eac74f07-bc28-4bb4-b2c4-3f67a3644ae2 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedatsakovas bendrauja su sÅ«numi kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos po pamokų arba iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kurioje yra vaikas, informuodamas apie tai ieÅ¡kovÄ ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 20.00 val.;
Legislator headnote
AI generatedeac74f07-bc28-4bb4-b2c4-3f67a3644ae2 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: K. bendrauja nedalyvaujant jos sutuoktiniui M. C. F.. Nors tokia bendravimo tvarka iÅ¡ dalies apsunkina ieÅ¡kovÄs bendravimÄ su vaiku, teismas atsižvelgia į tai, kad tokia ieÅ¡kovÄs bendravimo su vaiku sÄ lyga buvo nustatyta taikant laikinÄ sias apsaugos priemones ir sÄkmingai įgyvendinama, be to, teismas Å¡iuo atveju vadovaujasi vaiko interesų prioritetu. Å alių nebendradarbiavimas įpareigoja valstybÄ imtis priemonių suderinti konfliktuojanÄių Å¡alių interesus, paisant prioritetinių vaiko interesų (EŽTT sprendimas byloje Zawadka prieÅ¡ LenkijÄ Â§ 67), dÄl kurių, atsižvelgiant į jų prigimtį ir svarbÄ , galima nepaisyti tÄvų interesų (ETT sprendimas byloje Hoppe prieÅ¡ VokietijÄ Â§ 49).
Full text
?CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. e2-1109-930/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23900-2017-3 Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.2., 2.3.4.4.3., 2.3.4.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja RamunÄ MakelienÄ, sekretoriaujant Vilmai AleksandraviÄiÅ«tei, Onai Virmauskienei, Gretai Ribikauskaitei, Agnei ArlikeviÄiÅ«tei ir RÅ«tai Putnaitei, dalyvaujant vertÄjui Andreai Griffantei (Andrea Griffante), dalyvaujant ieÅ¡kovei M.
A.-F., jos atstovui advokato padÄjÄjui Simonui Makrickui, atsakovui P. K., jo atstovei advokatei Liucijai Jankoitei, iÅ¡vadÄ byloje teikianÄios institucijos ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Silvai Sandienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs M. A.-F. ieÅ¡kinį atsakovui P. K. dÄl nepilnameÄio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnameÄiam vaikui priteisimo bei pavardÄs keitimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dÄl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje â ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas n u s t a t Ä : ieÅ¡kovÄ pateikÄ ieÅ¡kinį, kurio dalykÄ keitÄ 2018-05-09 pareiÅ¡kimu dÄl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo, praÅ¡ydama pakeisti Kauno apylinkÄs teismo 2015-11-16 sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-19270-848/2015 patvirtintÄ sutarties dÄl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau â Sutartis) 3.1 punktÄ , nustatant nepilnameÄio vaiko D. P. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, pakeisti Sutarties 3.2 punktÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnameÄio vaiko naudai po 150 Eur kiekvienÄ mÄnesį iki vaiko pilnametystÄs, ieÅ¡kovÄ paskiriant Å¡ių lÄšų tvarkytoja uzufrukto teise, pakeisti Sutarties 3.4 punktÄ , nustatant ieÅ¡kovÄs siÅ«lomÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ :
1. atsakovas bendrauja su sÅ«numi kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos po pamokų arba iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kurioje yra vaikas, informuodamas apie tai ieÅ¡kovÄ ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 20.00 val.;
2. atsakovas bendrauja su sÅ«numi metų porinių savaiÄių savaitgaliais, penktadienį 18.00 val. paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar kitos Å¡alių sutartos vietos ir grÄ Å¾indamas į gyvenamÄ jÄ vietÄ to paties savaitgalio sekmadienį iki 17.00 val.;
3. atsakovas su vaiku bendrauja poriniais (2018 m., 2020 m. ir t.t.) kalendoriniais metais per Å v. KÅ«Äias (gruodžio 24 d.) nuo 10.00 val. iki 18.00 val., paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ? 4. atsakovas su vaiku bendrauja neporiniais (2019, 2021 ir t.t.) metais per Å v. KalÄdas (gruodžio 26 d.) nuo 10.00 val. iki 18.00 val., paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ? 5. atsakovas su vaiku bendrauja poriniais kalendoriniais metais pirmÄ Å v.
Velykų dienÄ (sekmadienį) nuo 10.00 val. iki 18.00 val., paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ? 6. atsakovas su vaiku bendrauja neporiniais kalendoriniais metais antrÄ Å v. Velykų dienÄ (pirmadienį) nuo 10.00 val. iki 18.00 val., paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ? 7. atsakovas bendrauja su vaiku 30 kalendorinių dienų atostogų per kalendorinius metus. Konkretus bendravimo laikas ir trukmÄ suderinami tÄvų laisvos formos raÅ¡tiÅ¡ku sutarimu ne vÄliau kaip prieÅ¡ 20 kalendorinių dienų iki numatomos atostogų pradžios.
VaikÄ atsakovas paima iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 10.00 val. ir grÄ Å¾ina paskutinÄ atostogų dienÄ iki 17.00 val. į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tuo atveju, jei paaiÅ¡kÄja, kad Å¡alys pageidauja atostogauti su vaiku tuo paÄiu metu, pirmenybÄs teisÄ rinktis neporiniais metais tenka motinai, o poriniais metais tÄvui. IeÅ¡kovÄ taip pat praÅ¡o pakeisti nepilnameÄio vaiko D. P. K. pavardÄ, suteikiant jam pavardÄ âA.-K.â bei priteisti ieÅ¡kovÄs naudai iÅ¡ atsakovo visų patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .
IeÅ¡kinyje nurodoma, jog Å¡alys (duomenys neskelbtini) susilaukÄ sÅ«naus D. P. K.. Å alių santuoka nutraukta 2015-11-16 Kauno apylinkÄs teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatyta, kad nepilnameÄio vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su atsakovu, taÄiau iki vaikui sueis devyneri metai, jis Å¡alių sutarimu gali gyventi ir pas ieÅ¡kovÄ. Atsakovas nesutiko nutraukti santuokos, jei vaiko gyvenamoji vieta nebus nustatyta su juo. PsichologiÅ¡kai spaudžiama, ieÅ¡kovÄ sutiko su atsakovo sÄ lygomis, kadangi buvo įtikinta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu yra tik formalumas, kad kai vaikui sukaks devyneri metai, jo gyvenamosios vietos klausimas bus sprendžiamas iÅ¡ naujo, atsižvelgiant į vaiko nuomonÄ.
Po santuokos nutraukimo apie metus ieÅ¡kovÄ dirbo užsienyje. Dviem ar trims savaitÄms kas porÄ mÄnesių grįždavo pas vaikÄ Ä¯ LietuvÄ , nuolatos bendraudavo su vaiku vaizdo skambuÄiais, siųsdavo pinigus jo iÅ¡laikymui, domÄjosi vaiko psichologine, fizine ir emocine bÅ«kle, bÅ«dama Lietuvoje dalyvaudavo vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos renginiuose ir Å¡ventÄse, bendravo su vaikų darželio auklÄtojomis. Nuo 2016 m. rugsÄjo mÄnesio ieÅ¡kovÄ grįžo gyventi ir dirbti į LietuvÄ , įkÅ«rÄ savo verslÄ , taip pat dirba tarptautinÄje kompanijoje.
Gauna pastovias pajamas, jos materialinÄ padÄtis yra stabili. Grįžusi į LietuvÄ ieÅ¡kovÄ tikÄjosi, kad bus laikomasi santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytų sÄ lygų, t. y. kad vaikas galÄs gyventi ne tik pas atsakovÄ , bet ir pas ieÅ¡kovÄ. Nors ieÅ¡kovÄ turi jai nuosavybÄs teise priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini), dÄl vaiko gerovÄs ir stabilumo sudarÄ sutartį namo nuomai (duomenys neskelbtini), kad jis galÄtų gyventi dalį laiko ir pas tÄvÄ , ir pas ieÅ¡kovÄ, kad vaikui nereikÄtų keisti lankomo darželio, kuris yra arti namų.
TaÄiau atsakovas sutarties sÄ lygų nesilaikÄ, stengÄsi kuo labiau riboti ieÅ¡kovÄs ir vaiko susitikimus, neleidžia vaikui pagyventi pas ieÅ¡kovÄ, nuteikinÄjÄ vaikÄ prieÅ¡ jÄ â vaikas slapstydavosi norÄdamas paskambinti ieÅ¡kovei. Vaikas yra nepagrįstai lepinamas, stengiantis jam parodyti, kad mama yra blogesnÄ, nes verÄia laikytis režimo ir pan. Pas atsakovÄ vaikas turi laisvÄ daryti kÄ nori, nÄra mokomas mandagumo, etiketo, neskiepijamos pagarbos, pagalbos kitiems ir panaÅ¡ios vertybÄs, vaikas yra įpratÄs miegoti vienoje lovoje su tÄvu arba seneliu, nÄra pratinamas miegoti savo lovoje, kas sukelia problemų jam atvykus pas ieÅ¡kovÄ.
Vaikas dirbtinai pririÅ¡amas prie atsakovo. IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ , buvo nustatytas bendravimo su vaiku grafikas, taÄiau ir po to atsakovas nenoriai leisdavo ieÅ¡kovei susitikti su vaiku, galiausiai remdamasis absurdiÅ¡ka priežastimi, kad ieÅ¡kovÄ muÅ¡a vaikÄ , visai uždraudÄ matytis su vaiku. Atsakovas nori vienas sprÄsti vaiko lavinimo metodikos, darželio bei mokyklos parinkimo klausimus, nesutinka atsižvelgti į ieÅ¡kovÄs nuomonÄ. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) (dÄsto (duomenys neskelbtini)), dažnai vakarais koncertuoja, todÄl vaikas paliekamas senelių priežiÅ«rai, nors galÄtų bÅ«ti su ieÅ¡kove.
Atsakovas neigiamai žiÅ«ri į ieÅ¡kovÄs draugÄ M. C. F., prieÅ¡tarauja jo bendravimui su vaiku, jį Å¡meižia, kaltina kriminaline praeitimi ir seksualiniu priekabiavimu prie vaiko, raÅ¡o pareiÅ¡kimus policijai. Kadangi atsakovas vaikui nuolat akcentuoja, kad jis priklauso atsakovo Å¡eimai, vaikui diegiama mintis, kad mamos jis neturi, ieÅ¡kovÄs manymu, vaiko tapatybÄ ir susivokimas bÅ«tų labiau užtikrinti, jei jis turÄtų abiejų Å¡alių pavardes. Atsakovas pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atmesti, tenkinti jo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovo naudai jo patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ savo noru paliko vaikÄ gyventi su atsakovu, nÄra jokių pasikeitusių aplinkybių, dÄl kurių galÄtų bÅ«ti keiÄiama vaiko gyvemamoji vieta. Atsakovas tinkamai tÅ«pinasi vaiko priežiÅ«ra, vaikas atsakovÄ myli, jie sutaria, kartu leidžia laikÄ . Vaikas pasakojo atsakovui, kad ieÅ¡kovÄs sugyventinis griežtas, barÄ vaikÄ ir ieÅ¡kovÄ, vaikas jo bijo. 2017 m. žiemÄ vaikas pradÄjo skųstis, kad ieÅ¡kovÄ ir jos sugyventinis sukelia jam fizinį skausmÄ , pateisindami poreikiu iÅ¡mokyti muÅ¡tis.
PradÄtas ikiteisinis tyrimas dÄl vaiko sveikatos sutrikdymo. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove keltų grÄsmÄ vaiko sveikatai ir saugumui. IeÅ¡kovÄ nesilaiko nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos. Vaikas jauÄia ieÅ¡kovÄs demonstruojamÄ nepagarbÄ atsakovui. IeÅ¡kovÄs psichinÄ bÅ«klÄ kelia susirÅ«pinimÄ ir verÄia abejoti galimybÄmis rÅ«pintis vaiku. Vaikui Å¡eÅ¡i metai, jo tapatybÄ jau susiformavusi, pavardÄ atitinka geriausius vaiko interesus. IeÅ¡kovÄ praÅ¡ymo dÄl pavardÄs pakeitimo negrindžia jokiu konkreÄiu ir objektyviu pagrindu.
Pakeitus pavardÄ atsirastų nestabilumas dÄl tapatybÄs. Atsakovas taip pat pateikÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį vÄliau tikslino, praÅ¡ydamas nustatyti jo siÅ«lomÄ ieÅ¡kovÄs bendravimo su nepilnameÄiu vaiku tvarkÄ :
1. ieÅ¡kovÄ ir vaikas bendrauja nedalyvaujant ieÅ¡kovÄs sutuoktiniui M. C. F.;
2. visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo Å¡ioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su ieÅ¡kove tvarkos, suinteresuota Å¡alis per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tÄvų SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu ar raÅ¡tu ir tokiu bÅ«du suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;
3. ieÅ¡kovÄ su vaiku bendrauja kiekvienÄ pirmadienį, treÄiadienį ir penktadienį pasiimdama vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos ir grÄ Å¾indama vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 19:30 val. Tuo atveju, jei dÄl objektyvių priežasÄių (pavyzdžiui, ligos, komandiruotÄs ir pan.) ieÅ¡kovÄ arba vaikas negali pasimatyti nustatytomis dienomis, jų pasimatymas turi bÅ«ti nukeliamas į kitÄ artimiausiÄ visiems tinkamÄ dienÄ , atsižvelgiant į atsakovo suplanuotÄ nepilnameÄio vaiko laisvalaikį ir užimtumÄ ;
4. ieÅ¡kovÄ turi teisÄ kiekvienÄ dienÄ bendrauti su vaiku ryÅ¡io priemonÄmis: telefonu, internetu;
5. ieÅ¡kovÄ bendrauja su vaiku kas antrÄ savaitgalį, Å¡eÅ¡tadienį pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 20.30 val., sekmadienį pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 19.30 val. Tuo atveju, jei dÄl objektyvių priežasÄių (pavyzdžiui, ligos, komandiruotÄs ir pan.) ieÅ¡kovÄ arba vaikas negali pasimatyti nustatytÄ dienÄ , jų pasimatymas turi bÅ«ti nukeliamas į kitÄ artimiausiÄ visiems tinkamÄ dienÄ , atsižvelgiant į atsakovo suplanuotÄ nepilnameÄio vaiko laisvalaikį ir užimtumÄ ;
6. atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kaip ir ieÅ¡kovÄ turi teisÄ su vaiku per metus praleisti 30 dienų per vaiko atostogas, kurios yra skelbiamos vaiko ugdymo įstaigoje, šį laikotarpį iÅ¡skaidant į 3 atskirus laikotarpius vienerių metų bÄgyje, atsakovo atostogų su vaiku metu ieÅ¡kovÄs bendravimas su vaiku darbo dienomis ir savaitgaliais (iÅ¡skyrus bendravimÄ ryÅ¡io priemonÄmis) nevyksta. Apie konkretų atostogų laikotarpį atsakovas informuoja ieÅ¡kovÄ ne vÄliau kaip prieÅ¡ 14 dienų iki planuojamų atostogų su vaiku pradžios;
7. ieÅ¡kovÄ turi teisÄ su vaiku per metus praleisti 30 dienų per vaiko atostogas, kurios yra skelbiamos vaiko ugdymo įstaigoje, šį laikotarpį iÅ¡skaidant į 3 atskirus laikotarpius vienerių metų bÄgyje, šį laikotarpį skaiÄiuojant nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisÄjimo;
8. apie konkretų atostogų laikotarpį ieÅ¡kovÄ informuoja atsakovÄ ne vÄliau kaip prieÅ¡ 14 dienų iki planuojamų atostogų su vaiku pradžios;
9. ieÅ¡kovÄ atostogoms pasiima vaikÄ iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir po atostogų grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ;
10. ieÅ¡kovÄ bendrauja su vaiku per Å¡ventes, pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 20.30 val.: sekmadienį - Katalikų Velykų (pirmÄ jÄ ) dienÄ - poriniais metais, pirmadienį - Katalikų Velykų (antrÄ jÄ ) dienÄ - neporiniais metais, gruodžio 24-Ä jÄ - neporiniais metais, gruodžio 25-Ä jÄ - KalÄdų (pirmÄ jÄ ) dienÄ - poriniais metais, gruodžio 31-Ä jÄ dienÄ - neporiniais metais, sausio 1-Ä jÄ dienÄ - poriniais metais, Motinos dienÄ - poriniais ir neporiniais metais, Vaiko gimtadienį - poriniais metais; bei priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovÄs jo patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodoma, kad sutartyje dÄl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių numatyta abstrakti tÄvų ir vaiko bendravimo tvarka, kadangi tarp Å¡alių konfliktų dÄl bendravimo su vaiku tvarkos nebuvo. Atsakovas stengÄsi užtikrinti tinkamÄ vaiko ir ieÅ¡kovÄs bendravimÄ nuo pat pirmo vaiko susitikimo su ieÅ¡kovÄs sutuoktiniu. Atsakovas siekÄ, kad abu tÄvai priimtų sprendimus dÄl vaiko auklÄjimo, ugdymo, praneÅ¡davo ieÅ¡kovei apie vaikui svarbius renginius, skatino juose dalyvauti, apie ieÅ¡kovÄ vaikui atsiliepdavo tik teigiamai.
Atsakovas skatino vaikÄ bendrauti su ieÅ¡kove, taÄiau vaikas kartais pats to nenorÄdavo. IeÅ¡kovÄ neginÄija fakto, kad prieÅ¡ vaikÄ yra naudojama fizinÄ jÄga, ji tokį elgesį skatina, toleruoja, didžiuojasi tuo. IeÅ¡kovÄs sutuoktinis naudoja Å¡alių nepilnameÄio vaiko atžvilgiu tiek fizinį, tiek psichologinį smurtÄ , skatina vaiko agresijÄ , žemina jį, tyÄiojasi iÅ¡ jo, o ieÅ¡kovÄ besÄ lygiÅ¡kai palaiko tokį elgesį, vadina jį asmenybÄs formavimu ir auklÄjimu.
Atsakovas ne kartÄ praÅ¡Ä ieÅ¡kovÄs nutraukti tokius veiksmus, taÄiau ieÅ¡kovÄ nereagavo. Vaiko ir ieÅ¡kovÄs bendravimo tvarka turi bÅ«ti vykdoma nedalyvaujant ieÅ¡kovÄs sutuoktiniui M. C. F., kadangi jo bendravimas su Å¡alių nepilnameÄiu vaiku prieÅ¡tarauja vaiko interesams. IeÅ¡kovÄ yra manipuliuojama sutuoktinio, leidžia jam priimti sprendimus dÄl vaiko ugdymo ir auklÄjimo. IeÅ¡kovÄ mažiausiai vienÄ kartÄ yra gydžiusis psichiatrinÄje ligoninÄje ir paranojiÅ¡kai ieÅ¡ko psichinių sutrikimų vaikui, nors gydytojai ne kartÄ yra patvirtinÄ, jog vaikas sveikas.
IeÅ¡kovÄ pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , tenkinti ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodoma, kad atsakovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka nÄra detalizuota ar pagrįsta. Atsakovas bando kliudyti ieÅ¡kovei bendrauti su nepilnameÄiu vaiku, t. y. sÄ moningai nevedÄ vaiko į darželį po 2017-07-05 nutarties dÄl laikino bendravimo su vaiku nustatymo priÄmimo, be teisÄto pagrindo draudžia ieÅ¡kovei bendrauti su sÅ«numi telefonu.
Esminiai nesutarimai prasidÄjo tuomet, kai ieÅ¡kovÄ pradÄjo praÅ¡yti, kad atsakovas leistų matytis su vaiku ne tada, kada atsakovas nori, ÄmÄ aktyviau rÅ«pintis vaiko sveikata ir ugdymu. IeÅ¡kovÄ siekdama bendrauti su vaiku ne tik per susitikimus bet ir kitomis dienomis, nupirko vaikui telefonÄ , taÄiau atsakovas telefonÄ iÅ¡ vaiko atÄmÄ. Atsakovas neturi nuosavo bÅ«sto, gyvena savo tÄvu namuose, kuriuose dar gyvena ir atsakovo brolis su savo dukra. Atsakovas neiÅ¡gali užtikrinti reikiamų ir tinkamų sÄ lygų vaikui augti ir vystytis.
Vaikui buvo nustatytas trumpalaikis tikas, problemos, susijusios su auklÄjimu, paskirtos konsultacijos. Vaikas iki Å¡iol Å¡lapinasi į lovÄ . IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija pateikÄ iÅ¡vadÄ , kurioje nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ su sutuoktiniu gyvena nuomojamame name, kuriame vaikui sudarytos tinkamos sÄ lygos sveÄiuotis ir gyventi. Atsakovas su nepilnameÄiu vaiku, savo tÄvais bei broliu ir jo dukra gyvena atsakovo tÄvams nuosavybÄs teise priklausanÄiame name, kuriame nepilnameÄiam Å¡alių vaikui sudarytos tinkamos sÄ lygos augti ir vystytis.
Vaikas lanko privatų vaikų darželį, muzikos mokyklÄ , futbolÄ . Pokalbio su vaiku metu, jis sakÄ, kad myli mamÄ , nori su ja bendrauti ir matytis, taÄiau su mamos draugu M. matytis nenori, kadangi M. bÅ«na labai griežtas, liepia užsiimti su juo boksu, bÄgioti aplink namÄ , kartais griežtai bendrauja, kelia balsÄ , todÄl vaikas jo bijo. IÅ¡vadÄ byloje teikianÄios institucijos nuomone, ieÅ¡kovÄ turÄtų teikti įrodymus, kad yra bÅ«tina keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , kad dabartinÄ vaiko gyvenamoji vieta pažeidžia jo interesus, atsakovas tÄvo valdžiÄ naudoja prieÅ¡ingai vaiko interesams.
IeÅ¡kovÄs reikalavimai dÄl iÅ¡laikymo priteisimo (pakeitimo) bei praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymo dydis atitinka civilinio kodekso nuostatų keliamus reikalavimus bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ . IeÅ¡kovÄ ir atsakovas yra socialiai motyvuoti, dirbantys, gaunantys didesnes nei minimali alga pajamas ir gebantys užtikrinti ne tik minimalius vaiko poreikius. Abu tÄvai turÄtų susitarti dÄl labiausiai vaiko interesus atitinkanÄios bendravimo tvarkos, kuri bÅ«tų realiai vykdoma. Konkreti ir aiÅ¡ki vykdymui bendravimo tvarka leistų užtikrinti gyvenimo ritmo, vaiko ir tÄvų tarpusavio santykių, emocinių ryÅ¡ių stabilumÄ , iÅ¡vengti galimų nesutarimų.
Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovÄ palaikÄ ieÅ¡kinio reikalavimus, praÅ¡Ä ieÅ¡kinį tenkinti, rÄmÄsi jame nurodytomis aplinkybÄmis. Papildomai paaiÅ¡kino, kad nuo 2015 m. sausio mÄnesio Å¡alys kartu nebegyveno, vaikas gyveno su abiem tÄvais pakaitomis, su atsakovu pradÄjo gyventi nuo 2015 m. lapkriÄio mÄnesio, kai ieÅ¡kovÄ iÅ¡vyko į užsienį. Tuomet atsakovas pradÄjo trukdyti bendrauti su vaiku. 2016 m. rugsÄjo mÄnesį ieÅ¡kovÄ grįžo gyventi į LietuvÄ . Draudimas bendrauti su vaiku prasidÄjo ieÅ¡kovei iÅ¡vykus į užsienį, nors kas du mÄnesius ji grįždavo į LietuvÄ , taÄiau atsakovas pradÄjo net telefonu neleisti jai bendrauti su vaiku.
Pagrindiniai nesutarimai tarp ieÅ¡kovÄs ir atsakovo dÄl bendravimo su vaiku tvarkos prasidÄjo atsakovui sužinojus apie dabartinį ieÅ¡kovÄs sutuoktinį. Atsakovas siekia kontroliuoti ieÅ¡kovÄs gyvenimÄ bei laiko vaikÄ savo nuosavybe. Atsakovas neleidžia vaikui neÅ¡ioti ieÅ¡kovÄs nupirktų drabužių, rengia suplyÅ¡usiais pusseserių drabužiais. IeÅ¡kovÄs nuomojame name vaikui yra skirtas atskiras kambarys. IeÅ¡kovÄs sutuoktinis Å¡alių vaikui nieko blogo nedarÄ, vaikas ieÅ¡kovei niekada nesiskundÄ.
M. C. F. turi patirties vaikų auklÄjime, psichiatro iÅ¡silavinimÄ . Vaiko sužalojimai atsirado žaidžiant. Vaikas nori bendrauti su M.C. F., taÄiau atsakovas jam to daryti neleidžia. Å alių vaikÄ augina seneliai, maistÄ vaikui gamina moÄiutÄ, leidžiama vÄlai eiti miegoti, įteigÄ vaikui, kad jis turi klausyti tik atsakovo. Vaiko sveikata susidomÄta tik tada, kad vizitus pas gydytojÄ pradÄjo inicijuoti ieÅ¡kovÄ. Psichinių sutrikimų ieÅ¡kovÄ neturi, vaistus vartoja tik tada, kai jauÄiasi prastai.
Nuo 2014 m. ieÅ¡kovÄ užsiima individualia veikla. Jos pajamos siekia 1000-1500 Eur per mÄnesį. Gauna atlyginimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovÄs atstovas teismo posÄdžio metu praÅ¡Ä tenkinti ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad visi ikiteisminiai tyrimai yra nutraukti, nes nebuvo gauta objektyvių duomenų apie atsakovo nurodytas aplinkybes, be to, vaikas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad niekas jo nemuÅ¡Ä. Vaikas nori su kiekvienu iÅ¡ tÄvų praleisti vienodÄ laiko tarpÄ .
IeÅ¡kovÄs turtinÄ padÄtis geresnÄ nei atsakovo, prie vaiko iÅ¡laikymo prisideda M. C. F.. NÄra aiÅ¡ki atsakovo finansinÄ padÄtis, jis nepateikÄ Ä¯rodymų apie gaunamas pajamas. Vaiko pavardÄs keitimo galimybÄ numatyta Jungtinių Tautų konvencijos 8 straipsnyje, todÄl geriausia nustatyti dvigubÄ pavardÄ. Atsakovas teismo posÄdžio metu praÅ¡Ä ieÅ¡kinio netenkinti, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kokia Å¡iuo metu nustatyta laikinosiomis apsaugos priemonÄmis. Papildomai paaiÅ¡kino, kad iÅ¡laikymÄ vaikui ieÅ¡kovÄ teikÄ ne pastoviai, susidarydavo virÅ¡ 1000 Eur skolos.
Susiradusi vyrÄ ieÅ¡kovÄ pradÄjo įraÅ¡inÄti atsakovo skambuÄius, vežioti vaikÄ pas gydytojus, ieÅ¡koti problemų. IeÅ¡kovÄs sutuoktinis pradÄjo raÅ¡yti atsakovui grasinanÄius laiÅ¡kus ieÅ¡kovÄs vardu. Vaikas ÄmÄ Å¡lapintis į lovÄ , sakÄ, kad bijo miegoti pas ieÅ¡kovÄ. Vaikas nervingas dÄl ieÅ¡kovÄs sutuoktinio, taÄiau sveikatos problemų neturi. Kai iÅ¡ ieÅ¡kovÄs namų grįžo su mÄlynÄmis, nubrozdinta nugara ir iÅ¡sigandÄs, atsakovas kreipÄsi į policijÄ .
M. C. F. yra įtartina asmenybÄ. IeÅ¡kovÄs nuotaikos keiÄiasi nuo euforinÄs iki apatiÅ¡kos, psichiatrÄ yra užsiminusi, kad ieÅ¡kovei reikalingas gydymas. Atsakovo namuose vaikui sudarytos puikios gyvenimo sÄ lygos, vaikas turi savo lovÄ , namuose daug erdvÄs, pas Å¡alių vaikÄ ateina kaimynų vaikai ir darželio draugai, atsakovas vežioja vaikÄ Ä¯ futbolo treniruotes, kaip norÄjo ieÅ¡kovÄ. Atsakovo mÄnesio iÅ¡laidos yra 1000 eur, pajamos - 1500 Eur per mÄnesį atskaiÄius mokesÄius.
Atsakovas pats rÅ«pinasi vaiku, prižiÅ«ri, keiÄia drabužius, vežioja į bÅ«relius, tÄvų pagalba praverÄia tada, kai atsakovas dirba ilgiau (antradieniais ir ketvirtadieniais važiuoja į (duomenys neskelbtini) ir ten bÅ«na iki 19.00 val., kartais dalyvauja koncertuose). DabartinÄ ieÅ¡kovÄs ir nepilnameÄio vaiko bendravimo tvarka yra tinkama vaikui, jis jauÄiasi puikiai, yra daug ramesnis, nes nemato ieÅ¡kovÄs sutuoktinio M. C. F.. Atsakovo atstovÄ teismo posÄdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad vaikas nori gyventi su atsakovu, o su ieÅ¡kove nori matytis, ieÅ¡kovÄs namuose nakvoti nenori, nes bijo.
IeÅ¡kove gyvendama užsienyje nedalyvavo vaiko auklÄjime, vÄluodavo mokÄti iÅ¡laikymÄ , dirbtinai kurdavo ginÄus, kad surinktų duomenų padÄsianÄių pakeisti Å¡alių nepilnameÄio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nutraukus ikiteisminius tyrimus ieÅ¡kovÄs susidomÄjimas vaiku ÄmÄ slopti, ji neatvyksta pasiimti vaiko, savo laiko sÄ skaita įraÅ¡Ä vaikÄ Ä¯ pailgintÄ dienos grupÄ. IeÅ¡kovÄs reikalavimas dÄl vaiko pavardÄs keitimo reiÅ¡kiamas ne vaiko interesų užtikrinimui, o savo principų patenkinimui.
DabartinÄ vaiko pavardÄ jam yra priimtina, jis jÄ moka ir prisimena, pakeitus pavardÄ jam bÅ«tų nepatogu, gali prasidÄti paÅ¡aipos dÄl dvigubo vardo ir dvigubos pavardÄs. Vaiko vardo ir pavardÄs keitimas galimas tik tuo atveju, jei esamas vardas ir pavardÄ neatitinka vaiko interesų. IÅ¡adÄ byloje teikianÄios institucijos atstovÄ teismo posÄdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad tarp Å¡alių kyla nesutarimai dÄl skirtingų požiÅ«rių į vaiko auklÄjimÄ , vaiko poreikių užtikrinimÄ .
Vaikas sakÄ, kad nenori bendrauti su M. C. F., jo bijo, gyvenamosios vietos keisti nenori. Jo nuostata bylos nagrinÄjimo metu nesikeitÄ. Tam, kad bÅ«tų pakeista vaiko gyvenamoji vieta ieÅ¡kovÄ turÄjo įrodyti, kad dabartinÄ vaiko aplinka yra nesaugi, taÄiau tai patvirtinanÄių įrodymų byloje nÄra, ieÅ¡kovÄ neįrodÄ, kad bÅ«tina keisti vaiko aplinkÄ . Atsakovas vaikui netrukdo bendrauti su ieÅ¡kove, taÄiau su atsakovu vaikas turi daugiau veiklų, vaikas daugiau pasakoja apie tÄvÄ , vadinasi vaikui jo aplinka artimesnÄ.
IeÅ¡kovÄs ir nepilnameÄio vaiko bendravimo tvarka koreguotina užtikrinant pagrindinį vaiko interesÄ - sudarant galimybÄ bendrauti maksimaliai, su nakvynÄmis. NeaiÅ¡ku kaip bÅ«tų užtikrintas toks ieÅ¡kovÄs bendravimas su vaiku nedalyvaujant jos sutuoktiniui. PraÄjo daugiau nei metai, Å¡alys pakoregavo savo elgesį, vaikas atostogavo su ieÅ¡kove, nebuvo praneÅ¡imų apie netinkamÄ rÅ«pinimÄ si. Ä®statyme numatyta galimybÄ vaikui turÄti abiejų tÄvų pavardes. Liudytoja apklausta ieÅ¡kovÄs sesuo S. A. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovÄ skyrybų su atsakovu metu bijojo, kad atsakovas likÄs be vaiko palūš, pakels prieÅ¡ save rankÄ , todÄl sutiko, kad vaikas liktų su abiem tÄvais.
Gyvendama užsienyje ieÅ¡kovÄ dažnai grįždavo į LietuvÄ , grįžusi matydavosi su vaiku. IeÅ¡kovÄ yra labai rÅ«pestinga mama, jos namuose sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos. IeÅ¡kovÄs sutuoktinis labai stengiasi dÄl vaiko, puikiai bendrauja su vaikais. Atsakovo Å¡eimoje yra pabrÄžiamas vyriÅ¡kumas, ieÅ¡kovÄ Å¾eminama, vadinama keiksmažodžiais. Liudytoja D. D. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad apie atsakovÄ negali pasakyti nieko blogo, jį pažįsta apie pusantrų metų, nes vaikai lankÄ tÄ patį darželį.
Darželio direktorÄ sakÄ maÄiusi, kaip ieÅ¡kovÄ su sutuoktiniu skriaudžia vaikÄ , bandÄ Ä¯tikinti liudytojÄ , kad ieÅ¡kovÄ ir M. C. F. yra baisÅ«s žmonÄs. IeÅ¡kovÄ liudytojai skundÄsi, kad praleidžia su vaiku mažai laiko. IeÅ¡kovÄ turi ryšį su vaiku, vaikas su ja linksmas. Liudytoju apklaustas ieÅ¡kovÄs tÄvas A. A. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad yra buvÄ atvejų, kai atsakovas neduodavo ieÅ¡kovei vaiko, nepagarbiai su ja kalbÄdavo. Atsakovo Å¡eima rodo netinkamÄ pavyzdį vaikui, Å¡eimos nariai vieni kitus įžeidinÄja, skatinama konkurencija.
Vaiku labiau rÅ«pinasi atsakovo tÄvai, o ne pats atsakovas. Su M. C. F. vaikai bendrauja noriai, jis turi patirties bendravime su vaikais. Liudytoja apklausta ieÅ¡kovÄs motina D. A. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad nors ieÅ¡kovÄ myli vaikÄ , juo rÅ«pinasi, vaiko ryÅ¡ys stipresnis su atsakovu, jis vaikui yra autoritetas. M. C. F. atrodo rÅ«pestingas, nÄra maÄiusi, kad jis keltų rankÄ prieÅ¡ vaikÄ , bÅ«tų agresyvus, nors pasakydavo, kas jam nepatinka. Vaikas jo nevengÄ ir nebijojo. Liudytojas M.
C. F. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, jog neprieÅ¡tarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove, atsakovui bÅ«tų sudarytos tinkamos sÄ lygos matytis su vaiku. Iki 2017 m. M. C. F. ir vaiko santykiai buvo labai geri, jie daug žaisdavo, vÄliau vaikas tapo liÅ«dnesnis, pradÄjo jo vengti. Atsakovo teiginiai apie smurtÄ yra netiesa, M.C. F. nemuÅ¡Ä vaiko, jo netampÄ. Liudytoja M. J. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad D. P. K. buvo draugiÅ¡kas vaikas, taÄiau grįžus ieÅ¡kovei jo elgesys ÄmÄ keistis â tapo nervingas, ÄmÄ muÅ¡tis.
Liudytoja mano, kad vaikas iÅ¡gyveno įtampÄ . BÅ«davo atvejų, kad vaikas nenorÄdavo iÅ¡eiti su ieÅ¡kove. Nervinio tiko, kitų vaiko psichikos problemų liudytoja nepastebÄjo. Liudytoja R. K. (atsakovo mama) teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovÄ norÄjo nutraukti santuokÄ ir teigÄ paliksianti vaikÄ atsakovui, kadangi juo pasitiki. Nuo tada, kai vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, atsakovo gyvenimo sÄ lygos nepasikeitÄ, jis prižiÅ«ri vaikÄ . Vaikas bendrauti su ieÅ¡kove nori, džiaugiasi bendravimu, taÄiau bijo M.
C. F.. Liudytoja A. K.-R. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovas yra rÅ«pestingas, vaikas prižiÅ«rÄtas, laimingas, atsakovÄ ir vaikÄ sieja tarpusavio ryÅ¡ys. IeÅ¡kovÄ taip pat atrodÄ rÅ«pestinga, taÄiau vÄliau atsirado perdÄtas domÄjimasis vaiku. IeÅ¡kovÄ teigÄ, kad vaikas yra psichiÅ¡kai nesveikas, nors jis atitinka visus raidos reikalavimus. IeÅ¡kinys atmetamas, prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esanÄios vaiko gimimo liudijimo kopijos nustatyta, kad nepilnametis D.
P. K., gimÄs (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovÄs ir atsakovo sÅ«nus (t. I, b.l. 10). Å alių santuoka nutraukta 2015-11-16 Kauno apylinkÄs teismo sprendimu (t. I, b.l. 8-9) patvirtinant sutartį dÄl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.1. punktu Å¡alys susitarÄ, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakovu. Tuo paÄiu punktu Å¡alys susitarÄ, kad kol vaikui sueis devyneri metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini), vaikas Å¡alių sutarimu gali gyventi pas ieÅ¡kovÄ. Kuriai nors iÅ¡ Å¡alių iÅ¡vykus gyventi ar dirbti į užsienio valstybÄ, nepilnametis lieka gyventi su Lietuvos Respublikoje likusiu vienu iÅ¡ tÄvų (Sutarties 3.3 p.).
Å alys susitarÄ, kad abu tÄvai bet kada norÄdami gali bendrauti su vaiku (Sutarties 3.4 p.). IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad nepilnametis Å¡alių sÅ«nus iki Å¡iol gyvena su atsakovu (t. I, b.l. 68-73, 103-104; t. II, b.l. 74-75; t. VI, b.l. 44-45). (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovÄ sudarÄ santuokÄ su M.C. F. (t. III, b.l. 32). DÄl ieÅ¡kinio Kasacinio teismo praktikoje pažymÄta, kad teismo sprendimas dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. Pasikeitus aplinkybÄms ar vienam iÅ¡ tÄvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tÄvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 3 d.).
Tam, kad bÅ«tų pakeista vaiko gyvenamoji vieta, reikia įrodyti, jog po teismo sprendimo, kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, iÅ¡ esmÄs pasikeitÄ aplinkybÄs, turinÄios reikÅ¡mÄs vaiko gyvenamosios vietos nustatymui. Kokios aplinkybÄs vertintinos kaip esminÄs, t. y. sudaranÄios pakankamÄ pagrindÄ sprÄsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ , kasacinio teismo praktikoje konkreÄiai nenurodoma, bet pateikiama jų pavyzdžių: tÄvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padÄties pasikeitimas, pablogÄjÄs vaiko auklÄjimas, kito iÅ¡ tÄvų materialiosios padÄties pagerÄjimas (žr.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ) (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenanÄio tÄvo sveikatos pagerÄjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryÅ¡ių su skyrium gyvenanÄiu tÄvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje B.
M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybÄs, dÄl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkreÄioje byloje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-455/2014). Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginÄÄ dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ . Pagal įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , sprendžiant ginÄus dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatyta, su kuriuo iÅ¡ tÄvų nustaÄius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , tai labiau atitiks jo interesus.
Vaiko interesai â esminis kriterijus, lemiantis teismo iÅ¡vadas dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisÄs aktų garantuojamu prioritetinÄs vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiÅ¡kia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Vaiko interesus nulemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybÄs, vystymasis, jam turi bÅ«ti suteikta galimybÄ turÄti savo aplinkÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galÄtų bÅ«ti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todÄl kiekvienu konkreÄiu atveju sprendžiant dÄl vaiko interesų turi bÅ«ti įvertinama reikÅ¡mingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iÅ¡ tÄvų galimybÄs ir pastangos užtikrinti teisÄs normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybÄs teikiamÄ paramÄ , įgyvendinimÄ ; kiekvieno iÅ¡ tÄvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygos, t. y. tos sÄ lygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginÄo dÄl jo gyvenamosios vietos ir kuriomis jam tektų gyventi, nustaÄius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su kitu iÅ¡ tÄvų; vaiko norai ir pažiÅ«ros; taip pat kiekvieno tÄvo doroviniai ir kitokie asmenybÄs bruožai, tÄvų požiÅ«ris į vaiko auklÄjimÄ , vystymÄ si, dalyvavimas vaikÄ auklÄjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginÄo atsiradimo, kiekvieno iÅ¡ tÄvų galimybÄs sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklÄjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinant tÄvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , materialinÄ tÄvų padÄtį, kitas aplinkybes), tÄvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiÅ«ris į vaikÄ ir kt. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A.
Å . v. L. Å ., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsÄjo 3 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; kt.). Taigi sprendžiant dÄl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo svarbu įvertinti ieÅ¡kovÄs dalyvavimÄ vaikÄ auklÄjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginÄo atsiradimo. Visų pirma, iÅ¡ į bylÄ pateikto Å¡alių susiraÅ¡inÄjimo elektroniniais laiÅ¡kais (t. I, b.l. 151-154) nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ ne visada laiku teikdavo iÅ¡laikymÄ vaikui.
Be to, nors ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovÄ nurodo, kad dÄl vaiko gyvenamosios vietos su atsakovu susitarÄ jo psichologiÅ¡kai spaudžiama, tikÄdamasi, kad vaikas galÄs gyventi ir su ja, taÄiau po santuokos nutraukimo iÅ¡vyko gyventi į užsienį, iÅ¡ ko matyti, kad gyventi kartu su vaiku ji nesiekÄ. Vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos direktorÄs raÅ¡te (t. II, b.l. 79-82) nurodoma, kad ugdymo įstaigoje atsakovÄ buvo matoma labai retai, buvo matyti emocinis Å¡altumas, ieÅ¡kovÄ, pedagogų nuomone, nerodÄ iniciatyvos sukurti artimÄ emocinį ryšį su vaiku, pamirÅ¡davo paimti vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos, neatveÅ¾Ä sÅ«naus į koncertÄ , iÅ¡siskyrÄ neatsakingumu, vaiko poreikių ir interesų nepaisymu.
Grįžus iÅ¡ užsienio, direktorÄs teigimu, ieÅ¡kovÄs elgesys kardinaliai pasikeitÄ Ämus perdÄtai, nenatÅ«raliai rÅ«pintis vaiku, akcentuojant, kad nori jį užauginti ne tokį kaip tÄvas, kad berniukų nereikia apkabinti, myluoti, jiems reikia drausmÄs, disciplinos. Ä® bylÄ pateikti kelių kitų ugdymo įstaigÄ lankiusių vaikų tÄvų elektroniniai laiÅ¡kai, kuriuose iÅ¡reiÅ¡kiamas nesutikimas su raÅ¡te nurodytomis aplinkybÄmis, teismo posÄdžio metu apklausta liudyta D.
D. parodÄ, kad direktorÄ, kuri bendravo su atsakovu, turÄjo tikslÄ Ä¯teigti kitiems tÄvams neigiamÄ nuomonÄ apie ieÅ¡kovÄ ir jos sutuoktinį. TaÄiau liudytoja apklausta vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos grupÄs auklÄtoja M. J. patvirtino, kad, jos požiÅ«riu, ieÅ¡kovÄ naudojo vaikÄ savo tikslams, nepaisydama vaiko interesų, vaiko elgesys ieÅ¡kovei grįžus iÅ¡ užsienio pakito, jis tapo nervingas, ÄmÄ muÅ¡tis, dÄl sveikatos sutrikdymo pradÄjus ikiteisminį tyrimÄ sakÄ, jog nenori raÅ¡yti viso sÄ siuvinio, kad daugiau nemeluos, buvo privestas iki isterijos, rÄkÄ.
Teismo vertinimu Å¡ios liudytojos parodymai yra labai svarbÅ«s, kadangi tiek iki vaiko gyvenime atsiradusios konfliktinÄs situacijos, tiek jos metu liudytoja betarpiÅ¡kai bendravo su vaiku, turÄjo galimybÄ nuolat, ne epizodiÅ¡kai, stebÄti jo elgesį ir Å¡alių elgesį su vaiku. NÄra pagrindo manyti, kad liudytoja dÄl kokių nors priežasÄių gali bÅ«ti suinteresuota bylos baigtimi ir davÄ tiesos neatitinkanÄius parodymus. IÅ¡ nurodytų aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nustaÄius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu, ieÅ¡kovÄ nepakankamai domÄjosi vaiku, ne visuomet teikÄ nustatyto dydžio iÅ¡laikymÄ , vÄliau ÄmÄsi vaiko interesų neatitinkanÄių priemonių siekdama vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovÄ virÅ¡ prioritetinių vaiko interesų turÄti saugiÄ ir stabiliÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ iÅ¡kÄlÄ savo interesus, savo norÄ , kad vaikas gyventų su ja. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tÄvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, keiÄiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ visų pirma bÅ«tina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tÄvų (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. gegužÄs 10 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje A.
T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Visuotinai žinoma aplinkybÄ, kad vaiko aplinkos keitimas neabejotinai sukelia vaikui emocinių iÅ¡gyvenimų ir gali padaryti jam tam tikros socialinÄs ir psichologinÄs žalos, todÄl teismų praktika yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimÄ jo poreikius atitinkanÄioje aplinkoje.
Tik tais atvejais, kai esama aplinka neatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o bÅ«sima aplinka Å¡iuos reikalavimus gali užtikrinti, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas yra bÅ«tinas ir pateisinamas dÄl paties vaiko interesų (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. gegužÄs 10 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas vaiko psichologinei bÅ«klei įtakÄ turintis veiksnys, todÄl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybÄ turi bÅ«ti įvertinama ypaÄ atidžiai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Aplinkybių, dÄl kurių bÅ«tinas vaiko gyvenamosios aplinkos keitimas, byloje nenustatyta. Vaikas jau daugiau nei tris metus nuo Å¡alių santuokos iÅ¡irimo gyvena su atsakovu. IÅ¡ byloje esanÄių įrodymų visumos nustatyta, kad atsakovas tinkamai rÅ«pinasi vaiku, jo poreikiais, su atsakovu vaikÄ sieja artimas emocinis ryÅ¡ys, su juo vaikas turi daugiau bendrų veiklų. Å ias aplinkybes patvirtina į bylÄ pateiktas aukÅ¡Äiau minÄtas ikimokyklinio ugdymo direktorÄs raÅ¡tas, Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados, buities tyrimo aktai, vaiko, liudytojų R.
K., M. J. ir A. K. â R. paaiÅ¡kinimai teismo posÄdžio metu. Liudytoja apklausta ieÅ¡kovÄs motina D. A. patvirtino, kad vaiko emocinis ryÅ¡ys stipresnis su atsakovu, kuris vaikui yra autoritetas, jo vaikas klauso. Nepilnametis D. P. K. gyvena prižiÅ«rÄtas ir mylimas, kÄ pats patvirtino teismui, saugioje, jo interesus atitinkanÄioje aplinkoje. IeÅ¡kinio pateikimo metu atsakovas gyveno savo tÄvų name (t. II, b.l. 74-75), kuriame, remiantis iÅ¡vadÄ teikianÄios institucijos pateiktu buities tyrimo aktu, buvo sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos.
Bylos nagrinÄjimo metu atsakovas įsigijo butÄ , kuriame vaikui skirtas atskiras kambarys, sudarytos visos sÄ lygos augti, ugdytis ir ilsÄtis (t. VI, b.l. 44-45). PažymÄtina, kad į bylÄ pateiktas duomenimis (ieÅ¡kovÄs buities tyrimo aktas, t. VI, b.l. 42-43), ieÅ¡kovÄs namuose vaikui nÄra sudarytos geresnÄs sÄ lygos nei naujoje atsakovo gyvenamojoje vietoje. IeÅ¡kovÄ nurodo, kad vaiku daugiau rÅ«pinasi ne pats ieÅ¡kovas, o jo tÄvai, kadangi ieÅ¡kovas bÅ«na dažnai iÅ¡vykÄs į (duomenys neskelbtini) darbo reikalais.
Atsakovas paaiÅ¡kino, kad jo darbo grafikas laisvas, tik du kartus per savaitÄ važiuoja į (duomenys neskelbtini) ir bÅ«na ten iki 19 val., kartais koncertuoja, tuo metu vaikÄ prižiÅ«ri atsakovo tÄvai. Toks užimtumas nelaikytinas pagrindu keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , kadangi nesudaro pagrindo teigti, jog dÄl jo atsakovas iÅ¡ esmÄs negali pasirÅ«pinti vaiku. Normalu, kad kartu su vaiku gyvenantis vienas iÅ¡ tÄvų dÄl savo užimtumo dalį vaiko laisvalaikio praleidžia ne su juo, pasirÅ«pindamas saugia vaiko priežiÅ«ra, tuo tikslu pasinaudodamas artimųjų pagalba.
NÄra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad dÄl to atsakovas pats neaugina vaiko ar nepraleidžia su juo pakankamai laiko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos keitimas atsižvelgiant į atsakovo užimtumÄ darbe nÄra bÅ«tinas, pakankama priemone Å¡iuo atveju bÅ«tų atitinkamos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, kuomet atsakovo užimtumo darbe laiku su vaiku bendrautų ieÅ¡kovÄ. IeÅ¡kovÄ taip pat teigÄ, kad atsakovas nesirÅ«pina vaiko sveikata, kad bÅ«tent ji pastebÄjo vaiko tikÄ , psichologines, odos problemas.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovÄ su sutuoktiniu kreipÄsi dÄl vaiko pas psichologÄ , taÄiau 2017-06-07 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e pažymima, kad bÅ«tent atsakovas toliau vedžiojo vaikÄ Ä¯ konsultacijas, kurių metu, beje, psichologÄ tikų nepastebÄjo. Tiko, psichologinių vaiko problemų nepastebÄjÄ ir vaiko ikimokyklinÄs įstaigos pedagogai (t. II, b.l. 79-82, liudytojos M. J. parodymai). IÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad su vaiku nuolat lankomasi pas Å¡eimos gydytojÄ , odontologÄ , kas neleidžia daryti iÅ¡vados apie medicininÄ nepriežiÅ«rÄ .
PažymÄtina, kad, remiantis CK 3.155, 3.156 straipsniais, tÄvo ir motinos teisÄs ir pareigos savo vaikams yra lygios ir jiems nutraukus santuokÄ , gyvenant skyrium. IeÅ¡kovÄ, kaip ir atsakovas, turi teisÄ ir pareigÄ rÅ«pintis vaiko sveikata, turi galimybÄ jas įgyvendinti bendraudama su vaiku, todÄl Å¡iuo pagrindu keisti vaiko gyvenamosios vietos taip pat nÄra bÅ«tinybÄs. Nors ieÅ¡kovÄ ieÅ¡kinį, be kita ko, grindÄ ir atsakovo psichinÄs sveikatos keliama grÄsme vaikui, tokiÄ aplinkybÄ paneigia į bylÄ pateiktas 2017-10-19 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as, kuriuo remiantis nustatyta, kad atsakovas nuo 2012 iki 2014 metų gydÄsi (duomenys neskelbtini), jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), buvo taikomas medikamentinis gydymas, taÄiau jis nutrauktas pagerÄjus bÅ«senai.
Kita vertus, remiantis byloje esanÄiu 2018-02-13 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡u, ieÅ¡kovei 2012 metais nustatyta ta pati diagnozÄ, taÄiau iki pažymos iÅ¡davimo 2018-02-13 ji vartojo medikamentus. Be to, su atsakovo sveikata susijusios aplinkybÄs egzistavo dar santuokos nutraukimo metu, tariantis dÄl vaiko gyvenamosios vietos, todÄl negalÄtų bÅ«ti pagrindu gyvenamajai vietai pakeisti. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad turi geresnes finansines galimybes užtikrinti vaiko poreikius, o atsakovas nepateikÄ objektyvių duomenų apie savo pajamas.
TaÄiau atkreiptinas dÄmesys, kad byloje nÄra duomenų apie tai, jog vaikui gyvenant su atsakovu nÄra tenkinami kokie nors vaiko poreikiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (t. I, b.l. 49-56) atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), vykdo individualiÄ veiklÄ , gauna pajamų (t. III, b.l. 167-171), todÄl turi galimybÄ iÅ¡laikyti vaikÄ , kaip ir ieÅ¡kovÄ, proporcingai savo turtinei padÄÄiai (CK 3.192 str. 3 d.). Teismas atkreipia dÄmesį į tai, kad prastesnÄ atsakovo turtinÄ padÄtis bÅ«tų pagrindu ieÅ¡kovei didesne dalimi prisidÄti prie vaiko iÅ¡laikymo, o ne nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja.
IeÅ¡kovÄ reikalavimÄ nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja motyvavo ir tuo, kad, jos teigimu, atsakovas trukdo jai bendrauti su vaiku. Bylos duomenimis tarp Å¡alių kilus ginÄui dÄl vaiko auklÄjimo metodų, jo sveikatos sutrikdymo, ieÅ¡kovÄs bendravimas su vaiku buvo sutrikdytas, taÄiau sprendžiant iÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inÄjimo, abi Å¡alys nebuvo geranoriÅ¡kos viena kitos atžvilgiu. Å alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, jos nebendradarbiauja siekdamos užtikrinti vaiko teises ir teisÄtus interesus augti ir gyventi saugioje, sveikoje aplinkoje.
Esant tokioms aplinkybÄms nÄra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad vaikui gyvenant su ieÅ¡kove bus geriau užtikrintas vaiko bendravimas su abiem tÄvais. IeÅ¡kovÄs teigimu atsakovas nepagarbiai kalba apie jÄ ir jos Å¡eimos narius vaiko akivaizdoje. Å ias aplinkybes ieÅ¡kovÄ Ä¯rodinÄjo liudytojų parodymais. Teismo posÄdžio metu atsakovÄs tÄvas A. A. ir sesuo S. A. paliudijo, kad atsakovas neduodavo ieÅ¡kovei vaiko, nepagarbiai su ja bendravo, atsakovo Å¡eimoje rodomas netinkamas pavyzdys vaikui Å¡eimos nariams įžeidinÄjant vieniems kitus, pabrÄžiant vyriÅ¡kumÄ , žeminant ieÅ¡kovÄ, vadinant jÄ keiksmažodžiais.
Visų pirma pažymÄtina, kad Å¡ių liudytojų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes liudytojai yra ieÅ¡kovÄs artimieji giminaiÄiai. Be to, nei vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų nenurodÄ, kad atsakovas nepagarbiai atsiliepdavo apie atsakovÄ bÅ«tent vaiko akivaizdoje. Liudytojų žinios apie atsakovo Å¡eimÄ yra iÅ¡ to laikotarpio, kai Å¡alys gyveno santuokoje. Atkreiptinas dÄmesys, kad atsakovui įsigijus naujÄ bÅ«stÄ ir iÅ¡sikeliant gyventi atskirai nuo Å¡eimos, aplinkybÄs dÄl atsakovo artimųjų giminaiÄių elgesio neturi esminÄs įtakos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimui sprÄsti.
Nors atsakovas teismo posÄdžio metu iÅ¡ esmÄs pripažino, kad yra netinkamai pavadinÄs atsakovÄ prie vaiko, nurodÄ tai kaip vienetinį atvejį. Duomenų apie sistemingÄ ieÅ¡kovÄs žeminimÄ vaiko akivaizdoje byloje nÄra. Å alys konfliktuoja, iÅ¡ jų susiraÅ¡inÄjimo trumposiomis SMS žinutÄmis matyti, kad ieÅ¡kovÄ taip pat yra linkusi nepagarbiai bendrauti su atsakovu (t. V, b.l. 155, 169). Tiek tarptautiniuose (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str.), tiek nacionaliniuose teisÄs aktuose (CK 3.177 str. 3.164 str.) teismas, sprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ , įpareigojamas iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko nuomonÄ, su kuriuo iÅ¡ tÄvų jis norÄtų gyventi.
EŽTT praktikoje akcentuojama vaiko nuomonÄs svarba â kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnÄ reikÅ¡mÄ priimant sprendimÄ dÄl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikÅ¡tam norui. Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vertinant vaiko norus, turi bÅ«ti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumÄ , taip pat į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios gali turÄti įtakos vaiko iÅ¡reikÅ¡tam norui dÄl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisiriÅ¡imÄ prie asmens, su kuriuo jis gyvena, Å¡io suteikiamas materialines sÄ lygas, saugumo pojÅ«tį ir kt. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje L.
S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013). CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinÄdamas ginÄus dÄl vaikų, privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus ir pažiÅ«ras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebÄtų Å¡iuos suformuluoti ir iÅ¡reikÅ¡ti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, teisme turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, â per atstovÄ (CK 3.164 straipsnis). NagrinÄjamu atveju Å¡alių nepilnametis vaikas D. P. K. buvo iÅ¡klausytas tiesiogiai teismo posÄdžio metu, dalyvaujant psichologei.
Vaikas paaiÅ¡kino, kad nieko nenorÄtų keisti, jam patinka gyventi su atsakovu, o matytis su ieÅ¡kove. Vaikas pasakojo, kad tÄtis labai juo rÅ«pinasi, perka drabužius, žaidžia, padeda, prausia, migdo, jie bendrauja, pasikvieÄia draugų. Apie ieÅ¡kovÄ atsiliepÄ panaÅ¡iai, taÄiau nurodÄ, kad bijo mamos sutuoktinio, nes Å¡is kartais Å¡aukia taip, kad vaikui norisi verkti. Tokiais atvejais jis eina pas ieÅ¡kovÄ, taÄiau ji jam sakanti, kad tai tik treniruotÄ. Vaikas papasakojo, kad jam liepiama daryti atsispaudimus, pritÅ«pimus, kritikuojama jei jis lÄtai atlieka pratimus.
Nors vaikas pažymÄjo, kad motinos sutuoktinis jo neskriaudžia, nemuÅ¡a, taÄiau nurodÄ, kad kartÄ Å¾aidžiant tempÄ ir nubrozdino nugarÄ , buvo mÄlynÄ ant rankos kai trenkÄ, o vaikas turÄjo gintis, taÄiau nespÄjo, tuomet jam skaudÄjo. PažymÄtina, kad iÅ¡ vaiko paaiÅ¡kinimų apie atsakovÄ buvo akivaizdu, kad vaikas nÄra nuteiktas prie motinÄ , jÄ myli, nori su ja bÅ«ti, bendrauti. Vis dÄl to iÅ¡ vaiko paaiÅ¡kinimų taip pat matyti, kad ieÅ¡kovÄ ne visuomet atliepia vaiko poreikius, yra linkusi patikÄti vaiko auklÄjimo klausimus sutuoktiniui, kurio vaikas bijo.
Teismo vertinimu, dÄl tokių aplinkybių kvestionuotina vaiko galimybÄ gyventi ieÅ¡kovÄs Å¡eimoje nepatiriant streso. Remiantis byloje surinkta medžiaga, Å¡alių, vaiko paaiÅ¡kinimais, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių taikomi vaiko auklÄjimo metodai labai skiriasi, kas didele dalimi sÄ lygojo ir jų tarpusavio konfliktus. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovÄ nurodÄ, kad vaikas atsakovo namuose lepinamas, nemokomas mandagumo, jam nÄra skiepijamos pagarbos, pagalbos kitiems vertybÄs, jis nepratinamas miegoti atskiroje lovoje, todÄl ieÅ¡kovÄ siekia koreguoti vaiko netinkamÄ tonÄ , žodžius, elgesį, neutralizuoti atsakovo daromÄ Å¾alÄ .
TaÄiau liudytoja teismo posÄdžio metu apklausta vaiko ikimokyklinÄs įstaigos auklÄtoja M. J. apie jį atsiliepÄ teigiamai, nurodÄ, kad berniukas draugiÅ¡kas, protingas. Teismo vertinimu vien tai, kad atsakovÄs požiÅ«ris į vaiko auklÄjimÄ yra kitoks nei ieÅ¡kovo ir savo auklÄjimo metodus ji mano esant geresniais, negali bÅ«ti laikoma priežastimi vaiko gyvenamajai vietai keisti. PažymÄtina, kad vaikas jau tris metus gyvena su atsakovu, yra pratÄs bÅ«tent prie jo auklÄjimo metodų, byloje nÄra duomenų, kad atsakovas netinkamai auklÄja vaikÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovÄs naudojami auklÄjimo metodai akivaizdžiai nÄra vaikui įprasti, todÄl imti staiga taikyti galÄjo iÅ¡gÄ sdinti vaikÄ , bÅ«ti jam nepriimtini.
IeÅ¡kovÄ, juos taikydama, į Å¡iÄ aplinkybÄ neatsižvelgÄ, taikomu auklÄjimu galÄjo daryti psichologinÄ Å¾alÄ vaikui, dÄl ko, kaip nurodo liudytojos, galÄjo keistis ir vaiko elgesys. Tokias prielaidas patvirtina byloje esanti ikiteisminio trimo medžiaga. 2018-02-14 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , pradÄtÄ ieÅ¡kovÄs sutuoktinio atžvilgiu dÄl skausmo Å¡alių vaikui sukÄlimo, nesant nusikaltimo požymių, įkiteisminį tyrimÄ atlikÄs pareigÅ«nas įpareigotas baudžiamosios bylos kopijÄ perduoti įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradÄti ir administracinio nusižengimo protokolui ieÅ¡kovÄs ir jos sutuoktinio atžvilgiu suraÅ¡yti (t.
IV, b.l. 174-182). Nutarime nurodoma, kad ieÅ¡kovÄ, matydama, jog netinkamai, grubiai elgiamasi su vaiku, mažametis verkia, kvieÄiasi pagalbos, yra iÅ¡sigandÄs, vadinamas psichiÅ¡kai nenormaliu ir nesveiku, privalÄjo imtis priemonių nutraukti tokius savo sutuoktinio veiksmus, todÄl jos elgesys nesiderina su pareiga tinkamai auklÄti savo vaikus, rÅ«pintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, dÄl ko galima teigti, jog ieÅ¡kovÄ panaudojo tÄvų valdžiÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡is nutarimas buvo apskųstas Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui, taÄiau 2018-04-03 nutarimu skundas atmestas, o skundas dÄl pastarojo nutarimo atmestas ikiteisminio tyrimo teisÄjo 2018-05-11 nutartimi (t.
V, b.l. 73-77). Be to, 2018-08-09 Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymoje dÄl galimai pažeidžiamų mažameÄio D. K. teisių ir teisÄtų interesų tyrimo (t. V, b.l. 147-154) padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄ, užuot pati skyrusi sÅ«nui dÄmesio ir meilÄs, jo auklÄjimÄ patikÄjo savo draugui M. C. F., kuris yra visiÅ¡kai svetimas mažameÄiui D.ir su kuriuo vaikas nenori bendrauti, nes jo auklÄjimo metodai kelia vaikui skausmÄ , baimÄ ir pažeminimÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovÄ Ä¯ tai žiÅ«rÄjo abejingai, neprieÅ¡taravo tokiems auklÄjimo metodams, neatsižvelgdama į tai, kad jos sÅ«nui jie sukelia tiek fizinį, tiek dvasinį skausmÄ .
Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginÄui iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ . Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrÄžÄs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dÄl konkreÄios aplinkybÄs egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje AB Rytų skirstomieji tinklai v. religinÄ bendruomenÄ Meditacijos centras ,,Ojasâ, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje R.
P. v. RUAB âLijastaâ, bylos Nr. 3K-3-307/2012; kt.). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, nors į bylÄ nepateikta duomenų dÄl administracinio nusižengimo protokolo ieÅ¡kovei suraÅ¡ymo ir jos pripažinimo padarius administracinÄs teisÄs pažeidimÄ , sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ nurodytų duomenų pakanka iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovÄ galimai negeba užtikrinti tinkamos vaiko priežiÅ«ros dalyvaujant jos sutuoktiniui, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustaÄius jÄ su ieÅ¡kove bei jos sutuoktiniu gali bÅ«ti pažeista vaiko teisÄ Ä¯ saugiÄ aplinkÄ .
Ä® bylÄ pateikti įrodymai nepatvirtina jokios atsakovo vaikui daromos žalos. 2017-08-21 Krizių centro pažyma, kurioje konstatuojamas atsakovo smurtas prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ ir vaikÄ , taÄiau iÅ¡ pažymos turinio matyti, kad į šį centrÄ ieÅ¡kovÄ kreipÄsi pateikusi teismui ieÅ¡kinį dÄl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, o pažymos iÅ¡vados padarytos tik iÅ¡ paÄios ieÅ¡kovÄs žodžių. Teismo vertinimu kitos Å¡alių ir liudytojų nurodytos aplinkybÄs, susijusios su priežastimis, dÄl kurių vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu patvirtinta su atsakovu, dÄl Å¡alių tarpusavio santykių, jų ir atstovų susiraÅ¡inÄjimo turinio, kreipimosi į vaiko teisų apsaugos ir kitas institucijas, ikiteisminiais tyrimais ir pan. esminÄs įtakos teismo sprendimui dÄl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo neturi, todÄl atskirai neaptariamos.
Atsižvelgdamas į pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumÄ , į tai, kad vaiko faktinÄ gyvenamoji vieta jau tris metus yra su atsakovu, kad aplinka joje yra tinkama vaikui vystytis ir augti, kad atsakovas tinkamai rÅ«pinasi vaiko sveikata ir kitais poreikiais, užtikrina vaiko teises ir teisÄtus interesus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nÄra pagrindo keisti Å¡alių nepilnameÄio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatyti jÄ su ieÅ¡kove, todÄl ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį dÄl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir, atitinkamai, dÄl iÅ¡laikymo priteisimo bei atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atmeta.
DÄl vaiko pavardÄs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardÄs pakeitimo pagrindus ir tvarkÄ nustato teisingumo ministras. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardÄs keitimo taisyklių III skyrius numato jaunesnio kaip 16 metų nepilnameÄio vaiko pavardÄs keitimo pagrindus, kuriais remiantis pavardÄ keiÄiama jei ji neatitinka geriausių vaiko interesų, bendru tÄvų sutarimu kai norima suteikti vieno iÅ¡ tÄvų pavardÄ ar esant kitoms Å¡io skyriaus 12 punkte numatytoms sÄ lygoms ar registruojant tÄvystÄs pripažinimÄ , tÄvystÄs (motinystÄs) nustatymÄ ir tÄvystÄs (motinystÄs) nuginÄijimÄ .
Vadovaujantis Å¡ių taisyklių 25 punktu, kai keiÄiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnameÄio vaiko vardas ir (ar) pavardÄ, civilinÄs metrikacijos įstaigai turi bÅ«ti pateikiamas kito iÅ¡ turimų tÄvų raÅ¡ytinis sutikimas. 2016-12-28 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų CivilinÄs bÅ«klÄs aktų registravimo taisyklių 125 punktas numato, kad suinteresuoto asmens praÅ¡ymu civilinÄs bÅ«klÄs aktų įraÅ¡ai keiÄiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nÄra ginÄo.
Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginÄas, įrašų keitimo, taisymo ar papildymo klausimai sprendžiami teismo tvarka. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovÄs reikalavimu dÄl vaiko pavardÄs keitimo. Esant tokioms aplinkybÄms, teismo tvarka sprÄstinas klausimas dÄl vaiko pavardÄs keitimo nesant atsakovo sutikimo. Atsižvelgiant į nurodytus teisÄ aktų reikalavimus, teismų praktikÄ Å¡is klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į tai ar pavardÄs pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus.
Be to, teismas, sprÄsdamas ginÄÄ dÄl vaiko pavardÄs pakeitimo, turi atsižvelgti į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 str. nustatytÄ valstybÄs pareigÄ užtikrinti vaiko teisÄ Ä¯ savo identiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ . PažymÄtina, kad vaiko pavardÄs keitimas neatitiktų ir jo interesų, nebent tai yra aiÅ¡kiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinÄmis aplinkybÄmis, pavyzdžiui, jeigu pavardÄ pakeiÄia motina (tÄvas), kurio pavardÄ vaikui suteikta (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d.).
NagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo nustatyti, kad Å¡alių nepilnameÄio vaiko pavardÄ yra įžeidžianti ar dÄl kokių nors kitų priežasÄių sukelia vaikui nepatogumų. Vaikui gimus jis buvo įregistruotas atsakovo pavarde. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys tuo metu gyveno kartu, toks sprendimas priimtas abipusiu jų susitarimu. PažymÄtina, kad Å¡alių nepilnameÄiui vaikui jau septyneri metai, vaikas pakankamai ilgÄ laikÄ augo turÄdamas tÄvo pavardÄ, jis yra pakankamo amžiaus, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog jo tapatybÄ yra susiformavusi, jis žino savo pavardÄ.
Vaikas lanko mokyklÄ , kurioje jo pavardÄ Å¾inoma aplinkiniams, dÄl to pavardÄs pakeitimas gali neigiamai paveikti vaiko socializacijÄ (2014-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinÄje byloje Nr. 2A-2137-560/2014). Teismo vertinimu, ieÅ¡kovÄ, praÅ¡ydama keisti vaiko pavardÄ vÄlgi vadovaujasi savo interesu, kad vaikas turÄtų ir jos Å¡eimos pavardÄ, o ne vaiko interesais, jo teise į stabilų gyvenimÄ , įprastÄ , jo interesų nepažeidžianÄiÄ pavardÄ. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad keisti nepilnameÄio Å¡alių vaiko pavardÄ nÄra pagrindo, toks pakeitimas neatitiktų vaiko interesų, todÄl ieÅ¡kovÄs reikalavimas dÄl vaiko pavardÄs keitimo atmetamas.
DÄl prieÅ¡ieÅ¡kinio Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisÄ bÅ«ti globojamam tÄvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisÄ nuolat bendrauti su iÅ¡skirtais tÄvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Å ios teisÄs įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tÄvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklÄjant vykdymÄ . TÄvų dalyvavimas vaiko auklÄjime yra bÅ«tinas, kad vaikas pilnaverÄiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tÄvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisÄ ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklÄjant.
Vaikas, kurio tÄvai gyvena skyrium, turi teisÄ nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tÄvais, nesvarbu, kur tÄvai gyvena. TÄvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisÄs kliudyti antrajam iÅ¡ tÄvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklÄjant. MinÄta, jog CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tÄvo ir motinos teisÄs ir pareigos savo vaikams yra lygios. TodÄl tiek motina, tiek tÄvas yra vienodai atsakingi už tÄvų valdžios įgyvendinimÄ ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tÄvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
Å alys paÄios turi susitarti dÄl labiausiai vaiko interesus atitinkanÄios bendravimo tvarkos, taÄiau tarp vaiko tÄvų, gyvenanÄių skyrium, kilus ginÄui dÄl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklÄjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä nustatyti ieÅ¡kovÄs bendravimo su nepilnameÄiu vaiku tvarkÄ . IeÅ¡kovÄ, teikdama atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, nepasinaudojo galimybe siÅ«lyti jos bendravimo su vaiku tvarkos variantÄ , praÅ¡Ä prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.
Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovÄ nurodÄ pageidaujamas atsakovo siÅ«lomos jos bendravimo su vaiku tvarkos korekcijas. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovÄ bendrautų vaiku nedalyvaujant sutuoktiniui kiekvienÄ pirmadienį, treÄiadienį ir penktadienį pasiimant iÅ¡ ugdymo įstaigos ir grÄ Å¾inant į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19.30 val., kas antrÄ savaitgalį Å¡eÅ¡tadienį paimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾inant 20,30 val., sekmadienį paimant 10 val. ir grÄ Å¾inant 19.30 val., 30 dienų per vaiko atostogas, iÅ¡skaidant šį laikotarpį į tris laikotarpius vienerių metų bÄgyje, per atsakovo atostogas su vaiku nevykstant ieÅ¡kovÄs bendravimui darbo dienomis ir savaitgaliais, iÅ¡skyrus bendravimÄ ryÅ¡io priemonÄmis apie konkretų atostogų laikotarpį atsakovui informuojant ieÅ¡kovÄ ne vÄliau nei per 14 dienų iki planuojamų atostogų su vaiku pradžios, paimant vaikÄ ir grÄ Å¾inant į gyvenamÄ jÄ vietÄ , per Å¡ventes paimant 10 val. ir grÄ Å¾inant 20.30 val., Velykų pirmÄ jÄ dienÄ poriniais metais, antrÄ jÄ dienÄ - neporiniais metais, gruodžio 24 d. neporiniais metais, gruodžio 25 d. poriniais metais, gruodžio 31 d. neporiniais metais, sausio 1 dienÄ poriniais metais, motinos dienÄ kiekvienais metais, vaiko gimtadienį poriniais metais, nustatant teisÄ kiekvienÄ dienÄ bendrauti telefonu, internetu, esant bÅ«tinybei nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, per protingÄ laikÄ praneÅ¡ant ir suderinant pakeitimus.
Teismo posÄdžio metu atsakovas nurodÄ, kad jam tinkama laikinosiomis apsaugos priemonÄmis nustatyta bendravimo tvarka, kadangi jÄ nustaÄius vaikas puikiais jauÄiasi, yra ramesnis, nes nemato ieÅ¡kovÄs sutuoktinio. Baigiamųjų kalbų metu atsakovas taip pat patvirtino, kad laikinoji bendravimo tvarka pasiteisino. Pagal galiojanÄia laikinÄ ieÅ¡kovÄs bendravimo su vaiku tvarkÄ , nustatytÄ 2017-09-11, 2018-01-19 ir 2018-06-28 nutartimi dÄl laikinų apsaugos priemonių, atsakovÄ bendrauja su vaiku kiekvienÄ pirmadienį, treÄiadienį ir penktadienį pasiimdama vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos po pamokų ir logopedo konsultacijos arba vaiko gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kurioje yra vaikas, informuojant apie jÄ ieÅ¡kovÄ, ir grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 19.30 val. bei kas antrÄ savaitgalį, Å¡eÅ¡tadienį pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 20.30 val., sekmadienį pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 19.30 val., atsakovui turint teisÄ su nepilnameÄiu vaiku D.
P. K., praleisti 30 dienų atostogų per metus, iÅ¡skaidant jas į 3 atskirus laikotarpius vienerių metų bÄgyje, kurių metu negalioja nustatyta laikina ieÅ¡kovÄs M. A.-F. bendravimo su nepilnameÄiu vaiku D. P. K. tvarka, iÅ¡skyrus nuostatÄ , kad ieÅ¡kovÄ M. A.-F. turi teisÄ kiekvienÄ dienÄ bendrauti su sÅ«numi D. P. K. ryÅ¡io priemonÄmis: telefonu, internetu, pokalbiuose nedalyvaujant atsakovui P. K., apie konkretų atostogų laikotarpį atsakovas P. K. informuoja ieÅ¡kovÄ M. A.-F. ne vÄliau kaip prieÅ¡ 14 dienų iki planuojamų atostogų su vaiku pradžios.
IÅ¡vadÄ teikianÄios institucijos atstovÄ nurodÄ, kad turi bÅ«ti nustatyta maksimali ieÅ¡kovÄs bendravimo su vaiku tvarka su nakvynÄmis. Laikinos bendravimo tvarkos galiojimo metu vaikas atostogavo su ieÅ¡kove, praneÅ¡imų apie netinkamÄ priežiÅ«rÄ nebuvo. NeaiÅ¡ku kaip maksimali bendravimo tvarka bÅ«tų užtikrinta nedalyvaujant ieÅ¡kovÄs sutuoktiniui, todÄl atsižvelgtina į tai, kad nuo įvykių, sukÄlusių vaiko baimÄ jo atžvilgiu, praÄjo daugiau nei metai. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma nustatyti ieÅ¡kovei teisÄ kiekvienÄ dienÄ bendrauti su vaiku telefonu ir internetu.
Kadangi tokia bendravimo tvarkos nuostata nepažeidžia vaiko interesų, atitinka ieÅ¡kovÄ interesus, teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkina. Atsakovas praÅ¡o nustatyti ieÅ¡kovÄs bendravimÄ su vaiku darbo dienomis tris kartus per savaitÄ paimant vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos ir grÄ Å¾inant į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19.30 val. IÅ¡ esmÄs analogiÅ¡ka bendravimo tvarka buvo nustatyta ir laikinosiomis apsaugos priemonÄmis. IeÅ¡kovÄ teismo posÄdžio metu praÅ¡Ä nustatyti, kad darbo dienomis bendraujama tris kartus per savaitÄ, todÄl nurodyta nuostata iÅ¡ esmÄs atitinka abiejų Å¡alių pageidavimus.
Papildomai nustatoma ieÅ¡kovÄs teisÄ paimti vaikÄ iÅ¡ kitos vietos (kaip buvo nustatyta laikinosiomis apsaugos priemonÄmis) tuo atveju, jei bendravimo dienÄ vaikas nebÅ«tų ugdymo įstaigoje. Teismas sprendžia, kad teismo sprendimu nustatytina, jog kiekvienÄ pirmadienį, treÄiadienį ir penktadienį ieÅ¡kovÄ pasiima vaikÄ po pamokų, pailgintos grupÄs ar papildomų užsiÄmimų iÅ¡ ugdymo įstaigos ar kitos vietos, kurioje yra vaikas, informuojant apie jÄ ieÅ¡kovÄ, ir grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 19.30 val.
Pagal laikinÄ bendravimo tvarkÄ ieÅ¡kovÄ su vaiku bendrauja kas antrÄ savaitgalį, Å¡eÅ¡tadienį pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 20.30 val., sekmadienį pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 19.30 val. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovÄ nurodÄ, kad pageidautų bendrauti su sÅ«numi nuo penktadienio paimant vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos iki pirmadienio, grÄ Å¾inant jį į ugdymo įstaigÄ .
NagrinÄjamu atveju sprÄstinas klausimas dÄl galimybÄs ieÅ¡kovei bendrauti su vaiku su nakvynÄmis. Atsakovas su tokia galimybe nesutinka, nurodo, kad ieÅ¡kovÄ vaikÄ migdo atskirame kambaryje kitame aukÅ¡te, iÅ¡jungdama Å¡viesÄ , prie ko vaikas nÄra pratÄs ir dÄl ko jam yra baisu nakvoti pas ieÅ¡kovÄ. Vaikas teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad jam kartais bÅ«davo baisu miegoti pas mamÄ , nes ji liepia miegoti vienam savo kambaryje, o jis norÄtų, kad bÅ«tų paliktos pravertos durys ir Å¡vieselÄ.
Teismo vertinimu Å¡alių vaikas yra pakankamai didelis, kad, atsižvelgus į jo praÅ¡ymus, pratintųsi miegoti atskirame kambaryje. TodÄl Å¡iuo atžvilgiu nÄra kliÅ«Äių, dÄl kurių reikÄtų riboti ieÅ¡kovÄs galimybÄ maksimaliai bendrauti su vaiku kas antrÄ savaitgalį jam liekant pas ieÅ¡kovÄ su nakvynÄmis. IeÅ¡kovÄ praÅ¡o nustatyti nakvynes nuo penktadienio iki pirmadienio, pristatant vaikÄ pirmadienį į ugdymo įstaigÄ . Vaikas teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad jam patiktų po lygiai laiko praleisti su mama ir su tÄÄiu.
Nustatytina, kad ieÅ¡kovÄ paima vaikÄ penktadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos. TaÄiau vaiko grÄ Å¾inimas pirmadienį į ugdymo įstaigÄ neatitinka vaiko interesų, kadangi po savaitgalio prieÅ¡ naujÄ mokslo savaitÄ vaikas turÄtų grįžti į namus, susirinkti vadovÄlius, pasiruoÅ¡ti mokyklai ir pan. Teismas nustato ieÅ¡kovÄs bendravimÄ su vaiku iki sekmadienio 19.30 val. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas nustato, kad savaitgaliais ieÅ¡kovÄ bendrauja su sÅ«numi kas antrÄ savaitgalį, penktadienį pasiimdama vaikÄ po pamokų, pailgintos grupÄs ar papildomų užsiÄmimų iÅ¡ ugdymo įstaigos ar kitos vietos, kurioje yra vaikas, informuojant apie jÄ ieÅ¡kovÄ, ir grÄ Å¾indama į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 19.30 val.
Atsakovas praÅ¡Ä nustatyti bendravimÄ Å¡venÄių dienomis be nakvynių, ieÅ¡kovÄ didžiųjų Å¡venÄių dienomis â su nakvyne. Teismo vertinimu nÄra pagrindo riboti vaiko galimybÄs nakvoti ieÅ¡kovÄs namuose Å¡venÄių metu, todÄl, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas ieÅ¡kovei galimybÄ maksimaliai bendrauti su vaiku, teismas nustato ieÅ¡kovÄs teismo posÄdžio metu nurodytÄ bendravimo tvarkÄ paimant vaikÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾inant į jÄ kitÄ Å¡ventÄs dienÄ 19.30 val.: poriniais metais pirmÄ jÄ Å v.
Velykų dienÄ â antrÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ , neporiniais metais paimant per Å v. KÅ«Äias (gruodžio 24 d.), grÄ Å¾inant pirmÄ jÄ KalÄdų dienÄ - gruodžio 25 d., Motinos dienÄ - kiekvienais metais. Vadovaudamasis lygiateisiÅ¡kumo principu teismas taip pat nustato ieÅ¡kovÄs bendravimÄ su vaiku paimant poriniais metais gruodžio 31 d., grÄ Å¾inant sausio 1 dienÄ . IeÅ¡kovÄ taip pat praÅ¡Ä nustatyti bendravimo tvarkÄ vaiko gimimo dienÄ po pusÄ dienos kasmet. Kadangi nurodyta bendravimo tvarka nÄra konkreti (nenurodyta konkreti vaiko paÄmimo ir grÄ Å¾inimo valanda, teismas šį praÅ¡ymÄ atmeta ir nustato atsakovo siÅ«lomÄ bendravimÄ per vaiko gimtadienį kas antrus metus, ieÅ¡kovei bendraujant su vaiku poriniais metais.
PažymÄtina, kad dalinantis gimtadienio dienÄ pusiau bÅ«tų apsunkintas Å¡ventÄs vaikui organizavimas, be to, vieno iÅ¡ tÄvų bendravimas su vaiku gimtadienio dienÄ netrukdo kitam iÅ¡ tÄvų atÅ¡vÄsti gimtadienį su vaiku artimiausiÄ jo bendravimo dienÄ . IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovÄ praÅ¡Ä nustatyti bendravimÄ su vaiku atostogų metu - 30 kalendorinių dienų atostogų per kalendorinius metus, bendravimo laikÄ ir trukmÄ suderinant raÅ¡tiÅ¡ku susitarimu prieÅ¡ 20 dienų, paimant vaikÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 10 val. ir grÄ Å¾inant paskutinÄ atostogų dienÄ iki 17 val.
į gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jei atostogų laikas sutampa, pirmenybÄs teisÄ rinktis neporiniais metais tenka ieÅ¡kovei, poriniais â atsakovui. Pagal laikinÄ bendravimo tvarkÄ , atsakovas turi teisÄ su nepilnameÄiu vaiku D. P. K., per metus praleisti 30 dienų atostogų, iÅ¡skaidant jas į 3 atskirus laikotarpius vienerių metų bÄgyje ir skaiÄiuojant nuo teismo nutarties Å¡ioje byloje priÄmimo, kurių metu negalioja nustatyta ieÅ¡kovÄs M. A.-F. bendravimo su nepilnameÄiu vaiku D. P. K. tvarka, iÅ¡skyrus nuostatÄ , kad ieÅ¡kovÄ M.
A.-F. turi teisÄ kiekvienÄ dienÄ bendrauti su sÅ«numi D. P. K. ryÅ¡io priemonÄmis: telefonu, internetu, pokalbiuose nedalyvaujant atsakovui P. K.. Apie konkretų atostogų laikotarpį atsakovas P. K. informuoja ieÅ¡kovÄ M. A.-F. ne vÄliau kaip prieÅ¡ 14 dienų iki planuojamų atostogų su vaiku pradžios. Teismo vertinimu, remiantis Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principu, tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei nustatytinos vienodos sÄ lygos bendrauti su vaikais atostogų metu, todÄl teismas nustato, kad atostogų metu bendraujama 30 kalendorinių dienų atostogų per kalendorinius metus.
Jas galima iÅ¡skaidyti į 3 atskirus laikotarpius vienerių metų bÄgyje. Apie konkretų atostogų laikotarpį Å¡alys informuoja viena kitÄ ne vÄliau kaip prieÅ¡ 14 dienų iki planuojamų atostogų su vaiku pradžios. Atostogoms vaikas paimamas iÅ¡ gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 10 val. ir grÄ Å¾inamas paskutinÄ atostogų dienÄ iki 17 val. į gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jei atostogų laikas sutampa, pirmenybÄs teisÄ rinktis neporiniais metais tenka ieÅ¡kovei, poriniais â atsakovui.
PrieÅ¡ieÅ¡kinyje taip pat praÅ¡oma nustatyti, kad visais atvejais kai bÅ«tina nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota Å¡alis per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tÄvų SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu ar raÅ¡tu ir tokiu bÅ«du suderina Vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Tokia nuostata užtikrintų Å¡alių teisÄ iÅ¡ anksto žinoti apie nukrypimus nuo nustatytos bendravimo tvarkos ir atitinkamai planuoti savo laikÄ atitinka Å¡alių interesus. Taip pat nustatoma, kad prarastas laikas gali bÅ«ti ieÅ¡kovei kompensuojamas.
Atsakovas praÅ¡o nustatyti, kad ieÅ¡kovÄ bendrauja su vaiku nedalyvaujant jos sutuoktiniui. Sprendžiant dÄl vaiko gyvenamosios vietos keitimo nustatyta, kad vaikas bijo ieÅ¡kovÄs sutuoktinio. Å iÄ aplinkybÄ vaikas nuosekliai kartojo viso bylos nagrinÄjimo metu. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei lankantis atsakovo gyvenamojoje vietoje, kuomet vaikas nurodÄ, kad su juo matytis nenori, nes jis labai griežtas, liepia boksuotis, po ko jam skauda įvairias kÅ«no vietas, bÄgioti. Teismo posÄdžio metu apklaustas vaikas ne vienÄ kartÄ nurodÄ, kad:
âM. kartais Å¡aukia, verkiu, kartais bijau. Kai Å¡aukia â bijau. Taip juokauja, kad noriu verkti. Einu pas mama, ji sako: gerai, tave treniruoja, bet aÅ¡ vis tiek bijauâ. Nors ieÅ¡kovÄs į bylÄ kviesti liudytojai patvirtino, kad jos sutuoktinis puikiai bendrauja tiek su Å¡alių vaiku tiek su kitais vaikais (liudytojas A. M. paaiÅ¡kino, kad vaikas noriai bendravo su ieÅ¡kovÄs sutuoktiniu, jų santykis â pozityvus, vaikui bendravimas patiko, liudytoja D. A. patvirtino, kad ieÅ¡kovÄs sutuoktinis su vaiku bendravo normaliai, rado kontaktÄ ), liudytoja R.
K., pas kuriÄ gyveno vaikas, paaiÅ¡kino, kad vaikas ieÅ¡kovÄs sutuoktinio bijo. BendravimÄ maÄiusi liudytoja A. K. â R. nurodÄ pastebÄjusi vaiko baimÄ ieÅ¡kovÄs sutuoktinio atžvilgiu. Jos žodžiais, vaikas buvo realiai iÅ¡sigandÄs. Liudytoju teismo posÄdžio metu apklaustas ieÅ¡kovÄs sutuoktinis M. C. F. paaiÅ¡kino, kad iki 2017 metų vasaros jo ir vaiko santykiai buvo labai geri, vaikas jo nebijojo, jie daug žaisdavo, vaikas sake ieÅ¡kovei, kad jie - draugai. VÄliau vaikas pasikeitÄ, tapo liÅ«dnas, pradÄjo vengti prisilietimų.
TaÄiau ir dabar D. klausinÄja, kada jie galÄs bendrauti, kodÄl negali bendrauti. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad liudytojai davÄ prieÅ¡taringus parodymus dÄl ieÅ¡kovÄs sutuoktinio bendravimo su vaiku, todÄl teismas atsižvelgia į paties vaiko per apklausÄ duotus paaiÅ¡kinimus. Byloje nÄra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad vaikas nurodÄ neteisingas aplinkybes, nÄra pagrindo netikÄti vaiko paaiÅ¡kinimais. Teismas taip pat atsižvelgia į atsakovo pateiktÄ susiraÅ¡inÄjimÄ (t.
V, b.l. 166-168), kuriame ieÅ¡kovÄ nurodo, kad jos sutuoktiniui yra neįdomi jos nuomonÄ, jis grasino susidoroti su ja, atsakovu ir jų Å¡eimomis, mÄtÄ namuose baldus. CK 3 knygos IV dalies XI skyriuje numatyta tÄvų ir artimųjų teisÄ bendrauti su vaiku. IeÅ¡kovÄs sutuoktinis neturi nei įstatyme numatytų teisių, nei pareigų, lieÄianÄių bendravimÄ su savo sutuoktinÄs vaiku. Atsižvelgdamas į vaiko psichologinÄ bÅ«senÄ , jo iÅ¡reikÅ¡tÄ baimÄ bendrauti su ieÅ¡kovÄs sutuoktiniu, siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovÄs bendravimas su vaiku nekeltų jam neigiamų iÅ¡gyvenimų ir nedarytų psichologinÄs žalos, tikslinga numatyti, kad ieÅ¡kovÄ su nepilnameÄiu vaiku D.
P. K. bendrauja nedalyvaujant jos sutuoktiniui M. C. F.. Nors tokia bendravimo tvarka iÅ¡ dalies apsunkina ieÅ¡kovÄs bendravimÄ su vaiku, teismas atsižvelgia į tai, kad tokia ieÅ¡kovÄs bendravimo su vaiku sÄ lyga buvo nustatyta taikant laikinÄ sias apsaugos priemones ir sÄkmingai įgyvendinama, be to, teismas Å¡iuo atveju vadovaujasi vaiko interesų prioritetu. Å alių nebendradarbiavimas įpareigoja valstybÄ imtis priemonių suderinti konfliktuojanÄių Å¡alių interesus, paisant prioritetinių vaiko interesų (EŽTT sprendimas byloje Zawadka prieÅ¡ LenkijÄ Â§ 67), dÄl kurių, atsižvelgiant į jų prigimtį ir svarbÄ , galima nepaisyti tÄvų interesų (ETT sprendimas byloje Hoppe prieÅ¡ VokietijÄ Â§ 49).
TodÄl, sprÄsdamas dÄl vaiko bendravimo su ieÅ¡kove nedalyvaujant jos sutuoktiniui, teismas neatsižvelgia į ieÅ¡kovÄs patiriamus nepatogumus dÄl tokio bendravimo ir vadovaujasi iÅ¡imtinai vaiko interesu. PažymÄtina, kad ieÅ¡kovÄ gali imtis priemonių, siekdama paÅ¡alinti vaiko baimes (pvz. pasirÅ«pinti vaikų psichologo konsultacijomis) ir, situacijai pasikeitus, kreiptis į teismÄ dÄl bendravimo tvarkos pakeitimo (CK 3.175 str. 3 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.
Pakeisti Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. lapkriÄio 16 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-19270-848/2015 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.4. punktÄ nustatant ieÅ¡kovÄs M. A. â F., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnameÄiu vaiku D. P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovÄ bendrauja su vaiku:
1. kiekvienÄ dienÄ telefonu ir internetu;
2. kiekvienÄ pirmadienį, treÄiadienį ir penktadienį pasiimdama vaikÄ po pamokų, pailgintos grupÄs ar papildomų užsiÄmimų iÅ¡ ugdymo įstaigos ar kitos vietos, kurioje yra vaikas, informuojant apie jÄ ieÅ¡kovÄ, ir grÄ Å¾indama vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 19.30 val. Tuo atveju jei dÄl objektyvių priežasÄių (pvz. ligos, komandiruotÄs ir pan.) ieÅ¡kovÄ ir vaikas negali bendrauti nustatytomis dienomis, susitikimas turi bÅ«ti nukeliamas į kitÄ artimiausiÄ visiems tinkamÄ dienÄ , atsižvelgiant į nepilnameÄio vaiko laisvalaikį ir užimtumÄ ;
3. kas antrÄ savaitgalį, penktadienį pasiimdama vaikÄ po pamokų, pailgintos grupÄs ar papildomų užsiÄmimų iÅ¡ ugdymo įstaigos ar kitos vietos, kurioje yra vaikas, informuojant apie jÄ ieÅ¡kovÄ, ir grÄ Å¾indama į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 19.30 val. Tuo atveju jei dÄl objektyvių priežasÄių (pvz. ligos, komandiruotÄs ir pan.) ieÅ¡kovÄ ir vaikas negali bendrauti nustatytomis dienomis, susitikimas turi bÅ«ti nukeliamas į kitÄ artimiausiÄ visiems tinkamÄ dienÄ , atsižvelgiant į nepilnameÄio vaiko laisvalaikį ir užimtumÄ ;
4. Å¡venÄių dienomis paimant vaikÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾inant į gyvenamÄ jÄ vietÄ kitÄ Å¡ventÄs dienÄ 19.30 val.: - poriniais metais pirmÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ â antrÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ , - neporiniais metais Å v. KÅ«Äių dienÄ (gruodžio 24 d.) - pirmÄ jÄ KalÄdų dienÄ (gruodžio 25 d.), - poriniais metais gruodžio 31 d. - sausio 1 dienÄ , - kiekvienais metais - Motinos dienÄ , - poriniais metais - vaiko gimimo dienÄ ;
5. Tiek ieÅ¡kovÄ M. A. â F., a. k. (duomenys neskelbtini) tiek atsakovas P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atostogų metu bendrauja su vaiku 30 kalendorinių dienų per kalendorinius metus. Jas galima iÅ¡skaidyti į 3 atskirus laikotarpius per vienerius metus. Apie konkretų atostogų laikotarpį Å¡alys informuoja viena kitÄ ne vÄliau kaip prieÅ¡ 14 dienų iki planuojamų atostogų su vaiku pradžios. Vaikas paimamas iÅ¡ gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 10 val. ir grÄ Å¾inamas į gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinÄ atostogų dienÄ iki 17 val. Jei atostogų laikas sutampa, pirmenybÄs teisÄ rinktis neporiniais metais tenka ieÅ¡kovei, poriniais metais â atsakovui;
6. visais atvejais kai bÅ«tina nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota Å¡alis per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tÄvų SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu ar raÅ¡tu ir tokiu bÅ«du suderina Vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.
7. ieÅ¡kovÄ su nepilnameÄiu vaiku D. P. K. bendrauja nedalyvaujant ieÅ¡kovÄs sutuoktiniui M. C. F.. 2017 m. rugsÄjo 11 d., 2018 m. sausio 19 d. ir 2018 m. birželio 28 d. nutartimis byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonÄs paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisÄjimo. Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priÄmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ . TeisÄja RamunÄ MakelienÄ