu. Taip pat užsakovo atstovas liudytojas E. M. teisme patvirtino, kad ir dėl tablo pakeitimo buvo tariamasi su Lietuvos futbolo ir lengvosios atletikos federacijomis. Taigi, papildomi darbai ir TV video ekrano įrengimas buvo bÅ«tini, todėl pirmosios instancijos teismo teiginys apie darbų savavaliÅ¡kumÄ yra visiÅ¡kai nepagristas.Apelianto manymu, nei įstatymo reikalavimais, nei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nepagrįsta apygardos teismo iÅ¡vada, kad visų kaltinimuose nurodytų darbų pridavimo data - 2010 m. rugpjūčio mėn. yra suklastota.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisino dėl TV tablo įrengimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovÄ D. O. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos darbų vadovÄ V. R., todėl mano, kad minėtų asmenų parodymai teismui nekėlė jokių abejonių. Apeliantas aptardamas minėtų liudytojų parodymus, taip pat nurodydamas tai, kad visi kaltinimuose nurodyti darbai buvo suraÅ¡yti statybos žurnale, buvo aktuojami ir pateikiami bei įtraukti į darbų atlikimo aktÄ ir už juos buvo apmokėta, teigia, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės prieÅ¡tarauja teismo iÅ¡vadomis, kad iÅ¡ esmės visi darbai buvo atlikti 2009 m. rudenį.

Be to, ne apeliantas, tai yra V. M., kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje savo kompiuteriu paruošė darbų atlikimo aktÄ , o tai padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos skyriaus darbuotoja R. V.. Liudytoja tai patvirtino teismo posėdyje. Taip pat pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį nepagrįstai kaltinimus grindė operatyvinėmis priemonėmis gautais duomenimis, kadangi stadionas buvo stebimas labai trumpÄ laiko tarpÄ , be to, dalis stebėjimų vyko pietų pertraukos metu.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog visas stadionas valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti jau 2010-07-16 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame jokie darbai negalėjo būti vykdomi, todėl minėti operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai nuo 2010-08-10 iki 2010-06-10 (viso 10 protokolų) iš viso neturi įrodomosios reikšmės.Apelianto teigimu, darbų atlikimo akto surašymas ar jo sudarymo ir pasirašymo terminai nėra įstatymo apibrėžti (Lietuvos Respublikos CK 6.662 straipsnis, 6.694 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, taip pat į byloje nustatytas faktines aplinkybes apeliantas daro iÅ¡vadÄ , jog darbų užbaigimas ir jų priėmimas nėra tas pats, nes užsakovas darbus turi priimti, o tai gali užtrukti ir ilgiau. Nuo to momento pareiga pasiraÅ¡yti aktÄ po priėmimo, kuris apelianto teigimu vertintinas kaip užsakovo sužinojimo apie darbų atlikimÄ momentas, pereina užsakovui. Apeliantas pažymi, jog Å¡iuo atveju vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais darbų akto data – 2010 m. rugpjūčio mėn. turi bÅ«ti laikoma darbų priėmimo iÅ¡ užsakovo pusės data, todėl jokių dokumentų jis neklastojo ir nėra jo kaltė dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos 300 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantas taip pat nepagrįstai pripažintas kaltu padėjus (duomenys neskelbtini) savivaldybės darbuotojams piktnaudžiauti tarnyba, teikiant jiems priemonę - suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ apie atliktus darbus vien dėl to, kad minėtas dokumentas nėra suklastotas.

Taip pat teismas konstatavo, jog apeliantas, tai yra V. M., kaip ir G. K., E. B., A. G. žinojo, kad vykdomi viešųjų pirkimų konkursai yra fiktyvÅ«s. Apelianto teigimu, tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė vadovaudamasis prielaidomis, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, jog jis žinojo apie konkursų organizavimÄ po darbų atlikimo ir, kad konkursai yra fiktyvus. Apeliantas aptardamas operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotÄ informacijÄ teigia, kad minėtuose pokalbiuose nėra užfiksuota, kad jis su kaltinimuose nurodytais valstybės tarnautojais bÅ«tų kalbėjęs apie konkurso organizavimÄ ir vykdymÄ .

Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas suvokė, kad kaltinimuose nurodytiems konkursams paruoÅ¡ti, pravesti ir realizuoti valstybės tarnautojai elgiasi pažeidžiant valstybės tarnybÄ reglamentuojančius teisės aktus, taip pat, kad jis suvokė, kad tokiais veiksmais bus padaryta didelė neturtinė žala valstybei ir savivaldybei, tai yra teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantas veikė tiesiogine tyčia. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog jis nėra valstybės tarnautojas, tai pat nėra teisininkas, todėl nežino teisės aktų reglamentuojančių valstybės tarnautojų darbÄ , jis yra statybininkas ir teisės aktus iÅ¡mano tik tiek, kiek tai susiję su jo atliekamomis pareigomis.

Todėl apelianto pripažinimas kaltu padėjus valstybės tarnautojams piktnaudžiauti tarnyba yra deklaratyvus, nemotyvuotas ir neįrodytas. Be to, negalima priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį vadovaujantis prielaidomis.Nuteistasis G. Č. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį - jį iÅ¡teisinti.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas apeliantui inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 228 straipsnio 2 dalį perkvalifikavo pagal į BK 228 straipsnio 1 dalį, kadangi nebuvo nustatyta, jog piktnaudžiaujant tarnyba buvo siekiama turtinės ar kitokios naudos, taip pat apeliantui inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 300 straipsnio 3 dalį perkvalifikavo į BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi nebuvo padaryta didelė žala, tai yra Å¡iuo atveju apygardos teismas nepripažino, kad klastojant dokumentus buvo padaryta didelė žala.

Apelianto teigimu, iÅ¡ teismo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, kad teismas pripažįsta nustatytomis aplinkybėmis, jog jis, veikdamas bendrininkų grupe, suklastojo dokumentus ir juos panaudojo vykdydamas vieÅ¡uosius pirkimus ir tuos veiksmus teismas kvalifikuoja kaip piktnaudžiavimÄ ir dokumentų klastojimÄ , tai yra kaip idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį. Apeliantas pažymi, jog BK 300 straipsnio 3 dalies kvalifikuojantis požymis yra „...padaryta didelė žala...“, o BK 228 straipsnio 1 dalyje kvalifikuojantis požymis yra „...jeigu dėl to didelės žalos patyrė...“, nurodyti nusikalstamų veikų kvalifikuojantys požymiai apima tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ .

Tuo tarpu apygardos teismas kvalifikuodamas apelianto veikÄ pagal BK 300 straipsnį nepripažino didelės žalos buvimo, o kvalifikuodamas veikÄ pagal BK 228 straipsnio 1 dalį pripažino didelės žalos buvimÄ , nors yra idealioji nusikaltimo sutaptis. Taigi, apelianto manymu Å¡iuo atveju teismas buvo nenuoseklus taikydamas materialinės teisės normas, tai yra teismas pagrįstai nepripažindamas didelės žalos buvimÄ pagal BK 300 straipsnį, negalėjo pripažinti, kad didelė žala buvo padaryta veikoje, numatytoje BK 228 straipsnio 1 dalyje.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neskyrė dėmesio kaltės nustatymui, buvo įvertinti ne visi įrodymai bei iÅ¡kraipyta jų esmė, neanalizuota jų visuma, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, dėl ko padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, tai yra buvo neteisingai taikytos materialinės teisės normos.

Taip pat pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo esmines bylos aplinkybes ir tuo buvo pažeistas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų.Nuteistasis, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2010, 2K-608/2010, 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012 teigia, kad kvalifikuojant veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčiÄ , taip pat nuteistasis teigi, jog net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas vieÅ¡oje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iÅ¡kraipymai daro veikÄ pavojinga ir nusikalstama, tai yra veika turi daryti esminę žalÄ baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, o tokiu atveju jeigu dokumente įraÅ¡yti ne visai tikrovę atitinkantys faktai neturi teisinės reikÅ¡mės, tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis klastojant dokumentus ir juos panaudojant veikė tiesiogine tyčia, taip pat nesutinka, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės dokumentai buvo suklastoti.Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad atliekant (duomenys neskelbtini) stadiono rekonstrukcijos darbus, atsirado bÅ«tinumas atlikti papildomus darbus už 429553,33 Lt sumÄ .

Minėta pinigų suma pateiktuose kaltinimuose buvo inkriminuota kaip turto iššvaistymas ir, kad tuo buvo padaryta didelė žala, tačiau teismas pagrįstai nepripažino, jog buvo padaryta nusikalstama veika – turto iššvaistymas. Ši turtinė žala taip pat buvo siejama ir kvalifikuojant veikas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.Apeliantas pažymi, jog papildomų darbų atlikimo būtinumas buvo svarstytas gamybiniuose pasitarimuose. 2009-12-23 įvyko (duomenys neskelbtini) savivaldybės komisijos posėdis, kuris nutarė pritarti papildomų darbų reikalingumui ir įforminti darbus sutartyje numatyta tvarka.

Taip pat (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė nusiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotojui E. B. raÅ¡tÄ â€žDėl papildomų darbų atlikimo“, kuriame konstatuota, kad darbai reikalingi ir bus apmokėti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2009 metų pabaigoje (duomenys neskelbtini) savivaldybei jau buvo žinoma, kad iÅ¡kilo poreikis papildomiems darbams ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs administracijos vadovas L. P. buvo sutaręs apie Å¡ių darbų atlikimÄ .

Tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos CK 1.71 straipsniui, kuriame numatyta, kad sandoriai gali būti sudaromi žodžiu. Tačiau apeliantas pažymi, kad toks sandoris prieštaravo Viešųjų pirkimų įstatyme numatytoms procedūroms. Atkreipia dėmesį į tai, jog tuo metu apeliantas savivaldybėje nedirbo, o pradėjo dirbti tik vėliau, kai tarp savivaldybės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir savivaldybė jau buvo įsipareigojusi priimti darbus ir už juos apmokėti.

Tačiau minėtų aplinkybių teismas neanalizavo ir jų nevertino, nors jos turi esminę reikÅ¡mę veikos kvalifikavimui.Apeliantas nurodo, jog teismas pagrįstai pripažino, kad 2010-04-14 (duomenys neskelbtini) meras Č. D. jam pranešė, kad stadione padaryti papildomi darbai, tačiau nėra įformintas jų pirkimas. Taip pat Č. D. pasakė, kad darbus statybininkai žada baigti per mėnesį. Tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, kad visi darbai buvo baigti 2010 metų kovo mėnesį. Be to, teismas darbų baigimo laikÄ grindžia prieÅ¡taringais kaltinamųjų ir liudytojų parodymais, kurie nėra konkretÅ«s, todėl apeliantas abejoja tokia teismo iÅ¡vada.

Pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad statybų eiga kasdien fiksuojama Statybos darbų atlikimo žurnale. Teisme buvo apžiÅ«rėtas 2009 metų Statybos žurnalas, tačiau jame įrašų apie ankščiau minėtų papildomų darbų atlikimÄ nerasta, o 2010 metų Statybos darbų atlikimo žurnalas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų buvo iÅ¡imtas, tačiau teismui nepateiktas ir prarastas. Kartu pažymi, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, jo kaltė turi bÅ«ti pagrįsta byloje surinktais ir teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.

Tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl darbų užbaigimo laiko daroma tik prielaida, kad darbai buvo baigti 2010 m. kovo mėnesį. Å iuo atveju darbų užbaigimo laiko nustatymas yra reikÅ¡mingas sprendžiant klausimÄ dėl viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo. Nenustačius darbų baigtumo momento, teismas negalėjo konstatuoti fakto kas buvo perkama, tai yra ar buvo daromi vieÅ¡ieji pirkimai dėl darbų ar dėl daikto. Nustatant darbų baigimÄ , pagrindinę reikÅ¡mę turi faktas nuo kada įstatymas ir poįstatyminiai aktai reglamentuoja darbų pabaigimÄ .

Teismas šiuo kriterijumi nesivadovavo ir padarė klaidingas išvadas. Apeliantas aptardamas Statybos techninio reglamento STR 1-08:2002 7 dalį bei Lietuvos Respublikos CK 6.662 straipsnį nurodo, jog organizuojamų viešųjų pirkimų posėdžio metu bei sutarties pasirašymo metu, darbų priėmimo aktas nebuvo surašytas, todėl pripažįstama, kad darbai nebuvo atlikti. Tokiu būdu teismo išvada, kad buvo perkami atlikti darbai neatitinka teisinio vertinimo. Todėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės darbuotojai tinkamai įformino darbų pirkimo dokumentus.

Tuo tarpu teismas nuosprendyje visÄ dėmesį skyrė abejotinam statybos darbų atlikimo laiko nustatymui, o nekreipė dėmesio į tai, kaip teisiÅ¡kai yra įforminamas darbų atlikimas. Taip pat byloje yra sutarčių derinimo lapai, kuriuose tarpe kitų specialistų yra ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės teisės skyriaus juristo, kuris atsakingas už sutarčių teisėtumÄ paraÅ¡as. Byloje buvo nustatyta, kad paskutinis ant dokumentų derinimo lapų pasiraÅ¡o administracijos direktorius, tai yra apeliantas.

Minėti dokumentai patvirtina, kad jis ir kiti iÅ¡kilusiÄ teisinę problemÄ dėl sutarčių papildomiems darbams pirkti sprendė tinkamai ir aukščiau minėti įrodymai patvirtina tai, kad nebuvo sÄ moningo melagingų žinių įraÅ¡ymo į savivaldybės procedÅ«rinius dokumentus, kurių pagrindu buvo rengiamos sutartys. Jis buvo įsitikinęs, kad tik tokiu bÅ«du galima iÅ¡taisyti ankstesnio administracijos vadovo darbo klaidas. Teismas Å¡ių įrodymu nevertino, dėl jų nuosprendyje nepasisakė, susidariusios situacijos Statybos techninio reglamento nevertino ir padarė iÅ¡vadas, kurios neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms.

Tuo tarpu visi savivaldybės darbuotojų veiksmai, tame tarpe ir jo, buvo nukreipti ne į dokumentų klastojimÄ ir suklastotų dokumentų panaudojimÄ , o į gamybos metu iÅ¡kilusios teisinės problemos sprendimÄ . Nesant jo veiksmuose tiesioginės tyčios, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. Tyčios nebuvimÄ patvirtina ir slapta įraÅ¡yti gamybinio pasitarimo pokalbiai, kurie vyko mero kabinete. Niekur ir niekas nekalba apie dokumentų klastojimÄ . Tai pat teismas nepagrįstai (duomenys neskelbtini) savivaldybės vadovus, statybos skyriaus darbuotojus, Å«kinių subjektų darbuotojus pripažino kaip veikusius bendrininkų grupe, kurios organizatoriumi pripažino merÄ ÄŒ.

D.. Teismas nepagrindė nuosprendyje, jog minėti asmenys turėjo tikslÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ . Todėl skundžiamas nuosprendis yra ydingas ir keistinas. Be to, teismas vertindamas įrodymus, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, kurios numatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje.Apeliantas pateikdamas nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2012) teigia, kad nepritartina praktikai, kai viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų iÅ¡vadai apie didelės žalos padarymÄ , neįvertinant kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis.

Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirčiai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ atkreipė dėmesį į didelės žalos požymio nustatymo ir motyvavimo svarbÄ piktnaudžiavimo bylose. Å is požymis, turi bÅ«ti kruopščiai pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu. Taip pat apeliantas aptardamas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio sudėtį nurodo, kad nenustačius didelės žalos požymio, veika vertintina kaip drausminis nusižengimas.

Tuo tarpu teismas skundžiamame nuosprendyje tik deklaratyviai nurodė didelės neturtinės žalos požymius, neįvardindamas nei vieno konstitucijos saugomo intereso, kurį jis būtų pažeidęs ir kurį būtų galima laikyti didelės žalos padarymu. Apelianto manymu, teismas nuosprendyje turėjo pagrįsti kokius jo konkrečius veiksmus jis priskiria pakenkimu valstybei, jos autoritetui, o kokius veiksmus priskiria pakenkimu (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei.Apeliantas pažymi, jog jis dėl didelės vertės piniginių lėšų išvaistymo skundžiamu nuosprendžiu buvo išteisintas, tačiau teismas vis tik pripažino jį kaltu dėl didelės neturtinės žalos padarymo.

Tačiau teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį neįsigilino į tai, kad pagal buvusiÄ situacija savivaldybei bÅ«tų tekę grÄ Å¾inti į Europos fondus 5 000 000 Lt, dėl to, kad laiku nebÅ«tų pabaigti darbai. Apelianto teigimu, prieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, Å¡iuo atveju buvo pastatytas naujas stadionas ir iÅ¡vengta didelių nuostolių, bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl negalima pripažinti, kad jo atlikti veiksmai buvo kenksmingi. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibÅ«dinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir veÅ¡iesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus.

Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardÄ , tačiau ne bet koks pareigÅ«no vardo diskreditavimas gali bÅ«ti vertinamas kaip didelė žala valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-512/2004). Å iuo atveju sutikus su nuosprendyje nurodytu padarytu pažeidimu, kuris savivaldybei nesukėlė turtinių pasekmių, teismas turėjo svarstyti klausimÄ dėl atsakomybės rÅ«Å¡ies (pvz. administracinės atsakomybės . pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1713 straipsnį).

Apeliantas skunde pateikdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo, Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų analizę nurodo, kad netinkamas įstatymo supratimas ir jo taikymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi, apeliantas, remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, teigia, jog teismo nuosprendis nepagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, nėra iÅ¡samiai ir logiÅ¡kai motyvuotas, o padarytos iÅ¡vados apie didelę žalÄ prieÅ¡tarauja teismų praktikai.

Taip pat teismas be pagrindo padarė iÅ¡vadÄ , kad jis vykdydamas Č. D. nusikalstamus nurodymus, veikė bendrininkų grupe. Å iuo atveju teismas neatskyrė mero, kaip politiko funkcijų nuo savivaldybės administracijos vadovo ir darbuotojų funkcijų. Pokalbiai apie gamybos reikalus nėra tapatÅ«s pokalbiams apie nusikaltimų darymÄ . Teismas vertindamas įrodymus nebuvo objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas. (duomenys neskelbtini) savivaldybės darbuotojų rengti ir jo pasiraÅ¡yti dokumentai buvo pagrįsti ir teisėti, tačiau juos taikant, dėl profesinio nepatyrimo ir praktikos nebuvimo, atsirado procedÅ«riniai Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, o tai negali bÅ«ti traktuojama ir vertinama, kaip piktnaudžiavimas tarnyba.Nuteistoji R.

R. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ - iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Apeliantė cituodama bei aptardama konkrečias skundžiamo nuosprendžio iÅ¡traukas teigia, jog su jomis nesutinka, kadangi jos neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliantė pažymi, jog ji baudžiamojoje byloje davė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, kurios jai buvo žinomos.

Stadiono statybos klausimais ji nesidomėjo ir pagal savo tarnybines funkcijas neprivalėjo to daryti. Ji dalyvavo dviejuose pasitarimuose mero kabinete, kur buvo kalbama apie stadiono statybos baigiamuosius darbus, tačiau konkreti informacija nebuvo teikiama, tai pat nebuvo priimami kažkokie konkretūs sprendimai. Dviejų sutarčių derinimo projektų lapuose pasirašė būdama įsitikinusi, kad jame nėra neatitinkančių tikrovės duomenų, nes jį jau buvo pasirašę kompetentingi savivaldybės valdininkai, tarp jų - teisininkas.

Pažymi, kad nuosprendyje be konkrečios byloje nustatytų aplinkybių analizės konstatuota, kad jos parodymai „yra neteisingi ir paneigiami operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais“, tačiau apeliantės teigimu, bÅ«tent operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, kuriais remiasi teismas, užfiksuoti duomenys patvirtina jos parodymus. Apeliantė aptardama operatyvinių veiksmų atlikimo 2010-07-02 protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus pokalbius nurodo, jog Å¡iame pokalbyje nebuvo aptariami kokie nors neteisėti ar nusikalstami savivaldybės vadovų, savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmai, iÅ¡ esmės pokalbio temÄ formavo kompetentingų asmenų (mero, administracijos direktoriaus, statybų skyriaus vedėjo, investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės), gerai informuotų apie stadiono rekonstrukcijos darbų eigÄ ir nesklandumus, nuomonės. Ji neturėjo daug informacijos dėl susiklosčiusios padėties, todėl jos pasisakymai iÅ¡ esmės pokalbio neįtakojo.

Taip pat apeliantė aptardama operatyvinių veiksmų atlikimo 2010-07-02 protokole Nr. (duomenys neskelbtini)užfiksuotus pokalbius nurodo, jog Å¡io pokalbio metu ji iÅ¡sakė nuomonę dėl informacijos apie stadiono rekonstrukcijos darbų pirkimÄ , iÅ¡sakė abejones dėl darbų finansavimo, įspėjo dėl neleistinumo elgtis neteisėtai, iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ ÄŒ. D. elgesiu. Kaip ir aukščiau nurodė, Å¡io pokalbio metu nebuvo priimti kokie nors konkretÅ«s sprendimai, ji negavo jokių nurodymų dėl savo tarnybinės veiklos, taip pat nepareiÅ¡kė sutikimo su kokiu nors konkrečiu pasiÅ«lymu neteisėtai ar nusikalstamai elgtis.

Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog nurodytų operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų turinys patvirtina bÅ«tent jos parodymus apie tai, kad apie stadiono rekonstrukcijos papildomų darbų atlikimo faktÄ ji nieko konkrečiai nežinojo, jos turima informacija buvo bendro pobÅ«džio. Be to, jai nebuvo žinomos 2009-03-03 rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)suraÅ¡ymo aplinkybės, sÄ lygos bei turinys, jos vykdymo konkreti eiga, todėl teismo iÅ¡vada, jog „šių faktų konkretų žinojimÄ patvirtina jau minėtas operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, patvirtinantys, kad R.

R. dalyvavo pokalbiuose 2010-06-04 ir 2010-06-10“, yra deklaratyvi, padaryta neiÅ¡dėstant operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotos informacijos turinio, jos neanalizuojant ir nevertinant. Pažymi, kad Sutarties projekto derinimo lapus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ji pasirašė tik esant kitų svarbių savivaldybės administracijos padalinių darbuotojų paraÅ¡ams. Be to, byloje yra duomenys, jog 2010-07-10 buvo pasiraÅ¡ytas (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos Darbų užbaigimo aktas, kuriame konstatuota, kad pagal Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡ytÄ 2009-03-03 atlikti darbai atitinka projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimus. 2010-07-16 buvo pasiraÅ¡ytas Rekonstruoto objekto „(duomenys neskelbtini) miesto stadionas su futbolo aikÅ¡te ir lengvosios atletikos sektoriais, antras etapas“ pripažinimo tinkamu naudoti aktas.

Jos tarnybinė veikla neįtakojo šių neabejotinai svarbių dokumentų pasirašymo ir ji neturėjo pagrindo abejoti jų teisingumu. Tai taip pat reiškia, kad ji neturėjo pagrindo suabejoti stadiono rekonstrukcijos darbų proceso teisėtumu.Apeliantė nurodo, jog teismas pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalies buvimo jos veiksmuose neanalizavo ir iš viso nevertino Sutarties projekto derinimo lapų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)teisinės paskirties ir reikšmės, nenurodė - pagal kokius konkrečius vertinimo kriterijus šie lapai priskirtini prie dokumentų, apibrėžtų Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje.

Taip pat teismas nenurodė jokio teisės akto įpareigojančio jÄ Ä¯raÅ¡yti į Sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)skiltį „Pastabos apie sutartis projektÄ â€œ pastabas apie darbų atlikimÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių nėra pagrindo teigti, jog ji minėtas Sutartis suklastojo ir jas panaudojo. Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn gali bÅ«ti patrauktas asmuo, kai nustatoma, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Apeliantės teigimu, bÅ«tent Å¡io požymio jos veikoje nebuvo.

Apeliantės manymu, šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukti visi asmenys, pasirašę Sutarties projekto derinimo lapus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat aktyviai dalyvavę pokalbiuose, užfiksuotuose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose. Toks baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra teisingas ir yra šališkas bei neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatų.Apeliantė cituodama nuosprendžio motyvus dėl jos kaltės pripažinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį nurodo, jog teismo išvados yra nepagrįstos, kadangi byloje, nėra jokių duomenų apie tai, kad ji organizavo, paruošė ir pravedė du fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus.

Be to, toks kaltinimas jai net nebuvo pateiktas, tokie jos veiksmai nenurodyti nuosprendyje konstatuotoje jos veikoje. Taip pat ji nebuvo kaltinama tuo, kad ji klastojo „dokumentus fiktyviems viešųjų pirkimams paruoÅ¡ti, praneÅ¡ti ir realizuoti“. Apeliantė pažymi, jog ji neįtakojo ir negalėjo įtakoti, jai nebuvo nieko žinoma apie viešųjų pirkimų komisijos darbÄ , tokios jos veikos įrodymai nepateikti ir nuosprendyje. Taip pat ji nebuvo gavusi jokių su byla susijusių Č. D. nurodymų ir jų nevykdė.

Todėl apibendrintai grupės asmenų padarytų veiksmų įvertinimas nusikalstamais, neįvertinus konkretaus asmens, Å¡iuo atveju apeliantės, padarytosios veikos visų Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalies sudėties požymių požiÅ«riu, nėra teisėtas ir pagrįstas. Toks pats kiekvieno kaltinamojo padarytosios veikos vertinimo kriterijus turi bÅ«ti taikomas ir apibrėžiant valstybės tarnybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų pobÅ«dį bei apimtį, taip pat nustatant didelės žalos, kuriÄ patyrė valstybė, statusÄ , mÄ stÄ bei turinį.

Nuosprendyje didelės žalos valstybei konstatavimas grindžiamas deklaratyviais, teoriniais teiginiais, iÅ¡ esmės nevertinant Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių, todėl baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Taigi, todėl ir skundžiamas nuosprendis negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.Nuteistoji J. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nebuvo padarytos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje.Apeliantė pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė, kad ji suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus: 2010-06-11 paraiÅ¡kÄ TV video įrangai ir jos montavimo darbams pirkti, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)projekto derinimo lapÄ , parengtÄ 2010-06-11 bei sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projekto derinimo lapÄ , parengtÄ 2010-06-11.

Apeliantė nurodo, jog ji su tokia teismo iÅ¡vada, kad jos paruoÅ¡ti dokumentų projektai bei ruoÅ¡iniai yra tikri dokumentai nesutinka, kadangi pagal BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ pagrindinės bÅ«tinos sÄ lygos baudžiamajai atsakomybei kilti yra netikro dokumento pagaminimas ar tikro dokumento suklastojimas, jų panaudojimas ar realizavimas. Å ioje byloje kyla klausimas ar ji 2010 m. birželio mėn. 10-11 d., laikinai pavaduodama savo atostogaujančiÄ kolegę M. A. ir vykdydama teisėtus bei privalomus jai (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo L.

P. nurodymus bei paruoÅ¡usi paraiÅ¡kos dėl TV video ekrano pirkimo projektÄ bei sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) su Å¡ių sutarčių derinimo lapais, projektus, suklastojo tikrÄ dokumentÄ , tai yra kyla klausimas ar Å¡ių savivaldybės standartinių dokumentų projektai ar ruoÅ¡iniai yra priskirtini prie tikrų dokumentų ir ar tokie dokumentai yra Å¡ios nusikalstamos veikos dalykas.Apeliaciniame skunde apeliantė pateikdama nuorodas į Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2004-03-30 d.

įstatymo Nr. IX-2084 redakcija) 2 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu patvirtintas „Dokumentų rengimo taisykles“, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 d. sprendimu Nr. T-l 89 patvirtintÄ â€ž(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių rengimo ir pasiraÅ¡ymo tvarkos apraÅ¡Ä â€œ, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, Nr. 2K-515/2006, Nr. 2K- 16/2010) teigia, jog Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra dokumentas.

Dokumentu laikytinas kiekvienas raÅ¡ytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymas, tai yra raÅ¡ytinis aktas laikytinas dokumentu, jeigu jis įtvirtina juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , suteikia tam tikras teise ir pareigas ir turi visus reikalaujamus rekvizitus, tame tarpe ir paraÅ¡Ä bei anspaudÄ .

Kol nėra visų rekvizitų, dokumentas neįtvirtina jokios juridinę reikÅ¡mę turinčios informacijos. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog ji 2010 m. birželio 10-11 d., pavaduodama atostogaujančiÄ kolegę M. A. ir vykdydama teisėtus bei privalomus (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo L. P. nurodymus paruošė paraiÅ¡kos dėl TV video ekrano pirkimo projektÄ bei sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) su derinimo lapais, projektus, tai yra ji atliko formalų techninį darbÄ - paruošė standartinių savivaldybės dokumentų projektus bei ruoÅ¡inius, kurie neturi jokios juridinės galios ir kurie savo turiniu bei prasme negali bÅ«ti priskirti prie tikrų dokumentų.

Be to, 2010-06-10 dienos data suraÅ¡ytos paraiÅ¡kos dėl papildomų darbų ir TV video ekrano pirkimo projektas buvo suraÅ¡ytas ne jos, o Statybos skyriaus vedėjo S. S. vardu, o ji Å¡ios paraiÅ¡kos projekte pagal raÅ¡tvedybos taisykles buvo nurodyta tik kaip Å¡io raÅ¡to rengėja. Å is paruoÅ¡tas paraiÅ¡kos projektas suderinimui ir pasiraÅ¡ymui kitÄ dienÄ buvo perduotas Statybos skyriaus vedėjui S. S.. Tačiau be Statybos skyriaus vedėjo S. S. paraÅ¡o Å¡i paraiÅ¡ka neturėjo jokios juridinės galios, o ar ji yra tinkama ir ar jÄ galima pasiraÅ¡yti sprendė tik Statybos skyriaus vedėjas S. S..

Lygiai tas pats buvo ir su sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis buvo numatoma pirkti papildomus statybos darbus bei TV video ekranÄ , projektais bei Å¡ių sutarčių projektų derinimo lapais. Å ių sutarčių projektai bei sutarčių projektų derinimo lapai buvo paruoÅ¡ti pagal tipines savivaldybėje naudojamas statybos rangos sutartis, kuriose netgi nebuvo nurodytas konkretus rangovas, atitinkamų darbų ar prekių specifikacijos bei kainos. Apeliantės teigimu, tokie sutarčių projektai bei sutarčių projektų derinimo lapai nėra laikytini oficialiais dokumentais, kol nustatyta tvarka jie nėra suderinti ir pasiraÅ¡yti.

Sutarčių derinimo bei pasiraÅ¡ymo tvarka yra griežtai reglamentuota (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame „(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių rengimo ir pasiraÅ¡ymo tvarkos apraÅ¡e“, todėl tik pagal Å¡io apraÅ¡o nustatytÄ tvarkÄ , atitinkamiems savivaldybės skyrių atsakingiems darbuotojams savo paraÅ¡u sutarties projekto derinimo lape suderinus sutarties projektÄ ir Å¡iÄ sutartį oficialiai pasiraÅ¡ius, ji tampa tikru dokumentu, o iki to tai yra tik savivaldybės lokalinio dokumento projektas, kuris neturi jokios juridinės galios ir nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Taigi, apeliantė vykdydama savo tarnybines funkcijas paruošė standartinių savivaldybės dokumentų projektus, kurie neturi jokios juridinės galios ir negali bÅ«ti priskirti prie tikrų dokumentų. Todėl taip pat negali bÅ«ti pripažįstami BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku. Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog raÅ¡ytinio akto teisinė reikÅ¡mė pasireiÅ¡kia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikÅ¡mę, nes suteikia informacijÄ , koks asmuo jį sukÅ«rė, kam sukurto ir pasiraÅ¡yto dokumento pagrindu atsiranda atitinkamos teisės ir pareigos.

Tuo tarpu jos paruošti paraiškos dėl TV video ekrano pirkimo bei sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)su derinimo lapais projektai, neturėjo jokios juridinės galios ir kurie savo turiniu bei prasme nesukūrė jokių teisių ir pareigų bei neįtvirtino jokių juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, todėl jie negali būti priskirti prie tikrų dokumentų.Apeliantė taip pat nurodo, jog baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus.

Tuo tarpu jei dokumente įraÅ¡yti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikÅ¡mės, tai yra negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiÅ«riu, nes negali padaryti žalos reikÅ¡mingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju, nebuvo požymių, kurie darytų jos veikÄ pavojingÄ .

Be to, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę - kriminalinę bausmę, todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos K.

T. 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-161/2012). Nuteistosios nuomone, iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas Å¡ioje byloje jos atžvilgiu neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ bei neteisingai atskleidė dokumento sampratÄ bei jo požymius. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai jos paruoÅ¡tus dokumentų projektus, kurie neturi jokios juridinės galios ir kurie nesukelia jokių juridinių pasekmių bei kuriose nebuvo jokios juridinę reikÅ¡mę turinčios informacijos, ir Å¡iuos jos ruoÅ¡tų dokumentų ruoÅ¡inius priskyrė prie tikrų dokumentų sÄ vokos.

Todėl mano, kad jos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalies sudėties, todėl dėl minėtos veikos ji turi bÅ«ti iÅ¡teisinta.Apeliantė pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė, kad tiek ji, tiek kiti nuteistieji, bÅ«dami valstybės tarnautojais, piktnaudžiavo tarnyba. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad ji ir kiti kaltinamieji (nuteistieji) bÅ«dami valstybės tarnautojais, organizavo, paruošė ir pravedė du fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus, kuriems organizuoti, paruoÅ¡ti ir pravesti klastojo tikrus dokumentus ir naudojo suklastotus tikrus dokumentus, tame tarpe ir jos paruoÅ¡us dokumentus: 2010-06-10 paraiÅ¡kÄ TV video įrangai ir jos montavimo darbams pirkti, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)projekto derinimo lapÄ , parengtÄ 2010-06-11 bei sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)projekto derinimo lapÄ , parengtÄ 2010-06-11.

Taigi, teismas jos piktnaudžiavimÄ tarnyba sieja su tikrų dokumentų suklastojimu ir panaudojimu. Atsižvelgdama į tai, apeliantė daro iÅ¡vadÄ , jog jeigu nebÅ«tų buvę tikrų dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo, tai nebÅ«tų buvę ir piktnaudžiavimo tarnyba. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog ji savo apeliaciniame skunde jau pasisakė dėl jos nepagrįsto kaltinimo tikrų dokumentų klastojimu bei jų panaudojimu, todėl nesant jos veiksmuose BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, negali bÅ«ti ir BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties.

Pagal skundžiamÄ teismo nuosprendį analogiÅ¡ki, tai yra tie patys, jos veiksmai yra laikomi tiek piktnaudžiavimu tarnyba, tiek tikrų dokumentų klastojimu ir jų panaudojimu, nors iÅ¡ esmės tai yra visiÅ¡kai skirtingos nusikalstamos veikos, reikalaujančios skirtingų faktų įrodinėjimÄ ir kurioms netaikytina idealioji sutaptis. Nuteistoji pažymi, jog netgi nesiejant abiejų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų jos veiksmuose nebuvo BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties.

Apeliantė aptardama teismų formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-342/2008) bei BK 228 straipsnio 1 dalies sudėtį nurodo, kad pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimÄ , kaip nusikalstamÄ veikÄ , nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis, bÅ«tinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Ä®statymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, tai yra padarytos veikos pobÅ«dį.

Neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobÅ«džio žalÄ valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet kaltininko galimybę Å¡iuos padarinius suvokti.

Taip pat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, tai yra tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi prieÅ¡ingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala ir Å¡ios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sÄ moningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Nuteistoji pažymi, kad jos veikoje nebuvos tyčios piktnaudžiauti tarnyba ir vykdydama savo tiesiogines pareigas, to ji nesiekė, nenumanė ir nesuprato, kad tai gali bÅ«ti nusikalstama veika.

Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje visiškai nedetalizuotas ir nemotyvuotas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi kaip veika ir nedetalizuotas didelės neturtinės žalos požymis, dėl ko neįmanoma suvokti kokiais jos objektyviais bei subjektyviais požymiais pasireiškė piktnaudžiavimas tarnyba. Teismo nuosprendyje yra tik apsiribota bendrais deklaratyviais teiginiais. Tuo tarpu didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-262/2011, 2K-98/2014).

BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, veika užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik dėl padarytos veikos atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams - didelei turtinio ar kitokio pobÅ«džio žalai. Nenustačius didelės žalos požymio, veika vertintina kaip drausminis nusižengimas. Tačiau Å¡ių aplinkybių teismas nagrinėjamoje byloje netyrė ir didelės žalos pažymių nesiaiÅ¡kino ir nuosprendyje visiÅ¡kai jų neargumentavo. Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobÅ«džio žalÄ valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet kaltininko galimybę Å¡iuos padarinius suvokti.

Apeliantė pažymi, jog ji vykdydama savo tarnybines pareigas bei teisėtus ir privalomus jai (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo L. P. nurodymus, buvo įsitikinusi, kad jos veiksmai yra teisėtai ir tai atlikti yra jos tiesioginių pareiginių funkcijų vykdymas. Todėl tokiuose jos veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos subjektyvinės pusės - tyčios atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus. Taip pat apeliantė mano, kad dėl aukščiau nurodytų jos veiksmų jokių žalingų padarinių neatsirado bei nebuvo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, nes jos parengti tipinių dokumentų projektai bei ruošiniai nesukėlė jokių teisinių padarinių.

Be to, apygardos teismas taip pat nustatė, jog nuteistųjų veiksmais nebuvo padaryta jokia turtinė žala. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės manymu jos veiksmuose nebuvo BK 282 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, todėl dėl minėtos veikos ji taip pat turi būti išteisinta.Apeliantė taip pat nurodo, jog kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas nustatė, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje, ji padarė 2010 m. birželio mėn. 10-11 dienomis.

Jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra priskirtinos prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis). Å ių nusikalstamų veikų padarymo metu, tai yra 2010 m. birželio mėn. 10-11 d. galiojo Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio redakcija (2003-04-10 d. įstatymas Nr. IX-1495), galiojusi iki 2010-06-26 (2010-06-15 d. įstatymas Nr. XI-901), nustatanti kad asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis jeigu yra praėję penkeri metai, kai buvo padarytas neatsargus ar nesunkus tyčinis nusikaltimas.

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis yra besÄ lyginis asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Suėjus baudžiamojo įstatymo nustatytam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, kai yra įvykdytos visos Å¡ios sÄ lygos, teismas privalėjo jos atžvilgiu taikyti BK 95 straipsnio nuostatas ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jos atžvilgiu nutraukti. Tokio procesinio sprendimo priėmimas yra teismo pareiga, o ne teisė. Tačiau Kauno apygardos teismas dėl Å¡io baudžiamosios teisės instituto (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties) skundžiamame nuosprendyje nepasisakė ir be jokio teisinio pagrindo netaikė apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino.Nuteistoji D.

Ž. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendį, kuriuo ji pripažinta kalta dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 228 straipsnio 1dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, ir Å¡ioje dalyje priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, jos atžvilgiu priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, klaidingai interpretavo faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , pažeidė baudžiamojo proceso kodekso normas, dėl ko skundžiamojoje dalyje priėmė neteisėtÄ nuosprendį.Apeliantė pažymi, jog baudžiamojoje byloje nėra surinkta objektyvių duomenų patvirtinančių jos kaltę dėl viešųjų pirkimų posėdžių protokolų klastojimo, taip pat nėra duomenų, kad tokie protokolai buvo suklastoti.

Todėl mano, kad teismas nepagrįstai jÄ pripažino kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, jog minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ ji padarė veikdama tiesiogine tyčia, nes protokolus rašė žinodama apie padarytus papildomus darbus ir įsigytÄ TV video įrangÄ , be to, balsavo „už“ dėl supaprastintų neskelbtinų derybų sÄ lygų patvirtinimÄ , vėliau balsavo „už“ tokių darbų ir įrangos pirkimus ir tai įrašė viešųjų pirkimų posėdžių protokoluose.

Apeliantė teigia, jog ji dalyvaudama viešųjų pirkimų komisijos posėdžiuose ir raÅ¡ydama Å¡ių posėdžių protokolus, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ miesto stadione yra atlikusi sutartyje nenumatytus papildomus darbus bei įgijusi ir sumontavusi kitokį nei sutartyje numatyta video ekranÄ . Ji, kaip viešųjų pirkimų komisijos sekretorė, tinkamai ir sÄ Å¾iningai atliko savo darbÄ , teisingai surašė viešųjų pirkimų komisijos posėdžių protokolus.

Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. Å . patvirtino, kad ji pati parinko ir raÅ¡tiÅ¡kai realizavo viešųjų pirkimų bÅ«dÄ pirkti miesto stadiono papildomus darbus ir įrengti kitokį video ekranÄ . Tuo tarpu ji, bÅ«dama viešųjų pirkimų komisijos nare, negalėjo įtakoti pirkimų bÅ«do parinkimo, nes tai nebuvo jos, kaip viešųjų pirkimų komisijos narės, pareigų kompetencijoje. Viešųjų pirkimų komisija papildomus darbus pirko vadovaudamasi kompetentingo darbuotojo, o ji, kaip viešųjų pirkimų komisijos narė, pasitikėjo atsakingos darbuotojos (viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos) pateiktu siÅ«lymu naudoti jos nurodomÄ pirkimo bÅ«dÄ .

Taip pat viešųjų pirkimų komisijos posėdžių metu nebuvo kalbama apie tai, jog viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos komisijai teikiamu darbotvarkės klausimu siÅ«lomi pirkti darbai jau yra atlikti, o TV video įranga jau yra įgyta. Tai patvirtino visi viešųjų pirkimų komisijos posėdžiuose dalyvavę asmenys, įskaitant teisme apklaustas liudytojas V. Å . ir V. P.. Tuo tarpu ji, kaip viešųjų pirkimų komisijos posėdžių sekretorė, pagal užimamas pareigas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje neturėjo galimybių sužinoti apie (duomenys neskelbtini) miesto stadione vykdomų darbų eigÄ , atliekamų bei atliktų darbų apimtis.

Todėl tokio pobÅ«džio konstatavimai, kad jai buvo žinoma apie atliktus papildomus darbus yra niekuo nepagrįsti ir neįrodyti. Taip pat nurodytų aplinkybių, tai yra, kad jai iki viešųjų pirkimų posėdžių galėjo bÅ«ti žinoma apie miesto stadione atliktus darbus bei įsigytÄ Ä¯rangÄ , nepatvirtina ir baudžiamojoje byloje pateikti operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai. Pažymi, jog ji teismui, komentuodama Å¡ių pokalbių turinį patvirtino, kad suprato, jog kalba tiek su Č.

D., tiek su J. S. buvo apie tai, kad stadione yra padaryti pagrindiniai darbai pagal galiojančiÄ sutartį, o pirkti reikia papildomus darbus. Apie tai, kad papildomi darbai jau yra padaryti ir jau yra nupirktas TV video ekranas ir bÅ«tent dėl jau padarytų darbų ir įrangos yra organizuojami vieÅ¡ieji pirkimai ji nežinojo ir to nesuprato. Be to, kaip teismui patvirtino viešųjų pirkimų komisijos posėdžių protokoluose pasirašę asmenys: ji, D. Ž., G. Č., D. K., V. P., S. S., V. Å . posėdžiai vyko realiai ir juose dalyvavo visi, protokoluose nurodyti asmenys. 2010-06-28 protokole Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-01 protokoluose (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)yra teisingai užfiksuota posėdžių eiga, juose pasirašė visi posėdžiuose dalyvavę asmenys.

Taigi, Å¡ių asmenų parodymais patvirtinama, kad ji tinkamai ir sÄ Å¾iningai atliko savo darbÄ , teisingai surašė viešųjų pirkimų protokolus. Taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas, konstatuodamas, jog viešųjų pirkimų komisijos posėdžių protokolai yra suklastoti, nėra nuoseklus, kadangi ne visi posėdžiuose dalyvavę ir protokoluose pasirašę asmenys, kurie taip pat darbotvarkės klausimais balsavo „už“ yra atsakingi už Å¡ių protokolų klastojimÄ .

Pažymi, kad viešųjų pirkimų skyriaus vedėja, kuri pati parinko vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«dÄ - supaprastintas neskelbtinas derybas, ir darbotvarkės klausimus pristatė komisijos posėdžiuose, Å¡ioje byloje yra tik liudytoja.Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo inkriminuotas piktnaudžiavimas tarnyba yra betarpiÅ¡kai susijęs su inkriminuotu dokumentų klastojimu. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, taip pat nepagrįstai ji pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba, kadangi ji, kaip viešųjų pirkimų komisijos posėdžių sekretorė, savo pareigas vykdė tinkamai ir sÄ Å¾iningai, nepažeisdama valstybės tarnybos įstatymo, savivaldybės teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų pirkimų komisijos darbÄ , savo pareigybės apraÅ¡o reikalavimų, tai yra tinkamai užfiksavo viešųjų pirkimų komisijos posėdžių eigÄ ir posėdžiuose darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus.

Be to, teismas jÄ pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo tarnybÄ nenustatęs bÅ«tino Å¡ios nusikalstamos veikos pažymio - didelės žalos padarymo. Skundžiamame nuosprendyje nurodyti teiginiai dėl neturtinės didelės žalos konstatavimo yra tik deklaratyvÅ«s, o tokios frazės kaip „pažeistas savivaldos ir valstybės autoritetas“, „diskredituoti valstybės ir savivaldos vardai“ yra neinformatyvios ir laikytinos tik subjektyvios nuomonės iÅ¡reiÅ¡kimu, kadangi nėra pagrįstos konkrečių bylos aplinkybių analize ir teisiniais įvertinimais.

Tuo tarpu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Nuteistosios teigimu, nagrinėjamoje byloje objektyvių ir pakankamų įrodymų, kuriais vadovaujantis bÅ«tų galima pagrįsti jos kaltę, nėra. Be to, teismas neįvardijo konkretaus pažeidimo, kuris leistų konstatuoti, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika. Taigi, tik deklaratyvus, niekuo neparemtas bendro pobÅ«džio principų konstatavimas negali bÅ«ti laikomas didelės neturtinės žalos įrodymu, o kartu ir požymiu, bÅ«tinu vertinant atitinkamÄ veikÄ kaip nusikaltimÄ .

Nuosprendyje nurodomi teiginiai, nėra argumentuoti byloje nustatytais faktais, kurie patvirtintų, kad valstybės interesams buvo padaryta didelė neturtinė žala. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, nuteistoji teigia, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.Nuteistojo S. S. gynėjas advokatas Rolandas Tilindis apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendį, ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi S. S. nepadarė veikų turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ , tai yra į teismo posėdį Å¡aukti viešųjų pirkimų srities specialistus siekiant įvertinti, ar buvo padaryta didelė žala (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei 2010 metais įgyjant papildomus darbus bei įrangÄ stadiono ir aplinkos rekonstrukcijos procese. Gynėjas nurodo, jog nuteistasis S. S. nesutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu, kadangi Kauno apygardos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dalyje dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo posėdžiuose iÅ¡tirti duomenys, visiÅ¡kai neatsižvelgta į tiesiogiai paneigiančias nusikalstamos veikos sudėties S. S. veiksmuose buvimÄ aplinkybes ir jos nevertintos, nepaÅ¡alintos esminės abejonės dėl kaltinime iÅ¡vardintų aplinkybių, neįvertinti nepagrįsto nuosprendžio priėmimÄ nulėmę esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, objektyvių duomenų spragos užpildytos prielaidomis ir spėjimais.

Gynėjas nurodo, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, dėl kurių suvaržytos S. S. teisės ir kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį, pažeidimai. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gautas nei vienas dokumentas ar kitokie objektyvÅ«s duomenys, patvirtinantys konkrečios neturtinės žalos padarymo faktÄ bei dydį. Be to, skundžiamas nuosprendis paremtas įrodinėjimo Å¡altiniu - Viešųjų pirkimų tarnybos 2011-01-24 raÅ¡tu apie procedÅ«rinius viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus perkant papildomus (duomenys neskelbtini) stadiono įrengimo darbus, tačiau jame nėra duomenų apie neturtinę žalÄ ar jos dydį, kartu Å¡is raÅ¡tas neatitinka bÅ«tinų specialisto iÅ¡vadai keliamų turinio ir formos reikalavimų.

Pažymi ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje aptariant vertinamÄ jį „didelės žalos“ kriterijų cituojama prieÅ¡inga teismų praktika ir nėra pateikti konkretÅ«s argumentai, dėl kokių priežasčių S. S. veiksmai vertinami kaip ypatingai žalingi, nors jais padėta savivaldybei įgyti realų turtÄ ir iÅ¡vengta nepalyginamai didesnių finansinių sankcijų ir turtinių nuostolių projekto neįvykdymo atveju. Tuo tarpu tiek pagal BPK 305 straipsnio nuostatas, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.

Gynėjas nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, tai yra teismas pažeisdamas BK 20 straipsnio 4 ir 5 dalis netinkamai vertino surinktus įrodymus, kurių pagrindu netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nuteisė S. S.. Apeliantas teigia, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal 2009-03-03 rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios terminas - 12 mėnesių nuo pasiraÅ¡ymo dienos.

Tai pat nėra ginčo dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrovėje atliko ir sutartyje nenumatytus papildomus darbus 338 800 litų sumai bei sumontavusi kitokiÄ nei sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ 90 753,33 litų vertės. Visas objektas pripažintas tinkamu naudoti 2010-07-16 aktu. Nors skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad Å¡ie papildomi darbai realiai atlikti, tinkamai priduoti ir jų rezultate (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė įgijo realų turtÄ realiomis kainomis bei pagerino turėto turto savybes, tačiau Å¡ių darbų atlikimas vertinamas kaip „savavaliÅ¡kas“ tik dėl neįtraukimo į rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)tekstÄ .

Å iuo atveju, apygardos teismas neįvertino ir neaptarė aplinkybių lėmusių papildomų darbų atlikimÄ bei jas patvirtinančių dokumentų, tai yra tarptautinių sporto organizacijų standartų bei aviacinio saugumo reikalavimų, kurių techninis pagrindimas suraÅ¡ytas 2009-10-09 akte bei kituose dokumentuose.Gynėjas taip pat nurodo, jog apygardos teismas neteisingai vertino civilinius teisinius rangos santykius ir netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje ne kartÄ pasisakyta, jog negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013, 2A-7-9/2013).

Be to, baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien sutarties <...> sÄ lygų nevykdymo ar turto negrÄ Å¾inimo (/kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2013, 2K-451/2014). Atsižvelgiant į tai, jog rangos sutartis buvo realiai įvykdyta ir visi darbai, taip pat ir papildomi, buvo realiai atlikti už realias kainas, nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad kuri nors Å¡alis neturėjo ar neturi galimybių ginti savo teises kitomis nei baudžiamosios teisės priemonėmis. Taip pat byloje nėra pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos padarymo S. S. veiksmais.

Nors skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja atliktų darbų akto privalomų rekvizitų ir reikalavimų suraÅ¡ymo datai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kasacinės bylos Nr. 3K-3-413/2005, 3K-3-361/2007, 3K-3-19/2009), tačiau neatsižvelgiant į baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, skundžiamame nuosprendyje padaryta neteisinga iÅ¡vada dėl to, kad esÄ S. S. suklastojo dokumentus dėl darbų atlikimo datos 2010 m. tam, kad neva realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų įforminimÄ .Gynėjas pažymi, jog įgyvendinant Europos SÄ jungos finansuojamÄ projektÄ â€ž(duomenys neskelbtini) miesto stadiono ir apylinkės teritorijos sutvarkymas“ buvo panaudotos Europos regioninės plėtros fondo lėšos, taip pat valstybės biudžeto ir savivaldybės lėšos, minėtas projektas baigtas 2010-05-31, rekonstruotas stadionas pripažintas tinkamu naudoti 2010-07-16 aktu.

Akivaizdu, kad tokioje situacijoje projekto neužbaigus nustatytu terminu ir objekto neperdavus eksploatacijai, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei galėjo bÅ«ti pritaikyta sankcija - grÄ Å¾inti ne mažiau kaip 25 procentų ar net visÄ 100 procentų gauto finansavimo. Minėtas aplinkybes, tai yra tai, jog nustatytais terminais neperdavus eksploatacijai rekonstruoto stadiono, visas rekonstrukcijos projektas galėjo bÅ«ti pripažintas netinkamas finansavimui ir (duomenys neskelbtini) savivaldybė bÅ«tų praradusi apie 6 milijonus litų, patvirtino ne tik teismo posėdyje apklausti liudytojai Č.

D., V. Å ., S. S., R. V. ir kiti, bet ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai. BÅ«tent tai patvirtina, kad tikrasis S. S. tikslas buvo sudaryti naujas rangos sutartis realiu laiku ir sukurti prielaidas gauti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų papildomų darbų užbaigimo aktus, tokiu bÅ«du perimant iÅ¡ jo papildomais darbais sukurtÄ turtÄ bei įrangÄ . Taip pat byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie tai, kad 2010 metais nebuvo techninių priežasčių ir ekonominių priežasčių rinktis bÅ«tent neskelbiamų derybų bÅ«dÄ , kadangi stadiono rekonstrukcijos II etapas turėjo bÅ«ti baigiamas.

Apklausta liudytoja Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja V. Å . pripažino ir patvirtino, kad tokį pirkimo bÅ«dÄ pasiÅ«lė bÅ«tent ji, tačiau dėl to ji nėra įtariama kokios nors nusikalstamos veiklos padarymu. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymas ir joks kitas teisės aktas nedraudžia pirkti anksčiau atliktus darbus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , gynėjas teigia, kad S. S. tyčia buvo nukreipta ne į viešųjų pirkimų trikdymÄ , ne į kurio nors asmens teisių ir teisėtų interesų suvaržymÄ , o į stadiono rekonstrukcijos užbaigimÄ situacijoje, kuomet Viešųjų pirkimų tarnyba raÅ¡tu atsisakė pratęsti Rangos sutarties terminus.

BK 31 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygos Å¡alina asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybe tuo atveju, jei iÅ¡vengta žala mažesnė už padaryta. Å iuo konkrečiu atveju neužbaigus stadiono rekonstrukcijos darbų projekte nustatytu terminu, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei grėsė apie 5677880,52 Lt turtinė žala dėl neskirto finansavimo. Tokia žala neabejotinai bÅ«tų vertinama kaip labai didelė. Tuo tarpu jei padaromas procedÅ«rinis pažeidimas dėl ginčytinų viešųjų pirkimų taisyklių, neturtinė žala akivaizdžiai ir nepalyginamai mažesnė ir niekaip negalėtų bÅ«ti vertinama kaip didelė.

Byloje nėra duomenų, kad dėl S. S. veiksmų bÅ«tų pasireiÅ¡kę konkretÅ«s (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės veiklos sutrikimai.Gynėjas aptardamas BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tai yra, jog atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, kai yra nustatytas didelės žalos požymis, tai pat pateikdamas nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (kasacines nutartis Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-169/2014, 2K-P-1/2014, 2K- 262/2011, 2K-98/2014, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-125/2014, 2K-328/2014) teigia, kad skundžiamame nuosprendyje S. S. pareigos bei vaidmuo vykdant stadiono rekonstrukcijos projektÄ neaptarti ir neįvertinti analizuojant konkrečius tarnybinius jo įgalinimus, bei nepalyginti su atsakomybėn nepatrauktų viešųjų pirkimų skyriaus vadovės V.

Å ., tiriamo stadiono rekonstrukcijos projekto vadovės R. V. ar administracijos vadovo L. P. statusu bei konkrečiais veiksmais ir pasiÅ«lymais, todėl atliekant įrodymų vertinimÄ buvo pažeistas asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principas (BPK 6 straipsnio 2 ir 3 dalys). Be to, operatyvinių veiksmų protokoluose užfiksuotas aiÅ¡kus S. S. siekis papildomų darbų ir įrangos pirkimÄ atlikti realiu laiku, neklastojant datos pagal Rangos sutartį. Gynėjo nuomone, iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad S. S. veiksmais nebuvo pažeisti jokio kito konkretaus asmens interesai, nebuvo suvaržytos teisės aktų saugomos teisės, nėra nukentėjusiųjų ar civilinių ieÅ¡kovų, visuomenėje dėl S. S. asmens nebuvo jokio rezonanso.

Ir prieÅ¡ingai, gavus papildomus darbus fiksuojančius aktus iÅ¡ Rangovo, Savivaldybė įgijo galimybę perimti konkretų turtÄ ir pagerinti stadiono funkcines savybes, neprarasti skirto finansavimo, tai yra S. S. savo veiksmais nepadarė didelės žalos. Be to, tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir skundžiamame nuosprendyje nurodyti teismo motyvai dėl didelės turtinės žalos požymio paÅ¡alinimo ir veikos perkvalifikavimo iÅ¡ BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį. Gynėjo teigimu, skundžiamas nuosprendis yra paremtas duomenimis, kurie gauti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatytus reikalavimus, tai yra teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡tirta 2010-11-08 užduotis Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti specialisto iÅ¡vadÄ dėl viešųjų pirkimų teisėtumo, tačiau Å¡i užduotis liko neįvykdyta, kartu padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89, 90 ir 205 straipsnių reikalavimų pažeidimai - vietoje specialisto iÅ¡vados akto gautas Viešųjų pirkimų tarnybos 2011-01-24 praneÅ¡imas, pasiraÅ¡ytas Z.

P. ir parengtas A. P., kurie netgi neįspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už iÅ¡vadų teisingumÄ bei nepatikrinta jų kvalifikacija. Viešųjų pirkimų tarnybos raÅ¡tas neatitinka specialisto iÅ¡vadai keliamų formos ir turinio reikalavimų, Å¡ie asmenys nepakviesti nustatyta tvarka ir jiems neiÅ¡aiÅ¡kintos specialisto teisės bei pareigos, nėra aiÅ¡ki vertinimui pateiktų dokumentų apimtis. Taigi, Å¡iuo atveju, byloje nėra jokio dokumento, pasiraÅ¡yto kvalifikuoto viešųjų pirkimų specialisto, kuriuo bÅ«tų galima konstatuoti esminius viešųjų pirkimų įgyjant papildomus darbus bei įrangÄ pažeidimus, galinčius lemti S. S. veiksmų kvalifikavimÄ kaip didelės žalos padarymÄ .

Kartu nėra jokio konkretaus duomens, leidžiančio vertinti galimus procedÅ«rinius viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus kaip didelę neturtinę žalÄ . Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nuosprendžio grindimais duomenimis, kurie gauti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normose nustatytus reikalavimus, suvaržė S. S. galimybes gintis ir suprasti kaltinimo esmę. Gynėjas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2004, 2K-510/2005, 2K-512/2005, 2K-4/2007 teigia, jog Viešųjų pirkimų tarnybos 2011-01-24 raÅ¡tas turi bÅ«ti vertintinas kaip neleistinas ir netinkamas S. S. kaltės įrodinėjimui.

Kartu pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų suformuotÄ praktikÄ bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos įtariamųjų, kaltinamųjų naudai, o nesurinkus pakankamai kaltę pagrindžiančių duomenų ikiteisminį tyrimÄ privalu nutraukti. BPK 1 straipsnis įpareigoja tyrėjÄ ir prokurorÄ iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-49/2006, 2K-611/2004, 2K-132/2004 ir kt.).Taigi, gynėjas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais, teigia, jog apygardos teismas netinkamai iÅ¡tyrė įrodymus, kadangi nevertino baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paneigiančių atskiras nusikalstamos veikos sudėties dalis ir didelės žalos padarymÄ , kas sÄ lygojo, kad S. S. buvo nuteistas neteisėtai, tai yra jo veiksmuose nenustačius ir neįrodžius nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sudėties, dėl ko buvo pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis.

Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1, 22, 44 ir 45 straipsniai apibrėžia kaltinamojo teisę ir atitinkamai teismo pareigÄ užtikrinti teisingÄ procesÄ ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendį.Nuteistųjų Č.

D. ir D. K. apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies. Nuteistųjų G. K., A. G., V. M., G. Č., R. R., J. S., D. Ž., E. B. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus ir S. S. gynėjo advokato Rolando Tilindžio apeliaciniai skundai atmetami.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus bei patikrintus įrodymus, atlikusi byloje papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje surinktus įrodymus atskirai bei jų visumÄ , sprendžia, kad byloje pakanka BPK nustatyta tvarka surinktų, patikimų įrodymų, leidžiančių teismui daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ dėl Č.

D., D. K., G. K., A. G., V. M., G. Č., R. R., J. S., D. Ž., E. B. ir S. S. dalyvavimo jiems inkriminuotose veikose. Apeliantų apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo iÅ¡vadų ir negali bÅ«ti pagrindas naikinti skundžiamÄ nuosprendį. Tačiau nuteistųjų Č. D. ir D. K. apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies ir Kauno apygardos 2015 m. liepos 10 d. nuosprendis keičiamas atitinkamai Č. D. atžvilgiu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.), kadangi į galutinę nuosprendžiu paskirtÄ bausmę neįskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas, t. y. nepritaikytas BK 66 str., kuris Å¡iuo atveju privalomai turėjo bÅ«ti taikomas;

D. K. atžvilgiu dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, nes iš D. K. padarytų nusikalstamų veikų BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. šalinamas suklastotų dokumentų panaudojimo požymis (BPK 328 str. 3 p.). Dėl nuteistojo Č. D. apeliacinio skundo argumentų. Nuteistasis Č. D. savo skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu perkvalifikuodamas jo veikas ir nuteisdamas pagal BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d., padarė tai jo neperspėdamas.

Tokiu bÅ«du, pasak apelianto, teismas padarė klaidÄ ir neatsižvelgė į tai, kad 2015-07-10 skelbiant nuosprendį, jau buvo įsigalioję BPK 255 str. 2 d. pakeitimai (įstatymo Nr. XII-1848 liepos 10 d.), kurie imperatyviai nurodo, jog „kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta“.

Proceso dalyviai apie galimÄ nusikalstamų veikų perkvalifikavimÄ , nebuvo informuoti, todėl kaltinamieji, taip pat ir apeliantas Č. D., gynėsi nuo tokių kaltinimų, kokie buvo pateikti kaltinamajame akte. Apelianto manymu, Å¡iuo atveju buvo pažeista jo teisė, žinoti kuo jis yra kaltinamas ir nuo kokių kaltinimų jis turi gintis. Apelianto teigimu, lyginant BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, tai pat lyginant BK 228 straipsnio 2 dalį ir BPK 228 straipsnio 1 dalį, yra skirtingos apraÅ¡ytų veikų sudėtys, todėl ir gynimasis nuo minėtų veikų yra skirtingas.

Apeliantas mano, kad apygardos teismas, nepranešęs raÅ¡tiÅ¡kai apie jam inkriminuotų nusikalstamų veikų perkvalifikavimÄ , apribojo jo teisę į gynybÄ , o tai pripažįstama esminiu BPK 22 straipsnio 3 dalies pažeidimu. Perkvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas iÅ¡ BK 300 str. 3 d. į BK 300 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad toks veikos perkvalifikavimas nereikalauja įspėti kaltinamųjų apie baudžiamojo įstatymo kvalifikavimo pakeitimus BPK 256 straipsnio tvarka.

Pačiame BPK 256 str. nėra imperatyvo informuoti asmenis apie veikos perkvalifikavimÄ pagal Å¡velnesnį BK straipsnį. 2013-11-15 Konstitucinio teismo nutarimo Nr. 12/2010-3/2013-4/2013-5/2013 6.2 punkte konstatuota, kad „Situacija, kai iÅ¡ esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimÄ ir jo teisę į gynybÄ .

Å ioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sÄ lygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: tiek ginčyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumÄ . Vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog pagal KonstitucijÄ Ä¯statyme turi bÅ«ti nustatyta, kad apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi bÅ«ti iÅ¡ anksto praneÅ¡ta“. AnalogiÅ¡kai teismas vertino ir kaltinamųjų veikų perkvalifikavimÄ iÅ¡ BK 228 str. 2 d.

į BK 228 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su Č. D. apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo metu, t. y. 2015-07-10 jau galiojo nauja BPK 255 str. 2 d. redakcija, nustatanti, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.

Kadangi savo apeliaciniame skunde apeliantas Č. D. nurodo tai, jog BK 300 str. 3 d. ir BK 300 str. 1 d., bei BK 228 str. 2 d. ir BPK 228 str. 1 d. apraÅ¡ytų veikų sudėtys yra skirtingos, atitinkamai gynimasis nuo minėtų veikų yra skirtingas, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas ir Å¡iame kontekste, sudarant galimybę gintis nuo teismo nuosprendžiu perkvalifikuotų veikų, papildomai apklausti visi nuteistieji - apeliantai Å¡ioje byloje. Teismas suteikė galimybę apeliantams duoti naujus parodymus ar papildyti jau duotus, formuojant gynybines pozicijas dėl nusikalstamų veikų, už kurias jie nuteisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos nuosprendžiu buvo perkvalifikuotos.

IÅ¡ nuteistojo apelianto Č. D. parodymų, kitų nuteistųjų – apeliantų parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad jų gynybinės pozicijos, vertinant jas veikų perkvalifikavimo kontekste, nepasikeitė. Pažymėtina, kad nuteistasis Č. D. ir jo gynėjas neprašė atlikti įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme ir iÅ¡tirti kokias nors naujas aplinkybes, ar papildyti jau iÅ¡tirtų aplinkybių tyrimÄ tuo aspektu, jog nuteistojo Č. D. veikos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo perkvalifikuotos.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog perkvalifikavus nuteistojo Č. D. veikas Å¡ioje byloje, buvo pažeistos jo procesinės teisės, apribota teisė į gynybÄ , yra formalaus pobÅ«džio. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, priimdamas nuosprendį Å¡ioje byloje, perkvalifikavo nuteistojo veikas lengvinant jo padėtį, o veikų perkvalifikavimas darytas tų pačių straipsnių ribose, paliekant iÅ¡ esmės tuos pačius nusikalstamų veikų požymius, Å¡alinant tik veikas kvalifikuojančius požymius, atsakomybę sunkinančius požymius.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 4 str. 1 d. numatyta, jog proceso tvarkÄ nustato LR baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu. Tokiu bÅ«du, bylos teisminio nagrinėjimo metu (Kauno apygardos teismas baigė bylos nagrinėjimÄ ir išėjo priimti galutinio procesinio sprendimo 2015 m. gegužės 18 d.) galiojo ankstesnė BPK 255 str. redakcija.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo apelianto Č. D. procesinės teisės nebuvo pažeistos, teisė į gynybÄ neapribota.

Sutiktina su apelianto Č. D. skundo argumentu, jog skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (5649 Eur) bauda, tačiau skirdamas bausmę apygardos teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantas 2010 m. buvo suimtas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dalyje įskaitant į galutinę Č. D. paskirtÄ bausmę 30 dienų suėmimo, vienÄ suėmimo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 str.).Nors skunde apeliantas teigia, jog jis pats dokumentų neklastojo, taip pat niekam klastoti dokumentų ar jų panaudoti neliepė, o byloje apklausti kaltinamieji nenurodė, jog jis bÅ«tų liepęs ar nurodęs klastoti dokumentus ir juos panaudoti, jis (Č.

D.) apie rekonstruojamame stadione papildomus darbus sužinojo ne anksčiau nei 2010-04-14, byloje esantys įrodymai liudija, jog papildomi darbai tuo metu objekte dar nebuvo baigti, tokie skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo manymu, nepagrįsti. Patikrinus ir įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Č. D. žinojo, kad viešųjų pirkimų konkursai papildomiems darbams ir kitam video ekrano pirkimui bei įrengimui bus vykdomi ir buvo vykdomi jau atliktiems darbams ir jau nupirktam ir įrengtam video ekranui;

žinojo, kad viešųjų pirkimų konkursai vyks fiktyviai, Å¡ių konkursų rezultatai yra iÅ¡ anksto aptarti ir nulemti ir Å¡ių rezultatų, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo Å¡ių viešųjų pirkimų konkursu laimėtoju, siekė. Siekiant minėtų tikslų Č. D. davė nurodymus kitiems – G. Č., S. S., M. A., S. S. klastoti dokumentus organizuojant fiktyvų viešųjų pirkimų konkursÄ , pats suklastojo tikrus dokumentus – 2010-08-09 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektÄ â€œ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyta TV video įranga jau yra sumontuota stadione, jame pasirašė, tokiu bÅ«du suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)projekto derinimo lapÄ , parengtÄ 2010-06-11.

Taip pat, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektÄ â€œ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyti futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos Papildomi darbai jau yra atlikti, jame pasirašė, tokiu bÅ«du suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)derinimo lapÄ , parengtÄ 2010-06-11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutarčių derinimo lapai yra sutarčių neatskiriamoji dalis, bÅ«tini tam, kad sutartys bÅ«tų pasiraÅ¡ytos ir įgytų teisinę reikÅ¡mę, kas reiÅ¡kia, jog pasirašęs Å¡iuos sutarčių derinimo lapus ir neįraÅ¡ius duomenų, kad darbai yra atlikti, Č.

D. tokiu bÅ«du juos suklastojo. Apelianto Č. D. paaiÅ¡kinimai, kad Å¡iuos veiksmus jis atliko siekiant naudos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, nepanaikina jo baudžiamosios atsakomybės. Nors skunde Č. D. teigia, jog papildomi darbai objekte buvo atliekami ir 2010 m. vasarÄ , rugpjūčio mėn., minėtas aplinkybes patvirtina V. M., V. R. bei D. O., o pirmosios instancijos teismas, nenurodęs motyvų, padarė iÅ¡vadÄ , jog objekte visi papildomi darbai buvo pabaigti iki 2010 m. kovo mėnesio, Å¡iuos argumentus kolegija atmeta.Visų pirma pažymėtina, kad aukščiau nurodytų asmenų parodymus apeliantas vertina sau palankia linkme.

Tuo tarpu Å¡ių asmenų parodymai turėtų bÅ«ti įvertinti visos baudžiamosios bylos medžiagos kontekste. Analizuojant V. M. parodymus svarbu konkretizuoti apie kokius papildomus darbus, kurie buvo atliekami ir 2010 m. vasarÄ , rugpjūčio mėn., jis parodė. IÅ¡ V. M. parodymų matyti, kad jis nurodo, jog 2010-03-03 baigėsi stadiono rekonstravimo darbų sutartis, tačiau nebuvo atlikti kai kurie darbai, kurių pageidavo užsakovas ir kurie buvo patvirtinti pasitarimų protokoluose. Nors didesnė dalis darbų buvo atlikta laiku, nebuvo baigta sumontuoti TV ekrano įranga, nebuvo atlikta jo apsauga nuo Å¡alčio, derinimo ir apmokymo darbai.

Nebuvo užbaigti Å¡ulinėliai, nebuvo pastatyti „upsai“ apÅ¡vietimo stulpuose. Visi minėti darbai buvo baigti 2010 rugpjūčio mėn. Dėl TV įrangos, V. M. parodė, kad TV įranga buvo sumontuota prieÅ¡ pat valstybinę komisijÄ , t. y. 2010 m. rugpjÅ«tį, kai buvo užkeltas ekranas, o iki tol buvo daromi pamatai, stiebas. Savo parodymuose V. M. nurodo, jog ekranas buvo pradėtas 2010 m. sausio, vasario mėn.Svarbu pažymėti, kad įrodytos byloje nusikalstamos veikos apraÅ¡yme nurodomi Å¡ie papildomi darbai, dėl kurių vieÅ¡ieji pirkimai buvo vykdomi fiktyviai: medžių kirtimas, teritorijos apÅ¡vietimo tinklai, disko ir kÅ«jo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iÅ¡kirtimas, Å¡akų genėjimas virÅ¡ teniso kortų (kaip nurodo V.

M., šie darbai buvo atliekami 2010 m. pavasarį), stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga (šie darbai, kaip nurodo V. M., buvo atlikti 2009 m. rudenį), priešlėktuviniai žibintai (atlikti, anot V. M., 2009 m. rudenį ir dar du 2010 m. pavasarį), aikštelės varteliai (V. M. nurodo, kad 5 varteliai buvo įmontuoti maždaug 2010 m. gegužės mėn.), 2 vnt. medžių iškirtimas, rutulio stūmimo sektoriaus įrengimas (anot V. M., atlikti 2009 m. rudenį), bortelių ir latakų išardymas (anot V.

M., atlikti 2009 m. rudenį), stadiono bokštų signalinių šviestuvų pajungimas (anot V. M., atliktas 2010 m. birželį arba rugpjūtį). Tokiu būdu, objektyviai, iš V. M. parodymų matyti, jog dalis darbų, kuriems ir buvo organizuojami fiktyvūs viešieji pirkimai buvo atlikti dar 2009 m.: tai pagrindai po bėgimo takų danga, priešlėktuviniai žibintai, 2 vnt. medžių iškirtimas, rutulio stūmimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų išardymas. Taigi šioje dalyje, atvirkščiai nei teigia apeliantas, V.

M. parodymai įrodo papildomų darbų atlikimÄ iki 2010 m. kovo mėn., kaip ir suformuluota įrodytos nusikalstamos veikos apraÅ¡yme pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Savo parodymuose pirmosios instancijos teismui V. M. taip pat parodė, kad ekranas buvo pradėtas 2010 m. sausio, vasario mėn., taigi iki viešųjų pirkimų organizavimo.VisiÅ¡ko V. M. parodymų objektyvumo vertinimo aspektu taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jis yra vienas iÅ¡ nuteistųjų Å¡ioje byloje. Taigi Å¡io asmens parodymai vertintini ir atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis turi teisę formuoti savo gynybinę pozicijÄ , taigi duoti jam bei bendrininkams palankius parodymus.Taigi, objektyvių bylos duomenų visumos analizė leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad V.

M. parodymus dalyje, jog darbai buvo atliekami ir 2010 m. vasarÄ , reikia vertinti kritiÅ¡kai. Tokias aplinkybes paneigia operatyvinio stadiono stebėjimo duomenys. Byloje yra operatyvinio stadiono stebėjimo 2010 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, kad 2010-07-07 tarp 10.50 - 11.20 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 98-101); 2010-07-09 tarp 13.00 - 13.30 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 102-104); 2010-07-14 tarp 11.00 - 11.30 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 105-107); 2010-08-10 tarp 10.21 - 10.26 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 108-109); 2010-08-12 tarp 11.45- 11.51 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 110-114); 2010-08-17 tarp 12.32 - 12.38 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 115-117); 2010-08-19 tarp 15.38 - 15.42 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 118-120); 2010-08-24 tarp 15.10 - 15.15 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 121-123); 2010-08-27 tarp 11.11- 11.20 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 124-127); 2010-09-02 tarp 12.48- 12.51 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 128-131); 2010-09-07 tarp 12.10 - 12.13 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 132-134); 2010-09-09 tarp 11.13- 11.17 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 135-138); 2010-10-06 tarp 16.20 - 16.35 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 139-141).

Nors apeliantas Č. D. savo argumentuose dėl darbų atlikimo nurodo ir į V. R. parodymus, objektyviai iÅ¡ Å¡ių parodymų matyti tokios aplinkybės. V. R. parodė, jog 2010 m. liepÄ buvo atliktas signalinių žibintų pajungimas (kada pastatyti patys Å¡viestuvai su atramomis, jis pasakyti negalėjo), 2010 m. liepÄ taip pat buvo daromos futbolo aikÅ¡tės TV rozetės ir starto bei finiÅ¡o rozetės, prieÅ¡ pat komisijÄ buvo montuojami „upsai“. Kaip matyti iÅ¡ V. R. parodymų, 2010 m. vasarÄ buvo atliekami smulkÅ«s darbai, statomos rozetės, „ūpsai“, foto relės, automatai, apsaugos nuo perkrovimo ir pan.

IÅ¡ darbų buvo derinimas, pajungimas. Tokiu bÅ«du Å¡ių parodymų analizė aiÅ¡kiai parodo, kad iÅ¡ esmės aukščiau nurodyti papildomi darbai ir pats TV ekrano įgijimas bei pastatymas vyko ne po viešųjų pirkimų 2010-06-28, o iki jų. Dar labiau, iÅ¡ D. O. parodymų, į kuriuos taip pat nurodo apeliantas, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl ekrano pastatymo. Sutartis buvo pasiraÅ¡yta 2010 m. sausio mėn. Ä® stadionÄ ekranas buvo atvežtas 2010 m. kovo mėn. Ekrano ir panelių montavimÄ atliko 2010 m. pavasarį.

Po to atsirado trÅ«kumų, niuansų. Tie darbai realiai buvo atlikti 2010 m. vasario-kovo mėn. Ekrano korpusas buvo pastatytas per pirmus metų mėnesius, t. y. vasarį ir kovÄ , paskui buvo sudėlioti moduliai. Balandžio mėnesį buvo testuojama, gegužės pabaigoje buvo nustatyta, kad trÅ«ksta vėdinimo.Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos iÅ¡vadai, jog vieÅ¡ieji pirkimai buvo organizuojami atbuline data, t. y. pirma buvo atlikti papildomi darbai, pastatytas TV ekranas, tuomet buvo bandoma visÄ Å¡iÄ situacijÄ teisiÅ¡kai sutvarkyti, t. y. organizuoti vieÅ¡uosius pirkimus jau atliktiems darbams, kuriuos jau atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas ir yra bylos esmė ir pasitvirtinusių byloje kaltinimų aÅ¡is.

Atsakydama į Č. D. skundo argumentus, kolegija taip pat pažymi, kad byloje įrodyta ta aplinkybė, jog Č. D. apie papildomų darbų ir kitokio video ekrano įrengimÄ tapo žinoma 2010-04-14, t. y. iki viešųjų pirkimų procedÅ«ros 2010-06-28. Kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, Č. D. kalbėjo apie Å¡iuos dalykus su G. Č. (t. 1, b. l. 7, 8).Apeliacinio skundo argumentuose, konstruodamas savo gynybinę pozicijÄ , Č. D. nurodo, jog žinojo apie tai, kad rekonstruojamame objekte atliekami papildomi darbai, bet nėra padaryti pirkimai.

Taigi apeliantas suvokė situacijos neteisėtumÄ ir tai, jog turės bÅ«ti vykdomi vieÅ¡ieji pirkimai jau vykdomiems arba įvykdytiems darbams, tokiu bÅ«du tai bus fiktyvÅ«s, neteisėti vieÅ¡ieji pirkimai, o tokių pirkimų pravedimui bus klastojami ir naudojami suklastoti dokumentai. Savo veiksmų pateisinimas tuo, jog kitokiu atveju savivaldybei galėjo grėsti kelių milijonų sankcijos už objekto nesavalaikį baigimÄ , neÅ¡alina apelianto atsakomybės ir yra prielaidų pobÅ«džio.Nors apeliantas traktuoja savo veiksmus kaip bÅ«tinÄ jį reikalingumÄ , nurodo, kad tikslas buvo ne klastoti dokumentus, o kad atsakingi asmenys iÅ¡siaiÅ¡kintų situacijÄ ir susitvarkytų dokumentus, tai vėlgi vertintina kaip savo neteisėtų veiksmų pateisinimas.

Å i apelianto pozicija aiÅ¡kiai atskleidžia subjektyvinės pusės aspektus, t. y. suvokimÄ ir tyčios buvimÄ jo veiksmuose.Bylos duomenų visuma, kuriÄ iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bei įvertino pirmosios instancijos teismas, visiÅ¡kai paneigia Č. D. apeliacinio skundo teiginius, jog dokumentai nebuvo klastojami, o pirkimai įforminti realiu laiku. Atkreiptinas dėmesys į byloje esančiÄ Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo iÅ¡vadÄ . Kaip nurodoma iÅ¡vadoje, įvertinus 3 Pirkimo dokumentus, nustatyta, kad Komisija (2010-06-28 posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmė sprendimÄ (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomus darbus pirkti supaprastintų neskelbiamų derybų bÅ«du iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir patvirtino 3 Pirkimo sÄ lygas.

Kvietimas pateikti pasiÅ«lymÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡siųstas 2010-06-28 raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-08-10 d. sudarė 3 Pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®vertinusi 3 Pirkimo bÅ«do parinkimo teisėtumÄ , Tarnyba nustatė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas vykdyti 3 PirkimÄ nurodytu pagrindu yra nepagrįstas, nes Ä®statymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punktas nustato, kad neskelbiant apie pirkimÄ darbai gali bÅ«ti perkami, kai dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali atlikti darbus ir nėra jokios kitos alternatyvos.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad perkančioji organizacija gali kviesti konkretų Å«kio subjektÄ derėtis tik Ä®statymo nustatytu atveju – kai nėra kitos alternatyvos. Perkančiosios organizacijos sprendimas kviesti į derybas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra apspręstas iÅ¡imtinai techninėmis ar meninėmis darbų atlikimo galimybėmis, o rinkoje yra pakankamai daug bendrovių, užsiimančių statybų verslu. IÅ¡vadoje konstatuota, kad Komisijos sprendimas į neskelbiamas supaprastintas derybas pakviesti tik vienintelį UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra neteisėtas ir pažeidžia Ä®statymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas.

Nekviesdama kitų tiekėjų pateikti pasiÅ«lymus ir neturėdama galimybės jų vertinti, perkančioji organizacija apribojo, galinčių atlikti analogiÅ¡kus darbus, tiekėjų konkurencijÄ ir neužtikrino Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi. Ä®vertinus 4 Pirkimo dokumentus, nustatyta, kad Komisija (2010 m. birželio 28 d. posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmė sprendimÄ (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo paslaugas pirkti supaprastintų neskelbiamų derybų bÅ«du iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir patvirtino 4 Pirkimo sÄ lygas.

Kvietimas pateikti pasiÅ«lymÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡siųstas 2010-06-28 raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. rugpjūčio 10 d. sudarė 4 Pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®vertinusi pasirinkto 4 Pirkimo bÅ«do teisėtumÄ , Tarnyba nustatė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas vykdyti 4 PirkimÄ nurodytu pagrindu ir sprendimas į neskelbiamas supaprastintas derybas kviesti tik vienintelį UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra neteisėtas ir pažeidžia Ä®statymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas.

Perkančiosios organizacijos sprendimas kviesti į derybas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra apspręstas iÅ¡imtinai techninėmis ar meninėmis prekės pristatymo ir jos sumontavimo galimybėmis, o ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo futbolo aikÅ¡tės darbus neįrodo, kad tik Å¡is tiekėjas gali pristatyti prekę, jÄ sumontuoti ir nėra jokios kitos alternatyvos. Be to, nekviesdama kitų tiekėjų pateikti pasiÅ«lymus ir neturėdama galimybės jų vertinti, perkančioji organizacija apribojo, galinčių teikti analogiÅ¡kas paslaugas, tiekėjų konkurencijÄ ir neužtikrino Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi.

Prie apeliacinio skundo argumentų, jog apelianto Č. D. tikslas buvo ne klastoti dokumentus, o kad atsakingi asmenys iÅ¡siaiÅ¡kintų situacijÄ ir susitvarkytų dokumentus pateikiamos nuorodos į bylos (t. 1, b. l. 137-144, 148, 150-151). Å ios nuorodos, tai pirmosios instancijos teismo įvertinti operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai: operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2010-06-04 tarp 09.10 - 10.01 val. (duomenys neskelbtini) mero Č. D. kabinete ((duomenys neskelbtini)) kalba Č.

D., G. Č., R. R., S. S., R. V., E. M. ir nenustatytas asmuo. Kalbama apie (duomenys neskelbtini) miesto stadiono TV video ekranÄ ir jo pirkimÄ , atliktus papildomus darbus ir jų pirkimÄ , stadiono laistymo sistemÄ , apie iÅ¡naudotÄ pinigų rezervÄ , pasibaigusį sutarties terminÄ . G. Č. pasako „nežinau, bet man tik viena vieta su logika prasilenkia, nes kovo trečiÄ pasibaigė sutartis ir mes kaip ir kovo trečiÄ viskÄ pabaigę, visi praÅ¡ymai papildomiems darbams yra jau balandį ar gegužę ir aÅ¡ niekaip nesuprantu kaip galima atbuline data padaryti pirkimus“, taip pat pasako „ekranas užaktuotas“.

Č. D. pasako „pirkimus daryti reikia ir tiek“ „Ar gali sutarti, kad darom pirkimus, per savaitę sutvarkom projektus šitus“, S. S. atsako „pirmadienį kas per kiek, būtų logikos“ (t. 1, b. l. 137-143); operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2010-06-04 tarp 09.45-09.46 val., įvyko sujungimas tarp mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)(kuriuo naudojosi Č. D.) ir mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)(kuriuo naudojosi V.

M.). Pokalbio metu Č. D. klausia V. M. apie ekrano užaktavimÄ . V. M. pasako, kad dalis ekrano užaktuota, o kitÄ dalį nori gauti kaip papildomÄ Ä¯rangÄ (t. 1, b. l. 144); operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2010-06-08 16.35 - 16.39 val. įvyko sujungimas tarp mobilaus ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini)(kuriuo naudojosi N. R. – B.) ir mobilaus ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini)(kuriuo naudojosi R. V.). Pokalbio metu R. V. pasako, kad ekranÄ ir papildomus darbus reiks pirkti iÅ¡ biudžeto lėšų (t. 1, b. l. 148); operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2010-06-09 tarp 10.27 - 10.41 val., (duomenys neskelbtini) mero Č.

D. darbo kabinete (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje ((duomenys neskelbtini)) įvyko pokalbis tarp Č. D. ir G. Č. apie pirkimus. G. Č. pasako „dabar dėl to stadiono, jis pasakė nefinansuoti, nes vienas dalykas dėl tų papildomų darbų, apklausa netinkama, tai reiÅ¡kia turi bÅ«ti atviras konkursas“. Č. D. ir G. Č. aptarinėja, kad reikia užbaigti stadionÄ , nes kitaip reikės gražinti pinigus į struktÅ«rinius fondus (t. 1, b. l. 150-151). Å ie duomenys, atvirkščiai nei teigia apeliantas, parodo jo (Č.

D.) iniciatyvÄ visame procese, jo aktyvų vaidmenį, tikslÄ vykdyti fiktyvius vieÅ¡uosius pirkimus klastojant dokumentus. Å iuo atveju sÄ voka, kuriÄ naudoja argumentuodamas apeliantas, t. y. „kad atsakingi asmenys iÅ¡siaiÅ¡kintų situacijÄ ir susitvarkytų dokumentus“, aiÅ¡kiai parodo ir patvirtina pirmosios instancijos nustatytas bylos aplinkybes, kaip toks „dokumentų sutvarkymas“ buvo įgyvendinamas. Byloje nustatytas dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo faktas.Reziumuojant apeliacinio skundo argumentus Å¡ioje dalyje konstatuotina, kad atvirkščiai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo paraÅ¡Ä sutarčių derinimo lapuose įvertino kaip dokumentų klastojimÄ ir Å¡ių dokumentų panaudojimÄ , nustatydamas tai, jog Č.

D., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal 2009-03-03 rangos sutartį yra atlikusi ir sutartyje nenumatytus papildomus darbus (medžių kirtimas, teritorijos apÅ¡vietimo tinklai, disko ir kÅ«jo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iÅ¡kirtimas, Å¡akų genėjimas virÅ¡ teniso kortų, stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga, prieÅ¡lėktuviniai žibintai, aikÅ¡telės varteliai, 2 vnt. medžių iÅ¡kirtimas, rutulio stÅ«mimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų iÅ¡ardymas, stadiono bokÅ¡tų signalinių Å¡viestuvų pajungimas) 338 800 litų sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatyta įrangÄ (vietoje informacinio tablo įgijo ir sumontavo TV video ekranÄ ) 90 753,33 litų didesnės vertės, žinodamas, kad visi Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, laikotarpiu nuo 2010-04-14 iki 2010-06-30, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, vykusių betarpiÅ¡kų pokalbių bei telefoninių pokalbių metu nurodė G.

Č., S. S., M. A., J. S. klastojant dokumentus, įraÅ¡ant juose tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Papildomi darbai ir TV video įranga dar tik bus perkami, organizuoti fiktyvius vieÅ¡uosius pirkimus supaprastintų neskelbiamų derybų bÅ«du, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 92 str. 3 d. 6 p. nuostatas, tikslu, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė apmokėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už savavaliÅ¡kai atliktus papildomus darbus bei TV video įrangos įgijimÄ ir sumontavimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų; taip pat 2010-08-09 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektÄ â€œ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyta TV video įranga jau yra sumontuota stadione, jame pasirašė, tokiu bÅ«du suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)projekto derinimo lapÄ , parengtÄ 2010-06-11; taip pat, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektÄ â€œ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyti futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomi darbai jau yra atlikti, jame pasirašė, tokiu bÅ«du suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)derinimo lapÄ , parengtÄ 2010-06-11.

Tokius žinomai suklastotus dokumentus 2010 m. rugpjūčio mėn. 9 – 10 dienomis pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai, taip juos panaudojo. BK 300 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 300 str. numato atsakomybę už dokumento suklastojimÄ ar disponavimÄ suklastotu dokumentu.

Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytÄ dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarkÄ . Todėl tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu reikėtų laikyti normaliÄ valstybės ir savivaldybės institucijų veiklÄ . Analizuodamas Č. D. kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo tai, jog Å¡iuo atveju svarbu, ar neteisėtai pagamintas ar suklastotas aktas turi dokumento požymių. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnyje dokumentas apibrėžtas kaip juridinio ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo bÅ«do, formos ir laikmenos (2006 m. gruodžio 19 d.

įstatymo redakcija). Baudžiamajame įstatyme dokumento sÄ voka nepateikta, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas raÅ¡ytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentu gali bÅ«ti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įraÅ¡as.

Dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimÄ , datÄ , sudarytojo vardÄ , pavardę, paraÅ¡Ä , anspaudÄ ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmÄ ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įraÅ¡as, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ faktÄ (juridinį faktÄ ). Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalyku gali bÅ«ti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentÄ surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu.

Netikras dokumentas gali bÅ«ti gautas tik visiÅ¡ko materialaus klastojimo bÅ«du. Atsižvelgiant į BK 300 str. dispozicijos normÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , nagrinėjamoje byloje pagrįstai pripažinta, kad aukščiau paminėti dokumentai, t. y. 2010-06-11 sutarties projekto derinimo lapas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l.

40) bei 2010-06-11 sutarties projekto derinimo lapas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l.

56) turi bÅ«ti vertinami kaip suklastoti tikri dokumentai. Å ie dokumentai įtvirtino juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kurios pagrindu buvo neteisėtai ir nepagrįstai sukurtas teisėtai vyksiančių viešųjų pirkimų procedÅ«rų ir Å¡ių procedÅ«rų pasekmių realizavimas.Č. D. žinojo, kad viešųjų pirkimų konkursai papildomiems darbams ir kitam video ekrano pirkimui ir įrengimui bus vykdomi ir buvo vykdomi jau atliktiems darbams ir jau nupirktam ir įrengtam video ekranui, žinojo, kad viešųjų pirkimų konkursai vyks fiktyviai, Å¡ių konkursų rezultatai yra iÅ¡ anksto aptarti ir nulemti ir Å¡ių rezultatų, t.y.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo Å¡ių viešųjų pirkimų konkursu laimėtoju, siekė. Siekiant minėtų tikslų Č. D. davė nurodymus kitiems - G. Č., S. S., M. A., S. S. klastoti dokumentus organizuojant fiktyvų viešųjų pirkimų konkursÄ , pats suklastojo tikrus dokumentus - 2010-08-09 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektÄ â€œ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyta TV video įranga jau yra sumontuota stadione, jame pasirašė, tokiu bÅ«du suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)projekto derinimo lapÄ , parengtÄ 2010-06-11.

Taip pat, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektÄ â€œ tyčia neįrašė pastabos, apie tai, kad sutarties projekte numatyti futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos Papildomi darbai jau yra atlikti, jame pasirašė, tokiu bÅ«du suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)derinimo lapÄ , parengtÄ 2010-06-11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutarčių derinimo lapai yra sutarčių neatskiriamoji dalis, bÅ«tina tam, kad sutartys bÅ«tų pasiraÅ¡ytos ir įgytų teisinę reikÅ¡mę, kas reiÅ¡kia, kad pasirašęs Å¡ios sutarčių derinimo lapus ir neįrašę duomenų, kad darbai yra atlikti, Č.

D. tokiu bÅ«du juos suklastojo. Kaip jau minėta, Č. D. paaiÅ¡kinimai, kad Å¡iuos veiksmus jis atliko siekiant naudos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, nepanaikina jo baudžiamosios atsakomybės. Inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu Č. D. buvo valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meras. BK 228 str. 1 d. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas bÅ«damas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

BK 228 str. 1 d. sudėtis suformuluota kaip materialioji sudėtis, kurios konstatavimui bÅ«tinas padarytos didelės žalos požymio nustatymas. Apeliaciniame skunde apeliantas Č. D. pažymi, kad ne visada pažeminant valstybės tarnautojo vardÄ padaroma didelė žala. Valstybės tarnautojo vardo pažeminimas dar nereiÅ¡kia didelės žalos, kaip nusikalstamo piktnaudžiavimo požymio. Kaip nurodo apeliantas, didelės žalos požymis reikalauja motyvacijos, kad bÅ«tent dėl kaltininko veiklos buvo esmingai pažeistos kitų žmonių teisės, sutriko institucijos veikla, veika sukėlė neigiamÄ rezonansÄ visuomenėje.

Tuo tarpu, anot nuteistojo, dėl jo veikos neatsirado aukščiau nurodytos pasekmės, o vien teismo nuosprendyje nurodytas teiginys, kad veiksmai sukėlė labai didelį rezonansÄ visuomenėje, nereiÅ¡kia, kad Å¡is rezonansas buvo neigiamas ar, kad jis turėjo kokiÄ tai įtakÄ institucijos veiklai ar jos prestižui, nuosprendyje nenurodytas nei vienas įrodymas ar motyvas, kad apskritai buvo sukeltas rezonansas, juo labiau didelis ir neigiamas.Su Å¡iais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tokių nusikalstamų veikų, kaip piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, objekto svarbÄ .

BK 228 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektas yra normali, teisinės valstybės principus atitinkanti, Konstitucijai, įstatymams, kitiems teisės aktams neprieštaraujanti valstybės, savivaldybės įstaigų bei institucijų veikla. Šios bylos aspektu analizuojant konkrečius šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnyba požymius, svarbu, jog tai darė, t. y. nusikalstamos veikos subjektu buvo pats (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meras. Eidamas svarbiausias visoje savivaldybėje pareigas, Č.

D. nesilaikė jam įstatymais numatytų pareigų. Konkrečiai buvo pažeisti tokie svarbūs įstatymai, kaip LR Valstybės tarnybos įstatymas, LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, LR valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimai, LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos.Iš tiesų, formuluotė „didelė žala“ – vertinamasis požymis. Tokios žalos pobūdis ir dydis nustatomi atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai motyvuota, kodėl byloje nustatytas tokios žalos požymis, o bÅ«tent pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuosprendžiu nustatytais veiksmais Č. D. padarė didelės neturtinės žalos, kuriÄ patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje bendrai padarytais veiksmais buvo ypatingai pakenkta valstybės ir savivaldos autoritetui, nes byloje nuteisti asmenys užėmė visuomenei svarbias pareigas, jų veiksmai buvo suplanuoti, sistemingi, kryptingi, truko ilgÄ laiko tarpÄ ir buvo atliekami dideliam valstybės tarnautojų skaičiui, juos atliekant buvo įtraukti kiti asmenys, nedirbantys (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje. Kaip konstatavo teismas, minėti veiksmai sukėlė labai didelį rezonansÄ visuomenėje, ypatingai pakenkė savivaldai, kaip organui, atstovaujančiam vietinę bendruomenę, buvo pažeistas savivaldos ir valstybės autoritetas, diskredituoti valstybės ir savivaldos vardai.

Apeliacinės instancijos kolegija iÅ¡ esmės pritaria Å¡iam vertinimui papildant jį keliais aspektais. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, vertinant padarytos neturtinės žalos pobÅ«dį ir dydį svarbu tai, kad nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymÄ Å¡ioje byloje kaltais pripažinti savivaldybės tarnautojai, buvo sudarytos sÄ lygos vykdyti savivaldos institucijoje fiktyvius vieÅ¡uosius pirkimus. Nors apeliantas ne kartÄ savo skunde akcentuoja, jog tai buvo daryta tikslu iÅ¡vengti nuostolių savivaldybei, tačiau svarbus tokių veiksmų įvertinimas platesne, o bÅ«tent vieÅ¡osios, visuomeninės opinijos, pasitikėjimo savivaldos institucijomis prasme.

Akivaizdu, kad tokie savivaldybės tarnautojų veiksmai, kai klastojami dokumentai, vyksta fiktyvÅ«s vieÅ¡ieji pirkimai, kurių metu laimėtoju pripažįstama įmonė, o jos akcininku yra savivaldybės meras bei jo Å¡eimos nariai, visuomenės, fizinių asmenų, juridinių asmenų, kurie jau dalyvavo ar ateityje ruoÅ¡iasi dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinami neigiamai ir tai ypatingai žlugdo pasitikėjimÄ savivaldos institucijomis bei pačia valstybe. Å iuo atveju, net ir nesant didelio rezonanso, padaryta žala akivaizdi.

Beje, didelis rezonansas nėra būtinas požymis, be to tai vertinamasis požymis, kuris skirtingų visuomenės narių gali būti vertinamas nevienodai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, šiuo atveju buvo padaryta didelė žala ir tarp kilusios žalos bei nuteistojo Č. D. atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visiškai pritartina išsamiems pirmosios instancijos teismo motyvams, jog nagrinėjamoje byloje nuosprendžiu nustatytais veiksmais Č.

D. padarė didelės neturtinės žalos, kuriÄ patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai. Č. D. veiksmuose yra visi baudžiamojo įstatymo numatyti piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymiai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Č.

D. buvo iÅ¡teisintas pagal BK 24 str. 5 d., 184 str. 2 d., t. y. dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupėje organizavo didelės vertės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ , tačiau nuosprendyje, apraÅ¡ant nustatytas Č. D. nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d. požymius, pirmosios instancijos teismas paliko požymį, kad Č. D. parengė nusikalstamÄ veikÄ â€“ turto iÅ¡Å¡vaistymÄ . Å is požymis, t. y. parengimo nusikalstamos veikos – turto iÅ¡Å¡vaistymo, iÅ¡ Č. D. įrodytos ir apraÅ¡ytos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnyba apraÅ¡ymo (2015-07-10 Kauno apygardos teismo nuosprendžio ketvirtasis lapas) Å¡alintinas.Taip pat, kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo motyvų, vertinant kaltinamųjų atliktus veiksmus nagrinėjamų kaltinimų kontekste, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad kaltinamųjų veiksmų piktnaudžiaujant tarnyba kvalifikavimas pagal BK 228 str. 2 d. nebuvo visiÅ¡kai teisingas.

BK 228 str. 2 d. yra kvalifikuota nusikaltimo sudėtis BK 228 str. 1 d., esant kvalifikuojančiam požymiui turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimas. Šis kvalifikuojantis požymis nebuvo inkriminuojamas kaltinamiesiems G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R. ir jiems padėjusiems piktnaudžiauti tarnyba G. K., E. B., V. M., A. G.. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kuriam pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, šio požymio neinkriminavimas minėtiems asmenims yra teisingas, kadangi byloje nėra nustatyta jokių duomenų, patvirtinančių, kad klastojant ar panaudojant suklastotus dokumentus ar piktnaudžiaujant tarnyba ir padedant piktnaudžiauti tarnyba šie asmenys siektų kokios nors turtinės ar kitokios asmeninės naudos.

Toliau pirmosios instancijos teismas vertino, kad požymis turtinės naudos siekimo sau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo motinai ir sutuoktinei yra inkriminuotas tik Č. D.. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡io požymio buvimas Č. D. veiksmuose nėra įrodytas, todėl teismas minėtÄ kvalifikuojantį požymį iÅ¡ Č. D. veikos apraÅ¡ymo Å¡alino, esant visiems kitiems piktnaudžiavimo tarnyba požymiams jo veiksmuose, jo veikÄ perkvalifikavo iÅ¡ BK 228 str. 2 d. į BK 228 str. 1 d..

Kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio 4-ajame lape esančios nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnyba apraÅ¡ymo, teismas kaltinimo inkriminuotÄ požymį – siekdamas turtinės naudos juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, sau, motinai bei sutuoktinei – paÅ¡alino, tačiau nepagrįstai paliko šį požymį Č. D. nusikalstamos veikos dėl dokumentų klastojimo apraÅ¡yme. Požymis – siekdamas turtinės naudos juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, sau, motinai bei sutuoktinei – iÅ¡ nusikalstamos veikos (BK 300 str. 1 d.) apraÅ¡ymo (2015-07-10 Kauno apygardos teismo nuosprendžio 3-asis lapas) Å¡alinamas. Esant nurodytų aplinkybių visumai, Č.

D. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, jo atžvilgiu nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 str. 2 d. 2 p., BPK 328 str. 1 p.). Dėl nuteistojo E. B. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus apeliacinio skundo argumentų. Apeliaciniu skundu, nesutinkama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, jame iÅ¡dėstytomis iÅ¡vadomis, keliant operatyvinio tyrimo pradėjimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, kritikuojant jo vykdymo metu surinktų duomenų įrodomÄ jÄ galiÄ , teigiant, kad apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstas, grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, priimtas nesurinkus pakankamai duomenų ir neįrodžius E. B. kaltumo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.Kaip matyti, skundžiamu nuosprendžiu E. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriaus pavaduotoju, veikdamas bendrininkų grupėje suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, taip pat, jog teikdamas priemones padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Å ioje baudžiamojoje byloje buvo nustatytos tokios faktinės aplinkybės: E. B., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus 338 800 litų (98 123,26 eurų) sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ 90 753,33 litų (26 283,98 eurų) sumai didesnės vertės, taip pat tai, jog Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose 2010-06-30 parengė pasiÅ«lymus dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, įraÅ¡ydamas juose tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pasiÅ«lyme nurodyti papildomi bei TV video ekrano ir jo sumontavimo darbai dar tik bus perkami, Å¡iuos pasiÅ«lymus patvirtino savo paraÅ¡u, taip suklastodamas tikrus dokumentus bei tokius žinomai suklastotus dokumentus gabeno ir panaudojo pateikdamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai.

Be to, veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, teikdamas priemones – suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, kurių pagrindu buvo nupirkti 2010-08-10 – 2010-09-02 savavališkai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)nenumatyti papildomi darbai ir įgyta ir sumontuota kitokia nei sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta TV video įranga (duomenys neskelbtini) miesto stadione ((duomenys neskelbtini)) padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės darbuotojams, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos Valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojų vardai.

BylÄ iÅ¡nagrinėjęs apygardos teismas, iÅ¡vadÄ apie E. B. dalyvavimÄ padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas grindė remdamasis byloje surinktų duomenų visuma, t. y. iÅ¡tyręs ir įvertinę apklaustų proceso dalyvių (kitų nuteistųjų, liudytojų) parodymus, operatyvinių veiksmų vykdymo ir kitų procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinktus duomenis bei kitus byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis (kurie buvo gauti ir surinkti įstatymų nustatyta tvarka, užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas informacija, kuri buvo gauta atliekant operatyvinius veiksmus nesant tam pagrindo, tokiu bÅ«du kritikuojant Å¡ių veiksmų metu gautų duomenų įrodomÄ jÄ galiÄ . Tačiau, atsakant į tokius apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje buvo pasisakyta dėl operatyvinio tyrimo atlikimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis, kuriais buvo grindžiamas operatyvinio tyrimo pradėjimo ir vykdymo pagrindas Å¡ioje byloje, konstatavo, kad Å¡ių veiksmų atlikimas buvo pradėtas ir atliekamas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, o surinkta slapta operatyvinė informacija, nepažeidžiant iÅ¡slaptinimo procedÅ«ros, buvo iÅ¡slaptinta suraÅ¡ius operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus (Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 str.).

Tokių veiksmų metu surinktÄ ir įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡slaptintÄ informacijÄ , nepaisant to, kad tam tikruose protokoluose apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptÄ sekimÄ buvo suklysta nurodant neteisingas datas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, juolab, kad Å¡iuose protokoluose nurodyta informacija buvo patikrinta ir baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (redakcija galiojusi 2009-2010 m. operatyvinių veiksmų nagrinėjamoje byloje atlikimo metu) 9 str. nustatyta, kad operatyvinis tyrimas atliekamas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ labai sunkų ar sunkų nusikaltimÄ arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus konkrečiai nurodytuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose.

Å ie Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme, galiojusiame operatyvių veiksmų sankcionavimo Å¡ioje baudžiamojoje byloje metu, nurodyti operatyvinio tyrimo atlikimo atvejai yra alternatyvÅ«s. Taigi, operatyviniai veiksmai teisėtai gali bÅ«ti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokiÄ , o tik apie įstatyme nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ (veikas) – ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokiÄ veikÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad operatyvinio tyrimo veiksmai byloje buvo sankcionuoti Kauno apygardos teismo nutartimis ir vykdomi Č.

D., J. S. ir M. A. atžvilgiais dėl galimų nusikalstamų veikų (BK 225 str. 2 d. ir 228 str. 2 d.), kurios pateko į įstatyme nurodytÄ nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä , ir dėl kurių tokio pobÅ«džio procesinė veikla galėjo bÅ«ti atliekama, taip pat kitų asmenų atžvilgiu, kurie baudžiamojon atsakomybėn Å¡ioje byloje nebuvo patraukti. Byloje yra iÅ¡ dalies iÅ¡slaptintos Kauno apygardos teismo nutartys sankcionuoti slaptÄ telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei jos turinio fiksavimÄ , techninių priemonių naudojimÄ specialia tvarka atliekant operatyvinį sekimÄ , slaptÄ patekimÄ Ä¯ patalpas bei jų apžiÅ«rÄ , laikinÄ dokumentų paėmimÄ ir apžiÅ«rÄ , specialios technikos įmontavimÄ , prižiÅ«rėjimÄ , iÅ¡montavimÄ , slaptÄ patalpų garso ir vaizdo kontrolę, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijos kontrolę bei jos fiksavimÄ , kurios buvo suraÅ¡ytos Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro ir vyriausiojo prokuroro įgalioto vyriausiojo prokuroro pavaduotojo teikimų pagrindu.

Sprendimai sankcionuoti taikytinus Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme numatytus metodus ir priemones priimti remiantis operatyvinės bylos medžiaga (t. 18, b. l. 130-175). Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodoma, Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo pateikti duomenys, kurie patvirtino Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. 1 p. apibrėžtÄ faktinį operatyvinio tyrimo pagrindÄ . Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apygardos teismo iÅ¡vadÄ dėl operatyvinių veiksmų pradėjimo teisėtumo, pritaria apygardos teismui, kad pradedant operatyvinį tyrimÄ bei sankcionuojant operatyvinius veiksmus ir priemones Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos.Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. B. atžvilgiu ne tik, kad nebuvo atliekamas operatyvinis tyrimas, nebuvo sankcionuota jokia procesinė prievarta, bet ir tai, kad jis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamas veikas, dėl kurių operatyvinis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. 1 p. negali bÅ«ti atliekamas ir slaptos prievartos priemonės netaikomos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip jau buvo minėta, operatyvinis tyrimas buvo atliekamas dėl Č. D., J. S., M. A. galimų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 str. 2 d. ir 228 str. 2 d., kÄ patvirtina į bylÄ pateikti iÅ¡ dalies iÅ¡slaptinti Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro ir vyriausiojo prokuroro įgalioto vyriausiojo prokuroro pavaduotojo teikimai, bei jų pagrindu priimtos Kauno apygardos teismo nutartys sankcionuoti operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimÄ . Be kita ko nustatyta, jog tokių veiksmų atlikimo metu, buvo gauta informacija ir apie kitus asmenis, operatyvinių veiksmų atlikimo metu bendraujančiais su jau minėtais asmenimis, kurių atžvilgiu toks tyrimas buvo sankcionuotas.

Pažymėtina, kad baudžiamajame procese įrodymais taip pat laikytini tokie duomenys, kurie gauti apie asmens, dėl kurio buvo atliekami operatyvinio tyrimo veiksmai (taikant sankcionuotas operatyvinės veiklos priemones ir metodus), nusikalstamos veikos bendrininkus ar kitus su jo daroma nusikalstama veika susijusius asmenis. Taigi, nors paties E. B. atžvilgiu joks operatyvinis tyrimas nebuvo pradėtas, tačiau duomenys apie jo galimai neteisėtus veiksmus buvo gauti fiksuojant pirmiau minėtų asmenų galimai nusikalstamas veikas.

Ta aplinkybė, kad E. B. galimai nusikalstami veiksmai buvo nustatyti vykdant operatyvinį tyrimÄ dėl kitų asmenų, ne tik, kad nedraudė surinkus pakankamai duomenų pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl jo, bet tokius surinktus duomenis naudoti tiek bylos ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo stadijoje. Juolab, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti tokių operatyvinių veiksmų atlikimo metu surinktų duomenų objektyvumu, vertinant jog nei vienas iÅ¡ asmenų, kurių atžvilgiu toks tyrimas buvo atliktas, bei kiti asmenys, kurie tokio tyrimo pagrindu buvo nustatyti, nepaneigė, kad operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose fiksuoti duomenys ir pokalbiai yra nurodyti neteisingai, ar kad juose neteisingai nurodoma asmens pokalbių priklausomybė, pasakyti žodžiai, nėra.

Be to, pažymėtina, kad duomenų, gautų atliekant sankcionuotus operatyvinio tyrimo veiksmus, kaip įrodymų reikšmės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybės nepaneigia tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo taikomos operatyvinės veiklos priemonės ir metodai, vėliau buvo perkvalifikuota pagal kitus BK straipsnius, t. y. pagal tokius, dėl kurių negalėjo būti atliekami operatyvinio tyrimo veiksmai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju operatyvinis tyrimas byloje minėtų asmenų atžvilgiu buvo pradėtas pagal BK straipsnius, pagal kuriuos toks tyrimas galėjo būti atliekamas, t. y. esant konkrečiam įstatyme numatytam faktiniam pagrindui – informacijai apie įstatyme numatytas nusikalstamas veikas ir vykdomas siekiant surinkti duomenų apie tokias veikas.

Byloje priėmus sprendimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tyrimas, be kitų tiriamų nusikalstamų veikų buvo tęsiamas ir pagal BK 228 str. 2 d., o duomenys pradėtoje baudžiamojoje byloje renkami ir fiksuojami BPK nustatyta tvarka. BylÄ perdavus į teismÄ , E. B., be kitų jam inkriminuojamų veikų, buvo inkriminuota ir veika, dėl kurios operatyvinis tyrimas ne tik kad buvo galimas, bet ir vykdomas Å¡ioje byloje. Teisminio proceso metu, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs iÅ¡slaptintus dokumentus, fiksuotus duomenis, juos analizavo visų byloje surinktų duomenų kontekste ir nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje pateikė motyvuotas jų pripažinimo įrodymais bei vertinimo iÅ¡vadas.

Tuo pačiu sprendė, kad veika iÅ¡ BK 228 str. 2 d. turi bÅ«ti perkvalifikuota į BK 228 str. 1 d. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad operatyvinio tyrimo metu surinkti duomenys vertinant E. B. pareikÅ¡to kaltinimo pagrįstumÄ naudoti teisėtai. Juolab, kad ir kasacinės instancijos teismo praktikoje yra konstatuota, jog nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas baudžiamojo proceso metu negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo.Apeliaciniame skunde taip pat dėstomi argumentai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis paremtas prielaida dėl papildomų darbų atlikimo ir kitokio TV ekrano įrengimo (duomenys neskelbtini) miesto stadione laiko, teigiant, kad byloje esančių įrodymų visumos nepakanka iÅ¡vadai, jog Å¡ie darbai buvo atlikti iki 2010 m. kovo mėnesio, patvirtinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie argumentai nepagrįsti. PrieÅ¡ingai nei apeliuojama, byloje buvo surinkta pakankamai duomenų nurodytai faktinei aplinkybei nustatyti. Apygardos teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė iÅ¡samius ir pakankamus duomenis, kuriais grindė iÅ¡vadÄ , kad (duomenys neskelbtini) miesto stadione papildomi darbai ir TV ekrano įrengimas buvo atliktas iki 2010 m. kovo mėnesio, todėl jų papildomai apeliacinės instancijos teismas nekartoja. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byloje surinkti duomenys buvo iÅ¡tirti, įrodymai nuosprendyje iÅ¡analizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai iÅ¡dėstyti.

Pažymėtina, kad pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymus vertina teismas, ir tai yra jo prerogatyva, teisė bei pareiga. Proceso dalyviai gali siÅ«lyti savo vertinimÄ , tačiau jų pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Å ioje byloje, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nėra pagrindo teigti, jog byloje surinktų įrodymų visumos nepakanka ar, kad teismas netinkamai juos vertino, iÅ¡vadai dėl papildomų darbų ir kitokio TV ekrano įrengimo (duomenys neskelbtini) miesto stadione atlikimo laiko pagrįsti.

Ir nors nuteistojo gynėjo kritikuojama apygardos teismo iÅ¡vada, kad be kitų pirmosios instancijos teismo nurodomų ir aptartų įrodymų, Å¡iÄ aptariamÄ aplinkybę patvirtino ir iÅ¡ esmės neneigė visi byloje apklausti kaltinami asmenys, akcentuojant E. B., V. M., D. O., V. R. bei liudytojo D. K. parodymus, kuriuose pastarieji nurodė aplinkybes dėl TV ekrano valdymo kompiuterinės sistemos įdiegimo, tęsiamų derinimo ir elektros tiekimo užtikrinimo darbų, apmokymų dirbti tokia sistema, tačiau kaip matyti Å¡ių asmenų parodymai, jų metu nurodomos aplinkybės, buvo vertinamos visų byloje esančių duomenų kontekste, kas taip pat leido pirmosios instancijos teismui padaryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ dėl papildomų darbų ir TV ekrano įrengimo stadione laiko, t. y. konstatuoti, kad minėti darbai buvo atlikti 2010 m. kovo mėnesį, o ne kaip bandoma tvirtinti 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.

Juo labiau, atsižvelgus į Å¡ių asmenų duotus parodymus, matyti, kad prieÅ¡ingai nei bandoma tvirtinti, iÅ¡ jų taip pat matyti, kad tam tikri darbai (TV ekrano karkaso pastatymas, jo užkėlimas, TV video įrangos sumontavimo tikrinimas ir pan.) buvo atlikti dar iki vieÅ¡ojo pirkimo konkurso tokiems darbams atlikti paskelbimo. Byloje apklaustas E. B. iÅ¡ esmės patvirtino, jog rekonstruojant stadionÄ atsirado papildomų darbų atlikimo bÅ«tinybė dėl techninio projekto klaidų apie kurias rangovas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) dalyvaudamas vieÅ¡uosiuose pirkimuose negalėjo žinoti bei įvertinti, jog tokių darbų forminimas buvo vilkinamas ir tęsėsi iki 2010 m. birželio mėnesio pabaigos, kol UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pakvietimÄ pateikti pasiÅ«lymÄ ir dalyvauti supaprastintose neskelbiamose derybose.

IÅ¡ Å¡io asmens parodymų matyti, kad nors sutartis dėl papildomų darbų atlikimo ir TV ekrano įrengimo ir buvo pasiraÅ¡yta 2010 m. rugpjūčio 10 d., tačiau tam tikri darbai kurie trukdė atlikti rangos sutartį buvo atlikti tiek 2009 m. pabaigoje, tiek vėliau, o tokių atliktų darbų aktai suraÅ¡yti 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, po sutarties pasiraÅ¡ymo. Be kita ko, jis nurodė, kad TV ekranas ir valdymo pultas buvo sumontuoti ne tuo pačiu metu, medžių kirtimas atliktas 2009 m. pabaigoje ir 2010 m. balandį, Å¡akų genėjimas virÅ¡ teniso kortų prieÅ¡ pat valstybinę komisijÄ , žibintai sumontuoti 2009 m. pabaigoje, o kita įranga 2009 m. birželį.

Byloje apklaustas V. M. parodė, kad visi nenumatyti darbai bei papildomi užsakovo pageidavimai buvo įtraukti į pasitarimų protokolus ir pasirašyti įgaliotų asmenų. Darbai kurie trukdė atlikti pagrindinius darbus, buvo atlikti statybos metu, maždaug 2009 m. rudenį. Šakų genėjimo virš teniso kortų darbai buvo atliekami 2010 m. pavasarį, 2009 m. buvo pakloti pagrindai po bėgimo takais, kadangi be to nebuvo galima padaryti pagrindinių darbų. Du priešlėktuviniai žibintai buvo pastatyti 2009 m. rudenį, ir dar du 2010 m. pavasarį, kadangi buvo papildomi reikalavimai.

AikÅ¡telės varteliai buvo sumontuoti prieÅ¡ komisijÄ , maždaug 2010 m. gegužės mėnesį. Rutulio stÅ«mimo sektoriaus įrengimas, bortelių latakų iÅ¡ardymas dėl bÅ«tinumo atlikti 2009 m. rudenį. TV įranga sumontuota 2010 m. rugpjÅ«tį, o iki tol buvo daromi pamatai stiebas. 2010 m. kovo mėnesi užkeltas ekranas, jo korpusas be įrangos. Byloje apklaustas V. R. parodė, kad aktus dėl atliktų darbų surašė rugpjūčio mėnesį, nes taip buvo nurodyta užsakovo. Darbus stadione pradėjo atlikti 2009 m., juos atlikinėjo etapais, kurie buvo baigti prieÅ¡ pat objekto pridavimÄ komisijai. 2010 m. vasarÄ buvo atliekami smulkÅ«s darbai, statomos rozetės, „ūpsai“ (nepriklausomi maitinimo Å¡altiniai), foto relės, automatai, apsaugos nuo perkrovimo ir pan.

D. O. parodė, kad su jų bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. sausio mėnesį buvo sudaręs sutartį dėl ekrano pastatymo, suderinimo ir montavimo. EkranÄ nupirko 2010 m. sausio mėnesį, o į stadionÄ jis buvo atvežtas 2010 m. kovÄ . 2010 m. pasirašė aktÄ už dalį atliktų veiksmų. Paties ekrano ir panelių montavimÄ atliko 2010 m. pavasarį. Po to atsirado trÅ«kumų, dėl ko buvo atliekami papildomi darbai, nupirkta papildoma įranga, kuri sumontuota 2010 m. gegužės vidury.

Pirmi mokymai dirbti su ekranu buvo padaryti 2010 m. gegužės mėnesį. Ekrano korpusas buvo pastatytas per pirmus metų mėnesius – vasarį-kovÄ , paskui buvo sudėti moduliai. Balandžio mėnesį buvo testuojama, gegužės pabaigoje nustatyta, jog trÅ«ksta vėdinimo, dėl ko nupirkta kondicionavimo įranga, kuri sumontuota 2010 m. gegužės viduryje. Liudytoju byloje apklaustas D. K. negalėjo nurodyti, kada buvo sumontuota ekrano įranga, parodė tik tai, kad 2010 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, prieÅ¡ atidarymo rungtynes dalyvavo mokymuose, kuomet buvo mokomas dirbti su ekranu.

Taigi, Å¡ių asmenų parodymai vertinant juos visumoje su kitais bylos duomenimis, leido apygardos teismui daryti atitinkamas iÅ¡vadas. Byloje pagrįstai nustatyta, kad tiek papildomi darbai, tiek kitokio ekrano įrengimas nebuvo numatyti statybų rangos sutartyje ir jos prieduose, Å¡ie darbai buvo atliekami aptariant tokių darbų atlikimÄ pasitarimuose, kuriuose dalyvaudavo visi suinteresuoti asmenys ((duomenys neskelbtini) savivaldybės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) sporto rekreacijos centro atstovai).Savo apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad teismo iÅ¡vadų dėl stadione papildomų darbų atlikimo ir kitokio TV ekrano įrengimo iki 2010 m. kovo mėnesio nepatvirtino byloje esantys operatyvinių veiksmų atlikimo ir apžiÅ«ros protokolai, kuriuose fiksuotas slaptas ar vieÅ¡as (duomenys neskelbtini) miesto stadiono stebėjimas ir Å¡io stebėjimo rezultatai, apeliuojant į laikÄ , jo trukmę, kurio metu buvo stebimas stadionas ir fiksuojami jame atlikti darbai.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija dėl Å¡ių argumentų pažymi, kad (duomenys neskelbtini) miesto stadiono stebėjimas truko pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , t. y. buvo vykdomas nuo 2010-04-16 iki 2010-10-06, ir prieÅ¡ingai nei bandoma įrodyti, įvairiu ir pakankamu laiko intervalu. Stebėjimai ir jų metu fiksuojama stadiono aplinka, buvo atliekami tiek rytinėmis, tiek popietinėmis ir vakarinėmis valandomis (t. 2, b. l. 75-141). Å ių stebėjimų metu darytose fotonuotraukose buvo fiksuota stadiono bÅ«klė, kuri kaip matyti stebimu laikotarpiu nekito.

Nuo pat pradžių tokių veiksmų atlikimo, fiksuota, kad tiek TV ekrano įrengimas, tiek kiti papildomi darbai jau buvo atlikti dar iki tol, kol dėl jų 2010-06-28 - liepos 1 d. įvyko du viešųjų pirkimų konkursai ir dėl to 2010-08-23 suraÅ¡ytos ir pateiktos vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų ataskaitos. Nesutiktina su argumentu, jog Å¡ių protokolų informatyvumas neleidžia daryti iÅ¡vados, jog jie neginčijamai įrodo faktÄ , kad jokie darbai stadione nebuvo vykdomi. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo duomenis, užfiksuotus minėtuose protokoluose, vertinti kritiÅ¡kai ir jais nesivadovauti nėra.

Juolab, kad faktÄ apie papildomų darbų atlikimÄ ir kitokio TV ekrano įrengimÄ stadione iki 2010 m. kovo mėnesio patvirtina ne tik operatyvinių veiksmų atlikimo ir apžiÅ«ros protokolai, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai (bylos proceso dalyvių parodymai, fiksuoti nuteistųjų bei kitų asmenų pokalbiai, dokumentai paimti kratų metu, kita bylos medžiaga), kuriuos pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai nurodė skundžiamame nuosprendyje. Pažymėtina, kad įrodinėjimo prasme, svarbu bylos duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumoje.

Minėtais protokolais buvo įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, kuris buvo susijęs su Å¡ioje byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis. Taigi, pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad minėti duomenys bylos aplinkybių visete įrodė Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes dėl stadione atliktų darbų pabaigos, įrodinėjimÄ reglamentuojančių BPK nuostatų nepažeidė, nes Å¡iÄ faktinę aplinkybę grindė jÄ liečiančių ir leistinų įrodymų viseto vertinimu. Juolab, kad ir visų byloje esančių įrodymų visuma patvirtina faktÄ , kad Å¡iuose protokoluose fiksuoti duomenys yra teisingi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iais įrodymais rėmėsi.

Tuo tarpu gynėjo apeliaciniame skunde nurodomas savitas vertinimas dėl stadiono stebėjimo laiko ir fiksuotų rezultatų, nepaneigia minėtuose procesiniuose dokumentuose esančių duomenų teisingumo ir įrodomosios reikÅ¡mės. Apeliaciniame skunde taip pat dėstomi argumentai dėl E. B. pripažinimo kaltu ir nuteisimo už tikrų dokumentų suklastojimÄ ir jų panaudojimÄ , tvirtinant, jog nuteistasis tokių jam inkriminuotų veiksmų neatliko. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

PrieÅ¡ingai nei nurodoma apelianto, dėl Å¡ios kaltinimo dalies E. B. nuteisęs pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, juos vertino tiek kiekvienÄ atskirai, tiek jų visetÄ bei pagrįstai konstatavo, jog byloje pakanka duomenų patraukti atsakomybėn E. B. pagal BK 300 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų vertinimu. Kaip jau minėta aukščiau, pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kad pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Å ioje BK 300 str. dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vienÄ iÅ¡ BK 300 str. 1 d. dispozicijoje iÅ¡vardytų pavojingų veikų. BK 300 str. esanti teisės norma saugo valdymo tvarkÄ , dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumÄ , informacijos dokumente patikimumÄ ir taip užtikrina normaliÄ , teisingÄ dokumentų apyvartÄ . Jei dokumente įraÅ¡yti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiÅ«riu.Nagrinėjamu atveju matyti, jog yra aktualus tikrų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas.

Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Šioje byloje nustatyta, kad ruošiant, pravedant ir realizuojant viešųjų pirkimo konkursus buvo įforminti dokumentai, kurie apygardos teismo buvo įvertinti kaip suklastoti. Tokiems dokumentams buvo priskirti ir 2010-06-30 teikti dveji pasiūlymai atitinkamai dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų bei TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo, kuriuos pasirašė E. B..

Tai, jog minėti dokumentai buvo pasiraÅ¡yti E. B. ir, kad tokie dokumentai buvo suraÅ¡yti. neginčijamai nustatyta. To iÅ¡ esmės neneigė ir pats nuteistasis. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad nurodyti dokumentai (pasiÅ«lymai dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų ir TV video ekrano ir jo sumontavimo darbų pirkimo) laikomi dokumentais BK 300 str. prasme, kadangi juose buvo įtvirtinta juridinę reikÅ¡mę turinti informacija, kurios pagrindu buvo neteisėtai ir nepagrįstai sukurtas teisėtai vykstančių viešųjų pirkimų procedÅ«rų ir Å¡ių procedÅ«rų pasekmių realizavimas, kÄ pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo apygardos teismas.

Å ioje byloje, įvertinus surinktų įrodymų visetÄ , buvo nustatyta faktinė aplinkybė, kad tiek stadiono rekonstrukcijos papildomi darbai, tiek kitokio TV video ekrano sumontavimas buvo baigti dar iki viešųjų pirkimų procedÅ«rų pradžios ir, kad tokius rekonstruojamo stadiono darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pasiraÅ¡yti vieÅ¡iesiems pirkimams pateikti pasiÅ«lymai buvo teikti tik dar dėl tokių darbų pirkimo. Taigi, Å¡ių aptariamų dokumentų pateikimu viešųjų pirkimų konkursui dėl stadione reikalingų darbų atlikimo ir po to sekusiais tokių procedÅ«rų rezultatais buvo bandoma parodyti, kad tiek papildomi darbai, tiek ekrano įrengimas (sumontavimas) buvo atlikti vėliau (2010 m. rugpjūčio mėnesį), t. y. po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskelbtas tokio konkurso laimėtoju.

Tuo tarpu tai, kad minėti darbai stadione buvo atlikti iki viešųjų pirkimų procedÅ«rų organizavimo, iÅ¡ esmės patvirtinta byloje apklaustų proceso dalyvių parodymais, operatyvinių veiksmų metu surinktais duomenimis, dokumentais paimtais kratų metu ir kita bylos medžiaga, todėl iÅ¡vada apie minėtų dokumentų suklastojimÄ ir jų panaudojimÄ pagrįstai grindžiama Å¡ių duomenų visuma.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį nepakankamai aiÅ¡kiai aptarė, kuriame iÅ¡ pasiÅ«lymų lapų buvo įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenis, taip atimdamas galimybę suprasti, kuris pasiÅ«lymo lapas turimas omenyje.

Taip pat tai, kad nei viename iš pasiūlymų nėra parašyta, kad papildomi darbai bei TV video ekrano ir jo montavimo darbai dar tik bus perkami. Tokie apeliaciniame skunde nurodyti motyvai laikytini nepagrįstais, jie niekaip nepaneigia apygardos teismo padarytų išvadų ir tėra nuteistojo gynėjo savaip pateikiama teismo padarytų išvadų interpretacija, kuri nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Tuo pačiu, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pats pasiūlymas, atitinkamai dėl stadione papildomų darbų pirkimo ir TV video ekrano pirkimo ir jo sumontavimo darbų, susidarė iš dviejų lapų, bei jo priedų.

Å ių pasiÅ«lymų antrame lape yra E. B. paraÅ¡ai (t. 4, b. l. 53; t. 5, b. l. 1). Byloje surinktų duomenų visuma nustatyta, kad įraÅ¡ant pasiÅ«lymus apie minėtų darbų pirkimÄ , buvo įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad į Å¡iuos pasiÅ«lymus įraÅ¡ant tikrovės neatitinkančius duomenis dėl minėtų darbų pirkimo bei juos pasiraÅ¡ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, buvo suklastoti tikri dokumentai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Å¡ių dokumentų įrodomosios reikÅ¡mės, pagrįstai rėmėsi baudžiamojoje byloje nustatyta faktine aplinkybe, kad viešųjų pirkimų konkursai buvo vykdomi jau esant atliktiems papildomiems darbams bei nupirktam ir įrengtam video ekranui stadione, t. y. fiktyviai, jog aptariami darbai stadione dar iki jų pirkimo viešųjų pirkimų procedÅ«rų pagrindu, jau buvo atlikti. Todėl teismo iÅ¡vada, kad tiek viename, tiek kitame pasiÅ«lymo lape buvo įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenis, pagrįsta.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino E. B. elgesio pasiraÅ¡ant pasiÅ«lymus subjektyvinių aspektų, pažymint, kad duomenų kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog pastarajam ne tik buvo žinoma, bet ir tai, kad jis suvokė apie (duomenys neskelbtini) miesto tarnautojų ketinimus, jų neteisėtumÄ bei savo veiksmais prie to prisidėjo, fiksuota nebuvo.

Vertindama tokius apeliaciniame skunde nurodytus argumentus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skunde pateikiama sava gynėjo byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo galimybė jo ginamojo atliktų veiksmų atžvilgiu, aptariant 2009-03-03 tarp (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytÄ rangos sutartį, akcentuojant, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo svarbu iÅ¡ kokių lėšų bus atsiskaitoma už atliktus darbus pagal pasiraÅ¡ytÄ sutartį, kad jokie savavaliÅ¡ki darbai nebuvo atliekami, kurie nebuvo sutarti minėta sutartimi ar gamybiniuose pasitarimuose ir pakeistoje techninėje dokumentacijoje, tuo pačiu apeliuojant ir į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės darbuotojų delsimÄ Ä¯forminti tiek papildomų darbų, tiek TV video ekrano įrengimÄ , pirkimÄ bei atsiskaitymÄ už juos.

Tačiau iÅ¡ pirmosios instancijos teismo atlikto Å¡ioje byloje visų proceso dalyvių (nuteistųjų, liudytojų) parodymų, operatyvinių veiksmų atlikimo metu surinktų duomenų ir kitų bylos įrodymų vertinimo, negalima daryti iÅ¡vados, kad apygardos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo normas reglamentuojančias bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles. Byloje pripažinti įrodymais bylos duomenys įvertinti ir atskirai, ir kaip visuma, iÅ¡analizuoti visi bylai reikÅ¡mingi duomenys.

Teismas iÅ¡dėstė pakankamus įrodymus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus duomenis. Byloje esantys duomenys iÅ¡tirti iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, jų analizė pateikta susiejant juos į vientisÄ loginę grandinę. Todėl, tai, kad teismas tam tikras bylos aplinkybes, vadovaudamasis surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, byloje vertino ne taip, kaip tai konkrečiu atveju vertina apeliantas, nereiÅ¡kia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.Pažymėtina, kad kvalifikuojant veikÄ dėl suklastoto tikro dokumento panaudojimo pagal BK 300 str. 1 d., bÅ«tina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčiÄ , kad jis suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, supranta, kad panaudoja suklastotÄ dokumentÄ , kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sÄ moningai, nori taip veikti.

Tuo pačiu akcentuotina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad E. B. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, parengė dokumentus, kuriuose buvo įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl pasiÅ«lymų apie minėtus darbus reikalingus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijai atlikti, kurių teisingumÄ patvirtino savo paraÅ¡ais, Å¡iuos dokumentus gabeno ir pateikė viešųjų pirkimų komisijai, sudarytai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės atstovų.

Tai, kad E. B. buvo žinoma, jog viešųjų pirkimų konkursai stadiono rekonstrukcijos papildomiems darbams ir TV video ekrano, jo sumontavimui, pirkti bus vykdomi ir buvo vykdomi jau esant Å¡iems minėtiems darbams atliktiems, patvirtino byloje surinkti duomenys. Operatyvinių veiksmų atlikimo metu 2010-06-10 fiskuotu telefoniniu pokalbiu tarp J. S. ir E. B. nustatyta, kad E. B. buvo praÅ¡oma pateikti pirminę sutartį ir joje įraÅ¡yti atitinkamÄ kainÄ dėl papildomų darbų. Å io pokalbio metu aptarta aplinkybė dėl pirminės sutarties pasibaigimo kovo 3 d., taip pat tai, kad buvo baigti visi aktavimai dėl darbų.

Be kita ko, E. B. buvo informuotas apie vieÅ¡uosius pirkimus, kad turi bÅ«ti gauti visi paraÅ¡ai, kad jau kitÄ dienÄ viskas atsidurtų vieÅ¡uosiuose pirkimuose (t. 1, b. l. 173-174). Å ių veiksmų atlikimo metu 2010-06-11 fiksuotu pokalbiu tarp J. S. ir V. M. nustatyta, kad J. S. papraÅ¡ius V. M. pasiteirauti E. B. iki kurios dienos gali atlikti papildomus darbus ir sumontuoti TV video ekranÄ , pastarasis nurodė, kad viskas jau yra padaryta (t. 1, b. l. 175). Netrukus po Å¡io pokalbio fiksuotas dar vienas pokalbis vykęs tarp J.

S. ir E. B. aptariant sutartis dėl papildomų darbų ir įrangos stadione, reikalingo termino darbams atlikti, Å¡io pokalbio metu E. B. nurodo, kad viskas jau yra padaryta, o J. S. į tai atsakydama nurodo, kad apie tai sužinojo tik vakar iÅ¡ mero (t. 1, b. l. 176). Be kita ko, E. B. duodamas parodymus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, iÅ¡ esmės patvirtino, kad jam buvo žinomi nenumatytų papildomų darbų ir kitokio ekrano įrengimo faktai, kadangi jis tiesiogiai realizavo Å¡iuos darbus ir projektÄ , dalyvavo aptariant Å¡iuos darbus.

Tai, kad E. B. dalyvavo aptariant tokius darbus nurodė ir liudytoju apklaustas R. S.. Kolegijos vertinimu, Å¡ių duomenų, vertinant juos visų byloje surinktų įrodymų kontekste, pakanka faktui konstatuoti, kad prieÅ¡ingai nei bandoma argumentuoti skunde, prieÅ¡ parengiant pasiÅ«lymus, juos patvirtinant savo paraÅ¡u ir pateikiant vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rai atlikti, E. B. buvo žinoma apie stadione atliktus darbus (papildomus darbus ir TV video ekrano pirkimÄ bei įrengimÄ ), jog viešųjų pirkimų procedÅ«ros bus vykdomos fiktyviai, o jų rezultatai aptarti ir žinomi iÅ¡ anksto.

Tokių pasiÅ«lymų parengimas, juose nurodytų tikrovės duomenų patvirtinimas paraÅ¡ais, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tokie dokumentai buvo panaudoti tikslingai ir sÄ moningai, siekiant realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatus, E. B. suvokiant, kad vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rai pateikiami dokumentai yra su juose įraÅ¡ytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, suprantant tiek savo veiksmų neteisėtumÄ , tiek teisinius padarinius, kuriuos Å¡ie dokumentai gali sukelti. Toks E. B. atliktų veiksmų turinys rodo, kad Å¡iuos veiksmus jis padarė suvokdamas, kad daro veikÄ , kuri kelia pavojų BK 300 str. saugomai teisinei vertybei ir norėdamas taip veikti tyčia, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobÅ«dį ir padarinius, suklastojo tikrÄ dokumentÄ bei jį panaudojo.

Tuo pačiu kritiÅ¡kai vertinami ir atmestini skundo argumentai, kad E. B. tokių pasiÅ«lymų rengimo procese atsirado atsitiktinai bei buvo tikras, kad savivaldybės atstovai žino faktÄ dėl atliktų darbų, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė ketina pirkti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoti papildomus darbus, kurie jau buvo atlikti ir TV video ekranÄ , kuris jau buvo įmontuotas ir artimiausiu laiku turėjo bÅ«ti galutinai paleistas. Neabejotina, kad iÅ¡silavinęs, einantis bendrovėje generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas, turėdamas atliekamo darbo specifikos ir dalyvavimo vieÅ¡uosiuose pirkimuose patirties asmuo, bÅ«damas atsakingas už savo veiksmus, turėtų žinoti, kad viešųjų pirkimų procedÅ«ros nėra rengiamos atliktiems darbams pirkti.

Tuo tarpu, kaip nustatyta byloje, vieÅ¡ieji konkursai vyko fiktyviai, suinteresuotiems asmenims iÅ¡ anksto žinant ir suplanuojant Å¡ių viešųjų pirkimų konkursų laimėtojÄ bei rezultatÄ , tokiu tikslu siekiant įteisinti ir įforminti jau įvykusių realybėje egzistuojančių faktų buvimÄ . Ir nors pažymima, kad pats E. B. ne kartÄ telefoninių pokalbių metu yra pabrėžęs, kad nenori dalyvauti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės „žaidimuose“ forminant atliktus darbus ir už juos apmokant, vienok Å¡i aplinkybė taipogi įrodo jo suvokimÄ , ko tokiu bÅ«du ir atliekamais veiksmais buvo siekiama.

Teisėjų kolegijos vertinimu E. B. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. požymiai, todėl jo atlikti veiksmai kvalifikuoti tinkamai.Nuteistojo gynėjas skunde taip pat nurodo, kad sprendžiant E. B. atsakomybės klausimÄ pirmosios instancijos teismas neaptarė žalos ar kitokių neigiamų padarinių, kuriuos sukėlė tariamas dokumentų suklastojimas. Atsakant į šį skundo argumentÄ pažymėtina, kad kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, E. B. kaltinimas buvo pareikÅ¡tas pagal BK 300 str. 3 d., t. y. dėl to, kad suklastojus dokumentus bei tokius žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojus vykdant tariamus vieÅ¡uosius pirkimus, juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei buvo padaryta didelė turtinė žala.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei didelė turtinė žala nebuvo padaryta, dėl ko didelės turtinės žalos požymį iÅ¡ E. B. pareikÅ¡to kaltinimo klastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus paÅ¡alino. Vienok, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad paÅ¡alinus minėtÄ požymį, yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. požymiai, dėl ko veika buvo perkvalifikuota iÅ¡ BK 300 str. 3 d.

į BK 300 str. 1 d. Baudžiamoji atsakomybė BK 300 str. už dokumento suklastojimÄ ar disponavimÄ suklastotu dokumentu numatyta siekiant apsaugoti dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumÄ ir patikimumÄ . Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingÄ pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai Å¡iomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms. Kaip jau minėta, Å¡ioje byloje, ruoÅ¡iant, pravedant ir realizuojant viešųjų pirkimo konkursus buvo įforminti ir dokumentai, kurie apygardos teismo buvo vertinti kaip suklastoti.

Tokiems dokumentams buvo priskirti ir 2010 m. birželio 30 d. teikti dveji pasiÅ«lymai. IÅ¡ pirmosios instancijos skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos duomenis, konstatavo, jog bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, E. B. parengė 2010-06-30 pasiÅ«lymus, kuriuose buvo įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų bei TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo, kurių teisingumÄ patvirtino savo paraÅ¡ais, Å¡iuos dokumentus gabeno ir pateikė viešųjų pirkimų komisijai.

Tokiu bÅ«du, Å¡iuose dokumentuose įtvirtinta informacija buvo skirta neteisėtai ir nepagrįstai sukurti teisėtai vykstančių viešųjų pirkimų procedÅ«rų ir Å¡ių procedÅ«rų pasekmių realizavimui, t. y. jog kiltų atitinkami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi padariniai. Pabrėžtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Å ios veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtÄ tikslÄ â€“ įgijo tam tikrų teisių ar buvo laiku demaskuotas.

Pakanka to, kad, panaudojus suklastotÄ dokumentÄ apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-7-175-303/2015). Tačiau pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už disponavimÄ netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentÄ panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012).

Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingÄ pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai Å¡iomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2013). Nagrinėjamu atveju tokių dokumentų pateikimas, valstybės institucijai – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei viešųjų pirkimų procedÅ«rai vykdyti, ir kurios atstovai atlikdami viešųjų pirkimų procedÅ«ras turi įgaliojimus, remdamiesi pateiktais dokumentais, priimti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus sprendimus – Å¡iuo atveju papildomų darbų ir TV video ekrano, jo sumontavimo pirkimÄ , laikytina veika, atitinkančia BK 300 str. numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį, juolab, kad nusikaltimo, kurio buvimas aptariamas nagrinėjamoje byloje, pasireiÅ¡kė atliktų darbų laiko ir pagrindo aspektais, bet ne jų realumu.

Pagal Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, pasiÅ«lymuose nurodyti darbai iÅ¡ esmės jau buvo atlikti iki viešųjų pirkimų procedÅ«ros vykdymo pradžios. Taigi, vertinant Å¡io konkretaus atvejo aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, tokių pasiÅ«lymų pateikimas viešųjų pirkimų komisijai, dėl jau realiai stadione atliktų darbų, imituojant dar tik bÅ«simÄ jų pirkimÄ atitinka dokumento suklastojimo požymius ne tik pagal turinio kriterijus, bet ir teisinę reikÅ¡mę. Å ie žinomai tikri suklastoti dokumentai teisine reikÅ¡me viešųjų pirkimų komisijai buvo vienas iÅ¡ pagrindų siekiant realizuoti Å¡ių fiktyvių konkursų rezultatus ir įforminti dokumentus, patvirtinančius kitokį darbų atlikimo bÅ«dÄ ir laikÄ .

Tokiu bÅ«du žala buvo padaryta baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams bei kitiems teisiniams gėriams ir sukėlė realų pavojų tokiai žalai atsirasti. Suklastojus dokumentus ir tokius žinomai tikrus dokumentus panaudojus, E. B. savo veiksmais, padarė žalÄ valstybės ginamai vertybei. Tokių žinomai suklastotų tikrų dokumentų panaudojimas sukėlė reikÅ¡mingus padarinius siekiant realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatus, įforminant ir įteisinant stadione jau atliktus darbus.

Dėl to, nuteistojo veiksmai negali bÅ«ti laikomi nepavojingais, nepadariusiais žalos baudžiamojo įstatymo saugomai valdymo tvarkai ir kitiems teisiniams gėriams. Juolab, kad pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, E. B. veiksmai rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia – suprato savo veiksmų neteisėtumÄ ir norėjo taip veikti. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo E. B. veiksmai, parengiant pasiÅ«lymus, kuriuose buvo įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys, jų teisingumÄ patvirtinant savo paraÅ¡ais ir Å¡iuos dokumentus panaudojant, laikytini atitinkančiais BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.Nuteistojo gynėjo tvirtinama aplinkybė, kad nei (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės, nei juo labiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose nebuvo deklaruojamas neteisingas faktas, kad papildomi darbai dar nėra padaryti ar, kad nėra sumontuotas TV video ekranas buvo paneigta įvertinus Å¡ioje byloje surinktus duomenis.

PrieÅ¡ingai nei bandoma tvirtinti, nustatyta, kad aptariamais pasiÅ«lymais buvo bandoma sudaryti vaizdÄ , kad ne tik aptariami darbai stadione dar nebuvo atlikti, nors buvo prieÅ¡ingai, bet ir tuo pagrindu vykdyti viešųjų pirkimų konkursÄ . Be to, jau vien tokių dokumentų įvardinimas „pasiÅ«lymais“ rodo, kad siÅ«loma pirkti dar neatliktus atitinkamus darbus ir įrangÄ , o ne tai kas yra padaryta, ar jau įgyta. Apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, kad E. B. nepagrįstai pripažintas kaltu parengęs aptariamus pasiÅ«lymus, nes pagaminto dokumento pasiraÅ¡ymas negali reikÅ¡ti Å¡io dokumento pagaminimo.

Pažymėtina, kad oficialaus dokumento suklastojimu BK 300 str. prasme laikomas tiek viso netikro dokumento pagaminimas, tiek tikro dokumento atskirų dalių pakeitimas ar iÅ¡kraipymas. Gi paraÅ¡o padėjimas ant dokumento, taip pat yra dokumento klastojimas, nes ir atskirų dalių dokumento pakeitimas atitinka nusikalstamos veikos pagal BK 300 str. 1 d. požymius. IÅ¡ byloje esančių 2010-06-30 pasiÅ«lymų matyti, kad E. B. savo paraÅ¡u patvirtino juose įraÅ¡ytos tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ dėl pasiÅ«lymų apie darbus reikalingus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijai atlikti.

Ä®vertinus nurodytÄ aplinkybę, tai, kad baudžiamojoje byloje buvo surinkti duomenys dėl (duomenys neskelbtini) stadione atliktų darbų laiko, darytina iÅ¡vada, kad E. B. parengė oficialius dokumentus, kuriuose buvo įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ patvirtino savo paraÅ¡u, tokiu bÅ«du pakeitė dokumentų tikrumÄ ir jų turinio teisingumÄ , t. y. suklastojo tikrus dokumentus. Ta aplinkybė, jog E. B. neinicijavo ir net nedalyvavo pasitarimuose ar kažkokiuose susirinkimuose parenkant papildomų darbų ir TV ekrano pirkimo teisinę formÄ , neÅ¡alina jo atsakomybės nagrinėjamu atveju.

Argumentai, kad E. B. buvo įsitikinęs, jog tokių darbų pirkimo forma yra absoliučiai teisėta, nesuvokė, kad neteisėtai suklastoja tikrÄ dokumentÄ ir, ar panaudoja Å¡i žinomai suklastotÄ dokumentÄ , nenumatė, kad teisinėje apyvartoje atsiras suklastotas dokumentas ir tokiu bÅ«du bus įtvirtinta apgaulė, nesiekė, kad toks dokumentas bÅ«tų teisinėje apyvartoje, vertintini kritiÅ¡kai, juolab, kad kaip buvo nustatyta, Å¡ie dokumentai buvo suraÅ¡omi ir pasiraÅ¡omi E. B. žinant faktÄ apie tokių aptariamų darbų atlikimÄ .Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat nesutinka su gynėjo vertinimu, kad byloje nebuvo surinkta pakankamų įrodymų, pagrindžiančių, jog E. B. padėjo piktnaudžiauti tarnyba.

Å ioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais pagrįsta įvykių eiga ir seka, asmenų, tarp jų ir E. B. žinojimas, bendravimas, atlikti konkretÅ«s veiksmai, leido pirmosios instancijos teismui padaryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. Be to, pažymėtina ir tai, kad padėjimo piktnaudžiauti tarnyba E. B. veiksmai glaudžiai susiję su jo atliktais veiksmais suklastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas pasisakė pateikto skundo ribose.Pagal BK 228 str. 1 d. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . BÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 str. 1 d.), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Pažymėtina, jog bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 str. 2 d.). Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, Å¡ios veikos pėdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat asmuo, iÅ¡ anksto pažadėjęs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 str. 6 d.).Byloje nustatyta, kad, E. B. veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės atstovais (asmenimis, turinčiais specialiuosius subjekto požymius pagal BK 228 str.), padedant kitiems bendrininkų grupės nariams, teikdamas priemones – suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavaliÅ¡kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti sutartyje N. (duomenys neskelbtini)nenumatyti papildomi darbai ir įgyta bei sumontuota kitokia nei sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta TV video įranga (duomenys neskelbtini) miesto stadione ((duomenys neskelbtini)), padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautojams, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

Bylos nagrinėjimo metu, nuteistasis neneigė, kad buvo parengti dokumentai, kurie buvo pateikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei viešųjų pirkimų procedÅ«rai atlikti ir vykdyti, ir kurių pagrindu buvo perkami darbai stadione, kurie iÅ¡ esmės jau buvo atlikti, tačiau neigė žinojęs ir suvokęs, kad tokiais veiksmais prisideda, teikia priemonę, padedančiÄ legalizuoti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos galimai neteisėtus siekius, ketinimus. Savo ruožtu bylÄ nagrinėjęs apygardos teismas, vertindamas tokio E. B. pareikÅ¡to kaltinimo pagrįstumÄ , jo paaiÅ¡kinimus vertino ir analizavo byloje esančių įrodymų kontekste ir jais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino ar paneigė kiti byloje esantys duomenys.

Nors tvirtinama, kad E. B. nebuvo informuotas ir nežinojo apie jokius, juo labiau nedalyvavo jokiuose (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarnautojų tarpusavio susitikimuose, pokalbiuose ir derybose dėl papildomų darbų ir TV video ekrano pirkimo formos parinkimo, tačiau ši aplinkybė, kaip jau minėta nešalina jo atsakomybės ir neduoda pagrindo išvadai, jog apie tai jis nebuvo informuotas. E. B. veikė kaip įmonės, atlikusios sutartus darbus, atstovas, veikė jos vardu ir atliko tam tikrus veiksmus.

Be kita ko, byloje esantys operatyviniai bei procesinių prievartos priemonių metu gauti duomenys įrodo, kad E. B. dėl perkamų darbų (papildomų ir TV ekrano, jo sumontavimo darbų pirkimo) bendravo su savivaldybės atstovais. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuotas susitikimas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos patalpose ir vykęs pokalbis tarp M. A., J. S. ir E. B., kurio metu buvo aptariamos (duomenys neskelbtini) miesto rekonstrukcijos papildomų darbų sÄ matos ir aktai, kalbama apie pirkimų vykdymui atiduotus dokumentus (t. 1, b. l. 58-60).

Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti J. S. ir E. B. pokalbiai, atitinkamai apie stadione esantį TV ekranÄ , jo užaktavimÄ ir naujojo ekrano pirkimÄ (t. 1, b. l. 168-169), pirminės sutarties pateikimÄ , jos pasibaigimÄ , papildomų darbų atlikimo laikÄ ir jų užaktavimÄ , organizuojamus vieÅ¡uosius pirkimus ir tam reikalingų parašų surinkimÄ (t. 1, b. l. 173-174), taip pat persiųstas sutartis, E. B. pataisytÄ papildomos sutarties tekstÄ , negautÄ sutartį, darbų atlikimo grafikÄ ir jų įvykdymo aplinkybes, sužinojimÄ dėl Å¡ių darbų įvykdymo (t. 1, b. l. 176).

Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamo informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2010 m. rugpjūčio 8 d. ir 2010 m. rugpjūčio 17 d. protokoluose atitinkamai fiksuoti pokalbiai tarp E. B. ir M. A., kurių metu buvo kalbama apie sutarties pasiraÅ¡ymÄ (t. 2, b. l.

38) ir darbų atlikimo grafiko laiko pakeitimÄ , nurodant, jog darbų atlikimo laikas turi bÅ«ti nuo rugpjūčio deÅ¡imtos iki rugsėjo deÅ¡imtos (t. 2, b. l. 42). Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama, tiek iÅ¡ Å¡ioje byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumos, tiek iÅ¡ operatyvinių veiksmų ir procesinių prievartos priemonių atlikimo metu gautų duomenų, aiÅ¡kiai matyti, jog E. B. ne tik bendravo su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės atstovais dėl minėtų pirkimų, bet ir suvokė tokio atliekamo pirkimo teisinę formÄ .

Nuteistojo gynėjo nurodoma aplinkybė, jog rangos sutartyje nebuvo nurodyta, o taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesitarė su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe, iÅ¡ kokių pinigų bus finansuojami rangos darbai, Å¡ios nagrinėjamos bylos kontekste, esminės reikÅ¡mės neturi. Byloje reikÅ¡minga tai, kad E. B. teikė priemonės valstybės tarnautojams piktnaudžiauti tarnyba, t. y. klastojo dokumentus (parengė pasiÅ«lymus, kuriuose buvo įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl papildomų darbų ir TV video ekrano įrengimo, kurių teisingumÄ patvirtino savo paraÅ¡ais) ir tokius žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, taip padedant organizuoti ir vykdyti fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus bei realizuoti Å¡ių konkursų rezultatus.

Nuteistojo gynėjo argumentai, kad E. B. padėjimas piktnaudžiauti tarnyba nustatytas nebuvo, jog pastarasis ne tik, kad neketino, bet ir nesiruošė padaryti jokios žalos, diskredituoti savivaldybės ar jos tarnautojų autoritetÄ ir pan., atmestini kaip nepagrįsti, prieÅ¡taraujantys pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomajai daliai, jo apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytiems įrodymams bei motyvams, kuriais vadovaudamasis teismas nusikalstamos veikos aplinkybes pripažino įrodytomis. BK 228 str. 1 dalyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinei ar kitokio pobÅ«džio žalai valstybei, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Taikant BK 228 str. žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobÅ«džio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, Europos SÄ jungos, tarptautinės organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Didelės žalos požymis, bÅ«tinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl jis paprastai nustatomas atsižvelgiant ne tik į kilusios žalos, bet ir į pačios veikos pobÅ«dį, pažeistų įstatymo saugomų vertybių, veiklos srities, kaltininko einamų pareigų svarbÄ ir kitas konkrečias byloje nustatytas aplinkybes.

Taigi, būtinas piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymis – didelė žala, kuri kaip minėta, gali būti ir turtinio, ir/ar neturtinio pobūdžio. Nagrinėjamoje byloje konstatuotas neturtinės žalos požymis, kuris nustatytas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nuosprendyje išsamiai motyvuota ne tik tai, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė padėjimas piktnaudžiauti tarnyba, bet ir kuo pasireiškė bei kam buvo padaryta didelė neturtinio pobūdžio žala. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatuoti, kad E. B. atžvilgiu baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, kad E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 str. 1 d. su nuoroda į BK 24 str. 6 d., nenustačius jo veikoje šios nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra pagrindo.

Nuteistojo E. B. bendrininkavimas su kitais Å¡ioje byloje nustatytais asmenimis, dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 str. 1 d., byloje įrodytas, jo vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ nuosprendyje iÅ¡samiai ir tinkamai atskleistas. Byloje nustatyta, kad E. B. ne tik veikdamas bendrininkų grupėje, norimam tikslui pasiekti, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, bet ir teikdamas priemones padėjo bendros nusikalstamos veikos vykdytojams piktnaudžiauti tarnyba. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tai, kokie buvo E. B. veiksmai, kokios priemonės buvo teikiamos, yra nurodyta, iÅ¡analizuota ir įvertinta.

Esant Å¡ioms aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo pagrindų nuteistojo E. B. atžvilgiu, todėl apeliacinis skundas, kuriuo praÅ¡oma jį panaikinti ir nuteistÄ jį iÅ¡teisinti, atmestinas. Dėl nuteistojo G. K. apeliacinio skundo argumentų. IÅ¡ nuteistojo G. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas, praÅ¡ydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ esmės nesutinka su byloje iÅ¡tirtų įrodymų vertinimu, teigiant, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neįrodžius jo kaltumo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme.

Tokie skundo argumentai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos, atmetami kaip nepagrįsti.Teisėjų kolegija, patikrinus ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme iÅ¡tirtus įrodymus, jų visetÄ , bei padarė pagrįstas iÅ¡vadas neprieÅ¡taraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo G.

K. padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų ir jų apimties, jas teisiÅ¡kai įvertino. Ir nors iÅ¡ esmės teigiama, kad apygardos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, tinkamai neįvertino bylos duomenų, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias ir prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas, jas iÅ¡ esmės grįsdamas netinkamai vertindamas bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo normomis, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytais reikalavimais.

Kolegijos vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė. Kaip jau akcentuota aptariant ir kitų apeliantų skundų argumentus, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ byloje, prerogatyva.

BPK 20 str. 2 d. ir 5 d. nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu kaltininkui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui, t. y. BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus teismo motyvus dėl įrodymų vertinimo G. K. atžvilgiu, dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės visų byloje esančių duomenų kontekste, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos įrodymus, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ nuteistojo atžvilgiu. Pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoti, kad G. K. atžvilgiu baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, neturi pagrindo.Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, G.

K., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigose, veikdamas bendrininkų grupėje suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, taip pat, teikdamas priemones padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus 338 800 litų (98 123,26 eurų) sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ 90 753, 33 litų (26 283,98 eurų) sumai didesnės vertės, taip pat tai, jog Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose 2010-06-29 parengė ir atspausdino įgaliojimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), juose atitinkamai įraÅ¡ydamas žinomai melagingus duomenis apie tai, kad įgaliojimai galioja (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos vykdomoms supaprastintoms neskelbiamoms deryboms „(duomenys neskelbtini) miesto stadiono, futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimui ir TV video ekrano bei jo sumontavimo pirkimui“.

Å iuos įgaliojimus patvirtino savo paraÅ¡u, taip suklastodamas tikrus dokumentus bei tokius žinomai suklastotus dokumentus 2010 m. birželio 29-30 d. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotojui E. B., tikslu juos pateikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijai dėl viešųjų pirkimų vykdymo, taip panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2010 m. rugpjūčio 9-10 d., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)yra įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog papildomi darbai bei TV video įranga ir jos montavimo darbai dar tik bus perkami, pasirašė Å¡ias sutartis, taip jas suklastodamas.

Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2010 m. rugpjūčio 18-20 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, žinodamas, jog sÄ skaitose faktÅ«rose serija KOR Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jų pridėtuose dokumentuose atliktų darbų aktuose yra įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys apie papildomų darbų atlikimo bei TV video įrangos įgijimo ir sumontavimo datÄ , patvirtino Å¡ias sÄ skaitas faktÅ«ras savo paraÅ¡u, taip suklastodamas tikrus dokumentus ir juos 2010-08-20 pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai apmokėjimui, taip panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus.

Taip pat tai, kad G. K. veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, teikdamas priemones – suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, kurių pagrindu buvo nupirkti 2010-08-10 – 2010-09-02 savavališkai UAB „ (duomenys neskelbtini)“ atlikti sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)nenumatyti papildomi darbai ir įgyta ir sumontuota kitokia nei sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta TV video įranga (duomenys neskelbtini) miesto stadione ((duomenys neskelbtini)) padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės darbuotojams, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos Valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojų vardai.

BylÄ iÅ¡nagrinėjęs apygardos teismas, iÅ¡vadÄ apie E. B. dalyvavimÄ padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas grindė byloje surinktų duomenų visuma, t. y. iÅ¡tyręs ir įvertinę apklaustų proceso dalyvių (kitų nuteistųjų, liudytojų) parodymus, operatyvinio veiksmų vykdymo metu surinktus duomenis bei kitus byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis (kurie buvo gauti ir surinkti įstatymų nustatyta tvarka, užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose). Nors Å¡ios bylos tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu G.

K. kaltės dėl jam inkriminuojamų veikų nepripažino, neigė bet kokį susitarimÄ atlikti nusikalstamus veiksmus, tokius jo argumentus pirmosios instancijos teismas vertino ir analizavo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir jais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino ar paneigė kiti byloje esantys duomenys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius kontroliavo atliekamus darbus rekonstruojamame stadione, kad jam buvo žinomas tokių atliekamų darbų kiekis, jis aptarinėjo juos su kitu Å¡ioje byloje nuteistu nusikalstamos veikos bendrininku.

Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jog savo atliktais veiksmais prisidėjo prie bendro nusikalstamos veikos plano įgyvendinimo. Apelianto tvirtinimu, baudžiamojoje byloje surinktų duomenų nepakanka jo asmeniniams ryšiams su šioje byloje pripažintais nusikalstamos veikos bendrininkų grupės nariais pagrįsti, neatskleistas susitarimas veikti bendra tyčia. Tačiau tokie apelianto skundo argumentai, taip pat laikytini nepagrįstais.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė bendrininkavimo nuostatas. Kaip jau minėta aukščiau, atsakant į kitų Å¡ioje byloje apeliantų skundų argumentus, pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ apibrėžiamas kaip tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Kitaip tariant, bendrininkavimas yra objektyviai ir subjektyviai suderinti veiksmai, kai visi bendrininkai ne tik kad faktiÅ¡kai veikia kartu, bet ir suvokia veikiantys bendrininkų grupe ir darantys neteisėtus veiksmus.

Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi bÅ«ti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobÅ«dis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius.

BÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 str. 1 d.), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiÅ¡kai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog bÅ«tų nustatyta bendrininkavimo sudėtis.

Tuo pačiu pažymėtina, kad svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamÄ veikÄ atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kartu su vykdytoju bent iÅ¡ dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, prieÅ¡ingai nei bandoma tvirtinti, nuteistojo G.

K. bendrininkavimas klastojant dokumentus ir juos panaudojant, taip pat padėjimas teikiant priemones bendros nusikalstamos veikos vykdytojams piktnaudžiauti tarnybine padėtimi byloje nustatytas, jo atliktų veiksmų svarba ir vaidmuo darant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nuosprendyje pakankamai iÅ¡samiai atskleistas. Skundžiamame nuosprendyje tai, kokie buvo G. K. veiksmai, kokios priemonės buvo teikiamos yra nurodyta, iÅ¡analizuota ir įvertinta. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bei detalizavo Å¡ioje byloje nustatytÄ bei bylos medžiaga pagrįstÄ G.

K. nusikalstamų veikų mechanizmÄ visų bendrininkų bendrų veikų kontekste. Å ioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad 2010-06-29 parengtų įgaliojimų dalyse Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nustatyta, kad įgaliojimai galioja (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos vykdomoms supaprastintoms neskelbiamoms derybos „(duomenys neskelbtini) miesto stadiono, futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimui ir TV video ekrano bei jo sumontavimo pirkimui“, buvo įraÅ¡yti žinomai melagingi duomenys, t. y. dalyvauti ir atstovauti įmonę asmeniui supaprastintose neskelbiamose derybose dėl darbų stadione, kurie faktiÅ¡kai jau buvo atlikti.

Šie įgaliojimai buvo pasirašyti G. K., taip patvirtinant juose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis ir pateikti įgaliotam asmeniui (UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotojui E. B.), tikslu pateikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijai viešiesiems pirkimams vykdyti, tokiu būdu juos panaudojant. Be kita ko, šių įgaliojimų pagrindu įgalioto asmens buvo parengti pasiūlymai, kurie apygardos teismo taipogi įvertinti kaip suklastoti, nustačius, kad juose taip pat įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl pasiūlymų apie minėtus darbus, kurie irgi buvo pateikti viešųjų pirkimų procedūrai vykdyti.

Taigi minėti dokumentai buvo vieni iÅ¡ pagrindų siekiant viešųjų pirkimų bÅ«du įforminti dokumentus patvirtinančius kitokį darbų atlikimo bÅ«dÄ ir laikÄ . Be to, realizuodamas savo dalį veiksmų realizuojant bendrÄ nusikalstamÄ ketinimÄ , G. K. pasirašė 2010-08-10 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas apie jose įraÅ¡ytus tikrovės neatitinkančius duomenis, jog papildomi darbai bei TV video įranga ir jos montavimo darbai dar tik bus perkami, nors faktiÅ¡kai jie jau buvo atlikti, bei 2010 m. rugpjūčio 18-20 d.

PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Serijos KOR Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su jose nurodytomis aplinkybėmis dėl papildomų darbų atlikimo bei TV video įrangos įgijimo ir sumontavimo laiko, kurias 2010-08-20 pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai apmokėjimui. Taigi visi Å¡ie dokumentai įtvirtino atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kurios pagrindu buvo ne tik neteisėtai ir nepagrįstai sukurtas teisėtai vykstančių viešųjų pirkimų procedÅ«rų atlikimas, bet ir Å¡ių procedÅ«rų pasekmių realizavimas.

G. K. bendri neteisėti veiksmai sudarė sÄ lygas viešųjų pirkimų konkursams, kurie vyko fiktyviai, suinteresuotiems asmenims iÅ¡ anksto žinant ir planuojant tokių viešųjų pirkimų konkursų laimėtojÄ bei rezultatÄ , įteisinant jau įvykusių, realybėje egzistuojančių faktų buvimÄ , t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų papildomų darbų atlikimÄ ir kitokio TV video ekrano įrengimÄ , dar prieÅ¡ atliekant viešųjų pirkimų procedÅ«ras dėl jų.

Tokiu bÅ«du G. K., teikdamas priemones (suklastodamas tikrus dokumentus ir tokius žinomai suklastotus dokumentus panaudodamas), padėjo bendros nusikalstamos veikos vykdytojams piktnaudžiauti tarnybine padėtimi – pravesti fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus ir įgyvendinti rezultatÄ , kuris nebÅ«tų įgyvendintas be tokių jo veiksmų atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, visos nurodytos aplinkybės, jas vertinant ir analizuojant visų byloje surinktų duomenų kontekste, leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl jų reikÅ¡mės įrodinėjant G.

K. dalyvavimÄ aptariamų nusikalstamų veikų padaryme, jo atliktų veiksmų apimties ir svarbos. Pažymėtina, kad tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nors G. K. neigia pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog jis buvo bendrininkas (padėjėjas) ir savo tyčiniais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamos veikos, visgi pabrėžtina, kad apie bendrininkų susitarimÄ sprendžiama ne tik iÅ¡ jų parodymų, bet ir nustatytų jų bendrų veiksmų bei iÅ¡ kitų bylos aplinkybių, t. y. sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-693/2015).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius bendrininkavimo ir kiekvienos nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, vertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįsta iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 str. 5 d.), ko pagrindu padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad G. K. suprato dalyvaujantis bendroje nusikalstamoje veikoje ir tokio bendrininkavimo tikslai jam buvo aiÅ¡kÅ«s. Aplinkybė, kad G.

K. nebuvo pažįstamas su didžiÄ ja dalimi, kaip Å¡ios nusikalstamos veikos bendrininkais įvardintais asmenimis, neÅ¡alina jo atsakomybės. Å io nuteistojo veiksmais bendrai nusikalstamai veikai buvo reikÅ¡mingi, nes sudarė sÄ lygas kitų bendrininkų veiksmams. Tai, kokiu bÅ«du su G. K. buvo susitarta bendrininkauti, esminės reikÅ¡mės neturi, nes nustatyti neteisėti veiksmai, vertinant juos kartu su kitais pirmosios instancijos teismo įvertintais įrodymais, patvirtina tokį susitarimÄ buvus ir Å¡is susitarimas, kaip nustatyta byloje, buvo įgyvendintas.

G. K. atliko veiksmus, be kurių nebÅ«tų įmanoma atlikti tam tikras procedÅ«ras ir jų pagrindu įforminti tam tikras, Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes. Apeliaciniame skunde taip pat dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama, jog apeliantas (G. K.) pasiraÅ¡ydamas įgaliojimus, juos suklastojo. Pažymima, kad įgaliojimai buvo iÅ¡duoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui (E. B.), kad pastarasis galėtų atstovauti bendrovę derybose su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe dėl darbų stadione, taip pat tai, kad pasiraÅ¡ant įgaliojimus, sutartis bei sÄ skaitas faktÅ«ras, jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, neturėjo tikslios informacijos apie darbų eigÄ minėtame stadione, nežinojo, kad pasiraÅ¡o dokumentus dėl darbų, kurie jau buvo atlikti.Pasisakydama dėl Å¡ių skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad kaip jau buvo minėta aukščiau, nagrinėjamu atveju pravedant ir realizuojant viešųjų pirkimų procedÅ«ras dėl darbų (duomenys neskelbtini) stadione, buvo įforminti dokumentai, kurie pagal Å¡ioje byloje įvertintas ir nustatytas aplinkybes laikyti suklastotais.

Tokiems dokumentams, be kita ko buvo priskirti 2010-06-29 įgaliojimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės atstovui dalyvauti ir atstovauti bendrovę (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės organizuojamose supaprastintose neskelbiamose derybose dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos papildomų darbų ir TV video ekrano ir jo sumontavimo; 2010-08-10 sutartys Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), kuriomis pasiraÅ¡yti susitarimai dėl darbų stadione ir jų atlikimo termino; bei PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros Serijos KOR Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriose nurodomos tokių darbų kainos.

Taigi, Å¡iais dokumentais buvo įtvirtinta skirtingo pobÅ«džio juridinę reikÅ¡mę turinti informacija, kurios pagrindu buvo įformintas realybėje jau egzistuojančių faktų buvimas. Visi Å¡ie dokumentai, taip pat laikomi dokumentais BK 300 str. prasme. IÅ¡tyrus ir įvertinus surinktus duomenis byloje, buvo konstatuota, kad parengtų dokumentų (tarp jų ir pirmiau minėtų) dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadione darbų, pagrindu organizuotos fiktyvios viešųjų pirkimų procedÅ«ros (iÅ¡ anksto žinant laimėtojÄ ir rezultatÄ ) ir sukurtas Å¡ių procedÅ«rų pasekmių realizavimas, t. y.

įforminant ir įteisinant atliktus darbus. Taip pat nustatyta, kad stadione papildomus darbus atliko, bei TV video ekrano įgijimu ir jo įrengimu rÅ«pinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtų, juridinio pobÅ«džio reikÅ¡mę turinčių dokumentų parengimu ir pateikimu atitinkamiems veiksmams, jų pagrindu įteisintais rezultatais buvo bandoma sudaryti vaizdÄ dėl stadione darbų atlikimo laiko, t. y. kad papildomi darbai ir ekrano įrengimas stadione atliktas vėliau nei buvo iÅ¡ tikrųjų.

IÅ¡vadÄ dėl minėtų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai grindė byloje esančių ir teisme iÅ¡nagrinėtų duomenų visuma. Byloje nustatyta, kad G. K., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi pasirašė 2010-06-29 įgaliojimus, 2010-08-10 sutartis ir PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, taip patvirtindamas Å¡iuos dokumentus, kuriuose buvo pateikta iÅ¡ esmės tikrovės neatitinkanti informacija dėl darbų stadione. Pažymėtina, kad tikro dokumento suklastojimu baudžiamojo įstatymo prasme laikomas ir tikro dokumento atskirų dalių pakeitimas ar iÅ¡kraipymas.

G. K. savo paraÅ¡u patvirtino įgaliojimuose nurodytÄ Å¾inomai melagingÄ , tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , tokiu bÅ«du pakeitė dokumentų tikrumÄ ir jų turinio teisingumÄ , t. y. suklastojo tikrus dokumentus. Be to, G. K., žinodamas apie sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)bei sÄ skaitose faktÅ«rose serija KOR Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡ytus tikrovės neatitinkančius duomenis, jog papildomi darbai bei TV video įranga ir jos montavimo darbai dar tik bus perkami, suklastojo tikrus dokumentus.Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje G.

K. atliktų veiksmų turinys rodo, kad Å¡iuos veiksmus jis padarė suvokdamas, jog daro veikÄ , kuri kelia pavojų baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ir taip veikti norėjo, sudarydamas sÄ lygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui atstovauti bendrovės interesus rengiamose fiktyviuose vieÅ¡uosiuose pirkimuose (kuriuose iÅ¡ anksto buvo žinomas laimėtojas), tokiu bÅ«du padėjo tokių viešųjų pirkimų procedÅ«rų rezultatus realizuoti (įtvirtinti realybėje egzistuojančių faktų buvimÄ ).

Nustatytos aplinkybės nekelia abejonių, kad G. K. pasiraÅ¡yti dokumentai, siekiant įforminti ir įteisinti stadione atliktus darbus, kurie jau buvo atlikti dar iki to laiko, kai dėl jų buvo vykdomos viešųjų pirkimų procedÅ«ros, sukėlė atitinkamus teisinius padarinius.Tai, kad G. K., kaip rangovo vykdančio stadione darbus, atstovui buvo žinoma apie nenumatytų papildomų darbų atlikimÄ ir TV video ekrano įrengimÄ , kolegijos vertinimu, įrodyta Å¡ioje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Ir nors apelianto bandoma tvirtinti prieÅ¡ingai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje surinktų duomenų pakako apygardos teismui padaryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas. G. K. tvirtinimu, pasiraÅ¡ant aptariamus dokumentus, jis neturėjo tikslios informacijos apie darbų eigÄ stadione, tvirtino, kad jam apie juos buvo žinoma tik bendrais bruožais iÅ¡ kitų bendrovės darbuotojų (E. B. ir V. M.), tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais sutikti neturi pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, G.

K. buvo žinomi ne tik jo vadovaujamos įmonės atliekamų darbų kiekis, bet kontroliuojami darbai, kÄ skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo ir apygardos teismas. Ä®vertinus paties G. K. užimamas pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog jis kaip Å¡ios įmonės vadovas buvo atsakingas už visus vykdomus projektus, jų eigÄ , taip pat byloje esančių operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose esančius duomenis, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė G. K. žinojimÄ , sutiktina, jog buvo paneigta tai, kad G.

K. žinojo apie stadione darbų eigÄ tik bendrais bruožais. Tai, kad G. K., kaip rangovo vadovas, kontroliavo stadione atliekamų darbų kiekius, darbus, prieÅ¡ingai nei bandoma apeliuoti, iÅ¡ esmės patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 177-178, 179, 182; t. 2, b. l. 34-35) fiksuoti duomenys, kuriais nustatytas betarpiÅ¡kas G. K. bendravimas su kitu pirmosios instancijos teismo pripažintu nusikalstamos veikos bendrininku – Č.

D.. Ir nors iÅ¡ Å¡ių operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad iÅ¡ esmės yra kalbama apie statybos stadione darbų brokÄ , jo iÅ¡taisymÄ , o protokole Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuotas pokalbis dėl dokumentų reikalingų stadionui priduoti sutvarkymo, komisijos Å¡aukimo, tačiau kolegijos vertinimu, visos Å¡iuose pokalbiuose minimos aplinkybės, kaip tik ir parodo, kad G. K., kaip rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, bÅ«damas atsakingu už vykdomo projekto įgyvendinimÄ , kontroliavo stadiono darbų eigÄ , žinojo apie jame atliktus ir atliekamus darbus.

Be kita ko, kolegijos vertinimu, protokole Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoto pokalbio turinys, kaip tik ir parodo, kad tik po stadione atliktų papildomų darbų ir TV video ekrano įrengimo buvo šaukiama komisija. Tuo tarpu apelianto apeliaciniame skunde nurodomas savitas šiuose protokoluose fiksuotų pokalbių vertinimas, nepaneigia jų įrodomosios reikšmės ir pirmosios instancijos teismo vertinimų. Jie tėra nuteistojo savaip pateikiama teismo padarytų išvadų interpretacija, kuri nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip.

Juolab, kad byloje įrodyta, jog tiek papildomi darbai atlikti, tiek TV video ekranas įrengtas, dar 2010 m. pavasarį, o viešųjų pirkimų procedÅ«ros dėl jų buvo organizuojamos ir vykdomos, jau po Å¡ių faktiÅ¡kai atliktų darbų (2010 m. vasarÄ ). Kolegijos nuomone, Å¡ių duomenų, vertinant juos visų byloje surinktų įrodymų kontekste, pakanka faktui konstatuoti, kad prieÅ¡ingai nei bandoma įtikinti apeliacinės instancijos teismÄ , prieÅ¡ parengiant ir pasiraÅ¡ant minėtus dokumentus, G.

K. buvo žinoma apie stadione atliktus darbus (papildomus darbus ir TV video ekrano pirkimÄ ir įrengimÄ ), jog viešųjų pirkimų procedÅ«ros bus vykdomos fiktyviai, o jų rezultatai aptarti ir žinomi iÅ¡ anksto. Neabejotina, kad G. K., eidamas bendrovėje atsakingas pareigas (generalinio direktoriaus), turėdamas darbo patirties, bÅ«damas atsakingas už savo veiksmus, vykdomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektus, ne tik privalėjo, bet ir žinojo apie darbų eigÄ stadione. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad draudimas grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį prielaidomis yra pažeidžiamas tik tada, kai apkaltinamasis nuosprendis priimamas neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų reikÅ¡mingų aplinkybių, bÅ«tinų teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Aptariamu atveju teismas, siekdamas nustatyti Å¡ioje byloje tiesÄ , nustatė visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Vien tik G. K. manymas, kad jo gynybinė versija nėra tinkamai paneigta, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK nuostatas. Kaltininko parodymų atmetimas esminiu BPK pažeidimu nepripažįstamas, jei Å¡ių parodymų turinys yra paneigiamas įvertinus byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad apygardos teismas, vertindamas bylos duomenis, bÅ«tų pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo reglamentuojančias bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles, byloje pripažinti įrodymais duomenys įvertinti tinkamai.Apeliaciniame skunde taip pat dėstomi argumentai, jog teismas vertindamas darbų baigtumo momentÄ , nuosprendyje ignoravo liudytojo D.

K. parodymus, kuriuose pastarasis nurodė aplinkybes dėl apmokymų dirbti su TV video ekranu, taip pat, kad Å¡iuo aspektu liko neįvertinti ir iÅ¡teisintųjų D. O. bei V. R. parodymai. Pasisakydama dėl Å¡ių apelianto skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ių asmenų parodymai, jų nurodytos aplinkybės buvo vertinamos visų byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų visete, kas teismui leido padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ tiek dėl papildomų darbų stadione atlikimo, tiek dėl TV video ekrano įrengimo laiko.

Be kita ko, pažymėtina, kad iÅ¡teisintųjų D. O. ir V. R. parodymai aptarti atsakinėjant į kitų Å¡ioje byloje apeliantų skundų argumentus. Byloje apklaustas V. R. parodė, kad aktus dėl atliktų darbų surašė rugpjūčio mėnesį, nes taip buvo nurodyta užsakovo. Darbus stadione pradėjo atlikti 2009 m., juos atlikinėjo etapais, kurie buvo baigti prieÅ¡ pat objekto pridavimÄ komisijai. 2010 m. vasarÄ buvo atliekami smulkÅ«s darbai, statomos rozetės, „ūpsai“ (nepriklausomi maitinimo Å¡altiniai), foto relės, automatai, apsaugos nuo perkrovimo ir pan.

D. O. parodė, kad su jų bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. sausio mėnesį buvo sudaręs sutartį dėl ekrano pastatymo, suderinimo ir montavimo. EkranÄ nupirko 2010 m. sausio mėnesį, o į stadionÄ jis buvo atvežtas 2010 m. kovÄ . 2010 m. pasirašė aktÄ už dalį atliktų veiksmų. Paties ekrano ir panelių montavimÄ atliko 2010 m. pavasarį. Po to atsirado trÅ«kumų, dėl ko buvo atliekami papildomi darbai, nupirkta papildoma įranga, kuri sumontuota 2010 m. gegužės vidury.

Pirmi mokymai dirbti su ekranu buvo padaryti 2010 m. gegužės mėnesį. Ekrano korpusas buvo pastatytas per pirmus metų mėnesius – vasarį-kovÄ , paskui buvo sudėti moduliai. Balandžio mėnesį buvo testuojama, gegužės pabaigoje nustatyta, jog trÅ«ksta vėdinimo, dėl ko nupirkta kondicionavimo įranga, kuri sumontuota 2010 m. gegužės viduryje. Liudytoju byloje apklaustas D. K. negalėjo nurodyti, kada buvo sumontuota ekrano įranga, parodė tik tai, kad 2010 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, prieÅ¡ atidarymo rungtynes dalyvavo mokymuose, kuomet buvo mokomas dirbti su ekranu.

Taigi, Å¡ių asmenų parodymai vertinant juos visumoje su kitais bylos duomenimis, leido apygardos teismui daryti atitinkamas iÅ¡vadas. Byloje pagrįstai nustatyta, kad tiek papildomi darbai, tiek kitokio ekrano įrengimas nebuvo numatyti statybų rangos sutartyje ir jos prieduose, Å¡ie darbai buvo atliekami aptariant tokių darbų atlikimÄ pasitarimuose, kuriuose dalyvaudavo visi suinteresuoti asmenys ((duomenys neskelbtini) savivaldybės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) sporto rekreacijos centro atstovai).

Tuo tarpu, kaip jau minėta, viešųjų pirkimų procedūros nėra rengiamos atliktiems darbams pirkti, kas buvo padaryta byloje. Savo ruožtu, liudytojo D. K. nurodytos aplinkybės, kad 2010 m. rugsėjo pradžioje, prieš atidarymo rungtynes jis dalyvavo maždaug pusvalandžio trukmės mokymuose dirbti su ekranu, niekaip nepaneigia apygardos teismo padarytų išvadų, juolab nešalina G. K. atsakomybės, įvertinus tai, kad šis liudytojas jokių kitų aplinkybių dėl stadione atliktų darbų negalėjo nurodyti.

Kita vertus, kolegijos vertinimu, visų Å¡ių proceso dalyvių pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, papildė tiek vieni kitus, tiek kitus byloje surinktus duomenis ir juos įvertinus visų byloje surinktų duomenų kontekste, leido teismui daryti atitinkamas iÅ¡vadas, juolab, kad kaip nustatyta, tiek papildomi darbai, tiek kitokio ekrano įrengimas kaip jau minėta nebuvo numatyti rangos sutartyje. Jie buvo atliekami aptariant tokių darbų atlikimÄ pasitarimuose, kuriuose dalyvaudavo (duomenys neskelbtini) savivaldybės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) sporto rekreacijos centro atstovai.Atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, kad teismas neaptarė nei vieno iÅ¡ bÅ«tinųjų nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymių – kaltės, nesirėmė jokiais įrodymais, leidžiančiais konstatuoti, kad apeliantas (G.

K.) žinojo apie dokumentuose esančius duomenis, kurie neatitiko tikrovės, netinkamai vertino ir iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, bei tai, jog nuosprendį motyvavo prielaidomis. PrieÅ¡ingai nei nurodoma, pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai aptarė nurodytas aplinkybes, atskleidė kaltininko tyčiÄ jo atliktų veiksmų kontekste, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, pateikė jų analizę bei padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas dėl G.

K. kaltės nagrinėjamu atveju. Apelianto tvirtinimas, kad nelogiÅ¡kai nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje buvo apraÅ¡ytos suklastotų dokumentų tikrovės neatitinkančios dalys (įgaliojimuose dėl vykdomų supaprastintų neskelbtinų derybų, sutartyse dėl papildomų darbų atlikimo ir TV video ekrano įrengimo bei sÄ skaitose-faktÅ«rose, dėl tokių darbų datų), nėra pagrįstas. Tokie apelianto vertinimai laikytini nepagrįstais, niekaip nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, Å¡iuose vertinimuose savaip pateikiama teismo padarytų iÅ¡vadų interpretacija.

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje iÅ¡tyrus ir įvertinus surinktų duomenų visetÄ , nustatyta faktinė aplinkybė, kad tiek stadiono rekonstrukcijos papildomi darbai, kurie nebuvo aptarti pirminėje rangos sutartyje, tiek kitokio TV video ekrano įrengimas buvo baigti dar iki dėl jų suorganizuotų viešųjų pirkimų. Taip pat nustatyta tai, kad visų Å¡ių darbų stadione atlikimÄ koordinavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui buvo iÅ¡raÅ¡yti įgaliojimai dalyvauti ir atstovauti bendrovę supaprastintose neskelbtinose derybose dėl stadione reikalingų rekonstrukcijos darbų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pasiraÅ¡ytomis sutartimis sutarta dėl darbų stadione ir jų atlikimo termino, o PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis buvo nustatytos tokių darbų kainos, taip iÅ¡ esmės parodant ir patvirtinant, kad sutartyse nurodyti darbai dar tik bus atliekami.

Taigi, tokių parengtų dokumentų ir juose įraÅ¡ytų žinomai neteisingų duomenų pagrindu, kaip jau minėta, buvo bandoma sudaryti vaizdÄ , kad papildomi darbai ir ekrano įrengimas stadione atliktas vėliau nei buvo iÅ¡ tikrųjų. Akivaizdu, kad derybos dėl stadione reikalingų darbų vyko jau esant tokiems darbams atliktiems, kai tuo tarpu, tokių darbų vykdymas, turėjo bÅ«ti pradėtas tik po derybų, susitarimo pagrindÄ Ä¯teisinant įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu bÅ«du, apelianto tvirtinama aplinkybė, kad Å¡iuose dokumentuose nebuvo deklaruojami neteisingi faktai, paneigta.

Be kita ko, aplinkybė, kad anot G. K., jis nematė priedų prie sÄ skaitų-faktÅ«rų, taipogi neÅ¡alina jo atsakomybės nagrinėjamu atveju. Kolegijos vertinimu, apygardos teismas, pasisakydamas dėl minėtuose dokumentuose nurodytų duomenų teisingumo, jų įrodomosios reikÅ¡mės, pagrįstai rėmėsi nustatyta faktine bylos aplinkybe, kad viešųjų pirkimų konkursai buvo vykdomi fiktyviai, siekiant įteisinti ir įforminti jau įvykusių realybėje egzistuojančių faktų buvimÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad minėtuose dokumentuose buvo įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys, pagrįsta. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas taip pat nėra teisus teigdamas, kad pareigÅ«nai, žinodami apie rengiamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to pradėję tyrimÄ , nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų keliÄ naujų nusikalstamų veikų padarymui taip pažeisdami Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (redakcijos galiojusios 2010 m.) 8 str. 1 d., 14 str. 1 d. 2 p, bei BPK 1 str. 1 d.; taip pat tai, jog savo sÄ moningu neveikimu iÅ¡provokavo apelianto tariamÄ prisidėjimÄ prie nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. ir 300 str.

Pažymėtina, kad tiek operatyviniai, tiek ikiteisminio tyrimo veiksmai yra skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Tokie veiksmai turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiÅ¡kai atskleisti ir užkardyti nusikalstamÄ veikÄ , surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ padariusius asmenis, kad bÅ«tų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Operatyviniai veiksmai yra atliekami (tęsiami) tol, kol surenkama pakankamai įrodymų, leidžiančių asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, operatyvinio tyrimo veiksmai nutraukiami, o ikiteisminis tyrimas pradedamas, surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, kad bylÄ bÅ«tų galima perduoti teismui, o kaltininkas bÅ«tų greitai ir teisingai nubaustas.

Visuomet, kada atliekant ar pabaigus operatyvinį tyrimÄ paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymiai, pradedamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu yra atliekami veiksmai, siekiant iÅ¡tirti gautas žinias apie galimai padarytÄ baudžiamÄ jÄ veikÄ . Tokį tyrimÄ sudaro įvairÅ«s etapai, kurių metu atliekami įvairÅ«s tyrimo veiksmai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad operatyvinis tyrimas Å¡ioje byloje buvo pradėtas dėl Č. D., J. S., M. A. galimų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 str. 2 d. ir 228 str. 2 d.

Byloje pateikti iÅ¡ dalies iÅ¡slaptinti Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro ir vyriausiojo prokuroro įgalioto vyriausiojo prokuroro pavaduotojo teikimai, bei jų pagrindu priimtos Kauno apygardos teismo nutartys sankcionuoti slaptÄ telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei jos turinio fiksavimÄ , techninių priemonių naudojimÄ specialia tvarka atliekant operatyvinį sekimÄ , slaptÄ patekimÄ Ä¯ patalpas bei jų apžiÅ«rÄ , laikinÄ dokumentų paėmimÄ ir apžiÅ«rÄ , specialios technikos įmontavimÄ , prižiÅ«rėjimÄ , iÅ¡montavimÄ , slaptÄ patalpų garso ir vaizdo kontrolę, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei jos fiksavimÄ , patvirtina nurodytÄ aplinkybę, t. y.

Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. 1 p. apibrėžtÄ faktinį operatyvinio tyrimo pagrindÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ių veiksmų atlikimas buvo pradėtas ir atliekamas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, kÄ pagrįstai konstatavo ir apygardos teismas. Be kita ko nustatyta, jog tokių veiksmų atlikimo metu buvo gauta informacija ir apie kitus asmenis, operatyvinių veiksmų atlikimo metu bendraujančius su asmenimis, kurių atžvilgiu toks tyrimas buvo sankcionuotas.

Taigi, tokių veiksmų atlikimo metu nustačius ir surinkus pakankamus duomenis dėl nusikalstamų veikų, byloje 2010 m. liepos 9 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atitinkamai ikiteisminio tyrimo metu atlikus procesinius veiksmus, įvertinus jų metu gautus duomenis bei nustačius kitas bylai reikšmingas aplinkybes, įtarimai buvo pareikšti ir kitiems asmenims, tarp jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui G. K., kurio kaltė iš esmės buvo grindžiama įrodymais surinktais BPK nustatytais būdais, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose fiksuotais duomenimis.

Kolegijos vertinimu, tiek operatyvinis tyrimas Å¡ioje byloje, tiek ikiteisminis tyrimas dėl nustatytų nusikalstamų veikų, buvo pradėti ir vykdomi laikantis įstatymų reikalavimų. Byloje nenustatyta, kad operatyvinės veiklos subjektai, bÅ«tų pažeidę ar kaip nors kitaip nesilaikę tokių veiksmų atlikimui keliamų reikalavimų. Todėl tai, kad atliekant operatyvinius veiksmus ir vėliau pradėjus ir vykdžius ikiteisminį tyrimÄ , buvo nustatomi kiti nusikalstamoje veikoje dalyvavę, ar kaip nors kitaip prie jos prisidėję asmenys, renkami ir tiriami gauti duomenys tiriant galimas nusikalstamas veikas, kurių pagrindu vėliau priimami atitinkami sprendimai, nepripažįstama provokacija, kaip tai apibÅ«dina apeliantas.

Apelianto argumentai Å¡ioje dalyje nepaneigia tokių veiksmų metu gautų duomenų teisėtumo ir įrodomosios reikÅ¡mės. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, Å¡ioje byloje pareigÅ«nų veiksmai, kuriais buvo tiriamos veikos, nelaikytini neteisėtais ar pažeidžiančiais baudžiamojo proceso įstatymo normas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteisiant apeliantÄ pagal BK 300 str. 1 d. ir BK 228 str. 1 d. su nuoroda į BK 24 str. 6 d. buvo pažeista BPK 255 str. 2 d. (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1848 redakcija įsigaliojusi 2010 m. liepos 10 d.) norma, nes teismas iÅ¡ anksto nepranešęs perkvalifikavo jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Vertinant tokį skundo argumentÄ , pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas lemia BPK 255 str. nuostatos, įtvirtinančios, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamoje byloje G. K. buvo kaltinamas pagal BK 24 str. 6 d., 184 str. 2 d., 24 str. 6 d., 228 str. 2 d., 300 str. 3 d. Pagal šį kaltinimÄ byla buvo perduota nagrinėti ir teisiamajame posėdyje. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas atlikęs byloje įrodymų tyrimÄ , paskelbęs apie jo pabaigÄ ir iÅ¡klausęs proceso dalyvių baigiamųjų kalbų, paskutinių žodžių, pranešė iÅ¡einantis į pasitarimų kambarį galutiniam procesiniam sprendimui priimti. 2015-07-10 pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G.

K. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 24 str. 6 d., 184 str. 2 d. iÅ¡teisino (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), o jo veikas pagal BK 24 str. 6 d., 228 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. perkvalifikavo į BK 24 str. 6 d., 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., padaręs iÅ¡vadÄ , kad kaltinime atitinkamai nurodytos aplinkybės – turtinės ar kitokios asmeninės naudos gavimo, taip pat didelės turtinės žalos padarymo - nepasitvirtino. Taigi, teismas iÅ¡ kaltinimo jas paÅ¡alino ir pripažino G. K. kaltu (nuteisė) padarius lengvesnes nusikalstamas veikas nei jis buvo kaltinamas.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su G.

K. apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo metu, t. y. 2015-07-10 jau galiojo nauja LR BPK 255 str. 2 d. redakcija, nustatanti, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta. Å iuo aspektu kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas ir Å¡iame kontekste, sudarant galimybę gintis nuo teismo nuosprendžiu perkvalifikuotų veikų, papildomai apklausti visi nuteistieji – apeliantai Å¡ioje byloje.

Teismas suteikė galimybę apeliantams duoti naujus parodymus ar papildyti jau duotus, formuojant gynybines pozicijas dėl nusikalstamų veikų, už kurias jie nuteisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos nuosprendžiu buvo perkvalifikuotos. Iš nuteistųjų – apeliantų parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad jų gynybinės pozicijos, vertinant jas veikų perkvalifikavimo kontekste, nepasikeitė. Pažymėtina, kad nuteistasis G.

K. ir jo gynėjas neprašė atlikti įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme ir iÅ¡tirti kokias nors naujas aplinkybes, ar papildyti jau iÅ¡tirtų aplinkybių tyrimÄ tuo aspektu, jog nuteistojo G. K. veikos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo perkvalifikuotos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad perkvalifikavus nuteistojo G. K. veikas Å¡ioje byloje, nebuvo pažeistos jo procesinės teisės, teisė į gynybÄ neapribota. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, priimdamas nuosprendį Å¡ioje byloje, perkvalifikavo nuteistojo veikas lengvinant jo padėtį, o veikų perkvalifikavimas darytas tų pačių straipsnių ribose, paliekant iÅ¡ esmės tuos pačius nusikalstamų veikų požymius, Å¡alinant tik veikas kvalifikuojančius požymius, atsakomybę sunkinančius požymius.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 4 str. 1 d. numatyta, jog proceso tvarkÄ nustato LR baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu. Tokiu bÅ«du, bylos teisminio nagrinėjimo metu (Kauno apygardos teismas baigė bylos nagrinėjimÄ ir išėjo priimti galutinio procesinio sprendimo 2015 m. gegužės 18 d.) galiojo ankstesnė BPK 255 str. redakcija. Nagrinėjamu atveju, bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimas perkvalifikuoti kaltinamojo G. K. veiksmus, neįspėjus jo apie tokiÄ galimybę, nereiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ .

TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro įvertinusi ne tik pakeisto kaltinimo apimtį, t. y. iÅ¡ kaltinimų paÅ¡alinus aplinkybes dėl turtinės ar kitokios asmeninės naudos gavimo, taip pat didelės turtinės žalos padarymo, dėl ko G. K. nuteistas pagal Å¡velnesnius nei buvo kaltinamas baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnių dalis, bet ir pačiÄ susidariusiÄ situacijÄ dėl įstatymo įsigaliojimo.Teisėjų kolegija įvertinusi apelianto G.

K. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad keisti ar naikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Dėl nuteistojo D. K. apeliacinio skundo argumentų. Apelianto D. K. apeliaciniame skunde nurodoma, jog apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas tiksliai žinojo faktÄ , kad konkretÅ«s papildomi darbai ir kitokio video ekrano įrengimas (duomenys neskelbtini) miesto stadione buvo pilnai ir tinkamai atlikti iki viešųjų pirkimų procedÅ«ros atlikimo.

Teismas prieÅ¡ padarydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , anot apelianto, neįvertino bei neatskleidė visų aplinkybių apie papildomų darbų atlikimo ir kitokio video ekrano įrengimo žinojimÄ . Apeliantas pažymi, kad nežinojo ir negalėjo tiksliai žinoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ miesto stadione yra atlikusi sutartyje nenumatytus papildomus darbus bei įgijusi ir sumontavusi kitokį nei sutartyje numatytas video ekranÄ . Tuo metu, tai yra 2010 metų laikotarpiu, apeliantas dirbo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi, o Å¡ios pareigybės pareigų apraÅ¡yme nebuvo numatytos funkcijos, teisės ir pareigos prižiÅ«rėti, kontroliuoti savivaldybės statomuose objektuose atliekamus darbus, tame tarpe ir minėtame miesto stadione atliekamus statybos darbus.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-03-14 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamente nustatytos Viešųjų pirkimų komisijos bei jos narių funkcijos, teisės ir pareigos taip pat nenumatė komisijos nariui pareigos prižiūrėti, kontroliuoti savivaldybės statomuose objektuose atliekamus darbus, tame tarpe ir miesto stadione atliekamus statybos darbus. Jam (D. K.) nei miesto savivaldybės meras Č.

D., nei viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas G. Č., nei kiti komisijos nariai dalyvavę 2010-06-23 ir 2010-06-30 viešųjų pirkimų komisijos posėdžiuose, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nei jokie kiti asmenys tikslios informacijos, kad konkretūs miesto stadiono papildomi darbai ir kitokio video ekrano įrengimas buvo pilnai ir tinkamai atlikti iki viešųjų pirkimų procedūros atlikimo, tai yra iki 2010-06-30, niekada nėra pateikę. 2010-06-10 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero kabinete vykusio pokalbio metu, kuriame be jo (D.

K.) dalyvavo ir nuteistieji Č. D., G. Č. ir R. R. bei dar du asmenys, buvo kalbama apie miesto stadiono statybÄ , jos užbaigimo darbų finansavimo galimybes. Apeliantas, aptardamas 2010-06-10 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero kabinete užfiksuotus vykusius pokalbius teigia, jog jis (D. K.) minėtų pokalbių metu nesužinojo konkrečių ir tikslių faktų apie atliktus papildomus darbus, negavo tikslios informacijos apie konkrečius atliktų stadiono darbų konstruktyvus, o tik girdėjo apibendrintus samprotavimus apie papildomus stadiono darbus.

Be to, tokias aplinkybes, anot apelianto, patvirtina ir jo pokalbio metu pasakytos frazės. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta kokios apimties ir tikslumo informacijÄ jis (D. K.) sužinojo 2010-06-10 vykusiame pokalbyje ir kokiÄ informacijÄ ir konkretų faktÄ (su konkrečiais ir tiksliais statybos darbų (konstruktyvų) pavadinimais) jis sužinojo ir pamatė viešųjų pirkimų komisijos 2010-06-23 ir 2010-06-30 posėdžiuose pateiktuose miesto stadiono rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo dokumentuose.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Č. D. žinojo ir kitiems nuteistiesiems, tame tarpe ir jam, perteikė faktÄ apie stadiono papildomų darbų faktinį atlikimÄ , nors jokių įrodymų iÅ¡ kur Č. D. 2010 m. kovo - balandžio mėn. sužinojo apie jau atliktus miesto stadiono papildomus darbus nėra. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra įrodymų, kad jis bÅ«tų lankęsis miesto stadione jo statybų laikotarpiu ir iki viešųjų pirkimų procedÅ«rų atlikimo bÅ«tų matęs stadione atliekamus ar atliktus papildomus darbus.

Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis bÅ«tų matęs ir skaitęs kokius nors dokumentus ar kitokio pobÅ«džio informacijÄ , nustatančiÄ minėtų papildomų darbų atlikimo bÅ«tinybę ar patį jų atlikimÄ .Pirmoji apelianto D. K. apeliacinio skundo argumentų grupė susijusi su, kaip nurodo apeliantas, menamu jo žinojimu apie miesto stadione padarytus papildomus darbus. Å ioje argumentų dalyje apeliantas iÅ¡ esmės skirtingai vertina pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu įvertintÄ 2010-06-10 vykusį pokalbį, kuriame be apelianto dalyvavo Č.

D., G. Č., N. M., R. R., L. J. P.. Apeliantas nurodo, kad minėtame pokalbyje nebuvo atskleista, ar visi ir kurie papildomi darbai atlikti pilnai ir tinkamai. Å iuo atveju apeliantas cituoja pokalbio frazes, kaip pvz., Č. D. pasakymÄ : „Dabar, pavyzdžiui stadionas, jÅ«s patikėkit manim – jeigu iki birželio 30 neužbaigsim ir nepriduosim objekto, aÅ¡ matau, kad jau turbÅ«t, jeigu atbuline data paskelbsim konkursÄ apklausÄ tÄ , tai dar suspėsim, jeigu ne – penkis milijonus grÄ Å¾insim į biudžetÄ , va tada vaikščiosim po tarybÄ â€œ ar „Darbai padaryti, viskas, darbai padaryti, objektas užbaigtas“ ir nurodo, kad minėtos frazės visiÅ¡kai neatskleidžia nei konkrečių miesto stadiono papildomų darbų tikslių pavadinimų, nei jų kiekių, nei jų baigtumo stadijos.

