2025-04-02 Nr. AB-5964-3-63-3-03098-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-210-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03098-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams M. Ž. ir S. Ž. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu iš atsakovų M. Ž. ir S. Ž. (toliau – ir atsakovai) priteisti 63,09 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atliekų turėtojų Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje renkama ir administruojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Rinkliavos nuostatai).

2.2. Mirus S. M., jai priklausantį turtą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos dukra B. Ž., o iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po B. Ž. mirties – (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos sūnūs – atsakovai.

2.3. B. Ž. yra laikytina S. M. teisių perėmėja ir turto, adresas (duomenys neskelbtini), paveldėtoja, kadangi iš Klaipėdos rajono trečiojo notaro biuro notarės L. M. 2018 m. vasario 7 d. rašto Nr. S-146 „Dėl turto paveldėjimo“ matyti, kad po S. M. mirties palikimą priėmė B. Ž., jog paveldėjimo byla nėra baigta. Notarė 2019 m. vasario 10 d. rašte Nr. S-116 „Dėl turto paveldėjimo“ papildomai nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas į turtą, adresas (duomenys neskelbtini), nėra išduotas (daugiau duomenų nepateikta).

2.4. Atsakovams 2020 m. sausio 30 d., 2021 m. vasario 4 d., 2022 m. sausio 12 d., 2023 m. sausio 10 d. buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovai į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas.

2.5. Pareiškėjas net kelis kartus kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą (toliau – ir Registrų centras) su prašymais pateikti duomenis ar name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), butai, pažymėti Nr. 7 su skirtingais unikaliais numeriais, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats turto objektas arba yra kitos aplinkybės, tačiau Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas šių patikslinimų nepateikė.

2.6. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 str.). Atsižvelgiant į tai, atsakovai yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkai ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

3. Atsakovas M. Ž. atsiliepime į prašymą paaiškino, kad pareiškėjo prašyme yra nurodyti neteisingi duomenys, jog „Atsakovams 2020-01-30, 2021-02-04, 2022-01-12, 2023-01-10 buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovai į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas“. Atsakovo adresu, kuriuo yra registruotas – (duomenys neskelbtini), jis yra gavęs tik vieną pareiškėjo 2020 m. sausio 30 d. pranešimą Nr. (8.5)-5R-27, daugiau jokių pranešimų ar mokėjimo sąskaitų nėra gavęs. Pareiškėjo prašyme nurodoma, jog atsakovas ir jo brolis S. Ž. yra paveldėtojai gyvenamojo ploto 19,66 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau Registrų centre šiuo adresu nurodyta gyvenamoji patalpa turi kitą unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, gyvenamoji patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra priskirta nė vienam butui. Tame pačiame išraše yra pastaba, jog „Butas privatizuotas, kaip butas 7, dubliuojasi su kitu butu Nr. 7, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Buto plotas, neatitinka kadastro duomenų, kurie užfiksuoti 1979-06-14 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje (jo plotas, atitinka buto Nr. 5, registro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą)“. Jei bus įrodyta, kad gyvenamoji patalpa (kuriai nesuteiktas pilnas adresas) priklauso atsakovui ir jo broliui, kaip paveldėtojams, jie yra įsipareigoję šį turtą priimti, jį registruoti ir sumokėti skolą pareiškėjui. Tačiau, jei bus nustatyta, kad tokia gyvenamoji patalpa neegzistuoja ir atsakovai nėra paveldėję šio nekilnojamojo turto, atsakovas prašo teismo nutraukti šią bylą ir įpareigoti pareiškėją grąžinti S. Ž. 2020 m. sumokėtą įmoką už ankstesnių metų įsiskolinimus.

4. Atsakovas S. Ž. atsiliepime į prašymą nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), jokiu butu jie su broliu nesinaudoja ir nedisponuoja. Pareiškėjas nepagrįstai prašyme nurodo, kad į pranešimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo buvo nereaguota. Atsakovas ne kartą kreipėsi į notarę L. M., uždarąją akcinę bendrovę „Mano būstas“, VĮ Registrų centrą, Klaipėdos regioninį valstybės archyvą, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir perdavė informaciją pareiškėjui, jog antro buto adresu (duomenys neskelbtini), nėra ir negali būti. Nekilnojamojo turto registro išrašo 12 punkte prie „Kita informacija“ įrašyta, jog butas dubliuojasi. Todėl atsakovas reikalauja atitaisyti absurdiškas klaidas.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu nepatenkino pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymo.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Iš 2023 m. gegužės 31 d. Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (toliau – ir NTR išrašas) buvo matyti, jog nekilnojamojo turto objektui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – patalpai (butui Nr. 7), esančiam (duomenys neskelbtini) nesuteiktas pilnas adresas, įrašyta pastaba „Butas privatizuotas, kaip butas Nr. 7, dubliuojasi su kitu butu Nr. 7, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Buto plotas, neatitinka kadastro duomenų, kurie užfiksuoti 1979-06-14 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje (jo plotas, atitinka buto Nr. 5, registro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą)“. NTR išraše nurodyta, kad minėtas nekilnojamojo turto objektas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso S. M..

6.2. Klaipėdos rajono trečiojo notarų biuro 2018 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. S-146 „Dėl turto paveldėjimo“, adresuotame UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro Vietinės rinkliavos administravimo skyriui (toliau – ir Skyrius) nurodyta, kad po S. M. mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi įstatyminė įpėdinė dukra B. Ž., paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniui nėra išduotas, paveldėjimo byla nebaigta.

6.3. Klaipėdos rajono trečiojo notarų biuro rašte „Dėl turto paveldėjimo“, kuris Skyriuje gautas 2019 m. gruodžio 13 d., be kita ko, nurodyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas į turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), nėra išduotas, paveldėjimo byla nebaigta.

6.4. Testamentų registro 2018 m. lapkričio 9 d. ir 2024 m. lapkričio 7 d. išrašuose nėra duomenų apie palikėjo – S. M. palikimą priėmusius asmenis. Testamentų registro 2019 m. spalio 24 d. išraše nurodyta, kad palikėjos B. Ž. palikimą priėmė S. Ž. ir M. Ž..

6.5. Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimu (toliau – ir Teismo sprendimas) patenkintas pareiškėjo prašymas ir priteista solidariai iš atsakovų 63,09 Eur nesumokėta vietinės rinkliavos suma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartimi (toliau – ir LVAT nutartis) atsakovo M. Ž. skundą patenkino iš dalies – Teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

6.6. LVAT nutartyje pažymėta, kad byloje nėra duomenų, jog S. M. palikimą buvo priėmusi B. Ž., todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas M. Ž. iš močiutės / motinos paveldėjo būtent butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už kurį pareiškėjas prašo priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas turėdamas abejonių dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamojo turto objekto egzistavimo, kreipėsi į Registrų centrą, tačiau negavęs atsakymų, darė išvadas, kad toks butas egzistuoja.

8. Teismo vertinimu, vien tai, kad NTR išraše yra nuorodų apie nekilnojamojo turto objektų įrašų sudubliavimą, pareiškėjui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl NTR išraše nurodyto nekilnojamojo turto objekto egzistavimo. Rinkliavos nuostatų 9 punkte yra nurodyta, kad Registro duomenys atnaujinami paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, tačiau pareiškėjas nepateikė ir nenurodė, kokios faktinės aplinkybės, be NTR išrašo, patvirtino apie NTR išraše nurodyto nekilnojamojo turto objekto egzistavimą.

9. Pareiškėjas teismui pateikė iš Registrų centro gautus dokumentus apie (duomenys neskelbtini) esančiame name įregistruotus butus (Registrų centro 2024 m. sausio 17 d. išrašas), iš kurio teismas nustatė, kad butas Nr. 7 turi du atskirus unikalius numerius (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kartu pareiškėjas prašė teismo spręsti, ar butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovams.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas, jog teismas nuspręstų, ar butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovams, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog po S. M. mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi įstatyminė įpėdinė dukra B. Ž., kurios palikimą priėmė atsakovai, pažymėjo, kad byloje esantys Testamentų registro išrašai nepatvirtino, jog palikėjos S. M. palikimą priėmė B. Ž.. CK 5.50 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad notaras per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos privalo pranešti testamentų registro tvarkytojui apie palikimo priėmimą, todėl nesant įrašų Testamentų registre apie S. M. palikimą priėmusius asmenis, nebuvo pagrindo išvadoms, kad S. M. palikimą priėmė B. Ž..

12. Teismas vertino, kad nors atsakovai ir priėmė B. Ž. palikimą, tačiau nesant įrodymų, kad butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovams, nėra pagrindo išvadoms, kad atsakovai yra vietinės rinkliavos mokėtojai, kaip nurodyta Rinkliavos nuostatose.

III. 13. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Šioje byloje pateiktas Klaipėdos rajono trečiojo notaro biuro notarės L. M. 2018 m. vasario 7 d. raštas Nr. S-146 „Dėl turto paveldėjimo“ patvirtina, kad B. Ž. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Tai reiškia, kad B. Ž. savo veiksmais išreiškė valią priimti palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio paveldėtą turtą ir jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą teisinė registracija ir kurio išdavimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Tai reiškia, kad paveldėjimo teisės liudijimas tik formalizuoja paveldėjimo faktą, tačiau nekeičia paveldėjimo teisinių pasekmių.

14.2. Notarė 2019 m. vasario 10 d. rašte Nr. S-116 „Dėl turto paveldėjimo“ papildomai nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas į turtą, adresas (duomenys neskelbtini), nėra išduotas (daugiau duomenų nepateikta). Tai, kad paveldėjimo byla nėra užbaigta, nepaneigia fakto, jog paveldėjimo teisės į turtą atsirado nuo palikimo atsiradimo momento (CK 5.3 str. 1 d.). Paveldėjimas apima visas palikėjo teises ir pareigas kaip vieningą visumą tokios būklės, kokios jos buvo palikėjo mirties momentu. Iš byloje esančio Registrų centro išrašo duomenų matyti, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso S. M.. Be to, pareiškėja ne kartą kreipėsi į Registrų centrą su prašymais pateikti duomenis apie tai, ar name, esančiame (duomenys neskelbtini), butai, pažymėti Nr. 7 su skirtingais unikaliais numeriais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), yra tas pats nekilnojamojo turto objektas, ar yra kitų reikšmingų aplinkybių. Tačiau Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas šių patikslinimų nepateikė.

14.3. Susisiekus su atsakovais telefonu ir paprašius išsamiau paaiškinti situaciją, buvo nurodyta, jog atsakovai patys kreipėsi į Registrų centrą dėl neteisingų duomenų ištaisymo. Vis dėlto Registrų centras atsisakė taisyti šiuos duomenis. Atsakovai pareiškėjui nepateikė Registrų centro atsisakymo dokumentų.

14.4. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 5 dalimi, turėjo diskrecijos teisę savo iniciatyva išreikalauti Registrų centro paaiškinimą dėl Registro išrašo duomenų teisingumo arba pateikti priežastis, lėmusias išraše nurodytus duomenis. Šiame kontekste butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nurodytas kaip nekilnojamojo turto objektas, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis CK 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, atsakovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkai ir privalo mokėti vietinę rinkliavą. Byloje nėra ginčo dėl to, jog po B. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos sūnūs – atsakovai.

15. Atsakovas S. Ž. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo teismo įpareigoti Registrų centrą ištaisyti klaidą, panaikinant neegzistuojantį turto įrašą.

16. Atsakovas nurodo, kad nuo 2019 m. bandant išsiaiškinti situacijų, surinkti neturimus duomenis, dokumentus buvo daugybę kartų asmeniškai fiziškai ir raštiškai kreiptasi į notarę L. M. (vykdžiusią S. M. paveldėjimo bylą), Klaipėdos namų administratorių UAB „Mano būstas“, Registrų centrą, Klaipėdos regionų archyvą, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, pareiškėją. Surinkti ir pateikti dokumentai Registrų centrui akivaizdžiai rodė ir parodo, jog antro, besidubliuojančio buto (duomenys neskelbtini) nėra ir negali būti nei fiziškai nei teoriškai. Buvo surasta tėvų, sutuoktinių, bendraturčių A. Ž. ir B. Ž. nuosavybės teise priklausiusio buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovai priėmė savo mamos paveldimą turtą, tačiau 2012 m. vasario 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, buto (duomenys neskelbtini) nebuvo. Atsakovas teigia, kad nuo 2019 m. metų atsakovai pareiškėjo yra terorizuojami, verčiami išgyventi ir vėl prisiminti savo asmenines artimų žmonių netektis. Šioje situacijoje nenorima konstatuoti ir išsitaisyti įstaigų darbuotojų dėl neatidumo ar aplaidumo padarytų klaidų.

17. Atsakovas M. Ž. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad pagal Registrų centro išrašą matyti, jog gyvenamoji patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra priskirta nei vienam butui. Tame pačiame išraše Registrų centras pateikia pastabą, jog „Butas privatizuotas, kaip butas 7, dubliuojasi su kitu butu Nr. 7, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Buto plotas, neatitinka kadastro duomenų, kurie užfiksuota 1979-06-14 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje (jo plotas, atitinka buto Nr. 5, registro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą)“. Todėl, jeigu bus įrodyta, kad gyvenamoji patalpa (kuriai nesuteiktas pilnas adresas) priklauso atsakovui ir broliui, kaip paveldėtojams, atsakovas įsipareigoja šį turtą priimti, jį registruoti ir sumokėti skolą pareiškėjui. Tačiau jeigu bus nustatyta, kad tokia gyvenamoji patalpa neegzistuoja ir atsakovai nėra paveldėję šio nekilnojamojo turto, atsakovas prašo teismo nutraukti šią bylą ir įpareigoti pareiškėją grąžinti S. Ž. 2020 metais sumokėtą įmoką už ankstesnių metų įsiskolinimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą konstatavęs, kad nors atsakovai ir priėmė B. Ž. palikimą, tačiau nesant įrodymų, kad butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovams, nėra pagrindo išvadoms, kad atsakovai yra vietinės rinkliavos mokėtojai.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo prašymą tenkinti. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien Testamentų registro įrašais, neatsižvelgdamas į CK 5.50 straipsnyje nustatytą principą, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą pereina nuo palikimo atsiradimo momento. Registrų įrašai nėra vienintelė priemonė įpėdinio teisių buvimui įrodyti, o jų nebuvimas negali paneigti įpėdinio faktinio palikimo priėmimo. Todėl nepagrįstai teismas atsisakė priteisti 63,09 Eur vietinės rinkliavos nepriemokos už turto objektą, adresas (duomenys neskelbtini).

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste reglamentuoja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais).

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-129-525/2024 padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. nenustatė, kokiu pagrindu atsakovas M. Ž. (kitas atsakovas S. Ž. apeliacinio skundo nepateikė) valdo, naudoja ar disponuoja nekilnojamąjį turtą – butą / patalpą-butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Rinkliavos nuostatų prasme.

24. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 29 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją teismui pateikti dokumentus (įrodymus), pagrindžiančius, kad po S. M. mirties palikimą priėmė B. Ž., taip pat pateikti dokumentus (įrodymus), kurie patvirtintų, jog atsakovai valdo, naudoja ar disponuoja nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

25. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. (8.5)-5R-5399 „Dėl teismo įpareigojimo administracinėje byloje Nr. EI-13394-979/2024“ pateikė paaiškinimus, notarės 2018 ir 2019 m. pateiktus pareiškėjui raštus ir Testamentų registro išrašą.

26. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą nustatė, kad byloje esantys Testamentų registro išrašai nepatvirtina, jog palikėjos S. M. palikimą priėmė B. Ž.. CK 5.50 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad notaras per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos privalo pranešti testamentų registro tvarkytojui apie palikimo priėmimą, todėl nesant įrašų Testamentų registre apie S. M. palikimą priėmusius asmenis, nėra pagrindo išvadoms, kad S. M. palikimą priėmė B. Ž.. Nors atsakovai ir priėmė B. Ž. palikimą, tačiau nesant įrodymų, kad butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovams, nėra pagrindo išvadoms, kad atsakovai yra vietinės rinkliavos mokėtojai, kaip nurodyta Rinkliavos nuostatose.

27. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovų nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir prašyme nurodė, kad atsakovai nėra sumokėję už nekilnojamojo turto objektą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 63,09 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

28. Byloje esantys duomenys, 2018 m. lapkričio 9 d. ir 2024 m. lapkričio 7 d. Testamentų registro išrašai ir notarės pateikta informacija patvirtina, kad po S. M. mirties, dėl jai priklausančio turto kreipėsi įstatyminė paveldėtoja, jos dukra B. Ž., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas įpėdinei išduotas tik į dalį turto. Testamentų registro 2018 m. lapkričio 9 d. ir 2024 m. lapkričio 7 d. išrašuose nėra duomenų apie palikėjo – S. M. palikimą priėmusius asmenis. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas / patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (patalpai nesuteiktas pilnas adresas), nuosavybės teise priklauso S. M., įrašas galioja nuo 1992 m. rugpjūčio 17 d. Šiame išraše prie „Registro pastabos ir nuorodos“ pateikta tokia informacija: „Butas privatizuotas, kaip butas Nr. 7, dubliuojasi su kitu butu Nr. 7, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Buto plotas, neatitinka kadastro duomenų, kurie užfiksuoti 1979-06-14 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje (jo plotas, atitinka buto Nr. 5, registro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą)“. Byloje esanti 2001 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad A. Ž. ir jo buvusi sutuoktinė B. Ž. pardavė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais. Iš 2024 m. sausio 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad minėtas butas ir sandėlis, priklauso jį pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijusiam fiziniam asmeniui. Byloje nėra ginčo, kad B. Ž. palikimą priėmė S. Ž. ir M. Ž., o papildomai pateiktas 2013 vasario 14 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad atsakovai nepaveldėjo buto / patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai yra buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), už kurį pareiškėjas prašo priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, savininkai ar galimai jį valdo nuosavybės teise.

29. Atmestini, kaip nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien Testamentų registro įrašais, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, teismas sistemiškai vertino ir notaro pateiktus duomenis, Registrų centro išrašus ir pareiškėjo bei atsakovų procesiniuose dokumentuose pateiktą ir pridedamą informaciją (dokumentus).

30. Rinkliavos nuostatų 4 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą <...>.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu tam tikros savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

32. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors atsakovai ir priėmė B. Ž. palikimą, tačiau nesant įrodymų, kad butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovams, nėra pagrindo išvadoms, kad atsakovai yra vietinės rinkliavos mokėtojai, kaip nurodyta Rinkliavos nuostatose.

33. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nekeičia byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

34. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė