2025-02-05 Nr. AB-2118-3-61-3-07622-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-299-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07622-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. I. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui G. I. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo G. I. (toliau – ir atsakovas, ir paramos gavėjas) 15 000 Eur sumą skolos ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2025 m. vasario 17 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms, t. y. taikyti turto areštą 15 000 Eur dydžio sumai bei šį areštą įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro Turto arešto aktų registre.

Pareiškėjas, motyvuodamas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, akcentavo: didelę susigrąžintinos paramos sumą, kuri pagal teismų praktiką savaime suponuoja būtinumą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones; siekį apsaugoti Lietuvos ir Europos Sąjungos finansinius interesus; NMA 2024 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. SKP-409 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) nurodytą pažeidimą; atsakovo nesąžiningus veiksmus (neteisingos informacijos NMA teikimą); Sprendime pateiktą vertinimą dėl fizinių asmenų tarpusavio veiksmų derinimo, siekiant gauti finansavimą ir įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą; kad toks atsakovo elgesys rodo, jog jis sieks visais įmanomais būdais slėpti turtą ir negrąžinti paramos lėšų; kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra vertinamas nepriklausomai nuo to, ar yra praėjęs 60 kalendorinių dienų terminas nuo NMA administracinio sprendimo išsiuntimo.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi tenkino pareiškėjo NMA prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir atsakovo G. I. turtui bei piniginėms lėšoms taikė turto areštą 15 000 Eur dydžio sumai.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymo turinį ir su prašymu pateiktų dokumentų duomenis, priėjo prie išvados, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovui pardavus ar perleidus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus tretiesiems asmenims, išleidus pinigines lėšas, prašymo tenkinimo atveju, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai.

III. Atsakovas G. I. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo NMA prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti šį pareiškėjo prašymą.

Atsakovas pažymi, kad NMA nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų tariamą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Pareiškėjo prašymas grindžiamas išimtinai pareiškėjo deklaratyviais teiginiais. Atsakovas vertino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino absoliučiai nepagrįstą NMA prašymą ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nesant jokių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas turėjo tokį prašymą atmesti kaip nepagrįstą, neatitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio ir vieningos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos sąlygų.

Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas siekia paslėpti savo turtą ar kaip nors kitaip apriboti skolos išieškojimą. NMA prašymu taip pat nepateikta jokių atsakovo nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų. Atsakovas nėra padengęs skolos tik dėl to, kad yra apskundęs patį Sprendimą iš kurio kildinamas skolos reikalavimas. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kol nėra išspręstas klausimas dėl NMA priimto Sprendimo teisėtumo. Atsakovo įsitikinimu, vien tai, kad NMA pareiškė piniginį reikalavimą, savaime negali reikšti pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir apriboti atsakovo turtą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui nepateikus jokių įrodymų, pirmosios instancijos teismo išvada apie tariamą turto perleidimo riziką yra grindžiama išimtinai prielaidomis.

Pareiškėjas NMA atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirmosios instancijos teismas įsitikino NMA reikalavimo pagrįstumu, preliminariai įvertinęs NMA Sprendimą, kurio pagrindu teiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pareiškėjas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, neva nėra duomenų, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai. NMA vertinimu, tokie teiginiai neatitinka faktinės situacijos, nes Sprendime surinkta pakankamai aiškių aplinkybių dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų. NMA vertinimu, atsakovas elgėsi nesąžiningai –– atsakovas, teikdamas mokėjimo prašymą, atliekant patikrą investicijų įgyvendinimo ir laikymo vietoje, teikdamas paaiškinimą, sąmoningai pateikė NMA neteisingą informaciją dėl traktoriaus pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, jos keitimo bei vykdymo. Taigi, anot pareiškėjo, nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti Lietuvos finansinius interesus. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuoja aiškią praktiką – reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas vertinamas iš karto, nelaukiant, kol atsakovas apmokės skolą ar pareikš nesutikimą, nes tik taip valstybės institucijos gali užsitikrinti, kad išvengs didelės žalos atsiradimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, t. y. taikytas areštas 15 000 Eur dydžio sumai atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms – pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tenkino NMA prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatavęs, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovui pardavus ar perleidus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus tretiesiems asmenims, išleidus pinigines lėšas, prašymo tenkinimo atveju, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde pabrėžia, kad NMA nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų tariamą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, NMA prašymas grindžiamas išimtinai pareiškėjo deklaratyviais teiginiais, NMA neįrodė, kad atsakovas siekia paslėpti savo turtą ar kaip nors kitaip apriboti skolos išieškojimą, pareiškėjui nepateikus jokių įrodymų, pirmosios instancijos teismo išvada apie tariamą turto perleidimo riziką yra grindžiama išimtinai prielaidomis.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė didele susigrąžintinos paramos suma, kuri savaime suponuoja būtinumą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę; siekiu apsaugoti Lietuvos ir Europos Sąjungos finansinius interesus; Sprendime nustatytu pažeidimu ir iš to kylančios abejonės dėl atsakovo sąžiningumo bei iš tokio elgesio kylančios rizikos, kad atsakovas sieks slėpti turtą ir negrąžinti paramos lėšų.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2020 m. birželio 30 d. pateikė NMA paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 metų, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 3D-69, (toliau – Taisyklės). Atsakovas paraišką dėl paramos teikė, siekdamas įgyvendinti projektą „G. I. ūkio modernizavimas“ (toliau – ir Projektas). Atsakovui parama turėjo būti skirta traktoriaus įsigijimui. Patvirtinus paramą, atsakovui iš Lietuvos valstybės biudžeto buvo skirta ir etapais išmokėta 15 000 Eur paramos suma (100 proc. paramos sumos). NMA 2024 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. SKP-409 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ nustatė, kad paramos gavėjas sąmoningai teikė NMA neteisingą informaciją (2021 m. birželio 1 d. traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21.06.01/1-A dėl 15 702,48 Eur (19 000 Eur su PVM) sumos, 2021 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 15 702,48 Eur (19 000 Eur su PVM) sumos bei kitą informaciją dėl traktoriaus pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, jos keitimo bei vykdymo), padarė Lietuvos Respublikos biudžetui turtinę žalą, todėl jam taikyta 15 000 Eur paramos susigrąžinimo (100 proc.) sankcija. Minėtas sprendimas priimtas be kita ko vadovaujantis 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014 35 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507, 4.28 papunkčiu, 188 ir 189 punktais bei 243.1 papunkčiu.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad atsakovas G. I. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti NMA 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SKP-409 (administracinė byla Nr. eI3-7596-952/2025, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00125-2025-0). Šios nutarties priėmimo metu minėtoje administracinėje byloje nėra priimtas galutinis ir įsiteisėjęs sprendimas.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atskirojo skundo teiginiais, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nei aplinkybė, kad Sprendimas yra apskųstas, nei tai, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjo prašymo pateikimo metu nebuvo suėjęs 60 kalendorinių dienų lėšų grąžinimo terminas, nepaneigia fakto, jog NMA, nustačiusi paramos gavimo ir naudojimo sąlygų pažeidimus, priėmė Sprendimą, kuris yra galiojantis, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 15 000 Eur skolą nėra preliminariai pagrįstas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui kaip fiziniam asmeniui suma, kurią pareiškėjas siekia susigrąžinti, labai tikėtina yra pakankamai didelė (priešingų duomenų atsakovas nepateikė), kyla rizika, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Lietuvos Respublikos biudžetui. Atsakovas atskirajame skunde nurodo bendro pobūdžio argumentai, kuriais kvestionuoja reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, tačiau nepateikia jokių duomenų, kuriais galėtų būti paneigiamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Atsakovo argumentai, jog pareiškėjas neįrodė, kad gali kilti reali grėsmė, jog atsakovas gali turtą perleisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims ar jį paslėpti, t. y. imsis veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar net taptų negalimas, šioje proceso stadijoje nėra reikšmingi, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų duomenų pakanka (skolos sumos dydis bei nurodomi pažeidimai) antrajai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygai – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybei (jei sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas) – pagrįsti. Tai, kad atsakovui kaip Lietuvos valstybės parama išmokėtos lėšos galbūt buvo panaudotos nesilaikant paramos sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų, suponuoja prielaidas dėl žalos Lietuvos valstybės biudžetui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje byloje taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuri yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnyje, todėl turi būti laikomasi visų tokiai laikinosios apsaugos priemonei nustatytų taisyklių, kurios nustato jos taikymo mastą, vykdymo tvarką ir kitus klausimus (leidimą atlikti tam tikras operacijas, nurodymą antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (CPK 145 str. 6 d.)) (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-683-602/2018).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas asmens turto areštą, yra išaiškinęs, jog arešto vykdymo tvarką ir pagrindinius taikymo principus nustato CPK, todėl klausimas dėl turto arešto sprendžiamas vadovaujantis šio kodekso nuostatomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-682-1062/2017). Šioje nutartyje vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, nurodyta, kad kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį.

Pažymėtina, kad CPK 147 straipsnio 6 dalyje taip pat yra nurodyta, jog antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-520/2024).

Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo prašė įregistruoti turto areštą, t. y. areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 15 000 Eur dydžio sumai. Kadangi skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad „taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – atsakovo G. I. turtui bei piniginėms lėšoms taikyti turto areštą 15 000 Eur dydžio sumai“, todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė areštą lygiaverčiai tiek kilnojamam ir nekilnojamam turtui, tiek turtinėms teisėms ir piniginėms lėšoms, atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – turto areštą, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo prašyme pateiktą prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turtui ir piniginėms lėšoms diferenciaciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-599-415/2023, kt.), todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo G. I. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Areštuoti atsakovui G. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises ir / arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) dydžio sumai.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė