eac23cdc-3e75-4b75-981a-4e62bf81d38a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

NUORAÅ AS          Civilinė byla Nr. e2-16245-820/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09187-2015-2          Procesinio sprendimo kategorija: 117.1.; 128.19. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. liepos 16 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant AuÅ¡rai Stankutei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo A. D. atstovas advokato padėjėjas A. G.,suinteresuotojo asmens R. K. atstovė advokatė A. P.,suinteresuotasis asmuo Z. L. ir jos atstovė advokatė N. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

D. praÅ¡ymÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. K., Z. L. ir R. D., n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas praÅ¡o pratęsti terminÄ palikimui, atsiradusiam po senelės J. D. mirties, priimti. Nurodė, jog 2014 m. liepos 15 d. mirė pareiÅ¡kėjo senelė. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog turi teisę kartu su savo seserimi R. K. bei tetomis Z. L. ir R. D., paveldėti senelės turto dalį, nes yra mirusiosios vaikaitis. PareiÅ¡kėjas teigia, jog nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, nes buvo susitaręs su teta Z.

L., kad ji įtrauks pareiÅ¡kėjÄ bei jo seserį į įpėdinių sÄ raÅ¡Ä , o pastarajam grįžus iÅ¡ užsienio, kur gyvena jau daug metų, pabaigs tvarkyti paveldėjimo reikalus. PareiÅ¡kėjas vėliau sužinojo, jog nei jis, nei jo sesuo į įpėdinių sÄ raÅ¡Ä nebuvo įtraukti. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog palikimo nepriėmė, nes pasitikėdamas savo teta per įstatymo nustatytÄ terminÄ neįteikė notarui atskiro praÅ¡ymo palikimui priimti, gyvendamas ir dirbdamas užsienyje taip pat neturėjo galimybės iki 2014 m. spalio 15 d. atvykti į LietuvÄ ir paduoti pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo.

Teigia, jog Å¡ios aplinkybės laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, todėl praÅ¡o terminÄ palikimui priimti pratęsti. Suinteresuotasis asmuo R. D. per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, jog suinteresuotasis asmuo sutinka, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bÅ«tų patenkintas, nes terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.Suinteresuotasis asmuo Z. L. pateikė atsiliepimÄ , kuriame pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o atmesti. Teigia, jog pareiÅ¡kėjas niekuomet nesirÅ«pino nei savo mirusiu tėvu, nei senele.

Nurodo, jog niekuomet nesitarė su pareiÅ¡kėju jokiais palikimo priėmimo klausimais, visuomet gyveno ir Å¡iuo metu tebegyvena mirusiajai priklausančiame bute. PareiÅ¡kėjas buvo ne kartÄ grįžęs į LietuvÄ , tačiau palikimo priėmimo reikalų nesusitvarkė. Nurodo, jog pareiÅ¡kimui dėl palikimo priėmimo pateikimui nebÅ«tin vykti į LietuvÄ , o galima jį pateikti elektroniniu paÅ¡tu ar faksu, todėl suinteresuotojo asmens teigimu termino praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis.Suinteresuotasis asmuo R.

K. per teismo nustatytÄ terminÄ taip pat pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ . Atsiliepime praÅ¡oma pratęsti pareiÅ¡kėjui terminÄ palikimui priimti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo bei suinteresuotųjų asmenų atstovai ir suinteresuotasis asmuo Z. L. iÅ¡ esmės atkartojo savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes. PraÅ¡ymas atmestinas. Teismas nustatė, kad J. D. mirė 2014 m. liepos 15 d. (e. b. l. 5). IÅ¡ Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad testamentų registre yra įregistruoti palikimo priėmimo faktai, kad J.

D. palikimÄ priėmė suiteresuoti asmenys Z. L. ir R. D.. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad veiksmai, susiję su palikimo priėmimu turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra praleistas, teismas gali jį pratęsti, jei pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos teismų praktikÄ , yra nurodęs, kad sprendžiant klausimus dėl termino palikimui priimti prailginimo, turi bÅ«ti įvertintos termino palikimui priimti praleidimo aplinkybės, laiko tarpas, kiek jis buvo praleistas, kitos teisinę reikÅ¡mę turinčios priežastys, trukdžiusios pareiÅ¡kėjui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (LAT CBS 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-627/2006).

Esminę reikÅ¡mę, pagal teismų praktikÄ , turi pareiÅ¡kėjo veiksmai ar neveikimas 3 mėnesių laikotarpiu, kuriuo turėjo bÅ«ti atlikti veiksmai.              PareiÅ¡kėjas yra palikėjos J. D. antros eilės įpėdinis, paveldint pagal įstatymÄ (vaikaitis) (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.). Kaip minėta, J. D. mirė 2014 m. liepos 15 d. Palikėja J. D. testamento nebuvo sudariusi, dėl palikimo priėmimo į Vilniaus miesto 30-Ä notarų biurÄ kreipėsi palikėjos dukros: suinteresuotieji asmenys Z.

L. ir R. D., kurios priėmė palikėjos palikimÄ . PareiÅ¡kėjas kartu su kitais pirmos eilės įpėdiniais turi teisę priimti palikimÄ , likusį po palikėjos J. D. mirties, nes pareiÅ¡kėjo tėvas V. D., kuris buvo mirusiosios palikėjos sÅ«nus, mirė 2009 m. lapkričio 4 d. (e. b. l. 7).              PareiÅ¡kėjas per tris mėnesius nesikreipė į notarÄ dėl aplikimo priėmimo, todėl praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kimui dėl palikimo priėmimo po senelės mirties paduoti.

Nurodo, jog praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ , nes pagrįstai galvojo, jog susitarimo su teta Z. L. pagrindu pastaroji įtrauks pareiÅ¡kėjÄ ir jo seserį R. K. į įpėdinių sÄ raÅ¡Ä . Pats pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės nustatytu terminui įteikti notarui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo, nes gyvena ir dirba užsienyje.              Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėjęs, jog teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ; trečia, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. Balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

             Nagrinėjamu atveju nuo palikimo atsiradimo dienos iki pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ dienos praėjo aÅ¡tuoni mėnesiai. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, jog pareiÅ¡kėjas nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, nes, jo teigimu, buvo susitaręs su suinteresuotuoju asmeniu Z. L., jog pastaroji tvarkydama palikimo priėmimo reikalus įtrauks jį į įpėdinių sÄ raÅ¡Ä . IÅ¡ byloje esančių duomenų bei suinteresuotųjų asmenų ir jų atstovų paaiÅ¡kinimų matyti, jog pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡silavinęs asmuo, žinantis, jog norint priimti palikimÄ per nustatytÄ terminÄ reikia kreiptis į notarÄ bei kitas su palikimo priėmimu susijusias aplinkybes.             KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar Å¡ios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos R. M. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos M.

D. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo I. T. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimÄ , turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei vieÅ¡asis interesas. Teismai turi ieÅ¡koti teisingo pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo R.

K. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiÅ¡kėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimÄ jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo Å¡altinio, neteko iÅ¡laikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminÄ palikimui priimti bÅ«tų paveikti asmenų, priėmusių palikimÄ , interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminÄ , interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo.

Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia bÅ«tinybę atnaujinti praleistÄ terminÄ , ar prieÅ¡ingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).             Teismo vertinimu pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, jog bÅ«tų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios paveldėjimo dokumentų parengimas ypač užsitęsė dėl ne nuo pareiÅ¡kėjo priklausančių priežasčių.

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime teigia, jog nepretenduoja į senelės buto dalį, o pageidauja gauti senelei priklausančios žemės, kurios nuosavybės teisės neatkurtos, dalį. IÅ¡ iÅ¡dėstyto galima spręsti, jog pareiÅ¡kėjas nori priimti tik dalį palikimo, tačiau pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostatas priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis neleidžiama. Suinteresuotojo asmens Z. L. teigimu pareiÅ¡kėjas nei mirusio tėvu, nei senele nesirÅ«pino. Taip pat sutiktina su suinteresuotojo asmens Z.

L. atsiliepime iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, jog pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo notarų biurui galima pateikti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis ir nebÅ«tina vykti į notarų biurÄ asmeniÅ¡kai. Be to, pareiÅ¡kėjas galėjo kreiptis į konsulinę įstaigÄ .             PareiÅ¡kėjas esmine aplinkybe dėl nesikreipimo į notarÄ ir termino atnaujinimo nurodo tai, jog jis buvo sutaręs su Z. L., jog įtrauks jį į įpėdinių sÄ raÅ¡Ä . Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjo atstovas nurodė, jog buvo tartasi laidotuvių metu ir nepamena ar buvo kalbėtasi su abejomis tetomis, t. y.

Z. L. ir R. D., ar tik su Z. L.. Tačiau R. D. nedalyvavo palikėjos laidotuvėse, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo tartis su abejomis tetomis. Aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas nežino kokie asmenys dalyvavo susitarime, nežino kur ir kada tarėsi, leidžia teigti, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas susitarė su suinteresuotu asmeniu Z. L. dėl to, jog jis bus įraÅ¡ytas į įpėdinių sÄ raÅ¡Ä , yra neįrodyta (CPK 178 str.).              Suinteresuotas asmuo Z. L. su mirusiÄ ja motina gyveno motinai priklausiusiame bute ir jame gyvena iki Å¡iol.

PareiÅ¡kėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje ir Lietuvoje jis bÅ«na 1 – 2 kartus per metus apie dvi savaites. Palikimo priėmimas paveiktų suinteresuoto asmens Z. L. interesus dėl paveldėto buto, jos vienintelės gyvenamosios vietos.             Įvertinus byloje esančius įrodymus bei iÅ¡klausius Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju termino palikimui priimti atnaujinimas ypatingai paveiktų palikimÄ priėmusių asmenų interesus, suinteresuotasis asmuo Z.

L. gyveno kartu ir rÅ«pinosi palikėja, pareiÅ¡kėjas ketina priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui laiku priimti, neįrodė, jog tarėsi su Z. L. dėl įtraukimo į įpėdinių sÄ raÅ¡Ä . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas praleido įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ pareiÅ¡kimui dėl palikimo priėmimo po palikėjos mirties paduoti dėl priežasčių, kurios nelaikytinos svarbiomis. Taip pat teismo nuomone pareiÅ¡kėjo interesai gauti senelei priklausiusio žemės sklypo, kurio nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, dalį, nėra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atmestinas (CPK 576 – 578 str.).              Nors pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

Kadangi pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas atmestas, suinteresuotajam asmeniui Z. L. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. Vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio suinteresuotajam asmeniui priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 605 EUR. Kiti suinteresuotieji asmenys nepateikė teismui praÅ¡ymų priteisti jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei jas patvirtinančius dokumentus, todėl jų priteisimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo klausimas nesprendžiamas.             Vadovaudamasis CPK 576-578, 290-292 straipsniais teismas n u t a r i a: atmesti pareiÅ¡kėjo A.

D. praÅ¡ymÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo.Priteisti suinteresuotajam asmeniui Z. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 605 EUR (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis euro) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                    Vaidas Pajeda