eab4b42b-054e-4354-87d3-e4b365646b47 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-767-413/2020 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00377-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.6.4; 2.6.11.5; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir RÅ«tos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

N. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-81-922/2020 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ ieÅ¡kinį atsakovui V. N. dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ ir palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo V. N. 2305,00 Eur skolÄ , 127,10 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė (iki 2017 m. kovo 29 d. – Vilniaus energija) tiekė Å¡ilumos energijÄ pastatams ir juose esančioms patalpoms, kurios skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovui V. N., esančioms (duomenys neskelbtini) -9-as, 11-as, 12-as, 12A-as, 16-as, 17-as butai. PraÅ¡oma priteisti 2305 Eur skola už Å¡ilumos tiekėjo į Å¡iuos objektus patiektÄ Å¡ilumos energijÄ yra susidariusi už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.

3. Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi patalpos buvo atjungtos nuo centralizuotų Å¡ildymo sistemų, o ieÅ¡kovė reikalauja sumokėti sumas už faktiÅ¡kai nesuteiktas paslaugas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė ieÅ¡kovei AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ iÅ¡ atsakovo V. N. 2432,10 Eur skolÄ už Å¡ilumos energijÄ , 121,43 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019-05-20) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 61,06 bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo valstybei 9,29 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl atsijungimo nuo centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sistemos teisėtumo ir Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo momento, ieÅ¡kovės reikalavimo teisės ir Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei skolos dydžio pagrįstumo. Dėl atsijungimo nuo Å¡ilumos tiekimo sistemos teisėtumo ir Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo momento 6. Teismas nurodė, kad ginčo dėl atsakovui priklausančių patalpų Nr. 9 ir Nr. 12 A, kurios buvo gautos padalijus patalpÄ Nr. 9, atjungimo nuo centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sistemos ir Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo Å¡ioje byloje nėra.

IÅ¡ nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o nustatė, kad patalpos Nr. 9 (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 12A (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), buvo gautos padalijus daiktÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įregistruotos vieÅ¡ajame registre 2018 m. balandžio 6 d. Tuo pačiu metu buvo iÅ¡vieÅ¡inta, kad Å¡iose patalpose yra vietinis centrinis Å¡ildymas. IeÅ¡kovė pripažino, kad minėtos patalpos nėra prijungtos prie namo centralizuoto Å¡ildymo ir už jas atsakovui skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. nebuvo priskiriama jokia Å¡ilumos dalis, skirta patalpų Å¡ildymui, o tik Å¡ilumos dalis, tenkanti bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas darė atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės pateiktas sÄ skaitas atsakovui, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovė neskaičiavo patalpai Nr. 9, kuri vėliau buvo atidalinta į patalpas Nr. 9 ir Nr. 12A, mokesčio už Å¡ilumos energijos suvartojimÄ .

7. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl patalpų Nr. 11, 12, 16 ir 17 neteisėto atjungimo nuo centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sistemos ir Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo momento. Teismo vertinimu, svarbus ne faktinis, o teisinis atsijungimo nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos momentas, t. y. kada atsirado pagrindas nutraukti energijos tiekimo sutartį. Todėl sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad atsakovo į bylÄ pateiktas Aktas dar nepatvirtina Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo bei atsijungimo nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo sistemos teisėtumo, nes jame tik užfiksuota, jog tam tikrose patalpose nėra Å¡ildymo prietaisų.

8. Teismas nurodė, kad Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje (2009 m. sausio 12 įstatymo Nr. XI–133 redakcija, įsigaliojusi nuo 2009 m. vasario 1 d.) buvo detalizuota CK 6.390 straipsnio 1 dalies taisyklė, nurodant, kad Å¡ilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų Å¡ildymo ir apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«dÄ , turi teisę nutraukti Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų Å¡ildymo bÅ«das keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatÄ (inžinerines sistemas).

To paties straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad kai rekonstravus pastatÄ (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato Å¡ildymo ar apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«das, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių Å¡ildymo bÅ«das pakeistas, savininkų ir Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjo sutartys. Å ių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjams kiekvienÄ mėnesį sumoka už jiems tenkančiÄ pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens dalį.

9. Teismas nustatė, kad atsakovas, atjungdamas savo patalpų Å¡ildymo sistemÄ nuo centrinio Å¡ildymo tiekimo tinklų, nesilaikė atjungimo metu galiojusių Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatų, susijusių su Å¡ilumos įrenginių atjungimu nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva, t. y. atsijungęs nepateikė Deklaracijos, todėl jo patalpų nuo centrinio Å¡ildymo tiekimo tinklų atjungimas, užfiksuotas 2014 m. gruodžio 1 d. Aktu, laikytinas neteisėtu (CK 6.390 straipsnio 1 dalis).

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo motyvus, kad patalpos iki 2014 m. gruodžio 1 d. buvo atjungtos teisėtai ir jam nekyla pareiga mokėti už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ . IÅ¡ byloje esančio 2018 m. kovo 28 d. Savivaldybės administracijos leidimo Nr. LSKR-01-180328-00037 nustatė, kad leidimas iÅ¡duotas atsakovui daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administracinių patalpų Nr. 11-17 paskirties keitimo į vieÅ¡bučių paskirtį, atjungimo nuo Å¡ilumos tinklų, patalpų Nr. 9 padalijimo į du turtinius vienetus, kapitalinio remonto konstrukcijų dalies darbo, projektui (toliau – Leidimas). 2018 m. balandžio 19 d. atsakovas pateikė DeklaracijÄ apie statinio, jo dalies statybos užbaigimÄ /statinio, jo dalies/patalpų paskirties pakeitimÄ (toliau – Deklaracija).

Å ie dokumentai įrodo, kad atsakovas, siekdamas įteisinti neteisėtÄ savo patalpų atsijungimÄ , ėmėsi atitinkamų veiksmų pagal teisės aktuose nustatytÄ tvarkÄ , tuo pačiu ir tai, kad atsakovo patalpos iki 2018 m. balandžio 19 d. centralizuoto Å¡ildymo sistemos buvo atjungtos neteisėtai. Tokiu bÅ«du atsakovas užbaigė Å¡ildymo sistemos atjungimo darbus ir pateikė DeklaracijÄ apie statybos darbų užbaigimÄ tik 2018 m. balandžio 19 d.

11. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas ir pateikė DeklaracijÄ , tačiau vien Å¡io dokumento neužtenka, kad bÅ«tų nutraukta Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutartis. Nurodė, kad Deklaracija apie statybos darbų užbaigimÄ yra vienaÅ¡alis aktas, jį nagrinėjamoje byloje užpildė patalpų savininkas – atsakovas, tuo tarpu Å¡ilumos tiekimo sutartis yra dviÅ¡alis sandoris, kuriam nutraukti yra bÅ«tina abiejų Å¡alių valia. Å ilumos energijos tiekimo sutartis galėjo bÅ«ti nutraukiama tik statytojui (Å¡ilumos energijos vartotojui) informavus energijos tiekimo įmonę apie pageidaujamÄ nutraukti sutartį, kaip tai įtvirtina minėtose Civilinio kodekso nuostatose.

Todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad vien Deklaracijos apie statybos darbų užbaigimÄ užpildymo faktas yra pakankamas pagrindas pripažinti sutartį nutraukta, nes jei apie tokį sutarties nuraukimo pagrindÄ nepraneÅ¡ama energijos tiekimo įmonei, ji apie tai nežino (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-13-216/2017, Nr. e3K-3-172-469/2019).

12. Pažymėjo, kad patalpos Nr. 11 (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 12 (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 16 (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 17 (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), buvo gautos padalijus daiktÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įregistruotos vieÅ¡ajame registre 2014 m. balandžio 17 d., nurodant, kad Å¡iose patalpose yra centrinis Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų. Atsakovas iki Deklaracijos pateikimo nėra sumokėjęs ieÅ¡kovei skolos už sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ .

Atsakovas, atlikęs Statybos įstatyme numatytus veiksmus, neįvykdė visų kitų Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies ir CK 6.390 straipsnio 1 dalies sÄ lygų – nepranešė energijos tiekimo įmonei ir visiÅ¡kai nesumokėjo už sunaudotÄ energijÄ , todėl Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutartis dėl Å¡ilumos tiekimo į Å¡ias patalpas iki Å¡ios dienos yra nenutraukta, kas suponuoja atsakovo pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovei reikalaujamÄ skolÄ . Dėl reikalavimo teisių perleidimo 13.

Atsakovo teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių reikalavimo teisių perleidimÄ ieÅ¡kovei, o ieÅ¡kovės nurodomas praneÅ¡imas apie teisių reikalavimo perleidimÄ neatitinka įstatymo turinio ir formai keliamų reikalavimų.

14. Teismas pažymėjo, kad tinkamu praneÅ¡imu apie reikalavimo teisės perleidimÄ laikomas bet kuris praneÅ¡imas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, informuojantis skolininkÄ apie reikalavimo perleidimÄ . IÅ¡ bylos duomenų nustatė, kad apie minėtÄ reikalavimų teisių perleidimÄ atsakovui buvo pateiktas 2017 m. birželio 30 d. praneÅ¡imas ir Vilniaus energijos 2017 m. birželio 16 d. raÅ¡tiÅ¡ko patvirtinimo Nr. 013-01-3567 iÅ¡raÅ¡as kartu su sÄ skaitÄ už 2017 m. birželio mėnesio Å¡ildymÄ , taip pat apie tai vieÅ¡ai paskelbta ieÅ¡kovės interneto svetainėje http://www.chc.lt/lt/musu-veiklas/gyventojams/atsiskaitymas-uz-paslaugas/82.

Dėl Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties 15. Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ atsakovo argumentÄ , kad jis su ieÅ¡kove nėra sudaręs jokios sutarties dėl Å¡ilumos energijos tiekimo. Nurodė, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios raÅ¡ytinės Å¡ilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas Å¡iose sÄ lygose nurodytų Å¡alių, t. y. tiekėjo ir buto, kitų patalpų savininko – vartotojo. Å i sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita.

Todėl nesvarbu, kiek pasikeistų buto savininkų, taip pat nesvarbu, ar jie sudarytų su ieÅ¡kove raÅ¡ytines energijos pirkimo – pardavimo sutartis, ar ne, sutartis dėl mokėjimo už Å¡ilumos energijÄ laikoma sudaryta su bet kuriuo asmeniu, kuris tampa buto, kurio įrenginiai prijungti prie energijos tiekimo tinklų, savininku. Dėl skolos pagrįstumo 16. Teismas nurodė, kad Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens kainos nustatomos vadovaujantis Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsniu. Mokėjimai už Å¡ilumos energijÄ /karÅ¡tÄ vandenį yra skaičiuojami pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį.

Atsakovo skolos susidarymo laikotarpiu name, kuriame yra patalpos, visa suvartota Å¡ilumos energija apskaitoma pagal įvadinį Å¡ilumos skaitiklį ir suvartotas Å¡ilumos energijos kiekis vartotojams (įskaitant AtsakovÄ ) paskirstomas ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Å ilumos paskirstymo metodo Nr. 4 ir kartu taikomo Komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtinto Å ilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 taisykles, o nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.

– pagal Komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Å ilumos pagal vieno įvadinio Å¡ilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 ir kartu taikomo Komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-184 patvirtinto Å ilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 taisykles, kurie labiausiai atitinka Namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus. IeÅ¡kovė pateikė teismui Mokesčių paskaičiavimo pažymÄ , kuri patvirtina taikomÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ .

Skolos dydis ir sandara atsakovui detalizuota ir pagrįsta kartu su ieškiniu pateiktais dokumentais.

17. Pažymėjo, kad apie šį taikomÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ atsakovas galėjo žinoti iÅ¡ jam teikiamų mokėjimo praneÅ¡imų (sÄ skaitų) ar kreipdamasis informacijos tiesiogiai į Å¡ilumos tiekėjÄ (Å ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sÄ lygų apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 14.3, 14.4 p.), taip pat iÅ¡ civilinės bylos 2-30293-541/2016, tačiau atsakovas dėl neaiÅ¡kumų ar papildomos informacijos niekada nesikreipė į Å¡ilumos tiekėjÄ ir savo nesutikimÄ dėl skolos paskaičiavimo ir neteisingo Å¡ilumos paskirstymo nurodė tik bylos nagrinėjimo metu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 18. Apeliaciniu skundu atsakovas V. N. (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimÄ , klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. Teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė daugiau, negu ieÅ¡kovė prašė.

IeÅ¡kovė prašė priteisti 2305,00 Eur skolÄ , o teismas priteisė 2432,10 Eur skolÄ . 18.2. Å ilumos tiekimo funkcijas iki 2017 m. kovo 29 d. vykdžiusi UAB „Vilniaus energija“ buvo informuota apie tai, jog patalpos nėra prijungtos prie centralizuotų Å¡ilumos tiekimo sistemų, taip pat supažindinta su pastato administratoriaus funkcijas aktualiu laikotarpiu vykdžiusios UAB „Admi“ suraÅ¡ytu 2014 m. gruodžio 1 dienos aktu Nr. AT-239. Taigi, dėl objektyvių aplinkybių (patalpose neegzistuojančių Å¡ildymo prietaisų, į kuriuos galėtų bÅ«ti tiekiama Å¡iluma iÅ¡ centralizuotų Å¡ilumos tiekimo tinklų) nuo 2014 m. gruodžio 1 d.

