2021-10-07 Nr. AB-21303-4-49-3-00159-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3982-815/2021

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00159-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo J. M. S. atstovei advokatei A. L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu J. M. S. prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje – skyrimo J. M. S. prisistačiusiam užsieniečiui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, prašydamas skirti asmeniui, prisistačiusiam (duomenys neskelbtini) piliečiu J. M. S. (toliau – ir užsienietis), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. lapkričio 26 d.

2. Centras savo teikime paaiškino, kad 2021 m. birželio 3 d. užsienietis pėsčiomis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos-Baltarusijos Respublikos sieną kartu su kitais 26 asmenimis. Užsienietis asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų su savimi neturėjo. Aiškinantis užsieniečio teisinę padėtį, šis apklausos metu prisistatė M. S.. Apklausos metu apibendrintai teigė, kad jam grasinama dėl šeimos, kad dėl religinių motyvų buvo nužudytas jo žmonos tėvas. Paaiškėjo, kad iki vedybų užsienietis buvo prašęs prieglobsčio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau abu prašymai buvo atmesti. Užsieniečio teigimu jis turi (duomenys neskelbtini) gyvenantį brolį.

3. 2021 m. liepos 1 d. Migracijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimu užsienietis buvo apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre. Departamentas 2021 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 12PR‑221 nusprendė nesuteikti užsieniečiui pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos ir išsiųsti jį į kilmės šalį. 2021 m. rugpjūčio 25 d. užsienietis buvo sulaikytas 48 valandoms, nes įtariama, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. automobiliu, vairuojamu Lenkijos Respublikos piliečio, kartu su kitais migrantais bandė kirsti Lietuvos Respublikos-Lenkijos Respublikos valstybės sieną. Dėl šios aplinkybės darytina išvada, kad pirminio prieglobsčio nagrinėjimo metu užsienietis netinkamai vykdė savo pareigas, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip sutrukdydamas Departamentui priimti būtinus sprendimus prieglobsčio byloje.

4. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką kartu su sutuoktine, pakartotinai nepažeidė išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos, siūlė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

5. Užsienietis teismo posėdyje su teikimu sutiko, prašė grąžinti jį į stovyklą Rukloje, paaiškino, kad bėgti neketino, o prašė jį nuvežti į stovyklą.

6. Užsieniečio atstovas posėdžio metu teikimui neprieštaravo.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu nusprendė pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių apgyvendinimo centre, leidžiant judėti tik Centro teritorijoje, iki 2021 m. lapkričio 25 d.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 3 d. pėsčiomis neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos-Baltarusijos Respublikos sieną. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, tačiau šis buvo atmestas Departamento 2021 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 12PR‑221.

9. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgus į tai, jog užsienietis yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai, egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, to paties straipsnio 5 dalies 10 ir punktuose numatyti sulaikymo pagrindai.

10. Remdamasis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės viešajai tvarkai ir saugumui, teikia pagalbą teismui, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad galima taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

11. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas Centro teikimą tenkino ir skyrė užsieniečio alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik Centro teritorijoje.

III. 12. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti apeliantą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė. Teigiama, kad šiuo atveju užsienietis nėra parodęs, jog deda pastangas išvengti galimo išsiuntimo, dėl to teismo motyvai nepagrįsti ir neturėtų daryti įtakos sprendimui dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo galimybės. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Be to, bylą išnagrinėjęs teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo nenustatė. Skundžiamame sprendime keliamas tikslas gali pilnai būti pasiektas ir taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

14. Užsienietis nurodo, kad neprieštarauja teikimui, tuo prisiimdamas pasekmes dėl kilusio nesusipratimo, kas rodo, jog jis yra geranoriškas ir sąžiningas. Paaiškina, kad nebandė bėgti, įvyko nesusipratimas, prašė nuvežti į stovyklą. Apeliantas neketina išvykti, pažeisti apgyvendinimo tvarką. Jis yra nusipelnęs pasitikėjimo, kitų pažeidimų nėra padaręs. Jis bendradarbiavo su institucijomis, dalyvavo visose procedūrose, teikė pagalbą nustatant jo teisinę padėtį.

15. Centras atsiliepime į užsieniečio apeliacinį skundą su juo nesutiko, teigė, kad užsienietis pasirinko savo tikslų siekti neteisėtai kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikė kompetentingoms institucijoms savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, iš pradžių prisistatė kitokiu asmenvardžiu, todėl jo veiksmai negali būti laikomi bendradarbiavimu su valstybės institucijomis. Taip pat egzistuoja tikimybė, kad užsienietis bandys išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, tuo pačiu keldamas nelegalios migracijos riziką Europos Sąjungos teritorijoje, nes jau kartą mėgino tą padaryti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinant jį Užsieniečių registracijos centre ir leidžiant judėti tik Centro teritorijoje iki 2021 m. lapkričio 25 d.

17. Nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, to paties straipsnio 5 dalies 10 ir punktuose numatyti sulaikymo pagrindai, vadovaudamasis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės viešajai tvarkai ir saugumui, teikia pagalbą teismui, nusprendė, kad galima taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje.

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-28/2014). Šiuo atveju apeliaciniu skundu užsienietis prašo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, nenustatant judėjimo ribojimų, tačiau pripažįsta, kad sulaikymo pagrindai egzistuoja.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas teikime išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina egzistuojant pagrindą pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre taikant judėjimo apribojimus. Apeliaciniame skunde užsienietis tvirtina, kad jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, alternatyvios sulaikymui priemonės be judėjimo apribojimo pritaikymas labiau atitiktų teisingumo ir proporcingumo kriterijus. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

20. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

21. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Įstatymo 7 skyrius reglamentuoja užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

22. Byloje nustatyta, kad užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, galutinis sprendimas dėl jo prašymo dar nėra priimtas. Taigi užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas. Tačiau sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl tokio užsieniečio prašymo, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų apie užsieniečio socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant riziką, kad užsienietis gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydamas kliūtis priimti sprendimo jo prieglobsčio byloje ir tokį sprendimą įvykdyti, taip pat sukeldamas nelegalios migracijos Europos Sąjungos valstybių teritorijoje grėsmę.

25. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

26. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad tokių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

27. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai akcentavo, kad byloje yra duomenų apie užsieniečio bandymus vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant riziką, kad užsienietis gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydamas kliūtis priimti sprendimą dėl jo teisinės padėties ir tokį sprendimą įvykdyti, taip pat sukeldamas nelegalią migraciją Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

28. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis jau kartą bandė bėgti iš Centro, tikėtina, ketindamas dar kartą neteisėtai kirsti Lietuvos-Lenkijos sieną ir taip sukeldamas nelegalios migracijos Europos Sąjungos teritorijoje riziką, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečiu J. M. S. prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė