2019-02-13 Nr. AB-4347-3-61-3-01467-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-179-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01467-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių Tl-K nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2017 m. gegužės 9 d., t. y. gyvenant perpildytose kamerose, kurios neatitiko teisės aktais nustatytų higienos reikalavimų, taip pat dėl kitų nepatogumų.

3. Pareiškėjas teigė, kad kalinimo kamerose buvo tamsu, drėgna, šalta, kameros buvo nuolat perpildytos ir neatitinkančios higienos normų reikalavimų, be to, rūkantieji asmenys laikomi kartu su nerūkančias asmenimis.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad kamerų plotas neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, dėl mažo kameros ploto, didelio žmonių kiekio jose ir išdėstytų baldų, nebuvo galimybės tinkamai judėti, todėl buvo jaučiamas diskomfortas. Pareiškėjas patyrė psichologinį sukrėtimą, nepatogumus, diskomfortą, depresiją, pablogėjo sveikata. Patirtą žalą pareiškėjas grindė nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų pažeidimais.

5. Atsakovas Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad iš pareiškėjo įskaitos kortelės matyti ne tik jo kalinimo laikotarpiai bei kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, bet ir tai, jog pareiškėjo kalinimo laikotaipiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

7. Atsakovas teigė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma sumažinti neigiamą sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Pažymėjo, kad suimtieji pagal teisės aktų reikalavimus skirstomi į kameras, taip pat atsižvelgiant į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, o taip pat ir į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų.

8. Atsakovas vertino, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, be to, tam tikras suimtųjų ar nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais ir yra nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo V. T. skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 70 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2017 m. gegužės 9 d.

10. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu jam kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą naują reikalavimą teismo posėdžio metu žodžiu, t. y. papildomai įvertinti ir kalinimo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalimi, atsisakė priimti pareiškėjo skundo patikslinimą dėl kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d., pateiktą teismo posėdžio metu.

12. Teismas taip pat nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 7 dienas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3.6 kv. m, t. y. neatitiko Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punkte nurodyto minimalaus ploto. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo kameros ploto vertino kaip pagrįstus, tačiau pažymėjo, jog teisės aktai nenumato, kad sanitarinis mazgas, stalai, gultai ar kiti baldai turėtų būti išskaičiuojami iš bendro kameros ploto. Teismas nurodė, kad baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

13. Dėl pareiškėjo teiginio dėl ventiliacijos trūkumo teismas pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Neatliekant patalpų rekonstravimo, kapitalinio remonto darbų, patalpų vėdinimas per langus neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

14. Dėl pareiškėjo teiginių, jog kameros neatitiko ir kitų higienos reikalavimų, kamerose buvo drėgna, šalta ir tamsu, teismas pažymėjo, kad Lukiškių Tl-K papildomai pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b. l. 58–60, 65–66), iš kurių matyti, jog atlikus patikrinimus 2017 metų pradžioje, pažeidimų dėl kamerose esančios temperatūros, drėgmės ir apšvietimo pažeidimų nenustatyta. Todėl teismas pripažino, kad pareiškėjo teiginiai, jog kamerose nebuvo užtikrintos tam tikros higienos sąlygos, t. y. buvo tamsu ir šalta, tuo pažeidžiant jo teisės, atmestini kaip nepagrįsti.

15. Dėl pareiškėjo argumento, kad rūkantieji asmenys laikomi kartu su nerūkančias asmenimis, teismas nurodė, jog į bylą pateiktame Lukiškių Tl-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniosios inspektorės tarnvbiniame pranešime konstatuota, kad pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K, pirmą kartą apklausos anketoje nurodė, jog sutinka būti su rūkančiais asmenimis, o ginčo laikotarpiu pareiškėjas su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją dėl perkėlimo nesikreipė. Todėl teismas atmetė minėtus pareiškėjo argumentus.

16. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad septynias dienas pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių Tl-K sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas nurodė, kad kita vertus, pareiškėjas neįrodė, jog dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis žymiai pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, psichologinių problemų ar kitų intensyvaus pobūdžio neigiamų išgyvenimų. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas bei naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjui priteistina adekvati suma neturtinei žalai atlyginti yra 70 Eur.

17. Teismas atmetė Lukiškių Tl-K prašymą priteisti 3,12 Eur už dokumentų rengimo išlaidas, pažymėdamas, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Teismas sprendė, kad minėti dokumentai buvo reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Lukiškių TI-K prašymo priteisti patirtas išlaidas netenkino.

III. 18. Pareiškėjas V. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ir prašo iš naujo išnagrinėti jo bylą bei priteisti jam 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo prašė priteisti bent 4 000 Eur, tačiau teismas neteisingai priteisė tik 70 Eur. Pareiškėjas sutiktų ir su 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimu. Pažymi, kad atsakovas pats pripažino savo kaltę dėl netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

21. Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, be to, pareiškėjas privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.

22. Atsakovas vertina, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kuris lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.“. Taigi apeliacinio skundo turinys apsprendžia bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas.

24. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad teismas neteisingai įvertino jam padarytos neturtinės žalos dydį, dėl ko nepagrįstai jo reikalavimą – priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos, tenkino tik iš dalies.

25. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės bei jų pagrindu pareiškėjo atžvilgiu konstatuotas pažeidimas nėra ginčijami.

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

27. Aptartas teisinis reguliavimas bei pareiškėjo apeliacinio skundo turinys lemia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje bus teikiami tik tie motyvai ir argumentai, kurie yra susiję su pareiškėjui priteistos neturtinės žalos dydžiu.

28. Aiškindama išvardytų nuostatų visumą, kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

29. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

30. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1601-556/2018), ir kt.)

31. Vieni iš svarbesnių veiksnių, vertinant asmeniui padarytos žalos dydį, yra laikas, kurį asmuo praleido sąlygomis, pažeidžiančiomis jo subjektinę teisę į privatumą bei šio pažeidimo mastas ir intensyvumas.

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2017 m. gegužės 9 d., t. y., daugiau nei šešis mėnesius. Tačiau bylos duomenimis konstatuota, kad pareiškėjas didžiąją minėto laiko buvo kalinamas kameroje vienas ir tik 7 dienas buvo pažeidžiamos jo teisės į ne mažesnį kaip 3,6 kv. m kameros plotą bei privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų ir argumentų pareiškėjas apeliaciniame skunde neteikia ir šių nustatytų aplinkybių apskritai neginčija. Be to, byloje nenustatyta, kad konstatuoto pažeidimo mastas ir intensyvumas buvo labai žymūs, pareiškėjui sukėlė konkrečių neigiamų padarinių ir pareiškėjas byloje neįrodė, jog dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, jam pablogėjo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, psichologinės problemos ar kiti intensyvaus pobūdžio neigiami išgyvenimai.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma (70 Eur) šiuo konkrečiu atveju laikytina visiškai adekvačiu, pagal formuojamą nacionalinę ir tarptautinę praktiką, faktines bylos aplinkybes teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančiu piniginiu atlygiu pareiškėjui už patirtą neturtinę žalą (t. y. pareiškėjui minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto neužtikrinimą, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą). Šiuo atveju pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl jam padarytos didesnio dydžio žalos, nėra grindžiami jokiais įrodymais ar argumentais, o šiuos teiginius paneigia aptartos faktinės aplinkybės, kurios yra susijusios su individualiomis pareiškėjo kalinimo sąlygomis.

34. Dėl išdėstytų priežasčių apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip teisėtas bei pagrįstas, paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys