eabda4cd-5864-4966-a952-075ac40d689d · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedvieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos J. G. skundÄ atsakovei Kauno rajono savivaldybÄs administracijai dÄl priimto sprendimo panaikinimo. PareiÅ¡kÄja J. G. (toliau â PareiÅ¡kÄja) kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti 2020 m. birželio 4 d. Kauno rajono savivaldybÄs administracijos (toliau â ir AtsakovÄ) raÅ¡tÄ Nr. SD-1409 âDÄl pagrindinÄs žemÄs naudojimo paskirties keitimoâ.
Legislator headnote
AI generatedeabda4cd-5864-4966-a952-075ac40d689d · Regionų administracinis teismas: G. skundÄ atsakovei Kauno rajono savivaldybÄs administracijai dÄl priimto sprendimo panaikinimo. PareiÅ¡kÄja J. G. (toliau â PareiÅ¡kÄja) kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti 2020 m. birželio 4 d. Kauno rajono savivaldybÄs administracijos (toliau â ir AtsakovÄ) raÅ¡tÄ Nr. SD-1409 âDÄl pagrindinÄs žemÄs naudojimo paskirties keitimoâ.
Full text
AdministracinÄ byla Nr
AdministracinÄ byla Nr. eI3-6586-414/2020
Teisminio proceso Nr. 2-62-3-01749-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 15.3; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 20 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Rimanto GiedraiÄio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Dainos KukalienÄs, Astos UrbonienÄs,
sekretoriaujant Rasai Ganienei,
dalyvaujant J. G. atstovei advokatei G. B.,
atsakovÄs atstovams J. S. ir J. K.,
vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos J. G. skundÄ atsakovei Kauno rajono savivaldybÄs administracijai dÄl priimto sprendimo panaikinimo.
TeisÄjų kolegija
n u s t a t Ä :
PareiÅ¡kÄja J. G. (toliau â PareiÅ¡kÄja) kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti 2020 m. birželio 4 d. Kauno rajono savivaldybÄs administracijos (toliau â ir AtsakovÄ) raÅ¡tÄ Nr. SD-1409 âDÄl pagrindinÄs žemÄs naudojimo paskirties keitimoâ.
PareiÅ¡kÄja skunde nurodÄ ir jos atstovÄ teismo posÄdyje paaiÅ¡kino, kad 2020 m. gegužÄs 5 d. Kauno rajono savivaldybÄs administracijai buvo pateiktas praÅ¡ymas dÄl pagrindinÄs žemÄs naudojimo paskirties ir (ar) bÅ«do pakeitimo bei žemÄs sklypo vidutinÄs rinkos vertÄs nustatymo. PareiÅ¡kÄja praÅ¡Ä pakeisti jai priklausanÄio sklypo pagrindinÄ Å¾emÄs naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ iÅ¡ ŽemÄs Å«kio naudojimo paskirties, naudojimo bÅ«das - Kiti žemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypai į Kitos paskirties žemÄ, naudojimo bÅ«das - VienbuÄių ir dvibuÄių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei nustatyti žemÄs sklypo vidutinÄ rinkos kainÄ . AtsakovÄ 2020 m. birželio 4 d. raÅ¡tu Nr. SD-1409 âDÄl pagrindinÄs žemÄs naudojimo paskirties keitimoâ (toliau â ir GinÄijamas aktas) informavo, kad praÅ¡ymas yra netenkinamas.
AtsakovÄ savo raÅ¡te konstatavo, jog sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamÄ sias teritorijas ir Gamtinio karkaso teritorijÄ (Nacionaliniai migracijos koridoriai), taip pat patenka į OrientacinÄ galimų potvynių teritorijÄ (žr. Kauno rajono savivaldybÄs teritorijos bendrojo plano 1 â jo pakeitimo sprendinių iÅ¡traukÄ ir Potvynių grÄsmÄs ir rizikos žemÄlapio iÅ¡traukÄ ). Pagal Potvynių grÄsmÄs ir rizikos žemÄlapį, patvirtintÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjÅ«Äio 6 d. įsakymu Nr. D1-655 âDÄl Potvynių grÄsmÄs ir potvynių rizikos žemÄlapių Nemuno, Ventos, LielupÄs, ir Dauguvos upių baseinų rajonuose patvirtinimoâžemÄs sklypas patenka į didelÄs (10 %) bei vidutinÄs tikimybÄs (1 %) potvynių rizika ir grÄsme pasižyminÄiÄ teritorijÄ â. RaÅ¡te nurodyta, jog Gamtinio karkaso Nacionalinių migracijos koridorių teritorijoje veikla apraÅ¡yta Bendrojo plano aiÅ¡kinamojo raÅ¡to ŽemÄs tvarkymo ir naudojimo reglamentų 9.1 lentelÄje, kurioje nurodoma, kad Nemuno upÄs slÄniuose ir virÅ¡ jos Å¡laitų esanÄiuose užliejamose teritorijose pastatų statyba draudžiama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemÄs naudojimo sÄ lygų įstatymo 104 straipsniu, potvynio grÄsmÄs teritorijose taikomos specialiosios žemÄs naudojimo sÄ lygos, kuriose nurodyta, kad didelÄs tikimybÄs potvynių grÄsmÄs teritorijose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, iÅ¡skyrus sodybos statinius esamose sodybose, hidrotechninius statinius, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, aplinkos tyrimų ir stebÄjimų įrenginius, kai jie apsaugoti nuo potvynių. VidutinÄs tikimybÄs potvynių grÄsmÄs teritorijose draudžiama statyti gyvenamuosius ir visuomeninÄs paskirties pastatus, iÅ¡skyrus atvejus, kai jie apsaugoti nuo potvynių.
PažymÄjo, kad jog Skundžiamo akto turinys yra neaiÅ¡kus, prieÅ¡taraujantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatoms. Nors sklypas iÅ¡ dalies ir patenka į didelÄs ir vidutinÄs tikimybÄs potvynių rizika ir grÄsme pasižyminÄiÄ teritorijÄ , dÄl ko kyla statybos apribojimų, taÄiau AtsakovÄ negali numatyti, kokiu bÅ«du ir kaip PareiÅ¡kÄja įgyvendins savo, kaip statytojos, teises, tai galÄs įvertinti tik tada, kai PareiÅ¡kÄja kreipsis dÄl statybos leidimo iÅ¡davimo.
AtsakovÄs Kauno rajono savivaldybÄs administracijos atstovai praÅ¡Ä skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
AtsakovÄ atsiliepime į skundÄ nurodÄ ir jos atstovai teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad pakeitus žemÄs sklypo naudojimo paskirtį, savininkui bÅ«tų suteiktas teisÄtas lÅ«kestis sklypÄ naudoti pagal pagrindinÄ tikslinÄ Å¾emÄs naudojimo paskirtį ir Å¡iÄ teisÄ Ä¯gyvendinti jame eksploatuojant ar statant vienbuÄius ir dvibuÄius gyvenamuosius pastatus. Taikant PareiÅ¡kÄjos siÅ«lomÄ ydingÄ praktikÄ , kai leidžiama keisti žemÄs sklypo tikslinÄ paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ teritorijoje, kurioje tokio pobÅ«džio statinių statyba ar jų buvimas yra negalimas, Å¡is sprendimas prieÅ¡tarautų tiek ŽemÄs įstatymo 2 straipsnio 1 punktui, tiek teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. AtkreipÄ dÄmesį, kad PareiÅ¡kÄja nors ir neįvardija kokiu pagrindu ji nori pakeisti žemÄs paskirtį ir jos naudojimo bÅ«dÄ , akivaizdu, kad minÄtas procesas inicijuojamas siekiant žemÄ naudoti kitokiai paskirÄiai negu iki tol buvo leidžiama. PrieÅ¡ingu atveju, žemÄs paskirties keitimas prarastų tikslÄ . AplinkybÄ, jog žemÄs sklypo paskirties ir naudojimo bÅ«do keitimas ginÄo teritorijoje yra negalimas, nurodyta Skundžiamame akte, kartu pateikiant tokio sprendimo motyvus ir pasiremiant atitinkamais teisÄs aktais.
PažymÄjo, jog pagal Kauno rajono savivaldybÄs teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo (patvirtintas Kauno rajono savivaldybÄs tarybos 2014-08-28 sprendimu Nr. TS-299 âDÄl Kauno rajono savivaldybÄs teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimoâ ir 2017-11-16 sprendimu Nr. TS-411 âDÄl Kauno rajono savivaldybÄs teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimoâ) (toliau - Bendrasis planas) sprendinius, sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamÄ sias teritorijas ir Gamtinio karkaso teritorijÄ (Nacionaliniai migracijos koridoriai). Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraÅ¡tovaizdžio ekologinÄ pusiausvyra, palaikomas ir stiprinamas ekosistemų stabilumas, renatÅ«ralizacija, vykdomas ekosistemų atkÅ«rimas, palaikoma ir didinama kraÅ¡tovaizdžio ir biologinÄ Ä¯vairovÄ. Gamtinio karkaso (Nacionalinių migracijos koridorių) teritorijoje skatintinos / ribotinos veiklos apraÅ¡ytos Bendrojo plano aiÅ¡kinamojo raÅ¡to ŽemÄs tvarkymo ir naudojimo reglamentų 9.1 lentelÄje. LentelÄje nurodoma, kad Nemuno upÄs slÄniuose ir virÅ¡ jos Å¡laitų esanÄiose užliejamose teritorijose pastatų statyba draudžiama.
PažymÄjo ir tai, kad PareiÅ¡kÄjos sklypas patenka į OrientacinÄ galimų potvynių teritorijÄ (žr. Kauno r. sav. teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendinių iÅ¡traukÄ ir Potvynių grÄsmÄs ir rizikos žemÄlapio iÅ¡traukÄ ), t. y. aplinkosauginiu požiÅ«riu jautriÄ teritorijÄ , kuriose esamo užstatymo tankinimas neplanuotinas. Pagal Potvynių grÄsmÄs ir rizikos žemÄlapį sklypas patenka į didelÄs (10 %) bei vidutinÄs tikimybÄs (1 %) potvynių rizika ir grÄsme pasižyminÄiÄ teritorijÄ . DÄl Å¡ios aplinkybÄs byloje pateiktame Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog Sklypui yra taikoma specialioji žemÄs naudojimo sÄ lyga - PavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zona.
Remiantis aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemÄs naudojimo sÄ lygų įstatymo 104 straipsniu, potvynio grÄsmÄs teritorijose taikomos specialiosios žemÄs naudojimo sÄ lygos, kuriose nurodyta, kad didelÄs tikimybÄs potvynių grÄsmÄs teritorijose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, iÅ¡skyrus sodybos statinius esamose sodybose, hidrotechninius statinius, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, aplinkos tyrimų ir stebÄjimų įrenginius, kai jie apsaugoti nuo potvynių (1 d. 2 p.). MinÄtas straipsnis taip pat nurodo, kad vidutinÄs tikimybÄs potvynių grÄsmÄs teritorijose draudžiama statyti gyvenamuosius ir visuomeninÄs paskirties pastatus, iÅ¡skyrus atvejus, kai jie apsaugoti nuo potvynių (2 d. 2 p.).
Skundas tenkintinas.
PareiÅ¡kÄjai J. G. asmeninÄs nuosavybÄs teise priklauso 0,1443 ha dydžio žemÄs sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Kulautuvos m. k. v.), esantis (duomenys neskelbtini).
IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad PareiÅ¡kÄjai nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo naudojimo paskirtis yra ŽemÄs Å«kio, naudojimo bÅ«das â Kiti žemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypai. Toks naudojimo bÅ«das nustatomas žemÄs sklypams, kurie nepriskirti 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytiems žemÄs naudojimo bÅ«dams, kuriuose galima žemÄs Å«kio veikla: žemÄs Å«kio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, Å«kyje pagamintų ir apdorotų žemÄs Å«kio produktų perdirbimas ir Å¡ių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemÄs Å«kiui teikimas ir geros agrarinÄs bei aplinkosauginÄs žemÄs bÅ«klÄs iÅ¡laikymas. Å iuose sklypuose galimi Å«kininkų sodybų ir žemÄs Å«kio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai (Lietuvos Respublikos žemÄs Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3d-37/D1-40 patvirtinimo ŽemÄs naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡o (toliau â ir ŽemÄs naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡as) I skyriaus 5 p.).
2020 m. gegužÄs 5 d. Kauno rajono savivaldybÄs administracijai buvo pateiktas praÅ¡ymas dÄl pagrindinÄs žemÄs naudojimo paskirties ir (ar) bÅ«do pakeitimo bei žemÄs sklypo vidutinÄs rinkos vertÄs nustatymo. PareiÅ¡kÄja praÅ¡Ä pakeisti jai priklausanÄio sklypo pagrindinÄ Å¾emÄs naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ iÅ¡ ŽemÄs Å«kio naudojimo paskirties, naudojimo bÅ«das - Kiti žemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypai į Kitos paskirties žemÄ, naudojimo bÅ«das - VienbuÄių ir dvibuÄių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei nustatyti žemÄs sklypo vidutinÄ rinkos kainÄ . Toks naudojimo bÅ«das reiÅ¡kia, kad žemÄs sklypai priskiriami vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio Å«kio paskirties pastatais (ŽemÄs naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡o V skyriaus 16 p.).
AtsakovÄ 2020 m. birželio 4 d. raÅ¡tu Nr. SD-1409 âDÄl pagrindinÄs žemÄs naudojimo paskirties keitimoâ informavo, kad praÅ¡ymas yra netenkinamas. AtsakovÄ rÄmÄsi Lietuvos Respublikos žemÄs įstatymo 24 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir konstatavo, jog sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamÄ sias teritorijas ir Gamtinio karkaso teritorijÄ (Nacionaliniai migracijos koridoriai), taip pat patenka į OrientacinÄ galimų potvynių teritorijÄ (žr. Kauno rajono savivaldybÄs teritorijos bendrojo plano 1 â jo pakeitimo sprendinių iÅ¡traukÄ ir Potvynių grÄsmÄs ir rizikos žemÄlapio iÅ¡traukÄ ).
ŽemÄs įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatyta, kad pagrindinÄ Å¾emÄs naudojimo paskirtis ir bÅ«das (bÅ«dai) VyriausybÄs nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemÄs sklypus. Å iems žemÄs sklypams nustatyta pagrindinÄ Å¾emÄs naudojimo paskirtis ir (ar) bÅ«das (bÅ«dai) keiÄiami žemÄs savininkų, valstybinÄs žemÄs patikÄtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų praÅ¡ymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemÄs valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, â pagal savivaldybÄs lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovÄs lygmens bendrÄ jį planÄ , jei Å¡is parengtas. SprendimÄ pakeisti pagrindinÄ Å¾emÄs naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ (bÅ«dus) priima detalųjį planÄ , specialiojo teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemÄs valdos projektÄ tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planÄ , specialiojo teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemÄs valdos projektÄ , o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimÄ pakeisti žemÄs sklypo pagrindinÄ Å¾emÄs naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ pagal savivaldybÄs lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovÄs lygmens bendrÄ jį planÄ , jei Å¡is parengtas, priima savivaldybÄs administracijos direktorius. PagrindinÄs žemÄs naudojimo paskirties ir (ar) bÅ«do keitimo tvarkÄ ir sÄ lygas nustato VyriausybÄ.
Aptartas ŽemÄs įstatymo 24 straipsnio nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1999 m. rugsÄjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintas PagrindinÄs žemÄs naudojimo paskirties ir bÅ«do nustatymo ir keitimo tvarkos bei sÄ lygų apraÅ¡as, nustatantis pagrindinÄs žemÄs naudojimo paskirties ir bÅ«do (bÅ«dų) nustatymo formuojant naujus žemÄs sklypus ir suformuotų ar pertvarkytų žemÄs sklypų pagrindinÄs žemÄs naudojimo paskirties ir (ar) bÅ«do (bÅ«dų) keitimo tvarkÄ bei sÄ lygas. Pagal Å¡io apraÅ¡o 10 punktÄ , Lietuvos Respublikos žemÄs įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinÄ Å¾emÄs naudojimo paskirtis ir (ar) bÅ«das (bÅ«dai) keiÄiami žemÄs savininkų, valstybinÄs žemÄs patikÄtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų praÅ¡ymu savivaldybÄs administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybÄs lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovÄs lygmens bendrÄ jį planÄ , jeigu Å¡is parengtas.
Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemÄs sklype, esanÄiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemÄs sklype, esanÄiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali bÅ«ti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybÄs lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovÄs lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Å iuo nurodytu atveju kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisÄs aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemÄs sklypo žemÄs naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ , jie keiÄiami VyriausybÄs nustatyta tvarka savivaldybÄs administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybÄs lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovÄs lygmens bendrÄ jį planÄ , jeigu jis parengtas. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos aiÅ¡kinamos taip, kad, jei bÅ«tina atlikti žemÄs sklypo naudojimo ir (ar) bÅ«do pakeitimÄ , reikalinga: 1) laikytis žemÄs sklypo naudojimo ir (ar) bÅ«do keitimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, 2) keitimÄ Ä¯forminti savivaldybÄs administracijos direktoriaus sprendimu, 3) kad toks keitimas bÅ«tų suderinamas su savivaldybÄs lygmens bendruoju planu ir (ar) vietovÄs lygmens bendruoju planu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-155-492/2018).
Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, žemÄs sklypams nustatyta pagrindinÄ Å¾emÄs naudojimo paskirtis ir (ar) bÅ«das (bÅ«dai) keiÄiami pagal savivaldybÄs lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovÄs lygmens bendrÄ jį planÄ , jei Å¡is parengtas. SprendimÄ pakeisti pagrindinÄ Å¾emÄs naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ priimti yra įgaliotas savivaldybÄs administracijos direktorius.
MinÄta, kad priimdama GinÄijamÄ aktÄ AtsakovÄ rÄmÄsi tuo, jog sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamÄ sias teritorijas ir Gamtinio karkaso teritorijÄ (Nacionaliniai migracijos koridoriai), taip pat patenka į OrientacinÄ galimų potvynių teritorijÄ .
Teismo posÄdžio metu AtsakovÄs atstovai paaiÅ¡kino, jog J. G. priklausanÄio sklypo patekimas į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamÄ sias teritorijas nebÅ«tų kliÅ«tis pakeisti pagrindinÄ Å¾emÄs naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ . Taigi GinÄijamo akto priÄmimÄ lÄmÄ sklypo patekimas į Gamtinio karkaso teritorijÄ (Nacionaliniai migracijos koridoriai) ir patekimas į OrientacinÄ galimų potvynių teritorijÄ . AtsakovÄ rÄmÄsi tuo, jog pagal Potvynių grÄsmÄs ir rizikos žemÄlapį sklypas patenka į didelÄs (10 %) bei vidutinÄs tikimybÄs (1 %) potvynių rizika ir grÄsme pasižyminÄiÄ teritorijÄ , o Gamtinio karkaso Nacionalinių migracijos koridorių teritorijoje veikla apraÅ¡yta Bendrojo plano aiÅ¡kinamojo raÅ¡to ŽemÄs tvarkymo ir naudojimo reglamentų 9.1 lentelÄje, kurioje nurodoma, kad Nemuno upÄs slÄniuose ir virÅ¡ jos Å¡laitų esanÄiuose užliejamose teritorijose pastatų statyba draudžiama.
IÅ¡ į bylÄ pateiktos sklypo topografinÄs nuotraukos ir 2020 m. rugsÄjo 21 d. aiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, kad J. G. priklausantis sklypas nuo Nemuno kranto nutolÄs 130 metrų atstumu, o kiti namai nuo Nemuno kranto nutolÄ 70 metrų atstumu, todÄl argumentas, jog Nemuno upÄs slÄniuose ir virÅ¡ jos Å¡laitų esanÄiuose užliejamose teritorijose pastatų statyba draudžiama, nÄra pakankamai motyvuotas. Atsiliepime į skundÄ AtsakovÄ nurodÄ ir jos atstovai teismo posÄdžio metu pažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjai priklausantis sklypas yra vientisas, todÄl tokiam sklypui gali bÅ«ti nustatyta tik viena žemÄs naudojimo paskirtis (bÅ«das). TeisÄjų kolegija su tokia pozicija nesutinka, nes vienam žemÄs sklypui gali bÅ«ti nustatyti vienas ar daugiau žemÄs naudojimo bÅ«dų, jeigu tai numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemÄs valdos projekte, pagal kuriuos Å¡is žemÄs sklypas formuojamas. ŽemÄs sklypams nustatomi Lietuvos Respublikos žemÄs įstatymo 25â29 straipsniuose nurodyti žemÄs naudojimo bÅ«dai (Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1999 m. rugsÄjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto PagrindinÄs žemÄs naudojimo paskirties ir bÅ«do nustatymo ir keitimo tvarkos bei sÄ lygų apraÅ¡o 8 punktas).
Ribojant nuosavybÄs teises, turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų: nuosavybÄs teisÄ gali bÅ«ti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinÄje visuomenÄje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; turi bÅ«ti laikomasi proporcingumo principo; proporcingumo principas reikalauja interesų â tiek vieÅ¡ojo ir privataus, tiek privaÄių interesų pusiausvyros. DÄl interesų derinimo poreikio nuosavybÄs apsaugos kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodÄs, kad teisÄs netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi nustatyti teisingÄ visuomenÄs bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrÄ . Reikalautina pusiausvyra nebus nustatyta, jei dÄl pritaikyto ribojimo asmuo patirs individualiÄ ir pernelyg didelÄ naÅ¡tÄ . Kitaip tariant, turi bÅ«ti pagrįstas proporcingumo ryÅ¡ys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo (žr. 2003 m. rugsÄjo 24 d. sprendimÄ byloje Allard prieÅ¡ Sweden, pareiÅ¡kimo Nr. 35179/97, 54 p.) (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-232/2014).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra konstatavÄs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rÄmÄsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dÄstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisÄs norma siejama su teisÄtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisÄs aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisÄs normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjÅ«Äio 24 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A756-450/2010, AdministracinÄ jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkriÄio 15 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A556-15/2010, AdministracinÄ jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Apibendrindama aptartÄ faktinÄ ir teisinÄ situacijÄ teisÄjų kolegija pažymi, kad GinÄijamame akte esantys argumentai dÄl sklypo patekimo į Gamtinio karkaso teritorijÄ (Nacionaliniai migracijos koridoriai) ir patekimas į OrientacinÄ galimų potvynių teritorijÄ , nors ir yra suprantami, nukreipti į konkretų teisinį vienetÄ , taÄiau faktiÅ¡kai nebuvo pagrįsti. Taigi skundžiamas GinÄijamas aktas priimtas nesilaikant gero administravimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. eA-1245-662/2015), objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nÄra tinkamai motyvuotas (jame neiÅ¡dÄstyti konkretÅ«s faktiniai pagrindai), todÄl tai akivaizdžiai nesuderinama ir su VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimais. Nustatyti GinÄijamo individualaus administracinio akto trÅ«kumai pripažintini esminiais, o tai reiÅ¡kia, jog GinÄijamas aktas turi bÅ«ti pripažintas nepagrįstu bei panaikintas kaip neteisÄtas iÅ¡ esmÄs (ABTÄ® 91 straipsnio 2 dalis).
Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos pats apsibrÄžti faktines aplinkybes, jas patikrinti ir po to sprÄsti, ar AtsakovÄs pritaikytas teisinis kvalifikavimas buvo pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kokias aplinkybes nustatÄ pats teismas. Pagal KonstitucijÄ valstybÄs valdžia organizuota ir įgyvendinama remiantis valdžių padalijimo principu. Å is principas reiÅ¡kia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminÄ valdžios yra atskirtos, pakankamai savarankiÅ¡kos, kad tarp Å¡ių valdžių turi bÅ«ti pusiausvyra. Kiekviena valdžios institucija turi jos paskirtį atitinkanÄiÄ kompetencijÄ , kur teismams pavesta vykdyti teisingumÄ . Ir tuo atveju kai Konstitucijoje yra tiesiogiai nustatyti konkreÄios valdžios institucijos įgaliojimai, nÄ viena kita institucija negali iÅ¡ jos tų įgaliojimų perimti, o institucija, kurios įgaliojimai Konstitucijoje nustatyti, negali jų perduoti ar atsisakyti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkriÄio 23 d., 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimus).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisÄjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
PareiÅ¡kÄjos J. G. skundÄ patenkinti.
Panaikinti 2020 m. birželio 4 d. Kauno rajono savivaldybÄs administracijos raÅ¡tÄ Nr. SD-1409 âDÄl pagrindinÄs žemÄs naudojimo paskirties keitimoâ.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
TeisÄjai Rimantas Giedraitis
Daina KukalienÄ
Asta UrbonienÄ