eab1e034-5d03-44fe-a2f2-4afc2db4e436 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-108-907/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03044-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.4.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 2 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Asta ČebatoriÅ«tė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant ieÅ¡kovų atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui, atsakovui P. B., jo atstovui advokatui Muradui Bakanui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Daliai Andraitienei, trečiojo asmens Å iaulių rajono savivaldybės atstovui RamÅ«nui Palkui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V.

G., Z. J., V. T. ir I. K. ieÅ¡kinį atsakovui P. B., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir Å iaulių rajono savivaldybei dėl neatlygintino kelio servituto nustatymo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

1. ieÅ¡kovai V. G., Z. J., V. T. ir I. K. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydami pagal 2018-09-14 parengtÄ Å¾emės sklypo servitutų nustatymo planÄ (servituto plotas 166 m2) žemės Å«kio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso atsakovui P. B., nustatyti 166 m2 plote 5,22 m ploto neatlygintinį kelio servitutÄ , suteikiantį teisę žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams eiti ir važiuoti žemės sklypo dalimi, kuri servituto nustatymo plane pažymėta taÅ¡kais 1;2;3;4;5;6;7; pagal 2018-09-14 parengtÄ Å¾emės sklypo servitutų nustatymo planÄ (servituto plotas 614 m2) žemės Å«kio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso atsakovui P. B., nustatyti 614 m2 plote 5,22 m ploto neatlygintinį kelio servitutÄ , suteikiantį teisę žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams eiti ir važiuoti žemės sklypo dalimi, kuri servituto nustatymo plane pažymėta taÅ¡kais 1;2;3;4;5;6;7;8; priteisti iÅ¡ atsakovo P. B. ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (143-147 b. l.).

2. Ieškovai V. G., Z. J., V. T. ir I. K. ieškinyje nurodė, jog ieškovui Z. J. nuosavybes teise priklauso gyvenama sodyba, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje jis nuolat gyvena ir ūkininkauja apie 10 metų. I. V. G. šalia minimos gyvenamos sodybos priklauso 0,9680 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Ieškovas V. G. yra ūkininkas (pažymėjimo serija ŪPD Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigytame žemės sklype ūkininkauja – augina gyvulius, paukščius, taip pat jis yra (duomenys neskelbtini) pirmininkas ir savo įsteigtoje šeimynoje (duomenys neskelbtini) globoja 23 vaikus.

Minimo sklypo teritorijoje ieÅ¡kovas V. G. pastatė vasarnamį, kuriame vasaros metu su savo globojamais Å¡eimynos vaikais atostogauja bei dirba Å«kio darbus. IeÅ¡kovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su Z. J. priklausančia gyvenamÄ ja sodyba. Z. J. sodyboje (Å iaulių r. sav., (duomenys neskelbtini)) gyvena ir ieÅ¡kovės I. K. bei ieÅ¡kovo V. T. Å¡eima. I. I. K. ir V. T. augina keturis nepilnamečius vaikus, iÅ¡ kurių du turi lengvÄ negaliÄ . Kadangi Å¡eimoje auga nepilnamečiai asmenys dėl suaugusių Å¡eimos narių socialinių įgÅ«džių trÅ«kumų I.

K. ir V. T. Å¡eima yra stebima ir lankoma Kuršėnų seniÅ«nijos socialinių darbuotojų. I. I. K. su vaikais V. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), D. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir K. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra deklaravę gyvenamosios vietos adresÄ ir nuolatos minimoje sodyboje gyvena nuo 2017-10-05. I. V. T. aptariamoje sodyboje taip pat gyvena kartu su savo Å¡eima. Visi ieÅ¡kovai į jiems priklausančiÄ sodybÄ ir Å«kį patekdavo vienu bendro naudojimo keliu. Minimas kelias ėjo per žemės Å«kio paskirties sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie priklauso Å«kininkui atsakovui P. B.. 2007 m. (tikslios datos ieÅ¡kovai V.

G. ir Z. J. nepamena) atsakovas suarė ieÅ¡kovų naudojamÄ keliÄ , teigdamas, kad Å¡io kelio neturėtų bÅ«ti (vėliau nurodė, kad Å¡i žemės sklypo dalis nuosavybes teise priklauso jam, t.y. atsakovui), kad kelias jam trukdo Å«kininkauti ir pasiÅ«lė naudotis kitu, aplinkiniu lauko keliuku norint ieÅ¡kovams pasiekti savo sodybas. Konfliktas tarp kaimyninių sklypų savininkų tęsėsi keletÄ metų, per kuriuos Å¡alys, siekiant iÅ¡spręsti ginÄÄ , kreipėsi į policijÄ , seniÅ«nijÄ , tačiau jokio susitarimo tarp Å¡alių pasiekta nebuvo.

Atsakovui suarus keliÄ , ieÅ¡kovai turimu ekskavatoriumi jį vėl nusistumdydavo. 2015-06-22 ieÅ¡kovas V. G. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyrių (toliau - NŽT) su praÅ¡ymu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl buvo panaikintas kelias, vedantis į sodybÄ , adresu Å iaulių r. sav., (duomenys neskelbtini). NŽT savo 2015-07-28 atsakyme Nr. 31SD-3537(14.31.104) teigė nustačiusi, kad per žemės Å«kio paskirties sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr.116) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 152), esančius Å iaulių r. sav., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2000-08-29 įsakymu Nr. 1574 „Dėl Å iaulių rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, žemės sklypuose (projektinis Nr. 116 ir Nr. 152) buvo suprojektuotas bendro naudojimo kelias. 2001-11-30 parengtuose žemės sklypų abrisuose 4 metrų pločio kelias buvo pažymėtas, žemės sklypų paženklinimo - parodymo aktuose buvo nurodyta, kad įsiterpusių kelių plotas yra iÅ¡minusuotas iÅ¡ bendro žemės sklypų ploto.

Žemės sklypų planuose, parengtuose 2001-12-18 atliekant preliminarius matavimus, sutartiniais ženklais buvo nurodyta, kad kelias į žemės sklypo plotÄ neįskaičiuotas. Pagal Å¡iuos planus žemės sklypai buvo perleisti privačion nuosavybėn. Atsakovo užsakymu 2009-10-28 buvo atlikti kadastriniai matavimai. NŽT nustatė, kad kadastrinius matavimus atlikusi tuometinio VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto Å iaulių filialo matininkė G. R. nesivadovavo Žemės reformos žemėtvarkos projektu, preliminariais žemės sklypų planais, žemės sklypų abrisais, nesant parengto teritorijų planavimo dokumento, kuriuo bÅ«tų buvusi pakeista kelio vieta, žemės sklypų kadastrinius matavimus atliko ne tomis pačiomis ribomis, kuriomis žemės sklypas buvo privatizuotas.

Vadovaujantis kadastrinių matavimų atlikimo metu galiojusios redakcijos LR Kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 balandžio 15d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (redakcija galiojo nuo 2008-12-07 iki 2010-05-09), 22 punktu, žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, kraÅ¡to, rajoniniai, vieÅ¡ieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrÄ plotÄ , turėjo bÅ«ti formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

Atliktus žemės sklypų kadastrinius matavimus patvirtinus tuometinei Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos Å iaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjai R. R., žemės sklypų savininkas P. B. kadastro duomenis įregistravo Nekilnojamo turto registre. Vadovaujantis 2015-07-28 raÅ¡tu Nr. 31SD-3575(14.31.104), NŽT atsakovÄ informavo apie neteisingai atliktus jo žemės sklypų Geruogių kaime kadastrinius matavimus ir bendro naudojimo kelio neleistinÄ panaikinimÄ bei pasiÅ«lė atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, kuriomis žemės sklypas buvo perleistas privačion nuosavybėn. Atsakovui atsisakius geranoriÅ¡kai atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, NŽT kreipėsi su praÅ¡ymu į prokuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo.

Å iaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-1232-289/2016 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ dėl Å iaulių apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. V-6516 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sÄ lygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Å iaulių rajone“ ir Å iaulių apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. V-6515 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sÄ lygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Å iaulių rajone“ panaikinimo atmetė kaip nepagrįstÄ .

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra šį teismo sprendimÄ apskundė apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (bylos Nr. eA-706-261/2018), kuris 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ atmetė, Å iaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . 2017-10-19 antstolis Tomas Ubartas, nuvykęs į minimÄ sodybÄ (Å iaulių r. sav., (duomenys neskelbtini)), naudodamas technines priemones, užfiksavo, kad prie sodybos yra suartas laukas, per kurį eina lauko keliukas, prastumdytas buldozerio, vedantis link vieÅ¡kelio.

Prie iÅ¡važiavimo iÅ¡ sodybos keliukas buvo visiÅ¡kai užartas, padengtas pažliugusiu purvo sluoksniu, pelkėtas, lengvuoju automobiliu nepravažiuojamas. Å iuo metu sodyboje (Å iaulių r. sav., (duomenys neskelbtini)) nuolatos gyvena septyni žmonės: ieÅ¡kovas Z. J., ieÅ¡kovė I. K., V. K., G. K., K. K., D. T. ir ieÅ¡kovas V. T.. Taip pat kasdien į sodybÄ prižiÅ«rėti gyvulių atvyksta ir ieÅ¡kovas V. G.. Kadangi ieÅ¡kovas V. G. vairuoja visureigį, jam pavyksta sodybÄ pasiekti aplinkiniu lauko keliuku, jeigu bÅ«na sausesni orai ir keliukas nėra apsemtas.

Jeigu lauko keliukas bÅ«na nepravažiuojamas, ieÅ¡kovas bÅ«na priverstas į sodybÄ per suartÄ laukÄ eiti pėsčiomis. Sodybos nuolatiniai gyventojai jokios transporto priemonės neturi, kaip matyti iÅ¡ antstolio užfiksuotų faktinių aplinkybių protokolo foto nuotraukų, gyventojai su mažamečiais vaikais, iÅ¡vykdami iÅ¡ savo gyvenamosios vietos, priversti klampoti per suartÄ , pažliugusį laukÄ . I. V. T. tvirtinimu, esant lietingiems orams, vaikus einančius į mokyklÄ tenka tiesiog fiziÅ¡kai perneÅ¡ti ant nugaros per suartÄ laukÄ iki vieÅ¡kelio bei grįžus vaikams po pamokų, parsineÅ¡ti juos. 2013 m. rugpjūčio 3 d. ieÅ¡kovui Z.

J. priklausančioje sodyboje (Å iaulių r. sav., (duomenys neskelbtini)) kilo gaisras. Gaisro metu degė pastatas, tuo metu priklausęs ieÅ¡kovui V. G.. Remiantis Å iaulių apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2017-12-07 iÅ¡duota pažyma Nr. 51-1332 dėl kilusio gaisro, pažymima, kad gaisro metu sudegė medinis Å«kinis pastatas, jame buvęs Å¡ienas (apie 15 tonų) apdegė ir buvo sulietas vandeniu. Kuršėnų komandos autocisterna vykstant į gaisro vietÄ siauru keliu negalėjo privažiuoti, todėl važiavo aplinkiniu keliu.

Å iaulių rajono Paežerių autocisterna važiuojant į gaisro vietÄ užklimpo pelkėje, buvo iÅ¡traukta pravažiuojančio traktoriaus. Kaip matyti iÅ¡ minimo 2013 m. įvykusio gaisro aplinkybių, jeigu sodybos gyventojams prireiktų skubios specialiųjų tarnybų (greitoji, policija, ugniagesiai ir t.t.) pagalbos, jie tiesiog bÅ«tų nepasiekiami. Atsakovo jiems siÅ«lomas alternatyvus lauko keliukas pasiekti sodybai ne tik kad yra nepravažiuojamas, bet ir dvigubai ilgesnio atstumo nei kad buvęs tiesus kelias per laukÄ iki vieÅ¡kelio.

Taigi, esant dabartinei situacijai, kelio servituto nustatymas per atsakovui priklausančius sklypus ieÅ¡kovams yra bÅ«tinas, nes kitaip jų patekimas į jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ yra akivaizdžiai ir neprotingai atsakovo iniciatyva apsunkintas. Nenustačius kelio servituto, ieÅ¡kovų sklypai tampa izoliuoti nuo normalios galimybės į juos patekti, nėra įmanoma protingomis sÄ naudomis nekilnojamųjų daiktų naudoti pagal paskirtį.

3. A. P. B. atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti (106-108 b. l.). Nurodė, jog ieÅ¡kovai nepateikė dokumentų apie žemės sklypų konkrečiÄ vietÄ ir kad jiems yra kliūčių patekti į žemės sklypus bei kad į žemės sklypÄ negali patekti kitu keliu, t.y., įrodymų, jog jie visai neturi galimybės patekti kitais keliais į jiems priklausančius žemės sklypus ir apskritai turi materialinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Nesant Å¡ių duomenų, negalima net įvertinti ir pasisakyti kaip servituto nustatymas pagerintų ieÅ¡kovų patekimÄ Ä¯ jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ .

Be to, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio patenkinimas nepagrįstai ribotų atsakovo teises. Jokio lauko ar kitokio keliuko atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose nėra. Atsakovas jau daug metų dirba ieÅ¡kinyje nurodytus žemės sklypus, todėl patenkinus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, tektų dirbamÄ Å¾emę paversti servitutiniu lauko keliuku, t.y. padarant tokį, kuriuo bÅ«tų galima pravažiuoti (tačiau tik vienam asmeniui, nes jis vestų tik į vienÄ sodybÄ ). Pažymėtina, jog prie visų žemės sklypų yra suformuoti keliai ir visi asmenys, tame tarpe ir ieÅ¡kovai, turi galimybę patekti į jiems priklausančius žemės sklypus.

Taip pat pažymėtina, jog ieÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti neatlygintinÄ servitutÄ , tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , jog servitutas turi bÅ«ti atlygintinas. Todėl teismas negali ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio tenkinti ir nustatyti neatlygintinÄ servitutÄ ieÅ¡kovams nenurodant jų mokėtinos servituto sumos, jei visgi servitutas ir bÅ«tų pripažintas reikalingu.

4. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovų pusėje, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime su ieÅ¡kiniu sutiko (1 t., 75-77, 109-111 b. l.). Nurodė, jog CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismÄ dėl servituto nustatymo teismo sprendimu (CK 4.126 straipsnio 2 dalis).

Nustatant servitutÄ yra įprasta atlyginti tarnaujančiojo daikto savininkui dėl servituto atsirandančius nuostolius (CK 4.129 str.) ir nustatyti sÄ lygas, kieno lėšomis kelias bus įrengiamas, remontuojamas, prižiÅ«rimas (CK 4.114 str. 1 ir 2 dalys). IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodo, kad ieÅ¡kovui Z. J. nuosavybes teise priklauso gyvenama sodyba, adresu Å iaulių r. sav., (duomenys neskelbtini) (unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini)). Z. J. sodyboje (Å iaulių r. sav., (duomenys neskelbtini)) gyvena ir ieÅ¡kovės I.

K. bei ieÅ¡kovo V. T. Å¡eima. I. V. G. priklauso 0,9680 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės Å«kio paskirties žemės sklypas. Visi ieÅ¡kovai į jiems priklausančiÄ sodybÄ ir Å«kį patekdavo vienu bendro naudojimo keliu. Minimas kelias ėjo tarp žemės Å«kio paskirties sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 116, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 152, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie priklauso Å«kininkui atsakovui P. B..

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimas nustatyti servitutÄ yra pagrįstas, nes ilgÄ laikÄ Ä¯ ieÅ¡kovų Å¡iuo metu nuosavybės teise valdomus ar naudojamus žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo patenkama bendro naudojimo valstybei nuosavybės teise priklausančiu keliu (žemės juosta), kuris buvo iÅ¡ esmės toje pačioje vietoje, kurioje ieÅ¡kovai Å¡iuo ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti kelio servitutÄ . Dėl bendro naudojimo kelio panaikinimo kilęs teisminis ginčas (administracinė byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (bylos Nr. eA-706-261/2018)).

5. Trečiasis asmuo, nepareÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje, Å iaulių rajono savivaldybė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti (2 t., 31 b. l.). Jos nuomone ieÅ¡kovai patikslintame ieÅ¡kinyje nepateikė pakankamai argumentų, jog servitutas per atsakovo žemės sklypÄ yra objektyviai bÅ«tinas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti jų interesų įgyvendinimÄ . IeÅ¡kovai turi patekimÄ Ä¯ savo žemės sklypÄ per bendro naudojimo keliÄ . IeÅ¡kovai siekia patenkinti savo interesus, t. y. reiÅ¡kia reikalavimÄ leisti jiems naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jiems taip naudingiau ir patogiau. IeÅ¡kovų praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas atsakovo teises pažeistų daugiau, nei bÅ«tų pažeista ieÅ¡kovų teisė į privažiavimÄ Ä¯ savo žemės sklypus. Servituto nustatymas reikÅ¡tų nepagrįstÄ atsakovo nuosavybės teisės ribojimÄ ir neatitiktų tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros.

6. IeÅ¡kovų atstovas advokato padėjėjas Vacys Milkonas ieÅ¡kinį, jame iÅ¡dėstytus argumentus palaikė, prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Papildomai paaiÅ¡kino, kad į ieÅ¡kovų žemę veda trys keliai: A – tiesiausias ir trumpiausias kelias (apie 200 m), buvęs valstybės bendro naudojimo kelias, kuris buvo panaikintas ir kur ieÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti servitutÄ , B – dvigubai ilgesnis (apie 400 m), deÅ¡inėje perkeltas kelias, tačiau kelias nesuformuotas, tik paliktas laisvas valstybinės žemės ruožas, C- pravažiavimas iÅ¡ kitos pusės, pro apačiÄ geležinkelio, pro tunelį, ten stovi vanduo (apie 600 m).

Nei vienas kelias nėra tinkamas ieÅ¡kovams pravažiuoti, tačiau A kelias yra trumpiausias, seniÅ«nija siÅ«lo padėti jį įsirengti. IeÅ¡kovas V. G. žada savo lėšomis jį įsirengti ir prižiÅ«rėti. IeÅ¡kovai praÅ¡o neatlygintinÄ servitutÄ nustatyti, mokėti nesutinka. B kelias ilgesnis, didesni ir įrengimo kaÅ¡tai. Jeigu jis bÅ«tų tvarkingas, ieÅ¡kovams jis tiktų.

7. IeÅ¡kovas V. G. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. 2019-03-19 teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad pirko abu žemės sklypus valstybinės žemės, vėliau vienÄ iÅ¡ jų pardavė Z. J.. Minėtame žemės sklype laiko gyvulių, paukščių. Jam nesvarbu, kur kelias, svarbu, kad bÅ«tų pravažiuojamas. PraÅ¡o nustatyti 4 m pločio ir apie 200 m ilgio servitutÄ , kad pasiekti savo žemės sklypÄ trumpiausiu keliu.

P. B. neleido pilti žvyro ir pataisyti deÅ¡ine puse einantį keliukÄ (B), nes jis tai darė neturėdamas leidimo. Jis pats bandė padaryti keliÄ per P. B. žemės sklypus, kur praÅ¡o nustatyti servitutÄ , nustumdė žemes su buldozeriu, dėjo akmenis, bet atsakovas laukÄ suarė, vėžes vis suaria, akmenis nurinko. Jis, dėdamas akmenis, nekeitė žemės pavirÅ¡iaus, o atsakovas, pildamas žvyrÄ ant B keliuko, keitė, tam reikia leidimo. Sutinka mokėti 1000 Eur vienkartinį servituto mokestį ir pats sutinka įrengti čia keliÄ , dar seniÅ«nija žada jam padėti.

8. IeÅ¡kovas Z. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. 2019-03-19 teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad jis neturi kito kelio patekti į savo sodybÄ ir žemės sklypÄ , kaip tik per atsakovo žemės sklypus. Pas jį sodyboje gyvena jo pažįstami asmenys V. T. ir I. K., kurie bendrai su juo prižiÅ«ri V. G. gyvulius ir paukščius, kokiu pagrindu jie gyvena, jis pasakyti negalėjo. Jis transporto priemonės neturi, bet kada nors turės. Jo žemės sklype V. G. laiko senus automobilius. Jis juos ardo, iÅ¡ kelių automobilių surenka vienÄ , niekur nedirba, pajamų negauna, tik V. G. moka, nes jam padeda rÅ«pintis Å«kiu. IÅ¡ B kelio į jo žemės sklypÄ nėra galimybių patekti, o iÅ¡ A kelio per V. G. žemę yra nustatytas servitutas, jis gali patekti. Nesutinka mokėti už naudojimÄ si svetima žeme nustačius servitutÄ .

9. IeÅ¡kovas V. T. ir I. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.

10. Atsakovas P. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nurodė, jog palaiko argumentus, iÅ¡dėstytus atsiliepime. PaaiÅ¡kino, kad 1992 metais jis tÄ Å¾emės sklypÄ , kur dabar jo nuosavybė, nuomojo, po to įsigijo nuosavybėn. Tuo metu A kelio nebuvo, B kelias buvo, ėjo į V. G. sodybÄ , ten buvo sandėliai. Visi pravažiuodavo. Tik nusipirko žemės sklypÄ V. G., pradėjo ardyti, plėšti, savavaliÅ¡kai iÅ¡stumdė jo pasėlius, teko kviesti policijÄ .

Dėl kelio B taisymo jis kreipėsi į Å iaulių rajono savivaldybę, pasakė, kad leidimų jokių nereikia, tai atvežė ir pylė žvyro, atvežto iÅ¡ karjero. T. V. G. atvažiavo ir užstatė savo buldozerį, neleido užpilti žvyro ir pataisyti kelio. V. G. nuo kelio jo užpiltÄ Å¾vyrÄ kabino ir vežė pas save. Jo žemės sklypuose V. G. juodžemį nustumdė iki molio, dėjo akmenis. Visi daro kelius ne per žemės sklypo vidurį, o jo kraÅ¡tu, o čia praÅ¡o nustatyti servitutÄ per patį sklypų vidurį.

Keliu B palei griovį važiavo ir jo seneliai, kelias yra, tik truputį reikia paremontuoti, bet V. G. nei pats remontuoja, nei jam neleidžia. Gaisrinė važiavo C keliu, todėl ir užklimpo, nuvažiavo už geležinkelio ir pasiklydo. Antroje pusėje yra dar trys sodybos, jiems irgi kelio reikia, ne tik V. G.. V. G. nustumia žemės sluoksnį, suskaido jo žemės sklypÄ , purkÅ¡tuvai yra 24 m ilgio, kombainai didžiuliai, sudėtinga pravažiuoti, apsisukti, kai taip laukas suskaidytas. Tiek anksčiau, tiek dabar dirba tÄ laukÄ iÅ¡tisai, perlipa per tas vėžes, kiekvienÄ kartÄ iÅ¡lygina.

Jis su lengvuoju automobiliu pravažiavo B keliu, tai V. G. su savo visureigiu negali užklimpti. Tai vietinės reikÅ¡mės kelias, visi turi prisidėti ir jį taisyti. Servitutas turi bÅ«ti nustumtas į sklypo kraÅ¡tÄ . Nesvarsto klausimo dėl servituto atlygintinumo, nes Å¡alia jo sklypo yra kelias, 6 m juosta gana plati, gali ir kombainas pravažiuoti. PrieÅ¡ darbus pravažiuoja, pažiÅ«ri, kaip kelias, ir grÅ«dus veža, nėra užklimpę.

11. Atsakovo atstovas advokatas Muradas Bakanas palaikė atstovaujamÄ jį, su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nurodė, jog palaiko argumentus, iÅ¡dėstytus atsiliepime.

12. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Dalia Andraitienė su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime. Paaiškino, kad ieškovui Z. J. nuosavybes teise priklauso gyvenama sodyba, adresu Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini) (unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini)). Z.

J. sodyboje (Å iaulių r. sav., (duomenys neskelbtini)) gyvena ir ieÅ¡kovų I. K. ir V. T. Å¡eima. I. V. G. priklauso 0,9680 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės Å«kio paskirties žemės sklypas. Visi ieÅ¡kovai į jiems priklausančiÄ sodybÄ ir Å«kį patekdavo vienu bendro naudojimo keliu, kuris buvo suformuotas ir pažymėtas 2001 m. planuose. Minimas kelias ėjo tarp žemės Å«kio paskirties sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 116, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 152, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie priklauso Å«kininkui atsakovui P. B.. 2009 metais atliekant kadastrinius matavimus rodikliai buvo pakeisti, kelias buvo iÅ¡keltas į deÅ¡inę pusę pagal griovį, P. B.

žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr.

16) kelio visai neliko, o kelias, buvęs žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 152) buvo įbraižytas kitoje vietoje - prie griovio. P. B. žemės sklypų šone buvo paliktas laisvas kelio ruožas, priklausantis valstybei, skirtas pravažiuoti ir eiti. Dėl bendro naudojimo kelio panaikinimo buvo kilęs teisminis ginčas, administracinė byla buvo nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (bylos Nr. eA-706-261/2018). Buvo konstatuota, jog buvo pažeistas Nuostatų 65 punktas, tačiau administracinio teisės akto panaikinimas būtų neproporcinga priemonė viešajam interesui apginti.

Be to, kaip konstatavo teismas, tai nebuvo vieÅ¡as interesas, minėtas kelias aptarnavo tik vienÄ asmenį. Valstybė lauko kelių remontui lėšų neskiria, tokius kelius asmenys tvarkosi dažniausiai patys, tačiau jie yra naudojami. Jeigu bÅ«tų nustatomas servitutas, tai pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ tokie servitutai, kurie nustatomi privačioje nuosavybėje, turi bÅ«ti tik atlygintini. Pradžioje žemės sklypas buvo suformuotas V. G., vėliau dalis jo parduota Z. J.. Bendro naudojimo kelias buvo pavaizduotas planuose, realiai jis buvo nepravažiuojamas, sunku pasakyti, per kur žmonės važinėjo. (duomenys neskelbtini) sodyba atiteko Z.

J.. V. G. žemės sklypas apgaubia Z. J. žemės sklypÄ . Ä® Z. J. žemės sklypÄ veda du keliai į keliÄ A ir į keliÄ B per V. G. žemės sklypÄ , nes nustatytas ir įregistruotas servitutas per V. G. žemės sklypÄ , taigi, Z. J. turi iÅ¡važiavimÄ Ä¯ keliÄ B. B kelias – tai valstybinės žemės juosta 5 m pločio iki kanalo, ji eina toliau iki bendro naudojimo kelių. Tai vietinės reikÅ¡mės kelias ir lauko kelias, pagal LR Kelių įstatymÄ â€“ tai vieÅ¡as kelias, naudojamas bendro naudojimo reikmėms.

Å iaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 25 d. sprendime konstatavo: „...kad į V. G. sodybÄ ateina trys keliai: nuo (duomenys neskelbtini) kaimo palei geležinkelį, nuo (duomenys neskelbtini) kaimo ir nuo (duomenys neskelbtini) kaimo. Taigi aplinkybė, kad ginčijamais aktais patvirtinus 2009 metų kadastrinius matavimus ginčo sklypuose, V. G. nebuvo suvaržyta teisė privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo sodybÄ (duomenys neskelbtini), Kuršėnų seniÅ«nijoje kitais, gretimais, alternatyviais keliais, bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta...“.

Vadinasi, V. G. galimybė patekti į jo žemės sklypÄ yra, jo teisės nepažeistos, servituto nustatymas nėra bÅ«tinas. Z. J. patenka į savo žemės sklypÄ per du nustatytus servitutus V. G. žemėje. Be to, jeigu teismas nustatytų servitutÄ per atsakovo P. B. žemę, Z. J. per V. G. žemę turėtų nusistatyti kitÄ servitutÄ , nes toje vietoje yra iÅ¡kasta kÅ«dra, per kÅ«drÄ nepravažiuotų. Tai matyti iÅ¡ dronu darytų fotografijų. B keliÄ turėtų prižiÅ«rėti valstybė, paprastai prižiÅ«ri savivaldybė.

Visi trys keliai nepravažiuojami, į visus reikia investuoti, dėl bendro naudojimo kelių taisymo galima kreiptis pagalbos į seniÅ«nijÄ , o servitutinis kelias remontuojamas tik privačių asmenų lėšomis iÅ¡imtinai. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, atsakovo P. B. žemės sklypams įregistruota hipoteka, todėl servitutas gali bÅ«ti nustatomas tik visų kreditorių sutikimu, Å¡iai dienai tokio sutikimo nėra, todėl, nustačius servitutÄ , bÅ«tų pažeistos hipotekos kreditorių teisės.

13. Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje, Å iaulių rajono savivaldybės atstovas R. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, jog palaiko argumentus, iÅ¡dėstytus atsiliepime. PaaiÅ¡kino, kad Å iaulių rajono savivaldybei priklauso taisyti bendro naudojimo keliÄ tik iki sodybos, esančios Kuršėnų kaimiÅ¡koji sen., (duomenys neskelbtini). B kelias yra laisvas valstybinės žemės ruožas tik tam, kad galima bÅ«tų patekti į žemės sklypus.

IeÅ¡kovai neįrodė, jog servituto nustatymas yra vienintelis bÅ«das patekti į jų žemės sklypus. Jie praÅ¡o nustatyti servitutÄ , nes taip naudingiau ir patogiau. Nepaneigė, jog iÅ¡ viso neturi bÅ«dų patekti į žemės sklypÄ , iÅ¡skyrus servitutÄ . Mano, jog servituto nustatymas neatitiktų interesų pusiausvyros. A kelias taip pat nebuvo savivaldybės prižiÅ«rimas. Jį tvarkyti ir prižiÅ«rėti savivaldybei nepriklauso, jo gerinti savivaldybė neturi pareigos. IeÅ¡kinys netenkintinas.

14. Byloje nustatyta, kad 2002 m. sausio 25 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimais Nr. 31-13036 ir Nr. 31-13037 A. B. ir A. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) kaime, A. B. į 6,16 ha žemės, o A. A. į 6,15 ha žemės, grÄ Å¾inant jiems natÅ«ra bendrosios nuosavybės teise 12,31 ha žemės (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 27-28, 29-30 b. l.). 2002 m. sausio 25 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimų Nr. 31-13036 ir Nr. 31-13037 pagrindu buvo įregistruotas 12,3100 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), Kuršėnų kaimiÅ¡koji sen., Å iaulių r. sav., atliekant preliminarius matavimus buvo suformuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2000 m. rugpjūčio 29 d.

įsakymu Nr. 1574 (žemės sklypo Nr. 116) (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 16-19 b. l.). Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas suraÅ¡ytas, žemės sklypas paženklintas 2001 m. lapkričio 30 d. Prie Å¡io Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto pridėtas žemės sklypo Nr. 116 2001 m. lapkričio 30 d. abrisas (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 20, 21-22, 23-26 b. l.). 2002 m. rugsėjo 3 d. mirus A. B., 616/1231 dalį 12,3100 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), paveldėjo M.

B., kuri palikimÄ priėmė, tačiau negavo paveldėjimo teisės liudijimo. 2006 m. vasario 13 d. mirus M. B., 616/1231 dalį 12,3100 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Å iaulių r. sav., paveldėjo R. R.. Jai 2007 m. vasario 27 d. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, notarinio registro Nr. 2336 (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 33 b. l.). 2007 m. kovo 23 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi R.

R. ir A. A. 12,3100 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Å iaulių r. sav., perleido P. B. (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 34-39, 40-41 b. l.). 15. 2002 m. sausio 25 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. 31-13038 A. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko O. B. nuosavybės teisėmis valdytÄ 1,34 ha žemę (duomenys neskelbtini), Å iaulių r., perduodant neatlygintinai A. A. nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,48 ha žemės sklypÄ (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 52-53 b. l.). 2002 m. sausio 25 d.

Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr.31-13038 pagrindu buvo įregistruotas 1,4800 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), Kuršėnų kaimiškoji sen., Šiaulių r. Minėtas žemės sklypas atliekant preliminarius matavimus buvo suformuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu N r. 1574 (žemės sklypo Nr. 152) (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 16-19 b. l.).

Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas surašytas, žemės sklypas paženklintas, 2001 m. lapkričio 30 d., prie šio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto pridėtas žemės sklypo Nr. 152 2001 m. lapkričio 30 d. abrisas (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 45, 46-47, 48-51 b. l.). 2005 m. liepos 28 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 8858, ir 2005 m. liepos 28 d. priėmimo – perdavimo aktu, notarinio registro Nr. 8860, A.

A. 1,4800 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Å iaulių r. sav., perleido P. B. (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 56-60, 61-63, 64-65 b. l.). 16. 2009 m. gruodžio 9 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr.V-6516 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sÄ lygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Å iaulių rajone“ buvo pakeistas P. B. privačios nuosavybės teise valdomo žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, esančio Å iaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas iÅ¡ 12,31 į 123113 kv. m. ir kiti kadastro rodikliai pagal kadastrinių matavimų duomenis bei žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 44 b. l.). 2009 m. gruodžio 9 d.

Å iaulių apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. V-6515 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sÄ lygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Å iaulių rajone“ buvo pakeistas P. B. privačios nuosavybės teise valdomo žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, esančio Å iaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas iÅ¡ 1,48 į 14812 kv. m. ir kiti kadastro rodikliai pagal kadastrinių matavimų duomenis bei žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 68 b. l.).

17. Pakumulšių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1547 „Dėl Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 12,31 ha žemės sklype (sklypo projektinis Nr. 116) ir 1,48 ha žemės sklype (sklypo projektinis Nr. 152) yra pažymėtas kelias. A. A. ir A. B. atkuriant nuosavybės teises preliminariais matavimais buvo suformuoti 12,31 ha ir 1,48 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

Šių žemės sklypų ribos buvo paženklintos riboženkliais, apie tai 2001 m. lapkričio 30 d. surašyti Žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktai, kurių 3 punkte yra nurodyta: žemės sklype Nr. 152 yra šios įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos – 4 m pločio keliai (0,06 ha); žemės sklype Nr.116 yra šios įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos – 4 m pločio keliai (0,19 ha). (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 29 d.

įsakymu Nr. 1547 „Dėl Å iaulių rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 12,31 ha žemės sklype (sklypo projektinis Nr. 116) ir 1,48 ha žemės sklype (sklypo projektinis Nr. 152) buvo suprojektuotas bendro naudojimo kelias, tačiau atsakovo užsakymu 2009-10-28 atlikus kadastrinius matavimus, jis buvo nustumtas į kraÅ¡tÄ .

18. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovui Z. J. nuosavybes teise priklauso 0,1500 ha ploto žemės sklypas ir gyvenama sodyba, adresu Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini) (unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje jis nuolat gyvena ir ūkininkauja apie 10 metų (1 t., 95-96 b. l.). I. V. G. šalia minimos gyvenamos sodybos priklauso 0,9680 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, adresu Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 97-98 b. l.).

I. V. G. yra ūkininkas (pažymėjimo serija ŪPD Nr. 0083175) (1 t., 7-8 b. l.), įsigytame žemės sklype ūkininkauja – augina gyvulius, paukščius, taip pat jis yra Žemaičių krašto šeimynų asociacijos (kodas 302805973) pirmininkas ir savo įsteigtoje šeimynoje „Vaiko šviesa“ globoja 23 vaikus. Minimo sklypo teritorijoje ieškovas V. G. pastatė vasarnamį, kuriame vasaros metu su savo globojamais šeimynos vaikais atostogauja bei dirba ūkio darbus. Ieškovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su Z.

J. priklausančia gyvenamÄ ja sodyba. Z. J. sodyboje (Å iaulių r. sav., (duomenys neskelbtini)) gyvena ir ieÅ¡kovės I. K. bei ieÅ¡kovo V. T. Å¡eima, kurie augina nepilnamečius vaikus, iÅ¡ kurių du turi lengvÄ negaliÄ (1 t., 11-14 b. l.). Visi ieÅ¡kovai į jiems priklausančiÄ sodybÄ ir Å«kį patekdavo vienu bendro naudojimo keliu. Minimas kelias ėjo per žemės Å«kio paskirties sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 116, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 152, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie priklauso Å«kininkui atsakovui P. B. (1 t., 99-102 b. l.). 2007 m. (tikslios datos ieÅ¡kovai V.

G. ir Z. J. nepamena) atsakovas suarė ieÅ¡kovų naudojamÄ keliÄ , dėl to nuolat kyla konfliktai, todėl praÅ¡o buvusio bendro naudojimo kelio vietoje nustatyti kelio servitutÄ , kad ieÅ¡kovai galėtų patekti į jų naudojamus bei nuosavybės teise turimus žemės sklypus ir naudotis jais pagal paskirtį.

19. Å iaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-1232-289/2016 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ dėl Å iaulių apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. V-6516 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sÄ lygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Å iaulių rajone“ ir Å iaulių apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. V-6515 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sÄ lygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus Å iaulių rajone“ panaikinimo atmetė, kaip nepagrįstÄ (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016, 1 t., 188-204 b. l.).

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra šį teismo sprendimÄ apskundė apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (bylos Nr. eA-706-261/2018), kuris 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , apeliacinį skundÄ atmetė, Å iaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ (administracinė byla Nr. eI-1232-289/2016).

20. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami buvusio bendro naudojimo kelio vietoje nustatyti servitutÄ ,- dviejuose atsakovui P. B. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, nes siÅ«lomas alternatyvus lauko keliukas Z. J. ir V. G. žemės sklypams pasiekti yra nepravažiuojamas ir dvigubai ilgesnis, ieÅ¡kovai žada už naudojimÄ si svetimu daiktu P. B. sumokėti 1000 Eur kompensacijÄ ir patys įsirengti keliukÄ , jeigu bÅ«tų nustatytas servitutas. Atsakovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, nurodo, jog servituto nustatymas per vidurį jo dviejų žemės sklypų neatitiktų jo interesų, tai trukdytų žemės sklypais naudotis pagal paskirtį, juos įdirbti, nes sudėtinga bÅ«tų ir technikai pravažiuoti, ir laukus apsėti bei derlių nuimti, be to, yra alternatyvus lauko kelias palei griovį, sklypų Å¡one, kuris yra tinkamas naudoti, žinoma, jį dar galima patvarkyti, užpilti žvyru, mano, jog ieÅ¡kovai turi privažiavimÄ prie savo žemės sklypų, todėl servituto nustatymas nėra bÅ«tinas.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė manė, jog ieÅ¡kovai turi galimybę privažiuoti iki savo žemės sklypų alternatyviu keliuku, situacijÄ jau įvertino administracinis teismas įsiteisėjusiu sprendimu, tačiau dėl servituto nustatymo paliko spręsti teismui. Å iaulių rajono savivaldybės atstovas R. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko, manė, jog servituto nustatymas nepagrįstai apribotų atsakovo nuosavybės teises, nes ieÅ¡kovai turi patekimÄ Ä¯ savo žemės sklypus per bendro naudojimo keliÄ .

21. Byloje kilęs ginčas dėl bÅ«tinumo nustatyti kelio servitutÄ ir jo atlygintinumo, t.y. ieÅ¡kovai nurodo, kad jiems kelias yra bÅ«tinas ir jie neturi kito privažiavimo, praÅ¡o nustatyti neatlygintinÄ servitutÄ , sutinka sumokėti tik 1000 Eur už naudojimÄ si servitutu ir patys įsirengtų minėtÄ keliÄ , o atsakovas teigia, kad yra bendro naudojimo vietinės reikÅ¡mės keliukas - valstybinės žemės ruožas palei griovį, kuriuo ieÅ¡kovai turi galimybę naudotis, o ne siekti patogumo atsakovo sÄ skaita, todėl servituto nustatymas nėra bÅ«tinas.

22. Servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.111 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Å iame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sÄ lygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.

23. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto bÅ«tinybei pagrįsti esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

Teismo sprendimu nustatant servitutÄ bÅ«tina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita. Taigi, nustatant servitutÄ , svarbu laikytis tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2016 m. vasario 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018; kt.).

Taigi, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas.

24. Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi bÅ«ti varžoma nepagrįstai, tam bÅ«tinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai bÅ«tinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo iÅ¡plėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; kt.).

Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra bÅ«tinas vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų.

Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Konstatavus, kad servitutas yra būtinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti.

25. Nagrinėjamoje byloje Å¡alys nesutaria dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omo nustatyti kelio servituto objektyvaus bÅ«tinumo sÄ lygos egzistavimo. Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieÅ¡kovų daikto naudojimo normaliomis sÄ lygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sÄ naudų, tenka servituto praÅ¡ančiam asmeniui (ieÅ¡kovams). Kaip paminėta, servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų, taip pat įvertinti ar servituto per kito savininko sklypÄ nustatymas yra objektyviai bÅ«tinas.

26. IÅ¡ Å¡alių bei trečiųjų asmenų atstovų paaiÅ¡kinimų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad į ieÅ¡kovui V. G. nuosavybės teise priklausantį 0,9680 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypÄ , adresu Å iaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), ir ieÅ¡kovui Z. J. nuosavybes teise priklausančius 0,1500 ha ploto žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, adresu Å iaulių r. sav., (duomenys neskelbtini) (unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame taip pat gyvena ieÅ¡kovų V.

T. ir I. K. Å¡eima, galima trimis keliais: A – tiesiausiu ir trumpiausiu keliu (ieÅ¡kovų nuomone apie 200 m ilgio), buvusiu valstybės bendro naudojimo keliu, kuris buvo panaikintas ir kur ieÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti servitutÄ atsakovo P. B. žemėje, B – dvigubai ilgesniu keliu (ieÅ¡kovų nuomone apie 400 m ilgio), einančiu deÅ¡inėje pusėje nuo atsakovo P. B. žemės sklypų pagal griovį, nukeltu į pakraÅ¡tį atliekant matavimus, kur paliktas laisvas valstybinės žemės ruožas privažiavimui prie žemės sklypų bei C- keliu iÅ¡ kitos žemės sklypų pusės (nuo geležinkelio pusės), pro tunelį, einantį pro apačiÄ geležinkelio (ieÅ¡kovų nuomone apie 600 m. ilgio) (1 t., 120 b. l.).

Minėto fakto neginčija nei Å¡alys, nei tretieji asmenys. Minėtas faktas konstatuotas įsiteisėjusiu Å iaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu: „...kad į V. G. sodybÄ ateina trys keliai: nuo (duomenys neskelbtini) kaimo palei geležinkelį, nuo (duomenys neskelbtini) kaimo ir nuo (duomenys neskelbtini) kaimo. Taigi aplinkybė, kad ginčijamais aktais patvirtinus 2009 metų kadastrinius matavimus ginčo sklypuose, V. G. nebuvo suvaržyta teisė privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo sodybÄ (duomenys neskelbtini), Kuršėnų seniÅ«nijoje kitais, gretimais, alternatyviais keliais...“.

Teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės iÅ¡ naujo neįrodinėjamos (CPK 182 str.), todėl Å¡alys minėtame sprendime nustatytų aplinkybių ginčyti nebegali. Faktas, kad ieÅ¡kovai į jiems nuosavybės teise priklausančius ar naudojamus žemės sklypus gali patekti trimis keliais ir kad ieÅ¡kovams teisė patekti į jų žemės sklypus nebuvo suvaržyta, turi prejudicinę galiÄ , to pakartotinai įrodinėti nereikia.

27. I. Z. J. nurodo, jog jo žemės sklypÄ apgaubia ieÅ¡kovui V. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, ir jis turi nustatytÄ servitutÄ tik pravažiuoti per V. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ Ä¯ keliÄ A, tačiau neturi pravažiavimo į keliÄ B, todėl jo vienintelis susisiekimas yra servituto A nustatymas. Tačiau minėtas argumentas neatitinka tikrovės, todėl atmestinas, kaip nepagrįstas. IÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovui Z.

J. nuosavybes teise priklauso 0,1500 ha ploto žemės sklypas ir gyvenama sodyba, adresu Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini) (unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 95-96 b. l.). I. V. G. šalia minimos gyvenamos sodybos priklauso 0,9680 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, adresu Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 97-98 b. l.). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikto žemės sklypo plano (1 t., 112-113 b. l.) matyti, jog V.

G. žemės sklypas apgaubia Z. J. žemės sklypÄ . IÅ¡ Z. J. žemės sklypo veda du keliai į keliÄ A ir į keliÄ B per V. G. žemės sklypÄ , nes yra nustatyti ir įregistruoti du kelio servitutai per V. G. žemės sklypÄ , taigi, Z. J. turi iÅ¡važiavimÄ tiek į keliÄ A, tiek į keliÄ B (1 t., 97-98, 112-113 b. l.). Be to, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovai, iÅ¡ ortografinio žemėlapio (1 t., 120 b. l.) bei dronu darytos fotonuotraukos (2 t., 74 b. l.) matyti, kad situacija Å¡iai dienai yra pasikeitusi: jeigu teismas nustatytų servitutÄ per atsakovui P. B. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, ieÅ¡kovas Z.

J. per V. G. žemės sklypÄ norėdamas iÅ¡važiuoti į keliÄ A turėtų vėl iÅ¡ naujo nusistatyti kitÄ servitutÄ , vedantį į keliÄ A, nes V. G. žemėje toje vietoje, kur yra nustatytas ir įregistruotas servitutas, Å¡iuo metu yra iÅ¡kastas vandens telkinys, per kurį Z. J. pravažiuoti ar praeiti neturėtų galimybės.

28. Visi Å¡ie duomenys rodo, kad nėra pagrindinės sÄ lygos – objektyvaus bÅ«tinumo nustatyti kelio servitutÄ per atsakovo žemės sklypus, t.y. ieÅ¡kovai turi galimybę patekti į savo žemės sklypus per dokumentuose numatytus kitus du kelius – B ir C.

29. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas; teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sÄ lyga, kad nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-1524/2002; 2005 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2005; 2005 m. spalio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. vasario 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018; kt.).

30. IeÅ¡kovai tvirtina, jog patogesnis yra kelias A, einantis per atsakovo P. B. žemę, kur praÅ¡o nustatyti servitutÄ , jis yra dvigubai trumpesnis, todėl sÄ naudos jį įrengti yra mažesnės, be to, jį padėti įrengti pasisiÅ«lė seniÅ«nija. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, ieÅ¡kovai nepateikė tai pagrindžiančių duomenų, kiek kelias B yra ilgesnis už keliÄ A, kur praÅ¡o nustatyti servitutÄ , taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kiek kainuotų vieno ar kito kelio įrengimas.

Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su ieÅ¡kovais, kad sÄ naudos įsirengti, kad bÅ«tų labiau tinkamas važinėti, keliÄ B, t. y., laisvÄ paliktÄ palei griovį valstybinės žemės ruoÅ¾Ä , yra labai didelės ir kur kas protingiau ir ekonomiÅ¡kiau bÅ«tų įsirengti keliÄ A, kur ieÅ¡kovai praÅ¡o teismo nustatyti servitutÄ , t. y., važinėti keliu per atsakovo žemės sklypų vidurį. IÅ¡ ieÅ¡kovų pateiktų antstolio Tomo Ubarto 2017 m. spalio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų (1 t., 47-60 b. l.) ir 2019 m. kovo 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų (2 t., 39-75 b. l.) bei atsakovo pateikto antstolio Arturo Bložės 2018 m. rugsėjo 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų bei vaizdo įrašų, esančių kompaktiniame diske (2 t., 6-10 b. l.), matyti, kad tiek per atsakovo žemės sklypus einantis kelias A, tiek per valstybinės žemės laisvÄ ruoÅ¾Ä deÅ¡inėje atsakovo žemės sklypų pusėje einantis kelias B nedaug skiriasi, be to, minėto kelio tik dalis yra laisvas valstybinės žemės ruožas, einantis pagal griovį, didžioji dalis – yra kelias, nors ir žemesnės kategorijos, tačiau planuose pažymėtas kaip vietinės reikÅ¡mės kelias 5 m. pločio (1 t., 116-119 b. l.).

31. Iš ieškovų pateiktų antstolio Tomo Ubarto 2017 m. spalio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų (1 t., 47-60 b. l.) ir 2019 m. kovo 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų (2 t., 39-75 b. l.) bei atsakovo pateikto antstolio Arturo Bložės 2018 m. rugsėjo 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų bei vaizdo įrašų, esančių kompaktiniame diske (2 t., 6-10 b. l.), matyti, kad atsakovo žemės sklypuose yra suartas laukas, per kurį eina dvi vėžės, lauko keliukas, prastumdytas buldozerio, vedantis link vieškelio, tai išvažinėtas lauko kelias, jis nėra žvyruotas ir gerai padarytas kelias, o norint normaliai važinėti visais metų laikais jį reikia sutvarkyti, investuoti tam tikras lėšas.

Antrasis pagal griovį einantis kelias yra beveik geresnis, vietomis gal kiek prastesnis, tačiau ir šioje vietoje yra lauko kelias, kurį sutvarkius (užpylus žvyro ir t.t.) taip pat galima važiuoti, nes tiek anksčiau juo važinėjo, tiek ir dabar tuo keliu yra važinėjama. C kelias panašus į kitus kelius. A. T. Ubarto konstatuota, jog visi trys keliai šlapi, pelkėti išvažinėti ir lengvuoju automobiliu nepravažiuojami (2 t., 39-75 b. l.), t. y., visi keliai yra prastos kokybės, todėl norint važinėti, į visus reikia investuoti lėšų jų įrengimui.

Nors ieÅ¡kovas V. G. nurodė, jog keliÄ A jis ketina įrengti pats, kad jam jį padėti įrengti pasisiÅ«lė seniÅ«nija, tačiau teismas sutinka su trečiųjų asmenų atstovais, jog valstybė, t. y. tiek savivaldybė, tiek seniÅ«nija privalo rÅ«pintis, prižiÅ«rėti ir padėti pataisyti valstybinės ar vietinės reikÅ¡mės kelius, esančius valstybinės žemės ruože, tačiau seniÅ«nija negali pažadėti ir neturi galimybės padėti įrengti privačioje nuosavybėje esančio kelio.

IeÅ¡kovai nepateikė teismui duomenų, jog jie kreipėsi į Å iaulių rajono savivaldybę ar seniÅ«nijÄ dėl vietinės reikÅ¡mės kelio (kelio B) sutvarkymo ir kad jiems tai padaryti buvo atsisakyta, kad tokį atsisakymÄ bÅ«tų skundę administracine tvarka, kad buvo paskaičiuota, kiek tai kainuotų ir ar ženkliai tai virÅ¡ytų kelio A sutvarkymÄ . Be to, jeigu yra galimybė naudotis valstybinės žemės ruožu privažiavimui, servituto nustatymas per privačiÄ nuosavybę, o tai nėra Å¡iai dienai nuginčyta, per vidurį žemės sklypų, nes ieÅ¡kovams naudingiau ir patogiau,- bÅ«tų neproporcinga priemonė ir aiÅ¡kiai pažeistų atsakovo teisėtus interesus.

32. Teismas sutinka su ieÅ¡kovų argumentais, kad gero kelio padarymo sÄ mata gali bÅ«ti didelė, tačiau norint įsirengti tokios kokybės keliÄ , koks yra atsakovo sklype, t.y. iÅ¡važinėtas lauko kelias, kai kuriose vietose įmetus statybinių atliekų, akmenų, užpylus žvyro, kainuotų ženklai mažiau, o padaryti atsakovo sklype esantį keliÄ atitinkamo lygio, suma neaiÅ¡ku ar skirtųsi nuo B kelio pataisymo, todėl teismo nuomone, naujo kelio kaÅ¡tai nėra ta aplinkybė, kuri leistų nustatyti atsakovo žemės sklype servitutÄ , nors ieÅ¡kovai tokių paskaičiavimų ir nepateikė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad servituto bÅ«tinybei pagrįsti nereikÅ¡mingas jo naudingumas ar patogumas vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui – esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. SÄ naudos neprotingomis negali bÅ«ti pripažįstamos vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, nes tai reikÅ¡tų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sÄ skaita, nepagrįstai suvaržant Å¡io nuosavybės teisę, ir neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016; kt.).

33. Å iuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1547 „Dėl Å iaulių rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 12,31 ha žemės sklype (sklypo projektinis Nr. 116) ir 1,48 ha žemės sklype (sklypo projektinis Nr. 152) buvo suprojektuotas bendro naudojimo kelias, kuris vedė tik į vienÄ Å¾emės sklypÄ , kuris yra dabar V.

G. nuosavybė. Plane kelias buvo pavaizduotas, bet per kur ir kaip važinėjo tada gyventojai, kaip juo ir ar naudojosi, nėra aiÅ¡ku, tai teismo posėdyje patvirtino trečiųjų asmenų atstovai. Atsakovo užsakymu 2009-10-28 atlikus kadastrinius matavimus, kelias liko, tik jis buvo iÅ¡keltas į žemės sklypo pakraÅ¡tį, t. y., deÅ¡inėje atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pusėje - buvo paliktas laisvas valstybinės žemės ruožas privažiuoti prie žemės sklypų, toliau pereinantis į vietinės reikÅ¡mės keliÄ 5 m. pločio.

Å iÄ situacijÄ jau yra įvertinęs Å iaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-1232-289/2016 įsiteisėjusiu 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu. DeÅ¡inėje pusėje esančiu B keliu žmonės naudojosi ir anksčiau, nes V. G. žemės sklypo vietoje buvo sandėliai,- kad privažiuoti prie sandėlių bei kitų, toliau esančių sodybų. Kad jis buvo naudojamas, iÅ¡važinėtas, matyti ir ortografiniame žemėlapyje, o bendro naudojimo kelias per atsakovo žemės sklypus kažin ar buvo naudojamas, tokių duomenų byloje nėra, nebent buvo juo patenkama tik į vienÄ sodybÄ . 2009 m. jį nukėlus į žemės sklypų pakraÅ¡tį, jo žemėlapiuose nebeliko.

Įsigiję žemės sklypus ieškovai V. G., o vėliau ir Z. J. nesinaudojo keliu, esančiu dešinėje žemės sklypų pusėje, jį apleido, jo neprižiūrėjo, netvarkė, todėl jo būklė suprastėjo. Tačiau neturėdami tam jokio pagrindo nuolat buldozeriu nustumdydavo žemes anksčiau buvusio bendro naudojimo kelio vietoje atsakovo žemės sklypuose, dėjo akmenis, jį gilino, nors neturėjo jokios teisės privačioje nuosavybėje taip elgtis, dėl ko buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai bei administracinė teisena.

I. I. K. ir V. T. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ su nepilnamečiais vaikais deklaravo tik 2017 m. (1 t., 11 b. l.), t. y., jau gerokai po to, kai bendro naudojimo kelias per atsakovo žemės sklypus buvo panaikintas, jis buvo nukeltas į žemės sklypų pakraÅ¡tį, todėl kaip juo naudojosi, taip ir neaiÅ¡ku.

34. Taigi, ieÅ¡kovai pasirinko naujÄ vietÄ keliui (per atsakovo žemės sklypus) ir apleido deÅ¡inėje atsakovo žemės sklypų pusėje jiems privažiuoti nustatytÄ keliÄ ir jis tapo toks koks yra dabar, jie nedėjo jokių pastangų iÅ¡saugoti keliÄ , pagerinti jo bÅ«klę, nesikreipė į savivaldybę dėl kelio tvarkymo. Nepaisant to, kad privažiavimas iki ieÅ¡kovų žemės sklypų B ir C keliais yra apsunkintas dėl prastos jų bÅ«klės, neatima iÅ¡ ieÅ¡kovų galimybės jais naudotis, tuo labiau patekti į savo žemės sklypus.

Toks privažiavimas nors ir yra ne toks patogus ieÅ¡kovams, tačiau jis neapsunkina kitų asmenų teisės į nuosavybę. Å iuo atveju ieÅ¡kovai į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nenustačius ieÅ¡kovų praÅ¡omo kelio servituto, ieÅ¡kovai negalės patekti į jiems priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (žemės sklypus, sodybÄ ) esamais keliais, o teiginiai, jog ieÅ¡kovams nurodytais keliais pravažiavimas yra nepatogus, ilgesnis ir reikalaujantis investicijų, nesudaro teisinio pagrindo nustatyti servitutÄ per atsakovo sklypus, kadangi kelio servitutas nustatomas iÅ¡kilus bÅ«tinumo, o ne patogumo poreikiui (CPK 178 straipsnis).

35. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog už bendro naudojimo kelių įrengimÄ ir techninę bÅ«klę Å iaulių rajono savivaldybės teritorijoje yra atsakinga Å iaulių rajono savivaldybė. Å iaulių savivaldybė yra žemės, kurioje suprojektuotas privažiavimas prie ieÅ¡kovams priklausančio sklypo patikėtinė, ieÅ¡kovai, siekdami įgyvendinti savo teises dėl tinkamo privažiavimo iki jų žemės sklypų, savo teises turėtų ginti bÅ«tent ta tvarka – kreipdamiesi į Å iaulių rajono savivaldybę, skųsti jos pateiktÄ atsakymÄ , jeigu jis jų netenkina, administracine tvarka, neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų, jie nei karto dėl kelių bÅ«klės nesikreipė į Å iaulių rajono savivaldybę. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų, keliÄ pravažiavimui ieÅ¡kovai iki savo žemės sklypų turi, tačiau vietoje to, kad imtųsi priemonių administraciniais aktais nustatyto privažiavimo tvarkymui, jie naudoja per atsakovo žemės sklypus savavaliÅ¡kai iÅ¡važinėtÄ sklypų dalį ir pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu reikalauja nustatyti servitutÄ per atsakovo sklypus.

Toks ieÅ¡kovų elgesys negali pateisinti atsakovo nuosavybės teisių apribojimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog ieÅ¡kovai neiÅ¡naudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių neapriboti atsakovo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teisių. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovai siekia patenkinti savo interesus atsakovo sÄ skaita, t. y. reiÅ¡kia reikalavimÄ leisti jiems naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jiems taip naudingiau ir patogiau. Esant tokiai situacijai servituto nustatymas reikÅ¡tų nepagrįstÄ kito savininko – atsakovo – nuosavybės teisės ribojimÄ ir neatitiktų tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros.

36. Teismas taip pat negali sutikti su ieÅ¡kovų teiginiu, kad jie neturėjo galimybės ir teisės remontuoti vietinės reikÅ¡mės kelio, nes jis priklauso savivaldybei, todėl kelio deÅ¡inėje pusėje bÅ«klė labai suprastėjo. Maža to, ieÅ¡kovas V. G. dar trukdė atsakovui minėtÄ keliÄ tvarkyti, užpilti ant jo žvyro, nors tam leidimo net nereikia. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai - valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.

Å io įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vietinės reikÅ¡mės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiÅ«ros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog ieÅ¡kovai bÅ«tų kreipęsi dėl kelio remonto į savivaldybę ar kitas valstybės institucijas, ar, kad bÅ«tų prašę leisti paremontuoti keliÄ savo lėšomis ir jiems buvo pateiktas neigiamas atsakymas.

37. Nepagrįstas ieškovų teiginys, kad per atsakovo žemės sklypus eina bendro naudojimo kelias, nes minėtas kelias dar 2009 metais buvo perkeltas į žemės sklypų pakraštį, tai konstatuota įsiteisėjusiame teismo sprendime, kuriame nustatytų aplinkybių iš naujo ginčyti negalima. Atsakovo privati nuosavybė šiai dienai nėra nuginčyta, kelio per jo žemės sklypų vidurį numatyta nėra. Ieškovai negali pasirinkti, kuriuo keliu jiems naudotis patogiau ir naudingiau, jeigu yra paliktas laisvas valstybinės žemės ruožas, privalo juo ir naudotis, jį prižiūrėti patys ar dėl to kreiptis į atitinkamas institucijas, ir tam neturi reikšmės, kad tas ruožas ilgesnis, negu jų pageidaujamas nustatyti servitutas.

38. Pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovai teismo praÅ¡o nustatyti laikinÄ neatlygintinį kelio servitutÄ , realiai jo nustatymas praktiÅ¡kai reikÅ¡tų nuolatinį kelio servituto nustatymÄ , nes Å iaulių rajono savivaldybė nurodė, kad artimiausiu metu tikrai nesiruoÅ¡ia tiesti kelio ieÅ¡kovams, nes jis reikalingas tik ieÅ¡kovams, jis nėra prioritetinis, kainuoja pakankamai daug, o savivaldybė neturi pakankami tam lėšų. Be to, neatlygintino servituto neribotam laikui nustatymas, sumokant tik 1000 Eur vienkartinį mokestį, per vidurį žemės sklypų, o ne pakraÅ¡tyje, esant valstybinės žemės ruožui, skirtam privažiuoti bÅ«tent prie ieÅ¡kovų žemės sklypų, aiÅ¡kiai pažeistų atsakovo, kaip savininko teises ir teisėtus interesus, neatitiktų proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

39. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, į tai, kad nenustatytas ieÅ¡kovų praÅ¡omo nustatyti kelio bÅ«tinumas, kad ieÅ¡kovai turi kitÄ vietÄ patekti į savo žemės sklypus (be to, dar yra ir C kelias), į tai, kad servitutas negali bÅ«ti nustatomas tik todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau, naudingiau ir patogiau, nes tai reikÅ¡tų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sÄ skaita, nepagrįstai suvaržant Å¡io asmens nuosavybės teisę, į tai, kad nustačius servitutÄ ieÅ¡kovui Z. J. vis tiek nebÅ«tų pravažiavimo į savo žemės sklypÄ , nes ten yra vandens telkinys, reikėtų vėl nustatyti ir registruoti servitutÄ , o tai reikÅ¡tų ir papildomas iÅ¡laidas, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

40. Kadangi Å¡ioje byloje neįrodytas objektyvus ir konkretus poreikis teismo sprendimu nustatyti praÅ¡omÄ servitutÄ , tiesioginę teisinę aktualijÄ praranda ir servituto atlygintinumÄ reglamentuojančių teisės normų taikymas.

41. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). IeÅ¡kinio netenkinus, atsakovui solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 363,00 Eur bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu (2 t., 11-12 b. l.) ir 1210,00 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, nes atsakovas teikė procesinius dokumentus (atsiliepimÄ , atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, praÅ¡ymus), naudojosi advokato teisinės pagalbos paslaugomis, advokato atstovavimo iÅ¡laidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbÄ dydžius, suteiktos teisinės pagalbos mastÄ , taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumÄ bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 98 str.). 42. 23,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos virÅ¡ija minimaliÄ 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“), todėl jos lygiomis dalimis priteistinos valstybei iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo - po 5,86 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį atmesti. Priteisti atsakovui P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš ieškovų V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1573,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 23,44 Eur (dvideÅ¡imt trijų eurų, 44 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y., po 5,86 Eur iÅ¡ kiekvieno, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Teisėja Asta Čebatoriūtė