Anot apelianto minėtame pokalbyje iÅ¡sakyta G. Č. frazė „buvau nuvykęs į agentÅ«rÄ , jie pasakė, kad Å¡itie papildomi darbai ir tas ekranas nebus finansuojami“ taip pat neatskleidžia tikslaus fakto apie stadiono papildomų darbų konkrečius pavadinimus, jų kiekius bei jų technologinį baigtumÄ .Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pasisakydama dėl aukščiau pateiktų apelianto D. K. argumentų, vertindama visÄ 2010-06-10 pokalbį, jo turinį bendrai, o ne atskiras frazes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, o bÅ«tent, kad D.

K. žinojo faktÄ , jog konkretÅ«s papildomi darbai ir kitokio video ekrano įrengimas (duomenys neskelbtini) miesto stadione buvo pilnai ir tinkamai atlikti iki viešųjų pirkimų procedÅ«ros yra teisinga. Konstatuotina, kad Å¡io pokalbio metu savivaldybės meras, t. y. Č. D. nedviprasmiÅ¡kai ir suprantamai iÅ¡sakė informacijÄ , kad vieÅ¡ieji pirkimai turės bÅ«ti organizuojami atbuline data. Tokiu bÅ«du, suprasdamas susidariusiÄ situacijÄ , D. K. dalyvavo tolimesniame nusikalstamos veikos vykdyme, o bÅ«tent bÅ«damas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atlikusi sutartyje nenumatytus papildomus darbus bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ , žinodamas, jog komisijos darbotvarkėje numatytos supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygos bus nagrinėjamos fiktyviai, nes tariamai perkami papildomi darbai yra atlikti bei TV video įranga įgyta ir sumontuota, 2010-06-23 viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo už supaprastintų neskelbiamų derybų dėl TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo bei dėl papildomų darbų pirkimo, patvirtinimÄ .Vertinant D.

K. argumentus Å¡ioje dalyje, darytina logiÅ¡ka iÅ¡vada, kad D. K. iÅ¡sakyta frazė, kuriÄ jis cituoja savo skunde, o bÅ«tent „vis tiek iÅ¡einu iÅ¡ Å¡io kabineto „viena koja“, man vis tiek neaiÅ¡ku, kas ten per velniava su tuo stadionu, ar man priklauso žinot pagal pareigas kiekvienÄ smulkmenÄ ..?“ parodo, jog jis suvokė situacijos neteisėtumÄ ir galėjo iÅ¡ esmės atsisakyti dalyvauti tolimesnėje veikoje, tačiau to nepadarė, o atliko kitus apygardos teismo nuosprendžiu nusikalstamais pripažintus veiksmus.Toliau atsakant į D.

K. apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 211 str. 4 d. nuostatomis, už padarytus įstatymo pažeidimus atsako perkančiosios organizacijos vadovas ar kiti įgalioti asmenys (Komisijos pirmininkas, nariai, ekspertai, pirkimus atliekantys asmenys), kurie skiriami perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu. D. K. buvo viešųjų pirkimų komisijos narys, taigi jo atsakomybė akivaizdi. Jam buvo privaloma žinoti ir laikytis Viešųjų pirkimų įstatymų reikalavimų, tuo tarpu savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymÄ si atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo.

Dėl argumentų, jog savivaldybės meras Č. D. žinojo apie jau atliktus miesto stadiono papildomus darbus, kolegija pasisakė atsakydama į apelianto Č. D. apeliacinio skundo argumentus.Kaip nepagrįsti ir deklaratyvaus pobÅ«džio vertintini apelianto D. K. skundo argumentai, kad teismas virÅ¡ijo kaltinamajame akte apibrėžtas ribas konstatuodamas, jog visi kaltinamieji žinojo, kad papildomi darbai buvo padaryti iki 2010 m. birželio 28 d., gi kaltinime yra nurodoma, kad D. K. žinojo, jog papildomi darbai ar kitokio video ekrano įrengimas buvo baigti 2010 m. kovo mėn. Visų pirma pažymėtina, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ kaltinimų ribose, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ir apraÅ¡ydamas D.

K. įvykdytos nusikalstamos veikos požymius nurodė, jog D. K. žinojo, kad visi šie darbai (sutartyje nenumatyti papildomi darbai bei kitokios nei sutartyje numatytos TV video įrangos įgijimas ir sumontavimas) 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti (nuosprendžio 13 lapas), o nuosprendžio motyvuose analizuodamas esminę bylos aplinkybę, kad papildomi darbai ir kitokio video ekrano įrengimas buvo padaryti iki savivaldybėje vykusio viešųjų pirkimų komisijos posėdžio, teisingai motyvavo, jog byloje kaltinami asmenys žinojo, jog darbai buvo padaryti iki viešųjų pirkimų komisijos posėdžio 2010-06-28.

Dėl D. O. parodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė prie apelianto Č. D. skundo argumentų, o bÅ«tent, kaip jau minėta, iÅ¡ D. O. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl ekrano pastatymo. Sutartis buvo pasiraÅ¡yta 2010 m. sausio mėn. Ä® stadionÄ ekranas buvo atvežtas 2010 m. kovo mėn. Ekrano ir panelių montavimÄ atliko 2010 m. pavasarį. Po to atsirado trÅ«kumų, niuansų. Tie darbai realiai buvo atlikti 2010 m. vasario-kovo mėn. Ekrano korpusas buvo pastatytas per pirmus metų mėnesius, t. y. vasarį ir kovÄ , paskui buvo sudėlioti moduliai.

Balandžio mėnesį buvo testuojama, gegužės pabaigoje buvo nustatyta, kad trÅ«ksta vėdinimo. Taigi Å¡ių parodymų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ekranas pastatytas per pirmus metų mėnesius, o balandžio mėn. buvo testuojamas ir tada jau gegužės pabaigoje nustatyti trÅ«kumai. IÅ¡ D. K. parodymų matyti, kad jis parodė, jog 2010 m. rugsėjo mėn. pradžioje dalyvavo mokymuose, kuomet buvo mokomas dirbti su ekranu, esančiu stadione. Taigi Å¡ie parodymai, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas D.

K., nepatvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog miesto stadiono video ekrano įrengimo darbai buvo atlikti prieÅ¡ viešųjų pirkimų atlikimÄ , t. y. prieÅ¡ 2010-06-30, nepagrįstumo.Nurodydamas, jog viešųjų pirkimų bÅ«dÄ parinko ir raÅ¡tiÅ¡kai realizavo savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų skyriaus vedėja V. Å ., nes tai buvo jos kompetencijoje, apeliantas D. K. argumentuoja jo tyčios nebuvimÄ , tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, tai neÅ¡alina D.

K., kaip viešųjų pirkimų komisijos nario atsakomybės. Jis, o ne V. Å ., kaip jau aukščiau motyvuota, dalyvavo 2010-06-10 pokalbyje, kurio metu sužinojo tikrÄ jÄ situacijÄ , taigi realiÄ situacijÄ Å¾inojo ir suvokė. NelogiÅ¡kas ir tolimesnis apeliacinio skundo teiginys, jog viešųjų pirkimų komisijos posėdžiuose už pateiktus sprendimus D. K. balsavo „už“ pagal turimÄ informacijÄ , faktus ir sÄ Å¾inę, nes pagal turimÄ informacijÄ Å¾inojo, jog darbai atlikti, o jiems atbuline data organizuojami vieÅ¡ieji pirkimai.

LogiÅ¡ka manyti, kad žinodamas susiklosčiusiÄ situacijÄ , D. K. turėjo visas galimybes elgtis, kaip jis nurodo, pagal sÄ Å¾inę, t. y., nebalsuoti „už“, o prieÅ¡tarauti tokiems komisijos sprendimams. Atvirkščiai, nei teigiama skundo argumentuose, jis nepasitikėdamas, jog viskas atliekama teisėtai, o kad taip manė įrodo 2010-06-10 pokalbio anksčiau aptartos citatos, pasirinko neteisėtÄ elgesio modelį, t. y. neprieÅ¡taravo tokiai tariamai viešųjų pirkimų procedÅ«rai. Tokiu bÅ«du pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad nors Viešųjų pirkimo komisijos narys D.

K. neigė, kad iki viešųjų pirkimų komisijos posėdžio 2010-06-28 žinojo papildomų darbų ir kito ekrano įrengimo (duomenys neskelbtini) miesto stadione faktus, tokie jo parodymai paneigiami duomenimis, užfiksuotais operatyvinių veiksmų atlikimo metu. D. K. 2010-06-10 vykusio pokalbio metu, kuriame be jo dar dalyvavo Č. D., G. Č., N. M., R. R., L. J. P. (t. 1, b. l. 155-163) ir kuriame buvo plačiai aptarinėjami jau atliktų papildomų darbų ir video ekrano įrengimo faktai ir tolimesni veiksmai įteisinant Å¡iuos faktus, šį pokalbį girdėjo, jame aktyviai dalyvavo ir siÅ«lė kaip spręsti susidariusiÄ situacijÄ .

Nors apeliantas ginčija tokias teismo iÅ¡vadas ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas minėto pokalbio turinio iÅ¡samiai neatskleidė, nepagrindė, nepaÅ¡alino abejonių ir įrodymų tarpusavio prieÅ¡taringumo, kolegija dar kartÄ atkreipia dėmesį į tai, kad pokalbis, fiksuotas mero Č. D. kabinete 2010-06-10 yra nemažos apimties, trunkantis, kaip nurodyta protokole nuo 08.05 val. iki 10 val., t. y. beveik dviejų valandų pokalbis. Pavienių frazių iÅ¡ Å¡io pokalbio pacitavimas nėra jo esmės atskleidimas, tuo tarpu, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pokalbio visuma atskleidžia faktÄ apie D.

K. žinojimÄ , jog darbai buvo atlikti iki viešųjų pirkimų.Savo skunde apeliantas D. K. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neturėdamas pagrįsto teisinio pagrindo skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog D. K. ne tik klastojo, bet ir naudojo tikrus dokumentus. Pažymi, kad jis (D. K.) nenaudojo, o ir neturėjo jokio tikslo naudoti Å¡ių dokumentų neteisėtiems tikslams. Kolegija pritaria Å¡iems argumentams dalyje, kad apraÅ¡ant pirmosios instancijos teismo nuosprendyje BK 300 str. 1 d. įrodytÄ D.

K. nusikalstamÄ veikÄ , teismas nurodo ne tik tikrų dokumentų suklastojimo požymį, tačiau ir jų panaudojimo. Tačiau iÅ¡ nustatytos D. K. nusikalstamos veikos matyti, kad tikrų dokumentų panaudojimo veiksmų jis nėra atlikęs. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, D. K., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ , žinodamas, kad visi Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, žinodamas, jog komisijos darbotvarkėje 9 ir 11 punktuose numatytos supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygos bus nagrinėjamos fiktyviai, nes tariamai perkami Papildomi darbai yra atlikti bei TV video įranga įgyta ir sumontuota, 2010-06-23 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ M.

A. parengtų supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygų dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo bei dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, patvirtinimÄ . 2010-06-28 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini)D. Ž. įraÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog dviejų supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygose nurodyti darbai ir įranga dar tik bus perkami, tokį protokolÄ pasirašė, taip jį suklastodamas.

Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ â€“ dokumento klastojimÄ â€“ bÅ«damas viešųjų pirkimų komisijos nariu, 2010-06-30 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ Papildomų darbų bei TV video įrangos ir jos montavimo darbų pirkimus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2010-07-01 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) D. Ž. įraÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog Papildomi darbai ir TV video įranga bei jos montavimo darbai dar tik bus perkami, tokius protokolus pasirašė, taip juos suklastodamas.

Tokiu bÅ«du, iÅ¡ nuteistojo D. K. padarytų nusikalstamų veikų apraÅ¡ymo Å¡alinamas suklastotų tikrų dokumentų panaudojimo požymis ir apraÅ¡ant BK 300 str. 1 d. numatytÄ , ir BK 228 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tuo pačiu pažymint, kad Å¡is požymio paÅ¡alinimas nekeičia veikų kvalifikacijos, ji iÅ¡lieka ta pati.Toliau apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jei vertinti, jog jis (D. K.) ir žinojo, jog konkretÅ«s papildomi darbai buvo pradėti, viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu ir kitais teisės aktais, turėjo teisę vykdyti papildomų darbų pirkimÄ .Å ioje argumentų dalyje, kolegija atkreipia dėmesį į Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadÄ byloje ir tokius apelianto argumentus atmeta.

O bÅ«tent, kaip nustatyta tarnybos iÅ¡vadoje, vykdydama Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas funkcijas, Tarnyba atlieka viešųjų pirkimų dokumentų ir pirkimų procedÅ«rų įvertinimus, kurių rezultatus fiksuoja raÅ¡tuose (iÅ¡vadose), kaip yra nustatyta Viešųjų pirkimų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklėse, patvirtintose Tarnybos direktoriaus 2010-08-23 įsakymu Nr. IS-122 (Žin., 2010, Nr.102-5327). Atsižvelgdama į tai, Tarnyba Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriui teikia vertinimo iÅ¡vadÄ dėl supaprastinto atviro konkurso „(duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos statybos darbų pirkimas“ (skelbtas 2008-09-10 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai praneÅ¡imai“ Nr. 68, pirkimo Nr. 68805; toliau – 1 Pirkimas), 2009 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. mažos vertės apklausos bÅ«du vykdyto vieÅ¡ojo pirkimo „(duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini) futbolo aikÅ¡tės natÅ«ralios žolės dangos automatinio laistymo sistemos įrengimo darbai“ (toliau – 2 Pirkimas), 2010 m. supaprastintų neskelbiamų derybų bÅ«du birželio-rugpjūčio mėn. vykdytų viešųjų pirkimų „(duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimas“ (toliau – 3 Pirkimas) ir „(duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimas“ (toliau – 4 Pirkimas);

Ä®vertinus 3 Pirkimo dokumentus, nustatyta, kad Komisija (2010-06-28 posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmė sprendimÄ (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomus darbus pirkti supaprastintų neskelbiamų derybų bÅ«du iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir patvirtino 3 Pirkimo sÄ lygas. Kvietimas pateikti pasiÅ«lymÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡siųstas 2010-06-28 raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. rugpjūčio 10 d. sudarė 3 Pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Remiantis perkančiosios organizacijos 2010-04-23 raÅ¡tu dėl papildomų darbų pirkimo, nustatyta, kad pirkimas buvo vykdomas pagal Ä®statymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas. Ä®vertinusi 3 Pirkimo bÅ«do parinkimo teisėtumÄ , Tarnyba nustatė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas vykdyti 3 PirkimÄ nurodytu pagrindu yra nepagrįstas, nes Ä®statymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punktas nustato, kad neskelbiant apie pirkimÄ darbai gali bÅ«ti perkami, kai dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali atlikti darbus ir nėra jokios kitos alternatyvos.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad perkančioji organizacija gali kviesti konkretų Å«kio subjektÄ derėtis tik Ä®statymo nustatytu atveju – kai nėra kitos alternatyvos. Perkančiosios organizacijos sprendimas kviesti į derybas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra apspręstas iÅ¡imtinai techninėmis ar meninėmis darbų atlikimo galimybėmis, o rinkoje yra pakankamai daug bendrovių, užsiimančių statybų verslu. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytÄ , Tarnyba konstatuoja, kad Komisijos sprendimas į neskelbiamas supaprastintas derybas pakviesti tik vienintelį UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra neteisėtas ir pažeidžia Ä®statymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas.

Be to, nekviesdama kitų tiekėjų pateikti pasiÅ«lymus ir neturėdama galimybės jų vertinti, perkančioji organizacija apribojo, galinčių atlikti analogiÅ¡kus darbus, tiekėjų konkurencijÄ ir neužtikrino Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi. Ä®vertinus 4 Pirkimo dokumentus, nustatyta, kad Komisija (2010-06-28 posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmė sprendimÄ (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo paslaugas pirkti supaprastintų neskelbiamų derybų bÅ«du iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir patvirtino 4 Pirkimo sÄ lygas.

Kvietimas pateikti pasiÅ«lymÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡siųstas 2010-06-28 raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-08-10 sudarė 4 Pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis perkančiosios organizacijos 2010-06-11 raÅ¡tu dėl įrangos pirkimo, nustatyta, kad pirkimas bus vykdomas pagal Ä®statymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas, o prekė ir jos sumontavimas bus perkamas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, motyvuojant tuo, kad Å¡i įmonė atlieka futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos darbus.

Ä®vertinusi pasirinkto 4 Pirkimo bÅ«do teisėtumÄ , Tarnyba nustatė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas vykdyti 4 PirkimÄ nurodytu pagrindu ir sprendimas į neskelbiamas supaprastintas derybas kviesti tik vienintelį UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra neteisėtas ir pažeidžia Ä®statymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas. Perkančiosios organizacijos sprendimas kviesti į derybas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra apspręstas iÅ¡imtinai techninėmis ar meninėmis prekės pristatymo ir jos sumontavimo galimybėmis, o ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo futbolo aikÅ¡tės darbus neįrodo, kad tik Å¡is tiekėjas gali pristatyti prekę, jÄ sumontuoti ir nėra jokios kitos alternatyvos.

Be to, nekviesdama kitų tiekėjų pateikti pasiÅ«lymus ir neturėdama galimybės jų vertinti, perkančioji organizacija apribojo, galinčių teikti analogiÅ¡kas paslaugas, tiekėjų konkurencijÄ ir neužtikrino Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi (t. 6, b. l. 129-134).Tokiu bÅ«du, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų atmetami kaip nepagrįsti.

Priimdamas nuosprendį teismas rėmėsi Viešųjų pirkimo tarnybos nustatytais Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimais, kurie šioje byloje akivaizdūs, juos išsamiai nuosprendyje aptarė. Apelianto nesutikimas su teismo bei viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis yra pagrįstas jo asmeniniu šio įstatymo nuostatų aiškinimu bei traktavimu.Kolegijos vertinimu, nelogiška yra apelianto teisinės gynybos nuo jam pateiktų kaltinimų logika, kai jis nurodo, kad reikšminga šios bylos aspektu yra ta aplinkybė, kad iki 2010 m. birželio mėn. vykusių viešųjų pirkimų procedūrų jokie papildomi darbai nebuvo užaktuoti.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija dar kartÄ pabrėžia, kad bylos esmė yra ta, jog buvo atliktos iÅ¡ esmės fiktyvios ir neteisėtos viešųjų pirkimų procedÅ«ros jau atliktiems darbams pirkti. Sutiktina su skunde iÅ¡dėstytu teiginiu, jog viešųjų pirkimų komisija (atskiri jos nariai, įskaitant D. K.) turėjo teisę spręsti dėl papildomų darbų įsigijimo, tačiau tai apeliantas ir kiti komisijos nariai turėjo daryti laikantis visų vieÅ¡iesiems pirkimams Å¡iuo konkrečiu atveju nustatytų reikalavimų ir procedÅ«rų, t. y. vieÅ¡ieji pirkimai turėjo bÅ«ti vykdomi ne po, o iki papildomų darbų atlikimo.Dėl argumentų, jog tokie priimti komisijos sprendimai buvo bÅ«tini siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ pasinaudoti finansavimu, kad bÅ«tų užbaigtas visuomenei svarbus objektas, pažymėtina, kad visuomenės intereso apgynimas, jo užtikrinimas negali bÅ«ti pateisinamas neteisėtais veiksmais, kaip Å¡iuo atveju bandoma argumentuoti.

Tokiu bÅ«du užtikrinant vienÄ visuomenės interesÄ , anot apelianto D. K. – stadiono užbaigimÄ , iÅ¡ esmės buvo pažeisti kitų visuomenės narių interesai, teisės, t. y. įmonių ar fizinių asmenų, galėjusių dalyvauti ir laimėti viešųjų pirkimų konkursÄ darbams atlikti interesai. Buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai.Dėl valstybės tarnybÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, apeliantas savo skunde iÅ¡samiai iÅ¡dėsto, kokių įstatymų nuostatas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, jis pažeidė (apeliacinio skundo 10-11 lapai).

Apeliantas nurodo, jog tai bendro pobÅ«džio valdymo principai, jie nurodyti formaliai, nenurodo konkretaus pažeidimo, toks konstatavimas yra, anot apelianto D. K., visiÅ¡kai deklaratyvus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka ir pakartotinai, kaip jau buvo minėta prie apelianto Č. D. apeliacinio skundo dalies, pažymi, kad atkreiptinas dėmesys į tokių nusikalstamų veikų, kaip piktnaudžiavimas tarnyba, objekto svarbÄ . BK 228 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektas yra normali, teisinės valstybės principus atitinkanti, Konstitucijai, įstatymams, kitiems teisės aktams neprieÅ¡taraujanti valstybės, savivaldybės įstaigų bei institucijų veikla.

Šios bylos aspektu analizuojant konkrečius padarytos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnyba požymius, svarbu, jog tai darė, t. y. nusikalstamos veikos subjektu buvo valstybės tarnautojas, savivaldybės tarybos sekretorius. Būdamas savivaldybės tarybos sekretoriumi, taip pat būdamas savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos nariu, D. K. nesilaikė jam įstatymais numatytų pareigų. Buvo pažeisti tokie svarbūs įstatymai, kaip LR Valstybės tarnybos įstatymas, LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, LR valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimai, LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, kas ir yra inkriminuojama apeliantui.

Nesutiktina su apelianto dėstomais teiginiais, jog aprašydamas įrodytos byloje didelės žalos požymį, pirmosios instancijos teismas kilusius dėl to padarinius nurodė tik deklaratyviai. Anot apelianto tokios frazės kaip „pažeistas savivaldos, valstybės autoritetas“, „diskredituoti valstybės ir savivaldos vardai“ yra neinformatyvios ir laikytinos subjektyvios teismo nuomonės išreiškimu. Gi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atvirkščiai, vertina tokius apelianto D.

K. skundo argumentus kaip deklaratyvius ir konstatuoja, jog galutiniame bylos procesiniame sprendime, Å¡iuo atveju teismo nuosprendyje, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas didelės neturtinės žalos požymį, esantį apelianto veikoje, atskleidė tinkamai. Beje, teismas tai darė analizuodamas šį požymį ne tik D. K., bet ir kitų nuteistųjų veikose. Nuosprendyje pakankamai motyvuotai nurodoma, kad nuosprendžiu nustatytais veiksmais D. K. ir kiti nuteistieji byloje padarė didelės neturtinės žalos, kuriÄ patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

Kaip teisingai įvertino bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas, byloje nuteistų asmenų bendrai padarytais veiksmais buvo ypatingai pakenkta valstybės ir savivaldos autoritetui, iÅ¡vardinti asmenys užėmė visuomenei svarbias pareigas, jų veiksmai buvo suplanuoti, sistemingi, kryptingi, truko ilgÄ laiko tarpÄ ir buvo atliekami dideliam valstybės tarnautojų skaičiui, juos atliekant buvo įtraukti kiti asmenys, nedirbantys savivaldybėje. Minėti veiksmai sukėlė labai didelį rezonansÄ visuomenėje, ypatingai pakenkė savivaldai, kaip organui, atstovaujančiam vietinę bendruomenę, buvo pažeistas savivaldos ir valstybės autoritetas, diskredituoti valstybės ir savivaldos vardai.

Atmesdamas apelianto D. K. argumentus, jog jo veiksmais nebuvo padaryta didelė nematerialinė žala, apeliacinės instancijos teismas pilnai pritaria bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo vertinimui ir padarytoms Å¡ioje dalyje iÅ¡vadoms. D. K. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d. požymiai. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktika, tačiau minėtose bylose nuteistųjų asmenų veika iÅ¡ esmės skiriasi nuo D. K. veikos Å¡ioje baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys Nr. 2K-50-648/2015, 2K-400/2011, 2K-328/2014).

Apeliantas pateikia trumpÄ Å¡ių nutarčių apžvalgÄ ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vertintus D. K. veiksmus nepagrįstai sugretino su visai kitomis situacijomis, kai atitinkami veiksmai (veikos) gali bÅ«ti vertinami kaip BK pažeidimai. Ä®vertinus Å¡iuos apelianto argumentus, kolegija prieina iÅ¡vados, kad kaip ir nurodytose bylose, kur asmenims dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba buvo taikoma bÅ«tent baudžiamoji atsakomybė, nagrinėjamoje byloje apelianto D. K. ir kitų nuteistųjų veiksmai taip pat teisingai įvertinti ne administracinės, drausminės atsakomybės, o bÅ«tent baudžiamosios atsakomybės plotmėje.

Dėl nuteistojo A. G. apeliacinio skundo argumentų. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog A. G. žinojo, kad viešųjų pirkimų konkursai papildomiems darbams ir kitam video ekranui pirkimui ir įrengimui bus vykdomi ir buvo vykdomi jau atliktiems darbams ir jau nupirktam ir įrengtam video ekranui, žinojo, kad viešųjų pirkimų konkursai vyks fiktyviai, Å¡ių konkursų rezultatai yra iÅ¡ anksto aptarti ir nulemti. Siekdamas realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatus 2010 m., rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir nenustatytoje vietoje, iÅ¡ V.

M. A. G. priėmė žinomai suklastotus dokumentus - atliktų darbų aktÄ â€“ stadiono informacinio tablo atrama, futbolo aikÅ¡telė su lengvosios atletikos sektoriais, -128244,57 litų sumai, atliktų darbų aktÄ â€“ stadiono informacinio tablo pamatai, atrama, apskardinimas, 218997,90 litų sumai, pažymÄ apie atliktų darbų vertę 90753,33 litų sumai, atliktų darbų aktÄ â€“ stadiono bokÅ¡tų signalinių Å¡viestuvų pajungimas, 19899,66 litų sumai, atliktų darbų aktÄ â€“ medžių kirtimas, teritorijos apÅ¡vietimo tinklai, disko ir kÅ«jo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iÅ¡kirtimas, Å¡akų genėjimas virÅ¡ teniso kortų, stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga, prieÅ¡lėktuviniai žibintai, aikÅ¡telės varteliai, 2 vnt. medžių iÅ¡kirtimas, rutulio stÅ«mimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų iÅ¡ardymas, 318900,34 litų sumai, pažymÄ apie atliktų darbų vertę 338800 litų sumai - juose pasirašė bei uždėjo savo asmeninį spaudÄ , tokiu bÅ«du suklastojo tikrus dokumentus bei juos grÄ Å¾ino V.

M., tokiu bÅ«du juos panaudojo. Å ių dokumentų suklastojimas pasireiÅ¡kia tuo, kad Å¡iuose dokumentuose yra nurodytos neteisingos darbų atlikimo datos. Minėti dokumentai buvo bÅ«tini fiktyvių viešųjų pirkimų procedÅ«rai organizuoti. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. iÅ¡ esmės neigia savo kaltę dėl dokumentų klastojimo bei dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnyba, tai vertintina, kaip jo gynybinė pozicija. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti duomenys įrodo A.

G. kaltę. O bÅ«tent, byloje nustatyta, kad ruoÅ¡iant, pravedant ir realizuojant dviejų viešųjų pirkimų konkursus (be kitų dokumentų) buvo įforminti dokumentai, kurie yra suklastoti: pažyma apie atliktų darbų vertę „už 2010 m. 08 mėn.“ 90753,33 Lt sumai (t. 3, b. l. 152), kuriÄ pasirašė S. S., M. A., A. G., V. M.; pažyma apie atliktų darbų vertę „už 2010 m. 08 mėn.“ 338 800 Lt sumai (t. 3, b. l. 157), kuriÄ pasirašė S. S., M. A., A. G., V. M.; atliktų darbų aktai „už 2010 m. 08 mėnesį“ (t. 3, b. l. 153-155, 158-166), kuriuos pasirašė M.

A., A. G., V. M..Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ paties nuteistojo A. G. duotų parodymų pirmosios instancijos teisme iÅ¡plaukia, kad 2009 m. liepos 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija vykdyti futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais techninę priežiÅ«rÄ . Statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovas buvo A. G., jis privalėjo tikrinti, kad statybos darbai bÅ«tų atliekami pagal projektÄ . Dalis papildomų darbų atsirado vykdant statybos darbus, kurių anksčiau numatyti nebuvo galimybės. Jis (A.

G.) rašė gamybinių pasitarimų protokolus. Po kelių dienų iÅ¡siųsdavo protokolus dalyviams ir laukdavo pastabų. Pakoregavęs dar kartÄ nusiųsdavo dalyviams, o popierinį variantÄ atsineÅ¡davo į sekantį pasitarimÄ surinkti paraÅ¡us. Taip užsakovas bÅ«davo informuotas pasiraÅ¡ant apie papildomus, bet techniniame projekte nenumatytus darbus.Savo gynybinėje pozicijoje, kaip matyti iÅ¡ apelianto parodymų, A. G. nurodo, kad pasiraÅ¡ydamas atliktų darbų aktus net neįtarė, jog tai gali bÅ«ti suklastotas dokumentas. (duomenys neskelbtini) stadiono rekonstrukcijos darbų metu jo pareigos buvo statinio statybos techninė priežiÅ«ra, t.y. tikrinti atliktų darbų kiekį ir kokybę.

Kaip argumentuojama ir apeliaciniame skunde, bÅ«damas statinio statybos techniniu prižiÅ«rėtoju jis (A. G.) neturėjo teisės dalyvauti savivaldybės viešųjų pirkimų procedÅ«rose ir kÄ nors spręsti, o savivaldybė neturėjo jokios pareigos apie tokius vieÅ¡uosius pirkimus jo informuoti.Analizuojant Å¡iuos apelianto argumentus, vėlgi svarbu pabrėžti nagrinėjamos bylos svarbiausiÄ jį aspektÄ . IÅ¡ byloje asmenims inkriminuotų nusikalstamų veikų apimties matyti, kad visas fiktyvių viešųjų pirkimų organizavimo mechanizmas buvo įgyvendinamas ne tik pačių savivaldybės tarnautojų, t. y. mero Č.

D., administracijos direktoriaus, Viešųjų pirkimų komisijos (toliau VPK) pirmininko, G. Č., administracijos Statybos skyriaus vedėjo, VPK nario S. S., šio skyriaus vyr. specialisčių J. S., M. A., savivaldybės tarybos sekretoriaus, VPK nario D. K., savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyr. specialistės D. Ž., savivaldybės mero pavaduotojos R. R. neteisėtais veiksmais, tačiau tam reikėjo ir asmenų tiesiogiai dirbusių su projektu, t. y. vykdžiusių statybinę projekto pusę veiksmų, tame tarpe ir A.

G. veiksmų, kuris, kaip nustatyta byloje, priėmė iš V. M. žinomai suklastotus dokumentus, kurie patvirtino suklastotas darbų atlikimo datas, kas buvo reikalinga fiktyviems viešiesiems pirkimams organizuoti, ir dokumentuose esančius duomenis savo parašu bei spaudu patvirtino. Šiuo atveju be vieno iš bendrininkų A. G. veiksmų visoje grandinėje galutinis rezultatas nebūtų pasiektas.Todėl apelianto argumentai, jog jis nedalyvavo pačiose viešųjų pirkimų procedūrose, nešalina jo atsakomybės nei dokumentų klastojime nei padėjime savivaldybės tarnautojams piktnaudžiauti tarnyba.

Kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad byloje įrodyta, jog bÅ«damas atsakingu pagal savo pareigas už statinio statybos techninę priežiÅ«rÄ , A. G. lankydavosi objekte, žinojo realiai atliekamų darbų apimtis ir atlikimo datas, tokiu bÅ«du pasiraÅ¡ydamas aukščiau minėtus dokumentus, suvokė, jog darbai, dėl kurių atlikimo pasiraÅ¡oma, buvo atlikti anksčiau, o jo pasiraÅ¡omi dokumentai, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, bus pateikti viešųjų pirkimų konkursams atbuline data pravesti.Nors apeliaciniame skunde apeliantas A.

G. nurodo, jog pasiraÅ¡ydamas atliktų darbų aktus ir pažymas apie atliktų darbų vertes, juose esančios eilutės „už 2010 m. 08 mėn.“ niekaip nesureikÅ¡mino, manė, kad tai yra Å¡ių dokumentų suraÅ¡ymo data, tokie argumentai nepagrįsti, nes prieÅ¡tarauja protingumo, logikos principams. Akivaizdu, kad A. G., bÅ«damas savo srities specialistas, žino savo darbo specifikÄ , pobÅ«dį, iÅ¡mano teisės aktų statybų srityje ypatumus, jų specifikÄ , todėl kolegijos nuomone, tokie argumentai, jog apeliantas manė, kad 2010 m. 08 mėn. yra dokumentų suraÅ¡ymo data, atmetami.Nors nuteistasis A.

G. savo gynybinę pozicijÄ grindžia tuo, jog, anot apelianto, jokie bylos įrodymai negali patvirtinti to, kad jis bÅ«tų su kuo nors kalbėjęs apie kokius nors neteisėtus vieÅ¡uosius pirkimus, apie kokį nors neteisingos datos nurodymÄ dokumentuose, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, kurių suklastojimas inkriminuojamas A. G., matyti, kad jis suprato, kad dokumentuose esančių datų reikÅ¡mė yra bÅ«tent fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatų realizavimas ir dokumentų įforminimas tokiu bÅ«du, kad Å¡ie dokumentai rodytų darbų atlikimo laikÄ 2010 m. rugpjūčio mėn. Dar kartÄ pabrėžtina, kad A.

G. buvo techninis prižiÅ«rėtojas, jis fiksavo darbų atlikimo eigÄ , žinojo darbų atlikimo realias datas. Kaip matyti iÅ¡ V. M. parodymų, atsiradus nenumatytiems darbams, jis informuodavo gen. direktoriaus pavaduotojÄ E. B. ir techninės priežiÅ«ros inžinierių A. G., jie informuodavo užsakovÄ , dėl nenumatytų darbų vykdymo objekte vykdavo gamybiniai pasitarimai. Pats A. G. savo parodymuose taip pat yra nurodęs, jog vykdant papildomus darbus stadione, jis Å¡iuos darbus tikrino, objekte lankydavosi kartÄ per savaitę ar dažniau; darbai buvo aptariami gamybiniuose pasitarimuose; iÅ¡ savivaldybės specialistų dėl papildomų darbų ir kitų statybos darbų pasitarimuose dalyvavo J.

S. ir M. A..Å ie duomenys patvirtina aplinkybes, kad A. G. papildomų darbų atlikimo bei įforminimo procese bendravo ir su V. M., o pastarasis kaip nustatyta byloje, su savivaldybės tarnautojais. Taip pat A. G. bendravo su savivaldybės tarnautojomis J. S., M. A. gamybiniuose pasitarimuose, taigi dokumentus jis pasirašė tiksliai suvokdamas Å¡ių dokumentų pobÅ«dį ir tai, kad juose yra nurodyta neteisinga darbų atlikimo data.Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad A.

G. pagrįstai pripažintas kaltu ne tik dėl dokumentų suklastojimo bei panaudojimo, bet ir dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnyba, o bÅ«tent, kad jis, A. G., veikdamas bendrininkų grupėje su Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Statybos techninės priežiÅ«ros vadovu, bÅ«damas atsakingas už (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos techninę priežiÅ«rÄ , žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ , žinodamas, kad Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, 2010 metais rugpjūčio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir nenustatytoje vietoje, teikdamas priemones – suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavaliÅ¡kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta TV video įranga (duomenys neskelbtini) miesto stadione, adresu (duomenys neskelbtini), padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautojams Č.

D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R.. Dėl tokių veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl to, jog A.

G. padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismas pagrįstai akcentavo tai, kad savivaldybės tarnautoja M. A., vienintelė (be V. R.) pilnai pripažinusi savo kaltę byloje, apklausos metu parodė, kad apie nenumatytų papildomų darbų ir kito video ekrano įrengimo faktus iki vieÅ¡ojo konkurso atlikimo žinojo visi. Teismo vertinimu, tokie M. A. parodymai patvirtino iÅ¡vadas, kad visi aukščiau paminėti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai bei A.

G. tiksliai ir konkrečiai žinojo nenumatytų papildomų darbų ir kito ekrano įrengimo faktus dar iki vieÅ¡ojo pirkimo konkurso, aptarinėjo susiklosčiusiÄ situacijÄ ir sprendė kokiu bÅ«du jÄ iÅ¡spręsti. Tokiu bÅ«du, A. G. apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog apygardos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 1.1. punktÄ ir 3.1.8. punktÄ , kadangi nuosprendis grindžiamas prielaidomis, nepagrįsti.Esant nurodytų aplinkybių visumai, D.

G. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo. Dėl nuteistojo V. M. apeliacinio skundo argumentų. Apelianto V. M. apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas išėjo iš savo kompetencijos ribų spręsdamas dėl susiklosčiusių civilinių teisinių santykių, kylančių iš statybinės rangos sutarties įgyvendinimo ir neatsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes. Anot apelianto, stadiono rekonstrukcijos projekto vadovas R.

S. nurodė, kad atliekant rekonstrukcijos darbus buvo rengiami gamybiniai pasitarimai, kuriuose buvo aptarinėjami projekto pakeitimai, kuriuos siÅ«lė arba užsakovo atstovai, arba atsižvelgiant į vykdomo projekto specifikÄ iÅ¡kildavo bÅ«tinybė atlikti sutartyje nenumatytus darbus. Visi Å¡ie pasitarimai ir pasiÅ«lymai buvo protokoluojami ir suderinti su užsakovu – (duomenys neskelbtini) sporto rekreacijos centro atstovu. Užsakovo atstovas E. M., anot apelianto, teisme patvirtino, kad ir dėl tablo pakeitimo buvo tariamasi su Lietuvos futbolo ir lengvosios atletikos federacijomis.

Taigi, papildomi darbai ir TV video ekrano įrengimas buvo bÅ«tini, todėl pirmosios instancijos teismo teiginys apie darbų savavaliÅ¡kumÄ , anot apelianto V. M. yra visiÅ¡kai nepagristas.Aptariant ir įvertinant Å¡iuos apelianto V. M. skundo argumentus, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paminėtos aplinkybės dėl papildomų darbų ir TV ekrano įrengimo bÅ«tinumo, V. M. atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų Å¡ioje byloje neÅ¡alina. Å iuo atveju apeliantas V. M., kaip ir kiti apeliantai nagrinėjamoje byloje, nurodo į tokių papildomų darbų ir kitokio TV ekrano įrengimo bÅ«tinumÄ .

Kolegija, spręsdama dėl V. M. apeliacinio skundo pagrįstumo, pažymi, kad jeigu projekto įgyvendinimo metu ir buvo bÅ«tini papildomi darbai ar kitokio nei sutartyje numatyto TV ekrano įrengimas, Å¡iems darbams pirkti net ir tuo atveju, jeigu gamybiniuose pasitarimuose, kaip nurodo apeliantas, buvo nuspręsta apie jų bÅ«tinumÄ , turėjo bÅ«ti organizuojami įstatyme numatyti vieÅ¡ieji pirkimai. Tokiu bÅ«du papildomų darbų bÅ«tinumu negali bÅ«ti pateisinamas Å¡iems darbams pirkti įstatyme numatytų procedÅ«rų nesilaikymas.

Å ioje argumentų dalyje apeliantas V. M. remiasi liudytojo R. S. („(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo) parodymais. Kolegija sutinka su apelianto pateikiamu Å¡io liudytojo parodymų vertinimu, t. y., kad atliekant rekonstrukcijos darbus buvo rengiami gamybiniai pasitarimai, kuriuose buvo aptarinėjami projekto pakeitimai, tačiau tai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių apie fiktyvių viešųjų pirkimų procedÅ«ros organizavimÄ , apie kuriÄ aiÅ¡kiai žinojo apeliantas V. M..Apeliantas, argumentuodamas, jog dėl tablo pakeitimo buvo tariamasi su Lietuvos futbolo ir lengvosios atletikos federacijomis, ir buvo bÅ«tina įrengti prieÅ¡lėktuvinius bokÅ¡telius su žibintais taip pat nurodo į liudytojo E. M. ((duomenys neskelbtini) rekreacijos centro direktoriaus pavaduotojo) parodymus.

Šis liudytojas teisme parodė, jog centras neruošė projektų, tačiau dalyvavo diskutuojant kokius darbus ir kokia apimtimi reikia atlikti, buvo tariamasis su FIFA ir Lietuvos futbolo federacija, vyko konsultacijos su užsienio specialistais, vykdant rekonstrukcijos darbus atsirasdavo įvairių pasiūlymų, jų centras taip pat teikė pasiūlymus dėl projekto įgyvendinimo. Vertinant liudytojo nurodytas aplinkybes, taip pat darytina jau aukščiau išdėstyta išvada apie tai, jog šioje byloje reikšmingiausia tai, kad jei papildomi darbai ar kitokio TV ekrano įrengimas buvo būtinas (apie tai parodo abu apelianto nurodyti liudytojai), šie darbai turėjo būti perkami pagal Viešųjų pirkimo įstatyme numatytas ir konkrečioje situacijoje tinkamas procedūras, ir tik po to atliekami.

Tuo tarpu iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad buvo daroma atvirkščiai, o bÅ«tent - pirma buvo padaryti darbai, o po to, jiems įteisinti, organizuojami tariami viešųjų pirkimų procesai. Å iuo atveju nei R. S., nei E. M. parodymuose nurodytos aplinkybės apelianto V. M. atsakomybės nepaÅ¡alina. Nors apeliantas V. M. nurodo, jog minėtų darbų pridavimo akto datÄ â€“ 2010 m. rugpjūčio mėn. – pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė suklastota, Å¡is argumentas nepagrįstas.

Å ioje dalyje apeliantas remiasi iÅ¡teisintųjų byloje D. O. ir V. R. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas jau pateikė Å¡ių asmenų parodymų analizę nagrinėjant kitų apeliantų argumentus, o bÅ«tent V. R. parodė, jog 2010 m. liepÄ buvo atliktas signalinių žibintų pajungimas (kada pastatyti patys Å¡viestuvai su atramomis, jis pasakyti negalėjo), 2010 m. liepÄ taip pat buvo daromos futbolo aikÅ¡tės TV rozetės ir starto bei finiÅ¡o rozetės, prieÅ¡ pat komisijÄ buvo montuojami „upsai“.

Taigi, kaip matyti iÅ¡ V. R. parodymų, 2010 m. vasarÄ buvo atliekami smulkÅ«s darbai, statomos rozetės, „ūpsai“, foto relės, automatai, apsaugos nuo perkrovimo ir pan. IÅ¡ darbų buvo derinimas, pajungimas. Tuo tarpu įrodytos nusikalstamos veikos apraÅ¡yme nurodyti papildomi darbai ir pats TV ekrano įgijimas bei pastatymas vyko ne po viešųjų pirkimų 2010-06-28, o iki jų. Dar labiau, iÅ¡ D. O. parodymų, į kuriuos taip pat nurodo apeliantas, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl ekrano pastatymo.

Sutartis buvo pasiraÅ¡yta 2010 m. sausio mėn. Ä® stadionÄ ekranas buvo atvežtas 2010 m. kovo mėn. Ekrano ir panelių montavimÄ atliko 2010 m. pavasarį. Po to atsirado trÅ«kumų, niuansų. Tie darbai realiai buvo atlikti 2010 m. vasario-kovo mėn. Ekrano korpusas buvo pastatytas per pirmus metų mėnesius, t. y. vasarį ir kovÄ , paskui buvo sudėlioti moduliai. Balandžio mėnesį buvo testuojama, gegužės pabaigoje buvo nustatyta, kad trÅ«ksta vėdinimo.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, V.

M. pasirašė Å¡iuose dokumentuose: pažyma apie atliktų darbų vertę „už 2010 m. 08 mėnesį“ 90753,33 Lt sumai (t. 3, b. l. 152); pažyma apie atliktų darbų vertę „už 2010 m. 08 mėnesį“ 338 800 Lt sumai (t. 3, b. l. 157); atliktų darbų aktai „už 2010 m. 08 mėnesį“ (t. 3, b. l. 153-155, 158-166); PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. DOT (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 103) 97 482,12 Lt; atliktų darbų aktas „Už 2010 m. 08 mėnesį“ (t. 5, b. l. 104);

PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. ELM (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 90) 95 386,46 Lt sumai; pažyma apie atliktų darbų vertę „Už 2010 m. 08 mėnesį“ (t. 5, b. l. 91); atliktų darbų aktas „Už 2010 m. 08 mėnesį“ (t. 5, b. l. 92). Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog vertinant Å¡iuos dokumentus, jų turinį, akivaizdu, kad V. M. turėjo suprasti ir suprato, kad dokumentuose esančių datų reikÅ¡mė yra bÅ«tent fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatų realizavimas ir dokumentų įforminimas tokiu bÅ«du, kad Å¡ie dokumentai rodytų darbų atlikimo laikÄ 2010 m. rugpjūčio mėn. Argumentuodamas dėl nepagrįsto nuteisimo dalyje, jog jis savo kompiuterio pagalba paruošė atliktų darbų aktÄ , apeliantas V.

M. nurodo, jog tai padarė ne jis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus darbuotoja R. V., kuri tai patvirtino teisme. Kolegija pažymi, kad iÅ¡ liudytojos R. V. parodymų matyti, jog 2010 metais ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos skyriaus virÅ¡ininke. Be kitų darbų gamybinis skyrius darė aktus, kiekius ir kaupiamuosius žiniaraščius. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus (duomenys neskelbtini) miesto stadione. Atlikti darbai buvo aktuojami. Kaip nurodė liudytoja, darbų aktavimas vyksta taip: gale mėnesio darbų vadovai ateidami į gamybinį skyrių atsineÅ¡a kaupiamÄ jį žiniaraÅ¡tį, kad bÅ«tų atžymėti per mėnesį atliktų darbų kiekiai.

Jie pagal sÄ matinę programÄ atžymėdavo darbų kiekius ir programa padarydavo atliktų darbų aktÄ , kuris vadinamas forma A2, paskui iÅ¡ jo padaroma forma A3 suvestinė. Paskui darbų vadovas pasiėmęs tuos aktus eidavo į buhalterijÄ , suderindavo su kuo reikia, surinkdavo paraÅ¡us ir grÄ Å¾indavo. Kokie darbai buvo atliekami stadione, pasakyti negali. Dokumentus jai atneÅ¡davo V. M., tie darbai ir buvo aktuojami. Darbai buvo vykdomi pagal rangos sutartį, ar buvo papildomų darbų, neatsimena. Ant minėtų formų pasiraÅ¡o pirmiausiai atsakingas asmuo, t. y. ar darbų vadovas, ar kitas atsakingas asmuo.

Tokiu bÅ«du, vadovaudamasi pateiktų parodymų analize, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog byloje įrodyta, kad bÅ«tent V. M., kaip statybų vadovo, veiksmais buvo parengti ir pasiraÅ¡yti dokumentai – atliktų darbų aktas – stadiono informacinio tablo atrama, futbolo aikÅ¡telė su lengvosios atletikos sektoriais - 128244,57 litų sumai, atliktų darbų aktas – stadiono informacinio tablo pamatai, atrama, apskardinimas 218997,90 litų sumai, pažyma apie atliktų darbų vertę 90753,33 litų sumai, atliktų darbų aktas – stadiono bokÅ¡tų signalinių Å¡viestuvų pajungimas 19899,66 litų sumai, atliktų darbų aktas – medžių kirtimas, teritorijos apÅ¡vietimo tinklai, disko ir kÅ«jo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iÅ¡kirtimas, Å¡akų genėjimas virÅ¡ teniso kortų, stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga, prieÅ¡lėktuviniai žibintai, aikÅ¡telės varteliai, 2 vnt. medžių iÅ¡kirtimas, rutulio stÅ«mimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų iÅ¡ardymas 318900,34 litų sumai, pažyma apie atliktų darbų vertę 338800 litų sumai, kuriuose buvo įraÅ¡yti žinomai melagingi duomenys, kad juose nurodyti darbai (duomenys neskelbtini) miesto stadione atlikti 2010 m. 08 mėnesį, apeliantas uždėjo juose savo asmeninį spaudÄ , tokiu bÅ«du suklastojo minėtus tikrus dokumentus.Akivaizdu, kad Å¡ie dokumentai buvo parengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, Å¡ios bendrovės kompiuteriu.

Iš apelianto nurodytos liudytojos parodymų matyti, kad šie aktai buvo atspausdinti specialios programos pagalba, gi duomenis, pagal kuriuos tokio turinio aktai ir buvo atspausdinti, pateikė būtent statybų vadovas V. M., taigi apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu dokumentų klastojimo aplinkybės šioje dalyje nustatytos teisingai. Apeliacinės instancijos kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, jų rezultatais, kuriuose fiksuotas stadiono stebėjimas.

Nesutiktina su apelianto argumentais, jog stebėjimas buvo atliekamas labai trumpÄ laikÄ , pietų pertraukų metu. Kaip jau minėta nagrinėjant kitų apeliantų skundų argumentus, byloje yra operatyvinio stadiono stebėjimo 2010 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, kad 2010-07-07 tarp 10.50 - 11.20 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 98-101); 2010-07-09 tarp 13.00 - 13.30 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 102-104); 2010-07-14 tarp 11.00 - 11.30 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 105-107); 2010-08-10 tarp 10.21 - 10.26 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 108-109); 2010-08-12 tarp 11.45-11.51 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 110-114); 2010-08-17 tarp 12.32-12.38 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 115-117); 2010-08-19 tarp 15.38 - 15.42 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 118-120); 2010-08-24 tarp 15.10- 15.15 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 121-123); 2010-08-27 tarp 11.11- 11.20 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 124-127); 2010-09-02 tarp 12.48- 12.51 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 128-131); 2010-09-07 tarp 12.10- 12.13 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 132-134); 2010-09-09 tarp 11.13 – 11.17 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 135-138); 2010-10-06 tarp 16.20- 16.35 val. atlikus (duomenys neskelbtini) miesto stadiono apžiÅ«rÄ nustatyta, kad stadione jokie darbai nevykdomi (t. 2, b. l. 139-141).Å ie duomenys akivaizdžiai įrodo, jog po fiktyvių viešųjų pirkimų darbai nebuvo vykdomi, jie jau buvo atlikti.

