eabfb2cb-9c3b-43a0-a67e-ea08cc8b75bc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1168-1034/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47447-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.1.6.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, kaltinamajai S. V. (S. V.), jo gynėjui advokato padėjėjui Janui Zavadskiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P., jo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Markevičiui, laiduotojai K.

V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimÄ , neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė : S. V. 2019 m. lapkričio 7 d., apie 06.50 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie paviljono Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu tris kartus deÅ¡inės rankos delnu trenkė A.

P. į kairę ausį tuos sukeldamas nukentėjusiajam A. P. fizinį skausmÄ . Å iais savo veiksmais S. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. V. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 06.30 val. atėjo į savo darbovietėje, praeidinėjo pro A. kioskÄ , A. ant jo pradėjo Å¡Å«kauti, kad jis „ožys“, „stukačius“, „kaziolas“. Pasakė A., kad taip nekalbėtų, norėjo pastumti jį į kioskÄ , bet gavosi, kad su deÅ¡ine ranka plojo per veidÄ , sudavė jam tris kartus.

Sudavė nukentėjusiam su delnu į ausį, žandikaulį. Pripažįsta, kad sudavė, jį iÅ¡provokavo, tai pirmas toks įvykis gyvenime. AtsipraÅ¡o A., kad jam sudavė, tikrai nenorėjo, jaučiasi kaltas, gėda prieÅ¡ visus, prieÅ¡ žmonÄ , vaikus. Padarė iÅ¡vadas, kad blogai padarė, gailisi. PraÅ¡o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Jo žmona yra tikrai geras žmogus, turi du nepilnamečius vaikus, galvoja apie jų ateitį, gal jie norės ateityje bÅ«ti policininkai, todėl nenorėtų, kad dėl tėvo nesÄ monės, kvailystės kentėtų vaikai.

Žmona jam yra autoritetas, dabar viskÄ prižiÅ«ri žmona, viskÄ daro. Jo pajamos 800 eurų per mėnesį. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad praÅ¡o priteisti 10000 Eur iÅ¡ kaltinamojo, nes tai ne pirmas užpuolimas, terorizavo jį ir kitus prekeivius. Anksčiau su kaltinamuoju turėjo konfliktų, tačiau jie nebuvo užfiksuoti. Patyrė nervinį stresÄ , nemigÄ , galvos skausmus, teko lankytis pas psichologÄ . Kreipėsi į gydytojus dėl Å¡ito įvykio, ėjo dvi savaites, Å¡iai dienai pas psichologÄ nesilanko.

Liko skaudanti galva ir kartais užeina ausies spengimas, tačiau kol kas daktarai nieko negali nustatyti. Kaltinamojo atsipraÅ¡ymo nepriima, Å¡itas konfliktas jau vyksta kokius 15 metų, susitaikyti nenori. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja K. V. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, praÅ¡o jį atleisti pagal laidavimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis labai gailisi, pažįsta jį jau dvideÅ¡imt metų, tai labai keista ir netikėta situacija, kuri jam nebÅ«dinga, dabar gėda tarp visų ir draugų, ir giminių ir norėtų iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nėra bausta administracine tvarka, neteista.

Nuo 2006 m. yra susituokę, vyras jos klauso. Blogai vertina, kad vyras taip padarė. Dabar yra bedarbė, turi laisvo laiko, planuoja ir toliau dažniau su juo bÅ«ti. Dabar gauna 300 Eur iÅ¡mokÄ iÅ¡ darbo biržos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiÅ¡kus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme bÅ«tų tiriama ir skelbiama, iÅ¡vardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis S. V. parodė, kad jam pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ jis suprato ir kaltu visiÅ¡kai prisipažįsta. Dirba (duomenys neskelbtini), jam priklauso kioskas, kuriame prekiauja gyvÅ«nų prekėmis. 2019 m. lapkričio 7 d., apie 06.30 val., jis atėjo į savo darbo vietÄ . Atsidarė kioskus, krovė daiktus ir Å¡alia jo kioskų dirbantis kaimynas, kuris prekiauja žuvytėmis, kurio nei vardo nei pavardės tiksliai nežino, pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas jam. IÅ¡ pradžių nekreipė dėmesio.