į patalpas iš centralizuotų šilumos tiekimo tinklų šiluma negalėjo būti ir nebuvo tiekiama. 18.3. Nesant tarp ieškovės ir apelianto sudarytos šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties (nei sudarytos raštu, nei sudarytos konkliudentiniais veiksmais) ir ieškovei faktiškai neteikus šilumos į apelianto patalpas, ieškovė neįgyja teisės reikalauti iš apelianto sumų už faktiškai nesuteiktas paslaugas, o apeliantui negali kilti pareiga už tokias nesuteiktas paslaugas mokėti ieškovei. 18.4.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. spalio 31 d. sprendimu pripažinus, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. I-187 redakcija) 104–112, 114, 115, 117–124 punktai prieštarauja teisinės valstybės principui, nuo šio teismo sprendimo oficialaus paskelbimo šios teisės normos negalėjo būti taikomos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 118 straipsnio 1 dalis). Nauja šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojo iniciatyva tvarka Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse buvo nustatyta tik Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. kovo 2 d.

įsakymu Nr. 1-60, įsigaliojusiu nuo 2017 m. kovo 3 d. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymų garantuota vartotojo teisė nutraukti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį nurodytu laikotarpiu negalėjo būti paneigta vien dėl to, kad įstatymų lydinčiuosiuose teisės aktuose egzistavo reguliavimo spraga. 18.5. Patalpos Nr. 9 bei 12A nuo kitų patalpų (Nr. 11, 12, 16, 17) skiriasi tik tuo, kad Nekilnojamojo turto registro (toliau - NTR) duomenų išraše nurodyta, jog patalpose Nr. 9 bei 12A yra įrengtas vietinis centrinis šildymas.

Anot apelianto, duomenų iÅ¡vieÅ¡inimas NTR gali bÅ«ti vertinamas kaip Å¡ilumos tiekėjo informavimo momentas tik tuo atveju, jeigu nėra duomenų, kad Å¡ilumos tiekėjas buvo anksčiau informuotas apie patalpų atjungimÄ nuo centralizuotu Å¡ilumos tiekimo tinklų. UAB „Vilniaus energija“ 2014 m. gruodžio 11 d. buvo informuota apie patalpų atjungimÄ nuo centralizuotų Å¡ilumos tiekimo tinklų, taigi patalpų atjungimo nuo centralizuotų Å¡ildymo sistemų iÅ¡vieÅ¡inimo momentu turėtų bÅ«ti laikoma bÅ«tent Å¡i data. 18.6.

Apeliantui negali bÅ«ti perkeliama atsakomybė dėl to, kad UAB „Vilniaus energija“ neperdavė visos informacijos nuo 2017 m. kovo 30 Å¡ilumos tiekėjo funkcijas Vilniaus mieste pradėjusiai vykdyti ieÅ¡kovei. O tai, kad ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu Å¡iÄ informacijÄ iÅ¡ UAB „Vilniaus energija“ visgi gavo, tik patvirtina, kad UAB „Vilniaus energija“ ja neabejotinai disponavo, o ieÅ¡kovė jÄ galėjo gauti ženkliai ankščiau. 18.7. Sprendimas už akių civilinėje byloje Nr.2-30293-541/2016 buvo priimtas nenagrinėjant bylos iÅ¡ esmės, o tik formaliai vertinant UAB „Vilniaus energija“ teismui pateiktus įrodymus.

Tai, kad UAB „Vilniaus energija“ kitu pagrindu inicijuotoje civilinėje byloje pavyko pasinaudoti tuo, kad apeliantas neįgyvendino savo procesinių teisių, nepatvirtina ir nepaneigia jokių aplinkybių, kurios bÅ«tų reikÅ¡mingos Å¡iai civilinei bylai. Juo labiau, vertinant ieÅ¡kovės į bylÄ pateikto sprendimo už akių turinį, darytina iÅ¡vada, kad minėtu sprendimu už akių iÅ¡ apelianto buvo priteista 838,19 Eur suma už pastato bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti priskirtÄ Å¡ilumÄ . 18.8.

Ä® civilinę bylÄ nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, kuris patvirtintų, kad ieÅ¡kovės dokumentai bÅ«tų apskritai iÅ¡siųsti apeliantui. Taip pat nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad dalis dokumentų apeliantui galėjo bÅ«ti įteikta paskelbiant informacijÄ ieÅ¡kovės internetiniame puslapyje. Teisės aktai numato iÅ¡imtinius atvejus, kai dokumentai asmeniui gali bÅ«ti įteikiami vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, tačiau net ir įteikiant dokumentus vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du turi bÅ«ti laikomasi griežtų dokumentų paskelbimo taisyklių, o duomenų paskelbimas įmonės internetiniame puslapyje negali bÅ«ti laikomas tinkamu dokumentų įteikimu vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. 18.9.

IeÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas pagrindinis reikalavimas (reikalavimas dėl tariamos skolos už Å¡ilumos energijÄ (2305,00 Eur) priteisimo) yra nepagrįstas, todėl negali bÅ«ti tenkinamas ir iÅ¡vestinis reikalavimas dėl 127,10 Eur palÅ«kanų priteisimo. Iki civilinės bylos inicijavimo ieÅ¡kovė apeliantui nepareiÅ¡kė jokių reikalavimų mokėti už į pastatÄ tiekiamÄ Å¡ilumÄ (nebuvo teiktos nei PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, nei mokėjimo praneÅ¡imai, nei raginimai padengti tariamÄ Ä¯siskolinimÄ ).

Todėl natÅ«ralu, kad apeliantas negalėjo įvykdyti ieÅ¡kovės reikalavimų, apie kuriuos apeliantas net nebuvo informuotas. FaktÄ , jog ieÅ¡kovės Å¡ioje civilinėje byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, patvirtina ir pačios ieÅ¡kovės į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai, kuriose yra nurodyti akivaizdžiai neteisingi duomenys bei nurodomos klaidingos sumos. 18.10. Apeliantas, bÅ«damas pastato bendraturčiu, iÅ¡ esmės neginčija savo pareigos prisidėti prie pastato bendrojo naudojimo objektų Å¡ildymo.

Tačiau ieÅ¡kovė netinkamai paskirstė į pastatÄ patiektÄ Å¡ilumos energijÄ ir apelianto patalpoms nepagrįstai, nesivadovaudama aktualiais norminiais teisės aktais bei taisyklėmis, priskyrė ženkliai didesnį pastato bendrojo naudojimo patalpos Å¡ildyti priskirtÄ Å¡iluminės energijos kiekį. Vien tai, kad apskaičiuodamas pastato bendrojo naudojimo patalpos priskirtinÄ Å¡ilumos kiekį, ieÅ¡kovė nepagrįstai panaudojo 0,18 koeficientÄ , o ne 0,1 koeficientÄ (kuris turėjo bÅ«ti naudojamas), nulėmė tai, kad reikalaujama suma už į pastato bendrojo naudojimo patalpas patiektÄ Å¡ilumos energijÄ yra bent 229,96 Eur dalimi nepagrįsta. 18.11.

Teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos faktus, reikÅ¡mingus Å¡alių ginčui teisingai iÅ¡spręsti, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat neteisingai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo pareigÄ . Todėl buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir ignoruotas rungimosi principas, kas sÄ lygojo iÅ¡ esmės nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimÄ .

19. IeÅ¡kovė UAB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 19.1. Teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė teisingÄ 2305,00 Eur skolos dydį, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje padarė aiÅ¡kiÄ raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ kaip skolÄ nurodydamas 2432,10 Eur. Minėta suma susidaro bÅ«tent skolos dydžio 2305,00 Eur ir ieÅ¡kinyje nurodytų palÅ«kanų 127,10 Eur sumos (2305,00 + 127,10 = 2432,10), t. y., visas ieÅ¡kinio reikalavimas susidedantis iÅ¡ skolos ir iÅ¡ palÅ«kanų.

Ši klaida gali būti ištaisyta CPK 276 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ir tokiu būdu ši klaida nesudaro apeliacijos pagrindo ir jos ištaisymas nepakeistų sprendimo esmės. 19.2. Patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), skolos susidarymo laikotarpiu niekada nebuvo priskiriama jokia šilumos dalis, skirta patalpų šildymui, o priskiriama tik šilumos dalis, tenkanti bendro naudojimo patalpų šildymui, t. y., šilumos tiekėjas pripažįsta, kad patalpos (duomenys neskelbtini), nėra prijungtos prie namo centralizuoto šildymo tiekimo tinklų.

Teismas sprendime minėtas aplinkybes įvertino tinkamai. 19.3. Skolos atsiradimo laikotarpiu 2016 m. spalio 1 d. – 2019 m. kovo 31 d. atsakovas nuosavybės teise turėjo patalpas (duomenys neskelbtini) -9, 11, 12, 12A, 16, 17. Å ilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis dėl atsakovo patalpų Nr. 11, 12, 16, 17 yra laikoma sudaryta ir iki Å¡iol tinkamai (pagal teisės aktų reikalavimus) nenutraukta. Atsakovas nėra atsijungęs Å¡ių patalpų nuo namo centralizuotų Å¡ilumos tiekimo tinklų pagal teisės aktų reikalavimus ir nėra pranešęs apie sutarčių nutraukimÄ ieÅ¡kovei.

Nors su atsakovu dėl Å¡ių patalpų nėra sudarytos raÅ¡ytinės Å¡ilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau ji laikoma sudaryta pagal teisės aktų nuostatas (CK 6.384 str., 1.71 str., Å ilumos Å«kio įstatymo 19 str., Å ilumos tiekimo vartojimo taisykles ir Å ilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinių sÄ lygų apraÅ¡Ä ). 19.4. Atsakovo skunde nurodyta aplinkybė, kad Å¡ilumos tiekimÄ Ä¯ pastatÄ vykdęs subjektas (UAB „Vilniaus energija“) buvo informuotas pateikiant jam UAB „Admi“ 2014 m. gruodžio 1 d. aktÄ nėra reikÅ¡minga, nes minėtas Aktas nepatvirtina patalpų atjungimo teisėtumo, todėl šį aktÄ gavęs Å¡ilumos tiekėjas nesutiko, kad Å¡ilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra nutraukta ir toliau teikė atsakovui sÄ skaitas apmokėti. 19.5.

Atsakovas tik 2018 metais ėmėsi veiksmų, kad patalpos butų atjungtos nuo centralizuotų Å¡ilumos tiekimo tinklų pagal Statybos įstatymo reikalavimus. Kaip nurodo pats atsakovas, 2018 m. kovo 28 d. jam buvo iÅ¡duotas Savivaldybės administracijos leidimas Nr. LSKR-01-180328-00037 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administracinių patalpų Nr. 11-17 paskirties keitimo į vieÅ¡bučių paskirtį, atjungimo nuo Å¡ilumos tinklų, patalpų Nr. 9 padalijimo į du turtinius vienetus, kapitalinio remonto konstrukcijų dalies darbo, projektui bei 2018 m. balandžio 19 d. buvo užpildyta deklaracija, patvirtinanti statybos darbų atitikimÄ statinio projektiniams sprendiniams ir darbų užbaigimÄ .

Tačiau net ir atlikus Å¡iuos veiksmus negalima daryti iÅ¡vados, jog Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartis dėl patalpų buvo nutraukta 2018 metais. 19.6. Atsakovas net ir užpildęs deklaracijÄ apie statybos darbų atitikimÄ neatliko bÅ«tinųjų veiksmų, nustatytų ŠŪĮ 29 straipsnyje (abonentas praneÅ¡a energijos tiekimo įmonei; abonentas yra visiÅ¡kai sumokėjęs už sunaudotÄ energijÄ ). Atsakovas į bylÄ nėra pateikęs įrodymų, kad yra pranešęs Å¡ilumos tiekimo įmonei apie minėtos deklaracijos užpildymÄ ar iÅ¡vieÅ¡inęs jÄ Nekilnojamojo turto registre, todėl Å¡ilumos tiekėjas iki pat Å¡ios bylos nieko nežinojo apie Å¡ios deklaracijos egzistavimÄ .

Atsakovo atliktas Å¡ildymo bÅ«do pakeitimas jam galėtų sukelti teisines pasekmes, jei bÅ«tų sudarytas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriuo bÅ«tų nustatyta, jog bute pakeistas Å¡ildymo bÅ«das ir tai bÅ«tų įregistruota. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

21. Byloje kilo ginčas dėl pareigos mokėti už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ , kai, apelianto teigimu, patalpos yra atjungtos nuo centralizuotų Å¡ilumos tiekimo tinklų.

22. Energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius bendriausia prasme reglamentuoja CK 6.383–6.401 straipsnių nuostatos. CK 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo – vartotojas turi teisę nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai apie tai praneÅ¡damas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiÅ¡kai sumokėjęs už sunaudotÄ energijÄ . Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas Å¡iÄ teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams.

23. Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio (2009 m. sausio 12 įstatymo Nr. XI-133 redakcija, įsigaliojusi nuo 2009 m. vasario 1 d.) 1 dalyje buvo detalizuota CK 6.390 straipsnio 1 dalies taisyklė, nurodant, kad Å¡ilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų Å¡ildymo ir apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«dÄ , turi teisę nutraukti Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų Å¡ildymo bÅ«das keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatÄ (inžinerines sistemas).

To paties straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad kai rekonstravus pastatÄ (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato Å¡ildymo ar apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«das, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių Å¡ildymo bÅ«das pakeistas, savininkų ir Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjo sutartys. Å ių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjams kiekvienÄ mėnesį sumoka už jiems tenkančiÄ pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens dalį.

Analogiškas reglamentavimas nustatytas ir aktualioje Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio redakcijoje (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2701 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.).

24. StatybÄ reglamentuojančiais teisės aktais buto Å¡ilumos įrenginių atjungimo procedÅ«ra reguliuojama tiek, kiek tai susiję su statybos darbų atlikimu ir Å¡iam procesui reikalingų dokumentų iÅ¡davimu, t. y. statybÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nustatyta, kaip parengti pastatÄ , butÄ atjungimo nuo centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų procesui; Å¡ilumos tiekimÄ ir vartojimÄ reglamentuojančiais teisės aktais įtvirtinamas pats atsijungimo procesas, t. y. kaip turi bÅ«ti atsijungta nuo centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų, kad bÅ«tų užtikrinta Å¡ilumos vartotojo teisė pasirinkti jam palankiausiÄ Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo bÅ«dÄ ir bÅ«tų nepažeisti kitų daugiabučio namo gyventojų, centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų vartotojų, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, 37 punktas).

25. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vartojimo energijos pirkimo–pardavimo sutarties atveju vartotojas fizinis asmuo turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, t. y. nepriklausomai nuo Å¡ilumos energijos tiekėjo valios, nutraukti sutartį, tačiau Å¡iÄ teisę įgyvendindamas turi laikytis tam tikrų reikalavimų, kurie skirti tinkamai visų suinteresuotų asmenų interesų (tiek privačių, tiek viešųjų) pusiausvyrai užtikrinti, be kita ko, turi bÅ«ti užtikrinta, kad namo inžinerinių sistemų pertvarkymas nepažeis statybos santykius reglamentuojančios vieÅ¡osios teisės nuostatų, kad kiti namo gyventojai nepatirs žalos dėl Å¡ilumos energijos tiekimo tvarumo pažeidimų ar jiems nepagrįstai perkeltos mokėjimo už Å¡ilumos energijÄ naÅ¡tos ar pan., kad bus užtikrintas Å¡ilumos tiekėjo interesas gauti užmokestį už vartotojo gautÄ energijÄ ir Å¡ilumos tiekėjas bus tinkamai informuotas apie vartotojo ketinimÄ nutraukti sutartį.

Aptariamiems tikslams pasiekti – vartotojo atsijungimo nuo centralizuotos energijos tiekimo sistemos teisėtumui užtikrinti, be kita ko, skirti Statybos ir Šilumos ūkio įstatymų lydintieji teisės aktai – statybos techniniai reglamentai bei šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-469/2019, 39 punktas).

26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto Å¡ildymo sistemÄ nuo bendrų Å¡ildymo įrenginių, iÅ¡lieka Å¡ilumos energijos vartotojai, iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų atjungimÄ , ir jiems tenka pareiga mokėti už Å¡ilumos energijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334-687/2017, 30 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-313/2019).

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. birželio 22 d. Dokumentų perdavimo–priėmimo aktu UAB „Vilniaus energija“ perdavė ieÅ¡kovei AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ dokumentus, be kita ko ir fizinių asmenų skolines bylas, tarp jų – skolÄ Ä¯ atsakovui nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), butams Nr. 9, 11, 12, 12A, 16, 17, tiektÄ Å¡ilus energijÄ . IeÅ¡kovės paskaičiavimais 2305 Eur įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. (I t., b. l. 7).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantui nuosavybės teise priklausančiose patalpose Nr. 9 (57,27 kv. m ploto) ir 12A (48,17 kv. m ploto) yra vietinis Å¡ildymas, Å¡ias aplinkybes patvirtina nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai ir Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovė neneigia. IeÅ¡kovė nepraÅ¡o priteisti už Å¡ių patalpų Å¡ildymÄ , ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti tik už tiektÄ Å¡ilumÄ bendrojo naudojimo patalpoms (II t. b. l. 103, 123–124). Taigi, ginčas byloje iÅ¡kilo dėl to, ar patalpos Nr. 11, 12, 16 ir 17 (toliau – ginčo patalpos) yra teisėtai atjungtos nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos ir ar apeliantas turi pareigÄ mokėti už tiektÄ toms patalpoms Å¡ildymÄ .

28. Apelianto nuomone, faktinę aplinkybę, kad atsakovo ginčo patalpos nėra prijungtos prie centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, patvirtina UAB „Admi“, kuri vykdė tuo metu pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas, 2014 m. gruodžio 1 d. aktas Nr. AT-239.

29. Bylos duomenimis, UAB „Admi“ pagal 2014 m. lapkričio 13 d. su Daugiabučio namo A. (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija pasiraÅ¡ytÄ sutartį, nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki 2016 m, birželio 9 d. vykdė pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas (I t., b. 161–162). Bendrojo naudojimo patalpų prižiÅ«rėtoja 2014 m. gruodžio 1 d. surašė aktÄ Nr. AT-239, kuriame nurodė, jog apžiÅ«rėjus namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), butuose Nr. 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 nėra Å¡ildymo prietaisų.

Su šiuo aktu susipažino Statinių priežiūros skyriaus vadovas M. M., Statinių priežiūros vadybininkė E. Š. bei Statinių techninės priežiūros atstovė E. M. (pop. bylos b. l. 73). Teismo vertinimu, šis aktas patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose 11, 12, 16, 17 nėra šildymo prietaisų, tačiau nepatvirtina bylai reikšmingos aplinkybės, kad atjungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos buvo atliktas teisėtai, t. y. kaip to reikalauja teisės aktai.

30. Anot apelianto, ginčo patalpos dar iki 2014 m. gruodžio 1 d. buvo teisėtai atjungtos nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, tačiau paties apelianto pateiktas į bylÄ 2018 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimas Nr. LSKR-01-180328-00037 atlikti statinio (duomenys neskelbtini) kapitalinį remontÄ , paneigia Å¡iuos apelianto argumentus. IÅ¡ minėto leidimo matyti, kad jis iÅ¡duotas atlikti kapitalinį remontÄ pagal 2017 m. parengtÄ projektÄ , kuriame buvo numatyta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administracinių patalpų Nr. 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 paskirties keitimo į vieÅ¡bučių paskirtį, atjungimo nuo Å¡ilumos tinklų, patalpų Nr. 9 padalijimo į du turtinius vienetus (I t., b. l. 163–165).

Byloje esanti 2018 m. balandžio 19 d. Deklaracija apie statinio statybos užbaigimÄ , patalpų paskirties pakeitimÄ Nr. 20180419 patvirtina aplinkybę, jog pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigta statinio, jo dalies statyba, pakeista statinio, jo dalies paskirtis (I t., b. l. 166–17). Å ios aplinkybės patvirtina, kad pats apeliantas pripažįsta, jog 2014 metais patalpų atjungimas nebuvo teisėtas, o teisėtai atjunginėti patalpas nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos apeliantas pradėjo tik 2018 metų pradžioje.

31. Apelianto teigimu, iki reikalavimo teisių perėjimo ieÅ¡kovei Å¡ilumos tiekimo paslaugas ginčo patalpoms tiekė UAB „Vilniaus energija“, kuri dar 2014 m. gruodžio 12 d. raÅ¡tu buvo informuota apie Å¡ilumos prietaisų atjungimÄ ginčo patalpose ir ji buvo pakviesta dalyvauti pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens apžiÅ«roje, tačiau dalyvauti atsisakė. Bylos duomenimis, UAB „Vilniaus energija“ 2014 m. gruodžio 18 d. raÅ¡tu atsakydama tuo metu bendrojo naudojimo patalpų priežiÅ«rÄ vykdžiusiai UAB „ADMI“ nurodė, kad pagal galiojančias Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatas Å¡ilumos vartojimo įrenginių atjungimo ir kiti su atjungimu susiję namo Å¡ildymo sistemos pertvarkymo darbai turi bÅ«ti vykdomi pagal apraÅ¡Ä (projektÄ ), suderintÄ su namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, gavus visų daugiabučio namo ar sekcijos (bloko), kuriame yra atjungiamas butas ar kita patalpa, bendrosios nuosavybės savininkų bei Vilniaus miesto savivaldybės raÅ¡ytinius pritarimus projekto (apraÅ¡o) sprendimams.

Apie numatomÄ Å¡ilumos įrenginių atjungimÄ vartotojas privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti Å¡ilumos tiekėjui ne vėliau kaip per 30 dienų iki darbų pabaigos ir faktinio atjungimo dienos. Å ilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant namo bendrojo naudojimo administratoriui ir Å¡ilumos tiekėjo atstovams. Buto ar kitų patalpų Å¡ilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti nuo jų atjungimÄ patvirtinančio akto, kurį pasiraÅ¡o patalpų savininkas, namo bendro naudojimo administratorius ir Å¡ilumos tiekėjo atstovai.

BÅ«tent nuo Å¡io akto suraÅ¡ymo dienos galiojanti Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma pakeista ir galioja tik dėl Å¡ilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti. Savo atsisakymÄ dalyvauti pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens apžiÅ«roje UAB „Vilniaus energija“ taip pat motyvavo tuo, kad Å¡ilumos tiekėjui nenustatyta įgalinimų įteisinti vartotojo savavaliÅ¡kai atliktÄ buto/patalpos tiek laikinÄ , tiek nuolatinį Å¡ildymo atjungimÄ nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, pakeisti/nutraukti Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo santykius, nesant pagal teisės aktus atliktų patalpos Å¡ildymo bÅ«do keitimo darbų, pateiktos visos teisiniu reglamentavimu nustatytos privalomos dokumentacijos (I t., b. l. 171–172).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos faktinės bylos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog ginčo patalpos nuo centralizuotos šildymo sistemos buvo atjungtos teisėtai dar iki 2014 m. gruodžio 1 d., nes tokių įrodymų byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantas. Priešingai, minėtas UAB „Vilniaus energija“ raštas patvirtina, kad jeigu apeliantas ir buvo atjungęs savo patalpas nuo centralizuotos šildymo sistemos, tai padarė savavališkai, neturėdamas tuo metu pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus nustatytų dokumentų, nes projektas dėl atsijungimo nuo šildymo sistemos buvo parengtas tik 2017 metais, leidimas vykdyti tokius darbus gautas tik 2018 m. kovo 28 d., o rekonstrukcijos darbai užbaigti 2018 m. balandžio 19 d.

Tačiau Å¡i aplinkybė dar nepatvirtina, kad rekonstrukcija yra visiÅ¡kai užbaigta, nes Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog <...> daugiabučio namo Å¡ildymo ir apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymas (visame pastate ar jo dalyje keičiant Å¡ildymo bÅ«dÄ , prisijungiant prie ar atsijungiant nuo centralizuotų Å¡ilumos tiekimo inžinerinių tinklų) užbaigiamas suraÅ¡ant statybos užbaigimo aktÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. raÅ¡tas Nr. (9.12)-2D-12235.

Tačiau, kaip patvirtina bylos duomenys, statybos užbaigimo aktas į bylÄ nepateiktas.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-858-13-14 išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Minėtuose taisyklių punktuose buvo reglamentuotos nuostatos dėl vartotojų galimybės atsijungti nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų.

Å ioje byloje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pastebėjo, jog nagrinėjamoje norminėje byloje aktualus klausimas – Å¡ilumos vartotojų teisės pakeisti atitinkamo pastato ar patalpų Å¡ildymo ir (ar) apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«dÄ Ä¯gyvendinimas – patenka ne tik į Å ilumos Å«kio įstatymo, tačiau (be kita ko, atsižvelgiant į Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , jog Å¡ildymo bÅ«das keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka) ir į statybos teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reguliavimo sritį, kadangi Å¡ildymo bÅ«das keičiamas atjungiant atitinkamus įrenginius nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemos.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija darė iÅ¡vadÄ , jog pagal statybos teisinius santykius reguliuojantį Statybos įstatymÄ bei jį įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus, aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintÄ statybos techninį reglamentÄ STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ bei 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintÄ statybos techninį reglamentÄ STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, atitinkamiems statybos darbams, siekiant pakeisti pastato ar jo dalies (daugiabučio namo sekcijos, buto ar kitų patalpų) Å¡ildymo bÅ«dÄ (atjungti atitinkamus Å¡ilumos įrenginius nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo Å¡ildymo ar karÅ¡to vandens sistemos), kaip statybos darbams, priskirtiems prie paprastojo remonto darbų, atlikti bÅ«tina rengti paprastojo remonto apraÅ¡Ä bei gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€“ įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo (Statybos įstatymo 23 str. 5 d.) raÅ¡ytinį pritarimÄ paprastojo remonto apraÅ¡ui.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis, be kita ko, nustato, jog statinių paprastasis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui suraÅ¡ant deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ . Kolegija nurodė, jog ginčijamos taisyklių nuostatos nukreipia į kitus tam tikrus klausimus reguliuojančius teisės aktus, dėl to pripažino prieÅ¡taraujančiais konstituciniam teisinės valstybės principui (Administracinė jurisprudencija. 2014, 28, p. 21-44).

34. Taigi, nors ir Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių punktai, kuriuose buvo reguliuojami atsijungimo nuo centralizuotų Å¡ilumos tinklų aspektai buvo pripažinti prieÅ¡taraujantys konstituciniam teisinės valstybės principui ir negalėjo bÅ«ti taikomi, tačiau, kaip minėta, atsijungimo nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos reguliuoja kiti teisės aktai, be kita ko ir Statybos įstatymas. Atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir prieÅ¡ tai nurodytÄ teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, jog byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas dar 2014 m. gruodžio 1 d. buvo teisėtai atjungęs jam priklausančių patalpų Nr. 11, 12, 16, 17 Å¡ildymÄ nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos.

Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantas Å¡ildymo sistemos atjungimo darbus užbaigė tik 2018 m. balandžio 19 d., kai pateikė DeklaracijÄ apie statybos darbų užbaigimÄ , tačiau tai dar nepatvirtina, jog buvo nutraukta konkliudentiniais Å¡alių veiksmais sudaryta Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutartis.

35. Å ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo sutartys yra dviÅ¡alis sandoris, kuriam nutraukti yra bÅ«tina abiejų Å¡alių valia. CK 6.390 straipsnio 1 dalis nustato, kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energijÄ buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai apie tai praneÅ¡damas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiÅ¡kai sumokėjęs už sunaudotÄ energijÄ . Todėl net ir tuo atveju, kai Å¡ilumos įrenginiams atjungti nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos galiojo supaprastinta procedÅ«ra ir deklaracijÄ apie statybos darbų užbaigimÄ galėjo užpildyti vienvaldiÅ¡kai statytojas, Å¡ilumos energijos ir karÅ¡to vandens tiekimo sutartys galėjo bÅ«ti nutraukiamos tik statytojui (Å¡ilumos energijos vartotojui) informavus energijos tiekimo įmonę apie pageidaujamÄ nutraukti sutartį, kaip tai įtvirtina minėtos Civilinio kodekso nuostatos.

Atitinkamai nėra teisinio pagrindo teigti, kad vien deklaracijos apie statybos darbų užbaigimÄ užpildymo faktas yra pakankamas pagrindas pripažinti sutartį nutraukta, nes jei apie tokį sutarties nutraukimo pagrindÄ nepraneÅ¡ama energijos tiekimo įmonei, ji apie tai nežino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-216/2017, 39 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-469/2019).

36. Taigi, apeliantas užpildęs deklaracijÄ apie statybos darbų užbaigimÄ ir siekdamas nutraukti Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo sutartį, vadovaujantis minėta CK 6.390 straipsnio nuostata apie tai privalėjo informuoti Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekėjÄ â€“ ieÅ¡kovę. Tokių duomenų byloje nėra. Be to, byloje esantys ginčo nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, jog 2019 m. balandžio 23 d. vieÅ¡uose registruose ginčo patalpose Nr. 11, 12, 16 ir 17 įregistruotas centrinis Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų. Tai reiÅ¡kia, kad apeliantui pačiam nepraneÅ¡us apie ginčo patalpų atjungimÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ viešų registrų tokia informacija taip pat negalėjo bÅ«ti žinoma.

37. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantas nėra įvykdęs ir kitos sÄ lygos – nėra apmokėjęs Å¡ilumos tiekėjui įsiskolinimo už suvartotÄ energijÄ nuo 2016 m. spalio 1 d. Tai reiÅ¡kia, kad nėra įvykdytos įstatyme nustatytos sÄ lygos, kuriomis remiantis bÅ«tų galima laikyti, kad Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo sutartys nutrauktos. Todėl apeliantui tenka pareiga mokėti už Å¡ilumos energijÄ . Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad nesant sudarytos tarp Å¡alių sutarties ir ieÅ¡kovei faktiÅ¡kai netiekiant Å¡ilumos į apelianto patalpas, apeliantui nekyla pareiga mokėti už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ .

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad ne ieškovei, bet atsakovui kyla pareiga įrodyti, jog teisės aktų nustatyta tvarka yra baigtos atsakovui priklausančiose patalpose šildymo sistemos atjungimo nuo bendros pastato šildymo sistemos procedūros, tačiau, kaip minėta, tokių įrodymų byloje nėra.

38. Apeliantas nurodo, kad iki civilinės bylos inicijavimo ieÅ¡kovė jam nepareiÅ¡kė jokių reikalavimų mokėti už Å¡ilumos tiekimÄ , nebuvo teiktos nei sÄ skaitos faktÅ«ros, nei raginimai, todėl jis negalėjo vykdyti ieÅ¡kovės reikalavimų. Byloje esantys įrodymai Å¡iuos apelianto argumentus paneigia. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už visÄ Ä¯siskolinimo laikotarpį, kuriose nurodoma apelianto pavardė, mokėtojo kodas. Taip pat byloje yra ne viena pretenzija, adresuota apeliantui dėl įsiskolinimo padengimo: 2017 m. spalio 31 d., 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. spalio 31 d., 2019 m. sausio 31 d.

Visi Å¡ie dokumentai buvo siunčiami apeliantui ieÅ¡kovei žinomu adresu Bukčių g. 11-11, Vilnius (I t., b. l. 38, 50, 71, 74). Nors apeliantas teigia, kad nurodytu adresu negyveno, tačiau iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad bylose, kuriose Å¡alimi dalyvavo apeliantas, be kitų adresų yra nurodomas ir minėtas adresas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, nesant byloje įrodymų, kad nurodytu adresu siųstos korespondencijos apeliantas nėra gavęs, teigti, jog apie susidariusį įsiskolinimÄ už Å¡ilumos energijÄ jam nebuvo žinoma, nėra teisinio pagrindo.

39. Apeliantas nurodo, jog neginčija savo pareigos mokėti už pastato bendrojo naudojimo objektų Å¡ildymÄ , tačiau mano, kad ieÅ¡kovė neteisingai taikė skaičiavimo metodikÄ ir koeficientÄ .

40. Pastatuose, kuriuose yra daugiau negu vienas Å¡ilumos vartotojas, sunaudojama Å¡iluma paprastai skirstoma į tÄ , kuriÄ konkretus vartotojas naudoja savo valdomų asmeninio naudojimo patalpų tiesioginiam Å¡ildymui, ir tÄ , kuri sunaudojama bendrosioms reikmėms. Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-178 patvirtintų Å ilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 8.1 papunktyje Å¡ilumos kiekis bendrosioms reikmėms apibrėžtas kaip Å¡ilumos, suvartojamos pastato bendrojo naudojimo patalpose ir pastato Å¡ildymo sistemos vamzdynuose pristatant Å¡ilumÄ nuo Å¡ilumos punkto iki vartotojų butų, kiekis.

41. Å ilumos Å«kio įstatyme yra įtvirtintas principas, jog už visÄ pastate sunaudotÄ Å¡ilumÄ sumoka to pastato vartotojai. Pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį. Å is principas įtvirtintas ir Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad į Å¡ilumos ar karÅ¡to vandens kainas negali bÅ«ti įtraukiamos jokios sÄ naudos, susijusios su pastatų vidaus Å¡ildymo (įskaitant ir Å¡ilumos punktus) ir karÅ¡to vandens sistemomis. Taigi, pagal Å ilumos Å«kio įstatyme įtvirtintÄ Å¡ilumos tiekimo kainodaros koncepcijÄ pastate sunaudotos Å¡ilumos energijos apmokėjimo pareiga yra paskirstoma vartotojams tame pastate (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-19-858/2017, 26 punktas).

42. Å iÄ pareigÄ vartotojai turi neatsižvelgiant į tai, kokiu bÅ«du yra Å¡ildomos jų asmeninės patalpos, t. y. už Å¡ildymÄ , sunaudotÄ bendrosioms reikmėms, turi pareigÄ sumokėti ir vartotojai, kurie yra nutraukę Å¡ilumos tiekimo sutartis dėl savo asmeninių patalpų Å¡ildymo. 2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2701 redakcijos Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad kai pakeičiamas ne viso pastato Å¡ildymo bÅ«das, nuo statybos užbaigimo akto suraÅ¡ymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių Å¡ildymo bÅ«das pakeistas, savininkų ir Å¡ilumos tiekėjo sutartys, tačiau Å¡ių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Komisijos (nuo 2019 m. liepos 1 d.

– Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos) nustatytais metodais, Å¡ilumos tiekėjams kiekvienÄ mėnesį sumoka už jiems tenkančiÄ pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos Å¡ilumos dalį. Pagal Taisyklėse įtvirtintÄ reglamentavimÄ , Å¡iuo atveju butų ir kitų patalpų savininkai su Å¡ilumos tiekėju sudaro Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis dėl Å¡ilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti. Iki butų ir kitų patalpų savininkai, kurių Å¡ilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungtais, savininkai – buitiniai Å¡ilumos vartotojai, ir Å¡ilumos tiekėjai sudaro Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis dėl Å¡ilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti pagal Å¡alių individualiai aptartas sÄ lygas, nuo atjungimo akto pasiraÅ¡ymo momento taikomos Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinės sÄ lygos.

Butų ir kitų patalpų, kurių Å¡ilumos įrenginiai pripažįstami atjungtais, savininkai – buitiniai Å¡ilumos vartotojai daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti Å¡ilumos tiekėjui kiekvienÄ mėnesį sumoka už jiems tenkančiÄ sunaudotos pastato bendrosioms reikmėms Å¡ilumos dalį, jÄ nustačius vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka (Taisyklių 124 punktas, 2011 m. liepos 20 d įsakymo Nr. 1-191 redakcija; atitinkamai Taisyklių 108.4 punktas, 2017 m. gegužės 23 d.

įsakymo Nr. 1-138 redakcija; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2020).

43. Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotos Å¡ilumos energijos kiekis namo Å¡ilumos vartotojams yra paskirstomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintÄ Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4 taisykles (nuo 2017-08-01 ir Å¡iuo metu pagal Komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Å ilumos pagal vieno įvadinio Å¡ilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad jeigu bendrojo naudojimo patalpose nėra įrengti Å¡ildymo įrenginiai, taikomas ne 0,18 koeficientas, o 0,01 koeficientas.

Pažymėtina, kad pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis apskaitomas Å¡ilumos apskaitos prietaisu – įvadiniu Å¡ilumos skaitikliu ir visi mokesčiai už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ skaičiuojami remiantis Å¡io įvadinio skaitiklio parodymais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo motyvai tėra tik abstraktÅ«s jo pamÄ stymai ir prielaidos, kurių atsakovas nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, todėl nesant byloje duomenų, paneigiančių ieÅ¡kovės taikomÄ metodikÄ skaičiuojant nesumokėto mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , laikytina, kad ieÅ¡kovės nurodyta 517,41 Eur skola, kaip dalis visos reikalaujamos sumos, yra pagrįsta.

44. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų, nes priteisė didesnę sumÄ , nei prašė ieÅ¡kovė. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovė savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ , yra padaryta aritmetinė klaida. IeÅ¡kovė teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė priteisti 2305,00 Eur skolÄ ir 127,10 Eur palÅ«kanas. Susumavus Å¡iuos skaičius gaunama 2432,10 Eur suma, kuriÄ teismas skundžiamu sprendimu priteisė, tačiau papildomai dar kartÄ iÅ¡ atsakovo priteisė tas pačias palÅ«kanas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime padaryta aiÅ¡ki aritmetinė klaida nesudaro teisinio pagrindo panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ (CPK 328 straipsnis). Juo labiau, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, jog skolos suma yra 2305 Eur. Dėl procesinės bylos baigties 45. Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimas iÅ¡ esmės paliktinas nepakeistas, tačiau iÅ¡taisytina raÅ¡ymo apsirikimo klaida, nurodant, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo yra priteisiama 2305 Eur skola už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ (CPK 276 straipsnio 2 dalis), o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir nelemia galutinio teisinio rezultato iÅ¡nagrinėtoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 47. IeÅ¡kovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismui nepateikė, todėl tokių iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

48. Apeliacinės instancijos teismo patirtų pašto išlaidų suma nesiekia 5 Eur ir yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai iš apelianto nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : patikslinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimÄ ir priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ (juridinio asmens kodas 124135580) iÅ¡ atsakovo V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2305 Eur (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus penkis eurus) skolÄ už Å¡ilumos energijÄ . KitÄ Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Gintautas Koriaginas Algimantas Kukalis Rūta Palubinskaitė