Pažymėtina, kad stadionas stebėtas 2010 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais, stebėjimo laikas skirtingas – ir iki pietų 2010-07-07 tarp 10.50 - 11.20 val., 2010-07-14 tarp 11.00 - 11.30 val., 2010-08-10 tarp 10.21 - 10.26 val., 2010-08-27 tarp 11.11- 11.20 val., ir po pietų 2010-07-09 tarp 13.00 - 13.30 val., 2010-08-19 tarp 15.38 - 15.42 val., 2010-08-24 tarp 15.10 - 15.15 val. Akivaizdu, kad stebėjimas buvo vykdomas skirtingu laiku, tame tarpe daugiau darbo valandų metu, nei pietų pertraukos metu, o objektyviai nustatyta aplinkybė, kad darbai stebėjimo metu nevyko yra pagrįsta.Nors apeliantas grindžia savo nekaltumÄ LR CK nuostatomis, LR Statybos įstatymų nuostatomis, nurodydamas, jog darbų užbaigimas bei jų priėmimas nėra tas pats, nes užsakovas turi darbus priimti, o tai užtrunka laike, todėl Å¡iuo atveju akto datÄ 2010 m. 08 mėn. ir reikia laikyti darbų priėmimo data, taigi jokio klastojimo nėra, Å¡ios apelianto iÅ¡vados nepagrįstos.Esminė byloje nustatyta aplinkybė yra ta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V.

M. bÅ«damas rangovo, vykdančio darbus, darbuotojas, žinojo apie nenumatytų papildomų darbų ir kitokios video įrangos įrengimÄ faktus. Tai patvirtina duomenys surinkti operatyvinio tyrimo metu (t. 1, b. l. 144 – pokalbis telefonu tarp Č. D. ir V. M., t. 1, b. l. 172 – pokalbis telefonu tarp J. S. ir V. M., t. 1, b. l. 175 – pokalbis telefonu tarp J. S. ir V. M., t. 2, b. l. 41 - pokalbis telefonu tarp M. A. ir V. M., t. 2, b. l. 42 - pokalbis telefonu tarp M. A. ir V. M., kai telefono ragelis vėliau buvo perduotas E. B., t. 2, b. l. 44 - pokalbis telefonu tarp M.

A. ir V. M., t. 2, b. l. 45 - pokalbis telefonu tarp M. A. ir V. M.).Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. M. žinojo, jog viešųjų pirkimų konkursai papildomiems darbams ir kitam video ekranui pirkimui ir įrengimui bus vykdomi ir buvo vykdomi jau atliktiems darbams ir jau nupirktam ir įrengtam video ekranui, žinojo, kad viešųjų pirkimų konkursai vyks fiktyviai, šių konkursų rezultatai yra iš anksto aptarti ir nulemti, yra pagrįsta. Būtent siekdamas realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatus V.

M. suklastojo dokumentus ir juos panaudojo. Nors apeliantas teigia, kad yra nepagrįstai pripažintas kaltu padėjus (duomenys neskelbtini) savivaldybės darbuotojams piktnaudžiauti tarnyba, taip pat, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas suvokė, kad kaltinimuose nurodytiems konkursams paruoÅ¡ti, pravesti ir realizuoti valstybės tarnautojai elgiasi pažeidžiant valstybės tarnybÄ reglamentuojančius teisės aktus, taip pat, kad jis suvokė, jog tokiais veiksmais bus padaryta didelė neturtinė žala valstybei ir savivaldybei, apeliacinės instancijos teismo kolegija Å¡iuos argumentus atmeta ir pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog V.

M. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip padėjimas valstybės tarnautojams piktnaudžiauti tarnyba. Nors apeliantas teigia, kad byloje nėra užfiksuota, kad jis bÅ«tų kalbėjęsis dėl konkursų organizavimo ar vykdymo su nuosprendyje iÅ¡vardintais valstybės tarnautojais, dėl to, anot apelianto, jis nežinojo apie konkursų organizavimÄ po darbų atlikimo ir kad konkursai yra fiktyvÅ«s, su Å¡iuo vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Å tai 2010-07-02 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas 2010-06-28 telefoninis pokalbis, kai (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyr. specialistė M.

A. skambina V. M.. Pokalbio metu aptariama, kad direktorius, t. y. E. B. atvažiuotų į vieÅ¡uosius pirkimus pasiraÅ¡yti (t. 2, b. l. 30). 2010-08-17 protokole užfiksuotas pokalbis, kai M. A. skambina V. M.. IÅ¡ pokalbio matyti, kad tariamasi dėl darbų pradžios datų nurodymo (t. 2, b. l. 41). TÄ pačiÄ dienÄ fiksuotas vėlgi vykęs telefoninis pokalbis tarp M. A. ir V. M., ji skambina V. M., V. M. perduoda telefonÄ E. B., kalbama apie darbų pradžios datas, kokias reikia nurodyti, kalbama, kad ant priedų reikia direktoriaus paraÅ¡o (t. 2, b. l. 42).

Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2010-06-04 tarp 09.45 – 09.46 val., įvyko sujungimas tarp mobilaus ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini)(kuriuo naudojosi Č. D.) ir mobilaus ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini)(kuriuo naudojosi V. M.). Pokalbio metu Č. D. klausia V. M. apie ekrano užaktavimÄ . V. M. pasako, kad dalis ekrano užaktuota, o kitÄ dalį nori gauti kaip papildomÄ Ä¯rangÄ (t. 1, b. l. 144). Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2010-06-11 10.04 – 10.05 val., įvyko sujungimas tarp mobilaus ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi J.

S.) ir mobilaus ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini)(kuriuo naudojosi V. M.). Pokalbio metu J. S. pasako V. M., kad jis paklaustų E. (E. B.) iki kurios dienos gali pastatyti ir sumontuoti viskÄ (TV video ekranÄ ir papildomus darbus). V. M. pasako, kad pas juos jau viskas padaryta (t. 1, b. l. 175). Å iame kontekste svarbÅ«s ir nuteistosios M. A. parodymai, iÅ¡ kurių pagrįstai nustatyta, kad vykdant (duomenys neskelbtini) stadiono rekonstravimo darbus ji buvo atsakinga už objekto įgyvendinimÄ ir techninę priežiÅ«rÄ . 2009 metų spalio mėnesį grįžusi iÅ¡ atostogų sužinojo, kad stadione yra atliekami papildomi darbai.

Tai sužinojo atėjusi į gamybinį pasitarimÄ 2009 m. spalio mėn. Tuo metu jau buvo padaryti visi papildomi darbai, iÅ¡skyrus latakų klojimÄ , taip pat dar nebuvo sumontuotas video ekranas. Apie tai, kad darbai jau atlikti, jÄ informavo V. M. 2009-11-19, kuomet jai buvo atneÅ¡ti papildomų darbų aktai. Ji paskambino V. M. ir jis pasakė, kad darbai jau beveik visi atlikti, tik nesumontuoti latakai ir pilnai nesumontuotas video ekranas. Apie tai, kad darbai jau atlikti, ji informavo komisijÄ . Komisijai taip pat buvo pateikti visi darbų atlikimo aktai su priedais ir sÄ matos.

Žino, kad vėliau Å¡iems darbams pirkti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje buvo atliktas vieÅ¡asis pirkimas. Ji pati Å¡iame vieÅ¡ajame pirkime nedalyvavo, taip pat nedalyvavo viešųjų pirkimų komisijos posėdyje. Ji tik paruošė paraiÅ¡kÄ Â papildomų darbų pirkimui. Tai padarė S. S. nurodymu, kuris grįžęs iÅ¡ pasitarimo su meru Č. D., pasakė, kad yra suraÅ¡ytas protokolas dėl papildomų darbų ir reikia paruoÅ¡ti paraiÅ¡kÄ vieÅ¡iesiems pirkimams. Ä® paraiÅ¡kÄ Ä¯rašė jau atliktus papildomus darbus.

Apie tai, kad Å¡ie papildomi darbai jau atlikti, tiksliai žinojo, tačiau paraiÅ¡kÄ vieÅ¡iesiems pirkimams vis tiek surašė. Tai padarė po pokalbio su meru Č. D., kuris jai prigrasino, kad ji kuo greičiau pateiktų viešųjų pirkimų dokumentus komisijai. Visus kitus dokumentus paruošė J. S., kadangi ji pati buvo atostogose. KÄ Ä¯raÅ¡yti į dokumentus paruoÅ¡tus vieÅ¡iesiems pirkimams, Č. D. jai tiksliai nesakė, jis tik pasakė pateikti V. Å . dokumentus, kÄ ji ir padarė. Tokiu bÅ«du apelianto V.

M. gynybinė pozicija, jog jis nežinojo, nesuprato apie fiktyvių konkursų organizavimÄ , byloje paneigta. Jo bendravimas su savivaldybės darbuotojais dėl fiktyvių konkursų organizavimo įrodytas, taigi įrodyta ir tai, kad V. M. suvokė savo veiksmų ir savivaldybės tarnautojų veiksmų pobÅ«dį, teikė priemones valstybės tarnautojams piktnaudžiauti tarnyba – klastojo tikrus dokumentus ir naudojo suklastotus tikrus dokumentus padedant paruoÅ¡ti, pravesti fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus ir realizuoti Å¡ių konkursų rezultatus.

V. M. buvo žinoma, kad vykdomi viešųjų pirkimų konkursai yra fiktyvÅ«s, jis suvokė, kad Å¡iems konkursams paruoÅ¡ti, pravesti ir realizuoti valstybės tarnautojai elgiasi pažeidžiant valstybės tarnybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.Apelianto argumentai, kad jis nėra valstybės tarnautojas, taip pat nėra teisininkas, todėl nežino teisės aktų reglamentuojančių valstybės tarnautojų darbÄ , jis yra statybininkas ir teisės aktus iÅ¡mano tik tiek, kiek tai susiję su jo atliekamomis pareigomis, todėl jo pripažinimas kaltu padėjus valstybės tarnautojams piktnaudžiauti tarnyba yra neįrodytas, kolegijos vertinama kaip nuteistojo V.

M. gynybinė pozicija ir atmetama. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu byloje pagrįstai nustatyta, kad V. M. žinojo, jog viešųjų pirkimų konkursai papildomiems darbams ir kitam video ekranui pirkimui ir įrengimui bus vykdomi ir buvo vykdomi jau atliktiems darbams ir jau nupirktam ir įrengtam video ekranui, žinojo, kad viešųjų pirkimų konkursai vyks fiktyviai, šių konkursų rezultatai yra iš anksto aptarti ir nulemti. Siekdamas realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatus, jis suklastojo tikrus dokumentus.

Tokius žinomai suklastotus dokumentus pateikė pasiraÅ¡yti UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinio techninės priežiÅ«ros vadovui A. G., bei pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiajai specialistei M. A., tikslu gauti apmokėjimÄ už UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavaliÅ¡kai atliktus darbus (duomenys neskelbtini) miesto stadione, tokiu bÅ«du juos panaudojo. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto V.

M. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nuteistojo G. Č. apeliacinio skundo argumentų. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį neskyrė reikiamo dėmesio jo kaltės nustatymui, neįvertino visų įrodymų bei iÅ¡kreipė jų esmę, neanalizavo jų visumos, buvo neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles bei padarydamas iÅ¡vadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutikdama su tokiais skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė G.

Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme iÅ¡tirtus įrodymus, jų visetÄ , bei jais remdamasis teisingai nustatė faktines Å¡ios bylos aplinkybes ir jas teisiÅ¡kai įvertino, padarydamas pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė baudžiamojo įstatymo normas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, tinkamai realizavo BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų aukÅ¡tesnės instancijos teismas nenustatė.

Todėl konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, G. Č. atžvilgiu vertindamas bylos įrodymus ir nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, iÅ¡ esmės pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, pagrindo nėra. Nagrinėjamoje byloje, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, įrodomosios reikÅ¡mės, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtÄ procesinį sprendimÄ G.

Č. atžvilgiu. Tuo pačiu atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, jog teismas, pasisakydamas dėl nuteistojo kaltės bylos surinktų įrodymų kontekste, buvo Å¡aliÅ¡kas. Pažymėtina, kad Å¡aliÅ¡kumas yra susijęs su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu. Å aliÅ¡ku visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, kai bylÄ nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 str. iÅ¡vardytų aplinkybių. Å ių aplinkybių apeliantas nenurodė, jų buvimo nepavirtina ir bylos medžiaga.

Apelianto teiginiai, kad teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo byloje liudija apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , yra deklaratyvÅ«s. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog teismas įrodymus įvertino kitaip negu tikėjosi nuteistasis, nerodo teismo Å¡aliÅ¡kumo, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo teiginys apie pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ yra nepagrįstas. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teismas G. Č. kaltę dėl veikų, numatytų BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. grindė byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma – įvertinęs tiek paties nuteistojo, tiek kitų Å¡ioje byloje nuteistų asmenų, liudytojų parodymus, iÅ¡analizavęs operatyvinių veiksmų vykdymo ir kitų procesinių priemonių taikymo metu surinktus duomenis, taip pat kitus byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. Č. eidamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas veikdamas bendrininkų grupėje suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, taip pat bÅ«damas valstybės tarnautoju, eidamas minėtas pareigas bei bÅ«damas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Teismo nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, G. Č. dirbdamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje, vykdydamas kito Å¡ioje byloje nuteisto nusikalstamos veikos bendrininko žinomai neteisėtus nurodymus organizuoti tariamus vieÅ¡uosius pirkimus dėl papildomų darbų, TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus 338 800 litų (98 123,26 eurų) sumai bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ 90 753, 33 litų (26 283,98 eurų) sumai didesnės vertės, taip pat tai, jog Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, gavęs žinomai S. S. suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ â€“ 2010-04-23 paraiÅ¡kÄ papildomiems darbams pirkti, taip pat 2010-06-11 paraiÅ¡kÄ TV video įrangai ir jos montavimo darbams pirkti, atitinkamai 2010-06-10 ir 2010-06-21 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, Å¡iose paraiÅ¡kose įrašė rezoliucijas „PirkimÄ supaprastintų neskelbtinų derybų bÅ«du vykdyti VPK 2010 06 10“ ir PirkimÄ supaprastintų neskelbtinų derybų bÅ«du vykdyti VPK 2010 06 21“ ir Å¡ias paraiÅ¡kas pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijai vykdyti, taip panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus.

Po ko, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ â€“ dokumentų klastojimÄ â€“ bÅ«damas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, žinodamas, jog komisijos darbotvarkėje 9 ir 11 punktuose numatytos supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygos bus nagrinėjamos fiktyviai, nes tariamai perkami papildomi darbai yra atlikti bei TV video įranga yra įgyta ir sumontuota dar 2010 m. kovo mėn., 2010-06-23 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ M.

A. parengtų supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygų dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini), futbolo aikÅ¡tės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo bei dėl rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, patvirtinimÄ . 2010-06-28 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini) D. Ž. įraÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog darbotvarkėje 9 ir 11 punktu pažymėtose supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygose nurodyti papildomi darbai ir TV video įranga dar tik bus perkami, tokį protokolÄ pasirašė, taip jį suklastodamas.

Po ko, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2010-06-28 darbo vietoje paraÅ¡u patvirtino parengtas supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygas dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo bei rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, taip suklastojo Å¡iuos tikrus dokumentus. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«damas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, 2010-06-30 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, viešųjų pirkimų komisijos dviejų posėdžių metu balsavo „už“ papildomų darbų bei TV video įrangos įgijimo ir jos montavimo darbų pirkimus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2010-07-01 į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) D.

Ž. įraÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog papildomi darbai ir TV video įranga bei jos montavimo darbai dar tik bus perkami, tokius protokolus pasirašė, taip juos suklastojo. Po ko, žinodamas, kad 2010-06-23 vykęs posėdis dėl supaprastintų neskelbiamų derybų minėtiems darbams stadione atlikti sÄ lygų tvirtinimo ir 2010-06-30 vykę posėdžiai dėl tokių darbų buvo fiktyvÅ«s, 2010-07-26 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, atitinkamai sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)bei sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)projekto derinimo lapuose, skiltyse „Pastabos apie sutarties projektÄ â€œ tyčia neįrašė pastabų, apie tai, kad sutarties projekte numatytas TV video įranga jau yra nupirkta ir sumontuota, taip pat tai, kad papildomi darbai jau yra atlikti ir juose pasirašė, tokiu bÅ«du suklastodamas tikrus dokumentus – sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)ir sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)projektų derinimo lapus parengtus 2010-06-11.

Po ko, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2010-08-10 bÅ«damas savo darbo vietoje, žinodamas, jog sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)yra įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog papildomi darbai bei TV video įranga ir jos montavimo darbai bus dar tik perkami, pasirašė Å¡ias sutartis, taip suklastojo Å¡iuos tikrus dokumentus. Taip pat teismas konstatavo, kad G. Č., veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, vykdymas kito Å¡ioje byloje nuteisto nusikalstamos veikos bendrininko žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus vieÅ¡uosius pirkimus dėl jau minėtų darbų, bei žinodamas Å¡ių darbų atlikimo faktÄ , (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, suklastojęs tikrus dokumentus ir juos panaudojęs, taip pat kitiems (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu buvo nupirkti 2010-08-10 – 2010-09-02 savavaliÅ¡kai UAB „ (duomenys neskelbtini)“ atlikti sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)nenumatyti papildomi darbai ir įgyta ir sumontuota kitokia nei sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta TV video įranga (duomenys neskelbtini) miesto stadione ((duomenys neskelbtini)) piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos Valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojų vardai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus Å¡ioje byloje surinktus įrodymus, jų visetÄ , nėra pagrindo konstatuoti, jog vertinant bylos duomenis ir nustatant tokias bylos faktines aplinkybes buvo pažeistos įrodinėjimÄ baudžiamajame procese reglamentuojančios normos. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad apygardos teismas buvo nenuoseklus, pagrįstai pasisakydamas dėl didelės žalos nebuvimo kvalifikuojant veikÄ pagal BK 300 str. 1 d., tačiau nepagrįstai pripažindamas didelę žalÄ kvalifikuodamas veikÄ pagal BK 228 str. 1 d., nors yra idealioji nusikaltimų sutaptis.

Apelianto nuomone, tokiu bÅ«du, teismas negalėjo pripažinti, kad didelė žala buvo padaryta ir veikoje, numatytoje BK 228 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su Å¡ioje skundo dalyje daroma tokia apelianto iÅ¡vada. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad G. Č. kaltinimas buvo pareikÅ¡tas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota dėl veikų, numatytų BK 228 str. 2 d., 300 str. 3 d., vienok teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinęs surinktų duomenų visetÄ , konstatavo, jog pagal BK 300 str. 3 d. didelės turtinės žalos padarymas ir BK 228 str. 2 d.

– turtinės ar kitokios asmeninės naudos gavimas, nepasitvirtino, todėl veikas atitinkamai perkvalifikavo į BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. Pažymėtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Tuo tarpu BK 228 str. 1 d. reglamentuotos veikos sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinei ar kitokio pobūdžio žalai. Nagrinėjamu atveju, konstatuotas neturtinės žalos požymis, kuris nustatytas atsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes.

Be kita ko, nustatyta, kad G. Č. veika pagal BK 228 str. 1 d., dėl kurios jis nuteistas, susijusi su nusikaltimu dėl kurio jis nuteistas pagal BK 300 str. 1 d., t. y. apelianto veiksmai piktnaudžiauti tarnyba susiję su dokumentų klastojimu ir jų panaudojimu, kadangi tokiais jo veiksmais kartu su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais buvo siekiama pravesti fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus ir tokiu bÅ«du realizuoti jų rezultatus. Veikos padarytos esant vienam nusikalstamam sumanymui. Todėl tokie nuteistojo veiksmai vertintini kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, kÄ pagrįstai konstatavo ir apygardos teismas.

Pažymėtina, kad idealioji sutaptis yra tada, kai esant vieningam tikslui, tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu padaroma veika, atitinkanti kelių skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtis. Idealia nusikaltimų sutaptimi taip pat pripažįstami ir skirtingi veiksmai, jei jie padaromi per trumpÄ laiko tarpÄ , veiksmai tarpusavyje susiję, yra bendro sumanymo dalis ir nukreipti į vienÄ tikslÄ . Tačiau, vien tai, kad veikos, dėl kurių buvo nuteistas apeliantas sudaro idealiÄ nusikaltimų sutaptį, nėra pagrindas teigti, kad teismas pripažindamas didelės žalos nebuvimÄ pagal BK 300 str., negalėjo pripažinti, kad didelė žala buvo padaryta ir veikoje, numatytoje BK 228 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad dokumentai buvo suklastoti, taip pat su tuo, kad klastojant dokumentus ir juos panaudojant apeliantas veikė tiesiogine tyčia. Vertinant tokius skundo argumentus pažymėtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 str. dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikomas raÅ¡ytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas.

Tai materialus teisinio fakto liudijimas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, ruošiant, pravedant ir realizuojant viešųjų pirkimų procedūras dėl darbų (duomenys neskelbtini) stadione, be kitų dokumentų buvo įforminti dokumentai, kurie laikytini suklastotais. Šiems dokumentams pirmosios instancijos teismas priskyrė ir G. Č., nusikalstamos veikos padarymo metu ėjusio (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, pasirašytus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta skirtingo pobūdžio juridinę reikšmę turinti informacija, kurios pagrindu buvo neteisėtai ir nepagrįstai sukurtas teisėtai vykstančių viešųjų pirkimų procedūrų ir šių procedūrų pasekmių realizavimas.

Teismas nustatė, kad eidamas Å¡ias pareigas, G. Č. uždėjo rezoliucijas ant 2010-04-23 ir 2010-06-11 paraiÅ¡kų dėl papildomų darbų ir TV video ekrano įrangos, jos įrengimo pirkimo supaprastinta neskelbtinų derybų bÅ«du vykdymo, kaip (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas 2010-06-28 pasirašė supaprastintų neskelbtinų derybų sÄ lygas, 2010-06-28 ir 2010-07-01 viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus (Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), be to, pasirašė 2010-06-11 sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)derinimo lapus, bei 2010-08-10 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir tokiu bÅ«du patvirtino Å¡iuose dokumentuose įraÅ¡ytÄ Å¾inomai tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , taip suklastodamas tikrus dokumentus.

Byloje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad Å¡iuose dokumentuose buvo įraÅ¡yti žinomai neteisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) miesto stadione papildomų darbų ir TV video ekrano, jo sumontavimo pirkimÄ , taip sudarant vaizdÄ , kad minėti darbai dar tik bus perkami, nors pagal nustatytas faktines aplinkybes, Å¡ie darbai jau buvo atlikti dar iki tokių konkursų vykdymo. Taigi, tokių dokumentų (be kitų dokumentų) pagrindu, buvo ne tik organizuoti fiktyvÅ«s viešųjų pirkimų konkursai, siekiant įforminti ir įteisinti realybėje egzistuojančių faktų buvimÄ , bet taip pat sukurtas ir Å¡ių konkursų rezultatų realizavimas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl minėtuose dokumentuose nurodytų duomenų teisingumo, jų įrodomosios reikšmės, pagrįstai rėmėsi nustatyta faktine bylos aplinkybe, kad viešųjų pirkimų konkursai buvo vykdomi fiktyviai, siekiant įteisinti ir įforminti tai, kas jau buvo atlikta, todėl teismo išvada, kad minėtuose dokumentuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenis, pagrįsta. Sutikti su apelianto argumentais, kad jo pasirašyti dokumentai nebuvo suklastoti nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju, tokių dokumentų parengimas, juose esančių žinomai tikrovės neatitinkančių duomenų patvirtinimas paraÅ¡u, jų pagrindu fiktyvių viešųjų pirkimų procedÅ«rų vykdymas, laikytina veika, atitinkančia BK 300 str. numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį, juolab, kad nusikaltimo, kurio buvimas aptariamas nagrinėjamoje byloje, pasireiÅ¡kė atliktų darbų laiko ir pagrindo aspektais, bet ne jų realumu. Kaip minėta, pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, minimi darbai dėl kurių buvo ne tik rengiami dokumentai, bet ir jie panaudoti, vykdant atitinkamas procedÅ«ras dėl tokių, jau realiai stadione atliktų darbų įforminimo, imituojant dar tik bÅ«simÄ jų pirkimÄ , atitinka dokumento požymius ne tik pagal turinio kriterijus, bet ir teisinę reikÅ¡mę.

Tokie dokumentai buvo vieni iÅ¡ pagrindų, siekiant realizuoti kitokį darbų atlikimo bÅ«dÄ ir laikÄ . Dėl ko žala buvo padaryta baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams bei kitiems teisiniams gėriams, valstybės ginamai vertybei. Å is žinomai suklastotų tikrų dokumentų panaudojimas, sukėlė reikÅ¡mingus padarinius, turint tikslÄ realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatus, įforminant ir įteisinant stadione jau atliktus darbus. Todėl apelianto veiksmai negali bÅ«ti laikomi nepavojingais, nepadariusiais žalos baudžiamojo įstatymo saugomai valdymo tvarkai ir kitiems gėriams.

Be to, pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, G. Č. veiksmai rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, kÄ pagrįstai traktavo ir pirmosios instancijos teismas. Akcentuotina, kad formalios sudėties nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu ji darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Padariniai nėra bÅ«tinas Å¡io nusikaltimo sudėties požymis, nusikaltimas laikomas baigtu nuo įstatymo dispozicijoje nurodytų veikų padarymo momento. Å iuo atveju, apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių, kad G.

Č., dirbęs (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigose, suprato savo veiksmais klastojantis dokumentus ir norėjo taip elgtis bei veikti. Taigi, nusikalstamas veikas jis įvykdė tiesiogine tyčia. TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgęs į byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ â€“ įvertinęs tiek paties nuteistojo, tiek kitų Å¡ioje byloje nuteistų asmenų, liudytojų parodymus, operatyvinių veiksmų ir kitų procesinių priemonių taikymo metu surinktus duomenis, bei kitus byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis.

Be to, prieÅ¡ingai nei nurodoma apelianto skunde, operatyvinių veiksmų atlikimo metu fiksuoti G. Č. pokalbiai, jų turinys lyginant ir analizuojant juos kartu su kitais Å¡ioje byloje esančiais duomenimis, kaip tik ir atskleidžia jų tikrÄ jÄ prasmę. Nors aiÅ¡kinant tokius pokalbius apelianto buvo bandoma sudaryti nuomonę, kad jų metu nebuvo kalbama apie kokį nors dokumentų klastojimÄ , tačiau kolegijos manymu, Å¡ių pokalbių turinys liudija, kad pokalbių dalyviai vienas kitÄ suprato, žinojo Å¡ių pokalbių tikrÄ jÄ prasmę.

Tuo tarpu ta aplinkybė, kad apeliantas, kaip jis nurodo, buvo įsitikinęs, jog tik tokiu bÅ«du buvo galima iÅ¡taisyti ankstesnio administracijos vadovo darbo klaidas jo atsakomybės nagrinėjamu atveju neÅ¡alina. Nors apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino tam tikrų aplinkybių, nors jos turi esminę reikÅ¡mę veikos kvalifikavimui, o bÅ«tent: papildomų darbų atlikimo bÅ«tinumas buvo svarstytas gamybiniuose pasitarimuose; 2009-12-23 įvyko (duomenys neskelbtini) savivaldybės komisijos posėdis, kuris nutarė pritarti papildomų darbų reikalingumui ir įforminti darbus sutartyje numatyta tvarka; taip pat (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė nusiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotojui E. B. raÅ¡tÄ â€žDėl papildomų darbų atlikimo“, kuriame konstatuota, kad darbai reikalingi ir bus apmokėti, taigi anot apelianto G.

Č., nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2009 metų pabaigoje (duomenys neskelbtini) savivaldybei jau buvo žinoma, kad iÅ¡kilo poreikis papildomiems darbams ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs administracijos vadovas L. P. buvo sutaręs apie Å¡ių darbų atlikimÄ ; tuo metu apeliantas savivaldybėje nedirbo, o pradėjo dirbti tik vėliau, kai tarp savivaldybės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir savivaldybė jau buvo įsipareigojusi priimti darbus ir už juos apmokėti, - apeliacinės instancijos kolegijos nuomone, kaip ir atsakant į analogiÅ¡kus kitų apeliantų skundų argumentus, yra prieÅ¡inga nei apelianto.

Apeliacinės instancijos kolegija Å¡ioje argumentų dalyje pažymi, kad nors apeliantas G. Č. ir kiti apeliantai Å¡ioje byloje traktuoja savo veiksmus kaip bÅ«tinÄ jį reikalingumÄ , nurodydami, kad papildomi darbai buvo bÅ«tini, kaip jau kolegija konstatavo anksčiau, tai apeliantų atsakomybės neÅ¡alina. G. Č. pozicija, jog 2009 m. pabaigoje savivaldybei jau buvo žinoma, kad iÅ¡kilo poreikis papildomiems darbams tik parodo, jog visas viešųjų pirkimų procesas galėjo bÅ«ti vykdomas pagal įstatymų procedÅ«ras, tuo tarpu byloje pirmiausia buvo padaryti darbai, ir tik po jų atlikimo buvo bandoma jų atlikimÄ Ä¯teisinti.

Kaip jau minėta, byloje nuteistų asmenų nusikalstamus veiksmus sÄ lygojo ne papildomų darbų atlikimo bÅ«tinybė, bet tai, kad tokiems darbams prieÅ¡ juos atliekant turėjo bÅ«ti taikomos įstatyme numatytos viešųjų pirkimų procedÅ«ros. Gi, kaip nustatyta byloje, pirmiausia buvo atlikti papildomi darbai ir tik po jų atlikimo forminamos tokių darbų viešųjų pirkimų procedÅ«ros, kas pagrįstai laikytina neteisėta veika, kurios metu, kaip nustatyta byloje, buvo atlikti dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir padėjimo piktnaudžiauti tarnyba veiksmai.G.

Č. apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad teismas nepagrįstai traktavo, jog papildomi darbai ir TV video ekrano įrengimas stadione buvo baigti 2010 m. kovo mėnesį, apeliuojant į prieÅ¡taringus kitų kaltinamųjų ir liudytojų parodymus, pažymint, kad jie nėra nuoseklÅ«s. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, Å¡ioje byloje buvo surinkta pakankamai duomenų byloje nustatytai faktinei aplinkybei apie darbų baigtumo momentÄ pagrįsti.

Pažymėtina, kad iÅ¡vadÄ apie stadione aptariamų darbų baigtumÄ teismas grindė ne tik byloje kitų kaltinamų asmenų bei liudytojų parodymais, bet ir byloje užfiksuotais Å¡ių asmenų tarpusavio pokalbiais, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, kuriuose, kaip jau minėta, buvo fiksuota, jog nuo 2010-04-16 iki 2010-09-09, tikrinant (duomenys neskelbtini) miesto stadionÄ , jame jokių darbų nefiksuota, fotonuotraukomis, kuriose fiksuoti atlikti darbai stadione, taip pat 2010 m. spalio 6 d. kratos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos patalpose metu rastais ir paimtais dokumentais apie stadiono rekonstrukcijos eigÄ , 2010 m. vasario ir kovo mėnesių ataskaitomis dėl rekonstrukcijos statybos darbų techninės priežiÅ«ros vykdymo.

Be kita ko, tiek kitų byloje apklaustų kaltinamųjų, tiek liudytojų parodymai, jų metu nurodomos aplinkybės dėl stadione atliktų darbų, laiko, buvo vertinamos visų byloje surinktų duomenų kontekste ir jais remtasi tiek, kiek juos patvirtino ar paneigė kiti bylos duomenys. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nurodytai aplinkybei pagrįsti įvertino pakankamÄ byloje esančių duomenų visumÄ . Visi byloje surinkti duomenys buvo iÅ¡tirti, iÅ¡analizuoti ir įvertinti, bei jų vertinimo motyvai iÅ¡dėstyti.

Å ioje byloje, įvertinus skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės bei įvertinus baudžiamojoje bylos duomenis, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad surinktų įrodymų visumos nepakanka, ar, kad teismas netinkamai juos vertino minėtai iÅ¡vadai pagrįsti. Ir nors apeliantas kritikuoja tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ , apeliuodamas į įstatymo ir poįstatyminių aktų reglamentavimÄ apie darbų pabaigimo momentÄ , teigdamas, jog organizuojamų viešųjų pirkimo posėdžio metu bei sutarties pasiraÅ¡ymo metu, darbų priėmimo aktas nebuvo suraÅ¡ytas, dėl ko pripažįstama, kad darbai nebuvo atlikti, atkreiptinas dėmesys į esminį, kaip jau minėta, Å¡ios bylos aspektÄ , o bÅ«tent, kad tiek stadiono rekonstrukcijos papildomi darbai, kurie nebuvo aptarti pirminėje rangos sutartyje, tiek kitokio TV video ekrano įrengimas buvo baigti dar iki dėl jų organizuojamų viešųjų pirkimų.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, vieÅ¡ieji pirkimai vyko fiktyviai, suinteresuotiems asmenims iÅ¡ anksto žinant ir suplanuojat jų laimėtojÄ , taip turint tikslÄ Ä¯teisinti jau įvykusių darbų buvimÄ .Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto teiginiu, kad apygardos teismas nepagrįstai (duomenys neskelbtini) savivaldybės vadovus, statybos skyriaus darbuotojus, Å«kinių subjektų darbuotojus įvardino bendrininku grupe. Kiekvieno Å¡ių asmenų bendrininkavimas atliekant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, atitinkamai aptartas atsakant į apeliantų pateiktus skundus, todėl papildomai jie nebekartojami.

Pasisakydama dėl G. Č. kaip bendrininko veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad G. Č. bendrininkavimas klastojant dokumentus ir juos panaudojant organizuojant, paruoÅ¡iant ir pravedant du fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus, tikslu realizuoti ir tokiu bÅ«du realizuojant realybėje egzistuojančių faktų buvimÄ , byloje nustatytas, jo paties atliktų veiksmų svarba ir vaidmuo darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas skundžiamame nuosprendyje pakankamai atskleistas.

Tai, kokie buvo apelianto veiksmai yra nurodyta, iÅ¡analizuota ir įvertinta. Apygardos teismas atskleidė ir detalizavo bylos medžiaga nustatytÄ ir pagrįstÄ G. Č. nusikalstamų veikų mechanizmÄ visų bendrininkų bendrų veikų kontekste. Å iuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad G. Č., pasirašęs pirmiau minėtuose dokumentuose, patvirtino Å¡iuos dokumentus, kuriuose buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija dėl darbų stadione ir juos panaudojo. 2010-04-23 ir 2010-06-11 paraiÅ¡kose, kuriose buvo nurodyta žinomai melaginga informacija dėl reikalingų darbų stadione pirkimo, įrašė rezoliucijas nurodant tokių darbų pirkimo bÅ«dÄ ir jas patvirtino savo paraÅ¡u bei pateikė viešųjų pirkimų komisijai vykdyti.

Be kita ko, balsavo „už“ parengtų supaprastintų neskelbtinų derybų sÄ lygų dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadione rekonstrukcijos darbų ir TV video ekrano ir jo sumontavimo pirkimo patvirtinimÄ . Tyčia, žinodamas apie stadione faktiÅ¡kai jau atliktus darbus, ir, kad Å¡iuos darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašė 2010-06-28 komisijos protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), dėl stadione papildomų darbų pirkimo supaprastintų neskelbiamų derybų bÅ«dų sÄ lygų, jas patvirtino.

Po ko, 2010-06-30 viešųjų pirkimų posėdžio metu atitinkamai balsavo „už“ minėtų darbų pirkimÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2010-07-01 pasirašė viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus (Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)), kuriuose buvo įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl stadiono darbų. Taigi, minėti dokumentai buvo vieni iÅ¡ pagrindų siekiant viešųjų pirkimų bÅ«du įforminti dokumentus patvirtinančius kitokį darbų atlikimo bÅ«dÄ ir laikÄ .

Realizuodamas savo dalį veiksmų realizuojant bendrÄ nusikalstamÄ ketinimÄ , G. Č. 2010-07-26, parengtose 2010-06-11 sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)projektų derinimo lapuose, skiltyje „Pastabos apie sutarties projektÄ â€œ, tyčia neįrašė pastabų apie tai, kad sutarties projektuose numatyti papildomi darbai ir TV video įranga jau yra nupirkti ir atlikti, bei juose pasirašė. Taip pat, 2010-08-10 pasirašė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas apie jose įraÅ¡ytus tikrovės neatitinkančius duomenis, tuo iÅ¡ esmės patvirtindamas tikrovės neatitinkančius konkurso rezultatus, t. y. jog papildomi darbai ir TV video įranga ir jos montavimas dar tik bus perkami, nors faktiÅ¡kai jie jau buvo atlikti.

Aplinkybė, kad atliekant minėtas procedÅ«ras G. Č. buvo žinoma, apie stadione atliktų darbų eigÄ ir, kad tokiomis procedÅ«romis buvo siekiama įforminti ir įteisinti jau atliktus darbus, patvirtino byloje surinkti duomenys, kurie pakankamai iÅ¡samiai buvo aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje. Taigi, visais Å¡iais G. Č. pasiraÅ¡ytais dokumentais, buvo įtvirtinta atitinkamÄ reikÅ¡mę turinti informacija, kurios pagrindu buvo ne tik neteisėtai ir nepagrįstai sukurtas teisėtai vykstančių viešųjų pirkimų procedÅ«rų atlikimas, bet ir Å¡ių procedÅ«rų pasekmių realizavimas.

G. Č. bendri su kitais byloje nuteistais asmenimis neteisėti veiksmai sudarė sÄ lygas tokiais viešųjų pirkimų konkursais, kurie vyko fiktyviai, suinteresuotiems asmenims iÅ¡ anksto žinant ir suplanuojant tokių viešųjų pirkimų konkursų laimėtojÄ ir rezultatÄ , įteisinti ir įforminti jau įvykusių, realybėje egzistuojančių faktų buvimÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tokiu bÅ«du G. Č., eidamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – pravedant fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus ir įgyvendinant tikrovės neatitinkančius konkurso rezultatus, kurie nebÅ«tų įgyvendinti be tokių jo veiksmų atlikimo.

Visos Å¡ios aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, jas vertinant ir analizuojant Å¡ioje byloje surinktų duomenų kontekste, leido apygardos teismui pagrįsti G. Č. bendrininkavimÄ nagrinėjamų veikų padaryme, jo atliktų veiksmų apimtį. Nors G. Č. tvirtinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai traktavo jo dalyvavimÄ bendrininkų grupėje, jog tokiais savo veiksmais jis iÅ¡ esmės prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo, tačiau kaip jau buvo minėta atsakant į kitų apeliantų skundų argumentus, apie bendrininkų susitarimÄ sprendžiama ne tik iÅ¡ jų parodymų, bet ir nustatytų bendrų veiksmų bei kitų bylos aplinkybių.

Å iuo konkrečiu atveju, apygardos teismo iÅ¡vada, kad tai, jog G. Č. suprato dalyvaujantis bendroje nusikalstamoje veikoje ir tokio bendrininkavimo tikslai jam buvo aiÅ¡kÅ«s, pagrįsta byloje iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apelianto atlikti veiksmai, kaip (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, taip pat Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko veiksmai bendrai nusikalstamai veikai buvo reikÅ¡mingi, nes sudarė sÄ lygas kitų bendrininkų veiksmams.

G. Č. atlikti veiksmai, analizuojant juos kartu su kitais apygardos teismo įvertintais įrodymais, patvirtina buvusį tarp bendrininkų susitarimÄ , taip pat jo įgyvendinimÄ . Nagrinėjamu atveju G. Č. kartu su kitais Å¡ioje byloje nustatytais nusikalstamos veikos bendrininkais, atliko atitinkamus veiksmus, kuriems jis pats pritarė ir be kurių nebÅ«tų buvę galimybės atlikti atitinkamas procedÅ«ras ir jų pagrindu įteisinti tam tikrus rezultatus. Tokiu bÅ«du, G. Č. pagrįstai pripažintas bendrininkavęs padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.Apeliantas G.

Č. taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl jo patraukimo atsakomybėn pagal BK 228 str. 1 d., motyvuojant didelės žalos nustatymo ir motyvavimo svarbÄ piktnaudžiavimo bylose, atkreipiant dėmesį į tai, kad teismas nesigilino į tai, jog pagal susiklosčiusiÄ situacijÄ savivaldybei bÅ«tų tekę grÄ Å¾inti į Europos fondus 5 000 000 Lt, dėl laiku nebaigtų darbų, tuo tarpu prieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, Å¡iuo atveju buvo pastatytas naujas stadionas ir iÅ¡vengta didelių nuostolių, bylinėjimosi iÅ¡laidų, dėl ko negalima pripažinti, kad jo veiksmai buvo kenksmingi.

Pasisakant dėl Å¡io skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 228 str. 1 d. įtvirtinta atsakomybė, už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimÄ , jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra pavojinga veika, iÅ¡oriÅ¡kai pasireiÅ¡kianti veiksmų, kurie įeina į kaltininko pareiginių įgaliojimų sÄ raÅ¡Ä , padarymu, ar veiksmų, kurių padarymo reikalauja tarnybos interesai, nepadarymu.

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi, nevirÅ¡ija savo įgaliojimų, tačiau iÅ¡ darbo santykių kylančius įgaliojimus jis panaudoja prieÅ¡ingai tarnybos ir valstybės interesams. Jis piktnaudžiauja savo įgaliojimais, suteiktomis teisėmis bei pareigomis: padaro veiksmus, kurių sÄ Å¾iningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas turėtų imtis, dirbdamas sÄ Å¾iningai. Taip elgdamasis jis pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, iÅ¡kraipo tarnybinės veiklos esmę, turinį, menkina konkrečios valstybinės (ar kitokios) institucijos ir pačios valstybės autoritetÄ kitų žmonių akyse.Nagrinėjamu atveju, apeliantas G.

Č. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 228 str. 1 d. dėl to, kad bÅ«damas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigose, taip pat Å¡ioje valstybės institucijoje atlikdamas viešųjų pirkimų komisijos pirmininko funkcijas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi prieÅ¡ingais tarnybai interesais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, Viešųjų pirkimų įstatymo įtvirtintus principus, veikdamas bendrininkų grupėje, diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino valstybinės institucijos autoritetÄ , pažeidė jos funkcijas ir veiklos principus.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad apygardos teismo iÅ¡vados dėl G. Č. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, yra nepagrįstos. Akivaizdu, jog nuteistasis savo veiksmais, t. y. tiesiogine tyčia suklastodamas jau pirmiau minėtus dokumentus, ne tik įvykdė BK 300 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bet ir BK 228 str. 1 d.Kadangi BK 228 str. numatyto piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėtina aplinkybe byloje tampa nusikaltimo padarymo padariniai, kurie įvardyti kaip didelės žalos valstybei, Europos SÄ jungai, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui padarymas.

Taikant BK 228 str. žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, nuo kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kito šiame straipsnyje numatyto subjekto turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala pripažįstama fizinė, moralinė, organizacinė ir kito neturtinio turinio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.).

Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimÄ , kaip nusikalstamÄ veikÄ , nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis, t. y. kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar veika peržengia tarnybinio nusižengimo ribas ir laikytina nusikalstama. Didelės žalos požymis reiÅ¡kia padidintÄ piktnaudžiavimo pavojingumÄ , kuris nustatomas atsižvelgiant ne tik į kilusios žalos, bet ir pačios veikos pobÅ«dį, pažeistų įstatymo saugomų vertybių, veiklos srities, kaltininko einamų pareigų svarbÄ ir pan.

Kaip minėta, didelės žalos požymis, bÅ«tinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje didelės neturtinės žalos požymis, lėmęs baudžiamosios atsakomybės, o ne drausminės (tarnybinės) atsakomybės taikymÄ , yra nustatytas. Teismų praktikoje neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas Å¡ios ar kitos organizacijos darbas ir pan.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. Č., veikdamas kartu su kitais Å¡ioje byloje nuteistais asmenimis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, padarytais nesuderinamais su tarnybos interesais veiksmais diskreditavo valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės autoritetÄ , padarė didelės žalos valstybės interesams, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos funkcijos ir veiklos principai.

Visuma nagrinėjamos bylos aplinkybių, kurias įvertino pirmosios instancijos teismas, rodo, kad padarytos iÅ¡vados nustatant piktnaudžiavimo padarinius yra argumentuotos ir atitinka minėtus vertinimo kriterijus. Akivaizdžiai neteisėti, tarnybos esmei ir turiniui prieÅ¡taraujantys G. Č. veiksmai, iÅ¡ esmės įvertinti kaip pažeidžiantys Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Nors teismo procesiniame sprendime nurodyti pažeidimai yra daugiau bendro pobÅ«džio, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jie deklaratyvÅ«s. Ä®statymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas, tiksliau – jų pažeidimas, suponuoja valstybės institucijų veiklos tam tikrose srityse neteisėtumÄ , ypač kai neteisėtus veiksmus padaro pakankamai svarbias pareigas užimantys asmenys, o tai negali nediskredituoti institucijos prestižo ir yra nesuderinama su valstybės interesais.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas dėl BK 228 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir pagal Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, G. Č. padaryta su kitais asmenimis bendrais suderintais veiksmais veika, padarė didelės neturtinės žalos BK 228 str. 1 d. prasme, kÄ pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo apygardos teismas. G. Č., eidamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pareigas, veikdamas kartu su kitais Å¡ioje byloje nuteistais asmenimis, pasiraÅ¡ydamas pirmiau aptartus dokumentus, patvirtindamas juose įraÅ¡ytÄ Å¾inomai melagingÄ informacijÄ , juos suklastojo ir panaudojo, tuo sudarydamas sÄ lygas paruoÅ¡ti, pravesti fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus ir taip realizuoti Å¡ių konkursų rezultatus.

Pagrindžiant neturtinės didelės žalos požymį, teisėjų kolegija pažymi, kad G. Č. veiksmai nebuvo atsitiktiniai, truko pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , jis ėjo pakankamai svarbias pareigas, pati veika atlikta esant dideliam valstybės tarnautojų kiekiui bei į juos įtraukiant ir kitus nedirbančius (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje asmenis, dėl tokių apelianto ir kitų bendrininkų veiksmų kilo didelis rezonansas visuomenėje, kÄ pagrįstai nurodė ir apygardos teismas apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje įvertinęs iÅ¡tirtų bylos aplinkybių visumÄ .

Taip pat pažymėtina, kad tokiais apelianto ir kitų bendrininkų (nurodant, patvirtinant ir realizuojant darbų pirkimo bÅ«dÄ ) veiksmais buvo užkirsta galimybė viešųjų pirkimų procedÅ«rų vykdyme dalyvauti kitoms bendrovėms, kas leido visuomenėje suformuoti nuomone apie galimai valstybės institucijoje neteisėtais bÅ«dais organizuojamus konkursus, jų vykdymo rezultatus. Taigi, G. Č. savo veiksmais sumenkino valstybinės institucijos įvaizdį, diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ .

Byloje nustatytų apelianto atliktų veiksmų visuma neprisidėjo prie (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės autoriteto visuomenės akyse stiprinimo, o atvirkščiai. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, vertinant padarytos neturtinės žalos pobÅ«dį ir dydį svarbu tai, kad nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymÄ Å¡ioje byloje kaltais pripažinti savivaldybės tarnautojai, buvo sudarytos sÄ lygos vykdyti savivaldos institucijoje fiktyvius vieÅ¡uosius pirkimus. Nors apeliantai savo skunde akcentuoja, jog tai buvo daryta tikslu iÅ¡vengti nuostolių savivaldybei, tačiau svarbus tokių veiksmų įvertinimas platesne, o bÅ«tent vieÅ¡osios, visuomeninės opinijos, pasitikėjimo savivaldos institucijomis prasme.

Akivaizdu, kad tokie savivaldybės tarnautojų veiksmai, kai klastojami dokumentai, vyksta fiktyvÅ«s vieÅ¡ieji pirkimai, kurių metu laimėtoju pripažįstama įmonė, o jos akcininku yra savivaldybės meras bei jo Å¡eimos nariai, visuomenės, fizinių asmenų, juridinių asmenų, kurie jau dalyvavo ar ateityje ruoÅ¡iasi dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinami neigiamai ir tai ypatingai žlugdo pasitikėjimÄ savivaldos institucijomis bei pačia valstybe. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo atveju, net ir nesant didelio rezonanso, padaryta žala akivaizdi.

Pirmosios instancijos teismo atliktas teisinis vertinimas neprieÅ¡tarauja baudžiamajame įstatyme numatyto didelės žalos požymio sampratai, todėl BK 228 str. 1 d. apelianto G. Č. veikai taikyta tinkamai.Remiantis apelianto G. Č. nurodytais argumentais naikinti apygardos teismo nuosprendį nėra pagrindo. Dėl R. R. apeliacinio skundo argumentų. Apeliaciniu skundu nesutinkama su apeliantės patraukimu baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose fiksuotus pokalbius, akcentuojant, kad apie stadiono rekonstrukcijos papildomų darbų atlikimo faktÄ , ji nieko nežinojo, jos turima informacija buvo bendro pobÅ«džio, o sutarčių derinimo lapuose pasirašė tik esant kitų svarbių savivaldybės administracijos padalinių darbuotojų paraÅ¡ams.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka.Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 str. reikalavimų bei prasmės. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjant bylÄ nenustatyta. PrieÅ¡ingai nei teigiama, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, padarė pakankamai motyvuotas iÅ¡vadas dėl R.

R. padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų ir jų apimties. Skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje yra iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl apeliantės padarytų nusikalstamų veikų, įvertintas jų visetas ir prieÅ¡ingai nei bandoma apeliuoti, nurodyti pakankami veikos kvalifikavimo motyvai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, neturi pagrindo kitaip vertinti apygardos teismo iÅ¡tirtų įrodymų ir abejoti padarytomis iÅ¡vadomis, su jomis sutinka.Nagrinėjamu atveju R.

