Legislator Case Law & Legislation
eabda4cd-5864-4966-a952-075ac40d689d AI generated

eabda4cd-5864-4966-a952-075ac40d689d · Regionų administracinis teismas

Case Number eabda4cd-5864-4966-a952-075ac40d689d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. G. skundÄ atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl priimto sprendimo panaikinimo. PareiÅ¡kėja J. G. (toliau – PareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti 2020 m. birželio 4 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Atsakovė) raÅ¡tÄ Nr. SD-1409 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“.

Legislator headnote

AI generated

eabda4cd-5864-4966-a952-075ac40d689d · Regionų administracinis teismas: G. skundÄ atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl priimto sprendimo panaikinimo. PareiÅ¡kėja J. G. (toliau – PareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti 2020 m. birželio 4 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Atsakovė) raÅ¡tÄ Nr. SD-1409 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eI3-6586-414/2020

Teisminio proceso Nr. 2-62-3-01749-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 15.3; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 20 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Rasai Ganienei,

dalyvaujant J. G. atstovei advokatei G. B.,

atsakovės atstovams J. S. ir J. K.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. G. skundÄ atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl priimto sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja J. G. (toliau – PareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti 2020 m. birželio 4 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Atsakovė) raÅ¡tÄ Nr. SD-1409 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“.

PareiÅ¡kėja skunde nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2020 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijai buvo pateiktas praÅ¡ymas dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) bÅ«do pakeitimo bei žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo. PareiÅ¡kėja prašė pakeisti jai priklausančio sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ iÅ¡ Žemės Å«kio naudojimo paskirties, naudojimo bÅ«das - Kiti žemės Å«kio paskirties žemės sklypai į Kitos paskirties žemė, naudojimo bÅ«das - Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei nustatyti žemės sklypo vidutinę rinkos kainÄ . Atsakovė 2020 m. birželio 4 d. raÅ¡tu Nr. SD-1409 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ (toliau – ir Ginčijamas aktas) informavo, kad praÅ¡ymas yra netenkinamas.

Atsakovė savo raÅ¡te konstatavo, jog sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamÄ sias teritorijas ir Gamtinio karkaso teritorijÄ (Nacionaliniai migracijos koridoriai), taip pat patenka į Orientacinę galimų potvynių teritorijÄ (žr. Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1 – jo pakeitimo sprendinių iÅ¡traukÄ ir Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapio iÅ¡traukÄ ). Pagal Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapį, patvirtintÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. D1-655 „Dėl Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių Nemuno, Ventos, Lielupės, ir Dauguvos upių baseinų rajonuose patvirtinimo“žemės sklypas patenka į didelės (10 %) bei vidutinės tikimybės (1 %) potvynių rizika ir grėsme pasižyminčiÄ teritorijÄ â€œ. RaÅ¡te nurodyta, jog Gamtinio karkaso Nacionalinių migracijos koridorių teritorijoje veikla apraÅ¡yta Bendrojo plano aiÅ¡kinamojo raÅ¡to Žemės tvarkymo ir naudojimo reglamentų 9.1 lentelėje, kurioje nurodoma, kad Nemuno upės slėniuose ir virÅ¡ jos Å¡laitų esančiuose užliejamose teritorijose pastatų statyba draudžiama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo 104 straipsniu, potvynio grėsmės teritorijose taikomos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos, kuriose nurodyta, kad didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, iÅ¡skyrus sodybos statinius esamose sodybose, hidrotechninius statinius, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, aplinkos tyrimų ir stebėjimų įrenginius, kai jie apsaugoti nuo potvynių. Vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama statyti gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus, iÅ¡skyrus atvejus, kai jie apsaugoti nuo potvynių.

Pažymėjo, kad jog Skundžiamo akto turinys yra neaiÅ¡kus, prieÅ¡taraujantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatoms. Nors sklypas iÅ¡ dalies ir patenka į didelės ir vidutinės tikimybės potvynių rizika ir grėsme pasižyminčiÄ teritorijÄ , dėl ko kyla statybos apribojimų, tačiau Atsakovė negali numatyti, kokiu bÅ«du ir kaip PareiÅ¡kėja įgyvendins savo, kaip statytojos, teises, tai galės įvertinti tik tada, kai PareiÅ¡kėja kreipsis dėl statybos leidimo iÅ¡davimo.

Atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovai prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovė atsiliepime į skundÄ nurodė ir jos atstovai teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pakeitus žemės sklypo naudojimo paskirtį, savininkui bÅ«tų suteiktas teisėtas lÅ«kestis sklypÄ naudoti pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir Å¡iÄ teisę įgyvendinti jame eksploatuojant ar statant vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus. Taikant PareiÅ¡kėjos siÅ«lomÄ ydingÄ praktikÄ , kai leidžiama keisti žemės sklypo tikslinę paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ teritorijoje, kurioje tokio pobÅ«džio statinių statyba ar jų buvimas yra negalimas, Å¡is sprendimas prieÅ¡tarautų tiek Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 punktui, tiek teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Atkreipė dėmesį, kad PareiÅ¡kėja nors ir neįvardija kokiu pagrindu ji nori pakeisti žemės paskirtį ir jos naudojimo bÅ«dÄ , akivaizdu, kad minėtas procesas inicijuojamas siekiant žemę naudoti kitokiai paskirčiai negu iki tol buvo leidžiama. PrieÅ¡ingu atveju, žemės paskirties keitimas prarastų tikslÄ . Aplinkybė, jog žemės sklypo paskirties ir naudojimo bÅ«do keitimas ginčo teritorijoje yra negalimas, nurodyta Skundžiamame akte, kartu pateikiant tokio sprendimo motyvus ir pasiremiant atitinkamais teisės aktais.

Pažymėjo, jog pagal Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo (patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014-08-28 sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“ ir 2017-11-16 sprendimu Nr. TS-411 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“) (toliau - Bendrasis planas) sprendinius, sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamÄ sias teritorijas ir Gamtinio karkaso teritorijÄ (Nacionaliniai migracijos koridoriai). Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraÅ¡tovaizdžio ekologinė pusiausvyra, palaikomas ir stiprinamas ekosistemų stabilumas, renatÅ«ralizacija, vykdomas ekosistemų atkÅ«rimas, palaikoma ir didinama kraÅ¡tovaizdžio ir biologinė įvairovė. Gamtinio karkaso (Nacionalinių migracijos koridorių) teritorijoje skatintinos / ribotinos veiklos apraÅ¡ytos Bendrojo plano aiÅ¡kinamojo raÅ¡to Žemės tvarkymo ir naudojimo reglamentų 9.1 lentelėje. Lentelėje nurodoma, kad Nemuno upės slėniuose ir virÅ¡ jos Å¡laitų esančiose užliejamose teritorijose pastatų statyba draudžiama.

Pažymėjo ir tai, kad PareiÅ¡kėjos sklypas patenka į Orientacinę galimų potvynių teritorijÄ (žr. Kauno r. sav. teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendinių iÅ¡traukÄ ir Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapio iÅ¡traukÄ ), t. y. aplinkosauginiu požiÅ«riu jautriÄ teritorijÄ , kuriose esamo užstatymo tankinimas neplanuotinas. Pagal Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapį sklypas patenka į didelės (10 %) bei vidutinės tikimybės (1 %) potvynių rizika ir grėsme pasižyminčiÄ teritorijÄ . Dėl Å¡ios aplinkybės byloje pateiktame Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog Sklypui yra taikoma specialioji žemės naudojimo sÄ lyga - PavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zona.

Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo 104 straipsniu, potvynio grėsmės teritorijose taikomos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos, kuriose nurodyta, kad didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, iÅ¡skyrus sodybos statinius esamose sodybose, hidrotechninius statinius, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, aplinkos tyrimų ir stebėjimų įrenginius, kai jie apsaugoti nuo potvynių (1 d. 2 p.). Minėtas straipsnis taip pat nurodo, kad vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama statyti gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus, iÅ¡skyrus atvejus, kai jie apsaugoti nuo potvynių (2 d. 2 p.).

Skundas tenkintinas.

Pareiškėjai J. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1443 ha dydžio žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Kulautuvos m. k. v.), esantis (duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo paskirtis yra Žemės ūkio, naudojimo būdas – Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Toks naudojimo būdas nustatomas žemės sklypams, kurie nepriskirti 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytiems žemės naudojimo būdams, kuriuose galima žemės ūkio veikla: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas. Šiuose sklypuose galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3d-37/D1-40 patvirtinimo Žemės naudojimo būdų turinio aprašo (toliau – ir Žemės naudojimo būdų turinio aprašas) I skyriaus 5 p.).

2020 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijai buvo pateiktas praÅ¡ymas dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) bÅ«do pakeitimo bei žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo. PareiÅ¡kėja prašė pakeisti jai priklausančio sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ iÅ¡ Žemės Å«kio naudojimo paskirties, naudojimo bÅ«das - Kiti žemės Å«kio paskirties žemės sklypai į Kitos paskirties žemė, naudojimo bÅ«das - Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei nustatyti žemės sklypo vidutinę rinkos kainÄ . Toks naudojimo bÅ«das reiÅ¡kia, kad žemės sklypai priskiriami vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio Å«kio paskirties pastatais (Žemės naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡o V skyriaus 16 p.).

Atsakovė 2020 m. birželio 4 d. raÅ¡tu Nr. SD-1409 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ informavo, kad praÅ¡ymas yra netenkinamas. Atsakovė rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir konstatavo, jog sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamÄ sias teritorijas ir Gamtinio karkaso teritorijÄ (Nacionaliniai migracijos koridoriai), taip pat patenka į Orientacinę galimų potvynių teritorijÄ (žr. Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1 – jo pakeitimo sprendinių iÅ¡traukÄ ir Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapio iÅ¡traukÄ ).

Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir bÅ«das (bÅ«dai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Å iems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) bÅ«das (bÅ«dai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų praÅ¡ymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ , jei Å¡is parengtas. SprendimÄ pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ (bÅ«dus) priima detalųjį planÄ , specialiojo teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planÄ , specialiojo teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ , o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimÄ pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ pagal savivaldybės lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ , jei Å¡is parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) bÅ«do keitimo tvarkÄ ir sÄ lygas nustato Vyriausybė.

Aptartas Žemės įstatymo 24 straipsnio nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir bÅ«do nustatymo ir keitimo tvarkos bei sÄ lygų apraÅ¡as, nustatantis pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir bÅ«do (bÅ«dų) nustatymo formuojant naujus žemės sklypus ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) bÅ«do (bÅ«dų) keitimo tvarkÄ bei sÄ lygas. Pagal Å¡io apraÅ¡o 10 punktÄ , Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) bÅ«das (bÅ«dai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų praÅ¡ymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ , jeigu Å¡is parengtas.

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali bÅ«ti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Å iuo nurodytu atveju kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ , jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ , jeigu jis parengtas. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos aiÅ¡kinamos taip, kad, jei bÅ«tina atlikti žemės sklypo naudojimo ir (ar) bÅ«do pakeitimÄ , reikalinga: 1) laikytis žemės sklypo naudojimo ir (ar) bÅ«do keitimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2) keitimÄ Ä¯forminti savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, 3) kad toks keitimas bÅ«tų suderinamas su savivaldybės lygmens bendruoju planu ir (ar) vietovės lygmens bendruoju planu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-155-492/2018).

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) bÅ«das (bÅ«dai) keičiami pagal savivaldybės lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ , jei Å¡is parengtas. SprendimÄ pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ priimti yra įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.

Minėta, kad priimdama GinčijamÄ aktÄ Atsakovė rėmėsi tuo, jog sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamÄ sias teritorijas ir Gamtinio karkaso teritorijÄ (Nacionaliniai migracijos koridoriai), taip pat patenka į Orientacinę galimų potvynių teritorijÄ .

Teismo posėdžio metu Atsakovės atstovai paaiÅ¡kino, jog J. G. priklausančio sklypo patekimas į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamÄ sias teritorijas nebÅ«tų kliÅ«tis pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ . Taigi Ginčijamo akto priėmimÄ lėmė sklypo patekimas į Gamtinio karkaso teritorijÄ (Nacionaliniai migracijos koridoriai) ir patekimas į Orientacinę galimų potvynių teritorijÄ . Atsakovė rėmėsi tuo, jog pagal Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapį sklypas patenka į didelės (10 %) bei vidutinės tikimybės (1 %) potvynių rizika ir grėsme pasižyminčiÄ teritorijÄ , o Gamtinio karkaso Nacionalinių migracijos koridorių teritorijoje veikla apraÅ¡yta Bendrojo plano aiÅ¡kinamojo raÅ¡to Žemės tvarkymo ir naudojimo reglamentų 9.1 lentelėje, kurioje nurodoma, kad Nemuno upės slėniuose ir virÅ¡ jos Å¡laitų esančiuose užliejamose teritorijose pastatų statyba draudžiama.

IÅ¡ į bylÄ pateiktos sklypo topografinės nuotraukos ir 2020 m. rugsėjo 21 d. aiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, kad J. G. priklausantis sklypas nuo Nemuno kranto nutolęs 130 metrų atstumu, o kiti namai nuo Nemuno kranto nutolę 70 metrų atstumu, todėl argumentas, jog Nemuno upės slėniuose ir virÅ¡ jos Å¡laitų esančiuose užliejamose teritorijose pastatų statyba draudžiama, nėra pakankamai motyvuotas. Atsiliepime į skundÄ Atsakovė nurodė ir jos atstovai teismo posėdžio metu pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai priklausantis sklypas yra vientisas, todėl tokiam sklypui gali bÅ«ti nustatyta tik viena žemės naudojimo paskirtis (bÅ«das). Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka, nes vienam žemės sklypui gali bÅ«ti nustatyti vienas ar daugiau žemės naudojimo bÅ«dų, jeigu tai numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, pagal kuriuos Å¡is žemės sklypas formuojamas. Žemės sklypams nustatomi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo bÅ«dai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir bÅ«do nustatymo ir keitimo tvarkos bei sÄ lygų apraÅ¡o 8 punktas).

Ribojant nuosavybės teises, turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų: nuosavybės teisė gali bÅ«ti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; turi bÅ«ti laikomasi proporcingumo principo; proporcingumo principas reikalauja interesų – tiek vieÅ¡ojo ir privataus, tiek privačių interesų pusiausvyros. Dėl interesų derinimo poreikio nuosavybės apsaugos kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi nustatyti teisingÄ visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrÄ . Reikalautina pusiausvyra nebus nustatyta, jei dėl pritaikyto ribojimo asmuo patirs individualiÄ ir pernelyg didelę naÅ¡tÄ . Kitaip tariant, turi bÅ«ti pagrįstas proporcingumo ryÅ¡ys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo (žr. 2003 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ byloje Allard prieÅ¡ Sweden, pareiÅ¡kimo Nr. 35179/97, 54 p.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra konstatavęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Apibendrindama aptartÄ faktinę ir teisinę situacijÄ teisėjų kolegija pažymi, kad Ginčijamame akte esantys argumentai dėl sklypo patekimo į Gamtinio karkaso teritorijÄ (Nacionaliniai migracijos koridoriai) ir patekimas į Orientacinę galimų potvynių teritorijÄ , nors ir yra suprantami, nukreipti į konkretų teisinį vienetÄ , tačiau faktiÅ¡kai nebuvo pagrįsti. Taigi skundžiamas Ginčijamas aktas priimtas nesilaikant gero administravimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015), objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neiÅ¡dėstyti konkretÅ«s faktiniai pagrindai), todėl tai akivaizdžiai nesuderinama ir su VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimais. Nustatyti Ginčijamo individualaus administracinio akto trÅ«kumai pripažintini esminiais, o tai reiÅ¡kia, jog Ginčijamas aktas turi bÅ«ti pripažintas nepagrįstu bei panaikintas kaip neteisėtas iÅ¡ esmės (ABTÄ® 91 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos pats apsibrėžti faktines aplinkybes, jas patikrinti ir po to spręsti, ar Atsakovės pritaikytas teisinis kvalifikavimas buvo pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kokias aplinkybes nustatė pats teismas. Pagal KonstitucijÄ valstybės valdžia organizuota ir įgyvendinama remiantis valdžių padalijimo principu. Å is principas reiÅ¡kia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios yra atskirtos, pakankamai savarankiÅ¡kos, kad tarp Å¡ių valdžių turi bÅ«ti pusiausvyra. Kiekviena valdžios institucija turi jos paskirtį atitinkančiÄ kompetencijÄ , kur teismams pavesta vykdyti teisingumÄ . Ir tuo atveju kai Konstitucijoje yra tiesiogiai nustatyti konkrečios valdžios institucijos įgaliojimai, nė viena kita institucija negali iÅ¡ jos tų įgaliojimų perimti, o institucija, kurios įgaliojimai Konstitucijoje nustatyti, negali jų perduoti ar atsisakyti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d., 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimus).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos J. G. skundÄ patenkinti.

Panaikinti 2020 m. birželio 4 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos raÅ¡tÄ Nr. SD-1409 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas Giedraitis

Daina Kukalienė

Asta Urbonienė