eac32ff0-bb78-4531-a34a-e9c855434241 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-2075-287/2018Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00012-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.2.3.9; 3.2.6.5. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 29 d.Pakruojis Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant:ieÅ¡kovės atstovei advokatei Kristinai Pugačienei, atsakovui L. G. ir jo atstovui advokatui Anatolijui Å ichovcovui,institucijos, duodančios iÅ¡vadÄ , atstovui Mariui Remeikai,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

G. ieÅ¡kinį atsakovui L. G., dalyvaujant institucijai, duodančiai iÅ¡vadÄ , Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė J. G. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama padidinti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3510-291/2013 iÅ¡ atsakovo L. G. priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui E. G., gimusiam (duomenys neskelbiami), ir priteisti iÅ¡ atsakovo 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines iÅ¡mokas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki sÅ«naus pilnametystės, iÅ¡laikymo iÅ¡mokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo visas ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė J.

G. ieškinyje nurodė, kad šalims – ieškovei J. G. ir atsakovui L. G. (duomenys neskelbiami) gimė sūnus E. G.. (duomenys neskelbiami) Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3510-291/2013 buvo nutraukta šalių santuoka, šalių nepilnamečio sūnaus E. G. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o iš atsakovo nepilnamečio sūnaus E. G. išlaikymui buvo priteistos 115,85 Eur (400 Lt) dydžio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos. Atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja minimaliai, daugiausia – nuotolinio ryšio priemonėmis, todėl nepatiria jokių papildomų išlaidų sūnaus išlaikymui.

Visa rūpinimosi sūnumi našta yra perkelta išimtinai ieškovei. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių sūnui E. G. 115,85 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis neatitinka nei nepilnamečio sūnaus poreikių, nei šalių turtinės padėties, nei faktinės ekonominės situacijos, nei suformuotos teismų praktikos, sprendžiant vaiko išlaikymo dydį. Šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove Jungtinėje Karalystėje, jo poreikių tenkinimui kas mėnesį yra reikalinga maždaug 610 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (apie 660 Eur).

Šalių sūnus sparčiai auga, todėl dažnai reikia pirkti rūbus, avalynę. Be to, berniukas mėgsta aktyvų laisvalaikį, todėl greičiau nusidėvi jo rūbai, avalynė. Ieškovei nėra žinomos atsakovo pajamos, tačiau, susipažinus su Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esančia informacija matyti, kad po 2013 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3510-291/2013 priėmimo atsakovo turtinė padėtis žymiai pagerėjo: jis įsigijo penkis nekilnojamojo turto objektus, kurių nė vienas nėra apsunkintas hipoteka ar areštuotas.

IeÅ¡kovės žiniomis, atsakovas verčiasi keleivių ir siuntų gabenimu marÅ¡rutu Lietuva – Jungtinė Karalystė ir iÅ¡ Å¡ios veiklos neabejotinai gauna pajamas. Nors atsakovas be Å¡alių sÅ«naus E. G. turi dar vienÄ nepilnametį vaikÄ , tačiau, ieÅ¡kovės manymu, Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo pareigos Å¡alių sÅ«nui E. G. teikti pakankamo dydžio iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovės manymu, atsakovas, nuspręsdamas turėti du vaikus, įvertino savo pasirengimÄ užauginti ir iÅ¡laikyti juos.

Ieškovės žiniomis, atsakovas yra visiškai sveikas, darbingas asmuo, todėl neegzistuoja jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui E. G.. Po 2013 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo priėmimo pasikeitė ieškovės turtinė padėtis – jai (duomenys neskelbiami) gimė dukra E. D. M., todėl ieškovė šiuo metu turi jau du išlaikytinius, dėl dukros E. D. M. auginimo, jos amžiaus, ieškovė negali dirbti ilgas darbo valandas ir gauti pakankamo dydžio pajamų.

Jos gaunamos pajamos yra apie 260 svarų sterlingų per savaitę. Dėl tos pačios priežasties sumažėjo ieÅ¡kovės metinės pajamos: ieÅ¡kovė 2013 metais uždirbo 14 335,78 svarų sterlingų pajamų, tuo tarpu 2016 metais – 10 907,29 svarų sterlingų pajamų. IeÅ¡kovės atstovė advokatė Kristina Pugačienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį palaiko pilnai. J. G. su L. G. nutraukus santuokÄ , vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. G. ir iÅ¡ atsakovo L.

G. priteistas iÅ¡laikymas, nuo kurio priteisimo praėjo 5 metai ir per šį laikÄ pasikeitė faktinės aplinkybės: vaikas auga, didėja jo poreikiai, reikia pirkti uniformÄ , aprangÄ regbiui, kadangi vaikas gyvena su ieÅ¡kove Jungtinėje Karalystėje, kur pragyvenimo lygis aukÅ¡tesnis nei Lietuvoje. Padidėjo ne tik vaiko poreikiai, bet pasikeitė ir Å¡alių turtinė padėtis – atsakovas įsigijo penkis turto objektus, kurių neturėjo santuokos nutraukimo metu, dirba pagal verslo liudijimÄ (nors nurodė, kad šį darbÄ nutraukė, tačiau įrodymų nepateikė), susirado darbÄ pagal darbo sutartį, užsiima žemės Å«kio veikla.

Tuo tarpu ieÅ¡kovei gimė dukra ir atsirado pareiga iÅ¡laikyti jau du vaikus, be to sumažėjo ieÅ¡kovės darbo užmokestis. Abu tėvai turi pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ . Nepilnamečio sÅ«naus E. G. iÅ¡laikymui kas mėnesį reikia apie 610 svarų sterlingų, tai yra, 660 eurų, ir ieÅ¡kovė prisiima didesnę iÅ¡laikymo dalį, o iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti tik po 200 eurų kas mėnesį. Mokykla vaikÄ aprÅ«pina tik sÄ siuviniais, visÄ kitÄ tėvai privalo patys nupirkti. Atsakovas L. G. iÅ¡laikymÄ moka nereguliariai ir turi įsiskolinimÄ už iÅ¡laikymÄ .

Apie kitas skolas atsakovas duomenų nepateikė.Atsakovas L. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir jame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, kadangi ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje pateikė tik vaiko poreikių skaičiuoklę, tačiau nepateikė teismui jokių raÅ¡ytinių įrodymų. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teigė, jog atsakovas įsigijo 5 nekilnojamo turto objektus, tačiau atsakovui 4 žemės sklypus padovanojo jo mama L. G., jų bendra vertė 6466 eurų. Kadangi neturėjo gyvenamo bÅ«sto, iÅ¡ paskolintų mamos pinigų, nusipirko namÄ , t. y., realiai jis neuždirbo daugiau pinigų ir dėl to jo turtinė padėtis negalėjo pagerėti. 2016 metais jo pajamos sudarė apie 2000 eurų per metus, t. y., apie 170 eurų per mėnesį.

Per 2017 metus jo pajamos ženkliai nepasikeitė. Be to, RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta jo ir E. A. taikos sutartis, pagal kuriÄ jų nepilnametės dukters iÅ¡laikymui jis privalo mokėti po 115 eurų kas mėnesį mokomomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukros pilnametystės. Tam, kad iÅ¡laikytų sÅ«nų E. ir dukrÄ D. bei iÅ¡silaikytų pats, gaunamų pajamų jam neužtenka, todėl tenka papildomai dirbti, t. y., ieÅ¡koti atsitiktinių darbų papildomai prie pagrindinio darbo.

Sudėjus visas pajamas per mėnesį jis uždirba apie 400 eurų, iÅ¡ kurių 230 eurų skiria vaikų iÅ¡laikymui ir 170 eurų lieka jo pragyvenimui: maistui, aprangai, už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , elektrÄ , dujas, Å¡ildymÄ ir kt. Pagal savo galimybes jis sÅ«naus E. iÅ¡laikymui gali skirti po 115 eurų kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki jo pilnametystės. Po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis sÅ«nui skirti negali, nes Å¡i suma virÅ¡ija pusę jo uždirbamų lėšų per mėnesį, be to, taip bÅ«tų pažeidžiami ir kito vaiko – dukters D., interesai, ir ji bÅ«tų finansiÅ¡kai nuskriausta.

Atsakovas L. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymo suma – 200 eurų jam yra per didelė, nes ir taip yra skolingas ieÅ¡kovei 1200 eurų. Taip pat 450 eurų skolingas yra savo sesei bei 450 eurų – kaimynui. Susirado darbÄ ir dabar įdarbintas bandomajam laikotarpiui. Bandomuoju laikotarpiu uždirba minimalų darbo užmokestį, o po bandomojo laikotarpio – 3 eurus ir 70 centų per valandÄ , neatskaičius mokesčių. Pervežimu pagal individualios veiklos liudijimÄ nebesiverčia, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai praÅ¡ymÄ dėl verslo veiklos nutraukimo, yra skolingas Sodrai 37 eurus.

Nesutinka, kad vaikui pragyvenimui per mėnesį reikia 200 eurų, nes, kiek žino, kelionė vaikui į mokyklÄ nekainuoja, drabužiai ir avalynė nesusidėvi dažnai, be to, pragyvenimas Anglijoje brangiai nekainuoja. Sesuo, kuri gyvena Jungtinėje Karalystėje, jam sakiusi, kad 6 asmenų Å¡eimai maistas savaitei kainuoja 70 svarų. Taip pat mano, kad vaikui nereikalingas telefono abonentas, galima ir papildymo korteles naudoti, bus pigiau, be to, ir telefonÄ naudotÄ galima nupirkti, nebÅ«tina pirkti naujÄ . Jei sÅ«nus E. G. gyventų pas jį, tai jam sÅ«naus iÅ¡laikymui užtektų ir 115 eurų per mėnesį.

Jei sÅ«nus Å¡iÄ vasarÄ atvažiavęs atostogų pas jį iÅ¡reikÅ¡ norÄ likti gyventi Lietuvoje, tai jis neatmeta galimybės kreiptis dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Jo pajamos Å¡iuo metu yra labai nedidelės. IÅ¡ žemės Å«kio veiklos pernai metais gryno pelno gavo apie 750 eurų. Å iais pinigais mokėjo skolas už vaikų iÅ¡laikymÄ . IÅ¡laikymÄ moka dviems vaikams: sÅ«nui E. ir dukrai D., apie 121 eurÄ kiekvienam. Kol vertėsi pervežimu pagal individualios veiklos liudijimÄ sÅ«nui yra nupirkęs mobilųjį telefonÄ , ausines, kompiuterį.

Uždirbdavo apie 300 eurų iÅ¡ vieno reiso ir važiuodavo du reisus per mėnesį, bet paskutiniu metu nebepavykdavo uždirbti, turėjo daug nuostolių, mokėjo baudas policijai, gedo automobilis.Atsakovo L. G. atstovas advokatas Anatolijus Å ichovcovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nesutinka su ieÅ¡kiniu. IeÅ¡kovė nepateikė vaiko poreikio skaičiuoklės, pateikė tik mokyklos uniformų kainÄ , tačiau be įrodymų, kad už jÄ mokėjo. Buto nuomos sutartis nepasiraÅ¡yta ir neaiÅ¡ku ar galiojanti, be to nuomos iÅ¡laidas dalino keturiems asmenims, nors ten gyvena ir ieÅ¡kovės sesuo.

IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad padidėjo vaiko iÅ¡laidų dydis bei padidėjo atsakovo pajamos. Atsakovo turtinė padėtis nepagerėjo. Atsakovas keturis nekilnojamo turto objektus gavo dovanų iÅ¡ savo motinos, o penktas – gyvenamasis namas, pirktas už atsakovo motinos skolintus pinigus. Atsakovo pajamos Å¡iuo metu yra sumažėjusios. Be to, atsakovas turi turtinių įsipareigojimų savo tėvams. Moka iÅ¡laikymÄ dar vienam nepilnamečiam vaikui. Atsakovas gali teikti savo sÅ«nui iÅ¡laikymÄ â€“ 130 eurų. Jei teismas priteis 200 eurų iÅ¡laikymÄ â€“ tai bus pusė atsakovo pajamų, be to, bus pažeisti kito vaiko interesai, jis bÅ«tų finansiÅ¡kai nuskriaustas.

Atsakovas verčiasi žemės Å«kio veikla, tačiau pajamos nedidelės. Pervežimų veikla atsakovas nebesiverčia, nes pradėjo dirbti pagal darbo sutartį. Kai vertėsi pervežimu, tai į J. K. važiuodavo du kartus per mėnesį, nes fiziÅ¡kai važiuoti dažniau – neįmanoma. Liudytoja D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad abi bylos Å¡alis pažįsta, giminystės ryÅ¡iai nesieja. Su ieÅ¡kove J. G. yra draugės apie 10 metų, atsakovÄ pažįstÄ , kaip buvusį ieÅ¡kovės vyrÄ ir žino, kad jis veža krovinius ir žmones į Jungtinę Karalystę.

Važinėti į Jungtinę Karalystę atsakovas pradėjo dar gyvendamas su ieÅ¡kove Å iauliuose. Apie tai, kad veža krovinius ir žmones, atsakovas skelbia facebook.com. Jai žinoma, kad atsakovas į Jungtinę Karalystę per savaitę važiuoja vienÄ kartÄ . Kelis kartus pati naudojosi jo pervežimo paslaugomis: pernai, liepos mėnesį, atsakovas vežė jos sÅ«nų pas sÅ«naus tėvÄ Ä¯ LietuvÄ . Taip pat yra įdėjusį į LietuvÄ atvežti krepšį. SÅ«naus parvežimas kainavo 240 svarų, krepÅ¡io – 25 svarai.

Kai atsakovas vežė sÅ«nų į LietuvÄ , ta pačia transporto priemone dar važiavo du keleiviai, o kai įdėjo krepšį, matė kad atsakovas veža dar apie 10 krepÅ¡ių. Atsakovas kvitų apie apmokėjimÄ už pervežimÄ nedavė. Ji, kaip ir ieÅ¡kovė, gyvena Jungtinėje Karalystėje, Hereford mieste. Jos sÅ«nus su Å¡alių sÅ«numi lanko tÄ pačiÄ mokyklÄ . Gali nurodyti, kiek jai kainuoja sÅ«naus mokslai: kelionė į mokyklÄ kas savaitę – 13 svarų, 15 svarų per savaitę kainuoja valgis mokykloje, uniforma – 120 svarų, regbio apranga – apie 100 svarų, be to, regbį lankyti yra privaloma.

Vaikai privalo avėti lakuotus batelius. Kas porÄ mėnesių reikia pirkti naujus batus, nes jie greitai nusidėvi. Per mėnesį reikia 5 juodų kelnių. Vaikas visada privalo vilkėti tvarkingus drabužius, nes tokios mokyklos taisyklės. Mokykla vaikus aprÅ«pina tik nemokamais sÄ siuviniais. Kanceliarines prekes privalo nupirkti tėvai. Maistas dviejų asmenų Å¡eimai kainuoja apie 80-90 svarų per savaitę, internetas – 34,50 svarų, vaiko telefono abonentas – 35 svarai. IeÅ¡kovė už viskÄ moka panaÅ¡iai, kaip ir ji.

Su ieÅ¡kove jos bendrauja dažniausiai telefonu, kartais paraÅ¡o viena kitai, lankosi viena pas kitÄ retai. Žino, kad ieÅ¡kovė gyvena su sÅ«numi, dukterimi ir dukters tėvu. IeÅ¡kovės sesuo pas ieÅ¡kovę negyvena, tik prižiÅ«ri ieÅ¡kovės dukrÄ . IeÅ¡kovė J. G. gyvena trijų kambarių bute, apie 2 mylios už miesto. Ji pati yra gyvenusi tame pačiame name, kaip ir ieÅ¡kovė, tik mažesniame, dviejų kambarių bute, ir už buto nuomÄ mokėdavo 390 svarų, neįskaitant kitų mokesčių.Liudytoja I.

D. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta ieÅ¡kovę J. G., o atsakovÄ Å¾ino, kaip jos buvusį vyrÄ . Giminystės ryÅ¡iai su bylos Å¡alimis nesieja. Žino, kad atsakovas vežioja siuntas iÅ¡ Jungtinės Karalystės į LietuvÄ , nes pati Å¡ių metų vasario mėnesį į LietuvÄ tėvams siuntė siuntÄ ir už įdėtÄ krepšį atsakovui sumokėjo 30 eurų, atsakovas kvito neiÅ¡rašė. SiuntÄ perdavė per ieÅ¡kovę. Tėvams siuntė siuntÄ , nes Jungtinėje Karalystėje kai kurios prekės pigesnės nei Lietuvoje.Liudytojas J.

Å . teismo posėdžio metu nurodė, kad Å¡alis pažįsta, atsakovas yra jo sÅ«nus. Žino, kad sÅ«nui žemę davė jo motina, bet nežino ar padovanojo. SÅ«nus žemę dirba, naudodamasis jo technika. Jis sÅ«nui skolina pinigus trÄ Å¡oms, kurui. Dabar sÅ«nus jam skolingas gal 100 eurų, bet jis nepraÅ¡o skolos. Apie kitas sÅ«naus skolas nežino. Padeda sÅ«nui nukulti grÅ«dus ir juos iÅ¡vežti parduoti. IÅ¡ vieno hektaro prikulia apie 3 tonas grÅ«dų. Už tonÄ grÅ«dų – apie 120 eurų.

Kiek sÅ«nus gauna pajamų – nežino. Žino, kad sÅ«nui su kelionėmis į AnglijÄ nesiseka, buvo sudaužęs transporto priemonę, nes matė, kaip tralas parvežė sÅ«naus autobusiukÄ . Kiek kartų per mėnesį sÅ«nus važiuodavo į AnglijÄ â€“ nežino. Dabar sÅ«nus dirba (duomenys neskelbiami). Laurynas gyvena (duomenys neskelbiami), o jis gyvena (duomenys neskelbiami). Kartais sÅ«nus atvažiuoja pas jį, atsiveža dukrÄ , buvo atsivežęs ir sÅ«nų.Institucijos atstovas Marius Remeika teismo posėdžio metu žodžiu pateikė iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio ir nurodė, jog atsakovas privalo prisidėti prie padidėjusio vaiko iÅ¡laikymo, tačiau kokia suma paliko spręsti teismui.

Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys tenkintinas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. IÅ¡laikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuokÄ bendru sutarimu (Å¡io kodekso 3.51 straipsnis), arba pradėdami gyventi skyriumi (Å¡io kodekso 3.73 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai iÅ¡laikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio iÅ¡laikymo tvarkÄ , dydį ir formas. Å iÄ sutartį tvirtina teismas (Å¡io kodekso 3.53 straipsnis).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimÄ , 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį priteisto iÅ¡laikymo dydis gali bÅ«ti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiÅ«ra). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nustatant iÅ¡laikymo vaikui dydį bÅ«tina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti iÅ¡laikymÄ , tačiau kiekvienam iÅ¡ jų skiriamo iÅ¡laikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, bÅ«tent vaiko poreikių: gyvenimo sÄ lygų užtikrinimo, sveikatos priežiÅ«ros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikÅ¡mingas, bet nelemiantis, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.

Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi kitų iÅ¡laikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L. P. v. Å . P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).Kasacinis teismas yra nurodęs, kad iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo sÄ lyga – iÅ¡ esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sÄ lygos (sÄ lygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks iÅ¡laikymo dydis turėtų bÅ«ti priteisiamas, t. y., laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio iÅ¡laikymas turėtų bÅ«ti priteisiamas, t. y., iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiÅ¡kia, kad vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu buvo nutraukta ieÅ¡kovės J. G. ir atsakovo L. G. santuoka ir iÅ¡ atsakovo Å¡alių sÅ«naus E. G. iÅ¡laikymui priteista 115,85 Eur (400 litų) kas mėnesį nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki vaiko pilnametystės bei iÅ¡laikymo vaikui įsiskolinimas 1390,18 Eur (4800 litų). IeÅ¡kovė J. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir nurodė, kad iÅ¡ atsakovo priteistas iÅ¡laikymas Å¡alių sÅ«nui E. G. 115,85 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis neatitinka nei nepilnamečio sÅ«naus poreikių, nei Å¡alių turtinės padėties, nei faktinės ekonominės situacijos, nei suformuotos teismų praktikos, sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydį.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡alių sÅ«naus E. G. iÅ¡laikymui kas mėnesį reikia 610 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (toliau – GBP), t. y. apie 660 Eur, ir nurodė, kad bÅ«sto nuoma kainuoja 112,50 GBP, bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos – 63,25 GBP, transporto iÅ¡laidos – 40 GBP, maistas mokykloje – 60 GBP, už regbį (apranga, avalynė) – 5 GBP, mokyklinė uniforma – 10 GBP, vaistai, vitaminai – 15 GBP, maistas – 100 GBP, rÅ«bai, avalynė – 80 GBP, laisvalaikis – 50 GBP, kanceliarinės prekės – 10 GBP, kirpykla – 10 GBP, ilgalaikio naudojimo daiktai (riedlentė, dviratis, planÅ¡etė, telefonas, namų apyvokos daiktai) – 30 GBP, ryÅ¡io paslaugos, internetas – 22 GBP.

Be to, šalių sūnus sparčiai auga, todėl dažnai reikia pirkti rūbus, avalynę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-534/2013).IeÅ¡kovė J. G. ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsižvelgdama į tai, kad ji gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, o atsakovas Lietuvoje, ji prisiima sau didesnę nepilnamečio vaiko E. G. iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ .Pagal kasacinio teismo praktikÄ tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ tėvų valdžios lygybės principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

K. v. T. K. , bylos Nr. 3K-3-286/2004). Šioje byloje vaikui išlaikyti skiriamų lėšų poreikis iš dalies yra nulemtas aplinkybės, kad vaikas su motina gyvena užsienio valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis aukštesnis, nei Lietuvoje. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 išaiškino, kad tokiu atveju sprendžiant dėl priteistino iš tėvo (motinos), gyvenančio Lietuvoje, išlaikymo vaikui dydžio, greta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaikymo dydžio kriterijų (vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties), atsižvelgtina į aplinkybę, kieno iniciatyva vaikas gyvena užsienio valstybėje.

Tais atvejais, kai vaikas iÅ¡vežamas gyventi į užsienio valstybę abiejų tėvų sutarimu, tai abu tėvai sÄ moningai prisiima padidėjusių iÅ¡laidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, naÅ¡tÄ , priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje jis gyvena, aukÅ¡tesnio pragyvenimo lygio. Tačiau jeigu vienas iÅ¡ tėvų nepritaria vaiko gyvenamajai vietai užsienio valstybėje, tai tas iÅ¡ tėvų, dėl kurio iniciatyvos vaikas iÅ¡vyksta gyventi į užsienio valstybę, turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusias iÅ¡laidas tenkinant vaiko poreikius. 2013 m. gruodžio 23 d.

Å iaulių apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3510-291/2013m., kuriuo nutraukta J. G. ir L. G. santuoka bei tuo pačiu priteistas iÅ¡laikymas jų nepilnamečiui vaikui E. G. bei nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nurodyta, kad Å¡alys turi vienÄ aÅ¡tuonerių metų sÅ«nų, kuris kartu su motina gyvena Anglijoje ir Å¡alys sutinka, jog jų nepilnamečio sÅ«naus E. G. gyvenamoji vieta (po santuokos nutraukimo) bÅ«tų nustatyta su jo motina J. G.. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovui buvo žinoma ir jis sutiko, kad jo sÅ«nus gyventų su motina Å¡alyje, kurioje pragyvenimo lygis aukÅ¡tesnis, todėl, pagal teismo praktikÄ , tėvas privalo teikti sÅ«nui ir didesnį iÅ¡laikymÄ , nei jis galimai teiktų, jei sÅ«nus gyventų Lietuvoje.IÅ¡ teismui pateiktų įrodymų bei liudytojos D.

J. paaiÅ¡kinimų, nustatyta, kad Å¡alių sÅ«nus E. G. nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. lanko The Bishop of Hereford‘s Bluecoat mokyklÄ ir mokosi aÅ¡tuntoje klasėje. IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje nurodė, kad mokyklos reikmėms (uniformai, regbio aprangai, maistui mokykloje, kanceliarinėms prekėms) per mėnesį iÅ¡leidžia 85 GBR (apie 93,50 Eur), prie ieÅ¡kinio pridėjo įrodymus pagrindžiančias uniformos bei regbio aprangos kainas. Atsakovo L. G. advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokios vaiko poreikių skaičiuoklės pagrįstos įrodymais, tai yra pateikė uniformos kainÄ , tačiau be įrodymų, kad už jÄ mokėjo.

IÅ¡ teismui pateiktų ieÅ¡kovės įrodymų, akivaizdu, kad Å¡alių sÅ«nui, lankant minėtÄ mokyklÄ , privalu dėvėti uniformÄ , kÄ Ä¯rodo ne tik mokyklos pateikta pažyma, kurioje nurodyti reikalavimai, kaip dėvėti uniformÄ , tačiau ir liudytojos D. J., kurios sÅ«nus lanko tÄ pačiÄ mokyklÄ , kaip ir Å¡alių sÅ«nus, parodymai, kad mokykloje privaloma dėvėti tvarkingÄ uniformÄ , kaip ir lankyti regbį. Taip pat liudytoja D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos sÅ«naus pietÅ«s mokykloje, per savaitę kainuoja apie 13 GBP, kad iÅ¡ esmės sutampa su ieÅ¡kovės nurodyta, 60 GBP per mėnesį, suma.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prie sÅ«naus E. poreikio tenkinimo iÅ¡laidų nurodė iÅ¡laidas, skirtas bÅ«sto nuomai – 112,50 GBP ir bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas – 63,25 GBP.

Kaip įrodymai, pagrindžiantys minėtas iÅ¡laidas, byloje yra pateikta bÅ«sto nuomos sutartis, sudaryta ieÅ¡kovės vardu, kurioje nurodyta, kad buto nuomos mėnesinis mokestis 450 GBP, bei sÄ skaita už vandenį, kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovė pagal mėnesinį mokėjimo planÄ už vandenį moka 20,28 GBP. IeÅ¡kovės nuomojamame bÅ«ste gyvena 4 asmenys: ieÅ¡kovė, Å¡alių sÅ«nus, ieÅ¡kovės dukra ir dukters tėvas. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad bÅ«sto nuoma bei iÅ¡laidos už vandenį (dokumentai pagrindžiantys kitas iÅ¡laidas – nepateikti) yra fiksuotos ir mokamos kiekvienÄ mėnesį ta pačia suma, nepriklausomai nuo to, kiek asmenų gyvena bÅ«ste ir kiek asmenų naudoja vandenį, taigi ieÅ¡kovė realiai nepatiria papildomų iÅ¡laidų, susijusių su gyvenimu tame pačiame bÅ«ste, tačiau Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir Å¡ios teisės realizavimÄ privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (įstatymo 4 straipsnio 7 punktas, CK 3.156 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė J. G. nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų pagrįstos kitos, ieškinyje nurodytos, su vaiko poreikiais susijusios, išlaidos, tačiau teismas mano, jog akivaizdu, kad siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai ir pan. Nepaisant to, kad šių išlaidų dydžių rašytiniais įrodymais ieškovė nepagrindė, tačiau teismo posėdžio metu liudytoja D.

J. paliudijo, kad ieškovės nurodytų išlaidų, skirtų vaiko poreikiams tenkinti, dydis yra realus.Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.Ieškovė J.

G. ieškinyje nurodė, kad po 2013 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo priėmimo pasikeitė jos turtinė padėtis – jai (duomenys neskelbiami) gimė dukra E. D. M., ieškovė šiuo metu jau turi du išlaikytinius. Be to, dėl auginamos dukros amžiaus, ieškovė negali dirbti ilgas darbo valandas ir gauti pakankamo dydžio pajamų. Ieškinyje nurodyta, kad jos gaunamos pajamos per savaitę yra 260 GBP. Dėl tos pačios priežasties sumažėjo ir ieškovės metinės pajamos, kurios 2013 m. buvo 14335,78 GBP, o 2016 m. 10907,29 GBP.

IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pridėtų dokumentų – informacijos apie iÅ¡mokas ir pajamas nustatyta, kad ieÅ¡kovė J. G. 2013 metais (mokestiniai metai iki 2014 m. balandžio 5 d.) gavo pajamų 14335,78 GBP, o 2016 m. (mokestiniai metai iki 2017 m. balandžio 5 d.) – 10907,29 GBP. Akivaizdu, iÅ¡ pateiktų duomenų, kad ieÅ¡kovės pajamos 2016 m. buvo sumažėję, lyginant su 2013 m. 3428,49 GBP. IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu teismui pateikė ieÅ¡kovės J. G. 2017 m. (mokestiniai metai iki 2018 m. balandžio 5 d.) informacijÄ apie iÅ¡mokas ir pajamas, iÅ¡ kurių nustatyta, kad ieÅ¡kovės metinės pajamos 2017 m. buvo – 13361,33 GBP, tai yra 974,45 GBP mažesnės nei 2013 metais, iÅ¡laikymo priteisimo momentu.Prie ieÅ¡kinio pridėtas Jos Didenybės mokesčių ir muitinės tarnybos 2018 m. balandžio 6 d. raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovė kreipėsi dėl vaiko paÅ¡alpos ir jei jos praÅ¡ymas bus patvirtintas, tai už sÅ«nų E. G. ieÅ¡kovė J.

G. kiekvienÄ savaitę gaus – 20,70 GBP, o už dukrÄ E. D. M. – 13,70 GBP. Bendrai per mėnesį ieÅ¡kovė gautų 137,60 GBP. Akivaizdu, kad sumažėjus ieÅ¡kovės J. G. pajamoms, ieÅ¡kovė deda visas pastangas ir ieÅ¡ko bÅ«dų papildomoms pajamoms gauti.Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti bÅ«tinų iÅ¡laidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iÅ¡ esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rÅ«pintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti iÅ¡laikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).Taigi Å¡iuo momentu, teismo sprendimo priėmimo momentu, nustatyta, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis iÅ¡ties prastesnė, nei buvo santuokos nutraukimo momentu, nes jos metinės pajamos yra sumažėjusios, lyginant su 2013 metais.IeÅ¡kovė nurodo, kad jos turtinė padėtis pasikeitė ne tik dėl to, kad sumažėjo jos pajamos, bet ir dėl to, kad gimė duktė – antras iÅ¡laikytinis.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas taip pat turi dar vienÄ iÅ¡laikytinį – dukrÄ D. G., gimusiÄ (duomenys neskelbiami), kurios iÅ¡laikymui 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas iÅ¡ atsakovo L. G. priteisė 115 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis. IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas, nuspręsdamas turėti du vaikus, įvertino savo pasirengimÄ užauginti ir iÅ¡laikyti juos. Å iuo atveju teismas mano, kad tai taikytina abejoms bylos Å¡alims.

Atkreiptinas dėmesys, kad abiejų bylos Å¡alių vaikai turi tėvÄ bei motinÄ , kurie taip pat atsakingi už jų bendrų vaikų iÅ¡laikymÄ .Nustatyta, kad atsakovas L. G. 2015 m. kovo 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1047 įsigijo (duomenys neskelbiami) žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbiami), pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbiami), pastatÄ â€“ sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), pastatÄ â€“ sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), pastatÄ â€“ daržinę, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), pastatÄ â€“ tvartÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbiami), pastatÄ â€“ sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbiami) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), nurodyto sklypo ir statinių bendra vidutinė rinkos vertė 3938 Eur. 2015 m. spalio 2 d. dovanojimo sutartimi Nr. 3207 iÅ¡ L.

G. įgijo keturis žemės sklypus, unikalÅ«s numeriai: (duomenys neskelbiami), esančius (duomenys neskelbiami), kurių vidutinė rinkos vertė – 6466 Eur. Kaip nustatyta iÅ¡ dokumentų bei atsakovo L. G. parodymų, keturis žemės sklypus jam padovanojo mama L. G.. Aukščiau nurodytÄ namÄ su priklausiniais atsakovas nurodė įsigijęs iÅ¡ už mamos L. G. skolintus pinigus, tačiau pinigų skolinimo fakto įrodymais nepagrindė.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad minėtų penkių turto objektų įgijimas įrodo atsakovo turtinės padėties pasikeitimÄ (pagerėjimÄ ).

Tuo tarpu atsakovo atstovas nurodė, kad visų Å¡ių objektų įgijimas negali bÅ«ti vertinamas kaip atsakovo turtinės padėties pagerėjimas, nes žemės sklypai buvo gauti dovanų, o namas – reikalingas, kaip gyvenamas bÅ«stas, įgytas iÅ¡ skolintų lėšų, todėl realiai atsakovas nepraturtėjo.Teismas sutinka su ieÅ¡kovės teiginiais, kad atsakovo turtinė padėtis, palyginus su padėtimi, buvusia santuokos nutraukimo dienÄ , pagerėjo. Tai, kad atsakovas turtÄ Ä¯gijo ne už uždirbtas lėšas, o gavo dovanų, be abejonės laikytina atsakovo turtinės padėties pagerėjimu.

Atsakovo teiginiai, kad gyvenamÄ namÄ Ä¯sigijo už skolintas, iÅ¡ mamos L. G., lėšas, nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais. Be to, net jei tai ir tiesa, ir atsakovas grÄ Å¾ina paskolintas lėšas, tai taip pat nelaikoma jo turtinės padėties pablogėjimu, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kredito įmokų mokėjimas nereiÅ¡kia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų iÅ¡laidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimÄ turtÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis, palyginus su santuokos nutraukimo momentu, pagerėjo ir dėl jo gaunamų pajamų: atsakovas L. G. verčiasi individualia veikla, perveža jam priklausančia transporto priemone žmones bei siuntas į J. K. ir atgal, verčiasi žemės ūkio veikla, be to pradėjo dirbti pagal darbo sutartį.Iš teismui pateiktų dokumentų – darbo sutarties Nr. 897, nustatyta, kad L.

G. nuo 2018 m. gegužės 18 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbiami) traktorininku – Å¡altkalviu, su juo sudaryta neterminuota sutartis, tačiau nustatytas 3 mėnesių iÅ¡bandymo laikotarpis. Sutartyje nurodyta, kad atsakovui nustatyta 5 darbo dienų, 40 valandų darbo savaitė, darbo užmokestis 3,70 Eur per valandÄ .Teismo posėdžio metu atsakovas L. G. nurodė, kad individualia veikla nebesiverčia, yra pateikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai praÅ¡ymÄ , dėl individualios veiklos nutraukimo, tačiau teismui apie tai jokių įrodymų nepateikė.

Byloje yra Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 609559, kurioje nurodyta, kad L. G. vykdo krovininio kelių transporto individualiÄ veiklÄ nuo 2014 m. vasario 21 d.Teismo posėdžio metu atsakovas L. G. nurodė, kad ieÅ¡kovės J. G. praÅ¡omas 200 Eur iÅ¡laikymas jų bendram sÅ«nui E. G. jam yra per didelis, nes jo pajamos yra mažos. Byloje yra pateikta L. G. 2017 m. metinė turto deklaracija, kurioje nurodyta, kad atsakovo L. G. deklaruojamos pajamos 2017 metais buvo 1512,86 Eur.Pagal kasacinio teismo praktikÄ deklaracijos pripažįstamos paprastais (ne oficialiais) raÅ¡ytiniais įrodymais, vertinamais kartu su visais kitais įrodymais, atsižvelgiant į Å¡iuose įrodymuose esančiÄ informacijÄ , Å¡ios informacijos pakankamumÄ , jos gavimo bÅ«dÄ , prieÅ¡taravimų nebuvimÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

S. v. A. S. , bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V. , bylos Nr. 3K-3-561/2010). Å ioje byloje pats atsakovas L. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad versdamasis pervežimų veikla už vienÄ reisÄ uždirbdavo apie 300 Eur pelno, per mėnesį bÅ«davo du reisai, tai reiÅ¡kia, kad per vienÄ mėnesį L. G. pajamos iÅ¡ individualios veiklos buvo 600 Eur, o per metus – 7200 Eur, todėl pateiktos deklaracijos teismas negali vertinti, kaip patikimo įrodymo, įrodančio atsakovo L.

G. turtinę padėtį. Be to, teismo posėdžio metu liudytojos D. J. bei I. D. nurodė, kad atsakovas, suteikdamas pervežimo paslaugas, paslaugų gavėjams neiÅ¡duodavo kvitų, patvirtinančių pinigų gavimÄ .Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad gauna papildomų pajamų iÅ¡ žemės Å«kio veiklos. Tai patvirtino ir atsakovo tėvas – liudytojas J. Å ., tačiau nei atsakovas, nei liudytojas nenurodė tikslios pajamų sumos, kuriÄ atsakovas gauna versdamasis žemės Å«kio veikla.

Atsakovas L. G. teismo posėdžio metu paskaičiavo, kad pernai pelnas iÅ¡ žemės Å«kio veiklos apytiksliai buvo 750 Eur, tačiau jokių įrodymų, apie gautų pajamų dydį, nepateikė.Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

P. v. E. J. , bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. V.

J. v. V. J. , bylos Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį.

SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Å . v. A. Å . , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Atsakovas tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad teismui patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį bei iÅ¡ jo priteisus po 200 Eur iÅ¡laikymÄ sÅ«nui E. G., nukentės jo kito vaiko – dukters D.

G. interesai ir ji bus finansiÅ¡kai nuskriausta. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kad, priteisiant vienam iÅ¡ vaikų iÅ¡laikymÄ , kai teisę jį gauti iÅ¡ to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi bÅ«ti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau Å¡is nereiÅ¡kia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iÅ¡ vaiko poreikius. Vaikų lygybės principas nereiÅ¡kia, kad visiems vaikams visais atvejais turi bÅ«ti priteisiamas vienodas iÅ¡laikymas. IÅ¡laikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti iÅ¡laikymÄ .

Vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Be to, atsakovas L. G. būdamas sveikas ir darbingas žmogus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikius.Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad prašomas skirti 200 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra per didelis, nes jo pajamos mažos, tačiau nesugebėjo įrodyti savo pajamų dydžio.

Pagal byloje pateiktus dokumentus nustatyta, kad atsakovas dirba pagal darbo sutartį, kad gauna papildomų pajamų iÅ¡ žemės Å«kio veiklos, kad nepateikė jokių įrodymų, jog nebesiverčia individualia pervežimo veikla. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams iÅ¡laikyti vaikÄ lemia pareigÄ teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Å ios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigÄ turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

D. v. R. D. , bylos Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Å iuo atveju, akivaizdu, kad atsakovas nebuvo sÄ Å¾iningas ir nenurodė visų savo gaunamų pajamų bei jų nepagrindė nenuginčijamais raÅ¡ytiniais įrodymais.Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, byloje pateiktais įrodymais, ieÅ¡kovės atstovės, atsakovo ir liudytojų parodymais teismo posėdyje, ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, ankstesnis teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo keistinas, pakeičiant priteisto iÅ¡laikymo dydį, ir iÅ¡ atsakovo L.

G. priteistinos lėšos nepilnamečio sūnaus E. G., gimusio (duomenys neskelbiami), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2018 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės – (duomenys neskelbiami) Tenkinant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktu, 89 straipsnio 2 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsniu iš atsakovo L. G. ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 103 Eur už vertimo paslaugas ir 360 Eur advokato pagalbai apmokėti.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo L.

G. valstybei yra priteistinas 23 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė, paduodant teismui ieÅ¡kinį, atleista.Kadangi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis), virÅ¡ija minimaliÄ valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl iÅ¡ atsakovo L. G. valstybei priteistina 4,65 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo priteisimo periodinėmis iÅ¡mokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 268, 270, 279 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3510-291/2013m., dalį, kuria iÅ¡ atsakovo L. G. priteistos lėšos jo nepilnamečio sÅ«naus E. G., (duomenys neskelbiami), iÅ¡laikymui po 115,85 Eur (400 litų) kas mėnesį nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki vaiko pilnametystės, ir padidinti priteistÄ iÅ¡laikymÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbiami), nepilnamečiui vaikui E. G., gimusiam (duomenys neskelbiami), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam su motina J.

G., iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur (du Å¡imtus eurų) nuo 2018 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės (duomenys neskelbiami), iÅ¡laikymo iÅ¡mokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo periodinėmis iÅ¡mokomis vykdyti skubiai.           Priteisti iÅ¡ atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Pakruojo (duomenys neskelbiami), ieÅ¡kovei J.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai Flat (duomenys neskelbiami), jos patirtas 463 Eur (keturių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trijų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.           Priteisti iÅ¡ atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbiami), 27,65 Eur (dvideÅ¡imt septynis eurus ir 65 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai (pinigus pervedant į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ ), įmokos kodas 5660.

           Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus. Teisėja             Rima Razumienė