2018-04-18 Nr. AB-8025-3-61-3-03513-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-276-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03513-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Druskininkų savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2015 m. birželio 19 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) sprendimą Nr. (SK-141/2014)S-324, įpareigojant išnagrinėti Druskininkų savivaldybės administracijos pateiktą skundą iš naujo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. – 18 d. savaitraštyje „Druskonis“, Nr. 37(1280) buvo išspausdintas straipsnis „Gera žinia – propagandos Druskininkuose bus daugiau“ (toliau – ir publikacija), kuriame Druskininkai buvo įvardijami separatistiniu Lietuvos regionu, o jo vadovai – savarankiško statuso siekiančio miesto vadovais.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2014 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. S12-3822-(7.2) pateikė skundą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, prašydamas ištirti publikacijos atitiktį visuomenės informavimo pagrindiniams principams. Atsakovas priėmė skundą ir pradėjo tyrimą, tačiau praėjus daugiau nei 10 mėnesių nuo skundo padavimo dienos tyrimą nutraukė. Pareiškėjo manymu, skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir priimtas pažeidžiant visas numatytas procedūras bei terminus (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 9 d. 13 p. numatytas 3 mėnesių skundo nagrinėjimo terminas, o skundžiamas sprendimas priimtas praėjus 9 mėnesiams), be to, pareiškėjas negavo raštų dėl tyrimo termino pratęsimo bei informacijos dėl jo skundo atitikties teisės aktų reikalavimams.

4. Pareiškėjo nuomone, vienintelis argumentas nutraukti tyrimą, kad pareiškėjas buvo netinkamas kreipimosi į teismą subjektas, nebuvo pakankamas. Pareiškėjas taip pat nesutiko su atsakovo išvada, jog skundą dėl publikacijos turėjo teisę paduoti ne Druskininkų savivaldybės administracija, o Druskininkų savivaldybė. Pareiškėjo vertinimu, publikacijoje buvo kalbama ne tik apie miestą, kaip administracinį vienetą, bet ir apie jo vadovus.

5. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, jog Inspektorius, atsižvelgdamas į tai, kad skundą pateikė netinkamas subjektas, pareiškėjui surašė informacinio pobūdžio raštą, siekdamas informuoti jį apie tinkamą subjektą skundui pateikti ir užtikrinti suinteresuotų asmenų apsaugą. Nors rašte ir vartojamas žodžių junginys „nutraukia skundo tyrimą“, tai nesuteikia pagrindo raštą prilyginti individualiam administraciniam aktui, kadangi raštas pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Atsakovo nuomone, informacinio pobūdžio rašto su tinkamo asmens skundui pateikti nurodymu negalima laikyti individualiu administraciniu aktu.

7. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo skundo tyrimo procedūra buvo užbaigta jau po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-73-502/2015, kuriame teismas konstatavo, jog skundai, pateikti asmenų, tiesiogiai nesusijusių su publikacijoje paskleista informacija, nepriklauso Inspektoriaus kompetencijai, priėmimo, ir atsakovas privalėjo juo vadovautis. Be to, trijų mėnesių termino praleidimas nėra pagrindas naikinti Inspektoriaus priimtą sprendimą.

8. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Inspektorius, teikdamas informacinio pobūdžio raštą, neaprašė visų atliktų veiksmų ir nenurodė, jog kreipėsi į viešosios informacijos rengėją (skleidėją) paaiškinimų ir juos gavo. Minėti veiksmai, atlikti iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktualios praktikos suformavimo.

9. Atsakovas nurodė, kas skundžiamoje publikacijoje kalbama apie Druskininkų savivaldybę, kaip atskirą administracinį vienetą, o pareiškėjas publikacijoje neminimas, taigi tokia informacija nėra niekaip susijusi su pareiškėjo, t. y. savivaldybės vykdomosios institucijos, teisėmis ir interesais.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos skundą, panaikino Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2015 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (SK-141/2014)S-324 ir įpareigojo išnagrinėti Druskininkų savivaldybės administracijos pateiktą skundą iš naujo.

