eab92aaf-7d9e-40ad-9e20-cfb5bb2fc55d · Klaipėdos apygardos teismas

     Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-278-380/2018     Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00053-2018-3     Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.10; 21.11.10                                                                               (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M.

J. atstovo advokato Vilmanto Ančiukaičio apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. liepos 10 d. nutarimo, kuriuo M. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį 1150 Eur dydžio bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams; pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį – 50 Eur dydžio bauda; pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – 30 Eur dydžio bauda; pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – 30 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, M. J. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1150 Eur dydžio bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Teismas n u s t a t ė : M. J. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 28 d. 19.00 val. (duomenys neskelbtini) g., vairavo motociklÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemonės (neįgijęs), nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Buvo stabdomas su įjungtais spec. garso ir šviesos signalais. Motociklas įstatymo nustatyta tvarka neįregistruotas, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tokiais veiksmais M. J. padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. J. atstovas advokatas Vilmantas Ančiukaitis su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutarimu nesutinka ir prašo:

1) jį panaikinti ir administracinę teisenÄ nutraukti;

2) jeigu bus priimtas teismo sprendimas netenkinti skundo, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę ar mažesnę, negu įstatymo numatyta, administracinę nuobaudÄ . Apeliantas ginčija teismo iÅ¡vadas, kad M. J. nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Byloje esančios aplinkybės leidžia teigti, jog M. J. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymio – tyčios. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, remdamasis byloje esančiu vaizdo įraÅ¡u ir liudytojo I.

K. parodymais, nustatė, kad policijos pareigÅ«nai M. J., vairuojantį motociklÄ , pirmÄ kartÄ pamatė (duomenys neskelbtini), pastarajam iÅ¡važiuojant iÅ¡ sodininkų bendrijos ir pasukant į nedidelį keliukÄ deÅ¡inėje. Teismas nurodo, kad M. J., žinodamas, kad jis neturi teisės vairuoti tokios rÅ«Å¡ies transporto priemonės – motociklo – suprato, kad dėl to gali kilti atsakomybė, ir tai vertina kaip nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymo motyvÄ . Taigi teismas preziumuoja, kad M.

J. pasukimas deÅ¡inėn buvo vengimas susidurti su policijos pareigÅ«nais ir vėliau motyvas nepaklusti policijos pareigÅ«nams sustoti. Su tokia logine teismo iÅ¡vada apeliantas nesutinka, kadangi, anot jo, jeigu ir M. J. bÅ«tų pasukęs į keliukÄ prieÅ¡ais policijos automobilį, nenorėdamas bÅ«ti sustabdytas ir nubaustas už tai, kad vairavo motociklÄ neturėdamas tam teisės, be techninės jo apžiÅ«ros ir privalomojo civilinio draudimo, tai bÅ«tų tik siekis iÅ¡vengti galimo stabdymo, o ne siekis nevykdyti jau iÅ¡reikÅ¡to jam suprantamo reikalavimo sustoti (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-664-557/2016).Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodo, jog A.

J., pagal įvykio aplinkybes, matė policijos automobilį, o praėjus 5 sekundėms buvo įjungtas garsinis policijos signalas ir Å¡vyturėliai, o vėliau du kartus duodamas garsinis signalas per garsiakalbį sustoti. Tačiau, anot apelianto, tai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad policijos reikalavimas sustoti buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, nes motociklÄ vairavo ne A. J., o M. J. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad po 5 sekundžių, kada buvo įjungtas policijos automobilio garsinis signalas, motociklas jau yra gerokai nutolęs nuo policijos automobilio ir todėl lieka pagrįsta abejonė, ar M.

J. galėjo girdėti policijos pareigÅ«no reikalavimÄ sustoti. Apeliantas pažymi, kad motociklas yra specifinė transporto priemonė, kuria gali važiuoti du asmenys, sėdėdami vienas už kito, esant dideliam paÅ¡aliniam vėjo ir variklio gausmo garsui, dėvint Å¡almus, o Å¡iuo atveju važiuojant lauko keliuku, įspėti jį vairuojantį asmenį apie tai, kad policijos pareigÅ«nai stabdo motociklo vairuotojÄ , bÅ«tų labai sudėtinga. Todėl teismo iÅ¡vada, kad A. J. matė policijos automobilį, važiuojantį iÅ¡ paskos, neleidžia daryti nenuginčijamos iÅ¡vados, kad apie policijos pareigÅ«nų reikalavimÄ sustoti žinojo ir galėjo žinoti motociklÄ vairavęs M.