Tas kaimynas Å¡Å«kavo jo atžvilgiu, kad jis yra „stukačius“, „ožys“. Jis jam rėkė, kad visas turgus žino, kad jis yra „stukačius“. Toks kaimyno rėkimas iÅ¡vedė jį iÅ¡ pusiausvyros, jis susinervino, priėjo prie to kaimyno, norėjo jį pastumti, kad jis nerėktų ir eitų į savo kioskÄ . Taip išėjo, kad Å¡iam trenkė delnu, jam atrodo, kad pataikė į kaklÄ . Kiek kartų jam trenkė, dabar nepasakys tiksliai, kadangi buvo susijaudinęs. Galimai galėjo delnu trinktelėti tris kartus, tačiau tiksliai pasakyti negali, kadangi kaip sakė buvo susijaudinęs ir tas kaimynas jį žodžiais iÅ¡provokavo tokiems veiksmams.

Tas kaimynas pagrasino, kad iÅ¡kvies policijÄ ir vėliau atvyko pareigÅ«nai. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatÄ . Dėl padaryto jis labai gailisi, nesusivaldė. Labai nori susitaikyti su tuo kaimynu ir jo atsipraÅ¡yti (1 t., b. l. 96). Papildomos apklausos metu S. V. parodė, kad jis prie savo apklausos nori papildyti, kad D. V. yra jo sÅ«nėnas ir dirba pas jį pagal verslo liudijimÄ . J. K. yra verslininkas dirbantis pagal patentÄ ir prekiauja taip pat gyvÅ«nų prekėmis. Apie tÄ vyrÄ , vardu A., kuriam yra sudavęs, niekada apie jį nekalbėjo necenzÅ«riniais žodžiais, niekada po įvykio prie jo nebuvo priėjęs, niekada negrasino jam važiuojant į (duomenys neskelbtini) apgadinti jo automobilį ar pradurti jo automobilio padangas.

Po įvykio apie tÄ vyrÄ jis nekalbėjo ir nebuvo net arti prie jo nepriėjęs. Niekada jam garsiai negrasino ir niekada apie jį nei su D. nei su Janu niekada Å¡io neaptarinėjo. O J. kiekvienÄ rytÄ ateina iki jo kiosko ir pasakoja apie save apie politikÄ apie girdėtas per televizorių žinias. Jo leksikone yra daug keiksmažodžių. Todėl dažnai visi iÅ¡ jo pasakojimų juokiasi bet tikrai ne iÅ¡ A. P.. Po incidento su tuo A. P. nei jis, nei jo sÅ«nėnas D., nei J. K. niekada nebuvo kalbėję ar užėję į jo kioskÄ .

Niekada niekas iÅ¡ jų jam negrasino, mano, kad A. P. dėl grasinimų viskÄ iÅ¡sigalvoja ir tokiais iÅ¡sigalvojimais nori dabar jam pakenkti (1 t., b. l. 107-108). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. apklaustas liudytoju parodė, kad dirba pagal verslo liudijimÄ (duomenys neskelbtini) paviljone Nr. (duomenys neskelbtini) prekiauja gyvÅ«nų prekėmis. 2019 m. lapkričio 7 d., apie 06.00 val., atėjo į savo darbo vietÄ . Apie 06.50 val. pro Å¡alį ėjęs S. V., kuris prekiauja analogiÅ¡komis prekėmis, pradėjo jį įžeidinėti necenzÅ«riniais žodžiais, provokuoti konfliktÄ .

Jis į tai nelabai reagavo. Tada S. V. toliau Å¡aukdamas per visÄ turgavietę pribėgo prie jo ir deÅ¡inės rankos delnu vienÄ kartÄ trenkė jam į kairę ausį. Jis buvo apstulbęs nuo tokio elgesio ir kažkÄ , tiksliai neprisimena pasakė ir S. V. vėl pribėgęs prie jo dar du kartus trenkė deÅ¡inės rankos delnu jam į kairę ausį. Jis iÅ¡ karto iÅ¡kvietė policijÄ . Kadangi po smÅ«gių jam labai skaudėjo galvÄ ir ausį tai greitosios pagalbos automobiliu buvo iÅ¡vežtas į RVUL apžiÅ«rai.

PraÅ¡o imtis priemonių sutramdyti šį asmenį (1 t., b. l. 20-21). Papildomos apklausos metu A. P. parodė, kad 2019 m. lapkričio 8 d., ryte buvo darbovietėje, (duomenys neskelbtini), kur jis prekiauja akvariumo reikmenimis, atėjo S. V.. S. V. atėjo į savo darbo vietÄ , kuri yra Å¡alia jo darbo vietos. Jį džiaugsmingai pasitiko D. V. ir J. K.. D. V. ir J. K. garsiai, tam kad jis ir A. B. girdėtų ir suprastų jų kalbÄ , pradėjo sakyti S. V., kad jis tapo „tikru vyru“ pasėdėjęs areÅ¡tinėje.

Pradėjo jį girti ir smerkti jį ir A. B. vadindami juos skundikais bei vartojant jų atžvilgiu necenzÅ«rinę leksikÄ . Visas pokalbis buvo nukreiptas pažeminti jį ir A. B. ir juos įbauginti. Savo pozicijÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio teikimo praneÅ¡ vėliau (b. l. 44-45). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) pagal verslo liudijimÄ . Prekiauja gyvÅ«nų prekėmis. Jam priklauso prekyvietė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Prekyvietė randasi prie pat administracijos.

Pažįsta S. V. ir A. P., kadangi jie netoli nuo jo prekyvietės. Su S. V. ankščiau sutarė gerai ir santykiai buvo normalÅ«s. Tačiau pastarieji 13-14 metų su minėtu asmeniu nuolat konfliktuoja. Konfliktai kyla dėl konkurencijos, dažnai tampa paÅ¡aipų objektu. O su A. P. faktiÅ¡kai yra verslo partneriai. Dažnai kartu važiuoja į (duomenys neskelbtini) apsipirkti. 2019-11-07 darbÄ pradėjo nuo 6 val. ryto. atėjo į savo darbo vietÄ . Kaip visada tÄ diena S. V., D. V. ir J. K. rėkavo garsiai.

Kaip visada nepasitenkinimas tiek jo, tiek A. atžvilgiu. Jie jį ir A. vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Vėliau iÅ¡ A. sužinojo, kad jis buvo užpultas ir sumuÅ¡tas S. V. (1 t., b. l. 67-69). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialiuoju liudytoju D. V. parodė, kad prekiauja (duomenys neskelbtini) kartu su savo dėde S. V. gyvÅ«nų prekėmis. Pas dėdę dirba oficialiai pagal savo patentÄ . Netoli jų prekyvietės žuvytėmis prekiauja kitas vyriÅ¡kis, nei vardo jo nei pavardės jis to vyro nežino. 2019 m. lapkričio 7 d. pradėjo darbÄ anksti ryte kartu su dėde S. Tuo metu kai jis tvarkėsi kioske ir iÅ¡girdo kaip tas vyras prekiaujantis žuvytėmis, pradėjo rėkauti.

Kaip suprato, rėkavo ant jo dėdė ir vadino jį necenzÅ«riniais žodžiais „ožys“, „kaziolas“. Suprato, kad jis taip rėkia ant jo dėdės dėl to, kad jokių žmonių aplinkui nebuvo, tik jo dėdė krovė prekes. Ä®vyko apsižodžiavimas, kadangi ir jo dėdė tam vyrui kažkÄ tai pasakė. KÄ tiksliai pasakė, jis jau nepamena. Tačiau tas vyras, prekiaujantis žuvytėmis nenurimo ir toliau keikė jo dėdę. Jis matė, kad dėdė nuėjo link to vyro, tačiau daugiau nieko nematė, kadangi jis dėliojo prekes kioske.

Paskui kilo dar didesnis triukÅ¡mas, suprato, kad kažkas tai įvyko. Dėdė paskui atėjo į kioskÄ . Buvo susijaudinęs, tačiau jis jo neklausinėjo kas įvyko. Paskui atvyko policija ir jo klausinėjo ar jis matė kas įvyko. Atsakė, kad nematė ir iÅ¡ pareigÅ«no žodžių suprato, kad jo dėdė S. sudavė tam vyrui, kuris prekiauja žuvytėmis. Vėliau dėdė buvo sulaikytas ir iÅ¡vežtas į policijos komisariatÄ . SekančiÄ dienÄ po įvykio darbo vietoje jis kartu su J.

K. Å¡aipėsi iÅ¡ dėdės, kad jis jau sėdėjo kalėjime ir yra su patirtimi (1 t., b. l. 81-83). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 4015/2019 (01) nustatyta, kad A. P. kÅ«ne sužalojimų nėra (b. l. 31-33). Ä®rodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai Pažymėtina, jog pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nurodyti veikos požymiai alternatyvÅ«s, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla nustačius bent vienÄ iÅ¡ jų. IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro iÅ¡vadÄ , kad S. V. 2019 m. lapkričio 7 d., apie 06.50 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie paviljono Nr. KP 70, konflikto metu tris kartus deÅ¡inės rankos delnu trenkė A. P. į kairę ausį tuos sukeldamas nukentėjusiajam A.

P. fizinį skausmÄ . Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. V. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , paaiÅ¡kino, kad 06.30 val. atėjo į savo darbovietėje, praeidinėjo pro A. kioskÄ , A. ant jo pradėjo Å¡Å«kauti, kad jis „ožys“, „stukačius“, „kaziolas“. Pasakė jam, kad taip nekalbėtų, norėjo pastumti į kioskÄ , bet gavosi, kad su deÅ¡ine ranka plojo per veidÄ . Sudavė tris kartus. Atvažiavo policija, jį iÅ¡vežė ir viskas pasibaigė.

Sudavė nukentėjusiam su delnu į ausį, žandikaulį. Pripažįsta, kad sudavė, jį išprovokavo, tai pirmas toks įvykis gyvenime. Kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos padarymo patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: detalūs nukentėjusiojo A. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, jo pareiškimas, policijos registro išrašas, įvykio vietos apžiūros protokolas. Kaltinamojo veika pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, veika padaryta tiesiogine tyčia.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Teisiamajame posėdyje laiduotoja apklausta kaltinamojo sutuoktinė K. V. prašė atleisti S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir perduoti kaltinamÄ jį jos atsakomybėn be užstato. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Å io straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sÄ lygos, susijusios su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sÄ lygų visumai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos, kurios sudaro pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl S. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

S. V. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu K. V. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimÄ . S. V. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už neÅ¡iurkščius nusižengimus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl savo elgesio, savanoriÅ¡kai atlygino nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas, pervedė nukentėjusiajam 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat įsipareigojo atlyginti tokio dydžio žalÄ , kokiÄ priteis teismas.

S. V. dirbantis, savo elgesį teismo posėdžio metu vertino kritiÅ¡kai. Teismo nuomone, pirmiau aptartos aplinkybės, be kita ko, sudaro pagrindÄ manyti, kad S. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010).

Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktikÄ dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju S. V. laiduotoja sutinka bÅ«ti jo sutuoktinė K. V. Teismui pateiktame praÅ¡yme K. V. nurodė, kad sutinka laiduoti už sutuoktinį, prisiima atsakomybę už jo elgesį, yra teigiamai charakterizuojama, turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , gali daryti kaltinamajam teigiamÄ Ä¯takÄ . Teisiamajame posėdyje K. V. paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis labai gailisi, pažįsta jį jau dvideÅ¡imt metų, tai labai keista ir netikėta situacija, kuri jam nebÅ«dinga, dabar gėda tarp visų ir draugų, ir giminių.

