Legislator Case Law & Legislation
eac74f07-bc28-4bb4-b2c4-3f67a3644ae2 AI generated

eac74f07-bc28-4bb4-b2c4-3f67a3644ae2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number eac74f07-bc28-4bb4-b2c4-3f67a3644ae2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atsakovas bendrauja su sÅ«numi kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos po pamokų arba iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kurioje yra vaikas, informuodamas apie tai ieÅ¡kovę ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 20.00 val.;

Legislator headnote

AI generated

eac74f07-bc28-4bb4-b2c4-3f67a3644ae2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: K. bendrauja nedalyvaujant jos sutuoktiniui M. C. F.. Nors tokia bendravimo tvarka iÅ¡ dalies apsunkina ieÅ¡kovės bendravimÄ su vaiku, teismas atsižvelgia į tai, kad tokia ieÅ¡kovės bendravimo su vaiku sÄ lyga buvo nustatyta taikant laikinÄ sias apsaugos priemones ir sėkmingai įgyvendinama, be to, teismas Å¡iuo atveju vadovaujasi vaiko interesų prioritetu. Å alių nebendradarbiavimas įpareigoja valstybę imtis priemonių suderinti konfliktuojančių Å¡alių interesus, paisant prioritetinių vaiko interesų (EŽTT sprendimas byloje Zawadka prieÅ¡ LenkijÄ Â§ 67), dėl kurių, atsižvelgiant į jų prigimtį ir svarbÄ , galima nepaisyti tėvų interesų (ETT sprendimas byloje Hoppe prieÅ¡ VokietijÄ Â§ 49).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1109-930/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23900-2017-3 Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.2., 2.3.4.4.3., 2.3.4.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, Onai Virmauskienei, Gretai Ribikauskaitei, Agnei Arlikevičiūtei ir Rūtai Putnaitei, dalyvaujant vertėjui Andreai Griffantei (Andrea Griffante), dalyvaujant ieškovei M.

A.-F., jos atstovui advokato padėjėjui Simonui Makrickui, atsakovui P. K., jo atstovei advokatei Liucijai Jankoitei, iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Silvai Sandienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M. A.-F. ieÅ¡kinį atsakovui P. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei pavardės keitimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, kurio dalykÄ keitė 2018-05-09 pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo, praÅ¡ydama pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-11-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19270-848/2015 patvirtintÄ sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis) 3.1 punktÄ , nustatant nepilnamečio vaiko D. P. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, pakeisti Sutarties 3.2 punktÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečio vaiko naudai po 150 Eur kiekvienÄ mėnesį iki vaiko pilnametystės, ieÅ¡kovę paskiriant Å¡ių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, pakeisti Sutarties 3.4 punktÄ , nustatant ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ :

1. atsakovas bendrauja su sÅ«numi kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos po pamokų arba iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kurioje yra vaikas, informuodamas apie tai ieÅ¡kovę ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 20.00 val.;

2. atsakovas bendrauja su sÅ«numi metų porinių savaičių savaitgaliais, penktadienį 18.00 val. paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios ar kitos Å¡alių sutartos vietos ir grÄ Å¾indamas į gyvenamÄ jÄ vietÄ to paties savaitgalio sekmadienį iki 17.00 val.;

3. atsakovas su vaiku bendrauja poriniais (2018 m., 2020 m. ir t.t.) kalendoriniais metais per Å v. Kūčias (gruodžio 24 d.) nuo 10.00 val. iki 18.00 val., paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ? 4. atsakovas su vaiku bendrauja neporiniais (2019, 2021 ir t.t.) metais per Å v. Kalėdas (gruodžio 26 d.) nuo 10.00 val. iki 18.00 val., paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ? 5. atsakovas su vaiku bendrauja poriniais kalendoriniais metais pirmÄ Å v.

Velykų dienÄ (sekmadienį) nuo 10.00 val. iki 18.00 val., paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ? 6. atsakovas su vaiku bendrauja neporiniais kalendoriniais metais antrÄ Å v. Velykų dienÄ (pirmadienį) nuo 10.00 val. iki 18.00 val., paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ? 7. atsakovas bendrauja su vaiku 30 kalendorinių dienų atostogų per kalendorinius metus. Konkretus bendravimo laikas ir trukmė suderinami tėvų laisvos formos raÅ¡tiÅ¡ku sutarimu ne vėliau kaip prieÅ¡ 20 kalendorinių dienų iki numatomos atostogų pradžios.

VaikÄ atsakovas paima iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 10.00 val. ir grÄ Å¾ina paskutinę atostogų dienÄ iki 17.00 val. į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tuo atveju, jei paaiÅ¡kėja, kad Å¡alys pageidauja atostogauti su vaiku tuo pačiu metu, pirmenybės teisė rinktis neporiniais metais tenka motinai, o poriniais metais tėvui. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o pakeisti nepilnamečio vaiko D. P. K. pavardę, suteikiant jam pavardę „A.-K.“ bei priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo visų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

IeÅ¡kinyje nurodoma, jog Å¡alys (duomenys neskelbtini) susilaukė sÅ«naus D. P. K.. Å alių santuoka nutraukta 2015-11-16 Kauno apylinkės teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su atsakovu, tačiau iki vaikui sueis devyneri metai, jis Å¡alių sutarimu gali gyventi ir pas ieÅ¡kovę. Atsakovas nesutiko nutraukti santuokos, jei vaiko gyvenamoji vieta nebus nustatyta su juo. PsichologiÅ¡kai spaudžiama, ieÅ¡kovė sutiko su atsakovo sÄ lygomis, kadangi buvo įtikinta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu yra tik formalumas, kad kai vaikui sukaks devyneri metai, jo gyvenamosios vietos klausimas bus sprendžiamas iÅ¡ naujo, atsižvelgiant į vaiko nuomonę.

Po santuokos nutraukimo apie metus ieÅ¡kovė dirbo užsienyje. Dviem ar trims savaitėms kas porÄ mėnesių grįždavo pas vaikÄ Ä¯ LietuvÄ , nuolatos bendraudavo su vaiku vaizdo skambučiais, siųsdavo pinigus jo iÅ¡laikymui, domėjosi vaiko psichologine, fizine ir emocine bÅ«kle, bÅ«dama Lietuvoje dalyvaudavo vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos renginiuose ir Å¡ventėse, bendravo su vaikų darželio auklėtojomis. Nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio ieÅ¡kovė grįžo gyventi ir dirbti į LietuvÄ , įkÅ«rė savo verslÄ , taip pat dirba tarptautinėje kompanijoje.

Gauna pastovias pajamas, jos materialinė padėtis yra stabili. Grįžusi į LietuvÄ ieÅ¡kovė tikėjosi, kad bus laikomasi santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytų sÄ lygų, t. y. kad vaikas galės gyventi ne tik pas atsakovÄ , bet ir pas ieÅ¡kovę. Nors ieÅ¡kovė turi jai nuosavybės teise priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini), dėl vaiko gerovės ir stabilumo sudarė sutartį namo nuomai (duomenys neskelbtini), kad jis galėtų gyventi dalį laiko ir pas tėvÄ , ir pas ieÅ¡kovę, kad vaikui nereikėtų keisti lankomo darželio, kuris yra arti namų.

Tačiau atsakovas sutarties sÄ lygų nesilaikė, stengėsi kuo labiau riboti ieÅ¡kovės ir vaiko susitikimus, neleidžia vaikui pagyventi pas ieÅ¡kovę, nuteikinėjÄ vaikÄ prieÅ¡ jÄ â€“ vaikas slapstydavosi norėdamas paskambinti ieÅ¡kovei. Vaikas yra nepagrįstai lepinamas, stengiantis jam parodyti, kad mama yra blogesnė, nes verčia laikytis režimo ir pan. Pas atsakovÄ vaikas turi laisvę daryti kÄ nori, nėra mokomas mandagumo, etiketo, neskiepijamos pagarbos, pagalbos kitiems ir panaÅ¡ios vertybės, vaikas yra įpratęs miegoti vienoje lovoje su tėvu arba seneliu, nėra pratinamas miegoti savo lovoje, kas sukelia problemų jam atvykus pas ieÅ¡kovę.

Vaikas dirbtinai pririÅ¡amas prie atsakovo. IeÅ¡kovė kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ , buvo nustatytas bendravimo su vaiku grafikas, tačiau ir po to atsakovas nenoriai leisdavo ieÅ¡kovei susitikti su vaiku, galiausiai remdamasis absurdiÅ¡ka priežastimi, kad ieÅ¡kovė muÅ¡a vaikÄ , visai uždraudė matytis su vaiku. Atsakovas nori vienas spręsti vaiko lavinimo metodikos, darželio bei mokyklos parinkimo klausimus, nesutinka atsižvelgti į ieÅ¡kovės nuomonę. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) (dėsto (duomenys neskelbtini)), dažnai vakarais koncertuoja, todėl vaikas paliekamas senelių priežiÅ«rai, nors galėtų bÅ«ti su ieÅ¡kove.

Atsakovas neigiamai žiÅ«ri į ieÅ¡kovės draugÄ M. C. F., prieÅ¡tarauja jo bendravimui su vaiku, jį Å¡meižia, kaltina kriminaline praeitimi ir seksualiniu priekabiavimu prie vaiko, raÅ¡o pareiÅ¡kimus policijai. Kadangi atsakovas vaikui nuolat akcentuoja, kad jis priklauso atsakovo Å¡eimai, vaikui diegiama mintis, kad mamos jis neturi, ieÅ¡kovės manymu, vaiko tapatybė ir susivokimas bÅ«tų labiau užtikrinti, jei jis turėtų abiejų Å¡alių pavardes. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, tenkinti jo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė savo noru paliko vaikÄ gyventi su atsakovu, nėra jokių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių galėtų bÅ«ti keičiama vaiko gyvemamoji vieta. Atsakovas tinkamai tÅ«pinasi vaiko priežiÅ«ra, vaikas atsakovÄ myli, jie sutaria, kartu leidžia laikÄ . Vaikas pasakojo atsakovui, kad ieÅ¡kovės sugyventinis griežtas, barė vaikÄ ir ieÅ¡kovę, vaikas jo bijo. 2017 m. žiemÄ vaikas pradėjo skųstis, kad ieÅ¡kovė ir jos sugyventinis sukelia jam fizinį skausmÄ , pateisindami poreikiu iÅ¡mokyti muÅ¡tis.

Pradėtas ikiteisinis tyrimas dėl vaiko sveikatos sutrikdymo. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove keltų grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui. IeÅ¡kovė nesilaiko nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos. Vaikas jaučia ieÅ¡kovės demonstruojamÄ nepagarbÄ atsakovui. IeÅ¡kovės psichinė bÅ«klė kelia susirÅ«pinimÄ ir verčia abejoti galimybėmis rÅ«pintis vaiku. Vaikui Å¡eÅ¡i metai, jo tapatybė jau susiformavusi, pavardė atitinka geriausius vaiko interesus. IeÅ¡kovė praÅ¡ymo dėl pavardės pakeitimo negrindžia jokiu konkrečiu ir objektyviu pagrindu.

Pakeitus pavardę atsirastų nestabilumas dėl tapatybės. Atsakovas taip pat pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį vėliau tikslino, praÅ¡ydamas nustatyti jo siÅ«lomÄ ieÅ¡kovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ :

1. ieškovė ir vaikas bendrauja nedalyvaujant ieškovės sutuoktiniui M. C. F.;

2. visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo Å¡ioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su ieÅ¡kove tvarkos, suinteresuota Å¡alis per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tėvų SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu ar raÅ¡tu ir tokiu bÅ«du suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

3. ieÅ¡kovė su vaiku bendrauja kiekvienÄ pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį pasiimdama vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos ir grÄ Å¾indama vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 19:30 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, ligos, komandiruotės ir pan.) ieÅ¡kovė arba vaikas negali pasimatyti nustatytomis dienomis, jų pasimatymas turi bÅ«ti nukeliamas į kitÄ artimiausiÄ visiems tinkamÄ dienÄ , atsižvelgiant į atsakovo suplanuotÄ nepilnamečio vaiko laisvalaikį ir užimtumÄ ;

4. ieÅ¡kovė turi teisę kiekvienÄ dienÄ bendrauti su vaiku ryÅ¡io priemonėmis: telefonu, internetu;

5. ieÅ¡kovė bendrauja su vaiku kas antrÄ savaitgalį, Å¡eÅ¡tadienį pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 20.30 val., sekmadienį pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 19.30 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, ligos, komandiruotės ir pan.) ieÅ¡kovė arba vaikas negali pasimatyti nustatytÄ dienÄ , jų pasimatymas turi bÅ«ti nukeliamas į kitÄ artimiausiÄ visiems tinkamÄ dienÄ , atsižvelgiant į atsakovo suplanuotÄ nepilnamečio vaiko laisvalaikį ir užimtumÄ ;

6. atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kaip ir ieÅ¡kovė turi teisę su vaiku per metus praleisti 30 dienų per vaiko atostogas, kurios yra skelbiamos vaiko ugdymo įstaigoje, šį laikotarpį iÅ¡skaidant į 3 atskirus laikotarpius vienerių metų bėgyje, atsakovo atostogų su vaiku metu ieÅ¡kovės bendravimas su vaiku darbo dienomis ir savaitgaliais (iÅ¡skyrus bendravimÄ ryÅ¡io priemonėmis) nevyksta. Apie konkretų atostogų laikotarpį atsakovas informuoja ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų iki planuojamų atostogų su vaiku pradžios;

7. ieškovė turi teisę su vaiku per metus praleisti 30 dienų per vaiko atostogas, kurios yra skelbiamos vaiko ugdymo įstaigoje, šį laikotarpį išskaidant į 3 atskirus laikotarpius vienerių metų bėgyje, šį laikotarpį skaičiuojant nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo;

8. apie konkretų atostogų laikotarpį ieÅ¡kovė informuoja atsakovÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų iki planuojamų atostogų su vaiku pradžios;

9. ieÅ¡kovė atostogoms pasiima vaikÄ iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir po atostogų grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

10. ieÅ¡kovė bendrauja su vaiku per Å¡ventes, pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 20.30 val.: sekmadienį - Katalikų Velykų (pirmÄ jÄ ) dienÄ - poriniais metais, pirmadienį - Katalikų Velykų (antrÄ jÄ ) dienÄ - neporiniais metais, gruodžio 24-Ä jÄ - neporiniais metais, gruodžio 25-Ä jÄ - Kalėdų (pirmÄ jÄ ) dienÄ - poriniais metais, gruodžio 31-Ä jÄ dienÄ - neporiniais metais, sausio 1-Ä jÄ dienÄ - poriniais metais, Motinos dienÄ - poriniais ir neporiniais metais, Vaiko gimtadienį - poriniais metais; bei priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodoma, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių numatyta abstrakti tėvų ir vaiko bendravimo tvarka, kadangi tarp Å¡alių konfliktų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nebuvo. Atsakovas stengėsi užtikrinti tinkamÄ vaiko ir ieÅ¡kovės bendravimÄ nuo pat pirmo vaiko susitikimo su ieÅ¡kovės sutuoktiniu. Atsakovas siekė, kad abu tėvai priimtų sprendimus dėl vaiko auklėjimo, ugdymo, praneÅ¡davo ieÅ¡kovei apie vaikui svarbius renginius, skatino juose dalyvauti, apie ieÅ¡kovę vaikui atsiliepdavo tik teigiamai.

Atsakovas skatino vaikÄ bendrauti su ieÅ¡kove, tačiau vaikas kartais pats to nenorėdavo. IeÅ¡kovė neginčija fakto, kad prieÅ¡ vaikÄ yra naudojama fizinė jėga, ji tokį elgesį skatina, toleruoja, didžiuojasi tuo. IeÅ¡kovės sutuoktinis naudoja Å¡alių nepilnamečio vaiko atžvilgiu tiek fizinį, tiek psichologinį smurtÄ , skatina vaiko agresijÄ , žemina jį, tyčiojasi iÅ¡ jo, o ieÅ¡kovė besÄ lygiÅ¡kai palaiko tokį elgesį, vadina jį asmenybės formavimu ir auklėjimu.

Atsakovas ne kartÄ prašė ieÅ¡kovės nutraukti tokius veiksmus, tačiau ieÅ¡kovė nereagavo. Vaiko ir ieÅ¡kovės bendravimo tvarka turi bÅ«ti vykdoma nedalyvaujant ieÅ¡kovės sutuoktiniui M. C. F., kadangi jo bendravimas su Å¡alių nepilnamečiu vaiku prieÅ¡tarauja vaiko interesams. IeÅ¡kovė yra manipuliuojama sutuoktinio, leidžia jam priimti sprendimus dėl vaiko ugdymo ir auklėjimo. IeÅ¡kovė mažiausiai vienÄ kartÄ yra gydžiusis psichiatrinėje ligoninėje ir paranojiÅ¡kai ieÅ¡ko psichinių sutrikimų vaikui, nors gydytojai ne kartÄ yra patvirtinę, jog vaikas sveikas.

IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodoma, kad atsakovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka nėra detalizuota ar pagrįsta. Atsakovas bando kliudyti ieÅ¡kovei bendrauti su nepilnamečiu vaiku, t. y. sÄ moningai nevedė vaiko į darželį po 2017-07-05 nutarties dėl laikino bendravimo su vaiku nustatymo priėmimo, be teisėto pagrindo draudžia ieÅ¡kovei bendrauti su sÅ«numi telefonu.

Esminiai nesutarimai prasidėjo tuomet, kai ieÅ¡kovė pradėjo praÅ¡yti, kad atsakovas leistų matytis su vaiku ne tada, kada atsakovas nori, ėmė aktyviau rÅ«pintis vaiko sveikata ir ugdymu. IeÅ¡kovė siekdama bendrauti su vaiku ne tik per susitikimus bet ir kitomis dienomis, nupirko vaikui telefonÄ , tačiau atsakovas telefonÄ iÅ¡ vaiko atėmė. Atsakovas neturi nuosavo bÅ«sto, gyvena savo tėvu namuose, kuriuose dar gyvena ir atsakovo brolis su savo dukra. Atsakovas neiÅ¡gali užtikrinti reikiamų ir tinkamų sÄ lygų vaikui augti ir vystytis.

Vaikui buvo nustatytas trumpalaikis tikas, problemos, susijusios su auklėjimu, paskirtos konsultacijos. Vaikas iki Å¡iol Å¡lapinasi į lovÄ . IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad ieÅ¡kovė su sutuoktiniu gyvena nuomojamame name, kuriame vaikui sudarytos tinkamos sÄ lygos svečiuotis ir gyventi. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku, savo tėvais bei broliu ir jo dukra gyvena atsakovo tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame nepilnamečiam Å¡alių vaikui sudarytos tinkamos sÄ lygos augti ir vystytis.

Vaikas lanko privatų vaikų darželį, muzikos mokyklÄ , futbolÄ . Pokalbio su vaiku metu, jis sakė, kad myli mamÄ , nori su ja bendrauti ir matytis, tačiau su mamos draugu M. matytis nenori, kadangi M. bÅ«na labai griežtas, liepia užsiimti su juo boksu, bėgioti aplink namÄ , kartais griežtai bendrauja, kelia balsÄ , todėl vaikas jo bijo. IÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos nuomone, ieÅ¡kovė turėtų teikti įrodymus, kad yra bÅ«tina keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , kad dabartinė vaiko gyvenamoji vieta pažeidžia jo interesus, atsakovas tėvo valdžiÄ naudoja prieÅ¡ingai vaiko interesams.

IeÅ¡kovės reikalavimai dėl iÅ¡laikymo priteisimo (pakeitimo) bei praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymo dydis atitinka civilinio kodekso nuostatų keliamus reikalavimus bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ . IeÅ¡kovė ir atsakovas yra socialiai motyvuoti, dirbantys, gaunantys didesnes nei minimali alga pajamas ir gebantys užtikrinti ne tik minimalius vaiko poreikius. Abu tėvai turėtų susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, kuri bÅ«tų realiai vykdoma. Konkreti ir aiÅ¡ki vykdymui bendravimo tvarka leistų užtikrinti gyvenimo ritmo, vaiko ir tėvų tarpusavio santykių, emocinių ryÅ¡ių stabilumÄ , iÅ¡vengti galimų nesutarimų.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, rėmėsi jame nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiÅ¡kino, kad nuo 2015 m. sausio mėnesio Å¡alys kartu nebegyveno, vaikas gyveno su abiem tėvais pakaitomis, su atsakovu pradėjo gyventi nuo 2015 m. lapkričio mėnesio, kai ieÅ¡kovė iÅ¡vyko į užsienį. Tuomet atsakovas pradėjo trukdyti bendrauti su vaiku. 2016 m. rugsėjo mėnesį ieÅ¡kovė grįžo gyventi į LietuvÄ . Draudimas bendrauti su vaiku prasidėjo ieÅ¡kovei iÅ¡vykus į užsienį, nors kas du mėnesius ji grįždavo į LietuvÄ , tačiau atsakovas pradėjo net telefonu neleisti jai bendrauti su vaiku.

Pagrindiniai nesutarimai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo dėl bendravimo su vaiku tvarkos prasidėjo atsakovui sužinojus apie dabartinį ieÅ¡kovės sutuoktinį. Atsakovas siekia kontroliuoti ieÅ¡kovės gyvenimÄ bei laiko vaikÄ savo nuosavybe. Atsakovas neleidžia vaikui neÅ¡ioti ieÅ¡kovės nupirktų drabužių, rengia suplyÅ¡usiais pusseserių drabužiais. IeÅ¡kovės nuomojame name vaikui yra skirtas atskiras kambarys. IeÅ¡kovės sutuoktinis Å¡alių vaikui nieko blogo nedarė, vaikas ieÅ¡kovei niekada nesiskundė.

M. C. F. turi patirties vaikų auklėjime, psichiatro iÅ¡silavinimÄ . Vaiko sužalojimai atsirado žaidžiant. Vaikas nori bendrauti su M.C. F., tačiau atsakovas jam to daryti neleidžia. Å alių vaikÄ augina seneliai, maistÄ vaikui gamina močiutė, leidžiama vėlai eiti miegoti, įteigė vaikui, kad jis turi klausyti tik atsakovo. Vaiko sveikata susidomėta tik tada, kad vizitus pas gydytojÄ pradėjo inicijuoti ieÅ¡kovė. Psichinių sutrikimų ieÅ¡kovė neturi, vaistus vartoja tik tada, kai jaučiasi prastai.

Nuo 2014 m. ieÅ¡kovė užsiima individualia veikla. Jos pajamos siekia 1000-1500 Eur per mėnesį. Gauna atlyginimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad visi ikiteisminiai tyrimai yra nutraukti, nes nebuvo gauta objektyvių duomenų apie atsakovo nurodytas aplinkybes, be to, vaikas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad niekas jo nemušė. Vaikas nori su kiekvienu iÅ¡ tėvų praleisti vienodÄ laiko tarpÄ .

IeÅ¡kovės turtinė padėtis geresnė nei atsakovo, prie vaiko iÅ¡laikymo prisideda M. C. F.. Nėra aiÅ¡ki atsakovo finansinė padėtis, jis nepateikė įrodymų apie gaunamas pajamas. Vaiko pavardės keitimo galimybė numatyta Jungtinių Tautų konvencijos 8 straipsnyje, todėl geriausia nustatyti dvigubÄ pavardę. Atsakovas teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinio netenkinti, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kokia Å¡iuo metu nustatyta laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Papildomai paaiÅ¡kino, kad iÅ¡laikymÄ vaikui ieÅ¡kovė teikė ne pastoviai, susidarydavo virÅ¡ 1000 Eur skolos.

Susiradusi vyrÄ ieÅ¡kovė pradėjo įraÅ¡inėti atsakovo skambučius, vežioti vaikÄ pas gydytojus, ieÅ¡koti problemų. IeÅ¡kovės sutuoktinis pradėjo raÅ¡yti atsakovui grasinančius laiÅ¡kus ieÅ¡kovės vardu. Vaikas ėmė Å¡lapintis į lovÄ , sakė, kad bijo miegoti pas ieÅ¡kovę. Vaikas nervingas dėl ieÅ¡kovės sutuoktinio, tačiau sveikatos problemų neturi. Kai iÅ¡ ieÅ¡kovės namų grįžo su mėlynėmis, nubrozdinta nugara ir iÅ¡sigandęs, atsakovas kreipėsi į policijÄ .

M. C. F. yra įtartina asmenybė. IeÅ¡kovės nuotaikos keičiasi nuo euforinės iki apatiÅ¡kos, psichiatrė yra užsiminusi, kad ieÅ¡kovei reikalingas gydymas. Atsakovo namuose vaikui sudarytos puikios gyvenimo sÄ lygos, vaikas turi savo lovÄ , namuose daug erdvės, pas Å¡alių vaikÄ ateina kaimynų vaikai ir darželio draugai, atsakovas vežioja vaikÄ Ä¯ futbolo treniruotes, kaip norėjo ieÅ¡kovė. Atsakovo mėnesio iÅ¡laidos yra 1000 eur, pajamos - 1500 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius.

Atsakovas pats rūpinasi vaiku, prižiūri, keičia drabužius, vežioja į būrelius, tėvų pagalba praverčia tada, kai atsakovas dirba ilgiau (antradieniais ir ketvirtadieniais važiuoja į (duomenys neskelbtini) ir ten būna iki 19.00 val., kartais dalyvauja koncertuose). Dabartinė ieškovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka yra tinkama vaikui, jis jaučiasi puikiai, yra daug ramesnis, nes nemato ieškovės sutuoktinio M. C. F.. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad vaikas nori gyventi su atsakovu, o su ieškove nori matytis, ieškovės namuose nakvoti nenori, nes bijo.

IeÅ¡kove gyvendama užsienyje nedalyvavo vaiko auklėjime, vėluodavo mokėti iÅ¡laikymÄ , dirbtinai kurdavo ginčus, kad surinktų duomenų padėsiančių pakeisti Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nutraukus ikiteisminius tyrimus ieÅ¡kovės susidomėjimas vaiku ėmė slopti, ji neatvyksta pasiimti vaiko, savo laiko sÄ skaita įrašė vaikÄ Ä¯ pailgintÄ dienos grupę. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl vaiko pavardės keitimo reiÅ¡kiamas ne vaiko interesų užtikrinimui, o savo principų patenkinimui.

Dabartinė vaiko pavardė jam yra priimtina, jis jÄ moka ir prisimena, pakeitus pavardę jam bÅ«tų nepatogu, gali prasidėti paÅ¡aipos dėl dvigubo vardo ir dvigubos pavardės. Vaiko vardo ir pavardės keitimas galimas tik tuo atveju, jei esamas vardas ir pavardė neatitinka vaiko interesų. IÅ¡adÄ byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad tarp Å¡alių kyla nesutarimai dėl skirtingų požiÅ«rių į vaiko auklėjimÄ , vaiko poreikių užtikrinimÄ .

Vaikas sakė, kad nenori bendrauti su M. C. F., jo bijo, gyvenamosios vietos keisti nenori. Jo nuostata bylos nagrinėjimo metu nesikeitė. Tam, kad bÅ«tų pakeista vaiko gyvenamoji vieta ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad dabartinė vaiko aplinka yra nesaugi, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, ieÅ¡kovė neįrodė, kad bÅ«tina keisti vaiko aplinkÄ . Atsakovas vaikui netrukdo bendrauti su ieÅ¡kove, tačiau su atsakovu vaikas turi daugiau veiklų, vaikas daugiau pasakoja apie tėvÄ , vadinasi vaikui jo aplinka artimesnė.

IeÅ¡kovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka koreguotina užtikrinant pagrindinį vaiko interesÄ - sudarant galimybę bendrauti maksimaliai, su nakvynėmis. NeaiÅ¡ku kaip bÅ«tų užtikrintas toks ieÅ¡kovės bendravimas su vaiku nedalyvaujant jos sutuoktiniui. Praėjo daugiau nei metai, Å¡alys pakoregavo savo elgesį, vaikas atostogavo su ieÅ¡kove, nebuvo praneÅ¡imų apie netinkamÄ rÅ«pinimÄ si. Ä®statyme numatyta galimybė vaikui turėti abiejų tėvų pavardes. Liudytoja apklausta ieÅ¡kovės sesuo S. A. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė skyrybų su atsakovu metu bijojo, kad atsakovas likęs be vaiko palūš, pakels prieÅ¡ save rankÄ , todėl sutiko, kad vaikas liktų su abiem tėvais.

Gyvendama užsienyje ieÅ¡kovė dažnai grįždavo į LietuvÄ , grįžusi matydavosi su vaiku. IeÅ¡kovė yra labai rÅ«pestinga mama, jos namuose sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos. IeÅ¡kovės sutuoktinis labai stengiasi dėl vaiko, puikiai bendrauja su vaikais. Atsakovo Å¡eimoje yra pabrėžiamas vyriÅ¡kumas, ieÅ¡kovė žeminama, vadinama keiksmažodžiais. Liudytoja D. D. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad apie atsakovÄ negali pasakyti nieko blogo, jį pažįsta apie pusantrų metų, nes vaikai lankė tÄ patį darželį.

Darželio direktorė sakė mačiusi, kaip ieÅ¡kovė su sutuoktiniu skriaudžia vaikÄ , bandė įtikinti liudytojÄ , kad ieÅ¡kovė ir M. C. F. yra baisÅ«s žmonės. IeÅ¡kovė liudytojai skundėsi, kad praleidžia su vaiku mažai laiko. IeÅ¡kovė turi ryšį su vaiku, vaikas su ja linksmas. Liudytoju apklaustas ieÅ¡kovės tėvas A. A. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad yra buvę atvejų, kai atsakovas neduodavo ieÅ¡kovei vaiko, nepagarbiai su ja kalbėdavo. Atsakovo Å¡eima rodo netinkamÄ pavyzdį vaikui, Å¡eimos nariai vieni kitus įžeidinėja, skatinama konkurencija.

Vaiku labiau rÅ«pinasi atsakovo tėvai, o ne pats atsakovas. Su M. C. F. vaikai bendrauja noriai, jis turi patirties bendravime su vaikais. Liudytoja apklausta ieÅ¡kovės motina D. A. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nors ieÅ¡kovė myli vaikÄ , juo rÅ«pinasi, vaiko ryÅ¡ys stipresnis su atsakovu, jis vaikui yra autoritetas. M. C. F. atrodo rÅ«pestingas, nėra mačiusi, kad jis keltų rankÄ prieÅ¡ vaikÄ , bÅ«tų agresyvus, nors pasakydavo, kas jam nepatinka. Vaikas jo nevengė ir nebijojo. Liudytojas M.

C. F. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog neprieÅ¡tarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove, atsakovui bÅ«tų sudarytos tinkamos sÄ lygos matytis su vaiku. Iki 2017 m. M. C. F. ir vaiko santykiai buvo labai geri, jie daug žaisdavo, vėliau vaikas tapo liÅ«dnesnis, pradėjo jo vengti. Atsakovo teiginiai apie smurtÄ yra netiesa, M.C. F. nemušė vaiko, jo netampė. Liudytoja M. J. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad D. P. K. buvo draugiÅ¡kas vaikas, tačiau grįžus ieÅ¡kovei jo elgesys ėmė keistis – tapo nervingas, ėmė muÅ¡tis.

Liudytoja mano, kad vaikas iÅ¡gyveno įtampÄ . BÅ«davo atvejų, kad vaikas nenorėdavo iÅ¡eiti su ieÅ¡kove. Nervinio tiko, kitų vaiko psichikos problemų liudytoja nepastebėjo. Liudytoja R. K. (atsakovo mama) teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė norėjo nutraukti santuokÄ ir teigė paliksianti vaikÄ atsakovui, kadangi juo pasitiki. Nuo tada, kai vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, atsakovo gyvenimo sÄ lygos nepasikeitė, jis prižiÅ«ri vaikÄ . Vaikas bendrauti su ieÅ¡kove nori, džiaugiasi bendravimu, tačiau bijo M.

C. F.. Liudytoja A. K.-R. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovas yra rÅ«pestingas, vaikas prižiÅ«rėtas, laimingas, atsakovÄ ir vaikÄ sieja tarpusavio ryÅ¡ys. IeÅ¡kovė taip pat atrodė rÅ«pestinga, tačiau vėliau atsirado perdėtas domėjimasis vaiku. IeÅ¡kovė teigė, kad vaikas yra psichiÅ¡kai nesveikas, nors jis atitinka visus raidos reikalavimus. IeÅ¡kinys atmetamas, prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančios vaiko gimimo liudijimo kopijos nustatyta, kad nepilnametis D.

P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo sūnus (t. I, b.l. 10). Šalių santuoka nutraukta 2015-11-16 Kauno apylinkės teismo sprendimu (t. I, b.l. 8-9) patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.1. punktu šalys susitarė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakovu. Tuo pačiu punktu šalys susitarė, kad kol vaikui sueis devyneri metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini), vaikas šalių sutarimu gali gyventi pas ieškovę. Kuriai nors iš šalių išvykus gyventi ar dirbti į užsienio valstybę, nepilnametis lieka gyventi su Lietuvos Respublikoje likusiu vienu iš tėvų (Sutarties 3.3 p.).

Å alys susitarė, kad abu tėvai bet kada norėdami gali bendrauti su vaiku (Sutarties 3.4 p.). IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad nepilnametis Å¡alių sÅ«nus iki Å¡iol gyvena su atsakovu (t. I, b.l. 68-73, 103-104; t. II, b.l. 74-75; t. VI, b.l. 44-45). (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė sudarė santuokÄ su M.C. F. (t. III, b.l. 32). Dėl ieÅ¡kinio Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 3 d.).

Tam, kad bÅ«tų pakeista vaiko gyvenamoji vieta, reikia įrodyti, jog po teismo sprendimo, kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės vaiko gyvenamosios vietos nustatymui. Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y. sudarančios pakankamÄ pagrindÄ spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ , kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodoma, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iÅ¡ tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryÅ¡ių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B.

M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014). Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ . Pagal įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatyta, su kuriuo iÅ¡ tėvų nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , tai labiau atitiks jo interesus.

Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Vaiko interesus nulemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi bÅ«ti suteikta galimybė turėti savo aplinkÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi bÅ«ti įvertinama reikÅ¡mingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamÄ paramÄ , įgyvendinimÄ ; kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygos, t. y. tos sÄ lygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su kitu iÅ¡ tėvų; vaiko norai ir pažiÅ«ros; taip pat kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiÅ«ris į vaiko auklėjimÄ , vystymÄ si, dalyvavimas vaikÄ auklėjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiÅ«ris į vaikÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

Å . v. L. Å ., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; kt.). Taigi sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo svarbu įvertinti ieÅ¡kovės dalyvavimÄ vaikÄ auklėjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo. Visų pirma, iÅ¡ į bylÄ pateikto Å¡alių susiraÅ¡inėjimo elektroniniais laiÅ¡kais (t. I, b.l. 151-154) nustatyta, kad ieÅ¡kovė ne visada laiku teikdavo iÅ¡laikymÄ vaikui.

Be to, nors ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos su atsakovu susitarė jo psichologiÅ¡kai spaudžiama, tikėdamasi, kad vaikas galės gyventi ir su ja, tačiau po santuokos nutraukimo iÅ¡vyko gyventi į užsienį, iÅ¡ ko matyti, kad gyventi kartu su vaiku ji nesiekė. Vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos direktorės raÅ¡te (t. II, b.l. 79-82) nurodoma, kad ugdymo įstaigoje atsakovė buvo matoma labai retai, buvo matyti emocinis Å¡altumas, ieÅ¡kovė, pedagogų nuomone, nerodė iniciatyvos sukurti artimÄ emocinį ryšį su vaiku, pamirÅ¡davo paimti vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos, neatvežė sÅ«naus į koncertÄ , iÅ¡siskyrė neatsakingumu, vaiko poreikių ir interesų nepaisymu.

Grįžus iÅ¡ užsienio, direktorės teigimu, ieÅ¡kovės elgesys kardinaliai pasikeitė ėmus perdėtai, nenatÅ«raliai rÅ«pintis vaiku, akcentuojant, kad nori jį užauginti ne tokį kaip tėvas, kad berniukų nereikia apkabinti, myluoti, jiems reikia drausmės, disciplinos. Ä® bylÄ pateikti kelių kitų ugdymo įstaigÄ lankiusių vaikų tėvų elektroniniai laiÅ¡kai, kuriuose iÅ¡reiÅ¡kiamas nesutikimas su raÅ¡te nurodytomis aplinkybėmis, teismo posėdžio metu apklausta liudyta D.

D. parodė, kad direktorė, kuri bendravo su atsakovu, turėjo tikslÄ Ä¯teigti kitiems tėvams neigiamÄ nuomonę apie ieÅ¡kovę ir jos sutuoktinį. Tačiau liudytoja apklausta vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos grupės auklėtoja M. J. patvirtino, kad, jos požiÅ«riu, ieÅ¡kovė naudojo vaikÄ savo tikslams, nepaisydama vaiko interesų, vaiko elgesys ieÅ¡kovei grįžus iÅ¡ užsienio pakito, jis tapo nervingas, ėmė muÅ¡tis, dėl sveikatos sutrikdymo pradėjus ikiteisminį tyrimÄ sakė, jog nenori raÅ¡yti viso sÄ siuvinio, kad daugiau nemeluos, buvo privestas iki isterijos, rėkė.

Teismo vertinimu Å¡ios liudytojos parodymai yra labai svarbÅ«s, kadangi tiek iki vaiko gyvenime atsiradusios konfliktinės situacijos, tiek jos metu liudytoja betarpiÅ¡kai bendravo su vaiku, turėjo galimybę nuolat, ne epizodiÅ¡kai, stebėti jo elgesį ir Å¡alių elgesį su vaiku. Nėra pagrindo manyti, kad liudytoja dėl kokių nors priežasčių gali bÅ«ti suinteresuota bylos baigtimi ir davė tiesos neatitinkančius parodymus. IÅ¡ nurodytų aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu, ieÅ¡kovė nepakankamai domėjosi vaiku, ne visuomet teikė nustatyto dydžio iÅ¡laikymÄ , vėliau ėmėsi vaiko interesų neatitinkančių priemonių siekdama vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė virÅ¡ prioritetinių vaiko interesų turėti saugiÄ ir stabiliÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ iÅ¡kėlė savo interesus, savo norÄ , kad vaikas gyventų su ja. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ visų pirma bÅ«tina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Visuotinai žinoma aplinkybė, kad vaiko aplinkos keitimas neabejotinai sukelia vaikui emocinių iÅ¡gyvenimų ir gali padaryti jam tam tikros socialinės ir psichologinės žalos, todėl teismų praktika yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimÄ jo poreikius atitinkančioje aplinkoje.

Tik tais atvejais, kai esama aplinka neatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o bÅ«sima aplinka Å¡iuos reikalavimus gali užtikrinti, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas yra bÅ«tinas ir pateisinamas dėl paties vaiko interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas vaiko psichologinei bÅ«klei įtakÄ turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Aplinkybių, dėl kurių bÅ«tinas vaiko gyvenamosios aplinkos keitimas, byloje nenustatyta. Vaikas jau daugiau nei tris metus nuo Å¡alių santuokos iÅ¡irimo gyvena su atsakovu. IÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad atsakovas tinkamai rÅ«pinasi vaiku, jo poreikiais, su atsakovu vaikÄ sieja artimas emocinis ryÅ¡ys, su juo vaikas turi daugiau bendrų veiklų. Å ias aplinkybes patvirtina į bylÄ pateiktas aukščiau minėtas ikimokyklinio ugdymo direktorės raÅ¡tas, Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados, buities tyrimo aktai, vaiko, liudytojų R.

K., M. J. ir A. K. – R. paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu. Liudytoja apklausta ieÅ¡kovės motina D. A. patvirtino, kad vaiko emocinis ryÅ¡ys stipresnis su atsakovu, kuris vaikui yra autoritetas, jo vaikas klauso. Nepilnametis D. P. K. gyvena prižiÅ«rėtas ir mylimas, kÄ pats patvirtino teismui, saugioje, jo interesus atitinkančioje aplinkoje. IeÅ¡kinio pateikimo metu atsakovas gyveno savo tėvų name (t. II, b.l. 74-75), kuriame, remiantis iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos pateiktu buities tyrimo aktu, buvo sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas įsigijo butÄ , kuriame vaikui skirtas atskiras kambarys, sudarytos visos sÄ lygos augti, ugdytis ir ilsėtis (t. VI, b.l. 44-45). Pažymėtina, kad į bylÄ pateiktas duomenimis (ieÅ¡kovės buities tyrimo aktas, t. VI, b.l. 42-43), ieÅ¡kovės namuose vaikui nėra sudarytos geresnės sÄ lygos nei naujoje atsakovo gyvenamojoje vietoje. IeÅ¡kovė nurodo, kad vaiku daugiau rÅ«pinasi ne pats ieÅ¡kovas, o jo tėvai, kadangi ieÅ¡kovas bÅ«na dažnai iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini) darbo reikalais.

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad jo darbo grafikas laisvas, tik du kartus per savaitę važiuoja į (duomenys neskelbtini) ir bÅ«na ten iki 19 val., kartais koncertuoja, tuo metu vaikÄ prižiÅ«ri atsakovo tėvai. Toks užimtumas nelaikytinas pagrindu keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , kadangi nesudaro pagrindo teigti, jog dėl jo atsakovas iÅ¡ esmės negali pasirÅ«pinti vaiku. Normalu, kad kartu su vaiku gyvenantis vienas iÅ¡ tėvų dėl savo užimtumo dalį vaiko laisvalaikio praleidžia ne su juo, pasirÅ«pindamas saugia vaiko priežiÅ«ra, tuo tikslu pasinaudodamas artimųjų pagalba.

Nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl to atsakovas pats neaugina vaiko ar nepraleidžia su juo pakankamai laiko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos keitimas atsižvelgiant į atsakovo užimtumÄ darbe nėra bÅ«tinas, pakankama priemone Å¡iuo atveju bÅ«tų atitinkamos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, kuomet atsakovo užimtumo darbe laiku su vaiku bendrautų ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė taip pat teigė, kad atsakovas nesirÅ«pina vaiko sveikata, kad bÅ«tent ji pastebėjo vaiko tikÄ , psichologines, odos problemas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė su sutuoktiniu kreipėsi dėl vaiko pas psichologÄ , tačiau 2017-06-07 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e pažymima, kad bÅ«tent atsakovas toliau vedžiojo vaikÄ Ä¯ konsultacijas, kurių metu, beje, psichologė tikų nepastebėjo. Tiko, psichologinių vaiko problemų nepastebėję ir vaiko ikimokyklinės įstaigos pedagogai (t. II, b.l. 79-82, liudytojos M. J. parodymai). IÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad su vaiku nuolat lankomasi pas Å¡eimos gydytojÄ , odontologÄ , kas neleidžia daryti iÅ¡vados apie medicininę nepriežiÅ«rÄ .

Pažymėtina, kad, remiantis CK 3.155, 3.156 straipsniais, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios ir jiems nutraukus santuokÄ , gyvenant skyrium. IeÅ¡kovė, kaip ir atsakovas, turi teisę ir pareigÄ rÅ«pintis vaiko sveikata, turi galimybę jas įgyvendinti bendraudama su vaiku, todėl Å¡iuo pagrindu keisti vaiko gyvenamosios vietos taip pat nėra bÅ«tinybės. Nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį, be kita ko, grindė ir atsakovo psichinės sveikatos keliama grėsme vaikui, tokiÄ aplinkybę paneigia į bylÄ pateiktas 2017-10-19 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as, kuriuo remiantis nustatyta, kad atsakovas nuo 2012 iki 2014 metų gydėsi (duomenys neskelbtini), jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), buvo taikomas medikamentinis gydymas, tačiau jis nutrauktas pagerėjus bÅ«senai.

Kita vertus, remiantis byloje esančiu 2018-02-13 medicinos dokumentų išrašu, ieškovei 2012 metais nustatyta ta pati diagnozė, tačiau iki pažymos išdavimo 2018-02-13 ji vartojo medikamentus. Be to, su atsakovo sveikata susijusios aplinkybės egzistavo dar santuokos nutraukimo metu, tariantis dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl negalėtų būti pagrindu gyvenamajai vietai pakeisti. Ieškovė nurodė, kad turi geresnes finansines galimybes užtikrinti vaiko poreikius, o atsakovas nepateikė objektyvių duomenų apie savo pajamas.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog vaikui gyvenant su atsakovu nėra tenkinami kokie nors vaiko poreikiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (t. I, b.l. 49-56) atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), vykdo individualiÄ veiklÄ , gauna pajamų (t. III, b.l. 167-171), todėl turi galimybę iÅ¡laikyti vaikÄ , kaip ir ieÅ¡kovė, proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prastesnė atsakovo turtinė padėtis bÅ«tų pagrindu ieÅ¡kovei didesne dalimi prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo, o ne nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja.

IeÅ¡kovė reikalavimÄ nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja motyvavo ir tuo, kad, jos teigimu, atsakovas trukdo jai bendrauti su vaiku. Bylos duomenimis tarp Å¡alių kilus ginčui dėl vaiko auklėjimo metodų, jo sveikatos sutrikdymo, ieÅ¡kovės bendravimas su vaiku buvo sutrikdytas, tačiau sprendžiant iÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo, abi Å¡alys nebuvo geranoriÅ¡kos viena kitos atžvilgiu. Å alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, jos nebendradarbiauja siekdamos užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus augti ir gyventi saugioje, sveikoje aplinkoje.

Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad vaikui gyvenant su ieÅ¡kove bus geriau užtikrintas vaiko bendravimas su abiem tėvais. IeÅ¡kovės teigimu atsakovas nepagarbiai kalba apie jÄ ir jos Å¡eimos narius vaiko akivaizdoje. Å ias aplinkybes ieÅ¡kovė įrodinėjo liudytojų parodymais. Teismo posėdžio metu atsakovės tėvas A. A. ir sesuo S. A. paliudijo, kad atsakovas neduodavo ieÅ¡kovei vaiko, nepagarbiai su ja bendravo, atsakovo Å¡eimoje rodomas netinkamas pavyzdys vaikui Å¡eimos nariams įžeidinėjant vieniems kitus, pabrėžiant vyriÅ¡kumÄ , žeminant ieÅ¡kovę, vadinant jÄ keiksmažodžiais.

Visų pirma pažymėtina, kad Å¡ių liudytojų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes liudytojai yra ieÅ¡kovės artimieji giminaičiai. Be to, nei vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų nenurodė, kad atsakovas nepagarbiai atsiliepdavo apie atsakovę bÅ«tent vaiko akivaizdoje. Liudytojų žinios apie atsakovo Å¡eimÄ yra iÅ¡ to laikotarpio, kai Å¡alys gyveno santuokoje. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui įsigijus naujÄ bÅ«stÄ ir iÅ¡sikeliant gyventi atskirai nuo Å¡eimos, aplinkybės dėl atsakovo artimųjų giminaičių elgesio neturi esminės įtakos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimui spręsti.

Nors atsakovas teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės pripažino, kad yra netinkamai pavadinęs atsakovę prie vaiko, nurodė tai kaip vienetinį atvejį. Duomenų apie sistemingÄ ieÅ¡kovės žeminimÄ vaiko akivaizdoje byloje nėra. Å alys konfliktuoja, iÅ¡ jų susiraÅ¡inėjimo trumposiomis SMS žinutėmis matyti, kad ieÅ¡kovė taip pat yra linkusi nepagarbiai bendrauti su atsakovu (t. V, b.l. 155, 169). Tiek tarptautiniuose (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str.), tiek nacionaliniuose teisės aktuose (CK 3.177 str. 3.164 str.) teismas, sprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ , įpareigojamas iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko nuomonę, su kuriuo iÅ¡ tėvų jis norėtų gyventi.

EŽTT praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikÅ¡mė priimant sprendimÄ dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikÅ¡tam norui. Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vertinant vaiko norus, turi bÅ«ti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumÄ , taip pat į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko iÅ¡reikÅ¡tam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisiriÅ¡imÄ prie asmens, su kuriuo jis gyvena, Å¡io suteikiamas materialines sÄ lygas, saugumo pojÅ«tį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013). CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus ir pažiÅ«ras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų Å¡iuos suformuluoti ir iÅ¡reikÅ¡ti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, teisme turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ (CK 3.164 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Å¡alių nepilnametis vaikas D. P. K. buvo iÅ¡klausytas tiesiogiai teismo posėdžio metu, dalyvaujant psichologei.

Vaikas paaiškino, kad nieko nenorėtų keisti, jam patinka gyventi su atsakovu, o matytis su ieškove. Vaikas pasakojo, kad tėtis labai juo rūpinasi, perka drabužius, žaidžia, padeda, prausia, migdo, jie bendrauja, pasikviečia draugų. Apie ieškovę atsiliepė panašiai, tačiau nurodė, kad bijo mamos sutuoktinio, nes šis kartais šaukia taip, kad vaikui norisi verkti. Tokiais atvejais jis eina pas ieškovę, tačiau ji jam sakanti, kad tai tik treniruotė. Vaikas papasakojo, kad jam liepiama daryti atsispaudimus, pritūpimus, kritikuojama jei jis lėtai atlieka pratimus.

Nors vaikas pažymėjo, kad motinos sutuoktinis jo neskriaudžia, nemuÅ¡a, tačiau nurodė, kad kartÄ Å¾aidžiant tempė ir nubrozdino nugarÄ , buvo mėlynė ant rankos kai trenkė, o vaikas turėjo gintis, tačiau nespėjo, tuomet jam skaudėjo. Pažymėtina, kad iÅ¡ vaiko paaiÅ¡kinimų apie atsakovę buvo akivaizdu, kad vaikas nėra nuteiktas prie motinÄ , jÄ myli, nori su ja bÅ«ti, bendrauti. Vis dėl to iÅ¡ vaiko paaiÅ¡kinimų taip pat matyti, kad ieÅ¡kovė ne visuomet atliepia vaiko poreikius, yra linkusi patikėti vaiko auklėjimo klausimus sutuoktiniui, kurio vaikas bijo.

Teismo vertinimu, dėl tokių aplinkybių kvestionuotina vaiko galimybė gyventi ieÅ¡kovės Å¡eimoje nepatiriant streso. Remiantis byloje surinkta medžiaga, Å¡alių, vaiko paaiÅ¡kinimais, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių taikomi vaiko auklėjimo metodai labai skiriasi, kas didele dalimi sÄ lygojo ir jų tarpusavio konfliktus. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad vaikas atsakovo namuose lepinamas, nemokomas mandagumo, jam nėra skiepijamos pagarbos, pagalbos kitiems vertybės, jis nepratinamas miegoti atskiroje lovoje, todėl ieÅ¡kovė siekia koreguoti vaiko netinkamÄ tonÄ , žodžius, elgesį, neutralizuoti atsakovo daromÄ Å¾alÄ .

Tačiau liudytoja teismo posėdžio metu apklausta vaiko ikimokyklinės įstaigos auklėtoja M. J. apie jį atsiliepė teigiamai, nurodė, kad berniukas draugiÅ¡kas, protingas. Teismo vertinimu vien tai, kad atsakovės požiÅ«ris į vaiko auklėjimÄ yra kitoks nei ieÅ¡kovo ir savo auklėjimo metodus ji mano esant geresniais, negali bÅ«ti laikoma priežastimi vaiko gyvenamajai vietai keisti. Pažymėtina, kad vaikas jau tris metus gyvena su atsakovu, yra pratęs bÅ«tent prie jo auklėjimo metodų, byloje nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai auklėja vaikÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovės naudojami auklėjimo metodai akivaizdžiai nėra vaikui įprasti, todėl imti staiga taikyti galėjo iÅ¡gÄ sdinti vaikÄ , bÅ«ti jam nepriimtini.

IeÅ¡kovė, juos taikydama, į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė, taikomu auklėjimu galėjo daryti psichologinę žalÄ vaikui, dėl ko, kaip nurodo liudytojos, galėjo keistis ir vaiko elgesys. Tokias prielaidas patvirtina byloje esanti ikiteisminio trimo medžiaga. 2018-02-14 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , pradėtÄ ieÅ¡kovės sutuoktinio atžvilgiu dėl skausmo Å¡alių vaikui sukėlimo, nesant nusikaltimo požymių, įkiteisminį tyrimÄ atlikęs pareigÅ«nas įpareigotas baudžiamosios bylos kopijÄ perduoti įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio atžvilgiu suraÅ¡yti (t.

IV, b.l. 174-182). Nutarime nurodoma, kad ieÅ¡kovė, matydama, jog netinkamai, grubiai elgiamasi su vaiku, mažametis verkia, kviečiasi pagalbos, yra iÅ¡sigandęs, vadinamas psichiÅ¡kai nenormaliu ir nesveiku, privalėjo imtis priemonių nutraukti tokius savo sutuoktinio veiksmus, todėl jos elgesys nesiderina su pareiga tinkamai auklėti savo vaikus, rÅ«pintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, dėl ko galima teigti, jog ieÅ¡kovė panaudojo tėvų valdžiÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡is nutarimas buvo apskųstas Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui, tačiau 2018-04-03 nutarimu skundas atmestas, o skundas dėl pastarojo nutarimo atmestas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-05-11 nutartimi (t.

V, b.l. 73-77). Be to, 2018-08-09 Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymoje dėl galimai pažeidžiamų mažamečio D. K. teisių ir teisėtų interesų tyrimo (t. V, b.l. 147-154) padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, užuot pati skyrusi sÅ«nui dėmesio ir meilės, jo auklėjimÄ patikėjo savo draugui M. C. F., kuris yra visiÅ¡kai svetimas mažamečiui D.ir su kuriuo vaikas nenori bendrauti, nes jo auklėjimo metodai kelia vaikui skausmÄ , baimę ir pažeminimÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovė į tai žiÅ«rėjo abejingai, neprieÅ¡taravo tokiems auklėjimo metodams, neatsižvelgdama į tai, kad jos sÅ«nui jie sukelia tiek fizinį, tiek dvasinį skausmÄ .

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ . Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Rytų skirstomieji tinklai v. religinė bendruomenė Meditacijos centras ,,Ojas”, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

P. v. RUAB „Lijasta“, bylos Nr. 3K-3-307/2012; kt.). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, nors į bylÄ nepateikta duomenų dėl administracinio nusižengimo protokolo ieÅ¡kovei suraÅ¡ymo ir jos pripažinimo padarius administracinės teisės pažeidimÄ , sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ nurodytų duomenų pakanka iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė galimai negeba užtikrinti tinkamos vaiko priežiÅ«ros dalyvaujant jos sutuoktiniui, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustačius jÄ su ieÅ¡kove bei jos sutuoktiniu gali bÅ«ti pažeista vaiko teisė į saugiÄ aplinkÄ .

Ä® bylÄ pateikti įrodymai nepatvirtina jokios atsakovo vaikui daromos žalos. 2017-08-21 Krizių centro pažyma, kurioje konstatuojamas atsakovo smurtas prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir vaikÄ , tačiau iÅ¡ pažymos turinio matyti, kad į šį centrÄ ieÅ¡kovė kreipėsi pateikusi teismui ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, o pažymos iÅ¡vados padarytos tik iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės žodžių. Teismo vertinimu kitos Å¡alių ir liudytojų nurodytos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu patvirtinta su atsakovu, dėl Å¡alių tarpusavio santykių, jų ir atstovų susiraÅ¡inėjimo turinio, kreipimosi į vaiko teisų apsaugos ir kitas institucijas, ikiteisminiais tyrimais ir pan. esminės įtakos teismo sprendimui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo neturi, todėl atskirai neaptariamos.

Atsižvelgdamas į pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumÄ , į tai, kad vaiko faktinė gyvenamoji vieta jau tris metus yra su atsakovu, kad aplinka joje yra tinkama vaikui vystytis ir augti, kad atsakovas tinkamai rÅ«pinasi vaiko sveikata ir kitais poreikiais, užtikrina vaiko teises ir teisėtus interesus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo keisti Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatyti jÄ su ieÅ¡kove, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir, atitinkamai, dėl iÅ¡laikymo priteisimo bei atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atmeta.

Dėl vaiko pavardės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarkÄ nustato teisingumo ministras. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių III skyrius numato jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės keitimo pagrindus, kuriais remiantis pavardė keičiama jei ji neatitinka geriausių vaiko interesų, bendru tėvų sutarimu kai norima suteikti vieno iÅ¡ tėvų pavardę ar esant kitoms Å¡io skyriaus 12 punkte numatytoms sÄ lygoms ar registruojant tėvystės pripažinimÄ , tėvystės (motinystės) nustatymÄ ir tėvystės (motinystės) nuginčijimÄ .

Vadovaujantis šių taisyklių 25 punktu, kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas. 2016-12-28 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 125 punktas numato, kad suinteresuoto asmens prašymu civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo.

Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų keitimo, taisymo ar papildymo klausimai sprendžiami teismo tvarka. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu dėl vaiko pavardės keitimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismo tvarka spręstinas klausimas dėl vaiko pavardės keitimo nesant atsakovo sutikimo. Atsižvelgiant į nurodytus teisė aktų reikalavimus, teismų praktikÄ Å¡is klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į tai ar pavardės pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus.

Be to, teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 str. nustatytÄ valstybės pareigÄ užtikrinti vaiko teisę į savo identiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ . Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų ir jo interesų, nebent tai yra aiÅ¡kiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti, kad Å¡alių nepilnamečio vaiko pavardė yra įžeidžianti ar dėl kokių nors kitų priežasčių sukelia vaikui nepatogumų. Vaikui gimus jis buvo įregistruotas atsakovo pavarde. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys tuo metu gyveno kartu, toks sprendimas priimtas abipusiu jų susitarimu. Pažymėtina, kad Å¡alių nepilnamečiui vaikui jau septyneri metai, vaikas pakankamai ilgÄ laikÄ augo turėdamas tėvo pavardę, jis yra pakankamo amžiaus, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog jo tapatybė yra susiformavusi, jis žino savo pavardę.

Vaikas lanko mokyklÄ , kurioje jo pavardė žinoma aplinkiniams, dėl to pavardės pakeitimas gali neigiamai paveikti vaiko socializacijÄ (2014-09-09 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2137-560/2014). Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama keisti vaiko pavardę vėlgi vadovaujasi savo interesu, kad vaikas turėtų ir jos Å¡eimos pavardę, o ne vaiko interesais, jo teise į stabilų gyvenimÄ , įprastÄ , jo interesų nepažeidžiančiÄ pavardę. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad keisti nepilnamečio Å¡alių vaiko pavardę nėra pagrindo, toks pakeitimas neatitiktų vaiko interesų, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl vaiko pavardės keitimo atmetamas.

Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė bÅ«ti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su iÅ¡skirtais tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymÄ . Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra bÅ«tinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Minėta, jog CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimÄ ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Å alys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti ieÅ¡kovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ . IeÅ¡kovė, teikdama atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, nepasinaudojo galimybe siÅ«lyti jos bendravimo su vaiku tvarkos variantÄ , prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė pageidaujamas atsakovo siÅ«lomos jos bendravimo su vaiku tvarkos korekcijas. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovė bendrautų vaiku nedalyvaujant sutuoktiniui kiekvienÄ pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį pasiimant iÅ¡ ugdymo įstaigos ir grÄ Å¾inant į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19.30 val., kas antrÄ savaitgalį Å¡eÅ¡tadienį paimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾inant 20,30 val., sekmadienį paimant 10 val. ir grÄ Å¾inant 19.30 val., 30 dienų per vaiko atostogas, iÅ¡skaidant šį laikotarpį į tris laikotarpius vienerių metų bėgyje, per atsakovo atostogas su vaiku nevykstant ieÅ¡kovės bendravimui darbo dienomis ir savaitgaliais, iÅ¡skyrus bendravimÄ ryÅ¡io priemonėmis apie konkretų atostogų laikotarpį atsakovui informuojant ieÅ¡kovę ne vėliau nei per 14 dienų iki planuojamų atostogų su vaiku pradžios, paimant vaikÄ ir grÄ Å¾inant į gyvenamÄ jÄ vietÄ , per Å¡ventes paimant 10 val. ir grÄ Å¾inant 20.30 val., Velykų pirmÄ jÄ dienÄ poriniais metais, antrÄ jÄ dienÄ - neporiniais metais, gruodžio 24 d. neporiniais metais, gruodžio 25 d. poriniais metais, gruodžio 31 d. neporiniais metais, sausio 1 dienÄ poriniais metais, motinos dienÄ kiekvienais metais, vaiko gimtadienį poriniais metais, nustatant teisę kiekvienÄ dienÄ bendrauti telefonu, internetu, esant bÅ«tinybei nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, per protingÄ laikÄ praneÅ¡ant ir suderinant pakeitimus.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jam tinkama laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta bendravimo tvarka, kadangi jÄ nustačius vaikas puikiais jaučiasi, yra ramesnis, nes nemato ieÅ¡kovės sutuoktinio. Baigiamųjų kalbų metu atsakovas taip pat patvirtino, kad laikinoji bendravimo tvarka pasiteisino. Pagal galiojančia laikinÄ ieÅ¡kovės bendravimo su vaiku tvarkÄ , nustatytÄ 2017-09-11, 2018-01-19 ir 2018-06-28 nutartimi dėl laikinų apsaugos priemonių, atsakovė bendrauja su vaiku kiekvienÄ pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį pasiimdama vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos po pamokų ir logopedo konsultacijos arba vaiko gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kurioje yra vaikas, informuojant apie jÄ ieÅ¡kovę, ir grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 19.30 val. bei kas antrÄ savaitgalį, Å¡eÅ¡tadienį pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 20.30 val., sekmadienį pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 19.30 val., atsakovui turint teisę su nepilnamečiu vaiku D.

P. K., praleisti 30 dienų atostogų per metus, iÅ¡skaidant jas į 3 atskirus laikotarpius vienerių metų bėgyje, kurių metu negalioja nustatyta laikina ieÅ¡kovės M. A.-F. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. P. K. tvarka, iÅ¡skyrus nuostatÄ , kad ieÅ¡kovė M. A.-F. turi teisę kiekvienÄ dienÄ bendrauti su sÅ«numi D. P. K. ryÅ¡io priemonėmis: telefonu, internetu, pokalbiuose nedalyvaujant atsakovui P. K., apie konkretų atostogų laikotarpį atsakovas P. K. informuoja ieÅ¡kovę M. A.-F. ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų iki planuojamų atostogų su vaiku pradžios.

IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad turi bÅ«ti nustatyta maksimali ieÅ¡kovės bendravimo su vaiku tvarka su nakvynėmis. Laikinos bendravimo tvarkos galiojimo metu vaikas atostogavo su ieÅ¡kove, praneÅ¡imų apie netinkamÄ priežiÅ«rÄ nebuvo. NeaiÅ¡ku kaip maksimali bendravimo tvarka bÅ«tų užtikrinta nedalyvaujant ieÅ¡kovės sutuoktiniui, todėl atsižvelgtina į tai, kad nuo įvykių, sukėlusių vaiko baimę jo atžvilgiu, praėjo daugiau nei metai. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma nustatyti ieÅ¡kovei teisę kiekvienÄ dienÄ bendrauti su vaiku telefonu ir internetu.

Kadangi tokia bendravimo tvarkos nuostata nepažeidžia vaiko interesų, atitinka ieÅ¡kovė interesus, teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkina. Atsakovas praÅ¡o nustatyti ieÅ¡kovės bendravimÄ su vaiku darbo dienomis tris kartus per savaitę paimant vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos ir grÄ Å¾inant į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19.30 val. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka bendravimo tvarka buvo nustatyta ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu prašė nustatyti, kad darbo dienomis bendraujama tris kartus per savaitę, todėl nurodyta nuostata iÅ¡ esmės atitinka abiejų Å¡alių pageidavimus.

Papildomai nustatoma ieÅ¡kovės teisė paimti vaikÄ iÅ¡ kitos vietos (kaip buvo nustatyta laikinosiomis apsaugos priemonėmis) tuo atveju, jei bendravimo dienÄ vaikas nebÅ«tų ugdymo įstaigoje. Teismas sprendžia, kad teismo sprendimu nustatytina, jog kiekvienÄ pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį ieÅ¡kovė pasiima vaikÄ po pamokų, pailgintos grupės ar papildomų užsiėmimų iÅ¡ ugdymo įstaigos ar kitos vietos, kurioje yra vaikas, informuojant apie jÄ ieÅ¡kovę, ir grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 19.30 val.

Pagal laikinÄ bendravimo tvarkÄ ieÅ¡kovė su vaiku bendrauja kas antrÄ savaitgalį, Å¡eÅ¡tadienį pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 20.30 val., sekmadienį pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾indama į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 19.30 val. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad pageidautų bendrauti su sÅ«numi nuo penktadienio paimant vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos iki pirmadienio, grÄ Å¾inant jį į ugdymo įstaigÄ .

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl galimybės ieÅ¡kovei bendrauti su vaiku su nakvynėmis. Atsakovas su tokia galimybe nesutinka, nurodo, kad ieÅ¡kovė vaikÄ migdo atskirame kambaryje kitame aukÅ¡te, iÅ¡jungdama Å¡viesÄ , prie ko vaikas nėra pratęs ir dėl ko jam yra baisu nakvoti pas ieÅ¡kovę. Vaikas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam kartais bÅ«davo baisu miegoti pas mamÄ , nes ji liepia miegoti vienam savo kambaryje, o jis norėtų, kad bÅ«tų paliktos pravertos durys ir Å¡vieselė.

Teismo vertinimu Å¡alių vaikas yra pakankamai didelis, kad, atsižvelgus į jo praÅ¡ymus, pratintųsi miegoti atskirame kambaryje. Todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra kliūčių, dėl kurių reikėtų riboti ieÅ¡kovės galimybę maksimaliai bendrauti su vaiku kas antrÄ savaitgalį jam liekant pas ieÅ¡kovę su nakvynėmis. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti nakvynes nuo penktadienio iki pirmadienio, pristatant vaikÄ pirmadienį į ugdymo įstaigÄ . Vaikas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam patiktų po lygiai laiko praleisti su mama ir su tėčiu.

Nustatytina, kad ieÅ¡kovė paima vaikÄ penktadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos. Tačiau vaiko grÄ Å¾inimas pirmadienį į ugdymo įstaigÄ neatitinka vaiko interesų, kadangi po savaitgalio prieÅ¡ naujÄ mokslo savaitę vaikas turėtų grįžti į namus, susirinkti vadovėlius, pasiruoÅ¡ti mokyklai ir pan. Teismas nustato ieÅ¡kovės bendravimÄ su vaiku iki sekmadienio 19.30 val. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas nustato, kad savaitgaliais ieÅ¡kovė bendrauja su sÅ«numi kas antrÄ savaitgalį, penktadienį pasiimdama vaikÄ po pamokų, pailgintos grupės ar papildomų užsiėmimų iÅ¡ ugdymo įstaigos ar kitos vietos, kurioje yra vaikas, informuojant apie jÄ ieÅ¡kovę, ir grÄ Å¾indama į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 19.30 val.

Atsakovas prašė nustatyti bendravimÄ Å¡venčių dienomis be nakvynių, ieÅ¡kovė didžiųjų Å¡venčių dienomis – su nakvyne. Teismo vertinimu nėra pagrindo riboti vaiko galimybės nakvoti ieÅ¡kovės namuose Å¡venčių metu, todėl, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas ieÅ¡kovei galimybę maksimaliai bendrauti su vaiku, teismas nustato ieÅ¡kovės teismo posėdžio metu nurodytÄ bendravimo tvarkÄ paimant vaikÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾inant į jÄ kitÄ Å¡ventės dienÄ 19.30 val.: poriniais metais pirmÄ jÄ Å v.

Velykų dienÄ â€“ antrÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ , neporiniais metais paimant per Å v. Kūčias (gruodžio 24 d.), grÄ Å¾inant pirmÄ jÄ Kalėdų dienÄ - gruodžio 25 d., Motinos dienÄ - kiekvienais metais. Vadovaudamasis lygiateisiÅ¡kumo principu teismas taip pat nustato ieÅ¡kovės bendravimÄ su vaiku paimant poriniais metais gruodžio 31 d., grÄ Å¾inant sausio 1 dienÄ . IeÅ¡kovė taip pat prašė nustatyti bendravimo tvarkÄ vaiko gimimo dienÄ po pusę dienos kasmet. Kadangi nurodyta bendravimo tvarka nėra konkreti (nenurodyta konkreti vaiko paėmimo ir grÄ Å¾inimo valanda, teismas šį praÅ¡ymÄ atmeta ir nustato atsakovo siÅ«lomÄ bendravimÄ per vaiko gimtadienį kas antrus metus, ieÅ¡kovei bendraujant su vaiku poriniais metais.

Pažymėtina, kad dalinantis gimtadienio dienÄ pusiau bÅ«tų apsunkintas Å¡ventės vaikui organizavimas, be to, vieno iÅ¡ tėvų bendravimas su vaiku gimtadienio dienÄ netrukdo kitam iÅ¡ tėvų atÅ¡vęsti gimtadienį su vaiku artimiausiÄ jo bendravimo dienÄ . IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė prašė nustatyti bendravimÄ su vaiku atostogų metu - 30 kalendorinių dienų atostogų per kalendorinius metus, bendravimo laikÄ ir trukmę suderinant raÅ¡tiÅ¡ku susitarimu prieÅ¡ 20 dienų, paimant vaikÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 10 val. ir grÄ Å¾inant paskutinę atostogų dienÄ iki 17 val.

į gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jei atostogų laikas sutampa, pirmenybės teisė rinktis neporiniais metais tenka ieÅ¡kovei, poriniais – atsakovui. Pagal laikinÄ bendravimo tvarkÄ , atsakovas turi teisę su nepilnamečiu vaiku D. P. K., per metus praleisti 30 dienų atostogų, iÅ¡skaidant jas į 3 atskirus laikotarpius vienerių metų bėgyje ir skaičiuojant nuo teismo nutarties Å¡ioje byloje priėmimo, kurių metu negalioja nustatyta ieÅ¡kovės M. A.-F. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. P. K. tvarka, iÅ¡skyrus nuostatÄ , kad ieÅ¡kovė M.

A.-F. turi teisę kiekvienÄ dienÄ bendrauti su sÅ«numi D. P. K. ryÅ¡io priemonėmis: telefonu, internetu, pokalbiuose nedalyvaujant atsakovui P. K.. Apie konkretų atostogų laikotarpį atsakovas P. K. informuoja ieÅ¡kovę M. A.-F. ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų iki planuojamų atostogų su vaiku pradžios. Teismo vertinimu, remiantis Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principu, tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei nustatytinos vienodos sÄ lygos bendrauti su vaikais atostogų metu, todėl teismas nustato, kad atostogų metu bendraujama 30 kalendorinių dienų atostogų per kalendorinius metus.

Jas galima iÅ¡skaidyti į 3 atskirus laikotarpius vienerių metų bėgyje. Apie konkretų atostogų laikotarpį Å¡alys informuoja viena kitÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų iki planuojamų atostogų su vaiku pradžios. Atostogoms vaikas paimamas iÅ¡ gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 10 val. ir grÄ Å¾inamas paskutinę atostogų dienÄ iki 17 val. į gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jei atostogų laikas sutampa, pirmenybės teisė rinktis neporiniais metais tenka ieÅ¡kovei, poriniais – atsakovui.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje taip pat praÅ¡oma nustatyti, kad visais atvejais kai bÅ«tina nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota Å¡alis per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tėvų SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu ar raÅ¡tu ir tokiu bÅ«du suderina Vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Tokia nuostata užtikrintų Å¡alių teisę iÅ¡ anksto žinoti apie nukrypimus nuo nustatytos bendravimo tvarkos ir atitinkamai planuoti savo laikÄ atitinka Å¡alių interesus. Taip pat nustatoma, kad prarastas laikas gali bÅ«ti ieÅ¡kovei kompensuojamas.

Atsakovas praÅ¡o nustatyti, kad ieÅ¡kovė bendrauja su vaiku nedalyvaujant jos sutuoktiniui. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo nustatyta, kad vaikas bijo ieÅ¡kovės sutuoktinio. Å iÄ aplinkybę vaikas nuosekliai kartojo viso bylos nagrinėjimo metu. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei lankantis atsakovo gyvenamojoje vietoje, kuomet vaikas nurodė, kad su juo matytis nenori, nes jis labai griežtas, liepia boksuotis, po ko jam skauda įvairias kÅ«no vietas, bėgioti. Teismo posėdžio metu apklaustas vaikas ne vienÄ kartÄ nurodė, kad:

“M. kartais Å¡aukia, verkiu, kartais bijau. Kai Å¡aukia – bijau. Taip juokauja, kad noriu verkti. Einu pas mama, ji sako: gerai, tave treniruoja, bet aÅ¡ vis tiek bijau”. Nors ieÅ¡kovės į bylÄ kviesti liudytojai patvirtino, kad jos sutuoktinis puikiai bendrauja tiek su Å¡alių vaiku tiek su kitais vaikais (liudytojas A. M. paaiÅ¡kino, kad vaikas noriai bendravo su ieÅ¡kovės sutuoktiniu, jų santykis – pozityvus, vaikui bendravimas patiko, liudytoja D. A. patvirtino, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis su vaiku bendravo normaliai, rado kontaktÄ ), liudytoja R.

K., pas kuriÄ gyveno vaikas, paaiÅ¡kino, kad vaikas ieÅ¡kovės sutuoktinio bijo. BendravimÄ mačiusi liudytoja A. K. – R. nurodė pastebėjusi vaiko baimę ieÅ¡kovės sutuoktinio atžvilgiu. Jos žodžiais, vaikas buvo realiai iÅ¡sigandęs. Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas ieÅ¡kovės sutuoktinis M. C. F. paaiÅ¡kino, kad iki 2017 metų vasaros jo ir vaiko santykiai buvo labai geri, vaikas jo nebijojo, jie daug žaisdavo, vaikas sake ieÅ¡kovei, kad jie - draugai. Vėliau vaikas pasikeitė, tapo liÅ«dnas, pradėjo vengti prisilietimų.

Tačiau ir dabar D. klausinėja, kada jie galės bendrauti, kodėl negali bendrauti. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad liudytojai davė prieÅ¡taringus parodymus dėl ieÅ¡kovės sutuoktinio bendravimo su vaiku, todėl teismas atsižvelgia į paties vaiko per apklausÄ duotus paaiÅ¡kinimus. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad vaikas nurodė neteisingas aplinkybes, nėra pagrindo netikėti vaiko paaiÅ¡kinimais. Teismas taip pat atsižvelgia į atsakovo pateiktÄ susiraÅ¡inėjimÄ (t.

V, b.l. 166-168), kuriame ieÅ¡kovė nurodo, kad jos sutuoktiniui yra neįdomi jos nuomonė, jis grasino susidoroti su ja, atsakovu ir jų Å¡eimomis, mėtė namuose baldus. CK 3 knygos IV dalies XI skyriuje numatyta tėvų ir artimųjų teisė bendrauti su vaiku. IeÅ¡kovės sutuoktinis neturi nei įstatyme numatytų teisių, nei pareigų, liečiančių bendravimÄ su savo sutuoktinės vaiku. Atsižvelgdamas į vaiko psichologinę bÅ«senÄ , jo iÅ¡reikÅ¡tÄ baimę bendrauti su ieÅ¡kovės sutuoktiniu, siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovės bendravimas su vaiku nekeltų jam neigiamų iÅ¡gyvenimų ir nedarytų psichologinės žalos, tikslinga numatyti, kad ieÅ¡kovė su nepilnamečiu vaiku D.

P. K. bendrauja nedalyvaujant jos sutuoktiniui M. C. F.. Nors tokia bendravimo tvarka iÅ¡ dalies apsunkina ieÅ¡kovės bendravimÄ su vaiku, teismas atsižvelgia į tai, kad tokia ieÅ¡kovės bendravimo su vaiku sÄ lyga buvo nustatyta taikant laikinÄ sias apsaugos priemones ir sėkmingai įgyvendinama, be to, teismas Å¡iuo atveju vadovaujasi vaiko interesų prioritetu. Å alių nebendradarbiavimas įpareigoja valstybę imtis priemonių suderinti konfliktuojančių Å¡alių interesus, paisant prioritetinių vaiko interesų (EŽTT sprendimas byloje Zawadka prieÅ¡ LenkijÄ Â§ 67), dėl kurių, atsižvelgiant į jų prigimtį ir svarbÄ , galima nepaisyti tėvų interesų (ETT sprendimas byloje Hoppe prieÅ¡ VokietijÄ Â§ 49).

Todėl, spręsdamas dėl vaiko bendravimo su ieÅ¡kove nedalyvaujant jos sutuoktiniui, teismas neatsižvelgia į ieÅ¡kovės patiriamus nepatogumus dėl tokio bendravimo ir vadovaujasi iÅ¡imtinai vaiko interesu. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė gali imtis priemonių, siekdama paÅ¡alinti vaiko baimes (pvz. pasirÅ«pinti vaikų psichologo konsultacijomis) ir, situacijai pasikeitus, kreiptis į teismÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (CK 3.175 str. 3 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19270-848/2015 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.4. punktÄ nustatant ieÅ¡kovės M. A. – F., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovė bendrauja su vaiku:

1. kiekvienÄ dienÄ telefonu ir internetu;

2. kiekvienÄ pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį pasiimdama vaikÄ po pamokų, pailgintos grupės ar papildomų užsiėmimų iÅ¡ ugdymo įstaigos ar kitos vietos, kurioje yra vaikas, informuojant apie jÄ ieÅ¡kovę, ir grÄ Å¾indama vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 19.30 val. Tuo atveju jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) ieÅ¡kovė ir vaikas negali bendrauti nustatytomis dienomis, susitikimas turi bÅ«ti nukeliamas į kitÄ artimiausiÄ visiems tinkamÄ dienÄ , atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko laisvalaikį ir užimtumÄ ;

3. kas antrÄ savaitgalį, penktadienį pasiimdama vaikÄ po pamokų, pailgintos grupės ar papildomų užsiėmimų iÅ¡ ugdymo įstaigos ar kitos vietos, kurioje yra vaikas, informuojant apie jÄ ieÅ¡kovę, ir grÄ Å¾indama į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 19.30 val. Tuo atveju jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) ieÅ¡kovė ir vaikas negali bendrauti nustatytomis dienomis, susitikimas turi bÅ«ti nukeliamas į kitÄ artimiausiÄ visiems tinkamÄ dienÄ , atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko laisvalaikį ir užimtumÄ ;

4. Å¡venčių dienomis paimant vaikÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾inant į gyvenamÄ jÄ vietÄ kitÄ Å¡ventės dienÄ 19.30 val.: - poriniais metais pirmÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ â€“ antrÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ , - neporiniais metais Å v. Kūčių dienÄ (gruodžio 24 d.) - pirmÄ jÄ Kalėdų dienÄ (gruodžio 25 d.), - poriniais metais gruodžio 31 d. - sausio 1 dienÄ , - kiekvienais metais - Motinos dienÄ , - poriniais metais - vaiko gimimo dienÄ ;

5. Tiek ieÅ¡kovė M. A. – F., a. k. (duomenys neskelbtini) tiek atsakovas P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atostogų metu bendrauja su vaiku 30 kalendorinių dienų per kalendorinius metus. Jas galima iÅ¡skaidyti į 3 atskirus laikotarpius per vienerius metus. Apie konkretų atostogų laikotarpį Å¡alys informuoja viena kitÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų iki planuojamų atostogų su vaiku pradžios. Vaikas paimamas iÅ¡ gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 10 val. ir grÄ Å¾inamas į gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę atostogų dienÄ iki 17 val. Jei atostogų laikas sutampa, pirmenybės teisė rinktis neporiniais metais tenka ieÅ¡kovei, poriniais metais – atsakovui;

6. visais atvejais kai bÅ«tina nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota Å¡alis per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tėvų SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu ar raÅ¡tu ir tokiu bÅ«du suderina Vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

7. ieÅ¡kovė su nepilnamečiu vaiku D. P. K. bendrauja nedalyvaujant ieÅ¡kovės sutuoktiniui M. C. F.. 2017 m. rugsėjo 11 d., 2018 m. sausio 19 d. ir 2018 m. birželio 28 d. nutartimis byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ramunė Makelienė