J. IÅ¡ vaizdo medžiagos taip pat matyti, kad kada policijos automobilis priartėjo prie motociklo, sukančio į deÅ¡inę, nebuvo įjungti policijos automobilio Å¡vyturėliai ir juo labiau garsinė įspėjamoji sirena. Kaip teismas ir konstatuoja, garsinė sirena buvo įjungta po 5 sekundžių, tačiau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad atstumas tarp motociklo ir policijos automobilio buvo jau didelis. Apeliantas teigia, kad net ir tuo atveju, jei M. J. bÅ«tų matęs tolumoje policijos automobilio Å¡vyturėlius ir girdėjęs specialiuosius garso signalus, tačiau prie jo nebuvo prisiartinta ir nebuvo iÅ¡reikÅ¡tas reikalavimas sustoti (reguliuotojo lazdele, skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu arba per garsiakalbį), jis galėjo nesuprasti, jog yra stabdomas, nes vien artėjantis policijos automobilis su įjungtais Å¡vyturėliais ir garso signalu besÄ lyginės pareigos sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę nesukelia (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-664-557/2016).Apeliantas laiko teismo iÅ¡vadÄ , jog po garsinio signalo padidino greitį, nepagrįsta, nes nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis.

Remiantis vaizdo įraÅ¡e užfiksuota informacija galima daryti objektyviÄ iÅ¡vadÄ , kad ne tiek M. J. didina greitį, kiek policijos automobilis jį mažina dėl to, kad yra važiuojama lauko provėža. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matosi, kad atstumas tarp policijos automobilio ir motociklo didėja, tačiau aiÅ¡ku, kad automobilio greitis mažėja, nes vaizdai, esantys aplink policijos automobilį, keičiasi lėčiau. Apeliantas teigia, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o taip pat matyti, kad kai policijos pareigÅ«nai automobiliu privažiuoja prie tos vietos, kur M.

J., nesuvaldęs motociklo, įvažiavo į pakelės griovį, M. J. jau yra nusiėmęs motociklininko Å¡almÄ ir bando motociklÄ iÅ¡ griovio iÅ¡traukti. Å ios aplinkybės (M. J. yra nusiėmęs Å¡almÄ , bando iÅ¡ griovio iÅ¡traukti motociklÄ ) leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuo to momento, kada jis įvažiuoja į griovį iki to, kada policijos pareigÅ«nai atvažiuoja iki tos vietos, praėjo nemažai laiko ir jeigu M. J. tikrai bÅ«tų žinojęs, kad jį vejasi policijos pareigÅ«nai, reikalaudami sustoti, ir bÅ«tų norėjęs iÅ¡vengti už tai atsakomybės, t. y. bÅ«tų turėjęs motyvÄ , kaip nurodo teismas, kad M.

J. pasuko į keliukÄ prieÅ¡ais policijos automobilį, nes tam turėjo motyvÄ â€“ siekį iÅ¡vengti atsakomybės už vairavimÄ be teisės tai daryti, taigi jis galėjo pabėgti palikęs motociklÄ , juolab, kad tam buvo geros sÄ lygos: Å¡alia įvykio vietos yra miÅ¡kas ir tam jis turėjo nemažai laiko. Tačiau jis to nedarė, vadinasi, tikrai apie policijos pareigÅ«nų reikalavimÄ sustoti jis objektyviai nežinojo dėl anksčiau iÅ¡vardytų priežasčių.Apeliantas pažymi, kad ginčijamas motociklas yra krosinio tipo, t. y. pagal savo technines charakteristikas jis skirtas važiuoti ir bekele.

Taigi jeigu M. J. tikrai bÅ«tų žinojęs ir supratęs, kad yra stabdomas policijos pareigÅ«nų, norėdamas pabėgti ir iÅ¡vengti atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kaip konstatuoja teismas, galėjo pasukti iÅ¡ lauko keliuko į visiÅ¡kÄ bekelę ir pabėgti nuo policijos pareigÅ«nų, nes lengvuoju policijos pareigÅ«no automobiliu nebÅ«tų įmanoma važiuoti ten, kur nėra net lauko keliuko.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo nutarime nepagrįstai nevertino M.

J. pateiktus vaizdo įrašo ir žemėlapių sugretinimus (fotonuotraukas), motyvuodamas tuo, kad jie padaryti paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nelaikytini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais, kokiu atstumu ir kokiomis priemonėmis buvo stabdomas motociklas, taip pat ar motociklo vairuotojas galėjo ar negalėjo girdėti garsinio signalo. Teismas pripažino šiuos apelianto pateiktus duomenis įrodymais, tačiau jais nesivadovavo. Tačiau, apelianto vertinimu, teismas negalėjo nevertinti šių įrodymų vien dėl to, kad juos pateikė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas M.

J. Anot apelianto, yra visiÅ¡kai neteisinga, kad policijos pareigÅ«no teiginys, paraÅ¡ytas tarnybiniame praneÅ¡ime, jog M. J. po garsinio signalo padidino greitį, yra priimamas ir juo grindžiamas M. J. apkaltinamasis sprendimas, o paties M. J. pateikti įrodymai net nevertinami. Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes ne visiÅ¡kai ir dėl to buvo priimtas neteisingas sprendimas.Apeliantas teigia, kad policijos pareigÅ«no parodymai gali bÅ«ti vertinami kaip prieÅ¡taringi, nes tarnybiniame praneÅ¡ime jis nurodė, kad Å¡viesos ir garso signalus jis įjungė iÅ¡ karto, kai pradėjo vytis M.

J. Teismo posėdyje I. K. parodė, kad garsinį signalÄ Ä¯jungė prieÅ¡ pat (duomenys neskelbtini) g. posÅ«kį į lauko keliukÄ , nors vaizdo medžiagoje matyti, kad garsinis signalas buvo įjungtas tik policijos automobiliui įsukus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. ir M. J. gerokai esant toliau nuo policijos automobilio. Esant prieÅ¡taravimams policijos pareigÅ«no I. K. parodymuose, jie turėtų bÅ«ti vertinami ypač atsargiai.Apeliantas nesutinka su paskirtos administracinės poveikio priemonės dydžiu.Apeliantas nurodo, kad teismas teisingai atsižvelgė į M.

J. asmenybę, į tai, kad jis nėra baustas administracine tvarka, nėra teistas, atliekantis profesinę karo tarnybÄ , tačiau, apelianto vertinimu, neteisingai nusprendė atimti M. J. teisę vairuoti transporto priemones 3 metams, nors tai yra minimalus Å¡ios administracinės poveikio priemonės terminas už tokio pobÅ«džio administracinį nusižengimÄ . M. J. yra jauno amžiaus, patriotiÅ¡kai atsidavęs Lietuvos Respublikai asmuo, tarnaujantis Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pėstininkų kuopos transporto eksploatacijos techniku.

Jo darbas Lietuvos kariuomenėje tiesiogiai susijęs su teisės vairuoti transporto priemonę turėjimu. Be to, Lietuvos kariuomenėje specialistų, kurie turi teisę vairuoti sunkųjį transportÄ , nėra daug, jų trÅ«ksta, todėl atėmus M. J. teisę vairuoti transporto priemones, Lietuvos kariuomenei bÅ«tų padaryta žala. Å ios teisės praradimas kardinaliai paveiktų ne tik M. J., bet ir jo jaunos Å¡eimos tolimesnį likimÄ . Å eima turi paėmusi iÅ¡ banko kreditÄ bÅ«stui įsigyti. Å iuo metu negrÄ Å¾into kredito dalis yra 47 300 Eur.

Taip pat Å¡eima yra paėmusi vartojimo kreditÄ 7 000 Eur. Å iuo metu negrÄ Å¾inta Å¡io kredito dalis yra 5 900 Eur. KiekvienÄ mėnesį nuo M. J. sÄ skaitos yra nuskaitoma 390 Eur suma kreditams dengti ir privalomam bÅ«sto draudimui. Taigi atėmus M. J. teisę vairuoti transporto priemones, Å¡eima liktų be didesnės dalies pajamų ir dengti kreditÄ vien tik iÅ¡ A. J. gaunamų pajamų jaunai Å¡eimai bÅ«tų per didelė finansinė naÅ¡ta. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M.

J. atstovo advokato Vilmanto Ančiukaičio apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus virÅ¡ininkas Nerijus Japertas, laikinai atliekantis virÅ¡ininko funkcijas, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti paliekant skundžiamÄ teismo nutarimÄ galioti. Ä®statymo įgaliotos institucijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyta, kad byloje yra surinkti įrodymai, patvirtinantys M. J. kaltę padarius administracinį nusižengimÄ .

Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai, iÅ¡samiai įvertintos visos bylos aplinkybės ir teismas skundžiamame nutarime padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl M. J. kaltės. Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto teismo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tiek, kiek praÅ¡oma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl M.

J. kaltės bei ginčijama teismo paskirta administracinio poveikio priemonė, būtent šiais klausimais (dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės bei administracinio poveikio priemonės individualizavimo) apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.Skundžiamu teismo nutarimu administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo M. J. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad M.

J. nesutinka tik su veikos kvalifikavimu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nesutinka su tuo, kad M. J. nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius.

Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).ANK 426 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, jog nepaklusimas uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam ir Å¡io straipsnio 6 dalyje nustatytÄ tvarkÄ atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 850 iki 1200 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 1150 Eur iki 1450 Eur.

Taigi turi būti nustatyta:

1) teisėtas uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas;

2) reikalavimas turi būti aiškiai išreikštas;

3) reikalavimas turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas taip, kad jis atitiktų nurodyto straipsnio 6 dalį. Pagal ANK 426 straipsnio 6 dalį uniformuoto policijos ir kito Å¡ioje ANK normoje numatyto pareigÅ«no reikalavimas sustabdyti transporto priemonę iÅ¡reiÅ¡kiamas duodant signalÄ lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, kito Å¡ioje ANK normoje numatyto pareigÅ«no reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, kitos Å¡ioje ANK normoje nurodytos institucijos ženklu pažymėto automobilio Å¡vieslentę su užraÅ¡u „STOP POLICIJA“ arba „STOP“.

Tamsiuoju paros metu policijos, kitas Å¡ioje ANK normoje numatytas pareigÅ«nas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformÄ su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais (vilkėti specialiÄ sias liemenes, mÅ«vėti rankogalius ar turėti kitų Å¡viesÄ atspindinčių elementų). Patrulis turi bÅ«ti sudarytas ne mažiau kaip iÅ¡ dviejų policijos, kitų Å¡ioje ANK normoje numatytų pareigÅ«nų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytÄ ir policijos, kitos Å¡ioje ANK normoje numatytos institucijos ženklais pažymėtÄ motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę Å¡viečiančia reguliuotojo lazdele arba Å¡viesÄ atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos Å¡vyturėlius.IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad M.

J. nepakluso policijos pareigÅ«nų reikalavimui sustoti. Tačiau byloje esantys duomenys neleidžia sutikti su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o, kurio detales iÅ¡samiai aprašė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, todėl teismas jų nebekartoja, galima daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog policijos reikalavimas buvo teisėtas, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas ir atitinkantis ANK 426 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Policijos pareigÅ«nų vairuojamas automobilis prie M.

J. vairuojamos transporto priemonės – motociklo – buvo priartėjęs tokiame kelio ruože ir tokiu atstumu, jog ginčijama transporto priemone važiuojantys asmenys negalėjo jo nepastebėti. Ginčijamos transporto priemonės vairuotojui – M. J. ir policijos pareigÅ«nams pasukus į deÅ¡inę tarp transporto priemonių buvo kelių metrų atstumas, kai policijos pareigÅ«nai įjungė garsinį signalÄ . Atstumas, užfiksuotas vaizdo įraÅ¡e, buvo toks, kuris leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad M.

J. girdėjo garsinį signalÄ , tačiau nesustabdęs motociklo nuvažiavo tolyn atitrÅ«kdamas nuo policijos pareigÅ«nų vairuojamo automobilio. Be to, įvykio kelias – tai nebuvo judri ir triukÅ¡minga gatvė, kurioje bÅ«tų daug kitų transporto priemonių ir be policijos pareigÅ«nų panaudoto garso signalo bÅ«tų buvę kiti garso signalai, kurie galėtų užblokuoti policijos pareigÅ«nų panaudoto garso signalo patį garsÄ , kurio M. J. bÅ«tų galėjęs negirdėti ir nesuprasti, kad Å¡is garso signalas buvo skirtas jam, ir bÅ«tent jis turėjo pareigÄ sustoti.

Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai preziumuoja, jog M. J. pasukimas deÅ¡inėn buvo vengimas susidurti su policijos pareigÅ«nais ir vėlesnis jo motyvas nepaklusti policijos pareigÅ«nams sustoti. Apeliantas teigia, kad jeigu M. J. ir bÅ«tų pasukęs į keliukÄ prieÅ¡ais policijos automobilį, nenorėdamas bÅ«ti sustabdytas ir nubaustas už tai, kad vairavo motociklÄ neturėdamas tam teisės, be techninės priežiÅ«ros ir privalomojo civilinio draudimo, tai bÅ«tų tik siekis iÅ¡vengti galimo stabdymo, o ne siekis nevykdyti jau iÅ¡reikÅ¡to jam suprantamo reikalavimo sustoti.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikslas Å¡ioje situacijoje reikÅ¡mės neturi kvalifikuojant veikÄ pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad ginčijamos transporto priemonės vairuotojas negalėjo nepastebėti, kad paskui jį važiuoja policijos pareigÅ«nų vairuojamas automobilis ir esant tarp transporto priemonių tokiam atstumui, kuris leido ginčijamos transporto priemonės vairuotojui girdėti policijos pareigÅ«nų įjungtÄ garsinį signalÄ , transporto priemonės nesustabdė ir važiavo toliau.

Koks buvo tolesnis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens važiavimo greitis, kas didino ar mažino greitį, kokiomis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sustojo ir pan., veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad priartėjusį policijos pareigÅ«nų automobilį matė liudytoja A. J., ir teigia, jog aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to reikalavimo nebuvo, nes ginčijamÄ transporto priemonę vairavo ne A. J., bet M. J., todėl lieka pagrįsta abejonė, ar jis girdėjo policijos pareigÅ«nų reikalavimÄ sustoti.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, nes, kaip minėta, vaizdo įraše yra užfiksuotas atstumas, kokiu policijos pareigūnų vairuojamas automobilis buvo priartėjęs prie M. J. vairuojamos transporto priemonės, taip pat tai, kokiam atstumui esant tarp transporto priemonių buvo įjungtas garsinis signalas. Užfiksuotas atstumas nekelia jokių pagrįstų abejonių, kad ginčijamos transporto priemonės vairuotojas ir jo keleivė, kuri taip pat turėjo visas galimybes informuoti M.

J. apie labai arti priartėjusį policijos pareigÅ«nų automobilį (jo nepastebėti nagrinėjamame kelio ruože net ir Å¡iam automobiliui esant motociklo užpakalinėje pusėje neįmanoma), girdėjo policijos pareigÅ«nų įjungtÄ garso signalÄ . Atsižvelgdamas į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog policijos pareigÅ«nų reikalavimas sustoti buvo teisėtas, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas ir atitinkantis ANK 426 straipsnio 6 dalies reikalavimus, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog nebuvo M.

J. nepaklusimo policijos pareigūnų reikalavimams sustoti aplinkybės, atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo nutarime nepagrįstai nevertino M. J. pateikto vaizdo įrašo ir žemėlapių sugretinimo (fotonuotraukų). Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad teismas nusprendė nesivadovauti šiais įrodymais motyvuodamas tuo, kad jie nelaikytini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais, kokiu atstumu ir kokiomis aplinkybėmis buvo stabdomas motociklininkas, taip pat ar motociklo vairuotojas galėjo ar negalėjo girdėti garsinio signalo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais, taip pat pažymi, kad skundžiamame teismo nutarime teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus ir argumentuotai atmetė, kodėl jis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktais įrodymais nesivadovaus, darydamas galutines iÅ¡vadas. Pagrindo teigti, kad teismas nevertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktus įrodymus, nėra, nes teismas tik įvertinęs kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visumÄ gali padaryti iÅ¡vadÄ atmesti įrodymus.

Tai, kad padarytas teismo sprendimas buvo padarytas ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, neleidžia teigti, kad teismas nepagrįstai nevertino pateiktus įrodymus, o taip pat neleidžia teigti, kad jis turėjo šiuos įrodymus vertinti ir priimtas sprendimas dėl to yra neteisingas. Taigi apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktus įrodymus, atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliantas teigia, kad policijos pareigūno parodymai gali būti vertinami kaip prieštaringi, nes jis skirtingai aiškina su įvykiu susijusias aplinkybes, tačiau, apygardos teismo vertinimu, policijos pareigūno parodymai nėra prieštaringi.

Apeliantas teigia, kad tarnybiniame praneÅ¡ime policijos pareigÅ«nas nurodė, jog garso signalus įjungė iÅ¡ karto, kai pradėjo vytis M. J. IÅ¡ byloje esančio tarnybinio praneÅ¡imo turinio matyti, kad policijos pareigÅ«nas paaiÅ¡kino: „IÅ¡ karto minėtÄ motociklininkÄ pradėjome vytis, (duomenys neskelbtini) įjungiau spec. Å¡viesos ir garso signalus, bet motociklo vairuotojas neketino sustoti, važiavo didindamas greitį, jis nuo mÅ«sų tolo, kėlė didelį pavojų sau ir aplinkiniams“ (b. l. 5–6).

Teismo posėdžio metu policijos pareigÅ«nas paaiÅ¡kino, kad motociklininkas nulėkė (duomenys neskelbtini) g., padidino greitį, jie įjungė garsinį signalÄ ir Å¡vyturėlį, nurodė vairuotojui sustoti, bet jis reikalavimo nevykdė (b. l. 35). Apeliantas teigia, kad tuo tarpu pagal vaizdo įraÅ¡e užfiksuotus duomenis matyti, kad garsinis signalas buvo įjungtas tik policijos pareigÅ«nų automobiliui įsukus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. ir M. J. esant gerokai toliau nuo policijos pareigÅ«nų automobilio.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, policijos pareigÅ«nai įjungė Å¡viesos ir garso signalÄ tuoj pat įsukę į keliukÄ deÅ¡inėje pusėje, ir tai nėra tokie neatitikimai parodymuose, kurie sudarytų pagrindÄ vertinti policijos pareigÅ«no parodymus kaip prieÅ¡taringus. Pats policijos pareigÅ«nas patvirtino, jog viskas yra užfiksuota vaizdo įraÅ¡e. Be to, nepaistant apelianto įvardytų neatitikimų parodymuose, nėra paneigiamos vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės, kad atstumas tarp M.

J. vairuojamo motociklo ir policijos pareigÅ«nų vairuojamo automobilio buvo toks, kuris leidžia daryti abejonių nekeliančios iÅ¡vados, jog M. J. žinojo apie tai, kad paskui jį važiuoja policijos pareigÅ«nai ir kad jie buvo iÅ¡reiÅ¡kę reikalavimÄ sustoti, tam M. J. nepakluso ir nuvažiavo toliau. Tad apelianto argumentas, kad policijos pareigÅ«no duoti parodymai gali bÅ«ti vertinami kaip prieÅ¡taringi, yra atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, skirdamas administracinio poveikio priemonę.

Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu. Lietuvos Respublikos teisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokiÄ naÅ¡tÄ , nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Ä®statymų leidėjas, nustatydamas administracinio poveikio priemonę, teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trejų iki penkerių metų už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos padarymÄ (ANK 426 straipsnio 7 dalis) laiko proporcinga priemone tam, kad bÅ«tų pasiekti visuomenei svarbÅ«s tikslai, Å¡i priemonė yra bÅ«tina visuomenei svarbiems tikslams pasiekti ir ja nėra varžomos žmogaus teisės ir laisvės daugiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Tačiau tam tikrais atvejais padarytas pažeidimas gali bÅ«ti toks, kad už jo padarymÄ taikoma administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali bÅ«ti laikoma neproporcinga ir neteisinga padaryto pažeidimo pobÅ«džiui priemone ir toks jos taikymas prieÅ¡tarautų teisingumo bei protingumo principams. Todėl ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatyta norma, kuri suteikia teismui (ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusiai institucijai) teisę paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta poveikio priemonę, kai normos sankcijoje nustatyta poveikio priemonė, kuriÄ pagal įstatymÄ turėtų skirti teismas (ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija), yra laikoma neproporcinga ir neteisinga padaryto pažeidimo pobÅ«džiui, jos taikymas prieÅ¡tarautų teisingumo bei protingumo principams. ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Taigi teismas ar įstatymo nustatyta institucija (pareigÅ«nas) turi teisę paskirti mažesnę baudÄ negu įstatymo numatyta minimali bauda, Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę negu įstatymo numatyta, iÅ¡ viso neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, kai, teismo ar įstatymo nustatytos institucijos (pareigÅ«no) vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimÄ padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga.

Tačiau nepaistant tos aplinkybės, kad įstatymų leidėjas suteikia teismui (ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusiai institucijai (pareigÅ«nui)) teisę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismas (ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas)) vis dėlto yra saistomas tam tikrų sÄ lygų naudodamasis savo diskrecijos teise ir Å¡ia diskrecijos teise teismas (ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas)), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali naudotis tik itin retais ir iÅ¡imtiniais atvejais.

Kitaip tariant, ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas turi bÅ«ti siejamas tik su tais atvejais, kurie gali bÅ«ti vertinami kaip itin reti ir iÅ¡imtiniai. Tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, jog M. J. atvejis gali bÅ«ti vertinamas kaip itin retas ir iÅ¡imtinis, sudarantis pagrindÄ taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Administracinio nusižengimo byloje yra pateikta Lietuvos kariuomenės specializuoto padalinio kuopos vado kapitono charakteristika dėl M. J. Å ioje charakteristikoje nurodoma, jog M.

J. tarnauja nurodytoje kuopoje, jo pareigos yra sunkiojo transporto vairuotojo, remonto techniko, topogeodezininko. Vykdydamas savo pareigas M. J. rodo norÄ tobulėti ir gilinti žinias savo darbo srityje. Pasižymi kaip stropus, atsakingas ir motyvuotas karys. Bendraudamas su kolegomis ir aukÅ¡tesniais vadais karys visada yra mandagus ir geranoriÅ¡kas, jis organizuoja kuopos vairuotojų rengimÄ , prižiÅ«ri kuopai priskirtÄ karinį transportÄ , vykdo vairuotojo pareigas. Tarnybos metu M. J. buvo skatintas bataliono vado padėkomis už nepriekaiÅ¡tingÄ pareigų vykdymÄ ir iniciatyvÄ , drausminių nuobaudų nėra turėjęs. Ä®vykį vertina kaip atsitiktinį pažeidimÄ , neatitinkantį M.

J. asmens savybių. Karys, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, negalės vykdyti savo tiesioginių užduočių tarnyboje, susijusių su įvairaus karinio transporto valdymu (b. l. 24). Taigi pateikta charakteristika leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog M. J. charakteristika yra teigiama. Tačiau teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, Å¡iÄ charakteristikÄ bei M. J. asmenybę vis dėlto turi įvertinti atsižvelgdamas į platesnį kontekstÄ , negu tai darė specializuoto kariuomenės padalinio kuopos vado kapitonas.

Pateikta charakteristika M. J. yra teigiamai charakterizuojamas kaip karys, tačiau karys turi ne tik tinkamai vykdyti savo kaip kario pareigas, bet karys turi taip pat tinkamai vykdyti civilinius įstatymus Å¡alies, kuriÄ jis pasiryžęs ginti, taip pat klausyti ir vykdyti nurodymus ne tik kariuomenės vadovybės, bet ir valstybės pareigÅ«nų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik gerbdamas ir paklusdamas Å¡alies įstatymui, karys gali paklusti vado įsakymui tinkamai vykdydamas savo kaip kario pareigas. Tam, kad karys galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas, jis pirmiausia turi gerbti savo Å¡alies įstatymus ir jiems paklusti, o ne vykdyti kario pareigas pažeistų Å¡alies įstatymų sÄ skaita.

Asmuo negali tikėtis, kad jam bus taikoma mažesnė poveikio priemonė dėl to, kad jis galėtų tinkamai vykdyti savo kaip kario pareigas, kai šių pareigų jis vykdyti negali dėl savo paties elgesio, už kurį jam kyla įstatyme nustatytos pasekmės, – jis turi už tai atsakyti įstatymo nustatyta tvarka. Konkrečioje situacijoje M. J. yra įvardytas kaip drausmingas ir puikiai vykdantis savo pareigas karys, t. y. charakteristika yra susijusi tik su jo kaip kario pareigų vykdymu. Tačiau kario drausmingumas nedarė jo drausmingo eismo dalyvio, kuris tinkamai vykdytų šalies įstatymus.

M. J. vairavo motociklÄ , neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemonės, ir tokiu bÅ«du jau keldamas pavojų ne tik savo gyvybei ir sveikatai, bet ir su juo kartu važiavusios keleivės – žmonos A. J. – gyvybei ir sveikatai. Taigi M. J. veikė rizikingai. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad nepaklusdamas policijos pareigÅ«nų reikalavimams ir toliau važiuodamas M. J. pasirinko važiavimo bÅ«dÄ (važiuojama buvo lauko provėža) bei greitį (važiuojamoje lauko provėžoje), kurie taip pat gali bÅ«ti vertinami kaip asmens rizikingas elgesys.

Apeliantas nurodo, kad policijos pareigÅ«nai privažiuoja prie tos vietos, kur M. J., nesuvaldęs motociklo, įvažiavo į pakelės griovį. Taigi M. J. įvažiavo į griovį po to, kai nepakluso policijos pareigÅ«nų reikalavimams ir nuvažiavo nesustodamas. Visa tai leidžia teigti, kad tik atsitiktinumo dėka nekilo rimtesnių tokio M. J. rizikingo elgesio padarinių, o taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas teismas pateisintų atsitiktinumÄ , kai įstatymų leidėjas siekia apsaugoti visuomenę nuo Å¡io elgesio ir jo padarinių.

Tad asmens, kuris taip pat yra ir karys, kurio kaip kario iÅ¡skirtinė savybė turėtų bÅ«ti paklusimas įsakymui, nurodymui, taip pat ir įstatymui, rizikingas elgesys ir dėl tokio elgesio atsitiktinis padarinių neatsiradimas negali bÅ«ti vertinamas kaip iÅ¡skirtinis ar iÅ¡imtinis atvejis, sudarantis pagrindÄ taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog karys negalės vykdyti sunkiojo transporto vairuotojo pareigų, jam neužkerta kelio vykdyti kitas pareigas, kurias jis atlieka tarnyboje.

Apeliantas teigia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kardinaliai paveiktų M. J. ir jo Å¡eimos tolimesnį likimÄ . Å eima turi kreditinių įsipareigojimų, o, atėmus teisę vairuoti transporto priemones, Å¡eima liktų be didesnės dalies pajamų ir dengti kreditÄ vien tik iÅ¡ žmonos gaunamų pajamų jaunai Å¡eimai bÅ«tų per didelė finansinė naÅ¡ta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo negali sutikti ir negali laikyti Å¡ių aplinkybių kaip pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie administracinį nusižengimÄ padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių nesukeliant jam jokių gyvenimiÅ¡kų nepatogumų, kuriuos jis pats sau ir susikÅ«rė, taip pat tuos gyvenimiÅ¡kus nepatogumus laikyti iÅ¡skirtiniu atveju, sudarančiu pagrindÄ taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo kilsiančios pasekmės savaime nesudaro pagrindo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jį sutrumpinti, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimas neiÅ¡vengiamai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sukelia tam tikras pasekmes.

Byloje yra pateikta kreditavimo sutartis (b. l. 68–73), įmokų mokėjimo grafikas (b. l. 74–77), vartojimo kredito sutartis (b. l. 78), standartinė informacija apie vartojimo kreditÄ (b. l. 79–80), įmokų mokėjimo grafikas (b. l. 81), draudimo liudijimas (b. l. 82–84), gyventojų turto draudimas (b. l. 86–89), banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as(b. l. 90–95), studijų sutartis (b. l. 96–97), tačiau nėra aiÅ¡ku, kaip Å¡ie kreditiniai (finansiniai) bei studijų įsipareigojimai yra susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, nes Å¡ių prievolių (įsipareigojimų) vykdymas nėra susijęs su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu.

Tam, kad asmuo galėtų vykdyti nurodytus įsipareigojimus, jam nėra bÅ«tina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Tad anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra jokio pagrindo ir apeliacinio skundo argumentas Å¡ia apimtimi atmetamas kaip nepagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiamas teismo nutarimas tiek, kiek tai yra susiję su ANK 426 straipsnio 5 dalies taikymu, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais taip pat nėra pagrindo, todėl skundžiamame nutarime teismas netaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų jokio pažeidimo nepadarė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. liepos 10 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M.

J. atstovo advokato Vilmanto Ančiukaičio apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama.              Teisėja                                                                                                                 Aurelija Sadauskaitė