2013-04-11 Nr. AB-1124-3-61-3-01885-2011-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-446/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01885-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. A. (toliau – pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu (1 t., b. l. 1–28) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) (toliau – atsakovas), 1 567 800 Lt turtinės ir 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei negautas pajamas iki galutinio teismo sprendimo po 702 Lt už kiekvieną darbo dieną.

Pareiškėja nurodė, kad patirtą žalą kildina iš Aplinkos ministerijos veiksmų nagrinėjant jos skundą dėl susidorojimo su ja, vadovo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, teisės aktų pažeidinėjimo. Teigė, kad atsakovas turėjo atlikti faktų tyrimą, juos paneigti ar patvirtinti, po to ji būtų galėjusi spręsti dėl kreipimosi į teismą. Tam, kad ji pati negalėtų pateikti surinktos medžiagos apie pažeidimus, atsakovas ją atleido iš tarnybos. Nurodė, kad Generalinėje miškų urėdijoje prie Aplinkos ministerijos (toliau – Generalinė miškų urėdija) į pareigas buvo paskirta nuo 2002 m. kovo mėn., laimėjusi viešą konkursą, drausminių nuobaudų nėra turėjusi, nuolat buvo skatinama.

Teigė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų neteko darbo valstybės tarnyboje, t. y. vienintelio pragyvenimo šaltinio, neturėjo pinigų banko paskolos įmokoms padengti, nes darbo užmokestis buvo vienintelis jos ir sūnaus pragyvenimo šaltinis, todėl ji privalėjo skolintis pinigų. Stresas, nervinė įtampa, pablogėjusi sveikata turėjo įtakos jos sūnaus mokslams, sveikatai. Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. pardavė butą, į darbą buvo grąžinta 2008 m. spalio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Teigė supratusi, kad negalės ilgai dirbti su savo vadovu, žinojo, kad Lietuvoje kitos paskolos butui pirkti negaus dėl savo amžiaus, jokio kito darbo neras, todėl emigravo iš Lietuvos.

Tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) įsitvirtinti buvo labai sunku, ilgai nerado darbo, patyrė dvasinį skausmą, depresiją, įtampą. Negalėdama išlaikyti savęs ir savo sūnaus, kreipėsi pagalbos į valstybę, tačiau to neužteko, dėl susidariusios didelės skolos teismo sprendimu buvo iškraustyta iš nuomojamo namo. Pažymėjo, kad dėl Aplinkos ministerijos neveikimo jai padaryta materialinė žala nuo tos dienos, kai prarado vienintelį pragyvenimo šaltinį, t. y. darbo užmokestį nuo 2009 m. sausio 1 d., iki skundo teismui padavimo dienos.

Nurodė, kad darbo užmokestis Generalinėje miškų urėdijoje einant Vidaus audito tarnybos vadovės pareigas per mėnesį su priedais buvo apie 4 000 Lt, vidutinis darbo dienos atlygis vidutiniškai 180 Lt. Užimant analogiškas pareigas (duomenys neskelbtini) uždirbama apie 4 000 svarų sterlingų per mėnesį, per dieną – 180. Atsižvelgiant į tai, 33 mėn. x 4 000 = 132 000 svarų sterlingų, pritaikius keitimo kursą 1 svaras sterlingų = 3,9 Lt, negauto darbo užmokesčio materialinė žala litais yra 514 800; būsimos negautos pajamos iki galutinių teismų sprendimų dienos už kiekvieną darbo dieną 180 svarų sterlingų; turėto buto vertė Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), buvo 270 000 Lt, tokį butą įsigyti (duomenys neskelbtini) – apie 270 000 svarų sterlingų (270 000 x 3,9 = 1 053 000 Lt).

Todėl padarytą materialinę žalą ji vertino apie 1 567 800 Lt ir būsimas negautas pajamas iki galutinių teismų sprendimų 180 svarų sterlingų x 3,9 = 702 Lt už kiekvieną darbo dieną, o neturtinę žalą ir jos besitęsiančias pasekmes iki šiol vertino 1 000 000 Lt. Teigė, kad patyrė dvasines kančias, buvo pažeminta, jautėsi nesaugi, pablogėjo sveikata.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 145–147) prašė atmesti skundą.

Atsakovas nurodė, kad visais pareiškėjos skunde nurodytais atvejais, jai kreipusis į Aplinkos ministeriją, ši, atsižvelgdama į prašymų dalyką, suteikė informaciją ir ėmėsi tinkamų veiksmų pagal savo kompetenciją. Aplinkos ministerijos raštai, kuriais atsakyta į pareiškėjos pateiktus prašymus, vertintini kaip informacinio pobūdžio, nesukeliantys pareiškėjai teisinių pasekmių. Atsakovo veiksmai suteikiant pareiškėjai jos prašomą informaciją bei pranešimuose nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas pagal Aplinkos ministerijos kompetenciją negali būti traktuojamas kaip žeminantis pareiškėjos interesus bei laikomas neteisėtu neveikimu. Priešingai, atsižvelgiant į pareiškėjos rašte pateiktą informaciją, buvo siekiama nustatyti faktinę padėtį Generalinėje miškų urėdijoje ir apie atliktus veiksmus bei nustatytas faktines aplinkybes informuoti pareiškėją. Pabrėžė, kad pareiškėja neįrodinėja tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) bei kilusių neigiamų pasekmių. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja pati 2008 m. lapkričio 28 d., eidama Generalinės miškų urėdijos Vidaus audito skyriaus vedėjos pareigas, parašė prašymą dėl atleidimo iš užimamų pareigų, vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, todėl, suprasdama savo veiksmų pasekmes, priėmė sprendimą ir prisiėmė riziką bei atsakomybę dėl finansinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo kredito institucijoms. Teigė, kad, pareiškėjai išėjus iš darbo savo noru, nėra teisinio pagrindo vertinti jos negautas pajamas. Tvirtino, kad pareiškėjos pateiktas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos apskaičiavimas teisiškai nepagrįstas. Be to, pareiškėja prašė priteisti neturtinę žalą, tačiau, atsižvelgiant į jai tenkančią pareigą įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą ir neturtinės žalos dydį, nepateikė jokių neturtinės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu (3 t., b. l. 26–33) atmetė pareiškėjos skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja nuo 2002 m. kovo 4 d. dirbo Generalinėje miškų urėdijoje Vidaus audito tarnybos vedėja. 2007 m. vasario 26 d. pareiškėja parengė 2007 m. Generalinės miškų urėdijos Vidaus audito tarnybos veiklos ataskaitą dėl Generalinės miškų urėdijos vykdomų neteisėtų veiksmų. 2007 m. gruodžio 19 d. pareiškėja kreipėsi į aplinkos ministrą, informuodama apie Generalinės miškų urėdijos vadovybės vykdomus, jos nuomone, neteisėtus veiksmus. 2007 m. gruodžio 17 d. ir 2008 m. sausio 7 d. generalinio miškų urėdo įsakymais pareiškėjai paskirtos drausminės nuobaudos. 2008 m. sausio 18 d.

Aplinkos ministerija raštu Nr. (1-4)-D8-578 informavo pareiškėją, kad komisija išnagrinėjo jos pranešimą ir nenustatė teisės aktų pažeidimų, pareiškėja įrodymų dėl vykdomų pažeidimų nepateikė, be to, nurodė, kad Aplinkos ministerija neįgaliota nustatyti, ar tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta teisėtai ir pagrįstai. 2008 m. vasario 4 d. pareiškėja kreipėsi į aplinkos ministrą, prašydama skubos tvarka išnagrinėti klausimą dėl Vidaus audito tarnybos vadovų atžvilgiu vykdomų neteisėtų veiksmų, įpareigoti atlikti faktų tyrimą ir spręsti klausimą dėl asmenų kompetencijos bei naudojimosi tarnybine padėtimi.

Pakartotinai kreipėsi 2008 m. vasario 19 d. 2008 m. vasario 26 d. generalinio miškų urėdo įsakymu pareiškėjai paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų. 2008 m. vasario 27 d. pareiškėja kreipėsi į aplinkos ministrą, prašydama sustabdyti generalinio miškų urėdo 2008 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 3P-28. 2008 m. kovo 13 d. Aplinkos ministerijos Vidaus audito tarnyba raštu Nr. (1-4)-D8-2191 informavo pareiškėją, kad Aplinkos ministerija neturi teisės sustabdyti generalinio miškų urėdo įsakymo Nr. 3P-28, dėl atleidimo iš tarnybos siūlo kreiptis į teismą, nurodė, kad pareiškėjos 2008 m. vasario 4 d. pranešime nurodytos aplinkybės jau buvo tirtos ir apie tyrimo rezultatus pareiškėja buvo informuota 2008 m. sausio 18 d. raštu Nr. (1-4)-D8-578.

Pareiškėja dėl jai paskirtų tarnybinių nuobaudų panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2008 m. liepos 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2629-602/2008 jos skundo nepatenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-2681/2008 pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą – pakeitė į tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą ir grąžino pareiškėją į Vidaus audito tarnybos vedėjos pareigas. 2008 m. spalio 27 d. generalinio miškų urėdo įsakymu Nr. 3P-126, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartį, pareiškėja nuo 2008 m. spalio 23 d. grąžinta į Vidaus audito skyriaus vedėjos pareigas.

Tenkindamas pareiškėjos prašymą, 2008 m. gruodžio 12 d. generalinis miškų urėdas įsakymu Nr. 3P-146 2008-12-31 atleido pareiškėją iš Vidaus audito skyriaus vedėjos pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą (atsistatydinus savo noru). Teismas pažymėjo, kad bylos ginčo objektas yra Aplinkos ministerijos veiksmai tiriant pareiškėjos pateiktą informaciją (pranešimus) apie įstaigos vadovo, kurioje ji dirbo, veiksmus. Nurodė, kad pareiškėja skundą Aplinkos ministerijai padavė dėl viešojo administravimo subjekto galbūt padaryto jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, dėl tokio kreipimosi buvo pradėta administracinė procedūra.

Aplinkos ministerija 2008 m. sausio 9 d. raštu Nr. (1-4)-D8-237 paaiškino pareiškėjai, kad jos 2007 m. gruodžio 19 d. pranešimui tirti aplinkos ministro įsakymu sudaryta komisija, o pastarosios darbui užtikrinti buvo paprašyta pareiškėjos pateikti tyrimui atlikti reikalingus dokumentus. 2008 m. sausio 18 d. raštu Nr. (1-4)-D8-578 buvo atsakyta pareiškėjai į 2007 m. gruodžio 19 d. pranešimą, nurodant, ką komisija nagrinėjo, informuojant pareiškėją, kad teisės aktų pažeidimų komisija nenustatė, o dėl tarnybinės nuobaudos, kuri buvo skirta pareiškėjai, paaiškino, jog Aplinkos ministerija neįgaliota tirti tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, nurodė, kokiu būdu gali būti skundžiamas nuobaudos paskyrimas.

Rašte taip pat nurodyta tokio rašto apskundimo tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pasinaudojo teise ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, skundą patenkino iš dalies ir konstatavęs, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – paskirta nepagrįstai, paskyrė pareiškėjai švelnesnę tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą ir grąžino pareiškėją į tarnybą.

Paminėto administracinės procedūros sprendimo (Aplinkos ministerijos 2008 m. sausio 9 d. rašto Nr. (1-4)-D8-237) pareiškėja nustatyta tvarka neskundė. Iš Aplinkos ministerijai 2008 m. vasario 4 d., 2008 m. vasario 19 d. ir 2008 m. vasario 27 d. pareiškėjos pateiktų prašymų teismas nustatė, kad pareiškėja skundėsi dėl tų pačių aplinkybių, kurias buvo nurodžiusi 2007 m. gruodžio 29 d. pareiškime, taip pat prašė sustabdyti jai paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo – vykdymą. Aplinkos ministerija 2008 m. kovo 13 d. raštu Nr. (1-4)-D8-2191 paaiškino, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos ir teisės aktų pažeidimų nenustatyta, o sustabdyti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos vykdymo Aplinkos ministerija nėra kompetentinga.

Iš 2010 m. kovo 8 d. pareiškėjos pareiškimo nustatė, kad pareiškėja siekia, jog būtų ištirtos aplinkybės dėl galbūt daromų teisės aktų ir pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, tai pareiškėja jau buvo išdėsčiusi pirmame kreipimesi 2007 m. gruodžio 29 d., ir dėl to buvo priimtas atitinkamas administracinės procedūros sprendimas. Be to, pareiškėja 2010 m. kovo 8 d. pareiškime kėlė klausimą dėl atsakingų asmenų atsakomybės, šį reikalavimą grįsdama tuo, jog pareiškėjos atleidimas iš tarnybos teismo buvo pripažintas neteisėtu.

Į šį kreipimąsi pareiškėjai atsakyta 2010 m. balandžio 7 d. Aplinkos ministerijos raštu Nr. (16-1)-D8-3291, nurodant priežastis, dėl kurių skundas pakartotinai nenagrinėjamas, informuojant apie viešojo administravimo subjekto įsakymą dėl žalos išieškojimo iš generalinio miškų urėdo darbo užmokesčio. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punktu ir nurodė, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Aplinkos ministerija, vadovaudamasi šių taisyklių nuostatomis, parengė atsakymą į pareiškėjos prašymus, pateikė prašomus raštus.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad Aplinkos ministerija, išnagrinėjusi pirminį pareiškėjos skundą, priėmė administracinės procedūros sprendimą, kuriuo pareiškėjos nurodytų pažeidimų nenustatė. Pareiškėja paminėto sprendimo neskundė, tačiau pakartotinai teikdama pareiškimus Aplinkos ministerijai juose nurodydavo analogiškas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad toks klausimas jau buvo nagrinėtas, administracinė procedūra nebuvo atliekama, pareiškėja buvo informuota apie ankstesnius raštus, nuspręsta, kad parengti atsakymai į teiktus prašymus ir tokie Aplinkos ministerijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmai jokių teisės aktų reikalavimų ar viešojo administravimo principų nepažeidė.

Nors pareiškėja turtinę žalą siejo taip pat ir su darbo praradimu bei su tuo susijusių pajamų netekimu, teismas nurodė, kad pareiškėja atleidimo iš darbo pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą (atsistatydinus savo noru) teismui neskundė. Pagal 2008 m. gruodžio 12 d. generalinio miškų urėdo įsakymą Nr. 3P-146, jo pagrindas yra pareiškėjos 2008 m. lapkričio 28 d. prašymas Nr. 8B-371, kuriame vienareikšmiškai nurodyta, kad pareiškėja prašo atleisti ją iš užimamų pareigų, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis (asmeniškai prašant).

Be to, teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje vertinamas Aplinkos ministerijos veiksmų teisėtumas nagrinėjant pareiškėjos skundus ir prašymus, todėl net ir tuo atveju, jei pareiškėja būtų atleista iš tarnybos ne savo noru, jos nurodomos aplinkybės dėl patirtų materialinių ir finansinių sunkumų, netekus darbo ir pajamų, kaip patirtos žalos, būtų kito ginčo dalykas. Taip pat pažymėjo, kad nurodomi pareiškėjos išgyvenimai yra subjektyvaus pobūdžio, labai asmeniškai reaguojant į susiklosčiusią situaciją. Pareiškėjos priimti sprendimai dėl darbo, gyvenamosios vietos pasirinkimo ir kiti, vertinami kaip savarankiški, pareiškėjos priimti asmeniškai reaguojant tam tikru būdu į susiklosčiusias aplinkybes.

Pagrindo teigti, kad Aplinkos ministerija visiškai neveikė ar vengė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, taip pat nėra, o pareiškėjos teiginiai, kad Aplinkos ministerijos neveikimas, įteisinant susidorojimą, orumo žeminimą pavaldžioje institucijoje, sugriovė jos ir jos sūnaus gyvenimą ir kt., paremti abstrakčiais teiginiais bei subjektyviais pareiškėjos vertinimais, dėl to negali būti pakankamas pagrindas priteisti žalą. Todėl teismas nusprendė, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėja neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, o, nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjos patirtos žalos, valstybei civilinė atsakomybė nekyla.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 35–59) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neobjektyvus, šališkas, be motyvų ir nepagrįstas. Pažymi, kad dirbo Vidaus audito tarnybos vadove, atlikus vidaus auditą ir nustačius vidaus kontrolės trūkumus, susijusius su investicijomis, institucijos vadovas pradėjo jos susidorojimą. Jai dėl šių faktų pasiskundus Aplinkos ministerijai, ši nieko nedarė, atsakė keliais formaliais laiškais. Per šiuos neveikimo faktus ir teisės aktų pažeidimus įteisino piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, savavaldžiavimą valstybės tarnyboje. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartimi, priimta šioje administracinėje byloje. Teigia, kad faktinės bylos aplinkybės buvo įvertintos neteisingai. Taip pat pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nuolat jos bylas išnagrinėja tendencingai, todėl tokie sprendimai būna panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Tvirtina, kad tarp Aplinkos ministerijos pažeistų Viešojo administravimo įstatymo nuostatų ir neveikimo bei tarp patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta data – 2007 m. vasario 26 d., kada ji parengė 2007 m. Generalinės miškų urėdijos Vidaus audito tarnybos veiklos ataskaitą, yra klaidinga, taip pat nepaminėtas 2008 m. sausio 8 d. aplinkos ministro įsakymas „Dėl Komisijos V. A. pranešimui tirti sudarymo“. Dėl Aplinkos ministerijos 2008 m. sausio 9 d. rašto pažymi, kad buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes administracinei procedūrai pradėti reikalingą informaciją turi surinkti pats skundą gavęs viešojo administravimo subjektas, raštas taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio reikalavimų. Akcentuoja, kad palaiko anksčiau išdėstytą savo poziciją dėl neteisėtų Aplinkos ministerijos veiksmų.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., b. l. 64–68) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, objektyviai ir visapusiškai ištyręs rašytinius bylos įrodymus bei juos įvertinęs, vadovaudamasis ginčą reglamentuojančių teisės aktų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėja siekia turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu. Šis CK straipsnis yra specialioji teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Todėl, nagrinėjant šį administracinį ginčą, būtina vadovautis nurodytoje teisės normoje pateiktais valstybės civilinės (deliktinės) atsakomybės prielaidų (sąlygų) aiškinimais.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Aptariamo straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog CK 6.271 straipsnyje yra pateikta tik bendra nuoroda į priežastinį ryšį tarp atlygintinos žalos ir valstybės valdžios institucijų aktų neteisėtumo, konstatuoja, kad sprendžiant pareiškėjai atlygintinos žalos nustatymo klausimą taip pat yra būtina vadovautis CK 6.247 straipsnio nuostatomis dėl priežastinio ryšio tarp atlygintinų nuostolių ir skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) nustatymo.

Taigi teisės taikymo požiūriu nagrinėjamoje byloje yra būtina išaiškinti, ar pareiškėjos nurodyti kaip neteisėti Aplinkos ministerijos veiksmai CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme gali būti pripažinti neteisėtais, bei išaiškinti, ar tarp šių veiksmų ir pareiškėjos prašomos atlyginti turtinės bei neturtinės žalos atsiradimo yra aukščiau nurodytas priežastinis ryšys. Tam, kad būtų galima atsakyti į nurodytus klausimus (kad būtų išaiškintos nurodytos teisės taikymo prasme reikšmingos aplinkybės), būtina įvertinti faktines bylos aplinkybes, su kuriomis pareiškėja sieja jos prašomos atlyginti žalos atsiradimą. Byloje neginčijamai yra nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybes:

1) nuo 2002 m. kovo 4 d. pareiškėja dirbo prie Aplinkos ministerijos veikiančioje Generalinėje miškų urėdijoje Vidaus audito tarnybos vedėja;

2) 2007 m. gruodžio 17 d. ir 2008 m. sausio 7 d. jos darbdavio Generalinio miškų urėdo jai buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos, nesusijusios su atleidimu iš pareigų, o 2008 m. vasario 26 d. įsakymu – tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų;

3) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartimi ši (pastaroji) tarnybinė nuobauda buvo pakeista į tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – ir pareiškėja nuo 2008 m. spalio 23 d. buvo grąžinta į aukščiau paminėtas Vidaus audito tarnybos vedėjos pareigas;

4) 2008 m. lapkričio 28 d. pareiškėja padavė Generaliniam miškų urėdui prašymą dėl atleidimo iš užimamų pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą (atsistatydinimas savo noru), ir Generalinio miškų urėdo 2008 m. gruodžio 12 d. įsakymu šis jos prašymas buvo patenkintas: ji buvo atleista iš nurodytų pareigų nuo 2008 m. gruodžio 31 d.

Iš bylos taip pat matyti, kad nuo 2007 m. pabaigos iki 2010 m. kovo 8 d. pareiškėja daug kartų kreipėsi į įvairias valstybines institucijas, tarp jų ir į Aplinkos ministeriją, skųsdama, jos manymu, neteisėtus Generalinio miškų urėdo veiksmus. Į Aplinkos ministerijos gautus pareiškėjos skundus ir pranešimus jai buvo atsakyta 2008 m. sausio 9 d. raštu (1 t., b. l. 43), 2008 m. sausio 18 d. raštu (1 t., b. l. 44), 2008 m. kovo 13 d. raštu (1 t., b. l. 52) ir 2010 m. balandžio 7 d. raštu (1 t., b. l. 115-116). Pareiškėja, teigdama, kad toks Aplinkos ministerijos reagavimas į jos paduotus skundus ir pranešimas yra neteisėtas, su tuo sieja jos prašomos atlyginti žalos atsiradimą. Pagal ją, ši žala pasireiškė tuo, kad ji nuo 2009 m. sausio 1 d. iki skundo teismui padavimo dienos prarado darbą valstybės tarnyboje ir tuo pačiu vienintelį pragyvenimo šaltinį (tai sudaro jos apskaičiuota turtinė 1 567 800 Lt dydžio žala), ir tuo, kad ji patyrė dvasines kančias, buvo pažeminta, jautėsi nesaugi, pablogėjo jos sveikata (tai sudaro jos nurodyta 1 000 000 Lt dydžio neturtinė žala). Atsižvelgiant į nurodytus pareiškėjos argumentus, nagrinėjamoje byloje yra būtina išaiškinti, ar paminėtas Aplinkos ministerijos elgesys (reagavimas į pareiškėjos paduotus skundus ir pranešimus) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu gali būti laikomas neteisėtais valstybės institucijos veiksmais ir ar tarp tokių Aplinkos ministerijos veiksmų ir pareiškėjos nurodytos turtinės bei neturtinės žalos atsiradimo yra CK 6.247 straipsnio nurodytas priežastinis ryšys.

Pasisakydama dėl pirmųjų iš nurodytų šioje administracinėje byloje aiškintinų aplinkybių, kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš aukščiau paminėtų Aplinkos ministerijos raštų (atsakymų į pareiškėjos skundus ir pareiškimus), juose buvo atsakyta į pareiškėjos keliamus klausimus. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerijos 2008 m. sausio 18 d. ir 2008 m. kovo 13 d. atsakymai į pareiškėjos pranešimus ir prašymus buvo parengti po Aplinkos ministro sudarytų komisijų pareiškėjos skundams ištirti atliktų tyrimų. Nurodytuose Aplinkos ministerijos atsakymuose, be kita ko, buvo paaiškinta, kad Aplinkos ministerija neturi teisės spręsti paminėtų pareiškėjai paskirtų tarnybinių nuobaudų (tarp jų, ir atleidimo iš pareigų) pagrįstumo ir teisėtumo klausimų bei teisės sustabdyti paminėtą Generalinio miškų urėdo 2008 m. vasario 26 d. įsakymą (dėl jos atleidimo iš pareigų). Kolegija, vertindama šiuos Aplinkos ministerijos atsakymus CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodytu teisėtumo aspektu, daro išvadą, kad toks Aplinkos ministerijos reagavimas į pareiškėjos pareiškimus Viešojo administravimo įstatymo nustatytų administracinės procedūros vykdymo taisyklių bei Taisyklių nuostatų laikymosi požiūriu yra tinkamas. Tai, kad šie atsakymai nepateisino pareiškėjos turėtų subjektyvių lūkesčių, negali turėti įtakos, sprendžiant Aplinkos ministerijos elgesio teisėtumo klausimą. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjos nurodyti Aplinkos ministerijos veiksmai negali būti laikomi neteisėtais valstybės institucijos veiksmais deliktinės valstybės atsakomybės instituto taikymo prasme.

Pasisakydama dėl aukščiau nurodyto priežastinio ryšio nustatymo, kolegija pažymi, kad pareiškėjos nurodytos neigiamos turtinės ir neturtinės pasekmės (pastebėtina, kad jų atsiradimą laiko požiūriu pareiškėja sieja su tarnybinių santykių nutraukimu nuo 2009-01-01) atsirado dėl jos pačios pasirinkto elgesio – išėjimo iš tarnybos savo noru. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja, nuspręsdama palikti tarnybą, veikė prieš savo valią. Todėl konstatuotina, kad CK 6.247 straipsnio taikymo požiūriu priežastinio ryšio tarp aukščiau aptartos Aplinkos ministerijos veiklos ir pareiškėjos nurodytos žalos atsiradimo nėra.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjos prašoma atlyginti turtinė ir neturtinė žala negali būti siejama su Aplinkos ministerijos jos atžvilgiu atliktais veiksmais.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisingas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str.).

Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Romanas Klišauskas