R. nuteista už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y., jog žinodama apie (duomenys neskelbtini) miesto stadione darbų atlikimo faktÄ , atitinkamai sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)projekto derinimo lapuose, skiltyse „Pastabos apie sutarties projektÄ â€œ 2010 m. rugpjūčio 9 d. tyčia neįrašė pastabų, apie tai, kad sutarties projekte numatyta TV video įranga jau yra nupirkta ir sumontuota, taip pat tai, kad papildomi darbai jau yra atlikti ir juose pasirašė, tokiu bÅ«du suklastodama tikrus dokumentus – sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)projektų derinimo lapus parengtus 2010 m. birželio 11 d., juos pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai tolimesniam derinimui, taip panaudodama žinomai suklastotus tikrus dokumentus.

Taip pat ji nuteista už tai kad, bÅ«dama valstybės tarnautoja piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y., žinodama (duomenys neskelbtini) miesto stadione darbų atlikimo faktÄ , 2010 m. rugpjūčio 9 d. suklastojusi tikrus dokumentus ir juos panaudojusi, taip pat kitiems (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, jų pagrindu buvo nupirkti 2010 m. rugpjūčio 10 d. – 2010 m. rugsėjo 2 d. savavaliÅ¡kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)nenumatyti darbai, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.Apeliantė neginčija fakto, kad ji pasirašė sutarčių derinimo projektų lapus, tačiau teigia, kad nagrinėjamo įvykio aplinkybės jai buvo žinomos ne pilna apimtimi, sutarčių derinimo projektų lapus pasirašė bÅ«dama įsitikinusi apie juose esančių duomenų tikrumÄ .

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus Å¡ioje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, jų visumÄ , darytinos prieÅ¡ingos apeliantės argumentams iÅ¡vados. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs Å¡ioje byloje duomenų visumÄ padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl apeliantės R. R. žinojimo ir jos dalyvavimo jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Pačios R. R. duotais parodymais pagrįstai remtasi tiek, kiek juos patvirtino ar paneigė kiti byloje esantys duomenys.

Akcentuotina, kad tik teismas kas kart nagrinėdamas bylÄ , gali spręsti kiek byloje esantys duomenys turi įrodomosios reikÅ¡mės, taip pat, kiek priimtina kaltinamo asmens pozicija, kuri yra vertinama visų byloje esančių įrodymų apimtyje. Å iuo konkrečiu atveju, iÅ¡vada apie apeliantės žinojimÄ ir dalyvavimÄ aptariamoje veikoje grindžiama byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų kontekste.Tai, kad R. R. buvo žinoma apie (duomenys neskelbtini) miesto stadione atliktus papildomus darbus ir kitokio TV video ekrano įrengimÄ , kurie nebuvo numatyti rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)(t. 1, b. l. 137-143; t. 1, b. l. 155-163) fiksuoti duomenys.

Ir nors apeliantės bandoma tvirtinti priešingai, tačiau šiuose procesiniuose dokumentuose fiksuoti duomenys pagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, R. R. buvo žinoma ne tik apie atliktus darbus, bet tuo pačiu ji dalyvavo pasitarimuose, kurių metu iš esmės buvo aptariamas tokių darbų atlikimas ir ieškomi kilusių padarinių sprendimo būdai. Įvertinus operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose fiksuotus duomenis, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė R.

R. žinojimÄ , sutiktina, kad buvo paneigta pastarosios pozicija, jog ji tik bendrais bruožais žinojo apie tokių stadione atliktų darbų apimtį, jų įvykdymÄ . Kaip matyti iÅ¡ operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), vykusio pasitarimo tarp savivaldybės atstovų, kuriame dalyvavo ir R. R., metu buvo kalbama apie (duomenys neskelbtini) miesto stadiono TV video ekranÄ ir jo pirkimÄ , atliktus papildomus darbus ir jų pirkimÄ , stadiono laistymo sistemÄ , apie iÅ¡naudotÄ pinigų rezervÄ , pasibaigusį sutarties terminÄ , praÅ¡ymų papildomiems darbams gavimÄ po sutarties pasibaigimo, pirkimų reikalingumÄ .

Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini)fiksuoti pokalbiai dėl darbų stadione atlikimo, jų užbaigimo, daiktų nupirkimo be viešųjų pirkimų, papildomų darbų ir ekrano finansavimo, konkurso organizavimo atbuline data, pirkimų bÅ«tinumo, galimų pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuose protokoluose fiksuotose pokalbiuose minimos aplinkybės kaip tik parodo, kad R. R., žinojo apie susidariusiÄ situacijÄ , žinojo apie (duomenys neskelbtini) stadione atliktų darbų eigÄ , jų įforminimo subtilybes.

Kitaip vertinti Å¡iuos duomenis nei Å¡ie įvertinti pirmosios instancijos teismo ir abejoti padarytomis iÅ¡vadomis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tuo tarpu apeliantės R. R. apeliaciniame skunde nurodomas savitas Å¡iuose protokoluose fiksuotų pokalbių vertinimas nepaneigia jų įrodomosios reikÅ¡mės bei apygardos teismo iÅ¡vadų, o vertintinas kaip nuteistosios gynybinė pozicija, kur užfiksuotus duomenis ji interpretuoja sau naudinga linkme. Be kita ko, Å¡ios nustatytos aplinkybės taip pat leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ingai nei nurodoma, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutarčių projekto derinimo lapuose, R.

R. buvo žinoma apie stadione atliktus darbus, t. y. kitokio TV video ekrano įrangos pirkimÄ , jos įrengimÄ , taip pat papildomų darbų atlikimÄ . Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad R. R., užimdama atsakingas ir aukÅ¡tas pareigas ((duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero pavaduotoja), turėdama pakankamai darbinės patirties, bÅ«dama atsakinga už jai priskirtų funkcijų vykdymÄ , kuruojamas sritis, atliekamus veiksmus, ne tik kad privalėjo žinoti, bet ir žinojo aplinkybes dėl stadiono darbų eigos, jų įteisinimo aplinkybių.

Byloje pagrįstai konstatuota, jog R. R. atliko tam tikrus veiksmus realizuojant bendrÄ nusikalstamÄ ketinimÄ . Nors iÅ¡ aptartų fiksuotų pokalbių matyti, kad R. R. vaidmuo Å¡iuose neteisėtuose veiksmuose nebuvo toks ryÅ¡kus, tačiau prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės kaip tik įrodo, kad ji buvo Å¡ios aptariamos nusikalstamos veikos dalyvė, kÄ pagrįstai skundžiame nuosprendyje pažymėjo apygardos teismas. Ir nors apeliantės akcentuojama, kad sutarčių derinimo lapus ji pasirašė tik esant kitų savivaldybės administracijos padalinių darbuotojų paraÅ¡ams, tai nesumenkina jos vaidmens atliktoje nusikalstamoje veikoje.

Kolegijos vertinimu, minėtuose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose fiksuoti pokalbiai, juos vertinant ne atsietai, o visų šioje byloje esančių duomenų kontekste, sudaro vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, kitiems byloje surinktiems įrodymams neprieštarauja, iš jų analizės logiškai ir įtikinamai išplaukia R. R. kaltę patvirtinančios išvados. Ta aplinkybė, kad 2010 m. liepos 10 d. buvo pasirašytas (duomenys neskelbtini) miesto stadiono, futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos darbų užbaigimo aktas, o 2010 m. liepos 16 d. rekonstruojamo objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktas, taip pat nemenkina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir juo labiau nedaro skundžiamo procesinio sprendimo nepagrįstu ir neteisėtu.

Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta faktinė aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) miesto stadione atliekant darbus pagal pirminę rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)buvo atlikti ir darbai, kurie nebuvo sulygti Å¡ia sutartimi ir dėl kurių esant jų poreikiui, dar prieÅ¡ jų atlikimÄ turėjo bÅ«ti vykdomos atitinkamos procedÅ«ros. Tuo tarpu, kaip matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus pirminėje rangos sutartyje nenumatytus darbus, jų įteisinimui buvo organizuojami fiktyvÅ«s viešųjų pirkimų konkursai, kuriuose buvo ne tik sprendžiamas jau atliktų nenumatytų darbų pirkimo klausimas, bet ir iÅ¡ anksto žinomas Å¡ių konkursų laimėtojas ir rezultatas.

Byloje nustatyta, kad ruošiant, pravedant ir realizuojant tokius konkursus, jų rezultatus, be kitų dokumentų, buvo įforminti ir dokumentai, kurie pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti suklastotais. Tokiems dokumentams priskirti ir R. R. pasirašyti sutarčių derinimo projektų lapai (Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl kitų apeliantų skundų jau aptarė kas laikytina dokumentais baudžiamojo įstatymo prasme, todėl iš naujo jų nebekartoja.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. R. pasiraÅ¡ytus sutarčių derinimo projektų lapus pripažino dokumentais BK 300 str. prasme. Kaip matyti, tiek 2010 m. birželio 11 d. sutarties projekto derinimo lape Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2010 m. birželio 11 d. sutarties projekto derinimo lape Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai buvo įraÅ¡yti duomenys dėl TV video ekrano ir jo sumontavimo bei papildomų darbų stadione pirkimo. PasiraÅ¡ius Å¡iuos dokumentus ir perdavus juos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai tolimesnių veiksmų vykdymui, jie įgavo dokumentų statusÄ .

PrieÅ¡ingai nei bandoma sudaryti vaizdÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡iuose dokumentuose, be kitų pirmosios instancijos teismo pripažintų suklastotais, buvo įraÅ¡yti žinomai melagingi duomenys dėl jau minėtų darbų pirkimo, kurie taipogi turėjo įtakos teisių, pareigų, teisinių santykių atsiradimo įrodomumui. Å ių dokumentų juridinę reikÅ¡mę nagrinėjamos bylos kontekste apsprendė tai, kad Å¡iuose dokumentuose nurodytos informacijos pagrindu, buvo atliktos tam tikros procedÅ«ros, susijusios su (duomenys neskelbtini) miesto stadione atliktų darbų įforminimu ir įteisinimu, t. y. sukurtos sÄ lygos reikalingos aptartiems darbams įforminti procedÅ«rų pradėjimui, vykdymui ir realizavimui, be kurių jos nebÅ«tų galimos.

Be kita ko, tokiu bÅ«du, t. y. tiek Å¡iais aptariamais dokumentais, tiek kitais Å¡ioje byloje pripažintais suklastotais dokumentais, buvo sudaromas vaizdas dėl stadione darbų atlikimo laiko, t. y. jog papildomi darbai ir TV video ekrano įranga, jos sumontavimas dar tik bus perkami, nors pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes visi Å¡ie darbai jau buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti iki dėl jų atitinkamų procedÅ«rų parengimo ir vykdymo, bei jų pasekmių realizavimo. Todėl R. R. pasiraÅ¡yti dokumentai atitinka visus dokumento požymius, kurie leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad jie yra nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d. dalykas, juolab, kad sutarčių derinimo projektų lapai yra sutarčių neatskiriamoji dalis bÅ«tina tam, kad sutartys bÅ«tų pasiraÅ¡ytos ir įgytų teisinę reikÅ¡mę.

Dėl Å¡ių priežasčių atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad Å¡ie R. R. pasiraÅ¡yti dokumentai patys savaime nesukuria teisinių santykių, teisių ir pareigų, todėl negali bÅ«ti nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., dalyku. Be to, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma rodo, kad R. R. atlikdama tokius veiksmus, ne tik kad suvokė, suprato savo veiksmų neteisėtumÄ , bet ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Tuo pačiu pažymėtina, kad tokių dokumentų pasiraÅ¡ymas, tuo patvirtinant juose įraÅ¡ytÄ Å¾inomai neteisingÄ informacijÄ , taip pat jų pateikimas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai tolimesniam veiksmų derinimui, kuriais remiantis pastarieji atlikdami jiems pavestas funkcijas gali priimti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus sprendimus, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, laikytina veika, kuri atitinka BK 300 str. numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog nuteistosios R.

R. kaltės klausimas buvo iÅ¡spręstas netinkamai ar tai, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas netinkamais įrodymais. Taigi, Å¡iuo konkrečiu atveju nenustatyta, kad apygardos teismas vertindamas bylos duomenis, bÅ«tų pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo reglamentuojančias bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles, byloje pripažinti įrodymais duomenys įvertinti tinkamai.Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukti visi asmenys pasirašę sutarčių projektų derinimo lapus (Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), dalyvavę pokalbiuose, užfiksuotose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl apeliantės patraukimo atsakomybėn, juo labiau nedaro jų neteisingų.

Pažymėtina, kad apie kiekvieno asmens (kaltininko) atsakomybę nusikalstamos veikos padaryme, sprendžiama vertinant konkrečias, su tuo asmeniu susijusias ir byloje nustatytas aplinkybes, t. y. jų visumÄ . Ta aplinkybė, jog kitiems asmenims pasiraÅ¡ius minėtuose dokumentuose, bei dalyvavusiems pasitarimuose nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė, dar nereiÅ¡kia, kad jų visų teisinė padėtis Å¡ios baudžiamosios bylos apimtyje, buvo vienoda, juolab nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad toks baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra teisingas, yra Å¡aliÅ¡kas ir neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. nuostatų.Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas ir apeliantės skundo argumentas, kad ji atsakomybėn pagal BK 228 str. 1 d. buvo patraukta neteisingai, argumentuojant byloje duomenų, jog ji organizavo, paruošė ir pravedė du fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus nebuvimu, taip pat tuo, kad jai nebuvo pareikÅ¡tas kaltinimas dėl dokumentų klastojimo viešųjų pirkimų procedÅ«roms vykdyti.

Kaip jau buvo minėta, šioje byloje nustatyta, kad R. R. žinant apie (duomenys neskelbtini) miesto stadione atliktus darbus, 2010 m. rugpjūčio 9 d. jai suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, taip pat kitiems nusikalstamos veikos bendrininkams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, buvo nupirkti 2010 m. rugpjūčio 10 d. – 2010 m. rugsėjo 2 d. savavališkai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)nenumatyti darbai. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad tokie R.

R. padaryti veiksmai – tikrų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas yra glaudžiai susiję su apeliantės piktnaudžiavimo tarnyba veiksmais (BK 228 str. 1 d.). Nustatyta, kad tokiais veiksmais apeliantė įvykdė savo veiksmų dalį bendram nusikalstamam ketinimui realizuoti, t. y. suklastojus aptariamus dokumentus ir juos panaudojus, be kitų dokumentų, buvo sukurtos sÄ lygos reikalingos stadione atliktiems darbams įforminti, kurie pagal Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes buvo atlikti anksčiau negu dėl jų buvo suorganizuoti vieÅ¡ieji pirkimai (tiek papildomi darbai, tiek kitoks video ekranas įgytas ir įrengtas dar 2010 m. pavasrį, o viešųjų pirkimų procedÅ«ros dėl jų buvo organizuojamos ir vykdomos, jau po Å¡ių faktiÅ¡kai atliktų darbų – 2010 m. vasarÄ ), ir kaip jau buvo minėta, be kurių to nebÅ«tų galima atlikti.

Taigi savo veiksmais (žinant apie darbų stadione atlikimo faktÄ , to neįraÅ¡ius sutarčių derinimo projektų lapų pastabose ir juose pasiraÅ¡ius, pateikus valstybinės institucijos administracijai tolimesnių veiksmų vykdymui) apeliantė prisidėjo prie vieÅ¡aisiais pirkimais sukurtų pasekmių realizavimo, siekiant įforminti ir įteisinti jau įvykusių realybėje egzistuojančių faktų buvimÄ . Abejonių, kad R. R. eidama atsakingas pareigas valstybinėje įstaigoje ne tik suprato tokių savo veiksmų esmę, norėjo taip veikti, teisėjų kolegijai nekyla.

PrieÅ¡ingai nei apeliuojama, pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad apeliantė bÅ«dama valstybės tarnautoja, tokius veiksmus atliko ne tik jau žinodama ir suprasdama, kad vieÅ¡ieji pirkimai dėl minėtų darbų buvo organizuojami fiktyviai, iÅ¡ anksto žinant jų rezultatÄ , bet taip pat ir siekdama, jog Å¡ie rezultatai bÅ«tų įteisinti. Tokiu bÅ«du apeliantė veikė pažeidžiant valstybės tarnybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kÄ pagrįstai konstatavo ir apygardos teismas.

R. R. eidama (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero pavaduotojos pareigas, pasinaudodama tarnybine padėtimi prieÅ¡ingais tarnybai interesais, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo įtvirtintus principus, veikdama bendrininkų grupėje, diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino valstybinės institucijos autoritetÄ , pažeidė jos funkcijas ir veiklos principus. Todėl apeliantės argumentai, kad jos piktnaudžiavimas tarnyba nebuvo nustatytas, atmestini kaip nepagrįsti.

R. R. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kartu su kitais Å¡ioje byloje nuteistais valstybės tarnautojais veikė prieÅ¡ingai valstybinės institucijos interesams, jos veiklos principams ir esmei. Tuo pačiu nesutiktina su apeliantės skundo argumentais, kad nuosprendyje didelės neturtinės žalos valstybei konstatavimas grindžiamas deklaratyviais, teoriniais teiginiais, nevertinant byloje nustatytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas pakankamai aiÅ¡kiai atskleidė ne tik apeliantės atliktų veiksmų svarbÄ bei vaidmenį darant BK 228 str. 1 d. numatytÄ veikÄ , bet ir didelės neturtinės žalos požymius.

Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad R. R. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, savo veiksmais, kurie yra nesuderinami su tarnybos interesais, diskreditavo valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės autoritetÄ , padarė didelės žalos valstybės interesams, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos funkcijos ir veiklos principai.

Be kita ko, tokie R. R. veiksmai, kaip ir kitų Å¡ioje byloje nuteistų valstybinės institucijos tarnautojų veiksmai, vertintini kaip pažeidžiantys Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, kÄ iÅ¡ esmės konstatavo ir apygardos teismas. Nagrinėjamu atveju, R. R. padaryta bendrais veiksmais su kitais asmenimis veika, padarė didelės neturtinės žalos aptariamo straipsnio prasme. Kaip matyti, veika atlikta R. R. valstybinėje institucijoje einant svarbias pareigas, bÅ«nant atsakingai už jai priskirtas kuruojamas sritis, veika padaryta ne vieno, o grupės valstybės tarnautojų, dirbančių vienoje savivaldybėje, taip pat įtraukiant ir kitus, nedirbančius savivaldybėje asmenis.

Vertinant ir kitus reikÅ¡mingus, tačiau ne privalomai bÅ«tinus didelės neturtinės žalos požymius, galima pažymėti, kad dėl tokių tiek R. R., tiek kitų bendrininkų veiksmų buvo kilęs didelis rezonansas visuomenėje. Tačiau čia pabrėžtina, kad toks požymis yra neprivalomas, didelė neturtinės žala padaryta savivaldybės autoritetui akivaizdi ir be Å¡io požymio konstatavimo. Å ioje byloje nustatyti neteisėti savivaldybės tarnautojų veiksmai be abejonės sumenkino valstybinės institucijos - savivaldybės prestiÅ¾Ä , autoritetÄ visuomenės akyse, taip pat buvo pagrindu susiformuoti neigiamai nuomonei apie valstybės institucijoje neteisėtais bÅ«dais organizuojamus viešųjų pirkimų konkursus, jų rezultatų įteisinimÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daryti kitokias iÅ¡vadas, nei jos buvo padarytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo. Apygardos teismo atliktas R. R. veiksmų teisinis įvertinimas, kolegijos nuomone, yra teisingas. Dėl J. S. apeliacinio skundo argumentų. Apeliaciniu skundu, apeliantė kritikuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl jos pripažinimo kalta pagal BK 300 str. 1 d., teigdama, kad apygardos teismas netinkamai aiÅ¡kino Å¡ios straipsnio dalies dispozicijÄ , neteisingai atskleidė dokumento sampratÄ ir požymius.

Tokį teiginį apeliantė iÅ¡ esmės argumentuoja tuo, kad apygardos teismas jos paruoÅ¡tus dokumentų projektus, nepagrįstai pripažino nusikaltimo dalyku, nes jie savaime neturi jokios juridinės galios ir nesukelia jokių teisinių padarinių, todėl BK 300 str. prasme negalėjo bÅ«ti traktuojami kaip dokumentai.Kaip jau minėta atsakant ir į kitų Å¡ios bylos apeliantų skundų argumentus, LR BK 300 str. numatyta atsakomybė už dokumento suklastojimÄ ir disponavimÄ suklastotu dokumentu. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už netikro dokumento pagaminimÄ , tikro dokumento suklastojimÄ arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ , panaudojimÄ ar realizavimÄ .J.

S. nuteista už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y., kad 2010 m. birželio 10 d. parengė paraiÅ¡kÄ , įraÅ¡ydama joje tikrovės neatitinkančius duomenis apie TV video įrangos ir jos montavimo darbų pirkimÄ , jÄ pasirašė ir 2010 m. birželio 11 d. pateikė pasiraÅ¡yti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos statybos skyriaus vedėjui, taip panaudodama žinomai suklastotÄ dokumentÄ . Taip pat, kad 2010 m. birželio 11 d. parengė sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) projektus, juose įraÅ¡ydama žinomai melagingus duomenis, apie stadione papildomų darbų ir TV video įrangos ir jos sumontavimo pirkimÄ , kad minėti darbai dar tik bus perkami, Å¡ių projektų derinimo lapuose pasirašė, uždėjo asmeninį spaudÄ ir juos pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai tolimesniam derinimui, taip panaudodama žinomai suklastotus tikrus dokumentus.Apeliantė neneigia parengusi minėtų dokumentų projektus, tačiau teigia, kad jos padarytoje veikoje nėra BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, keliant klausimÄ ar Å¡ių standartinių savivaldybės dokumentų projektų parengimas yra priskirtinas prie tikrų dokumentų, ar tokie dokumentai yra Å¡ios nusikalstamos veikos dalykas.

Pažymėtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 str., dalykas yra dokumentas. AiÅ¡kinant dokumento sÄ vokÄ reikia remtis teisės aktais, kurie pateikia dokumento apibrėžtį, ir formuojamais teismų praktikos aiÅ¡kinimais dėl BK normos prasmės, nes baudžiamasis įstatymas neapibrėžia dokumento sÄ vokos ir neiÅ¡skiria jo požymių. Pagal teismų praktikÄ dokumentu BK 300 str. 1 d. prasme, laikytinas kiekvienas raÅ¡ytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymas Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks raÅ¡ytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktÄ , turintį teisinę reikÅ¡mę.

RaÅ¡ytinio akto teisinė reikÅ¡mė pasireiÅ¡kia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikÅ¡mę, nes suteikia informacijÄ , koks asmuo jį sukÅ«rė, kam atsiranda sukurto ir pasiraÅ¡yto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos. Pagal BK 300 str. dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju J. S. parengti ir pasiraÅ¡yti dokumentai (paraiÅ¡ka ir sutarčių projektų derinimo lapai) laikytini dokumentais BK 300 str. prasme.

Tiek 2010 m. birželio 10 d. parengta paraiÅ¡ka, tiek 2010 m. birželio 11 d. sutarčių projekto derinimo lapai Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), juos pasiraÅ¡ius ir perdavus (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai tolimesnių veiksmų vykdymui, įgavo dokumentų statusÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Å¡iuose dokumentuose įraÅ¡yti žinomai melagingi duomenys apie papildomų darbų ir TV video ekrano įrangos ir sumontavimo pirkimÄ , turėjo įtakos teisių, pareigų, teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodomumui.

Tokių dokumentų parengimu, jų pateikimu savivaldybės administracijai tolimesniems veiksmams vykdyti (be kitų dokumentų) buvo bandoma sudaryti vaizdÄ dėl stadione darbų atlikimo laiko, t. y. jog papildomi darbai ir TV video ekrano įranga, jos sumontavimas dar tik bus perkami, nors pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes visi Å¡ie darbai jau buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti iki dėl jų atitinkamų procedÅ«rų parengimo ir vykdymo, bei jų pasekmių realizavimo. Taigi, prieÅ¡ingai nei bandoma apeliuoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡iais dokumentais buvo įtvirtinta skirtingo pobÅ«džio juridinę reikÅ¡mę turinti informacija, kuri be kita ta ko taip pat turėjo įtakos organizuojant viešųjų pirkimų procedÅ«ras dėl jau minėtų darbų, bei realizuojant Å¡ių procedÅ«rų rezultatus.

Taigi, Å¡iais dokumentais buvo įtvirtinta skirtingo pobÅ«džio juridinę reikÅ¡mę turinti informacija, kurios pagrindu iÅ¡ esmės buvo įformintas realybėje jau egzistuojančių faktų buvimas. Å iuose dokumentuose nurodytos informacijos pagrindu, buvo atliktos tam tikros procedÅ«ros, susijusios su (duomenys neskelbtini) miesto stadione atliktų darbų įforminimu ir įteisinimu, Å¡ių dokumentų pagrindu, sukurtos sÄ lygos reikalingų tokiems darbams įforminti procedÅ«rų pradėjimui ir vykdymui.

Todėl J. S. parengti ir pasiraÅ¡yti dokumentai, atitinka visus dokumento požymius, kurie leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad jie yra nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d. dalykas. Remiantis tuo, kas pasakyta, sutikti su apeliantės argumentais, kad jos parengti dokumentai (paraiÅ¡ka ir sutarčių projektų derinimo lapai) patys savaime nesukuria teisinių santykių, teisių ir pareigų, todėl negali bÅ«ti nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., dalyku, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad formalios sudėties nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad J. S., dirbdama (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos vyriausiÄ ja specialiste, suprato klastojanti minėtus dokumentus ir norėjo taip elgtis. Be kita ko, tokių dokumentu parengimas, juose esančių žinomai tikrovės neatitinkančių duomenų įraÅ¡ymas ir patvirtinimas paraÅ¡ais (asmeninio spaudo uždėjimas), jų perdavimas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai tolimesnių procedÅ«rų atlikimui laikytina veika atitinkančia BK 300 str. numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį.

Tokie dokumentai buvo vieni iÅ¡ pagrindų, siekiant realizuoti kitokį darbų atlikimo bÅ«dÄ ir laikÄ . Å ių žinomai tikrų suklastotų dokumentų panaudojimas (be kitų dokumentų) sukėlė reikÅ¡mingus padarinius siekiant realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatus, įforminant ir įteisinant stadione jau atliktus darbus. Todėl tokie apeliantės veiksmais laikomi pavojingi baudžiamųjų įstatymų požiÅ«riu, o ne formaliais pažeidimais. Tokiu bÅ«du, J.

S. veiksmai parengiant minėtus dokumentus, juose įraÅ¡ant žinomai melagingÄ informacijÄ , jos patvirtinimas savo paraÅ¡u (be kita ko asmeniniu spaudu), pateikiant savivaldybės administracijai tolimesnių veiksmų atlikimui, taip juos panaudojant, laikytini atitinkančiais BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.Apeliantė J. S. taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl jos patraukimo atsakomybėn pagal BK 228 str. 1 d., motyvuodama tuo, kad teismas jos piktnaudžiavimÄ tarnyba sieja su tikrų dokumentų suklastojimu ir jų panaudojimu, tuo pačiu teigdama, kad jos veiksmuose nėra BK 228 str. 1 d. numatytos veikos sudėties, nes nebuvo tyčios piktnaudžiauti tarnyba, vykdydama savo tiesiogines pareigas to nesiekė, nenumatė ir nesuprato.

Be kita ko, pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismo nebuvo detalizuotas ir nemotyvuotas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, didelės neturtinės žalos požymis, dėl ko neįmanoma suvokti kokiais veiksmais pasireiÅ¡kė jos piktnaudžiavimas tarnyba. Teisėjų kolegija tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Å ioje byloje nustatyta, kad J. S. bÅ«dama valstybės tarnautoja, veikdama bendrininkų grupėje, kartu su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės atstovais, padedant kitiems bendrininkų grupės nariams, vykdydama kito Å¡ioje byloje nuteisto nusikalstamos veikos bendrininko žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus vieÅ¡uosius pirkimus dėl papildomų darbų ir TV video įrangos ir jos sumontavimo pirkimo, žinodama Å¡ių darbų atlikimo faktÄ , laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2010 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose suklastojus tikrus dokumentus ir juo panaudojus, taip pat kitiems (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams suklastojus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010 m. rugpjūčio 10 d.

– 2010 m. rugsėjo 2 d. buvo nupirkti savavališkai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti sutartyje N. (duomenys neskelbtini)nenumatyti papildomi darbai ir įgyta bei sumontuota kitokia nei sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta TV video įranga (duomenys neskelbtini) miesto stadione ((duomenys neskelbtini)), piktnaudžiavo tarnyba, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

Bylos nagrinėjimo metu apeliantė iš esmės neneigė parengusi minėtus dokumentus, kurie buvo pateikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai tolimesnių veiksmų vykdymui, tačiau neigė žinojusi, suvokusi, kad jos atliekami veiksmai buvo neteisėti. Savo ruožtu, apygardos teismas įvertines J. S. veiksmus, jos pačios paaiškinimus vertino ir analizavo byloje esančių visų bylos įrodymų kontekste, ir jais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino ar paneigė kiti bylos duomenys.

Kaip jau buvo minėta pasisakant dėl kitų apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, kiekvienu atveju tik teismas proceso metu gali spręsti kiek vieni ar kiti duomenys turi reikÅ¡mės sprendžiant bylÄ , kiek yra priimtina kiekvieno proceso dalyvio nurodoma pozicija, kurios vertinimas atliekamas visų byloje esančių duomenų apimtyje ir ja vadovaujasi tiek, kiek ji neprieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, atitinka faktines bylos aplinkybes. Taigi, bÅ«tent tokį vertinimÄ atliko ir apygardos teismas konstatuodamas J.

S. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d. buvimÄ . Abejonių, kad J. S. dirbdama (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste ne tik suprato tokių savo atliekamų veiksmų esmę, bet ir norėjo taip veikti, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nekyla, juolab, kad tai iÅ¡ esmės patvirtina byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytų duomenų visuma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J.

S. bÅ«dama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybų skyriaus vyriausiÄ ja specialiste, pasinaudodama tarnybine padėtimi prieÅ¡ingais tarnybai interesais, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo įtvirtintus principus, veikdama bendrininkų grupėje, diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino valstybinės institucijos autoritetÄ , pažeidė jos funkcijas ir veiklos principus.

Teisėjų kolegija nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada neturi pagrindo. Å iuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad apeliantė savo veiksmais – tiesiogine tyčia parengdama dokumentus įraÅ¡ant juose žinomai melagingÄ informacijÄ , patvirtindama jÄ savo paraÅ¡u, ir Å¡iuos dokumentus panaudodama, padarė ne tik BK 300 str. 1 d. įtvirtintÄ nusikaltimÄ , bet taip pat ir BK 228 str. 1 d., kadangi tokie jos veiksmai yra glaudžiai susiję. Todėl apeliantės argumentai, kad jos piktnaudžiavimas tarnyba Å¡iuo konkrečiu atveju byloje nustatytas nebuvo, atmestini, kaip nepagrįsti, prieÅ¡taraujantys pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Be kita ko, kaip jau minėta anksčiau, pagrindinis kriterijus atribojantis piktnaudžiavimÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ nuo tarnybinio nusižengimo yra didelės žalos požymis – kriterijus pagal kurį sprendžiama ar veika peržengia tarnybinio nusižengimo ribas ir laikytina nusikalstama. Didelė žala gali bÅ«ti ir turtinio, ir/ar neturtinio pobÅ«džio. Nagrinėjamos bylos kontekste nebuvo nustatytas didelės turtinės žalos požymis, tačiau konstatuota didelė neturtinė žala, kuria skundžiamame nuosprendyje teismas pakankamai aiÅ¡kiai nurodė, ne tik kokiais konkrečiais veiksmais, bet ir kuo pasireiÅ¡kė piktnaudžiavimas tarnyba bei kam buvo padaryta tokio pobÅ«džio žala.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes konstatuoti, kad J. S. atžvilgiu baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, kad ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 228 str. 1 d. nenustačius jos veikoje Å¡io nusikaltimo sudėties požymių, teisėjų kolegija neturi pagrindo. J. S. veiksmų apimtis ir svarba nagrinėjamo veikos kontekste nustatyta, pakankamai iÅ¡samiai ir tinkamai atskleista. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad J. S. veikdama kartu su kitais Å¡ioje byloje nuteistais asmenimis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, padarytais nesuderinamais veiksmais su tarnybos interesais diskreditavo valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės autoritetÄ , padarė didelės žalos valstybės interesams, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos funkcijos ir veiklos principai.

Tokie J. S. veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Pažymėtina, kad netinkamas įstatymų ir kitų teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymasis, suponuoja valstybės institucijų (Å¡iuo atvejų (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės) veiklos tam tikrose srityse neteisėtumÄ , ypač kai neteisėtus veiksmus padaro pakankamai svarbias pareigas užimantys asmenys, o tai negali nediskredituoti institucijos prestižo ir yra nesuderinama su valstybės interesais.

Å iuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad J. S. padaryta bendrai su kitais asmenimis veika, padarė didelės neturtinės žalos BK 228 str. 1 d. prasme, kÄ iÅ¡ esmės konstatavo ir apygardos teismas. Pagrindžiant didelės neturtinės žalos požymį, teisėjų kolegija pažymi, kad J. S. veiksmai nebuvo atsitiktiniai, ji ėjo pakankamai svarbias pareigas, pati veika atlikta esant dideliam valstybės tarnautojų kiekiui bei į juos įtraukiant ir kitus nedirbančius (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje asmenis, dėl tokių apeliantės ir kitų bendrininkų veiksmų kilo didelis rezonansas visuomenėje, kas leido visuomenėje susiformuoti nuomonei apie galimai valstybės institucijoje neteisėtais bÅ«dais organizuojamus konkursus, jų vykdymo rezultatus.

Taigi, J. S. savo veiksmais sumenkino valstybinės institucijos įvaizdį, diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ . Nurodytų J. S. atliktų veiksmų visuma pakenkė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės autoritetui visuomenės akyse. Atsižvelgus į Å¡ioje byloje nustatytas ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, daryti kitokias iÅ¡vadas apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kaip buvo konstatuota atsakant į kitų nuteistųjų skundus, toks atliktas teisinis vertinimas neprieÅ¡tarauja baudžiamajame įstatyme numatyto didelės žalos požymio sampratai, todėl BK 228 str. 1 d.

J. S. veikai taikyta tinkamai. Atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė BK 95 str. nuostatų. Bylos duomenys patvirtina, kad J. S. inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė 2010 m. birželio 10-11 d. J. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų metu galiojusi BK 95 str. 1 d. 1 p.

b) pp. ir c) pp. redakcija numatė, kad asmeniui padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas bei aÅ¡tuoneri metai kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas (redakcija galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2010 m. birželio 29 d.). Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, jog prieÅ¡ingai nei ji nurodo, jai inkriminuota veika, numatyta BK 228 str. 1 d., nėra priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų.

Skundžiamu nuosprendžiu ji buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už vieno nesunkaus nusikaltimo (BK 300 str. 1 d.) ir vieno apysunkio nusikaltimo (BK 228 str. 1 d.) padarymÄ (BK 11 str. 3 d., 4 d.). Å ie apeliantės padaryti nusikaltimai sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį. Todėl nagrinėjamu atveju apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl abiejų J. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pradedamas skaičiuoti nuo to paties momento, tačiau atsižvelgiant į nusikalstamų veikų sunkumÄ , skiriasi Å¡io senaties termino trukmė.

Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad J. S. nuo jai inkriminuotų veikų iki nuosprendžio priėmimo Å¡ioje byloje dienos nebuvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Todėl BK 95 str. nuostatos netaikytos pagrįstai.Esant iÅ¡dėstytų aplinkybių visumai, naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį apeliantės J. S. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, taip pat nėra pagrindo. Dėl D. Ž. apeliacinio skundo argumentų Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas jos atžvilgiu priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, klaidingai interpretavo faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , pažeidė baudžiamojo kodekso normas, dėl ko skundžiamo nuosprendžio dalyje priėmė neteisėtÄ nuosprendį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės skundo argumentai laikytini nepagrįstais. PrieÅ¡ingai nei teigiama, apygardos teismas pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius duomenis nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo normų reglamentuojančių įrodinėjimÄ , teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl D. Ž. padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų ir jų apimties, kvalifikacijos, iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindė tokias savo iÅ¡vadas.Nors apeliantės teigimu, baudžiamojoje byloje nėra surinkta objektyvių duomenų patvirtinančių jos kaltę dėl viešųjų pirkimų posėdžių protokolų klastojimo, kad tokie protokolai buvo suklastoti, taip pat, jog klastojant dokumentus ir juos panaudojus ji veikė tiesiogine tyčia, vienok teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje įvertinus surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, jų visumÄ , darytinos prieÅ¡ingos apeliantės argumentams iÅ¡vados.Nagrinėjamu atveju, D.

Ž. buvo nuteista už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y. žinodama, kad komisijos darbotvarkėje 9 ir 11 punktuose numatytos supaprastintų neskelbtinų derybų sÄ lygos bus nagrinėjamos fiktyviai, nes tariamai stadione perkami darbai (papildomi darbai ir TV ekrano įranga, jos sumontavimas) yra atlikti, viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavusi „už“ parengtų supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygų dėl Å¡ių darbų pirkimo patvirtinimÄ , 2010 m. birželio 28 d.

į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog paraiÅ¡kose nurodyti darbai ir įranga dar tik bus perkami ir jį pasirašė. Taip pat, 2010 m. birželio 30 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsuodama „už“ minėtų darbų pirkimÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2010 m. liepos 1 d. į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog minėti darbai dar tik bus perkami, juos pasirašė ir juos pateikė pasiraÅ¡yti kitiems komisijos nariams, taip panaudodama žinomai suklastotus tikrus dokumentus.Kaip jau buvo akcentuota byloje atsakant į kitų apeliantų skundus, nusikaltimo BK 300 str. dalykas yra dokumentas, kuriuo laikomas raÅ¡ytinis aktas įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ ir kuris pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas.

Å ioje byloje iÅ¡tyrus įrodymus, atlikus jų analizę buvo nustatyta, kad viešųjų pirkimų konkursai dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadione reikalingų darbų, kurie nebuvo sulygti rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi fiktyviai. Pagal nustatytas faktines aplinkybes, ruoÅ¡iant, pravedant ir realizuojant tokių konkursų procedÅ«ras buvo rengiami dokumentai kurie pripažinti suklastotais. Taigi, tokiems dokumentais, buvo priskirti ir D. Ž. suraÅ¡yti viešųjų pirkimų komisijos protokolai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie be jos pačios buvo pasiraÅ¡yti ir kitų asmenų, tokių bÅ«du patvirtinant juose nurodytÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir taip suklastojant tikrus dokumentus.

Byloje iÅ¡tirtais įrodymais, konstatuota, kad Å¡iuose komisijos protokoluose buvo įraÅ¡yti neteisingi duomenys apie (duomenys neskelbtini) miesto stadione papildomų darbų ir TV video ekrano, jo sumontavimo pirkimÄ , taip parodant, kad visi Å¡ie darbai dar tik bus perkami, nors Å¡ie darbai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo atlikti dar iki tokių konkursų dėl jų parengimo ir vykdymo. Taigi, baudžiamojoje byloje pagrįstai konstatuota, kad tokiu bÅ«du buvo siekiama įteisinti ir įforminti faktiÅ¡kai jau atliktus darbus.

Minėtais komisijos protokolais (Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įtvirtinti atitinkami duomenys, kurių pagrindu buvo atliktos tam tikros procedÅ«ros, t. y. sukurtos sÄ lygos, reikalingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktiems aptartiems darbams įforminti, tokių procedÅ«rų pradėjimui, vykdymui ir realizavimui, be kurių jos nebÅ«tų galimos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas pasisakydamas dėl Å¡iuose protokoluose įraÅ¡ytų duomenų teisingumo, jų įrodomosios reikÅ¡mės, pagrįstai rėmėsi nustatyta faktine aplinkybe, kad viešųjų pirkimų konkursai buvo vykdomi fiktyviai, siekiant įteisinti ir įforminti tai, kas jau buvo atlikta, todėl teismo iÅ¡vada, kad minėtuose dokumentuose buvo įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenis, pagrįsta.

Minėti protokolai laikytini dokumentais BK 300 str. prasme. Juos parengus ir pasiraÅ¡ius, jie įgavo dokumentų statusÄ , be kita ko, jais buvo pradėtos atitinkamos procedÅ«ros siekiamam bendram nusikalstamam ketinimui realizuoti. Å iuose protokoluose įraÅ¡yti neteisingi duomenys dėl papildomų darbų ir TV įrangos, turėjo įtakos, teisių, pareigų, teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodomumui. 2010 m. birželio 28 d. komisijos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodant informacijÄ apie reikalingus darbus stadione, buvo priimtas sprendimas Å¡iuos darbus pirkti supaprastintų neskelbiamų derybų bÅ«du iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kuris Viešųjų pirkimų tarnybos pripažintas nepagrįstu) patvirtinant pirkimų sÄ lygas.

Be kita ko, tuo pagrindu iÅ¡siųstas kvietimas pateikti pasiÅ«lymÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kuris pripažintas neteisėtu ir pažeidžiančiu Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas). Komisijos 2010 m. liepos 1 d. posėdžio protokolais Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)buvo apspręstas ir patvirtintas aptariamų darbų pirkimas nustatytu bÅ«du iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visų Å¡ių protokolų, jų atliktų procedÅ«rų pagrindu 2010 m. rugpjūčio 10 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiraÅ¡ytos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)dėl (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos papildomų darbų, TV video ekrano ir jo sumontavimo, pirkimo, nustatant tokių darbų įvykdymo terminÄ .

Taigi, minėtais dokumentais buvo sudarytos sÄ lygos ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėti konkursÄ , bet ir įteisinti realybėje jau egzistuojančių faktų buvimÄ . Å ių dokumentų pagrindu, buvo atliktos tam tikros procedÅ«ros, susijusios su (duomenys neskelbtini) miesto stadione atliktų darbų įforminimu ir įteisinimu, sukurtos sÄ lygos reikalingų tokiems darbams įforminti procedÅ«rų pradėjimui, vykdymui ir realizavimui. Nors apeliaciniu skundu apeliuojant į D. Ž. suraÅ¡ytų viešųjų pirkimų protokolų teisingumÄ , nurodoma, kad komisijos posėdžiai vyko realiai, jų eiga buvo fiksuojama teisingai, protokoluose pasirašė visi dalyvavę asmenys, tačiau pažymėtina, kad oficialaus dokumento suklastojimu BK 300 str. prasme laikomas tiek viso netikro dokumento pagaminimas, tiek tikro dokumento atskirų dalių pakeitimas ar iÅ¡kraipymas.

IÅ¡ byloje esančių 2010 m. birželio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2010 m. liepos 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)protokolų matyti, kad juose buvo įraÅ¡yta tikrovės neatitinkantys duomenys apie (duomenys neskelbtini) miesto stadione papildomų darbų ir TV video ekrano, jo sumontavimo pirkimÄ , kurie be kitų asmenų buvo patvirtinti ir D. Ž. paraÅ¡u. Taigi, tokiu bÅ«du buvo pakeistas Å¡ių dokumentų tikrumas ir jų turinio teisingumas, t. y. suklastoti tikri dokumentai. Todėl sutikti su apeliantės argumentais, kad jos parengti ir pasiraÅ¡yti dokumentai nebuvo suklastoti, nėra pagrindo.

Å iuo konkrečiu atveju, tokių protokolų suraÅ¡ymas, juose esančios įraÅ¡ytos žinomai neteisingos informacijos patvirtinimas paraÅ¡u, jų pagrindu tolimesnių veiksmų susijusių su viešųjų pirkimų procedÅ«ra vykdymas, laikytina veika, atitinkančia BK 300 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , įvertinus ir aplinkybę, kad nusikaltimo, kurio buvimas nagrinėjamas Å¡ioje byloje, pasireiÅ¡kė atliktų darbų laiko ir pagrindo aspektais, bet ne jų realumu. Be kita ko, tokių dokumentų suraÅ¡ymas ir jų pasiraÅ¡ymas, sukėlė reikÅ¡mingus padarinius, turint tikslÄ realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatus, įforminant ir įteisinant stadione jau atliktus darbus.

Dėl ko D. Ž. veiksmai negali bÅ«ti laikomi nepavojingi ar nedarantys žalos baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje surinktų duomenų visuma, rodo, kad D. Ž. suraÅ¡ydama minėtus komisijos protokolus, juose įraÅ¡ydama tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie stadione darbų pirkimÄ , juos pasiraÅ¡ydama ir pateikdama kitiems komisijos nariams pasiraÅ¡yti, ne tik suprato tokių savo veiksmų neteisėtumÄ , bet tuo pačiu ir norėjo, siekė taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, kÄ iÅ¡ esmės pagrįstai nurodė ir apygardos teismas.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad D. Ž., eidama (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, bÅ«dama viešųjų pirkimų komisijos nare, suprato klastojanti minėtus dokumentus ir norėjo taip elgtis. Nors apeliantė neigė kÄ nors žinojusi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ stadione yra atlikęs rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)nenumatytus darbus, teigė nesupratusi, jog viešųjų pirkimų procedÅ«ros vykdomos jau atliktiems darbams, tačiau Å¡ias aplinkybes paneigia operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 166-167, 170-171, 183) fiksuoti duomenys.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuose protokoluose fiksuoti D. Ž. pokalbiai su kitais Å¡ioje byloje atsakomybėn patrauktais asmenimis, atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumÄ , parodo, kad D. Ž. ne tik buvo žinoma apie susidariusiÄ situacijÄ (atliktus darbus stadione), bet iÅ¡ esmės ir apie tokių kilusių pasekmių realizavimo aplinkybes. PrieÅ¡ingai nei bandoma apeliuoti, Å¡iuose protokoluose fiksuotais duomenimis buvo paneigta apeliantės keliama versija, kad jai bendraujant tiek su Č.

D., tiek su J. S. ji suprato kalbanti apie stadione atliktus pagrindinius darbus pagal galiojančiÄ sutartį bei, kad pirkti reikės papildomus darbus. Protokole Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuotas D. Ž. pokalbis su Č. D., kurio metu aptariant susidariusiÄ situacijÄ dėl pasibaigusios sutarties, darbų atlikimo stadione, dėl jų nepravestų derybų, jų neapiforminimo, gresiančių pasekmių, D. Ž. nurodė žinanti apie stadionÄ ir, jog nieko neapiforminta. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti pokalbiai dėl pirkimų procedÅ«rų, dokumentų nepateikimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuose protokoluose fiksuotos aplinkybės kaip tik ir rodo, jog D. Ž. dar iki viešųjų pirkimų konkursų žinojo apie (duomenys neskelbtini) stadione atliktų darbų eigÄ , jų įforminimo aplinkybes, t. y. kad viešųjų pirkimų procedÅ«ros bus pravestos siekiant įteisinti realybėje egzistuojančių faktų buvimÄ . Taigi, Å¡ių pokalbių turinys, prieÅ¡ingai nei bandoma tvirtinti, kolegijos vertinimu, kaip tik ir atskleidžia jų tikrÄ jÄ prasmę, iÅ¡ esmės parodo, kad pokalbių dalyviai vienas kitÄ suprato ir žinojo Å¡ių pokalbių esmę.

Tuo tarpu, pačios D. Ž. nurodomas Å¡iuose protokoluose aplinkybių vertinimas, nepaneigia jų įrodomosios reikÅ¡mės bei pirmosios instancijos teismo motyvų atlikus tokių fiksuotų duomenų vertinimÄ visų Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Toks savitas apeliantės Å¡ių aplinkybių vertinimas (interpretavimas) neleidžia juos vertinti kitaip nei jie buvo įvertinti skundžiamu nuosprendžiu. Å ioje byloje buvo įrodyta, kad tiek papildomi darbai, tiek TV video ekranas įrengtas dar 2010 m. pavasarį, gi viešųjų pirkimų procedÅ«ros dėl jų buvo vykdomos jau po Å¡ių darbų atlikimo 2010 m. vasarÄ .

Kolegijos nuomone, visų Å¡ių duomenų, atsižvelgus į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, pakanka iÅ¡vadai, kad dar prieÅ¡ vykdant viešųjų pirkimų procedÅ«ras, jų metu ir realizuojant jų rezultatus, D. Ž. buvo žinoma apie stadione atliktus darbus, kurie nebuvo sulygti rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), jog viešųjų pirkimų procedÅ«ros dėl jų bus vykdomos fiktyviai, o jų rezultatai aptarti ir žinomi iÅ¡ anksto. Ir nors D. Ž. vaidmuo nebuvo toks ryÅ¡kus, vienok pagal Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, matyti, kad ji buvo Å¡ios nusikalstamos veikos dalyvė, kÄ akcentavo ir apygardos teismas.

Ta aplinkybė, kad viešųjų pirkimų bÅ«das buvo parinktas ir pateiktas Viešųjų pirkimo komisijai svarstyti kito kompetentingo savivaldybės darbuotojo, taip pat tai, kad komisijos posėdžio metu nebuvo kalbama apie tai, kad siÅ«lomi pirkti stadione darbai jau yra atlikti, neÅ¡alina apeliantės atsakomybės nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad galutinį sprendimÄ dėl pirkimo bÅ«do priima Viešųjų pirkimų komisija, įvertinusi ar įmanoma pirkimÄ atlikti tokiu bÅ«du, pirkimų vertę ir panaÅ¡ias aplinkybes.

Tuo tarpu neteisėtų nurodymų vykdymas negali bÅ«ti laikomas teisėtu savaime. Todėl D. Ž. argumentas, kad ji kaip viešųjų pirkimų komisijos narė negalėjo įtakoti pirkimų bÅ«do parinkimo, nes tai nebuvo jos pareigų kompetencijoje, nepagrįstas. Pažymėtina, kad kiekvieno komisijos nario pareiga prieÅ¡ priimant sprendimÄ Ä¯vertinti vieÅ¡ojo pirkimo komisijai pateiktÄ medžiagÄ , bÅ«tinÄ teisėtam sprendimui priimti, iÅ¡samiai susipažinti su rengiamomis vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygomis, reikÅ¡ti pastabas dėl kilusių klausimų, neaiÅ¡kumų.

Privaloma įsitikinti ar pateikta tiksli ir neklaidinanti informacija ir pan. Nagrinėjamu atveju, D. Ž. bÅ«dama komisijos narė, turėdama balsavimo teisę (laisvę pasirinkti kaip balsuoti), žinodama apie stadione atliekamų ir atliktų darbų apimtis, tinkamai neatliko komisijos narės funkcijų ir balsavo už neteisėtų sprendimų priėmimÄ , tokiu bÅ«du ir prisiimdama atsakomybę už savo veiksmus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai iÅ¡vadai dėl D.

Ž. atsakomybės nagrinėjamos bylos kontekste. Tuo pačiu akcentuotina, kad tai, jog asmens parinkusio vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«dÄ ir pristačiusio darbotvarkės klausimus komisijos posėdžiuose statusas byloje buvo kitoks nei apeliantės, taip pat nepaneigia apygardos teismo iÅ¡vadų dėl apeliantės kaltės. Kiekvieno asmens atsakomybė sprendžiama atsižvelgus į konkrečias, su tuo asmeniu susijusias ir nustatytas aplinkybes, todėl tai, kad Å¡ių asmenų statusas byloje buvo skirtingas, nereiÅ¡kia, kad jų teisinė padėtis Å¡ios baudžiamosios bylos kontekste buvo vienoda.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nesutinka ir su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas apeliantę nepagrįstai pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Kaip pagrįstai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, D. Ž. inkriminuotas piktnaudžiavimas tarnyba yra betarpiÅ¡kai susijęs su jai inkriminuotu dokumentų klastojimu. Å ioje byloje nustatyta, kad D. Ž. bÅ«dama valstybės tarnautoja, dirbdama Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiÄ ja specialiste, veikdama bendrininkų grupėje, kartu su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės atstovais, padedant kitiems bendrininkų grupės nariams, vykdydama kito Å¡ioje byloje nuteisto nusikalstamos veikos bendrininko žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus vieÅ¡uosius pirkimus dėl papildomų darbų ir TV video įrangos ir jos sumontavimo pirkimo, žinodama Å¡ių darbų atlikimo faktÄ , laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 28 d. iki 2010 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose suklastojus tikrus dokumentus ir juo panaudojus, taip pat kitiems (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams suklastojus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010 m. rugpjūčio 10 d.

– 2010 m. rugsėjo 2 d. buvo nupirkti savavališkai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti sutartyje N. (duomenys neskelbtini)nenumatyti papildomi darbai ir įgyta bei sumontuota kitokia nei sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta TV video įranga (duomenys neskelbtini) miesto stadione ((duomenys neskelbtini)), piktnaudžiavo tarnyba, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

Taigi, tokiais savo veiksmais, D. Ž., realizuodama dalį savo veiksmų, prisidėjo prie viešųjų pirkimų procedÅ«rų vykdymo, jomis sukurtų rezultatų realizavimo, turint bendrÄ nusikalstamÄ ketinimÄ Ä¯teisinti realybėje egzistuojančių faktų buvimÄ . Tai, kad D. Ž. suprato savo atliekamų veiksmų esmę ir norėjo taip veikti, abejonių nekyla atsižvelgus į Å¡ioje byloje esančių duomenų visumÄ . Apygardos teismo pagrįstai konstatuota, kad tokiu bÅ«du, apeliantė pasinaudodama tarnybine padėtimi, prieÅ¡ingai tarnybos interesams, pažeisdama tiek Valstybės tarnybos, tiek Viešųjų pirkimų įstatymų normas, veikdama bendrininkų grupėje, diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino valstybinės institucijos autoritetÄ , pažeidė jos funkcijas ir veiklos principus.

Tuo pačiu atmestinas, kaip nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jÄ kalta nenustatė bÅ«tino Å¡ios nusikalstamos veikos požymio – didelės žalos padarymo. Pažymėtina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju byloje buvo nustatytas didelės neturtinės žalos požymis, kurį, prieÅ¡ingai nei teigiama, apygardos teismas pakankamai aptarė skundžiamame nuosprendyje, nurodydamas ne tik kokiais veiksmas, bet ir kuo pasireiÅ¡kė piktnaudžiavimas tarnyba, kam buvo padaryta tokio pobÅ«džio žala.

Todėl neturtinės didelės žalos požymis, Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės buvo atskleistas tinkamai ir pakankamai aiÅ¡kiai. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. Ž. neteisėtais veiksmais prisidėjo prie fiktyvių viešųjų pirkimų procedÅ«rų vykdymo, jomis sukurtų rezultatų realizavimo. Savo bendrais nusikalstamais veiksmais įgyvendino rezultatÄ , kuris nebÅ«tų įgyvendintas be Å¡ių veiksmų atlikimo. Be kita ko, kaip nustatyta, pati veika buvo padaryta joje dalyvaujant dideliam valstybės tarnautojų kiekiui, taip pat į jÄ Ä¯traukiant kitus nedirbančius valstybinėje institucijoje ((duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje) asmenis, dėl tokių veiksmų kilo didelis rezonansas visuomenėje, kas taip pat nepakėlė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės prestižo visuomenės akyse, o leido susidaryti nuomonei apie valstybės institucijoje neteisėtais bÅ«dais organizuojamus konkursus, jų rezultatų įteisinimÄ .

Å iuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad D. Ž. padaryta bendrai su kitais asmenimis veika, padarė didelės neturtinės žalos BK 228 str. 1 d. prasme. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apeliantė veikdama kartu su kitais Å¡ioje byloje nuteistais asmenimis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, padarytais nesuderinamais veiksmais su tarnybos interesais diskreditavo valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės autoritetÄ , padarė didelės žalos valstybės interesams, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos funkcijos ir veiklos principai.

Be kita ko, tokie D. Ž. veiksmai vertintini ir kaip pažeidžiantys Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintas normas. Nurodyti teismo motyvai atskleidžiant neturtinės didelės žalos požymį nėra deklaratyvÅ«s. Kaip jau buvo akcentuota atsakant ir į kitų apeliantų skundų argumentus dėl piktnaudžiavo, netinkamas įstatymų ir kitų teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymasis, suponuoja valstybės institucijų (Å¡iuo atveju (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės) veiklos tam tikrose srityse neteisėtumÄ , ypač kai neteisėtus veiksmus padaro pakankamai svarbias pareigas užimantys asmenys, o tai negali nediskredituoti institucijos prestižo ir yra nesuderinama su valstybės interesais.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes konstatuoti, kad D. Ž. atžvilgiu baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, kad ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 228 str. 1 d. nenustačius jos veikoje Å¡io nusikaltimo sudėties požymių, nėra pagrindo. D. Ž. veiksmų apimtis ir svarba nagrinėjamo veikos kontekste nustatyta, pakankamai iÅ¡samiai ir tinkamai atskleista. Dėl nuteistojo S. S. apeliacinio skundo argumentų. Nors skunde pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų neatitikimÄ apeliantas grindžia tuo, jog teismas neįvertino ir neaptarė įrodymų apie priežastis, lėmusias papildomų darbų atlikimÄ bei jas patvirtinančių dokumentų, ir, anot apelianto, byloje esantys ir teismo iÅ¡tirti duomenys patvirtina, kad papildomus darbus lėmė tarptautinių sporto organizacijų standartų bei aviacinio saugumo reikalavimai, jų techninis pagrindimas suraÅ¡ytas 2009-10-09 akte ir kituose dokumentuose, kolegija atkreipia dėmesį į esminius nagrinėjamos bylos aspektus.O bÅ«tent, Å¡iuo atveju byloje nuteistų asmenų nusikalstamus veiksmus sÄ lygojo ne papildomų darbų atlikimo bÅ«tinybė, bet tai, kad tokiems darbams prieÅ¡ juos atliekant turėjo bÅ«ti taikomos įstatyme numatytos viešųjų pirkimų procedÅ«ros.

Gi, kaip nustatyta byloje, pirmiausia buvo atlikti papildomi darbai ir tik po jų atlikimo forminamos tokių darbų viešųjų pirkimų procedūros, kas pagrįstai laikytina neteisėta veika, kurios metu, kaip nustatyta byloje, buvo atlikti dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir padėjimo piktnaudžiauti tarnyba veiksmai.Apeliantas skunde nurodo, jog apkaltinamasis nuosprendis byloje paremtas Viešųjų pirkimų tarnybos 2011-01-24 raštu apie procedūrinius viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus perkant papildomus darbus (t. 6, b.l. 129-134), ir, anot apelianto, šis raštas neatitinka būtinų specialisto išvadai keliamų turinio ir formos reikalavimų.

Å ioje argumentų dalyje apeliantas taip pat teigia, kad raÅ¡tÄ pasirašę bei parengę asmenys, Å¡iuo atveju Ž. P. ir A. P. nebuvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už iÅ¡vadų teisingumÄ , taip pat nebuvo patikrinta jų kvalifikacija.Apeliacinės instancijos kolegija, atsakydama į skundo argumentus Å¡ioje dalyje, pažymi, kad kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, byloje LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto L. B. užduotimi buvo praÅ¡oma atlikti objektų tyrimÄ (t. 6, b.l.127-128), o bÅ«tent atlikti viešųjų pirkimų dokumentų tyrimÄ ir atsakyti į klausimus:

1. Ar (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai atliekant keturis viešuosius pirkimus buvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų?;

2. Jei buvo pažeisti teisės aktai, tai kokie ir koks asmuo už tai yra atsakingas? 2011-01-24 raÅ¡te LR Specialiųjų tyrimo tarnybos Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriui dėl viešųjų pirkimų įvertinimo nurodoma, kad Viešųjų pirkimų tarnyba gavo minėtÄ praÅ¡ymÄ pateikti specialisto iÅ¡vadÄ . RaÅ¡te nurodoma, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi LR viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. 2 d. 2 p., kontroliuoja kaip atliekant pirkimus laikomasi įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų bei vykdo Å¡ių teisės aktų pažeidimų prevencijÄ .

Vykdydama Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas funkcijas, tarnyba atlieka viešųjų pirkimų dokumentų ir pirkimų procedÅ«rų įvertinimus, kurių rezultatus fiksuoja raÅ¡tuose (iÅ¡vadose), kaip yra nustatyta Viešųjų pirkimų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklėse, patvirtintose Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. IS-122. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba LR STT Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriui teikia vertinimo iÅ¡vadÄ .

Šį raÅ¡tÄ (vertinimo iÅ¡vadÄ ), kaip matyti, rengė tarnybos specialistė A. P., o pagal nustatytÄ tvarkÄ pasirašė, tuo metu direktoriaus pareigas einantis, Ž. P.. Apeliantas skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti minėtÄ raÅ¡tÄ rengusiÄ A. P. kaip liudytojÄ , taip pat nekvietė jos kaip specialistės, dėl to, anot apelianto, byloje nėra jokio dokumento, pasiraÅ¡yto kvalifikuoto viešųjų pirkimų specialisto, kuriuo galima bÅ«tų konstatuoti viešųjų pirkimų pažeidimus.

Å ie argumentai nepagrįsti.Tenkinant apelianto praÅ¡ymÄ dėl įrodymų tyrimo atlikimo apeliacinės instancijos teisme, buvo iÅ¡kviesta ir pagal specialisto apklausos taisykles apklausta Viešųjų pirkimų tarnybos raÅ¡tÄ (vertinimo iÅ¡vadÄ ) byloje pateikusi specialistė bei jokio vertinimo byloje neatlikusi Viešųjų pirkimų tarnybos specialistė.Su argumentais, jog byloje nėra jokio dokumento, pasiraÅ¡yto kvalifikuoto viešųjų pirkimų specialisto, kuriuo galima bÅ«tų konstatuoti viešųjų pirkimų pažeidimus, kolegija nesutinka.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad kaip numato baudžiamojo proceso įstatymas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka kolegija konstatavo, kad byloje bÅ«tina apklausti Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojÄ A. P., kuri dirba minėtos tarnybos Kontrolės skyriuje ir ruošė byloje esantį raÅ¡tÄ (vertinimo iÅ¡vadÄ ) dėl viešųjų pirkimų pažeidimų.

Kolegija darė iÅ¡vadÄ , kad raÅ¡tas pateiktas asmens, kuris turi specialių žinių. Kaip numato LR BPK 89 str. 1 d., specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgÅ«džių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimÄ ir pateikti iÅ¡vadÄ arba paaiÅ¡kinimus jo kompetencijos klausimais. Kaip įtvirtinta to paties straipsnio 2 d., specialistu gali bÅ«ti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas arba Å¡ioje įstaigoje nedirbantis asmuo. Specialistai, kurie nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«nai, kiekvienu atveju, kai jie yra kviečiami dalyvauti procese, įspėjami dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingos iÅ¡vados ar paaiÅ¡kinimo pateikimÄ .Apeliacinės instancijos teismo posėdyje raÅ¡tÄ byloje pateikusi ir iÅ¡vadÄ dėl viešųjų pirkimų pažeidimų davusi Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus darbuotoja A.

P. buvo apklausta pagal specialisto apklausos taisykles. Jai iÅ¡aiÅ¡kintos pareigos ir teisės, numatytos LR BPK 89 str. 5 d., ji įspėta dėl BPK 163 str. nustatytos atsakomybės už atsisakymÄ be svarbių priežasčių atlikti savo pareigÄ bei dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingos iÅ¡vados ir paaiÅ¡kinimų pateikimÄ ). Specialistė A. P. paaiÅ¡kino, kad dirba Viešųjų pirkimų tarnyboje, Kontrolės skyriuje, 10 metų. Kontrolės skyrius atlieka viešųjų pirkimų procedÅ«rų vertinimus, teikia iÅ¡vadas ikiteisminio tyrimo bylose, vykdo viešųjų pirkimų kontrolę.

TyrimÄ atliko pagal STT pareigÅ«nų pateiktus dokumentus. Ä®vertino keturis pirkimus, jų atitiktį Viešųjų pirkimų aktų ir su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimams. Visuose keturiuose pirkimuose buvo nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai. Tarnyba vertina perkančiosios organizacijos veiksmus. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato pareigÄ ir tam tikrus reikalavimus bÅ«tent perkančiosioms organizacijoms, kaip reikia vykdyti vieÅ¡uosius pirkimus.

Å iuo atveju daugiau buvo vertinami perkančiosios organizacijos, t.y. Viešųjų pirkimų komisijos, veiksmai. Pirmas pirkimas buvo atliktas supaprastinto ir atviro konkurso tvarka. Buvo paskelbtas pirkimas. Buvo nustatyti pažeidimai, susiję su pasiÅ«lymu atitikties pirkimo sÄ lygoms vertinti. Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡vados, laimėjusiu buvo pripažintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasiÅ«lymas, kuris neatitiko pirkimo sÄ lygose numatytų reikalavimų. IÅ¡ visų turimų dokumentų nesimatė, kad komisija bÅ«tų tikslinusi, praÅ¡iusi paaiÅ¡kinti tuos neatitikimus.

Čia ir yra esminis Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas. Be to, dėl Å¡io pirmo pirkimo, kad pirkimÄ Ä¯gyvendinanti institucija – centrinė projektų valdymo agentÅ«ra - taip pat sprendė klausimÄ dėl finansinės korekcijos taikymo, kadangi nustatė sutarties vykdymo pažeidimus. Ä® apmokėjimo praÅ¡ymus buvo įtraukti tie darbai, kurie nebuvo užfiksuoti tiekėjų pasiÅ«lyme. Dėl kitų trijų pirkimų, tai netinkamas yra viešųjų pirkimų bÅ«das. Buvo įvykdytas mažos vertės pirkimas, kas pagal įstatymÄ negalėjo bÅ«ti padaryta.

Trečias ir ketvirtas pirkimai buvo atliki vykdant supaprastintas neskelbiamas derybas bei kreipiantis į konkretų tiekėjÄ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kas vadovaujantis įstatymo nuostatomis, yra neteisėta. Specialistė paaiÅ¡kino, kad ji ruošė iÅ¡vadÄ , o jÄ pasirašė direktorius Ž. P.. RaÅ¡ydama iÅ¡vadÄ rėmėsi Viešųjų pirkimų įstatymu. Jis yra vienintelis ir pagrindinis dokumentas, kuris reglamentuoja viešųjų pirkimų procedÅ«rų vykdymÄ . Jai dažnai tenka raÅ¡yti tokio pobÅ«džio iÅ¡vadas, tarnyboje yra suraÅ¡iusi daugiausiai iÅ¡vadų.

Negali pateikti statistikos, kiek tyrimų, kuriuos atlieka tikrinimÄ , yra baigiama ikiteisminiais tyrimais. Å iuo atveju tyrimas buvo atliktas ne Viešųjų pirkimų tarnybos iniciatyva, o STT pareigÅ«nų pavedimu. Iki STT pavedimo tarnyboje nebuvo atliekamas joks patikrinimas, susijęs su (duomenys neskelbtini) stadionu. Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡vados, perkančioji organizacija kreipėsi su teikimu į tarnybÄ pratęsti sutarties sÄ lygas, norėjo pratęsti sutarties terminus, tarnyba tokio sutikimo nedavė. Darbai buvo baigti, o sutartis (konkrečiai pagal trečiÄ jį pirkimÄ ) buvo sudaryta žymiai vėliau.

Tos aplinkybės parodo, kad pirkimai buvo atliekami fiktyviai. Darbai buvo padaryti, o procedÅ«ros buvo įvykdytos vėliau. Apie darbų atlikimÄ sprendė iÅ¡ STT pateiktos užduoties. Dokumentus vertino pagal pirkimo procedÅ«rų vykdymo datas, sutarties sudarymo datÄ . Papildomi darbai buvo perkami supaprastintų neskelbiamų derybų bÅ«du. Tiek Europos Teisingumo teismas, tiek Lietuvos Aukščiausias Teismas Å¡iuo klausimu pasisako labai griežtai. Neskelbiamos derybos yra iÅ¡imtinis bÅ«das, įstatymo iÅ¡imtis.

Perkančioji organizacija remiasi techninėmis priežastimis, kad tuos darbus gali atlikti tik vienintelis tiekėjas ir nėra kitos alternatyvos. Å itos sÄ lygos įstatyme nebuvo iÅ¡pildytos. Kiekvienoje perkančiojoje organizacijoje yra sudaroma Viešųjų pirkimų komisija. Konkrečios organizacijos direktoriaus įsakyme ar kitame teisės akte yra nustatytos funkcijos ir užduotys, kokius klausimus komisija įgaliota spręsti. Å iuo atveju sprendimÄ dėl pirkimo bÅ«do priėmė Viešųjų pirkimų komisija, kuri atsako kolegialiai.

Ä®statymas numato komisijos pareigÄ fiksuoti visus sprendimus. Viskas turi bÅ«ti užprotokoluota ir protokoluose turi atsispindėti visa ta viešųjų pirkimų procedÅ«ros tvarka. Koks tada viešųjų pirkimų tikslas, jei viešųjų pirkimų procedÅ«ros bÅ«tų atliekamos atbuline data. Ä®statymas tai draudžia. Žalos klausimo ji nevertino. Jei nebÅ«tų atliekamas ikiteisminis tyrimas, tuomet bÅ«tų taikoma administracinė atsakomybė. Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo Å¡iuo atveju nebÅ«tų galimybės paÅ¡alinti administracinės teisės priemonėmis, nes sutartys jau buvo sudarytos.

Sutarties vykdymo dokumentų nevertino, todėl negali pasakyti, ar dalyvavo statybos priežiÅ«ros specialistas. Kita specialistė Raimonda RauluÅ¡evičienė nedalyvavo vertinant šį projektÄ . Už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus yra atsakingi Viešųjų pirkimų komisijos nariai. Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. nustato pareigÄ , kaip komisija turi atlikti savo funkcijas, tačiau detalesnius veiksmus ir procedÅ«ras perkančioji organizacija yra patvirtinusi komisijos darbo reglamente.

VirÅ¡esnis yra įstatymas. Jei tas reglamentas prieÅ¡tarauja įstatymui, tai komisija juo negali vadovautis. Jeigu pirkimų bÅ«das yra netinkamas, tai jau yra įstatymo pažeidimas. IÅ¡vadoje paskutinėje pastraipoje yra pateikta nuomonė dėl atsakomybės klausimo. Å iuo atveju pirkimų bÅ«dÄ parinko Viešųjų pirkimų komisija ar kiti įgalioti asmenys.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip specialistė apklausta Rasa Raimonda RauluÅ¡evičienė (specialistei iÅ¡aiÅ¡kintos pareigos ir teisės, numatytos LR BPK 89 str. 5 d., įspėta dėl BPK 163 str. nustatytos atsakomybės už atsisakymÄ be svarbių priežasčių atlikti savo pareigÄ ir dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingos iÅ¡vados ir paaiÅ¡kinimų pateikimÄ ) paaiÅ¡kino, kad dirba Viešųjų pirkimų tarnyboje Teisės ir personalo skyriaus vyriausiÄ ja specialiste, turi teisės magistro laipsnį.

Vertinimo iÅ¡vada byloje buvo suraÅ¡yta 2011 m. sausio mėnesį, tuo metu ji dar nedirbo tarnyboje, todėl jai neteko vertinti dokumentų. AsmeniÅ¡kai nedalyvauja vertinant viešųjų pirkimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Tarnyboje yra administraciniai padaliniai, kurie atlieka savo funkcijas. Viešųjų pirkimų vertinimus atlieka Kontrolės skyrius. Viešųjų pirkimų įstatyme paraÅ¡yta, kad perkančiosios organizacijos vadovas pirkimams atlikti paskiria komisijÄ ir suteikia jai visus įgaliojimus.

Už pirkimo vykdymÄ yra atsakingi tie asmenys, kurie vykdo pirkimus. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu už viešųjų pirkimų procedÅ«ros pažeidimus yra atsakinga komisija, kadangi jai suteikti visi įgaliojimai. Ji turėtų priimti sprendimÄ dėl pirkimų bÅ«do parinkimo įvertinusi pirkimų vertę ir panaÅ¡ias aplinkybes. Komisijos nariai pasiraÅ¡o už tuos sprendimus. Jei perkančiosios organizacijos paskirtas asmuo pateikia visÄ medžiagÄ , kuri rodo, kad kito varianto nėra, tada komisija turi įvertinti, ar įmanoma atlikti pirkimÄ tokiu bÅ«du, ar ne.

Savivaldybė yra perkančioji organizacija ir jei jos pirkimo objektas nepatenka į įstatymo iÅ¡imtį, tai ji privalo atlikti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ . Ä®statymas numato iÅ¡imtis, kada Viešųjų pirkimų įstatymas netaikomas. Statybos darbai tai viešųjų pirkimų objektas. Viešųjų pirkimų tarnyba veikia jos funkcijų ribose, jai yra suteikti įgaliojimai, kokias funkcijas ji gali atlikti. Jei tarnyba, įvertinusi pirkimÄ , nustato vieÅ¡ojo pirkimo pažeidimus, tai ji turi teisę traukti asmenis administracinėn atsakomybėn. Jei tarnyba įžvelgia kokias nors korupcinio pobÅ«džio veikas, gali perduoti informacijÄ ikiteisminio tyrimo institucijoms arba Konkurencijos tarnybai.

Tačiau tarnyba nenustatinėja baudžiamosios teisės pažeidimų. Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra straipsnis, kur už viešųjų pirkimų pažeidimus traukiami atsakingi asmenys, t.y. perkančiųjų organizacijų vadovai arba jų įgalioti vadovauti viešųjų pirkimų komisijos nariai ar ekspertai. Jei perkančiosios organizacijos vadovas paskiria į viešųjų pirkimų komisijÄ statybos priežiÅ«ros specialistÄ , tai jis gali bÅ«ti tos komisijos nariu, jeigu jam tokios funkcijos nustatytos.

Tačiau tokio specialisto dalyvavimas nėra privalomas. Neteko skaityti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento. Dėl darbų užbaigtumo negali pasakyti, nes tai neapima Viešųjų pirkimo įstatymo. Neteisėtų nurodymų vykdymas negali būti laikomas teisėtu savaime. Jei perkančiosios organizacijos komisija mato, kad jai paskirtas nurodymas yra neteisėtas ir toks pirkimo būdas negali būti atliktas, ji negali atlikti neteisėtų nurodymų.

Komisija turi apie tai informuoti įgaliojimus davusį asmenį. Viešųjų pirkimų komisija turi atklikti pirkimų procedÅ«ras, t. y. nuspręsti pirkimo bÅ«dÄ , parengti pirkimo dokumentus, iÅ¡nagrinėti pasiÅ«lymus. Viešųjų pirkimų įstatymas nedetalizuoja, nereglamentuoja, kas yra viešųjų pirkimų procedÅ«ra, bet yra pasakyta, kas tai yra pirkimo pradžia ir kas tai yra pirkimo pabaiga. Už visÄ tai atsako tas asmuo, kuris vykdė pirkimÄ . Jeigu komisija įvertinusi nustato, kad pirkimo bÅ«das yra neteisėtas ir negalimas, ji negali vadovautis neteisėtais nurodymais.

Nesvarbu, ar yra užprotokoluotas sprendimas parinkti vienokį ar kitokį pirkimų bÅ«dÄ , bet pirkimo procedÅ«ros tai ne tik pirkimo bÅ«do parinkimas, tai ir dokumentų parengimas, kvietimas tiekėjams pateikti pasiÅ«lymus. Yra daug kitų veiksmų. Jeigu tas bÅ«das yra neteisėtas, reiÅ¡kia, kad pirkimas yra atliekamas neteisėtai. Perkančiosios organizacijos vadovas yra įpareigotas paskirti asmenį arba asmenis, galinčius atlikti pirkimo procedÅ«ras. Jis yra kaip institucijos atstovas tuo klausimu.

Vėliau, kai pirkimus atlieka konkretūs asmenys, ATPK numato asmeninę tų asmenų atsakomybę. Visi sprendimai yra patvirtinami protokole komisijos parašu, nes yra numatytas komisijos balsavimas. Už visas procedūras, kurias atlieka komisijos nariai, jie atsako asmeniškai. Tokiu būdu, darytina išvada, kad priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis pagrįstai paremtas Viešųjų pirkimų tarnybos 2011-01-24 raštu apie procedūrinius viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus perkant papildomus darbus (t. 6, b.l. 129-134).

Apeliacinės instancijos teisme kaip specialistė apklausta raÅ¡tÄ rengusi ir viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus Å¡ioje byloje konstatavusi specialistė. Apelianto argumentas, jog nuosprendis paremtas duomenimis, gautais esmingai pažeidžiant BPK reikalavimus specialistams, nepagrįstas. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia apie tai, kad skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, jog papildomi darbai realiai atlikti, tinkamai priduoti ir jų rezultate (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė įgijo realų turtÄ realiomis kainomis bei pagerino turėto turto savybes, tačiau Å¡ių darbų atlikimas vertinamas kaip „savavaliÅ¡kas“ tik dėl neįtraukimo į Rangos sutarties tekstÄ .

Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, kurioms pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, byloje nustatyta, kad 2009-09-04 tarp (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl darbų (duomenys neskelbtini) miesto stadione (sutarties originalas T.5, 80 b.l.). Sutarties prieduose buvo aptarti „darbų apimtys ir jų objektinės ir lokalinės sÄ matos“ (Priedas Nr.

1) ir „Darbų atlikimo grafikas“ (Priedas Nr.2). Atliekant darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko sutartyje nenumatytus darbus - medžių kirtimas, teritorijos apÅ¡vietimo tinklai, disko ir kÅ«jo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iÅ¡kirtimas, Å¡akų genėjimas virÅ¡ teniso kortų, stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga, prieÅ¡lėktuviniai žibintai, aikÅ¡telės varteliai, 2 vnt. medžių iÅ¡kirtimas, rutulio stÅ«mimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų iÅ¡ardymas, stadiono bokÅ¡tų signalinių Å¡viestuvų pajungimas 338 800 litų vertės (toliau – papildomi darbai) bei įgijo ir sumontavo kitokiÄ nei sutartyje numatyta įrangÄ , vietoje informacinio tablo įgijo ir sumontavo TV video ekranÄ 90 753,33 litų didesnės vertės. Byloje taip pat nustatyta, kad visi minėti papildomi darbai ir kitokio ekrano įrengimas buvo padaryti iki 2010 metų kovo mėnesio.

Å iÄ aplinkybę, kaip pagrįstai pažymėjo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas, patvirtina byloje užfiksuoti nuteistųjų bei kitų asmenų tarpusavio pokalbiai, taip pat operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, kuriuose užfiksuota, kad nuo 2010-04-16 iki 2010-09-09, tikrinant (duomenys neskelbtini) miesto stadionÄ skirtingais laikotarpiais, jokių darbų stadione užfiksuota nebuvo ( 2 t. b.l. 75-138). Papildomų, pirminėje sutartyje nenumatytų darbų atlikimÄ ir kito ekrano įrengimÄ , pradedant Å¡iuo darbus nuo 2009 m. rudens, taip pat patvirtina dokumentai, iÅ¡imti 2010-10-06 kratos metu, vykusios (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos patalpose - juodos spalvos segtuve ,,Futbolo aikÅ¡tė“ esantys dokumentai apie (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos eigÄ - statybos rangos sutarties 2009-09-04 Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, lokalinių sÄ matų kopijos, papildomų darbų aktai, kuriuose matosi atsiradę (duomenys neskelbtini) miesto stadione papildomi darbai, pasitarimo protokolai, kuriuose užfiksuota, kokie atsirado papildomi darbai (duomenys neskelbtini) miesto stadione; 2010 m. 02 mėnesio (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini) su futbolo aikÅ¡te ir lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos statybos darbų techninės priežiÅ«ros vykdymo ataskaitoje, parengtoje techninio prižiÅ«rėtojo A.

G., vasario mėnesį (duomenys neskelbtini) miesto stadione atlikti darbai, buvo vykdomi informacinio stendo pamato įrengimo statybos darbai; 2010 m. 03 mėnesio (duomenys neskelbtini) miesto stadiono (duomenys neskelbtini) su futbolo aikšte ir lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos statybos darbų techninės priežiūros vykdymo ataskaitoje, parengtoje techninio prižiūrėtojo A. G., kovo mėnesį vykdyti statybos darbai, buvo įrengta bėgimo takų danga, aptvertas rutulio stūmimo sektorius, taip pat iš nuotraukų matyti, kad stadione jau stovi įrengtas TV video ekranas.

Tokiu bÅ«du, remdamasis byloje surinktais duomenimis, vertindamas bylos dokumentus, teismas priėjo iÅ¡vados, kad aplinkybė, jog aptariami papildomi darbai buvo padaryti ir ekranas įrengtas iki 2010 m. kovo mėnesio nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, argumentas, kas lėmė papildomus darbus, nėra reikÅ¡mingas asmenų atsakomybės aspektu bei nepaÅ¡alina vykusio viešųjų pirkimų procedÅ«rų pažeidimo, kuomet atkliktiems darbams, nors jie, anot apelianto, buvo bÅ«tini, buvo taikomos atbuline data organizuojamos, taigi iÅ¡ esmės neteisėtos viešųjų pirkimų procedÅ«ros. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad sÄ voka „savavaliÅ¡kai“ nagrinėjamoje byloje yra svarbi tuo aspektu, jog turi reikÅ¡mės vertinant nuteistųjų veiksmus ruoÅ¡iant, pravedant ir realizuojant viešųjų pirkimų konkursÄ .

Aukščiau minėti papildomi darbai ir kitokio ekrano įrengimas nebuvo numatyti statybų rangos sutartyje ir jos prieduose. Taip pat byloje nustatyta, kad minėti papildomi darbai ir kito ekrano įrengimas buvo atliekami ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva ir valia, bet aptariant Å¡ių darbų atlikimÄ gamybiniuose pasitarimuose, kuriuose dalyvavo visi suinteresuoti asmenys, tarp kurių buvo (duomenys neskelbtini) savivaldybės atstovai, rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, (duomenys neskelbtini) sporto rekreacijos centro atstovai.

Esant tokioms aplinkybėms teismas vertino (ir su tokiu vertinimu sutiktina), kad sÄ voka „savavaliÅ¡kai“ turi bÅ«ti suprantama byloje, kaip sutartyje nenumatytų darbų ir ekrano įrengimo atlikimas.Neginčytinai pritartina pozicijai, jog tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Situacija, kuomet argumentuojama tuo, jog baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien sutarties sÄ lygų nevykdymo ar turto negrÄ Å¾inimo, nėra Å¡ios bylos situacija ir Å¡ios bylos kontekstas. BÅ«tent dėl nurodomų apelianto priežasčių, t. y., kad nebuvo padaryta turtinė žala ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė atsisakė civilinio ieÅ¡kinio, nuteistasis S. S. bei kiti nuteistieji buvo iÅ¡teisinti dėl patikėto turto – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės turto iÅ¡Å¡vaistymo, tačiau nurodytos aplinkybės nepaÅ¡alina S. S. atsakomybės dėl tikrų dokumentų suklastojimo bei panaudojimo, ir dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su iÅ¡vada, jog byloje įrodyta, kad S. S. piktnaudžiavo tarnyba o bÅ«tent: bÅ«damas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju bei bÅ«damas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos nariu, žinodamas, jog vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 5 p. administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius iÅ¡teklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymÄ ir atsako už savivaldybės Å«kinę ir finansinę veiklÄ , administruoja savivaldybės turtÄ , piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo įtvirtintus principus, kurių laikymÄ si atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, veikdamas bendrininkų grupėje, vykdydamas Č.

D. žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus vieÅ¡uosius pirkimus dėl Papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikdama (duomenys neskelbtini) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)yra atlikusi ir savavaliÅ¡kus, sutartyje nenumatytus Papildomus darbus bei įgijusi ir sumontavusi kitokiÄ nei Å¡ioje sutartyje numatytÄ TV video įrangÄ , žinodamas, kad Å¡ie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, laikotarpiu nuo 2010-04-23 iki 2010-08-23 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), suklastojęs tikrus dokumentus ir juos panaudojęs, taip pat kitiems (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010-08-10 – 2010-09-02 buvo nupirkti savavaliÅ¡kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)nenumatyti Papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota kitokia nei Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta TV video įranga (duomenys neskelbtini) miesto stadione, adresu (duomenys neskelbtini)., piktnaudžiavo tarnyba ir dėl tokių jo veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.Tokių nuteistojo S. S. veiksmų neteisėtumo nepanaikina argumentavimas tuo, jog, kaip nurodo apeliantas, nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad kuri nors Å¡alis neturėjo ar neturi galimybių ginti savo teises kitomis nei baudžiamosios teisės priemonėmis.

NatÅ«ralu, kad kaip ir kitose panaÅ¡iose bylose dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos padarymo nepateikiama, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog neturtinė žala nebuvo padaryta. Kaip jau minėta atsakant į kitų apeliantų skundų argumentus, tokia žala, t. y. didelė neturtinė žala valstybei buvo padaryta, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.Skunde pabrėžiama, kad S. S. tyčia buvo nukreipta ne į viešųjų pirkimų trikdymÄ , ne į kurio nors asmens teisių ir teisėtų interesų suvaržymÄ , o į stadiono rekonstrukcijos užbaigimÄ , kuomet Viešųjų pirkimų tarnyba raÅ¡tu atsisakė pratęsti Rangos sutarties terminus.

Kaip nurodo apeliantas, bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygos Å¡alina asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę tuo atveju, jei iÅ¡vengta žala mažesnė už padarytÄ . Anot apelianto, neužbaigus stadiono rekonstrukcijos darbų projekte nustatytu terminu, savivaldybei grėsė didelė žala dėl neskirto finansavimo, tuo tarpu jei padaromas procedÅ«rinis pažeidimas dėl ginčytinų viešųjų pirkimų taisyklių, neturtinė žala akivaizdžiai ir nepalyginamai mažesnė ir negalėtų bÅ«ti vertinama kaip didelė.Kolegija pažymi, kad pritarimas tokiems argumentams reikÅ¡tų, jog gali bÅ«ti pateisinami tokie neteisėti ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiantys veiksmai kaip dokumentų klastojimas, suklastotų dokumentų panaudojimas, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog nuteistasis S. S. veikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis, o S. S. tyčia buvo nukreipta, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, į neteisėtų viešųjų pirkimų rezultatus, t. y. buvo siekiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo Å¡ių viešųjų pirkimų laimėtoju.Nustatytas Å¡ioje byloje didelės žalos požymis LR BK 228 str. taikymo aspektu, leidžia aiÅ¡kiai nustatyti takoskyrÄ tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės. Kaip jau minėta aukščiau, aptariant kitų apeliantų argumentus, atkreiptinas dėmesys į tokių nusikalstamų veikų, kaip piktnaudžiavimas tarnyba, objekto svarbÄ .

LR BK 228 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektas yra normali, teisinės valstybės principus atitinkanti, Konstitucijai, įstatymams, kitiems teisės aktams neprieštaraujanti valstybės, savivaldybės įstaigų bei institucijų veikla. Šios bylos aspektu analizuojant konkrečius padarytos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnyba požymius, svarbu, jog tai darė aukštas pareigas užimantys savivaldybės tarnautojai. Šiuo atveju S. S. buvo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjas, jis taip pat buvo Viešųjų pirkimų komisijos narys.

Savo veiksmais jis pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, LR viešųjų pirkimų įstatymo įtvirtintus principus.IÅ¡ tiesų, formuluotė „didelė žala“ – vertinamasis požymis. Tokios žalos pobÅ«dis ir dydis nustatomi atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai motyvuota, kodėl byloje nustatytas tokios žalos požymis, o bÅ«tent pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuosprendžiu nustatytais veiksmais S. S. padarė didelės neturtinės žalos, kuriÄ patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje bendrai padarytais veiksmais buvo ypatingai pakenkta valstybės ir savivaldos autoritetui, nes byloje nuteisti asmenys užėmė visuomenei svarbias pareigas, jų veiksmai buvo suplanuoti, sistemingi, kryptingi, truko ilgÄ laiko tarpÄ ir buvo atliekami dideliam valstybės tarnautojų skaičiui, juos atliekant buvo įtraukti kiti asmenys, nedirbantys (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje. Kaip konstatavo teismas, minėti veiksmai sukėlė labai didelį rezonansÄ visuomenėje, ypatingai pakenkė savivaldai, kaip organui, atstovaujančiam vietinę bendruomenę, buvo pažeistas savivaldos ir valstybės autoritetas, diskredituoti valstybės ir savivaldos vardai.

Apeliacinės instancijos kolegija iÅ¡ esmės pritaria Å¡iam vertinimui papildant jį keliais aspektais. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, vertinant padarytos neturtinės žalos pobÅ«dį ir dydį svarbu tai, kad nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymÄ Å¡ioje byloje kaltais pripažinti savivaldybės tarnautojai, buvo sudarytos sÄ lygos vykdyti savivaldos institucijoje fiktyvius vieÅ¡uosius pirkimus. Nors apeliantas ne kartÄ savo skunde akcentuoja, jog tai buvo daryta tikslu iÅ¡vengti nuostolių savivaldybei, tačiau Å¡iuo atveju svarbus tokių veiksmų įvertinimas platesne, o bÅ«tent vieÅ¡osios, visuomeninės opinijos, pasitikėjimo savivaldos institucijomis prasme.

Akivaizdu, kad net ir nekilus dideliam rezonansui, tokie savivaldybės tarnautojų veiksmai, kai klastojami dokumentai, vyksta tariami vieÅ¡ieji pirkimai, gali bÅ«ti vertinami tik neigiamai, tai ypatingai kenkia pasitikėjimui savivaldos institucijomis. Apeliacinės instancijos kolegijos nuomone, prieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, Å¡iuo atveju buvo padaryta didelė žala ir tarp atsiradusios neturtinės žalos bei nuteistojo S. S. atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, jog nagrinėjamoje byloje nuosprendžiu nustatytais veiksmais S. S. padarė didelės neturtinės žalos, kuriÄ patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos - (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

Taigi S. S. veiksmuose yra piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymiai.Tačiau apeliacinės instancijos kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais dalyje, kad BK 300 str. 3 d. numatytas didelės žalos požymis apima savyje ir turtinę, ir neturtinę žalÄ , t. y. sÄ vokos didelė žala turinį sudaro bet kokio pobÅ«džio turtinė ir neturtinė žala. Teismų praktikoje veika kvalifikuojama pagal BK 300 str. 3 d. tada, kai dokumentÄ suklastojusio pareigÅ«no nusikalstami veiksmai griauna pasitikėjimÄ valstybės tarnyba, jos įstaigų veikla, diskredituoja ir kompromituoja Å¡ias institucijas, dėl ko valstybė patiria didelę žalÄ .

Kolegija jau pasisakė aukščiau, kad daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje įrodyta piktnaudžiaujant S. S. tarnyba padaryta didelė neturtinė žala valstybei, tuo tarpu konstruojant kaltinamiesiems nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str. 3 d. apraÅ¡ymus, buvo nurodoma, kad kaltinamieji Å¡ioje byloje buvo kaltinami tuo, kad suklastojus iÅ¡vardintus tikrus dokumentus bei tokius žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojus vykdant tariamus vieÅ¡uosius pirkimus, juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, buvo padaryta didelė 429 553,33 litų turtinė žala, kas lėmė jų veikos kvalifikavimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį.

Neturtinės žalos požymis, konstruojant veikų apraÅ¡ymÄ pagal 300 str. 3 d. nurodomas nebuvo. Å iuo aspektu taip pat pažymėtina, kad kaip numato LR BPK 320 str. 3 d., nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å iuo atveju, byloje nebuvo paduotas prokuroro apeliacinis skundas, kuriame bÅ«tų praÅ¡oma keisti veikų kvalifikacijÄ , valstybinis kaltintojas Å¡ioje byloje sutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu veikų kvalifikavimu.

Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teismas, nesant prokuroro praÅ¡ymo keisti nuteistųjų padarytų veikų kvalifikavimÄ , tuo iÅ¡ esmės bloginant nuteistųjų padėtį, negali spręsti klausimo dėl didelės neturtinės žalos požymio buvimo veikose, kurios kvalifikuotos pirmosios instancijos teismo pagal LR BK 300 str. 1 d. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei bÅ«tų padaryta didelės turtinės žalos, dėl ko didelės turtinės žalos padarymo požymis iÅ¡ kaltinamųjų nusikalstamos veikos klastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus apraÅ¡ymo buvo paÅ¡alintas.

Tuo tarpu didelės neturtinės žalos požymis nuteistųjų veikose klastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus pateikiant byloje kaltinimus nebuvo nurodytas. Skunde plačiai dėstomi argumentai dėl to, kad teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog S. S. suklastojo dokumentus dėl darbų atlikimo datos 2010 m. tam, kad neva realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų įforminimÄ . Toliau dėstoma, kad ES finansuojamo projekto „(duomenys neskelbtini) miesto stadiono ir apylinkės teritorijos sutvarkymas“ II etapas neužbaigus nustatytu terminu ir neperdavus eksploatacijai, savivaldybei galėjo bÅ«ti pritaikyta sankcija – grÄ Å¾inti dalį ar visÄ gautÄ finansavimÄ .

Anot apelianto, tai įrodo, kad tikrasis S. S. tikslas buvo sudaryti naujas rangos sutartis realiu laiku ir sukurti prielaidas gauti iÅ¡ Rangovo atliktų papildomų darbų užbaigimo aktus, tokiu bÅ«du perimant papildomais darbais sukurtÄ turtÄ bei įrangÄ . IÅ¡ Å¡ių argumentų akivaizdu, jog galimai savivaldybei gresiančia žala bandoma pateisinti neteisėtus nuteistojo S. S. veiksmus. Tačiau, kolegijos nuomone, tai nėra teisinga. Visų pirma pažymėtina, kad projektÄ vykdę asmenys turėjo visas galimybes vykdyti jį pagal nustatytÄ tvarkÄ , laikantis įstatymų reikalavimų, t. y. pirma spręsti dėl papildomų darbų bÅ«tinumo ir organizuoti jiems vieÅ¡uosius pirkimus, o ne atvirkščiai, t. y. pirma juos atlikti, o tuomet, kad įteisinti savavaliÅ¡kÄ jų atlikimÄ forminti viešųjų pirkimų procedÅ«rÄ atbuline data.

Kolegija taip pat pažymi, kad atlikti ne pagal sutartį papildomi darbai nebuvo mažareikÅ¡miai: medžių kirtimas, teritorijos apÅ¡vietimo tinklai, disko ir kÅ«jo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iÅ¡kirtimas, Å¡akų genėjimas virÅ¡ teniso kortų, stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga, prieÅ¡lėktuviniai žibintai, aikÅ¡telės varteliai, 2 vnt. medžių iÅ¡kirtimas, rutulio stÅ«mimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų iÅ¡ardymas, stadiono bokÅ¡tų signalinių Å¡viestuvų pajungimas - 338 800 litų sumai, vietoje informacinio tablo įgytas ir sumontuotas 90 753,33 litų didesnės vertės TV video ekranas.Taip pat pažymėtina, kad S. S., kaip nustatyta byloje, suklastojo ir panaudojo Å¡iuos dokumentus: pasirašė 2010-04-23 paraiÅ¡kÄ papildomiems darbams pirkti (t.4, b.l.94), 2010-06-11 paraiÅ¡kÄ leisti pirkti TV video ekranÄ ir pastatymo darbus (t.5, b.l. 30), 2010-06-28 Supaprastintų neskelbiamų derybų sÄ lygas (t. 3, b.l. 167-172), 2010-06-28 viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l.175-181), 2010-07-01 viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l.182-183), 2010-07-01 viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l.184-185), 2010-06-11 sutarties projekto derinimo lapÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (t.3, b.l.40), 2010-06-11 sutarties projekto derinimo lapÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 56), pažymÄ apie atliktų darbų vertę „už 2010 m. 08 mėnesį“ 90753,33 Lt sumai (t.3, b.l. 152), pažymÄ apie atliktų darbų vertę „už 2010 m. 08 mėnesį“ 338 800 Lt sumai (t.3, b.l. 157), PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ KOR (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 151) 90 753,33 Lt sumai, PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ KOR (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 156) 338 8000 Lt sumai.

Å ių suklastotų dokumentų tikslinė paskirtis, jų pobÅ«dis rodo į tai, kad tikrasis S. S. siekis buvo bÅ«tent realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų įforminimÄ , o ne sudaryti naujas rangos sutartis realiu laiku, kaip nurodo apeliantas.Kad neskelbiamų derybų bÅ«do pasirinkimas nebuvo teisėtas byloje patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vada, pagal kuriÄ Ä¯vertinus 3 Pirkimo bÅ«do parinkimo teisėtumÄ , Tarnyba nustatė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas vykdyti 3 PirkimÄ nurodytu pagrindu yra nepagrįstas, nes Ä®statymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punktas nustato, kad neskelbiant apie pirkimÄ darbai gali bÅ«ti perkami, kai dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali atlikti darbus ir nėra jokios kitos alternatyvos.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad perkančioji organizacija gali kviesti konkretų Å«kio subjektÄ derėtis tik Ä®statymo nustatytu atveju – kai nėra kitos alternatyvos. Perkančiosios organizacijos sprendimas kviesti į derybas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra apspręstas iÅ¡imtinai techninėmis ar meninėmis darbų atlikimo galimybėmis, o rinkoje yra pakankamai daug bendrovių, užsiimančių statybų verslu. Komisijos sprendimas į neskelbiamas supaprastintas derybas pakviesti tik vienintelį UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra neteisėtas ir pažeidžia Ä®statymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas.

Nekviesdama kitų tiekėjų pateikti pasiÅ«lymus ir neturėdama galimybės jų vertinti, perkančioji organizacija apribojo, galinčių atlikti analogiÅ¡kus darbus, tiekėjų konkurencijÄ ir neužtikrino Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi. Nors apeliantas nurodo, kad tokį Viešųjų pirkimų bÅ«dÄ pasiÅ«lė Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja V. Å ., kolegijos nuomone, tai neÅ¡alina Komisijos narių atsakomybės dėl neteisėto ir atbuline data parinkto pirkimų bÅ«do.

Pabrėžtina, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama laikantis nagrinėjimo teisme ribų, t. y. tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Argumentas, jog V. Š. šioje byloje nebuvo įtariama kokia nors nusikalstama veikla, nešalina S. S. atsakomybės klastojant dokumentus bei piktnaudžiaujant tarnyba. Reziumuojant apelianto skundo argumentus pažymėtina, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog nuteistojo S. S. kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai ar tai, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas netinkamais įrodymais.

Nenustatyta, kad apygardos teismas vertindamas bylos duomenis, bÅ«tų pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo reglamentuojančias bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles, byloje pripažinti įrodymais duomenys įvertinti tinkamai.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d., 1 p., 3 p., n u s p r e n d ž i a : Nuteistųjų G. K., A. G., V. M., G. Č., R. R., J. S., D. Ž., E. B. gynėjo Remigijaus Merkevičiaus, S. S. gynėjo Rolando Tilindžio apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų Č.

D. ir D. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendį pakeisti:Pašalinti iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje (2015-07-10 Kauno apygardos teismo nuosprendžio 3-asis lapas) nurodytos Č. D. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d., požymį – siekdamas turtinės naudos juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, sau, motinai bei sutuoktinei. Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies (2015-07-15 Kauno apygardos teismo nuosprendžio 4-asis lapas) nurodytos Č.

D. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 1 d., požymį - parengė nusikalstamÄ veikÄ â€“ turto iÅ¡vaistymÄ .Č. D., vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p.

a) p. p. į paskirtÄ bausmę – 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudÄ , įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2010 m. spalio 6 d. iki 2010 m. lapkričio 4 d., viso 30 parų, kas atitinka 60 MGL ir nustatyti, jog galutinis Č. D. paskirtos baudos dydis yra 90 MGL (3389 Eur).PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje (2015-07-15 Kauno apygardos teismo nuosprendžio 12-as, 13-as lapai) nurodytų D. K. nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d., požymį - suklastotų tikrų dokumentų panaudojimÄ .Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė                                                              Sigita Bieliauskienė Teisėjai                                                                                   Albinas Bielskis                                                                                                  Daiva Pranytė-Zalieckienė                                                                                                                                                                                           Â