11. Įvertinęs Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (toliau – ir VIĮ) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) nuostatas, teismas sprendė, jog atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, kad Druskininkų savivaldybės administracija nėra tinkamas subjektas, galintis kreiptis dėl ginčo publikacijos. Teismas nurodė, kad tiek publikacijos pavadinimo sakinio konstrukcija, tiek pati publikacija patvirtina, kad kalbama ne tik apie Druskininkus, kaip administracinį vienetą, bet ir apie šio miesto vadovus, taigi atsakovas nepagrįstai informavo pareiškėją apie tai, kad jis nėra tinkamas subjektas.

12. Išanalizavęs skundžiamo dokumento turinį, teismas nustatė, kad skundžiamas dokumentas iš esmės yra prilyginamas sprendimui, kadangi jį priėmė viešojo administravimo subjektas, be to, skundžiamas dokumentas, nors ir yra vadinamas raštu, savo turiniu iš esmės atitinka Inspektoriaus priimamus sprendimus (buvo nuspręsta nutraukti administracinį tyrimą), be to, raštas turi būtinus rekvizitus: Tarnybos antspaudą, Inspektoriaus parašą.

III. 13. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Nei Teismas sprendime, nei pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nenurodė, kokias teisines pasekmes skundžiamas informacinio pobūdžio raštas, kuriame yra nurodoma, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas skundui pateikti, sukėlė pareiškėjui. Inspektoriaus manymu, pareiškėjui skundžiamas raštas nesukėlė jokių teisinių pasekmių.

13.2. Teismas neteisingai ir nepagrįstai konstatavo, kad teiginyje „Didelė dalis Lietuvos pamatytų, kokie žmonės valdo Druskininkus, t. y. separatistinį Lietuvos regioną, besivadovaujantį savo taisyklėmis ir principais“ paskleistos informacijos į Inspektorių galėjo kreiptis pareiškėjas, kadangi tiek sakinio konstrukcija, tiek pati publikacija patvirtina, kad kalbama ne tik apie Druskininkus, kaip administracinį vienetą, bet ir apie šio miesto vadovus.

13.3. Savivaldybė ir savivaldybės administracija yra du skirtingi juridiniai asmenys, tačiau savivaldybės administracija yra kontroliuojama ir iš esmės yra priklausoma nuo savivaldybės, kuri, kaip valstybės teritorijos administracinis vienetas, įgyvendina administracinio vieneto nuolatinių gyventojų savivaldos teisę per išrinktą savivaldybės tarybą. Miesto vadovu pagrįstai galėtų būti laikoma tik administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinkta savivaldybės taryba, bet ne savivaldybės administracija, kuri iš esmės atlieka tik vykdomosios valdžios funkcijas, savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina, taigi niekaip negalėtų ir neturėtų būti laikoma valdžia. Savivaldybės taryba yra valdžia, apie kurią kalbama pareiškėjo skundžiamame teiginyje. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-73-502/2015 suformuotą praktiką, Tarnyba nagrinėja skundus tik tų asmenų, su kurių teisėmis ir interesais yra siejama viešai paskelbta informacija.

14. Pareiškėjas Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Publikacijoje paskleista informacija tiek apie Druskininkus, kaip apie administracinį vienetą, tiek apie šio miesto vadovus. Inspektoriaus pozicija, kad į Inspektorių dėl publikacijoje paskleistos informacijos galėjo kreiptis tik Druskininkų miesto vadovai, bet ne Druskininkų savivaldybės administracija, yra visiškai nesuprantama, nelogiška ir neparemta jokia teisės norma, nepagrįstai siaurinanti Druskininkų savivaldybės administracijos teises.

14.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiamas raštas yra sprendimas, o ne informacinio pobūdžio raštas. Inspektorius užkirto galimybę Druskininkų savivaldybės administracijai savo teises ir teisėtus interesus ginti teisės aktuose nustatytais būdais. Teisės aktuose nustatytų galimybių ginti savo teises ir teisėtus interesus susiaurinimas neabejotinai yra skundžiamo sprendimo, kurį Inspektorius priėmė Druskininkų savivaldybės administracijos atžvilgiu, teisinė pasekmė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje narinėjamas ginčas dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2015 m. birželio 19 d. rašto Nr. SK-(141/2014) S-324, kuriame atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą pripažinus, kad jį pateikė netinkamas subjektas, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Žurnalistų etikos inspektoriaus 2015 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (SK-141/2014)S-324 ir įpareigojo Tarnybą išnagrinėti Druskininkų savivaldybės administracijos pateiktą skundą iš naujo.

17. Apeliantas Tarnyba savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad skundžiamas sprendimas nesukėlė pareiškėjui taisinių pasekmių, ir kad pareiškėjas negalėjo kreiptis į pareiškėją dėl ginčo publikacijos, nes publikacijoje paskelbta informacija nėra susijusi su Druskininkų savivaldybės administracija, o nagrinėti tiesiogiai nesusijusio asmens skundą nepriklauso Inspektoriaus kompetencijai.

18. Byloje nustatyta, kad Savivaldybės administracija 2014 m. rugsėjo 18 d. skundu kreipėsi į Tarnybą, prašydama ištirti ginčo publikacijos turinį (b. l. 16–17). Savaitraštyje „Druskonis“ paskelbtoje publikacijoje „Gera žinia – propagandos Druskininkuose bus daugiau“, be kita ko, nurodyta, kad „ <...> Didelė dalis Lietuvos pamatytų, kokie žmonės valdo Druskininkus, t. y. separatistinį Lietuvos regioną, besivadovaujantį savo taisyklėmis ir principais“ ir „Druskininkų valdžia gyvena lyg Luhansko ar Donetsko separatistiniai regionai, t. y. pagal savo sukurtas taisykles“ (b. l. 7). Taigi iš publikacijos turinio matyti, kad joje pateikti teiginiai, susiję su Druskininkų savivaldybe, kaip administraciniu vienetu, ir su Druskininkų valdžia.

19. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 19 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 50 straipsnio 6 dalyje numatyta, šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais Inspektorius nagrinėja tik tų asmenų, kurių teisės visuomenės informavimo priemonėse yra pažeistos, arba jų atstovų pagal įstatymą, taip pat šių asmenų atstovų pagal pavedimą skundus (pareiškimus).

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalimi, savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Lietuvos Respublikos konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas. VSĮ 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldos institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas (1 p.); savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas (2 p.). Savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai). Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administracijos įgaliojimai nėra susiję su savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga. Savivaldybės administracija turi herbinį antspaudą ir sąskaitų bankuose (VSĮ 30 str. 1 d.).

21. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad savivaldybės administracija – viena iš institucijų, per kurias įgyvendinama savivaldos teisė. Kaip minėta, ginčo publikacijoje buvo minima Druskininkų valdžia, nekonkretizuojant savivaldybės institucijų, nenurodant, ar kalbama apie atstovaujamąją, ar apie vykdomąją valdžią. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, publikacijoje paskelbta informacija susijusi su Druskininkų savivaldybės administracija. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepagrįstai sprendė, jog Druskininkų savivaldybės administracija, t. y. viena iš savivaldybės institucijų ir įstaigų, įgyvendinančių vietos savivaldos teisę, nėra tinkamas subjektas, galintis kreiptis dėl ginčo publikacijos.

22. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, apeliavo į VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą Inspektoriaus funkciją vertinti, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad minėta Inspektoriaus funkcija nėra siejama su VIĮ 50 straipsnio 6 dalyje numatytu subjektų, kurie gali kreiptis į Inspektorių, sąrašu. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-73-502/2015, kuria rėmėsi atsakovas, laikėsi pozicijos, kad Inspektoriaus funkcija vertinti, kaip informuojant visuomenę laikomasi visuomenės informavimo principų, yra Inspektoriaus ir teisė, ir pareiga, tačiau nagrinėjamu atveju Inspektorius jos neįgyvendino.

23. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad skundžiamas sprendimas sukuria teisines pasekmės pareiškėjui. Akivaizdu, kad atsisakius nagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą, skundžiamu sprendimu buvo atimta galimybė jam savo teises ir teisėtus interesus ginti teisės aktuose nustatytais būdais.

24. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ir (ar) naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmestinas ir ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė