eab9828c-b0cb-4a17-8a2a-426bebe97f91 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2-3190-232/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00602-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, sekretoriaujant Aleksui Navickui, dalyvaujant ieškovui R. P. P. ir jo atstovui advokato padėjėjui M. R., atsakovo bankrutuojančios R. P. firmos „Romuna“ bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ atstovei M.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. P. P. ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusiai R. P. firmai „Romuna“ ir M. N. dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties ir nekilnojamojo turto priėmimo – perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Z. G., V. P., A. A. ir A. B.. n u s t a t ė: I.Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. P. P. (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, atsakovams Bankrutavusiai R.

P. firmos “Romuna” ir atsakovui M. N. praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2019-03-01 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 19/03/01-01 (toliau – sutartis, ginčo sutartis) ir 2019-04-03 nekilnojamojo turto nuosavybės perdavimo ir priėmimo aktÄ (toliau - aktas) bei taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant turtÄ ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui Z. G., o atsakovui M. N. grÄ Å¾inant jo sumokėtÄ kainÄ už ginčo turtÄ , bei priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui bylinėjimo iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad bankrutavusios R. P. firmos “Romuna” bankroto administratorius (toliau – bankroto administratorius) 2019-03-01 už 81 000 Eur pardavė ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui Z. G. jungtinės nuosavybės teise priklausantį butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) ir garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas) atsakovui M. N.. IeÅ¡kovo teigimu, bankroto administratoriaus ir atsakovo M. N. sudaryta 2019-03-01 ginčo sutartis bei aktas negali bÅ«ti laikomi galiojančiais dėl imperatyviųjų teisės normų pažeidimo.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-06-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1345-232/16 areÅ¡tavo 122 859,48 Eur sumai nuosavybės, įskaitant bendrosios jungtinės, teise priklausantį ieÅ¡kovo nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Minėtos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo panaikintos ir galioja reiÅ¡kia, teismo nutartimi yra uždrausta perleisti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ .

Tuo tarpu CK 1.80 straipsnio 1 dalyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Taigi, jeigu sandoriu buvo perleistos nuosavybės teisės, kurias teismas uždraudė perleisti taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, o laikinosios apsaugos priemonės nebuvo panaikintos nei teismo sprendimu, nei teismo nutartimi, vadinasi, ginčijami sandoriai yra negaliojantys nuo jų sudarymo.

3. Dėl neteisėto turto pardavimo ieÅ¡kovas taip pat pažymėjo, kad parduodant ginčo turtÄ buvo siekiama ne kreditorių interesų patenkinimo, bet iÅ¡imtinai bankroto administratoriaus interesų patenkinimo, kadangi kreditorių susirinkimo 2015-05-18 nutarimu Nr. 8 ir 2018-08-10 nutarimu Nr. 4 patvirtinta bendra administravimo iÅ¡laidų sÄ mata sudaro jokiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais nepagrįstÄ 30 000 Eur + PVM dydžio sumÄ . Bankroto administratoriaus direktorė S. S. nurodė, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimas yra 78 527,69 Eur, o ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei priklausančio turto kaina jau bus mažesnė už hipotekos kreditoriaus reikalavimÄ ir sudarys 65 9946 Eur.

S. S. taip pat nurodė, kad iÅ¡ turto pardavimo sumos pirmiausiai bus dengiama 30 000 Eur + PVM administravimo iÅ¡laidų suma, o likusi suma bus sumokėta hipotekos kreditoriui. Todėl akivaizdu, jog bankroto procesas vyko tik dėl to, kad bankroto administratorius gautų nepagrįstÄ sumÄ , o nei vienas iÅ¡ kreditorių neatgautų jam priklausančios skolos.

4. Be to, ginčo turtas buvo parduotas už itin maÅ¾Ä kainÄ , nors reali turto pardavimo kaina Å¡iuo metu yra apie 155 000 - 170 000 Eur. Darytina iÅ¡vada, kad turto pardavimu buvo siekiama ne tik bankroto administratoriaus nepagrįstos sumos gavimo, bet ir kitų asmenų neteisėtų interesų patenkinimo. Tokia iÅ¡vada darytina, nes ieÅ¡kovas bankroto administratoriui pateikė pagrįstus įrodymus, jog turtas galėjo bÅ«ti parduotas mažiausiai už 143 000 Eur kainÄ , kuriÄ siÅ«lė R. P.. Tačiau bankroto administratoriaus direktorė S. S. vengė atlikti bet kokius veiksmus ir turtas Å¡iam asmeniui nebuvo parduotas.

IeÅ¡kovo teigimu, bankroto administratorius taip pat ėmėsi veiksmų, kad bet kokie potencialÅ«s turto pirkėjai atsisakytų pirkti turtÄ , informuodamas juos raÅ¡tu apie teisinius sunkumus, įsigyjant ginčo turtÄ . Be to, ieÅ¡kovas iki Å¡iol neturi jokių duomenų, kokie buvo pateikti kainų pasiÅ«lymai, kaip buvo praneÅ¡ta potencialiems pirkėjams apie parduodamÄ turtÄ , kokių veiksmų ėmėsi bankroto administratorius, kad informacija apie parduodamÄ turtÄ bÅ«tų paskleista kuo plačiau, kad turtas bÅ«tų parduotas už kuo didesnę kainÄ .

5. Atsakovo R. P. firmos „Romuna“ bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir skirti ieÅ¡kovui iki 5 792 Eur dydžio baudÄ , jos 50 procentų, skiriant atsakovui.

6. Nurodė, jog įvertinęs galiojančius pasiÅ«lymus nustatė asmenį, pasiÅ«liusį didžiausiÄ turto pardavimo kainÄ ir su juo 2019 03 01 sudarė Turto pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas M. N. įvykdė Sutartį ir sumokėjo atsakovui R. P. firmai „Romuna“ 81.000 Eur kainÄ , todėl Å¡alys 2019 04 03 aktÄ , kurio pagrindu nuosavybės teisė į turtÄ buvo perduota atsakovui M. N.. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog neegzistuoja joks teisinis pagrindas pripažinti ginčo sutartį ir aktÄ negaliojančiais, nes turto pardavimas atitinka atsakovo kreditorių susirinkimuose priimtÄ turto pardavimo tvarkÄ , turtÄ Ä¯sigijęs asmuo yra sÄ Å¾iningas, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai yra visiÅ¡kai nepagristi ir neteisėti.

7. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, sutartis ir aktas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi ieÅ¡kovas neteisingai supranta Vilniaus apygardos teismo 2016 06 17 nutartimi taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslÄ ir netinkamai vertina, kam konkrečiai Å¡ios priemonės buvo taikomos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė atsakovo administratorius siekdamas užtikrinti kreditorių teises ir iÅ¡vengti situacijos, kuomet ieÅ¡kovas savarankiÅ¡kai neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai realizuotų turtÄ ar kitaip Å¡io turto nesuvaržytų. IeÅ¡kovo cituojama Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo skirta užtikrinti atsakovo ir jo kreditorių teisėtus interesus, iÅ¡vengiant galimų teisinių ginčų ateityje, jeigu ieÅ¡kovas siektų parduoti, perleisti turtÄ tretiesiems asmenims ir kitaip jį suvaržyti, todėl pagrįsta yra teigti, jog ginčo sutartis ir aktas, kuriuos sudarė atsakovai, negali bÅ«ti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais.

8. Dėl turto pardavimo neteisėtumo atsakovas pažymėjo, kad atsakovo kreditoriams nusprendus apie turto pardavimÄ skelbti vieÅ¡ai internetiniuose portaluose, atsakovo bankroto administratorius tinkamai įvykdė turto pardavimo iÅ¡vieÅ¡inimÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovo samprotavimai, jog turtas nebuvo parduotas už rinkos vertę dėl bankroto administratoriaus veiksmų, visiÅ¡kai neatitinka tikrovės. PrieÅ¡ingai, turtas buvo parduotas už realiÄ turto kainÄ , kurios dydį lėmė ne bankroto administratoriaus, o bÅ«tent ieÅ¡kovo elgesys.

Atsakovo bankroto procesas vyksta daugiau nei ketverius metus, tačiau turto pardavimas įvyko tik praėjus daugiau nei trejiems metams nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui pradžios iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovo teikiamų skundų. Be to, turto rinkos vertė tėra tik galimybė parduoti turtÄ už vertinimo kainÄ , kai tam nėra jokių kliūčių, o Å¡alys bendradarbiauja ir veikia dalykiÅ¡kai. Atsižvelgiant į tai ir į ieÅ¡kovo elgesį viso atsakovo bankroto proceso metu, nepagrįstÄ siekį vilkinti atsakovo bankroto procesÄ , akivaizdu, jog turtas atsakovo bankroto proceso metu negalėjo bÅ«ti parduotas už didesnę nei sutarties kainÄ .

PastarÄ jÄ aplinkybę įrodo ir tai, jog didžioji dalis pasiÅ«lymus įsigyti turtÄ pateikusių asmenų, sužinoję informacijÄ , kad teismuose nagrinėjamos bylos pagal ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės reikalavimus, jog naujasis turto savininkas turės imtis priemonių iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ ir jo sutuoktinę iÅ¡ parduodamo nekilnojamojo turto, atsisakė jį įsigyti. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, ne bankroto administratoriaus, o bÅ«tent ieÅ¡kovo elgesys viso atsakovo bankroto proceso metu, nebendradarbiavimas ir nuolatinis visų bankroto administratoriaus veiksmų skundimas, lėmė tai, jog turtas buvo parduotas už ieÅ¡kovui netinkančiÄ kainÄ .

Vien deklaratyvÅ«s ieÅ¡kovo teiginiai ir samprotavimai dėl per mažos turto pardavimo kainos, įvertinus tai, jog turtas parduotas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, negali sudaryti ir jokiu bÅ«du nesudaro pagrindo teisėtai sudarytus sutartį ir aktÄ pripažinti negaliojančiais.

9. Dėl restitucijos taikymo bÅ«do atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti ginčo sutartį ir aktÄ negaliojančiais yra visiÅ¡kai nepagrįstas, todėl atmestinas, atitinkamai pagrįstai atmetus šį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ , neegzistuoja absoliučiai joks teisinis pagrindas taikyti restitucijÄ . Be to, nors ieÅ¡kovas praÅ¡ydamas pripažinti ginčo sutartį ir aktÄ niekiniais, prieÅ¡taraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), nenurodo nei vieno argumento, susijusio su tariamu atsakovo M. N. nesÄ Å¾iningumu. Taigi, akivaizdu, jog ne tik, kad neegzistuoja absoliučiai joks teisinis pagrindas taikyti restitucijÄ , bet ir ieÅ¡kovo praÅ¡omos taikyti restitucijos bÅ«das prieÅ¡tarauja CK 1.80 straipsnio 2 dalies, 6.145 straipsnio 2 dalies normoms bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, o atsakovas M. N. yra sÄ Å¾iningas turto įgijėjas (CK 1.80 straipsnio 4 dalis).

10. Atsakovas M. N. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Nurodė, jog nors įmonei bankroto byla iÅ¡kelta dar 2014 m., tačiau ieÅ¡kovas visomis įmanomomis priemonėmis siekia, kad turtas nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kotas, vilkindamas bankroto bylos procesÄ . Atsakovas sudarė ginčo sutartį ir įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ tikėdamasis, kad Å¡is bankroto bylos vilkinimas iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės pasibaigė, nes Vilniaus apygardos teismas 2018-02-07 nutartimi civ. byloje Nr. eB2-301-232/2018 konstatavo, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-05-11 iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu leista turtÄ parduoti iÅ¡ varžytinių.

Kitaip tariant, įsiteisėjusiomis teismų nutartimi buvo pripažinta, jog turtas gali bÅ«ti parduotas iÅ¡ varžytinių. Taigi, visiÅ¡kai nepagrįstas ieÅ¡kovo argumentas, jog jo ir įmonės sudaryti sandoriai (ginčo sutartis ir aktas) prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes turtui yra pritaikytas areÅ¡tas. Atsakovas taip pat pabrėžia, kad turto areÅ¡tas buvo pritaikytas ieÅ¡kovo atžvilgiu bÅ«tent tam, kad jis negalėtų perleisti turto tretiesiems asmenims ir tokiu bÅ«du apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ kreditorių reikalavimų patenkinimÄ .

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ginčo nekilnojamasis turtas negalėjo bÅ«ti parduotas kitiems asmenims siekiant, atsiskaityta su įmonės kreditoriais. II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir priimamo sprendimo motyvai 12. Byloje ieÅ¡kovas individualios įmonės savininkas ginčija sandorius (pirkimo - pardavimo sutartį ir nekilnojamojo turto nuosavybės priėmimo perdavimo aktÄ ), sudarytus įmonės bankroto procedÅ«ros metu realizavus ieÅ¡kovui jungtinės nuosavybės teise priklausiusį bei hipotekos kreditoriui įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

13. Bankroto byla atsakovui ieÅ¡kovo personalinei įmonei R. P. firmai „Romuna“ buvo iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2014 10 31 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5908- 232/2014, įsiteisėjusia 2015 01 13, Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nutartį nepakeistÄ . Administratoriumi minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo paskirtas UAB „Ius Positivum“. 2016 07 20 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-l 345-232/2016 Vilniaus apygardos teismas atsakovÄ R. P. firmÄ â€žRomuna“ pripažino bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2016 10 31Lietuvos apeliacinis teismas palikus jÄ galioti. 14. 2016 06 17 Vilniaus Vilniaus apygardos teismo nutartimi bei to paties teismo 2016 06 22 nutartimi, kuria iÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tenkinant bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ , kuriuo administratorius prašė teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų ir administravimo iÅ¡laidų sÄ matos ribose, viso 122 859,48 Eur suma, uždrausti ieÅ¡kovui 15. disponuoti jam nuosavybės, įskaitant jungtinės nuosavybės teise priklausančiu ir esančiu jį ar trečiuosius asmenis nekilnojamuoju turtu, kilnojamaisiais daiktais, piniginėmis lėšomis ar turtinėmis teisėmis.

PraÅ¡ymas buvo pareikÅ¡tas nustačius, kad bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriui nebuvo perduotas joks įmonės turtas, kurį realizavus galėtų bÅ«ti dengiami kreditorių reikalavimai ir administravimo iÅ¡laidos, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreiptas į bankrutuojančios įmonės savininko turtÄ ir teismo patenkintas siekiant užtikrinti kreditorinių reikalavimų bankroto byloje patenkinimÄ ir administravimo iÅ¡laidų priteisimÄ .

16. Kadangi ieškovui priklausęs nekilnojamasis turtas realizuotas, siekiant patenkinti reikalavimus, kurių patenkinimui užtikrinti minėtos priemonės (ieškovo turto areštas) ir buvo taikytos nėra pagrindo teigti, jog ginčo sandoriais, kuriais areštuotas ieškovo turtas buvo realizuotas, o gautos lėšos nukreiptos kreditorių reikalavimų patenkinimui ir administravimo išlaidoms padengti, buvo pažeistos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2016 06 17 ir 206 06 22 Vilniaus apygardos teismo nutartimis. Atvirkščiai ginčo sandoriais buvo pasiektas tikslas, kurio užtikrinimui minėtos laikinosios priemonės buvo taikytos.

17. Vilniaus apygardos teismas 2016 12 14 nutartimi civ. byloje Nr. e2-l 345-232/2016 teismas tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ leisti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ bankroto byloje iÅ¡ įmonės savininko turto, nutartis įsiteisėjo, 2017 02 09 Lietuvos apeliaciniam teismui palikus jÄ galioti. IeÅ¡kovas ir trečiasis asmuo Z. G. yra sutuoktiniai, santuokÄ Ä¯registravę (duomenys neskelbtini), ginčo turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Todėl bankroto eigoje administratorius kreipėsi dėl administruojamos įmonės pripažinimo Å¡eimos verslu ir leidimo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jungtine nuosavybe priklausančio ginčo turto.

18. Vilniaus apygardos teismas 2018 02 07 d. nutartimi bankroto byloje, įsiteisėjusia 2018 04 19, nepripažino, atsakovo veiklos Å¡eimos verslu, tačiau kadangi ginčo turtas buvo apsunkintas nekilnojamojo turto hipoteka, užtikrinant įmonės prievoles AB „Parex bankas“, kurio reikalavimo teises perėmusi AB „Reverta“ yra įtraukta į įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä bankroto byloje ir turi pirmenybę prieÅ¡ kitus kreditorius, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ įkeisto turto, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas dar 2010 05 11 buvo iÅ¡davęs vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , vykdyti minėto teismo 2010 03 16 sprendimÄ , kuriuo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nukreiptas į ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ , teismas konstatavo, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ vykdytinas pagal Ä®monių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) 33 straipsnio 6 dalies nuostatas.

19. Prie atsiliepimo pridėti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog Tęsiant bankroto procedÅ«rÄ bankroto administratorius užsakė ginčo turto vertinimÄ , kurį atlikęs vertintojas UAB „Capital vertinimas“ nustatė ginčo turto rinkos vertę – 161 000 Eur. 20. 2018 08 10 kreditorių susirinkime buvo pateikti du pasiÅ«lymai. Pirmuoju pasiÅ«lymu buvo siÅ«loma turtÄ pardavinėti dvejose varžytinėse pirmosiose varžytinėse nustatyti bendrÄ 193 200 Eur pradinę turto pardavimo kainÄ , antrosiose varžytinėse nustatyti bendrÄ 161 000,00 Eur turto pardavimo kainÄ ; nustatyti 500,00 Eur kainos didinimo intervalÄ .

Antruoju pasiÅ«lymu hipotekos kreditoriaus teisų perėmėjas kreditorius UAB „Gelvora“ balsuodamas raÅ¡tu pasiÅ«lė turtÄ pardavinėti dvejose varžytinėse; pirmosiose varžytinėse nustatyti pradinę bendrÄ 161.000,00 Eur turto pardavimo kainÄ , antrosiose varžytinėse nustatyti bendrÄ 128.800,00 Eur turto pardavimo kainÄ ; nustatyti 500,00 Eur kainos didinimo intervalÄ . Už pirmÄ jį pasiÅ«lymÄ balsavo 2,53 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos; PrieÅ¡ balsavo 72,81 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos.

Už antrÄ jį pasiÅ«lymÄ balsavo 72,81 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos.

21. Pagal administratoriaus kartu su atsiliepimu pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus nustatyta, jog pirmosios varžytinės buvo skelbiamos ir vykdomos per E - varžytinių sistemÄ , pradinė turto kaina buvo nustatyta 161 000 Eur, varžytinės vyko nuo 2018 08 17 iki 2018 09 17 ir buvo paskelbtos neįvykusiomis, nedalyvavus nei vienam dalyviui.

22. Antrosios varžytinės dėl turto pardavimo už pradinę 128 000 Eur turto kainÄ buvo skelbiamos nuo 2018 10 10 iki 2018 11 09, ir taip pat paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas varžytinių dalyvis. 23. 2018 11 22 susirinkime kreditoriai nusprendė turtÄ pardavinėti taip:

1) dvi savaites rinkti pirkėjų pasiÅ«lymus mažinant pardavimo kainÄ 20 proc. nuo paskutinės varžytinių kainos ir parduoti už didžiausiÄ , bet ne mažesnę nei 103,040,00 Eur, kainÄ pasiÅ«liusiam pirkėjui;

2) nepardavus turto 1 punkte nustatyta tvarka, mažinti pardavimo kainÄ dar 20 proc. nuo paskutinės pardavimo kainos, dar dvi savaites rinkti pirkėjų pasiÅ«lymus ir parduoti didžiausiÄ , bet ne mažesnę nei 82.432,00 Eur kainÄ pasiÅ«liusiam pirkėjui;

3) nepardavus turto mažinti pardavimo kainÄ dar ~ 20 proc. nuo paskutinės pardavimo kainos, dar dvi savaites rinkti pirkėjų pasiÅ«lymus ir parduoti didžiausiÄ , bet ne mažesnę nei 65.946,00 EUR, kainÄ pasiÅ«liusiam pirkėjui;

4) apie pardavimÄ skelbti vieÅ¡ai internete.

24. Administratorius prie atsiliepimo į ieÅ¡kinį yra pateikęs raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinačius, jog apie ginčo turto pardavimÄ skelbė populiariuose internetiniuose portaluose fwww.amodas.lt www.alio.lri ir rinko potencialių pirkėjų pasiÅ«lymus įsigyti turtÄ (priedo psl 53-61).

25. Antrajame turto pardavimo etape gavęs pasiÅ«lymų įsigyti ginčo turtÄ ir siekdamas įsitikinti, ar pasiÅ«lymus pateikę asmenys, iÅ¡ tikrųjų ketina įsigyti turtÄ , kiekvienam jų iÅ¡siuntė paklausimus, teiraudamasis ar asmuo, pateikęs pasiÅ«lymÄ , įsigytų turtÄ , žinodamas tokias sÄ lygas: jog vyksta civilinė byla dėl separacijos, turtas nuosavybės teise priklauso sutuoktinių porai, vienas iÅ¡ jų pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl separacijos ir turto padalijimo;

2) bankroto administratorius neturi informacijos apie įsiskolinimo, už butui teikiamas komunalines paslaugas dydį, nes nebūdamas buto savininku, negauna informacijos iš paslaugų teikėjų;

3) naujajam buto pirkėjui tektų pareiga savo iniciatyva ir lėšomis imtis veiksmų dėl bute gyvenančių asmenų iÅ¡keldinimo. IeÅ¡kovas tokius administratoriaus veiksmus nepagrįstai traktuoja kaip nesÄ Å¾iningus ir neteisėtus, kaip siekį, jog turtas bÅ«tų parduotas už kuo mažesnę kainÄ . Su Å¡iais argumentais teismas nesutinka administratorius įvardindamas visus parduodamus turto apsunkinimus bei su Å¡iuo turtu nagrinėjamus ginčus teismuose veikė kaip sÄ Å¾iningas turto pardavėjas, siekdamas iÅ¡vengti galimų pirkėjų pretenzijų po turto įsigijimo, o jo pateikti duomenys atitiko tiesÄ , buvo teisingi.

26. Atsakovas nurodė, kad po Å¡io el. laiÅ¡ko gavimo, antrojo turto pardavimo etapo metu pasiÅ«lymus pateikę asmenys atsisakė įsigyti turtÄ . Todėl administratorius pradėjo vykdyti trečiÄ jį turto pardavimo etapÄ . Atsakovas apie turto pardavimÄ vėl paskelbė populiariausiuose skelbimų portaluose ir gavo daugiau pasiÅ«lymų įsigyti turtÄ bei iÅ¡siuntė analogiÅ¡kus paklausimus, po kurių dalis pasiÅ«lymus pateikusių asmenų, atsisakė įsigyti TurtÄ . Tarp likusių potencialių pirkėjų didžiausiÄ kainÄ pasiÅ«lė atsakovas M. N. ir pagal 2019 03 01 turto pirkimo-pardavimo sutartį jam turtas buvo parduotas už 81.000,00 Eur.

27. Teismas konstatuoja, jog pateikti duomenys leidžia teigti, kad parduodant ginčo turtÄ laikytasi Ä®B nuostatų, administratorius nenukrypo nuo kreditorių susirinkimų nustatytosios tvarkos, turtÄ bandyta parduoti iÅ¡ pradžių už turto vertintojo nustatytÄ rinkos kainÄ , o ne pavykus už tokiÄ kainÄ turto parduoti turtÄ , kaina buvo mažinama kreditorių susirinkimų nustatyta tvarka. Beje, Hipotekos kreditorius kaip didžiausias kreditorius turintis balsų daugumÄ , tokiÄ turto pardavimo tvarkÄ bei administravimo iÅ¡laidas pasiÅ«lė ir už jÄ balsavo susirinkimuose ir pretenzijų administratoriui nėra pareiÅ¡kęs ir nėra įgaliojęs ieÅ¡kovÄ ginti jo interesus teisme todėl ieÅ¡kovo argumentai, jog dalis hipotekos kreditoriaus reikalavimų nebus patenkinti nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus.

28. Nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimus ir ieÅ¡kovo argumentai, kad turtas buvo parduotas už itin nedidelę kainÄ , kad reali turto vertė sudaro apie 155.000,00-170.000,00 Eur, nes kaip jau minėta administratorius prieÅ¡ pradėdamas minėto turto realizavimÄ atliko jo vertinimÄ ir rinkos vertė iÅ¡ tikrųjų buvo nustatyta artima ieÅ¡kovo nurodytajai. Tačiau kaip jau minėta tame, kad parduodant turtÄ pagal kreditorių nustatytÄ tvarkÄ nepavyko Å¡io turto parduoti už rinkos kainÄ , o beveik už per pusę mažesnę, nėra administratoriaus, vykdžiusio kreditorių, tarp kurių sprendžiamÄ jį balsÄ turi hipotekos kreditoriaus teisių perėmėjas, valiÄ .

29. Siekdamas įrodyti ,jog turtas galėjo bÅ«ti parduotas mažiausiai už 143.000,00 Eur ieÅ¡kovas yra pateikęs jo paties su R. P. sudarytas preliminarias sutartis su jų pakeitimais dėl ginčo turto pardavimo, kurios taip pat neįrodo, jog turto pardavimo bankroto procese procedÅ«ra buvo neteisėta. Turint omenyje, kad pirmosios ir antrosios varžytinės kartu sudėjus e. varžytinių portale vieÅ¡ai buvo skelbiamos 2 mėnesius, vėliau skelbimai buvo patalpinti keliuose populiariausiuose, nekilnojamojo turto pardavimo portaluose, parduodant ne varžytinėse, minėtam potencialiam turto pirkėjui nebuvo jokių kliūčių sudalyvauti Å¡iuose procesuose, pasiÅ«lant savo kainÄ .

Be to, minėtos preliminariosios sutartys sudarytos tuo metu kai bankroto procese jau tapo aiÅ¡ku, jog įmonės turto neužteks kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir buvo sprendžiamas klausimas dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į įmonės savininko turtÄ , o dar prieÅ¡ paskelbiant bankrotÄ iÅ¡ieÅ¡kojimas taip pat vyko pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo dar 2010 05 11 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , vykdant 2010 03 16 teismo sprendimÄ .

30. Nepagrįstas ir reikalavimas sutartį ir aktÄ pripažinus negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, taikyti restitucijÄ ir atstatyti Å¡alis į buvusiÄ padėtį, nes kaip jau minėta nėra pagrindo pripažinti ginčijamÄ sutartį ir aktÄ negaliojančiais, be to byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog atsakovas M. N. atliko kokius nors nesÄ Å¾iningus veiksmus, įsigydamas ginčo turtÄ dėl ko jam negalėtų bÅ«ti taikoma CK 4.96 straipsnio 2 dalyje numatyta apsauga nustatanti, jog iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. IeÅ¡kovas atsakovo M. N. nesÄ Å¾iningumo net neįrodinėjo ir jokių argumentu Å¡iuo klausimu nėra pateikęs.

31. Atsakovo bankroto administratoriaus praÅ¡ymas remiantis CPK 95 straipsnio 2 dalies nuostatomis ieÅ¡kovui skirti baudÄ už nesÄ Å¾iningai pareikÅ¡tÄ nepagrįstÄ ieÅ¡kinį atmetamas. Byloje nenustačius, jog ieÅ¡kovas, sÄ moningai piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, suvokdamas, kad jo reikalavimai nepagrįsti nei realiomis faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis reiÅ¡kė ieÅ¡kinį aiÅ¡kiai suvokdamas jo nepagrįstumÄ .

32. Atsakovo M. N. praÅ¡ymas gražinti per klaidÄ už atskirÄ jį skundÄ Å¡ioje byloje sumokėtÄ 38 Eur žyminį mokestį, nuo kurio byloje dalyvaujantys asmenys atleisti remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, tenkinamas sumokėtas žyminis mokestis gražinamas. Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 260, 270, 285 straipsniais, NUSPRENDŽIA: IeÅ¡kinį atmesti. Gražinti M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) sumokėto žyminio mokesčio. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Liuda Uckienė