Ji nėra bausta administracine tvarka, neteista. Blogai vertina, kad vyras taip padarė. Dabar yra bedarbė, turi laisvo laiko, planuoja ir toliau dažniau bÅ«ti su vyru. Byloje esantys duomenys apie K. V. teistumÄ ir baustumÄ administracine tvarka patvirtina, kad įstatymų reikalavimų ji Å¡iurkščiai nėra pažeidusi. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, kad laiduotoja K. V. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra veikiau teigiama, ji kritiÅ¡ka S. V. elgesiui, todėl atitinkamai spręstina, kad ji gali daryti kaltinamajam teigiamÄ Ä¯takÄ , juos sieja glaudÅ«s ryÅ¡iai.

Nustačius visas įstatymų leidėjo numatytas ir aptartas sÄ lygas, S. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminÄ . Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Å¡io kodekso nuostatas. Nukentėjusysis A. P. teisiamojo posėdžio metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 10 00 Eur dydžio neturtinę žalÄ . Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. P. paaiÅ¡kino, kad praÅ¡o priteisti 10000 Eur iÅ¡ kaltinamojo, nes tai ne pirmas užpuolimas, jį terorizavo ir kitus prekeivius, su kaltinamuoju ir anksčiau turėjo konfliktų, tačiau jie nebuvo užfiksuoti.

Patyrė nervinį stresÄ , nemigÄ , galvos skausmus, teko lankytis pas psichologÄ . Kreipėsi į gydytojus dėl Å¡ito įvykio psichologinės pagalbos, prie pasekmių priskyrė skaudančiÄ galvÄ ir kartais užeinantį ausies spengimÄ . CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalÄ , Å¡is principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nurodytų aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose. Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumÄ bendrųjų Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai Å¡iai situacijai reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu. Å ioje byloje kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai.

Suprantama, kad nukentėjusysis patyrė emocinį sukrėtimÄ , baimę, iÅ¡gyvenimus. Siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalÄ (dirbantis, darbingo amžiaus, pajamos nėra didelės), be to, tai, kad dėl S. V. smurtinio pobÅ«džio veiksmų nukentėjusiojo sveikatai nekilo kokių nors ilgalaikių liekamųjų padarinių.

Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 400 eurų. Teismo vertinimu, bÅ«tent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savanoriÅ¡kai atlygino 200 Eur neturtinės žalos, iÅ¡ jo priteistina likusi neturtinės žalos dalis – 200 Eur.

Nors nukentėjusysis civiliniu ieÅ¡kiniu neprašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. už advokato padėjėjo paslaugas sumokėtÄ 100 Eur sumÄ , jo atstovas advokato padėjėjas prie bylos medžiagos pateikė kvitÄ , patvirtinantį minėtos sumos sumokėjimÄ . Teismo nuomone, atsižvelgus į S. V. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir sunkumÄ , faktinį ir teisinį bylos sudėtingumÄ ir apimtį (byloje nebuvo kelti sudėtingi teisės taikymo klausimai), teisinės pagalbos teikimo trukmę (byla iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį, taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas), darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo A.

P. advokato padėjėjui už teisinę pagalbÄ sumokėta suma atitinka proporcingumo kriterijus, patirtos iÅ¡laidos įrodytos byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga (2 t., b. l. 19). Atsižvelgiant į iÅ¡vardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad iÅ¡laidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra pagrįstos, dėl to iÅ¡ S. V. nukentėjusiojo A. P. naudai priteistina 100 Eur proceso iÅ¡laidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

S. V., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos K. V. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. S. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

IÅ¡ S. V. priteisti nukentėjusiajam A. P. 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 100 Eur proceso iÅ¡laidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti. IÅ¡aiÅ¡kinti K. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grÄ Å¾inimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡aiÅ¡kinti S. V., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas