2024-05-29 Nr. AB-8783-3-61-3-06753-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-902-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06753-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nemokumo valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nemokumo valdymas“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nemokumo valdymas“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2023 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. V4-45 (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria konstatuotas UAB „Nemokumo valdymas“ pažeidimas; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Tarnyba, remdamasi 2023 m. gegužės 8 d. išvadoje „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Nemokumo valdymas“ neplaninio veiklos patikrinimo“ Nr. D4-1282 (toliau – ir Išvada) nurodytais argumentais, priėmė Įsakymą, kuriuo konstatavo pažeidimą ir nusprendė neskirti bendrovei poveikio priemonių. Išvadoje nurodyta, kad bendrovė, administruodama BUAB „Magum“ (toliau – ir Įmonė) bankroto procesą, pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 86 straipsnio 2 dalį, kadangi UAB „Nemokumo valdymas“ (toliau – ir Administratorius), vykdydamas Įmonės turto (UAB „Financial Figures“ reikalavimo teisių (toliau – ir Reikalavimo teisės 1) ir V. P. reikalavimo teisių (toliau – ir Reikalavimo teisės 2)) pardavimą, nesilaikė Įmonės kreditorių susirinkimo patvirtintos šio turto pardavimo tvarkos, t. y. atliko kreditorių susirinkimo nenumatytus, perteklinius veiksmus, jais viršydamas Administratoriui suteiktus įgaliojimus; baigęs pasiūlymų dėl Įmonės turto įsigijimo rinkimo procedūras ir išrinkęs laimėtojus bei, kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų pagrindu, nuo 2022 m. gruodžio 1 d. turėdamas galimybę su jais sudaryti turto – reikalavimo teisių – perleidimo sutartis, ėmėsi savarankiškų veiksmų ir pateikė potencialiems Įmonės turto pirkėjams prašymus atlikti reikšmingus veiksmus – pervesti Įmonei pateiktų pasiūlymų pirkti Įmonės turtą sumas neįsipareigojant sudaryti turto – reikalavimo teisių – perleidimo sutarčių.

2.2. Priešingai nei nurodyta Išvadoje, Administratorius nėra viešosios teisės ar viešojo administravimo subjektas, jo veiklą aiškiai nustato civilinius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, dėl to elgesio modelis, kurį pritaikė Tarnyba, neatitinka Administratoriaus statuso, nustatyto įstatymu. Vien tai, kad administravimo veikla yra licencijuojama ir tokia veikla yra prižiūrima valstybės institucijos, nesąlygoja, kad Administratorius yra viešosios teisės subjektas, o juolab to nereglamentuoja ir specialusis įstatymas – JANĮ. Nei teisinis reglamentavimas, nei teismų praktika nelaiko nemokumo administratoriaus viešosios teisės subjektu.

2.3. Kaip matyti iš Išvados, pažeidimas konstatuotas už tai, kad Administratorius siekė įsitikinti pateiktų pasiūlymų įsigyti reikalavimo teises realumu, prašydamas įmokėti į bankrutavusios įmonės sąskaitą pasiūlymuose už reikalavimo teises nurodytą kainą, nors tokia sąlyga nebuvo nustatyta BUAB „Magum“ kreditorių susirinkimo nustatytoje reikalavimo teisių realizavimo tvarkoje.

2.4. Nors Išvadoje yra pateikta detali faktinė aplinkybių seka, rodanti, kad susiklostė neeilinė situacija BUAB „Magum“ bankroto procese realizuojant reikalavimo teises, dėl to Administratorius privalėjo imtis papildomų saugumo priemonių, kad būtų nustatyti realūs BUAB „Magum“ turimų reikalavimo teisių pirkėjai ir Administratorius, maksimaliai saugodamas bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus, savo veiksmais (neveikimu) nesukeltų žalos. Hipotetiškai, jei visgi UAB „Rekovera“ ir UAB „Realm juridical“ nebūtų savo mokėjimais pagrindę reikalavimo teisių įsigijimo realumo, ar tokiu atveju, Administratorius neturėtų pareigos (būtų buvę protinga) sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutarčių su skundą Tarnybai pateikusiu UAB „Vilniaus miesto mokslo ir inovacijų centras“, kurio pasiūlytos kainos atitiko kreditorių susirinkimo nustatytą kainą, tačiau pasiūlymai pateikti, praleidus terminą. Juk kreditorių susirinkimo patvirtinta reikalavimo teisių pardavimo tvarka irgi nenumatė atvejo, ką daryti, jei pasiūlymus pateikę asmenys nesumokės pasiūlytos kainos, jei pasiūlymus pateikę asmenys galiausiai nesudarys su BUAB „Magum“ reikalavimo teisių perleidimo sutarčių arba jei pasiūlymai bus pateikti praleidus pasiūlymų rinkimo terminą. Tokiu atveju kreditorių susirinkimo patvirtintai tvarkai nenumatant visų galimų situacijų sprendimų, tokius sprendimus turi priimti nemokumo administratorius, nes tą sąlygoja jo teisinis statusas, įtvirtintas JANĮ 56 straipsnyje.

2.5. Taip kaip teisės aktai nenumato visų galinčių kilti situacijų ir / ar problemų, taip ir kreditorių susirinkimo nustatytoje Įmonės turto pardavimo tvarkoje neįmanoma numatyti visų galinčių pardavimo procese kilti problemų ar situacijų, dėl to įstatymo leidėjas ir aiškiai apibrėžė nemokumo administratoriaus statusą, kuris leistų nemokumo administratoriui bankroto procese veikti pagal bendruosius teisės principus ir / ar elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (bonus pater familias), kuris suponuoja atidumo ir rūpestingumo pareigos vykdymą taip, kaip elgtųsi atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį. Tuo atveju, jei Administratorius nebūtų elgęsis pagal bonus pater familias principą ir neįsitikęs pateiktų pasiūlymų realumu, Administratorius galėjo atmesti aukštesnius kainos pasiūlymus, kuriuos pateikė Tarnybai skundą pateikęs asmuo, ir tokiu būdu galėjo padaryti bankrutavusiai įmonei žalą, lygią pavėluotai pateiktų pasiūlymų sumai.

2.6. Administratoriaus veiksmai net nebuvo žalingi ir / ar neteisėti, priešingai, jie buvo nukreipti į veikimą bankrutavusios įmonės interesais, ką pagrindžia taikos sutarties, sudarytos su UAB „Realm juridical“, turinys, iš kurio matyti, kad reikalavimo teisės į UAB „Financial figures“ kaina buvo pakeista iš 35 000,00 Eur į 43 100,00 Eur dydžio sumą, kas rodo, kad Administratoriaus atidus ir rūpestingas elgesys ne tik nesukėlė neigiamų pasekmių, bet ir buvo finansiškai naudingas bankrutavusiai įmonei.

2.7. Tarnyba be teisinio ir faktinio pagrindo konstatavo Administratoriaus veikimą, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, nors nemokumo administratorius nėra viešosios teisės subjektas, jo veiklą reglamentuojant civilinės teisės normoms, ir esant JANĮ aiškiai apibrėžtam jo statusui. Administratorius negali viršyti savo įgaliojimų, kuomet imasi visų teisėtų priemonių maksimaliai apsaugoti bankrutavusios įmonės interesus ir siekti iš turto realizavimo aukščiausios galimos kainos ar išvengti papildomų teisinių ginčų, t. y. teisės aktų ribose įgyvendina jam nustatytas teises ir pareigas.

2.8. Tarnyba pati nurodė, kad minėti veiksmai nesukėlė žalos, o buvo atsargus Administratoriaus veiksmas įvertinti pateiktų pasiūlymų realumą, juolab, kad asmenys, kurių pasiūlymai jau buvo akceptuoti, tokiam Administratoriaus veiksmui neprieštaravo ir atliko atitinkamus mokėjimus, kurie buvo įskaityti į galutinę reikalavimo teisių perleidimo kainą.

2.9. Be to, Išvada konstatuotas pažeidimas rodo, kad Tarnyba nevertino ir rizikos, kas būtų tuo atveju, jei pareiškėjas būtų pasiūlęs keliasdešimt kartų didesnę kainą, nors pasiūlymai dėl turto įsigijimo jau būtų nepriimami, o tokiu atveju, Administratoriaus neapdairūs veiksmai ar neveikimas galėjo sukelti didelę žalą Įmonei. Dėl to tiek vadovaujantis JANĮ 56 straipsnio 2 dalimi, tiek bendraisiais teisės principais, tiek logika nemokumo administratorius turi teisę imtis tam tikrų veiksmų, nors ir nenumatytų kreditorių patvirtintoje tvarkoje, siekdamas įsitikinti pateiktų pasiūlymų realumu, užtikrinant asmenų pateikusių pasiūlymus lygiateisiškumą.

2.10. Nagrinėjamu atveju Tarnybai konstatavus pažeidimą Administratoriui sukuriama neužtikrintumo padėtis dėl savo atliktų bei ateityje atliktinų veiksmų nemokumo procesuose bei kelia abejones Tarnybos objektyvumu šiame patikrinimo procese.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Bankroto teisės normos, susijusios su administratoriaus veikla, yra viešosios teisės normos, nors ir susijusios su privačių juridinių asmenų veiklos reguliavimu, ir tinkamas bankroto procesas yra ne tik privatusis interesas, bet ir viešasis interesas. JANĮ įtvirtina paskirto nemokumo administratoriaus funkcijas ir teises bankroto proceso metu, taip pat nemokumo administratoriaus pareigas iškėlus bankroto bylą (JANĮ 59 ir 66 str.). JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas, tačiau tai nereiškia, kad nemokumo administratoriaus vaidmuo ir įgaliojimai bankroto proceso metu yra tapatūs juridinio asmens valdymo organų vaidmeniui ir įgaliojimams, kai privatus juridinis asmuo įprastai vykdo savo veiklą, t. y. neturi bankrutuojančio ar likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens statuso. Paskirtam nemokumo administratoriui bankroto proceso metu yra suteikti įgaliojimai valdyti, naudoti kito asmens turtą ir juo disponuoti, tačiau šie įgaliojimai įgyvendinami JANĮ nustatyta tvarka (JANĮ 66 str. 1 d. 2 p.).

4.2. Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad buvo išrinkti reikalavimo teisių pirkėjai, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo nebuvo galima sudaryti šių reikalavimo teisių perleidimo sutarčių ir atitinkamu laikotarpiu ne pagal kreditorių susirinkimo nustatytą tvarką (terminus) buvo gautas pasiūlymas įsigyti Reikalavimo teises 1 ir Reikalavimo teises 2 už didesnes kainas. Nepriklausomai nuo to, kad tokios ar panašios situacijos sprendimo JANĮ nereglamentuoja (nedetalizuoja), tačiau JANĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą.

4.3. Pareiškėjo veiksmai laikytini pertekliniais, jais iš esmės buvo viršyti jam suteikti įgaliojimai, kadangi, pareiškėjas buvo baigęs pasiūlymų rinkimo procedūras ir buvo išrinkęs laimėtojus bei, kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų pagrindu, nuo 2022 m. gruodžio 1 d. turėjo galimybę su jais sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutartis, tačiau ėmėsi savarankiškų veiksmų ir pateikė potencialiems BUAB „Magum“ turto pirkėjams prašymus atlikti reikšmingus veiksmus – pervesti Įmonei pateiktų pasiūlymų pirkti Įmonės turtą sumas neįsipareigojant sudaryti turto – reikalavimo teisių – perleidimo sutarčių, nors to nenumatė kreditorių susirinkimas.

4.4. Pareiškėjas pažeidė JANĮ 86 straipsnio 2 dalis, nes vykdydamas Įmonės turto (Reikalavimo teisių 1 ir Reikalavimo teisių 2) pardavimą, nesilaikė Įmonės kreditorių susirinkimo patvirtintos šio turto pardavimo tvarkos.

4.5. Parduodant turtą privaloma vadovautis JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintais didžiausios kainos principu (reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą (2 punktas) ir turto apyvartos greičio principu (reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas (3 punktas). Esamu atveju, Įmonės kreditoriai patvirtino pasiūlymų dėl Įmonės turto įsigijimo rinkimo laikotarpius ir bendrą taisyklę, kad turtas parduodamas už didžiausią pasiūlytą kainą, todėl galimybės pasiūlyti didesnę kainą sudarymas – operatyvus visų potencialių pirkėjų, pateikusių savo pasiūlymus, informavimas apie didžiausią pasiūlytą kainą ir pasiūlymas iki paskutinės pasiūlymų rinkimo dienos pabaigos pateikti pagerintus pasiūlymus – atitinka minėtų principų reikalavimus ir kreditorių susirinkimo nustatytą tvarką (pasiūlymai renkami kreditorių nustatytu laikotarpiu; nugalėtoju išrenkamas didžiausią kainą pasiūlęs asmuo).

4.6. Įsakymas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, t. y. skundžiamas Įsakymas pareiškėjui nenustato nei tam tikrų teisių nei tam tikrų pareigų, todėl nepriskirtinas nagrinėti administraciniams teismams.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Nemokumo valdymas“ skundą atmetė.

6. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad:

6.1. 2022 m. gruodžio 9 d. Tarnyba gavo UAB „Vilniaus mokslo ir inovacijų centras“ (toliau – ir Centras, Pareiškėjas) skundą (toliau – ir Skundas). Centras Skunde nurodė, kad Administratorius netinkamai vykdė Įmonės bankroto procedūras.

6.2. Administratorius 2023 m. vasario 3 d. pateikė Tarnybai paaiškinimus. Tarnyba 2023 m. balandžio 13 d. gavo Administratoriaus papildomus paaiškinimus ir dokumentus. 2023 m. balandžio 21 d. išvados projektas Nr. D4-1131 (toliau – ir Išvados projektas) pateiktas Tarnybos direktoriui. Administratorius 2023 m. balandžio 24 d. el. paštu buvo supažindintas su Išvados projektu. Tarnyba 2023 m. gegužės 2 d. gavo Administratorius nuomonę dėl Išvados projekto (toliau – ir Nuomonė).

6.3. Tarnyba, įvertinusi surinktą medžiagą, priėmė Išvadą, kurioje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pažeistas JANĮ 86 straipsnio 2 dalis, kadangi Administratorius, vykdydamas Įmonės turto (Reikalavimo teisių 1 ir Reikalavimo teisių 2) pardavimą, nesilaikė Įmonės kreditorių susirinkimo patvirtintos šio turto pardavimo tvarkos, t. y. atliko kreditorių susirinkimo nenumatytus, perteklinius veiksmus, jais viršydamas Administratoriui suteiktus įgaliojimus: baigęs pasiūlymų dėl Įmonės turto įsigijimo rinkimo procedūras ir išrinkęs laimėtojus bei, kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų pagrindu, nuo 2022 m. gruodžio 1 d. turėdamas galimybę su jais sudaryti turto – reikalavimo teisių – perleidimo sutartis, ėmėsi savarankiškų veiksmų ir pateikė potencialiems Įmonės turto pirkėjams prašymus atlikti reikšmingus veiksmus – pervesti Įmonei pateiktų pasiūlymų pirkti Įmonės turtą sumas neįsipareigojant sudaryti turto – reikalavimo teisių – perleidimo sutarčių.

6.4. Tarnybos direktorius, įvertinęs Išvadoje nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, Administratoriaus Nuomonę, atsižvelgdamas į tai, kad Administratorius, administruodamas BUAB „Magum“ bankroto procesą, pažeidė JANĮ 86 straipsnio 2 dalį, taip pat įvertinęs, kad šis pažeidimas laikomas nežymiu, kad šį pažeidimą lėmė bent iš dalies jį pateisinti galinčios priežastys, kad nėra atsakingų asmenų – Administratoriaus ir jo darbuotojos nemokumo administratorės A. B. – atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kad yra viena nemokumo administratorės A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, 2023 m. gegužės 16 d. Įsakymu nusprendė už nurodytą pažeidimą atsakingiems asmenims poveikio priemonių netaikyti.

7. Teismas priėjo prie išvados, kad iš byloje pateiktos patikrinimo metu surinktos medžiagos matyti, kad Administratorius iki 2022 m. gruodžio 5 d. laikėsi Įmonės 2022 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo patvirtintos Reikalavimo teisių 1 ir Reikalavimo teisių 2 pardavimo tvarkos. Reikalavimo teisės buvo pardavinėjamos kreditorių susirinkimo nustatytais etapais, terminais, taip pat kreditorių susirinkimo nustatytomis kainomis, apie Reikalavimo teisių 1 ir Reikalavimo teisių 2 pardavimą buvo skelbiama viešai, aiškiai pateikiant informaciją apie kainas ir pasiūlymų rinkimo laikotarpius ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (Administratorius vykdė kreditorių susirinkimo sprendimus, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu nesudarė minėtų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių). Teismas konstatavo, kad patikrinimo metu nenustatyta, kad Administratorius kuriam nors iš potencialių pirkėjų būtų sudaręs palankesnes ar apskritai kitokias Reikalavimo teisių 1 ir Reikalavimo teisių 2 įsigijimo sąlygas. Teismas sprendė, kad šių reikalavimo teisių pardavimo laimėtojais pagrįstai buvo išrinkti asmenys, kurie savo pasiūlymus pateikė kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka (terminais) ir kurių pasiūlymai buvo geriausi (pasiūlyta didžiausia kaina).

8. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Centro pasiūlymai dėl Reikalavimo teisių 1 ir Reikalavimo teisių 2 įsigijimo didesnėmis kainomis, nei pasiūlytos UAB „Realm juridical“ ir UAB „Rekovera“, buvo pateikti pasibaigus pasiūlymų rinkimo laikotarpiui. Taip pat teismas nustatė, kad Įmonės turtas dėl Reikalavimo teisių 1 ir Reikalavimo teisių 2 jos kreditorių daugumos sprendimu, kuris 2022 m. spalio 3 d. Vilniaus apygardos teismo ir 2022 m. gruodžio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, buvo pardavinėjamas ne iš varžytynių (kai didžiausia pasiūlyta kaina matoma viešai ir visi potencialūs pirkėjai turi teisę varžytis dėl turto įsigijimo gerindami pasiūlymus), o laisvo pardavimo būdu, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka ir kainomis.

9. Teismas vertino, kad byloje pateikta medžiaga leidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad buvo išrinkti reikalavimo teisių pirkėjai, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, nebuvo galima sudaryti šių reikalavimo teisių perleidimo sutarčių ir atitinkamu laikotarpiu ne pagal kreditorių susirinkimo nustatytą tvarką (terminus) buvo gautas pasiūlymas įsigyti Reikalavimo teises 1 ir Reikalavimo teises 2 už didesnes kainas. Nors teismas sutiko su pareiškėju, kad tokios ar panašios situacijos sprendimo JANĮ nereglamentuoja (nedetalizuoja), tačiau vertino, kad JANĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Teismas konstatavo, kad Administratoriaus veiksmai laikytini pertekliniais, jais iš esmės buvo viršyti Administratoriui suteikti įgaliojimai, kadangi Administratorius buvo baigęs pasiūlymų rinkimo procedūras ir buvo išrinkęs laimėtojus bei, kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų pagrindu, nuo 2022 m. gruodžio 1 d. turėjo galimybę su jais sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutartis, tačiau ėmėsi savarankiškų veiksmų ir pateikė potencialiems Įmonės turto pirkėjams prašymus atlikti reikšmingus veiksmus – pervesti Įmonei pateiktų pasiūlymų pirkti Įmonės turtą sumas neįsipareigojant sudaryti turto – reikalavimo teisių – perleidimo sutarčių, nors to nenumatė kreditorių susirinkimas.

10. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog Administratorius, vykdydamas Įmonės turto (Reikalavimo teisių 1 ir Reikalavimo teisių 2) pardavimą, nesilaikė Įmonės kreditorių susirinkimo patvirtintos šio turto pardavimo tvarkos, t. y. atliko kreditorių susirinkimo nenumatytus, perteklinius veiksmus, jais viršydamas Administratoriui suteiktus įgaliojimus: baigęs pasiūlymų dėl Įmonės turto įsigijimo rinkimo procedūras ir išrinkęs laimėtojus bei, kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų pagrindu, nuo 2022 m. gruodžio 1 d. turėdamas galimybę su jais sudaryti turto – reikalavimo teisių – perleidimo sutartis, ėmėsi savarankiškų veiksmų ir pateikė potencialiems Įmonės turto pirkėjams prašymus atlikti reikšmingus veiksmus – pervesti Įmonei pateiktų pasiūlymų pirkti Įmonės turtą sumas neįsipareigojant sudaryti turto – reikalavimo teisių – perleidimo sutarčių.

11. Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju Tarnyba, įvertinusi Išvadą bei įgyvendindama savo diskrecijos teisę skiriant nuobaudą, atsižvelgusi, kad šis pažeidimas laikomas nežymiu, kad šį pažeidimą lėmė bent iš dalies jį pateisinti galinčios priežastys, kad nėra atsakingų asmenų – Administratoriaus ir jo darbuotojos nemokumo administratorės A. B. – atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kad yra viena nemokumo administratorės A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nusprendė už nurodytą pažeidimą atsakingiems asmenims poveikio priemonių netaikyti.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad naudojimasis diskrecija savaime nedaro Įsakymo neteisėtu ar nepagrįstu, o pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų, kad Tarnyba, įgyvendindama savo diskrecijos teisę būtų padariusi kokių aiškių aplinkybių vertinimo, teisės taikymo klaidų ar būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes atliktame neplaniniame Administratoriaus veiklos patikrinime. Teismas pažymėjo, kad vertinant Išvadą, kurį yra sudėtinė skundžiamo Įsakymo dalis, yra akivaizdu, kad Tarnybos nustatytas JANĮ 86 straipsnio 2 dalies pažeidimas yra pagrįstas ir įvertintas faktiniais duomenimis, kurie buvo surinkti patikrinimo metu.

III. 13. Pareiškėjas UAB „Nemokumo valdymas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti, kad pareiškėjas jokių pažeidimo neatliko bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai :

14.1. Priešingai nei nurodyta Išvadoje, Administratorius nėra viešosios teisės ar viešojo administravimo subjektas, jo veiklą aiškiai nustato civilinius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, dėl to elgesio modelis, kurį pritaikė Tarnyba, neatitinka Administratoriaus statuso, nustatyto įstatymu, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio pareiškėjo argumento iš viso nepasisakė, dėl to nepagrįstai konstatavo, neva pareiškėjas atliko pažeidimą ir pareiškėjo skundą nepagrįstai atmetė.

14.2. Kaip matyti iš Išvados, pažeidimas konstatuotas už tai, kad Administratorius siekė įsitikinti pateiktų pasiūlymų įsigyti reikalavimo teises realumu, prašydamas įmokėti į bankrutavusios įmonės sąskaitą pasiūlymuose už reikalavimo teises nurodytą kainą, nors tokia sąlyga nebuvo nustatyta BUAB „Magum“ kreditorių susirinkimo nustatytoje reikalavimo teisių realizavimo tvarkoje – paaiškėjus, kad abu pasiūlymai yra realūs, Administratorius būtų šaukęs kreditorių susirinkimą su siūlymais kaip būtų galima spręsti susidariusią situaciją, kad kreditoriai nepatirtų žalos.

14.3. Išvadoje yra pateikta detali faktinė aplinkybių seka, rodanti, kad susiklostė neeilinė situacija BUAB „Magum“ bankroto procese realizuojant reikalavimo teises, dėl to Administratorius privalėjo imtis papildomų saugumo priemonių, kad būtų nustatyti realūs BUAB „Magum“ turimų reikalavimo teisių pirkėjai, kadangi vieno iš pirkėjų buvo pasiūlyta daug aukštesnė kaina, ir Administratorius, maksimaliai saugodamas bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus, savo veiksmais (neveikimu) nesukeltų žalos, neįsitikinęs pateiktų pasiūlymų realumu. Kreditorių susirinkimo patvirtintai tvarkai nenumatant visų galimų situacijų sprendimų, tokius sprendimus turi priimti nemokumo administratorius, nes tą sąlygoja jo teisinis statusas, įtvirtintas JANĮ 56 straipsnyje, tačiau šio argumento pirmosios instancijos teismas iš viso nenagrinėjo. Administratoriaus veiksmai net nebuvo žalingi ir / ar neteisėti, dėl ko būtų galima pateisinti tokią pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą nemotyvuotą išvadą dėl Administratoriaus prilyginimo viešojo administravimo subjektui, priešingai, jie buvo nukreipti į veikimą bankrutavusios įmonės interesais, ką pagrindžia taikos sutarties, sudarytos su UAB „Realm juridical“ turinys, iš kurio matyti, kad reikalavimo teisės į UAB „Financial figures“ kaina buvo pakeista iš 35 000,00 Eur į 43 100,00 Eur dydžio sumą (t. y. 8 100,00 Eur suma daugiau), kas rodo, kad Administratoriaus atidus ir rūpestingas elgesys ne tik nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, bet ir buvo finansiškai naudingas bankrutavusiai įmonei ir jos kreditoriams, su kuriais Administratorių sieja pavedimo teisiniai santykiai ir kurių interesais veikia Administratorius, kaip bankrutavusios įmonės valdymo organas.

14.4. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų ir argumentų, kodėl Administratorius yra laikytinas viešosios teisės ar viešojo administravimo subjektu, kai Administratorius skunde teigė priešingai (JANĮ administratorių prilygina valdymo organui, pagal ĮBĮ įtvirtintą reglamentavimą administratorių ir įmonės kreditorius sieja pavedimo teisiniai santykiai), t. y. pareiškėjo skundo argumentų dalis liko neišnagrinėta. Pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas administratoriaus elgesio modelis kardinaliai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos patvirtina, kad privatus juridinis asmuo, turintis licenciją vykdyti juridinių asmenų nemokumo procedūras nėra viešojo administravimo subjektas ir nepapuola į viešojo administravimo subjektų sistemą. Taip, kaip teisės aktai nenumato visų galinčių kilti situacijų ir / ar problemų, taip ir kreditorių susirinkimo nustatytoje įmonės turto pardavimo tvarkoje neįmanoma numatyti visų galinčių pardavimo procese kilti problemų ar situacijų, dėl to įstatymo leidėjas ir aiškiai apibrėžė nemokumo administratoriaus statusą, kuris leistų nemokumo administratoriui bankroto procese veikti pagal bendruosius teisės principus ir / ar elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (bonus pater familias), kuris suponuoja atidumo ir rūpestingumo pareigos vykdymą taip, kaip elgtųsi atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį. Tuo atveju, jei Administratorius nebūtų elgęsis pagal bonus pater familias principą ir neįsitikinęs pateiktų pasiūlymų realumu, jis galimai būtų padaręs žalą nenutraukdamas pardavimo proceso ir ignoruodamas gautą žymiai aukštesnį pasiūlymą, arba Administratorius galėjo nutraukti pasiūlymų teikimo procesą ir šaukti naują kreditorių susirinkimą, kadangi nors ir pavėluotai, tačiau buvo gautas žymiai aukštesnis pasiūlymas – taip galimai būtų prarastas realus pirkėjas ir būtų tik užvilkintos vykdomos bankroto procedūros.

14.5. Tiek vadovaujantis JANĮ 56 straipsnio 2 dalimi, tiek bendraisiais teisės principais, tiek vadovaujantis logika, nemokumo administratorius turi teisę imtis tam tikrų veiksmų, nors ir nenumatytų kreditorių patvirtintoje tvarkoje, siekdamas įsitikinti žymios žalos įmonei ir jos kreditoriams nepadarymu ir / ar galimybe gauti naudą, taip pat įsitikinti pateiktų pasiūlymų realumu, užtikrinant asmenų pateikusių pasiūlymus lygiateisiškumą ir veikiant kaip bankrutavusio asmens valdymo organo teises ir pareigas įgyvendinančiam subjektui.

15. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

16.1. AVNT pagrįstai konstatavo JANĮ 86 straipsnio 2 dalies pažeidimą, nes pareiškėjas, vykdydamas BUAB „Magum“ turto (Reikalavimo teisių 1 ir Reikalavimo teisių 2) pardavimą, nesilaikė Įmonės kreditorių susirinkimo patvirtintos šio turto pardavimo tvarkos, t. y. atliko kreditorių susirinkimo sprendimais nenumatytus, perteklinius veiksmus, jais viršydamas pareiškėjui suteiktus įgaliojimus: baigęs pasiūlymų dėl Įmonės turto įsigijimo rinkimo procedūras ir išrinkęs laimėtojus bei, kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų pagrindu, nuo 2022 m. gruodžio 1 d. turėdama galimybę su jais sudaryti turto – reikalavimo teisių – perleidimo sutartis, ėmėsi savarankiškų veiksmų ir pateikė potencialiems Įmonės turto pirkėjams prašymus atlikti reikšmingus veiksmus – pervesti Įmonei pateiktų pasiūlymų pirkti Įmonės turtą sumas neįsipareigojant sudaryti turto – reikalavimo teisių – perleidimo sutarčių.

16.2. Iš byloje pateiktų įrodymų ir atsižvelgiant JANĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatų esmę, akivaizdu, kad pareiškėjo veiksmai laikytini pertekliniais, jais iš esmės buvo viršyti pareiškėjui suteikti įgaliojimai, kadangi, jis buvo baigęs pasiūlymų rinkimo procedūras ir buvo išrinkęs laimėtojus bei, kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų pagrindu, nuo 2022 m. gruodžio 1 d. turėjo galimybę su jais sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutartis, tačiau ėmėsi savarankiškų veiksmų ir pateikė potencialiems Įmonės turto pirkėjams prašymus atlikti reikšmingus veiksmus – pervesti Įmonei pateiktų pasiūlymų pirkti Įmonės turtą sumas neįsipareigojant sudaryti turto – reikalavimo teisių – perleidimo sutarčių, nors to nenumatė kreditorių susirinkimas.

16.3. Bankroto teisės normos, susijusios su administratoriaus veikla, yra viešosios teisės normos, nors ir susijusios su privačių juridinių asmenų veiklos reguliavimu, ir tinkamas bankroto procesas yra ne tik privatusis interesas, bet ir viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2143-1062/2019).

16.4. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, ar iš sprendimo turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadas, suformuluotas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (t. y. atmesti pareiškėjo skundą), nes pirmosios instancijos teismas patikrino Įsakymo teisėtumą, pagal esmines skunde nurodytas aplinkybes, t. y., kad pareiškėjas iš esmės neigė Tarnybos konstatuoto JANĮ 86 straipsnio 2 dalies pažeidimo padarymą ir vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei įvertinęs byloje esančius įrodymus pagrįstai priėjo išvados, kad Įsakymas teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2023 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. V4-45 dalies, kuria konstatuotas UAB „Nemokumo valdymas“ padarytas JANĮ 86 straipsnio 2 dalies pažeidimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo skundą atmetė.

19. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija iš Išvadoje pateiktos informacijos nustatė, kad:

21.1. 2022 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkime 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais buvo priimti nutarimai dėl ginčijamų Įmonės reikalavimo teisių pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. 4-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas: „patvirtinti kreditoriaus pasiūlytą BAUB „Magum“ turimos reikalavimo teisės dėl 2017 m. gruodžio 29 d. BUAB „Magum“ ir UAB „Financial figures“ sudaryto susitarimo dėl tarpusavio reikalavimų įsipareigojimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir su tuo susijusių procesinių teisių ir pareigų civilinėje byloje Nr. e2-1535-967/2022 perleidimą laisvo pardavimo būdu, numatant, kad procesinės teisės ir pareigos parduodamos laisvu pardavimu etapais, apie tai skelbiant viešai – skelbimo galiojimas laikas 10 dienų nuo paskelbimo momento; laisvas reikalavimo teisės pardavimas vykdomas 3 etapais: pirmojo etapo kaina 5% 2017 m. gruodžio 29 d.

BUAB „Magum“ ir UAB „Financial figures“ sudaryto susitarimo dėl tarpusavio reikalavimų įsipareigojimų įskaitymo sumos, antrojo etapo kaina 50% mažesnė nei pirmojo etapo, trečiojo etapo kaina 50% mažesnė nei antrojo etapo. Apie naujo pardavimo etapo pradžią skelbiama, jei nėra gautas pasiūlymas įsigyti procesines teises ir pareigas už ne mažesnę nei ankstesnio etapo kainą. Gavus pasiūlymą įsigyti procesines teises ir pareigas už kainą, kuri nėra mažesnė nei atitinkamo etapo kaina, administratorius turi teisę nelaukti einamojo etapo pabaigos ir parduoti didžiausią pasiūlytą kainą pasiūliusiam subjektui bei yra įgaliojamas pasirašyti reikalavimo teisės (procesinių teisių ir pareigų) perleidimo sutartį su pirkėju“. 5-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas toks nutarimas:

„patvirtinti galimos reikalavimo teisės, kurią sudaro 375.261,94 Eur dydžio žala, 5 % procesinių palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, į atsakovą V. P., įskaitant visas materialines ir procesines teises civilinėje byloje Nr. e2-1449-392-2022) (toliau – Reikalavimo teisė) realizavimo tvarką:

1. Reikalavimo teisės pardavimas yra vykdomas laisva turto pardavimo tvarka.

2. Laisvas Reikalavimo teisės pardavimas yra vykdomas 6 etapus. Apie naujo Reikalavimo teisės pardavimo etapo pradžią skelbiama, jei nėra gautas pasiūlymas įsigyti Reikalavimo teisę už ne mažesnę nei ankstesnio etapo kainą.

3. Nustatyti, kad vykdant laisvąjį pardavimą skelbimo galiojimas laikas yra dešimt kalendorinių dienų, pradžios datą skaičiuojant nuo jo paskelbimo momento.

4. Gavus pasiūlymus įsigyti Reikalavimo teisę, Reikalavimo teisę parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę negu tame etape nustatytą minimalią kainą.

5. Nustatyti, kad pirmojo laisvo pardavimo etapo kaina yra 75 % Reikalavimo teisės dydžio, kuri kiekviename sekančiame Reikalavimo teisės pardavimo etape yra mažinama po 50 % nuo paskutinio etapo kainos kas dešimt kalendorinių dienų nuo paskutinio skelbimo apie Reikalavimo teisės pardavimą datos.

6. Nepardavus Reikalavimo teisės per 5 laisvojo pardavimo etapus, organizuojamas 6 Reikalavimo teisės etapas, kuriame Reikalavimo teisė bus parduodama už didžiausią pasiūlytą kainą, renkant pasiūlymus dar 10 dešimt kalendorinių dienų nuo paskutinio skelbimo apie Reikalavimo teisės pardavimą datos.

7. Apie Reikalavimo teisės pardavimą kiekviename etape skelbti internete (mažiausiai trys interneto portalai).

8. Gavus pasiūlymą įsigyti Reikalavimo teisę už kainą, kuri nėra mažesnė nei atitinkamo etapo kaina, administratorius turi teisę nelaukti einamojo etapo pabaigos ir parduoti Reikalavimo teisę didžiausią pasiūlytą kainą pasiūliusiam subjektui ir yra įgaliojamas Reikalavimo teisės pirkimo – pardavimo sutartį su pirkėju.

9. Nepardavus Reikalavimo teisės per 6 laisvo pardavimo etapus, Reikalavimo teisę nurašyti“.

21.2. 2022 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, pareiškėjui V. P. skundu prašant panaikinti 2022 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimus 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, V. P. skundas tenkintas iš dalies: iki teismo nutarties šioje byloje įsiteisėjimo Administratoriui uždrausta sudaryti ginčijamų reikalavimo teisių, kurių pardavimo tvarka buvo patvirtinta 2022 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais, perleidimo sutartis.

21.3. 2022 m. rugsėjo 6 d. – 2022 m. rugsėjo 15 d. laikotarpiu buvo vykdomas 3-iasis (paskutinis) Reikalavimo teisių 1 pardavimo etapas. Reikalavimo teisės 1 buvo pardavinėjamos už kreditorių susirinkimo nustatytą kainą – ne mažesnę už 31 700,80 Eur. Šiuo laikotarpiu buvo gauti 3 pasiūlymai dėl Reikalavimo teisių 1 įsigijimo, didžiausią iš jų 2022 m. rugsėjo 15 d. pateikė UAB „Realm juridical“ (pirkti Reikalavimo teises 1 už 35 000 Eur). 2022 m. rugsėjo 15 d. dėl Reikalavimo teisių 1 įsigijimo vyko susirašinėjimas tarp Pareiškėjo ir Administratoriaus.

21.4. 2022 m. spalio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi kreditoriaus V. P. skundas dėl 2022 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimų 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais panaikinimo atmestas. Ši nutartis buvo apskųsta.

21.5. 2022 m. rugsėjo 28 d. – 2022 m. spalio 7 d. laikotarpiu buvo vykdomas 6-asis (paskutinis) Reikalavimo teisių 2 pardavimo etapas. Abiem atvejais buvo aiškiai nurodyta, iki kada renkami pasiūlymai (2022 m. spalio 7 d.). Šiuo laikotarpiu buvo gauti 3 pasiūlymai dėl Reikalavimo teisių 2 įsigijimo, iš kurių didžiausias 2022 m. spalio 7 d. pateiktas UAB „Rekovera“ pasiūlymas pirkti Reikalavimo teises 2 už 7 500 Eur. Pareiškėjas, kaip matyti iš turimų dokumentų, 2022 m. spalio 8 d. el. paštu išsiuntė Administratoriui savo 2022 m. spalio 7 d. raštą, el. parašu pasirašytą 2022 m. spalio 8 d., kuriame pateikė savo pasiūlymą įsigyti Reikalavimo teises 2 už 2 000 Eur. 2022 m. spalio 10 d. Administratorius gavo kitą Pareiškėjo 2022 m. spalio 7 d. raštą, kuriame nurodoma, kad Pareiškėjas tikslina pateiktą pasiūlymą ir siūlo 6 200 Eur už Reikalavimo teises 2.

21.6. 2022 m. spalio 20 d. Administratorius el. paštu informavo UAB „Realm juridical“ ir UAB „Rekovera“, kad: jų pasiūlymai įsigyti atitinkamai Reikalavimo teises 1 ir Reikalavimo teises 2 yra didžiausi, tačiau Administratorius vis dar negali sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, kadangi tokių sutarčių sudarymui galioja laikinosios apsaugos priemonės; tikėtina, kad 2 mėn. laikotarpiu bus aišku ar tokie sandoriai galės būti sudaromi, ar tokius sandorius visgi Administratorius galės sudaryti.

21.7. 2022 m. lapkričio 23 d. el. laišku Pareiškėjas atsiuntė Administratoriui savo 2022 m. lapkričio 22 d. raštą, kuriuo pateikė pagerintus pasiūlymus dėl minėtų reikalavimo teisių įsigijimo, t. y. Reikalavimo teises 1 įsigyti už 43 000 Eur, o Reikalavimo teises 2 – už 10 000 Eur.

21.8. 2022 m. gruodžio 5 d. Administratorius Pareiškėjui, UAB „Realm juridical“ ir UAB „Rekovera“ atsiuntė el. laiškus, kuriais paprašė savo pasiūlymų realumo užtikrinimui pervesti ne mažesnę nei pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose nurodytą minėtų reikalavimo teisių įsigijimo kainų sumą į Įmonės atsiskaitomąją sąskaitą iki 2022 m. gruodžio 8 d. 16 val. imtinai (16 val. pinigų suma turi būti įskaityta Įmonės sąskaitoje). Administratorius taip pat informavo, kad atsisakius sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutartis, 50 proc. suma nuo pasiūlytų kainų bus laikoma minimaliais pardavėjo nuostoliais ir pasiūlymą pateikusiam asmeniui grąžinama nebus. Jei su pasiūlymus pateikusiu asmeniu nėra sudaromos reikalavimo teisių perleidimo sutartys, pasiūlymus teikusio asmens sumokėtos sumos yra grąžinamos pasiūlymus pateikusiam asmeniui.

21.9. 2022 m. gruodžio 6 d. UAB „Realm juridical“ ir UAB „Rekovera“ pervedė savo pasiūlymų sumas į Įmonės sąskaitą; 2022 m. gruodžio 8 d. dėl Reikalavimo teisių 1 ir Reikalavimo teisių 2 įsigijimo vyko susirašinėjimas tarp Pareiškėjo ir Administratoriaus.

21.10. Išvadoje Tarnyba nustatė, kad Administratorius iki 2022 m. gruodžio 5 d. laikėsi Įmonės 2022 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo patvirtintos Reikalavimo teisių 1 ir Reikalavimo teisių 2 pardavimo tvarkos (šios reikalavimo teisės buvo pardavinėjamos kreditorių susirinkimo nustatytais etapais, terminais, taip pat kreditorių susirinkimo nustatytomis kainomis, be to, apie Reikalavimo teisių 1 ir Reikalavimo teisių 2 pardavimą buvo skelbiama viešai aiškiai pateikiant informaciją apie kainas ir pasiūlymų rinkimo laikotarpius) ir 2022 m. rugpjūčio 19 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (Administratorius vykdė kreditorių susirinkimo sprendimus, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu nesudarė minėtų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių). Tarnyba konstatavo, kad nenustatyta, jog Administratorius kuriam nors iš potencialių pirkėjų būtų sudaręs palankesnes ar apskritai kitokias Reikalavimo teisių 1 ir Reikalavimo teisių 2 įsigijimo sąlygas. Tarnyba laikė, kad šių reikalavimo teisių pardavimo laimėtojais pagrįstai buvo išrinkti asmenys, kurie savo pasiūlymus pateikė kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka (terminais) ir kurių pasiūlymai buvo geriausi (pasiūlyta didžiausia kaina).

Pareiškėjo pasiūlymai dėl Reikalavimo teisių 1 ir Reikalavimo teisių 2 įsigijimo didesnėmis kainomis, nei pasiūlytos UAB „Realm juridical“ ir UAB „Rekovera“, buvo pateikti pasibaigus pasiūlymų rinkimo laikotarpiui. Minėtas Įmonės turtas jos kreditorių daugumos sprendimu, kuris 2022 m. spalio 3 d. Vilniaus apygardos teismo ir 2022 m. gruodžio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, buvo pardavinėjamas ne iš varžytynių (kai didžiausia pasiūlyta kaina matoma viešai ir visi potencialūs pirkėjai turi teisę varžytis dėl turto įsigijimo gerindami pasiūlymus), o laisvo pardavimo būdu, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka ir kainomis.

Administratorius Išvadoje nustatė, kad pažeidžiančiais bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas laikomi Administratoriaus veiksmai po 2022 m. gruodžio 1 d., kai pasibaigė laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas, t. y. 2022 m. gruodžio 5 d. atlikti veiksmai, kai Reikalavimo teisių 1 ir Reikalavimo teisių 2 pirkimo laimėtojais išrinktų asmenų ir Pareiškėjo buvo paprašyta pasiūlymų realumo užtikrinimui pervesti sumas, atitinkančias pasiūlymus. Tarnyba nustatė, kad nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad buvo išrinkti minėtų reikalavimo teisių pirkėjai, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo nebuvo galima sudaryti šių reikalavimo teisių perleidimo sutarčių ir atitinkamu laikotarpiu ne pagal kreditorių susirinkimo nustatytą tvarką (terminus) buvo gautas pasiūlymas įsigyti Reikalavimo teises 1 ir Reikalavimo teises 2 už didesnes kainas.

Tarnyba konstatavo, kad tokios ar panašios situacijos sprendimo JANĮ nereglamentuoja (nedetalizuoja), tačiau JANĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Minėtus Administratoriaus veiksmus Tarnyba laikė pertekliniais, konstatavo, kad jais iš esmės Administratorius viršijo jam suteiktus įgaliojimus, kadangi Administratorius buvo baigęs pasiūlymų rinkimo procedūras ir buvo išrinkęs laimėtojus bei, kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų pagrindu, nuo 2022 m. gruodžio 1 d. turėjo galimybę su jais sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutartis, tačiau ėmėsi savarankiškų veiksmų ir pateikė potencialiems Įmonės turto pirkėjams prašymus atlikti reikšmingus veiksmus – pervesti Įmonei pateiktų pasiūlymų pirkti Įmonės turtą sumas neįsipareigojant sudaryti turto – reikalavimo teisių – perleidimo sutarčių, nors to nenumatė kreditorių susirinkimas.

22. Tarnybos direktoriaus Įsakyme, atsižvelgiant į Išvadą, konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė JANĮ 86 straipsnio 2 dalį.

23. Įvertinusi bylos medžiagą bei proceso šalių argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esminis klausimas yra, ar nemokumo administratorius, parduodamas administruojamos įmonės turtą (Reikalavimo teises 1 ir Reikalavimo teises 2), turėjo diskrecijos teisę atlikti kitus kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka nepatvirtintus veiksmus. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos Administratorius iš Centro gavo pasiūlymą, kurio suma didesnė, todėl pareikalavo potencialių pirkėjų ir didesnę kainą pasiūliusio Centro patvirtinti savo ketinimų pirkti reikalavimo teises realumą pervedant Įmonei sumas, atitinkančias pasiūlymus. Pažymėtina, kad minėti veiksmai nebuvo nustatyti kreditorių susirinkimu patvirtintoje reikalavimo teisių pardavimo tvarkoje.

24. Aiškindamas JANĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo tikslą – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą, kasacinis teismas pabrėžė, kad vieni esminių klausimų, susijusių su veiksmingo įmonių nemokumo (bankroto) proceso tikslo siekiu, yra įmonės turto realizavimas įstatymo nustatyta tvarka. JANĮ detaliai reglamentuoja įmonės turto realizavimo tvarką ir nustato turto pardavimo principus: rinkos kainos principą, pagal kurį turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principą, reiškiantį, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; turto apyvartos greičio principą, reiškiantį, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas (JANĮ 85 str.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad JANĮ 85, 86, 91 straipsnio nuostatos susijusius su juridinio asmens turto pardavimu yra imperatyviosios, todėl negali būti pakeistos įmonės kreditorių ar kitų asmenų sprendimu. Įstatyme nustatytų teisės normų, susijusių su įmonės turto realizavimo tvarka, laikymasis yra veiksmingo įmonių nemokumo (bankroto) proceso sąlyga (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).

25. Kasacinis teismas taip pat aiškindamas veiksmingą nemokumo proceso tikslą nurodė, kad jo užtikrinimas siejamas su tinkamu nemokumo proceso principų (JANĮ 3 str.) taikymu. Vienas pamatinių nemokumo proceso principų yra efektyvumas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 str. 1 p.) (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2022).

26. JANĮ 66 straipsnyje įtvirtintos paskirto nemokumo administratoriaus bankroto proceso metu atliekamos funkcijos, tarp kurių be kita ko yra numatytos funkcijos įgyvendinti juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas, ginti visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus, parduoti juridinio asmens turtą ar perduoda jį kreditoriams šio įstatymo nustatyta tvarka, atlikti kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

27. JANĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą.

28. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įmonės 2022 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo patvirtintoje Reikalavimo teisių 1 ir Reikalavimo teisių 2 pardavimo tvarkoje nebuvo nustatyta draudimo reikalauti iš potencialių pirkėjų užtikrinti savo įsipareigojimų realumą. Byloje nėra duomenų (jų Tarnyba atlikdama patikrinimą nesurinko), kad kreditorių susirinkimas tokiems Administratoriaus veiksmams iš esmės prieštaravo ar / ir prieštarauja. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, kad tokio Administratoriaus reikalavimo formulavimas pažeidė ar / ir galėtų pažeisti kreditorių ar / ir juridinio asmens interesus. Iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju susiklostė neeilinė situacija, kuri reikalavo nemokumo administratoriaus veiksmų, kurie nebuvo suderinti su kreditorių susirinkimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai kad Administratorius atliko papildomus kreditorių susirinkimo nepatvirtintus veiksmus, savaime nereiškia, kad jis pažeidė JANĮ 86 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaneigiant JANĮ 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo, kreditorių susirinkime neįmanoma aptarti visų galimų iškilti juridinio asmens turto pardavimo aspektų, todėl minėtos nuostatos turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog būtų pažeisti imperatyvūs siekio parduoti turtą už didžiausią galimą kainą bei apyvartos greičio principai (laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė 2022 m. gruodžio 1 d., pasiūlymų realumo užtikrinimo buvo paprašyta 2022 m. gruodžio 5 d., o jie pervesti 2022 m. gruodžio 6 d.).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės neleidžia vienareikšmiškai daryti išvadą, kad Administratorius pažeidė JANĮ 86 straipsnio 2 dalį, todėl Įsakymu nepagrįstai konstatuotas minėtos nuostatos pažeidimas.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes šiam ginčui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Tarnybos direktoriaus 2023 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. V4-45 dalį, kuria konstatuota, kad UAB „Nemokumo valdymas“ pažeidė JANĮ 86 straipsnio 2 dalį.

32. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teismo išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

33. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose.

34. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias grindė 2023 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. 230831-05, 2023 m. rugsėjo 18 d. SEB internetinės bankininkystės mokėjimo nurodymo kopija, 2023 m. birželio 12 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo už skundo parengimą prašoma priteisti suma yra pagrįsta įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių nustatytų dydžių, ir įvertinus pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų apimtį bei turinį, spręstina, kad ši suma yra proporcinga pareiškėjo atstovo suteiktoms teisinėms paslaugoms, todėl šios išlaidos jam turi būti atlyginamos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą tenkina ir jam iš Tarnybos priteisia 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad pareiškėjas už skundą sumokėjo 22,50 Eur, o už apeliacinį skundą – 11,25 Eur žyminį mokestį.

36. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš atsakovo iš viso priteisiama 1 243,75 Eur pagrįstų bei proporcingų teismo išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nemokumo valdymas“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2023 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. V4-45 dalį, kuria konstatuotas uždarosios akcinės bendrovės „Nemokumo valdymas“ padarytas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 86 straipsnio 2 dalies pažeidimas, panaikinti.

Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Nemokumo valdymas“ iš atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteisti 1 243,75 Eur teismo išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė