eac60796-9039-496c-9360-e9f67e94ee2b · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja B

                                                                                  Nuorašas

Pranešėjas

E. Mockevičius                                         Civilinė

byla Nr. 2A-122-368/2011

TeisėjasÂ

E. Dambrauskienė                                     Proceso Nr. 2-07-3-05477-2009-6

Procesinio sprendimo kategorija 52, 121.18.

 (S)

                                                                                  Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 3 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo  Civilinių bylų  skyriaus  teisėjų  kolegija,  susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus, kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės,

sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,

dalyvaujant ieškovo ir advokatui Gintarui Žičkui, atsakovo atstovui M. B.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Verslo gamyba“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010

m. spalio 29 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Verslo

gamyba“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų

V. N., dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas V. B. ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas

priteisti iš atsakovo UAB „Verslo gamyba“ 13 112 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo

priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį iÅ¡ L. J. nusipirko automobilį „Audi A8“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau nespėjo minėto automobilio įregistruoti VÄ® „Regitra“ savo vardu. 2007-09-07 jis atvarė šį automobilį į servisÄ , adresu: (duomenys neskelbtini), kur darbininku dirbo ieÅ¡kovo pažįstamas S. P.. Pažymėjo, kad dėl automobilio remonto susitarė su V. N., jam paliko automobilio raktelius ir perdavė pinigus – 1500,00 Lt avansÄ už detales. Atkreipė dėmesį į tai, kad jam paliekant automobilį autoservise nebuvo suraÅ¡yti jokie dokumentai. Su V. N. žodžiu buvo aptarta, koks

remontas bus atliekamas. Pažymi, kad būdamas komandiruotėje jis iš S. P. gavo žinutę, kad automobilis autoįvykio metu buvo

sugadintas. Kaip teigė pats ieškovas, automobilį jis paliko remontuoti autoservise, o ne asmeniškai V. N., nes V.

N. dirbo priėmėju. P. V. N. automobilį ir jo raktelius, ieškovas nedavė leidimo V. N. važinėti automobiliu ir automobilio dokumentų jam nepaliko.

Atsakovas UAB „Verslo gamyba“ su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodo, kad sutartis tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo pasiraÅ¡yta nebuvo. Pažymi, kad susitarimas dėl automobilio remonto buvo sudarytas tarp draugų, kurie nori pasipelnyti iÅ¡ atsakovo. Darbdaviui V. N. nurodė, kad automobilį nusipirko sau. Atsakovo teigimu, nebuvo atliekama jokių ieÅ¡kovo automobilio remonto darbų, nebuvo užpildytas užsakymo lapas, nebuvo suraÅ¡ytas pinigų priėmimo kvitas. Pažymi, kad pinigų priėmimo kvitÄ , patvirtinantį, kad buvo sumokėti pinigai, privalėjo iÅ¡raÅ¡yti buhalterė arba Z. K.. Atkreipia dėmesį į tai, kad V. N. pats mokėjo tvarkyti ir remontuoti automobilius, turėjo garaÅ¾Ä , kur remontavo automobilius. Bendrovės servise, adresu: (duomenys neskelbtini), V. N. remonto darbų niekuomet neatlikdavo. Atsakovas nurodo, kad V. N. buvo nesÄ Å¾iningas darbuotojas, buvo nustatyta jo sukčiavimo atvejų, todėl 2007-10-17 su juo buvo nutraukta darbo sutartis. Atsakovas pažymi, kad prie serviso patalpų buvo mėlynos spalvos ženklas, kuriame buvo nurodyta, kad tai yra servisas, nurodyti telefonų numeriai ir atliekamų darbų sÄ raÅ¡as. Paliktų remontui automobilių raktai buvo laikomi Z. K. žinioje esančioje metalinėje spintelėje. Dienos metu raktus gali imti įmonės darbuotojai, todėl, atsakovo vertinimu, V. N. turėjo galimybę patekti į serviso patalpas ne darbo metu, kadangi buvo serviso vadovas.

Å iaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 12 500 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 12 500 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2007-11-16 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 3543,36 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. Likusioje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. IÅ¡ atsakovo valstybei priteisė 101,43 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. GrÄ Å¾ino atsakovui 50 Lt, sumokėtus pagal Å iaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-12 nutartį į teismo depozitinę sÄ skaitÄ už prekinę-techninę ekspertizę. Nurodė, kad vartojimo rangos teisiniai santykiai dėl ieÅ¡kovui priklausančio automobilio remonto susiklostė tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo. Minėta sutartis sudaryta žodinės formos, ir tai neprieÅ¡tarauja įstatymo reikalavimams. Pažymėjo, kad suraÅ¡yti ir iÅ¡duoti automobilio priėmimo remontui ir pinigų sumokėjimÄ patvirtinančius

dokumentus buvo atsakovo darbuotojų – V. N., Z. K. pareiga. Teismo vertinimu, atsakovas nesiėmė priemonių

perduotam pagal rangos sutartį daiktui išsaugoti ir ieškovas dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo patyrė 11 000 Lt nuostolių.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Verslo gamyba“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Savo praÅ¡ymÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Nurodo, kad automobilis nėra įregistruotas VĮ „Regitra“, ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl automobilio teisėto valdymo.

2. Atkreipia dėmesį į tai, kad V. N. automobilį paėmė remontuoti asmeniškai, neveikdamas atsakovo naudai.

3. Pažymi, kad įvykio metu automobilis nepriklausė ieškovui, todėl byla teisminga pagal atsakovo buveinę.

4. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

5. Teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad vartojimo rangos sutarčiai nėra privaloma rašytinė forma.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas V. B. praÅ¡o atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ ir palikti nepakeistÄ Å iaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimÄ , taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodomi Å¡ie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:

1. Nurodo, kad L. J. buvo paskutinis VĮ „Regitra“ transporto priemonės valdytojas, tačiau jos savininku pagal 2007-08-28 pirkimo-pardavimo sutartį buvo ieškovas V. B..

2. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo atsakomybė ieškovui kyla ne iš delikto, o iš sutarties.

3. Pažymi, kad šalių sudaryta vartojimo rangos sutartis bei avanso sumokėjimas nebuvo įforminti raštu ne dėl ieškovo kaltės.

4. Ieškovo vertinimu, civilinėje byloje ir baudžiamojoje byloje nustatinėtinos ir įrodinėtinos aplinkybės gali nesutapti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalykÄ yra rangos, t. y. sutartis sudaryta pagaminti arba perduoti tam tikrÄ darbo rezultatÄ arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 str. 1 d.), ir kartu pagal sutarties Å¡alių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi bÅ«tina konstatuoti Å¡ių požymių visetÄ : a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatÄ Ä¯sigyja savo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklÄ . Specialiu vartojimo rangos santykių reglamentavimu siekiama kompensuoti užsakovo (vartotojo), kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, padėties nelygiavertiÅ¡kumÄ objektyviai verslo srityje pranaÅ¡esnio rangovo (verslininko) atžvilgiu.

           Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo argumentus dėl automobilio registracijos VĮ „Regitra“, automobilio teisėto valdymo ir bylos teismingumo. Registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4. 47 str. 1 p., 6. 305 str. 1 d.). O automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Dėl to netaikytina CK 1. 75 str. 2 d. nuostata, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. A. V., bylos Nr. 3K-3-448/2010).

Asmenys, sudarę automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, kartu ar atskirai privalo kreiptis į viešųjų duomenų registrÄ dėl automobilio duomenų keitimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad, tokių duomenų nustatytais terminais nepakeitus, Å¡alių sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo negalės bÅ«ti laikoma automobilio savininko pasikeitimo faktÄ patvirtinančiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,, Airidvika“ v. D. M. ir G. V., bylos Nr. 3K-3-495/2010).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad V. N. automobilį paėmė remontuoti asmeniÅ¡kai, neveikdamas atsakovo interesais. PrieÅ¡ingai, nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad vartojimo rangos teisiniai santykiai dėl ieÅ¡kovui priklausančio automobilio remonto susiklostė tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir pažymi, kad byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas atvarė jam priklausantį automobilį remontuoti į atsakovui priklausančio serviso patalpas, prie kurių yra iÅ¡kaba, kad patalpose yra servisas, nurodyti telefonai ir atliekamų darbų sÄ raÅ¡as. Be to,  ieÅ¡kovas suderino remonto darbus su atsakovo atstovu, sumokėjo avansÄ ir paliko automobilį serviso patalpose. Esant minėtom aplinkybėms ir apeliantui nepagrindžius savo teiginių, teisėjų kolegija atmeta apelianto

motyvus, kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad

įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad rangovas atsako už perduoto turto sužalojimÄ esant bet kuriai jo kaltės formai – tyčiai ar neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje B. J. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-515/2004).

Teisėjų kolegija atmeta, – kaip nepagrįstus apelianto skundo argumentus dėl vartojimo rangos sutarties formos. Priešingai, nei teigia apeliantas, ginčo šalių sudaryta žodinė sutartis neprieštarauja galiojantiems įstatymams. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje

P. O. v. UAB „Automobilis“., bylos Nr. 3K-3-587/2007).

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su

apelianto skundo motyvais dėl įrodymų vertinimo ir pažymi, kad CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo

įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu remdamasis byloje esančiais įrodymais, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ

reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik

įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl

tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių

įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis,

priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti

įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo esmę, bylos duomenis, skundžiamÄ procesinių sprendimÄ turinį bei apelianto teiginių pagrindimÄ apeliaciniame skunde, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo nurodytus apeliacinio skundo teiginius pripažinti pagrįstais.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Atmetus apeliacinį skundÄ , vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi

iÅ¡laidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovui 1 815 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Â

Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, apeliacinio skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant Å¡ioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

n u t a r i a :

Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ apelianto UAB „Verslo gamyba“ (įmonės kodas 300062859) 1 815 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiolika litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) naudai.

Kolegijos

pirmininkas                                                                                Egidijus

Mockevičius

                                                                                                     Â

Teisėjai                                                                                                       RasaÂ

BartaÅ¡ienė                                                                Â

   Â

                                                                     Â

                                       Regina Agota Gutauskienė Â

Â

                                                                  Â

Nuorašas tikras:

Teisėjas Egidijus Mockevičius