eaae1878-9f1b-4f9e-b72b-e0b3efe3e7f7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-345-784/2013Proceso Nr. 1-18-01968-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1.; 1.2.4.6.8. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 18 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,kaltinamojo gynėjoms advokatei JÅ«ratei Kleinauskienei, advokatei Loretai Guižauskienei, nukentėjusiesiems R. R., J. T., E. R., R. T.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Aurimui KeidÅ«nui,Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Onai Žukauskienei, Tadui CijÅ«naičiui,vertėjai Ritai DaÅ¡kevičienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, Vilniaus statybininkų rengimo centro moksleivis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: Kaltinamasis A. M. vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų:jis, 2011 m. spalio 31 d. apie 20.00 val., vieÅ¡oje vietoje – prie prekybos centro „Rimi“, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus E. R. vienÄ smÅ«gį į galvÄ , jis (A.

M.) tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį deÅ¡inės rankos kumščiu pastarajam į veidÄ , o E. R. nukritus ant žemės, spyrė pastarajam ne mažiau 5 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tuo bendrais veiksmai padarydamas nukentėjusiajam E. R. muÅ¡tinę žaizdÄ su kraujosruva apatinės lÅ«pos kairės pusės gleivinėje su virÅ¡utinio 1-o kairio danties vainiko lūžiu, vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus R. T. vienÄ smÅ«gį į veidÄ , jis (A.

M.) tyčia iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų sudavė vienÄ smÅ«gį deÅ¡inės rankos kumščiu pastarajam į veidÄ , tuo bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam R. T. poodines kraujosruvas kairės akiduobės srityje ir kairio skruostikaulio akiduobinės dalies lūžį, vertinamÄ nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bet nesukeliant BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad kaltinime nurodyta dienÄ buvo kieme su draugais.

Pokalbio metu kažkas iÅ¡ jo draugų pasakė, kad keli jaunuoliai apmėtė pažįstamos merginos langus kiauÅ¡iniais. Jie sugalvojo surasti tuos vaikinus ir su jais pasikalbėti. Jiems suradus vaikinus ir su jais bekalbant viskas priėjo iki poros smÅ«gių. Jis pats vienÄ kartÄ kumščiu sudavė E. R., daugiau jo nemušė ir nespardė. PastarÄ jį gulintį spardė A. B. pravarde „(duomenys neskelbtini)“. R. T. jis taip pat nemušė, jį kaip ir A., mušė A. B.. Po E. R. suduoto smÅ«gio, jo ranka buvo iÅ¡sikruvinusi, po kurio laiko jam jÄ pradėjo skaudėti, nes patyrė rankos lūžį.

Ar nukentėjusieji buvo iÅ¡sikruvinę, jis nepastebėjo, kadangi buvo tamsu ir jis nieko nematė, be to po suduoto smÅ«gio E. R., jis daugiau nieko nesiaiÅ¡kino, tiesiog išėjo. Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. R. parodė, kad minėtÄ dienÄ buvo Helovynas. Jis su draugais nuėjo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, dalis nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“. Iki vėlyvo vakaro buvo dar daug laiko ir niekas neketino anksti grįžti namo. Prie jų priėjo grupė jaunuolių, pasakė, kad reikia nueiti paÅ¡nekėti už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“.

IÅ¡ tos grupės jaunuolių, jis pažino A. M. ir A.. Vieni iÅ¡ jo draugų nuėjo į prekybos centrÄ , o kiti liko su juo ir nuėjo už prekybos centro. Ten juos pradėjo klausinėti dėl kiauÅ¡inių, kÄ jie čia veikia, iÅ¡ kur yra. Po to, jis pajuto stiprų smÅ«gį iÅ¡ galo, dėl ko buvo praradęs sÄ monę. Atsipeikėjęs pajuto, kad jam yra iÅ¡muÅ¡tas dantis. Atsikėlęs ir sunkiai paeidamas priėjo iki prekybos centro, ten jo draugas pakvietė apsaugÄ , paprašė, kad jam leistų nueiti apsitvarkyti.

Apsitvarkius buvo iÅ¡kviestas taksi ir jis nuvežtas į (duomenys neskelbtini) klinikÄ . Ä®vykio metu su juo buvo jo draugai J. B., R. ir A.. Jį pasikalbėti pasikvietė ne kaltinamasis, o A., kurį visi vadina pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau kaltinamasis jį irgi ragino eiti pasikalbėti. Jiems nuėjus už prekybos centro, aplink juos buvo sudarytas didelis ratas. Su jais kalbėjosi A., kaltinamasis į pokalbį nesikiÅ¡o. Jis nežino ar kaltinamasis jį mušė, spardė, kadangi po patirto smÅ«gio buvo be sÄ monės. Apie tai kad jį mušė kaltinamasis sužinojo iÅ¡ R. bei kitų liudytojų parodymų.

Po įvykio, jis buvo susitikęs su A. M.. Pastarasis jo kaip ir atsipraÅ¡inėjo, siÅ«lė atlyginti dėl iÅ¡muÅ¡to danties. IÅ¡ liudytojų parodymų žino, kad jį mušė ne tik A. M., bet ir A..Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. R. parodė, kad įvykio dienÄ , jos sÅ«nus išėjo Å¡vęsti HelovynÄ su draugais. SÅ«nui grįžus į namus pamatė, kad jis buvo sumuÅ¡tas, praskelta lupa, kruvinas ir rankoje laikė iÅ¡muÅ¡tÄ dantį. Ji jam pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, nes tuo metu jai nerÅ«pėjo ieÅ¡koti kaltų.

SÅ«nus jai pasakė, kad jo draugo A. tėvas nuveÅ¡ jį į ligoninę. SÅ«nus jai pasakojo, kad pats nesuprato kas įvyko, kad prie jų priėjo grupė jaunuolių, norėjo pasikalbėti. Su tais jaunuoliais kalbėjo apie niekÄ , pokalbio metu gavo staigų smÅ«gį iÅ¡ nugaros, po kurio daugiau nieko nepamena. Taip pat nurodė, kad kelis iÅ¡ tos grupės vaikinų pažinojo iÅ¡ matymo. Ä®vykio metu, jos sÅ«nus buvo apsirengęs Å¡viesios spalvos striuke, kuri po jo sumuÅ¡imo buvo neÅ¡vari, ant jos matėsi žymės nuo batų.

SÅ«nus pasakė, kad juos sumuÅ¡usių vaikinų grupę sudarė daug žmonių, Å¡ioje grupėje buvo ir jo buvęs klasiokas. Jis įvardijo savo klasiokÄ , bet pats nežinojo nuo ko gavo primÄ smÅ«gį. Tačiau jo draugai pasakė, kad matė kaip kaltinamasis jos sÅ«nui sudavė pirmÄ smÅ«gį, kuomet jis kalbėjosi su A. B.. Po kurio laiko sÅ«nus jai minėjo, kad su juo kalbėjosi kaltinamasis, kuris pripažino sudavęs smÅ«gį, pastarasis pasiÅ«lė sumokėti už danties įstatymÄ .

Tačiau į jÄ kaip į nukentėjusio asmens mamÄ niekas nesikreipė, neatsiprašė, žalos, kuriÄ sudaro iÅ¡muÅ¡to danties gydymas niekas nesiÅ«lė padengti, todėl ji pasakė sÅ«nui, kad Å¡is raÅ¡ytų pareiÅ¡kimÄ , jog bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta visa tiesa ir kad jam pačiam nereiktų savarankiÅ¡kai ieÅ¡koti kaltų.Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. T. parodė, kad įvykio dienÄ jis kartu su E. R. ir kitais draugais vaikščiojo. Kai atėjo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, dalis draugų nuėjo į parduotuvę, kita dalis į picerijÄ .

Lauke liko tik jis, E., A. ir J.. Tuo metu prie jų priėjo grupė jaunuolių, kiek jų buvo tiksliai nepamena, bet daug. Toje grupėje buvęs A. jiems pasakė, kad reikia pakalbėti, nes kažkas atsitiko. Jiems nuėjus už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, A. jų paklausė, kÄ jie čia daro, kodėl randasi Å¡io rajono gale. Jie jiems atsakė, kad irgi yra iÅ¡ to paties (duomenys neskelbtini) rajono. Tuomet paklausė jų, ar tai jie kažkÄ padarė, ar kažkÄ metė. Tačiau jie atsakė, kad nieko nežino apie kÄ jie čia kalba.

Kadangi jie nieko nesakė, tylėjo, tai neva iÅ¡provokavo tÄ grupę jaunuolių juos sumuÅ¡ti. E. R. buvo suduotas smÅ«gis iÅ¡ nugaros į pakaušį, paskiau jam sudavė smÅ«gį ir iÅ¡ priekio. Jam pačiam norint pažiÅ«rėti į J., buvo suduotas smÅ«gis, po kurio sekė antras ir trečias smÅ«giai. Po patirtų trijų smÅ«gių, jis negalėjo jau stovėti, krito, nes pagalvojo, kad jei jis nenukris bus blogiau ir daugiau smÅ«gių. Kol jis gulėjo sÄ monės praradęs nebuvo, todėl matė kaip buvo spardomi jo draugai.

Matė, kaip kaltinamasis sudavė vienÄ smÅ«gį E. R., taip pat matė, kaip pastarasis porÄ kartų spyrė jau nugriuvusiam E.. Kaltinamasis jam taip pat sudavė vienÄ smÅ«gį, po to jam smÅ«giavo kažkas kitas. Kaltinamasis jam sudavė į kairę galvos pusę. Po kurio laiko, jį pakėlė A. su J., ir jie nuėjo namo. Kuomet jie ėjo, jo draugai jį nešė, o A. tėvas atvažiavo ir paėmė E.. Po Å¡io įvykio, jam labai skaudėjo galvÄ , nejautė visos kairės pusės, negalėjo judėti.

Šio įvykio metu jam buvo sulaužytas žandikaulis. Jam reikalinga žandikaulio korekcijos operacija, tačiau ji yra labai sudėtinga ir gali komplikuotis į sunkias pasekmes.Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. T. parodė, kad 2011 m. spalio 31 d. jos sūnus R. T. grįžo namo apie 9 val. vakaro. Jis iš karto nuėjo į kambarį. Kai ji pati nuėjo į sūnaus kambarį pamatė, kad jis buvo labai sumuštas. Viena jo akis buvo raudona, buvo visas ištinęs, matėsi mėlynės, blogai jautėsi.

Ji pradėjo aiÅ¡kintis kas jį sumušė. SÅ«nus jai papasakojo, kad su draugais – A., B., E., R. ir kitais klasiokais ėjo pasivaikščioti. Prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ priėjo nepažįstama grupė vaikinų, liepė nueiti už parduotuvės pasikalbėti, pasiaiÅ¡kinti ko čia vaikÅ¡to svetimame rajone. A. ir kiti nuėjo į prekybos centrÄ , tuo metu R., E., B. ir A. nuėjo už prekybos centro, kad pasikalbėtų su minėta kompanija.

Ä®vyko muÅ¡tynės. Jos sÅ«nus jai minėjo, kad juos sumuÅ¡usių vaikinų nepažinojo, o kaltinamÄ jį A. M. pažinojo tik E.. Å io įvykio metu jos sÅ«nui buvo sulaužytas žandikaulis kairės pusės. IÅ¡ karto gydytojai nebuvo nustatę lūžio nes, R. buvo laibai iÅ¡tynęs, todėl žandikaulis netaisyklingai suaugo. Po sumuÅ¡imo pablogėjo ir jos sÅ«naus regėjimas, todėl nuolatos tenka naudoti vaistus. Taip pat po patirtos traumos sÅ«nus greičiau pavargsta nei iki tol. IÅ¡ pradžių pareiÅ¡kimo raÅ¡yti neketino, galvojo susitarti gražiuoju, tačiau susitarti su kaltinamuoju nepavyko.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pats tyrimas dėl jos sūnaus ir E. sumušimo vyko keistai, jos sūnui buvo siūloma pakeisti parodymus.Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad jis kartu su vaikinais stovėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. R. ir dar kažkas iš vaikinų nuėjo į parduotuvę. Tuo metu prie jų priėję nepažįstami vaikinai, pasakė jiems eiti už kampo pašnekėti. Už kampo juos pakvietė eiti ne kaltinamasis, tačiau pastarasis dalyvavo šiame konflikte.

Jis pats nematė kas kÄ mušė ir kas kÄ darė, nes Å¡io įvykio metu jam taip pat buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ bei spyriai į nugarÄ . Kai jis jau atsikėlė, E. ir R. gulėjo.Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad jis 2011 m. spalio 31 d. apie 20.00 val. kartu su E., E., R., A., J., D. ir R. vaikščiojo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).

Vaikščiodami jie su niekuo nekonfliktavo. D. su R. nuėjo į picerijÄ , esančiÄ netoli prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, o jis su kitais draugais liko laukti prie picerijos. A. su E. nusprendė eiti į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti mineralinio vandens. Jie visi kartu nuėjo prie minėto prekybos centro ir stovėjo lauke tol, kol A. su E. nusipirko mineralinio vandens. Kai nusipirko atsigerti A. su E. išėjo iÅ¡ prekybos centro ir jie gėrė mineralinį vandenį stovėdami prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“.

D. su R. prie jų tuo metu nebuvo, jie buvo picerijoje. Kol jie gėrė mineralinį vandenį prie jų priėjo apie dvideÅ¡imt jaunuolių. Nė vieno iÅ¡ tų jaunuolių jis nepažinojo. Trys iÅ¡ vaikinų lietuvių kalba jiems pasakė, kad eitų už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pakalbėti, teigė, kad nebijotų, kad jie jų nemuÅ¡. A. su E. nuėjo į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Jį, J., E. ir R. nusivedė už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ kur neapÅ¡viesta.

Vaikinai jų paklausė kÄ jie daro jų rajone. E. jiems atsakė, kad jie čia gyvena. Tuomet kažkoks vaikinas užsimojo suduoti E. ranka. Kuria ranka E. užsimojo smogti vaikinas, jis jau neatsimena. Kaip buvo suduotas smÅ«gis E., jis nematė, nes kaip tik tuo pačiu metu jam vienas iÅ¡ vaikinų sudavė kumščiu į veidÄ . Jam pataikė į kairę pusę į smilkinį. Nuo patirto smÅ«gio jis nugriuvo ant žemės. Jis pajuto skausmÄ . Jį nugriuvusį dar spardė kojomis. Jį spardė, jam atrodo vienas vaikinas.

Jam spyrė ne mažiau penkių kartų į nugarÄ . Nuo spyrių jam skaudėjo nugarÄ . Kai jį gulintį ant žemės spardė jis nematė kas ir kaip mušė jo draugus. Kai jį vaikinas spardė, jis jam nieko nesakė. Už kÄ jį mušė, nesakė. VaikinÄ , kuris jį mušė, atpažinti negalėtų, nes tÄ vakarÄ jį matė pirmÄ kartÄ ir jo neįsidėmėjo, nes buvo labai iÅ¡sigandęs. Kai jį nustojo muÅ¡ti, visi vaikinai nuėjo. Jis tuomet atsikėlė nuo žemės ir matė, kad jo draugai – R. ir E., taip pat gulėjo ant žemės. J. stovėjo, nes jo niekas nemušė.

Jis priėjo prie E. ir palaikydamas jam už rankos – padėjo atsistoti nuo žemės. E. buvo kruvinas džemperio priekis. IÅ¡ pradžių E. nesuprato kas jam atsitiko, jis nieko nesakė kas jam sužalota. Atsistojęs jis nuėjo į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. R. jis taip pat padėjo atsikelti nuo žemės. Matė, kad R. buvo stipriai sumuÅ¡ta kairė akis, matėsi mėlynė po akimi. Atsikėlę visi nuo žemės, jis kartu su R. ir J. nuėjo namo. Eidami namo jie apie muÅ¡tynes nekalbėjo, tik klausė R. ar jam skauda.

R. jo prašė pažiÅ«rėti ar jo akis patinusi ir jis pažiÅ«rėjęs pamatė, kad R. kairioji akis buvo patinusi. Su R. jie yra kaimynai, jų namai yra Å¡alia vienas kito. Parėjęs namo jis apie atsitikusį įvykį tėvams nesakė, buvo iÅ¡sigandęs, todėl ir nepapasakojo. Nuo gauto smÅ«gio į veidÄ jam kraujosruvos nebuvo, tik nuo spyrių skaudėjo nugarÄ . Ä® medikus dėl patirtų sužalojimų jis nesikreipė. Kas mušė R. ir E. jis nematė. Ar juos mušė vienas vaikinas, ar keliese, jis nežino, nes kaip jau minėjo – nematė.

Dėl jam suduotų smÅ«gių jis patyrė fizinį skausmÄ , tačiau nukentėjusiu nesijaučia. Niekam pretenzijų dėl Å¡io įvykio neturi (t. 1, b. l. 63-65).Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti parodymai yra teisingi.Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja D. B. parodė, kad apie įvykusi įvykį sužinojo tik tuomet kai atėjo kvietimas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ . SÅ«nus jai pasakojo, kad jis buvo labai iÅ¡sigandęs, kad kažkam iÅ¡mušė dantį.

Po Å¡io įvykio, jai yra tekę bendrauti su nukentėjusiųjų mamomis. Ji pati nesiaiÅ¡kino, kas sumušė vaikus. Jos sprendimu sÅ«nus nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju.Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojos D. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. B. parodė, kad ji turi sÅ«nų A. B.. Apie tai, kad jos sÅ«nus A. B. buvo sumuÅ¡tas 2011 m. spalio 31 d. ji sužinojo iÅ¡ savo sÅ«naus tik tuomet, kai gavusi iÅ¡ policijos Å¡aukimÄ â€“ pradėjo jo klausinėti dėl ko galėtų bÅ«ti Å¡aukiami į policijÄ .

SÅ«nus jai pasakė, kad galėtų bÅ«ti Å¡aukiami į policijÄ dėl įvykio, kurio metu jo draugui E. buvo iÅ¡muÅ¡tas dantis. SÅ«nus buvo jai anksčiau užsiminęs, kad E. iÅ¡mušė dantį, tačiau ji sÅ«numi nepatikėjo, kad toks įvykis gali atsitikti su nepilnamečiais. Apie tai, kad sÅ«nui buvo suduoti smÅ«giai ji sužinojo tik policijoje jo apklausos metu. Dėl to, kad sÅ«nui buvo suduoti smÅ«giai pretenzijų niekam neturi, nukentėjusiÄ ja Å¡ioje situacijoje nesijaučia (t. 1, b. l. 66-67).Liudytoja D.

B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti parodymai yra teisingi.Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. B. parodė, kad 2011 m. spalio 31 d. apie 9 val. vakaro, prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, prie jo ir jo draugų priėjo vaikinai ir pasakė jiems eiti pasikalbėti už parduotuvės. Tuo metu buvo gan tamsoka. Vaikinai pradėjo su jais kalbėti, klausti jų kÄ jie čia daro. Lyg ir viskas buvo gerai, tačiau netrukus E. buvo suduotas smÅ«gis, po to antras smÅ«gis.

Å io įvykio metu E. buvo iÅ¡muÅ¡tas dantis. Du-tris smÅ«gius gavo ir R., jis gulėjo ant žolės. Po to vaikinai greitai pasiÅ¡alino. Jo paties niekas nelietė. Minėti vaikinai neminėjo dėl ko buvo sumuÅ¡ti jo draugai. Kiek jis pamena, tai su jais buvo nuėję pakalbėti trys, gal keturi vaikinai. Pats kaltinamasis nesiÅ«lė eiti pasikalbėti, tai pasiÅ«lė kitas vaikinas. Jis matė tik smÅ«gių sudavimÄ , tačiau nematė kas tuos smÅ«gius jo draugams sudavė.Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo J.

B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. B. parodė, kad jis 2011 m. spalio mėnesio pabaigoje, prieš Vėlines apie 20.00 val. jis susitiko su R. T., A., jo pavardės nežino, su E., jo pavardės taip pat jis nežino, su A. P., su E. ir R., kurių pavardžių jis taip pat nežino. Jie susitiko (duomenys neskelbtini), prie A. P. namų. Jie nuėjo prie A. P. panelės namo ir norėjo apmėtyti jos langus kiaušiniais. Kokiu adresu gyvena A. P. panelė jis nežino.

Jie nuėjo į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kur A. nupirko kiauÅ¡inių. Jis nupirko vienÄ dėžutę kiauÅ¡inių. Po to jie visi kartu nuėjo prie A. P. merginos namų. Ji gyvena, jei neklysta penkių aukÅ¡tų name, pirmajame aukÅ¡te. Jie visi paėmė po kiauÅ¡inį ir metė į langus. Nori pasakyti, kad jis buvo paėmęs kiauÅ¡inį, tačiau mesti nespėjo, jo draugai greitai sumėtė kiauÅ¡inius į langÄ ir pabėgo, o jis pabėgo su jais. Kažkurie iÅ¡ jo draugų pataikė į langÄ , tačiau kurie, nematė.

Kai jie mėtė kiauÅ¡inius į langÄ , niekas nematė. Jie po to nuėjo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Einant link „(duomenys neskelbtini)“, R. nuėjo į picerijÄ , o jie likusieji nuėjo link minėto prekybos centro. Jiems stovint prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ prie jų atėjo jaunuolių grupė. Kiek jų buvo, nematė, bet iÅ¡ tos grupės prie jų priėjo trise. Priėję jie jiems pasiÅ«lė eiti už parduotuvės pakalbėti. Apie kÄ jie norėjo pasikalbėti, jiems nesakė.

A. su E. nuėjo į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, o jie, t. y. jis, R., E. ir A. nuėjo už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Už minėto prekybos centro buvo tamsu. Ta vieta buvo neapÅ¡viesta. Už minėto prekybos centro vaikinai pradėjo jų klausinėti kam jie apmėtė kiauÅ¡iniais langÄ . Jis nieko nesakė, tylėjo. KÄ atsakė jo draugai, neatsimena. Tuomet, staiga vienas iÅ¡ vaikinų sudavė E. į veidÄ . Sudavė ranka. Kuria ranka, nematė. Jei neklysta, tai nuo smÅ«gio E. nugriuvo ant žemės. Kiek jis matė, tai E. daugiau smÅ«gių suduota nebuvo.

Jam atrodo, kad po to, kai sudavė E., tas pats vaikinas sudavė ranka R. į veidÄ . R. po smÅ«gio taip pat nugriuvo ant žemės. Kiek jis matė, tai daugiau smÅ«gių R. suduota nebuvo. Ar A. mušė, negali pasakyti, neprisimena. Jam niekas jokio smÅ«gio nesudavė. Jam negrasino, jis tiesiog stovėjo ir žiÅ«rėjo. Nori pasakyt, kad už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ buvo labai tamsu, todėl jis tiksliai nematė kaip buvo muÅ¡ami jo draugai. Taip pat negali tiksliai nurodyti kiek smÅ«gių buvo jiems suduota.

Negali nurodyti ar juos mušė vienas ir tas pats asmuo, ar keletas iÅ¡ jų. Dėl Å¡io įvykio jis labai iÅ¡sigando, patyrė Å¡okÄ , todėl ne viskÄ gerai įsidėmėjo. Kai vaikinai sudavė smÅ«gius jo draugams, jie tiesiog nuėjo. Jo draugai tuo metu stovėjo, iÅ¡skyrus R.. R. gulėjo, jį paliko gulintį. Jis jam padėjo atsikelti. R. buvo sÄ moningas. Jis sakė, kad jam sudavė į akį, kad jam skauda akį. E. buvo iÅ¡sigandęs ir pasimetęs. Apie tai, kad jam buvo iÅ¡muÅ¡tas dantis, jis jam pasakė tik kitÄ dienÄ po įvykio.

Ä®vykio dienÄ jis buvo Å¡oke, jis nieko nesakė, visÄ laikÄ tylėjo. Kai jo draugus mušę vaikinai nuėjo, jie visi iÅ¡siskirstė. Jis nuėjo su R. ir A. namo, o kur nuėjo E. jis nežino. Kad A. bÅ«tų buvę suduoti kokie nors smÅ«giai, jis pats nieko nesakė. Jis palydėjo R. ir A. iki namų, o po to pats nuėjo namo ir viskÄ papasakojo mamai. Vaikinų, kurie mušė jo draugus jis nepažįsta, juos tÄ vakarÄ matė pirmÄ kartÄ , atpažinti jų negalėtų, nes veidų neįsidėmėjo.

Nori pasakyti, kad nukentėjusiu Å¡ioje situacijoje jis nesijaučia (t. 1, b. l. 68-69).Apklausta teisiamajame posėdyje liudytojas A. P. parodė, kad jis su draugais vaikščiojo po rajonÄ . Jiems nuėjus prie „(duomenis neskelbtini)“ parduotuvės prie jų priėjo grupė jaunuolių. Vaikinai jiems pasiÅ«lė nueiti pasikalbėti už prekybos centro. Jie atsisakė, tačiau kažkaip įvyko, kad jis liko su keliais draugais prie prekybos centro, o keli jo draugai nuėjo su ta jaunuolių grupe.

Jis su draugais nuėjo į prekybos centrÄ paskambinti tėvams. Po kurio laiko atėjo E., jam buvo iÅ¡muÅ¡tas dantis, jis buvo visas kraujuotas. Atėjus tėvams daugiau nieko jie nerado, todėl nuėjo namo. IÅ¡ kalbų girdėjo, kad ir R. gavo kelis smÅ«gius. Jis pats kaltinamojo nematė, nes prie jų priėjusių vaikinų buvo labai daug. Jų buvo gal kokie 10-15 žmonių, bet tikrai ne 3-4, ir merginos. IÅ¡ tos grupės vaikinų pamena vienÄ veidÄ , kuris Å¡ioje byloje yra pakviestas kaip liudytojas.Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo A.

P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad 2011 m. spalio 31 d. apie 20.00 val. jis kartu su klasiokais R. T., J. B. ir kiemo draugais E. R., E. V., R. Z. ir A. B., ėjo į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Ėjo Å¡aligatviu (duomenys neskelbtini) gatve. Jie stovėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir gėrė mineralinį vandenį, kai prie jų priėjo bÅ«rys jaunuolių. Jų galimai buvo virÅ¡ dvideÅ¡imties.

Vienas iÅ¡ minėto bÅ«rio vaikinų pasakė jiems, kad eitų su jais pakalbėti. Jaunuoliai buvo neblaivÅ«s, be to sakė, kad jei neis su jais pakalbėti, o pabėgs – juos sumuÅ¡. Apie kÄ jie norėjo su jais pakalbėti jis nežino, nes tų jaunuolių jis nepažinojo, niekados anksčiau jų nebuvo matęs. Jis nujausdamas kažkÄ negero kartu su E. ir R., su vaikinais nėjo. Jie visi trise nuėjo į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ vidų, o jo draugai A. B., J. B., E. R. ir R.

T. nuėjo su minėtais vaikinais. Juos nusivedė už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Maždaug po 5 minučių į prekybos centrÄ Ä¯bėgo jo draugas E. R.. Jo veidas buvo kruvinas. Jam bėgo kraujas iÅ¡ burnos. Jis delne laikė iÅ¡muÅ¡tÄ dantį. Jis matė, kad E. buvo iÅ¡muÅ¡tas priekinis virÅ¡utinis dantis. E. R. jam pasakė, kad jį už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ sumušė jam iÅ¡ matymo pažįstamas vaikinas. Jis sakė, kad jam sudavė vienÄ stiprų smÅ«gį į galvÄ , į pakaušį, po kurio jis nieko neatsimena.

E. sakė, kad jį mušė vienas vaikinas. E. neminėjo, kiek tiksliai jam smÅ«gių buvo suduota, taip pat neminėjo ar jį spardė kojomis. Už kÄ buvo sumuÅ¡tas E. R., jis nežino. E. minėjo, kad R. taip pat mušė, tačiau keliese jį mušė, nesakė. Kiek ir į kurias kÅ«no vietas buvo suduoti smÅ«giai R. – E. nesakė. Pamatęs sumuÅ¡tÄ E. R. jis paskambino savo tėčiui ir paprašė, kad jis atvažiuotų, paprašė pagalbos, nes jo draugas buvo sumuÅ¡tas, o ir jis pats negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ parduotuvės, nes bÅ«tų ir jį sumušę.

Maždaug po 5 minučių atvažiavo jo tėtis. Vaikinai, kurie mušė jo draugus jau buvo pasišalinę. Jo tėtis nuvežė E. į ligoninę. Kai jau ėjo iš prekybos centro namo, buvo sutikęs A.. Jis sakė, kad jį prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ mušė vienas vaikinas, tačiau ne tas pats, kuris sumušė E.. A. sakė, kad jį spardė kojomis. Ar A. sakė, kad jį mušė kumščiais, jis neprisimena. J. niekas nemušė. Jam grįžus namo, vakare, paskambino R. mama ir paklausė ar jie nevartojo alkoholio, nes R. namuose buvo bloga, jis vėmė.

Atsakė, kad jie alkoholio nevartojo. KitÄ dienÄ po Å¡io įvykio, jis susitiko su R. ir jis jam pasakė, kad prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ jam vaikinas sudavė kumščiu į veidÄ . Po Å¡io smÅ«gio R. nukrito ant žemės. Kiek smÅ«gių iÅ¡ viso buvo suduota R., jis nesakė, jis minėjo tik vienÄ suduotÄ smÅ«gį į veidÄ . Jis sakė, kad jam atrodė, kad suduotas smÅ«gis į veidÄ buvo su kažkokiu metaliniu daiktu. R. smÅ«gį į veidÄ sudavė tas pats vaikinas, kuris mušė E..

Kadangi jis pats Å¡ių muÅ¡tynių nematė, todėl gali papasakoti tik tai, kÄ jam sakė jo draugai. Dėl ko buvo sumuÅ¡ti jo draugai, jis nežino. Kiek jam yra žinoma, tai jokio konflikto tarp jo draugų ir minėtų vaikinų nebuvo įvykę. Vaikinai buvo girti, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Mano, kad jie prisikabino prie jų be jokios priežasties (t. 1, b. l. 70-71).Liudytojas A. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti parodymai yra teisingi.Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R.

Z. parodė, kad gerai įvykio jau nebepamena, nes viskas įvyko jau senai. Pamena, kad įvykio metu jis su Adrianu buvo parduotuvėje ir skambino tėvui. Žino, kad buvo sumuštas E. ir R., tačiau kas tai padarė nežino.Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo R. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. Z. parodė, kad 2011 m. spalio 31 d. apie 20.00 val. jis kartu su draugais A., E., A., R. ir dar keletu vaikinų, kurių jis nepažįsta, vaikščiojo Karoliniškėse.

Jiems visiems stovint prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kurio adreso jis nežino, prie jų priėjo apie 20 jam nepažįstamų vaikinų. Tų vaikinų jis niekur anksčiau nebuvo matęs. Vienas iš vaikinų, kurie priėjo prie jų rusų kalba pasakė, kad eitų už parduotuvės pasikalbėti, o jei kas nors neis – primuš. Jis tuomet kartu su E. ir A. nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Jie buvo labai išsigandę, todėl nuėję parduotuvės prekybos salę tenai buvo.

Kai jie ėjo į prekybos centrÄ tas pats vaikinas rusų kalba sakė, kad kur jie eina, kad kai juos suras, sumuÅ¡. Kiti lauke stovėję vaikino draugai juokėsi. Parduotuvėje jie prabuvo apie deÅ¡imt minučių, tuomet į parduotuvę atėjo A. draugas, kurio jis nepažinojo. Jo lÅ«pos buvo kruvinos. Jis rankoje parodė jiems iÅ¡muÅ¡tÄ dantį, taip pat sakė, kad nieko nepamena. Jis vaikinÄ , kuriam buvo iÅ¡muÅ¡tas dantis, nuvedė prie mėsos skyriuje dirbusios darbuotojos ir pasakė, kad vaikinui reikia nusiprausti veidÄ .

Darbuotoja leido nusiprausti veidÄ . Po to jis paskambino tėčiui ir pasakė, kad jis atvažiuotų į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kad reikia paglabos. Jis trumpai paprašė tėčio, kad atvažiuotų. Kas atsitiko neaiÅ¡kino, nes buvo labai iÅ¡sigandęs. Kai atvažiavo tėtis, tuomet kartu su juo iÅ¡ prekybos centro išėjo. Lauke vaikinų kurie sumušė A. draugÄ jau nebuvo. Dėl Å¡io įvykio jis jaučiasi nukentėjęs, nes labai iÅ¡sigando, patyrė moralinę žalÄ .

Civilinio ieÅ¡kinio dėl moralinės žalos nereikÅ¡ (t. 1, b. l. 72).Liudytojas R. Z. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti parodymai yra teisingi.Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas E. V. parodė, kad jis su draugais Å¡ventė HelovynÄ , nusprendė papokÅ¡tauti ir apmėtė kiauÅ¡iniais langus. Dalis vaikinų išėjo namo, kita dalis nuėjo prie parduotuvės nusipirkti atsigerti. Keli draugai nuėjo nusipirkti picos. Tuo metu prie jų priėjo grupė jaunuolių.

Jų buvo apie 20-25, gal mažiau. Jie jiems pasakė, kad reikia pasikalbėti už parduotuvės. Jiems paklausus kodėl to padaryti negalima prie parduotuvės kur stovi, pastarieji pasakė, kad jie vis tiek eitų ir kad jų niekas nemuš. Jis su keliais draugais suprato, kad geruoju tai gali nesibaigti, todėl pasakė, kad niekur neis ir nuėjo į parduotuvę. Po penkių minučių į parduotuvę atėjo E. su išmuštu dantimi. Jis jiems pasakė, kad neatsimena, kaip viskas įvyko. Tuomet jie išėjo ieškoti kitų draugų.

Nori parodyti, kad tarp prie jų priėjusių vaikinų buvo ir kaltinamasis A. M..Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo E. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. V. parodė, kad 2011 m. spalio 31 d., vakare, apie 20.00 val. jis kartu su draugais R. J., D. M., E. R., R. T., A. P., R. Z. ir A., kurio pavardės nežino, buvo išėję pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini). Jie ėjo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra netoli „(duomenys neskelbtini)“.

Ėjo per kiemus. Matė, kad viename iÅ¡ gyvenamųjų namų kiemų stovėjo grupė jaunuolių. Jie norėdami iÅ¡vengti konflikto, iÅ¡ to kiemo išėjo. Jie kieme, kur buvo nepažįstamų jaunuolių grupė, tiesiog stovėjo ir kalbėjo. Jie prie jaunuolių grupės nesikabinėjo. Po to kai jie iÅ¡ minėto kiemo išėjo, R. J. ir D. M. palydėjo į picerijÄ . Jei neklysta, tai A. P., R. Z. ir galimai E. R. nuėjo į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ nusipirki atsigerti, o jis kartu su A. ir R.

T. liko stovėti prie parduotuvės kampo. Matė, kad link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ėjo grupė jaunuolių. Jų buvo apie 20 žmonių. IÅ¡ pradžių pagalvojo, kad jie eina į prekybos centrÄ , tačiau kai pamatė, kad jie pradėjo eiti link jų, pasuko arčiau prie įėjimo į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Jaunuoliai priėję prie jų pasakė, kad reikia pasikalbėti. Kalbėjo vienas vaikinas, kalbėjo lietuvių kalba. Jaunuolių grupėje buvo ir merginų.

Tuo metu iÅ¡ parduotuvės išėjo jo draugai, kurie buvo nuėję nusipirkti atsigerti. Jaunuoliai pradėjo sakyti, kad eitų pasikalbėti už parduotuvės kampo, teigė, kad jų nemuÅ¡, kad nori tik pasikalbėti. Apie kÄ jie norėjo kalbėtis su jais, nesakė. Jis suprato, kad bus muÅ¡tynės, todėl pradėjo eiti link įėjimo į parduotuvę. Matė, kad grupė jaunuolių apsupo R. T. ir A. ir kartu su jais pradėjo trauktis už parduotuvės kampo. E. R. taip pat nuėjo už parduotuvės kampo.

Jis, kartu A. P. ir R. Z. nuėjo į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Jam bÅ«nant parduotuvėje, į parduotuvę artėjo E. R.. Matė, kad E. R. buvo iÅ¡tinusios lÅ«pos. Veidas buvo kruvinas. E. R. jam parodė rankoje dantį. E. R. buvo apsvaigęs, jam buvo Å¡okas. Jie bijojo iÅ¡eiti į laukÄ , kad nebÅ«tų sumuÅ¡ti. R. Z. ir A. P. paskambino savo tėvams ir jie atėjo jų pasiimti iÅ¡ minėto prekybos centro ir palydėti į namus, nes vieni bijojo eiti, kad nebÅ«tų sumuÅ¡ti.

Kai atvažiavo minėtų draugų tėvai, jaunuolių, kurie sumušė E. R. nebuvo. E. R. sakė, kad jam sudavė iÅ¡ galo į pakaušį, po ko jis nukrito ant žemės. Taip pat pasakojo, kad jį gulintį ant žemės spardė kojomis, tačiau keliese jį spardė, nenurodė. R. T. ir A. minėtÄ dienÄ nematė. Jie nuėjo į namus. Žino, kad R. T. ir A. taip pat buvo sumuÅ¡ti. Taip pat žino, kad R. T. buvo sumuÅ¡ta akis. Ar R. T. buvo dar kur nors sužalotas, nežino. Keliese mušė R.

T. jis nežino. A. jam pasakojo, kad jį taip pat mušė, jis buvo nukritęs ant žemės, jį spardė kojomis. Kaip jam minėjo A. jis nematė ar jį spardė vienas vaikinas ar dviese. Nori pasakyti, kad jis pažino vienÄ vaikinÄ , kuris buvo tarp jaunuolių, tai buvo A. M.. Jis buvęs jo klasiokas. Jis žino, kad A. mušė E.. Taip pat žino, kad buvo dar vienas vaikinas pravarde „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jo kitų duomenų jis nežino. Apie kitus vaikinus, kurie sumušė jo draugus jis jokių duomenų nežino (t. 1, b. l. 74-75).Liudytojas E. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti parodymai yra teisingi.Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas E. J. parodė, kad minėto įvykio metu matė kaip kaltinamasis užėjęs už nugaros sudavė E., taip pat matė, kaip kaltinamasis sudavė ir R..

A. su jais tik kalbėjosi, jų atžvilgių jokių veiksmų nedarė.Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo E. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. J. parodė, kad 2011 m. per HelovynÄ , nežino kokia tai diena, vakare, apie 20.00 val. jis susitiko su R. T., A. B., A. P., J. B.. Nori patikslinti, kad kai jie susitiko buvo dar keletas vaikinų, tačiau jis juos pažįsta tik iÅ¡ matymo.

Gali dar nurodyti, kad buvo E., tačiau jo pavardės nežino. Jie susitiko prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, KaroliniÅ¡kių mikrorajone. Ėjo į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, po to ėjo Å¡iek tiek pasivaikščioti. A. P. sugalvojo mėtyti kiauÅ¡inius į A. pažįstamos langus. A. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ nupirko kiauÅ¡inių, tačiau kiek dėžučių kiauÅ¡inių jis nupirko – vienÄ ar dvi – jis neįsidėmėjo.

Jie tuomet nuėjo netoli J. P. gimnazijos, adreso negali nurodyti, kur A. parodė gyvenamojo namo langus, į kuriuos reikėjo mėtyti kiauÅ¡inius. Kodėl reikėjo apmėtyti langus kiauÅ¡iniais, jis nežino. Jis pats kiauÅ¡inių į langus nemėtė, tik žiÅ«rėjo. Kas mėtė kiauÅ¡inius – nežino, konkrečių asmenų nurodyti negali. Apmėtę langus kiauÅ¡iniais, jie nuėjo į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, esantį prie „(duomenys neskelbtini)“. A. ir E., kurio pavardės jis nežino buvo nuėję į parduotuvę o jis kartu su A., R., J., E. liko laukti.

Ar dar buvo tuo metu su jais kitų vaikinų jis neatsimena. Jiems stovint prie minėto prekybos centro prie jų priėjo keletas vaikinų. Tarp jų buvo A., jo pavardės nežino, taip pat buvo A. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Kas dar buvo neįsidėmėjo. Priėję minėti vaikinai norėjo išsiaiškinti, kodėl buvo mėtomi kiaušiniai į langus. Jie pasiūlė eiti pasikalbėti už parduotuvės šono. Už parduotuvės šono nuėjo E., J., R. ir A.. A. ir E. nubėgo pasislėpti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“.

Jis tuomet nuėjo namo, nes jo mama kvietė jį pavalgyti. Jis gyvena netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, todėl greitai parėjo namo, pavalgė ir vėl grįžo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Jis užtruko apie 10 minučių. Kai ėjo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, buvo apie 20 m atstumu nuo minėtos vietos, matė, kaip A. kalbėjo su E.. Jiems kalbant, A. sudavė E.. Matė, kad sudavė ranka į veidÄ . Kuria ranka sudavė – nematė, nes buvo toli nuo minėtos vietos.

Nuo suduoto smÅ«gio E. nugriuvo ant žemės. Jam atrodo, kad nugriuvusio E. niekas nespardė. Po to A. priėjęs prie R. trenkė jam vienÄ smÅ«gį ranka į veidÄ . Kuria ranka sudavė R., jis nematė. Nuo smÅ«gio R. nugriuvo ant žemės. Jis nematė, kad kas nors bÅ«tų spardę R.. Tuomet visi nuėjo nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, ten liko E., J., R. ir A.. Matė, kad ant žemės liko gulėti E. ir R.. Kad dar kas nors bÅ«tų nugriuvę ant žemės, jis nematė.

Jis jiems padėti nebuvo nuėjęs, nes bijojo, kad pats nebÅ«tų sumuÅ¡tas. Jis apsisuko ir nuėjo namo. Jis matė, kad R. pats atsistojo nuo žemės, o kas padėjo E. atsistoti, nematė, nes buvo tamsu. Jis neatsimena, ar jo draugus minėto įvykio metu kas nors spardė ar ne. Jis nematė ar kas nors mušė A. su J.. Nori pasakyti, kad toje vietoje kur jo draugai buvo sumuÅ¡ti, buvo tamsu ir ne viskas gerai matėsi. Jis tiksliai matė, kad E. ir R. buvo suduota po vienÄ smÅ«gį į veidus, daugiau smÅ«gių suduodant jo draugams arba nematė, arba jų neįsidėmėjo, nes kaip jau sakė toje vietoje buvo tamsu ir ne viskÄ gerai galėjo matyti.

KitÄ dienÄ jis buvo susitikęs su E., R., A. ir J.. Jis matė, kad R. buvo sužeista akis, o pas E. iÅ¡muÅ¡tas vienas priekinis dantis. Pas A. ir J. jokių sužalojimų nematė. Po Å¡io įvykio nei A., nei A. sutikęs nebuvo (t.1, b. l. 76-78).Liudytojas E. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti parodymai yra teisingi.Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad su draugais buvo susirinkę kieme. Kažkas pasakė, kad apmėtė langus kiauÅ¡iniais.

Nutarė paieÅ¡koti tų vaikinų ir su jais pasikalbėti. Jų buvo apie 7-8 žmones. Priėjus prie parduotuvės sutiko 4 vaikinus. Jis jiems pasiÅ«lė nueiti už parduotuvės ir pasikalbėti. Nuėjus už parduotuvės, jis vaikinams uždavė keletÄ klausimų, griežtai jų paklausė, tuomet jiems bekalbant staigiai iÅ¡Å¡oko A. M. ir trenkė pirmiems dviems vaikinams. Jis pats net nespėjo susivokti, viskas įvyko labai greitai. Tiek E. R., tiek R. T. buvo muÅ¡ami kaltinamojo. Ar kiti vaikinai iÅ¡ jo grupės mušė nukentėjusiuosius, jis nematė, nes po kaltinamojo suduotų smÅ«gių jis pabėgo.

Pats jis nieko nemušė, tik kalbėjosi su nukentėjusiais. Su kaltinamuoju jis yra pažįstamas, matosi kieme, po įvykio bendrauja rečiau, jokių piktumų su juo neturi.Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Ikiteisminio tyrimo metu BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad 2011 m. spalio 31 d. pavakarį jis susitiko su draugais krepšinio aikštelėje, esančioje tarp (duomenys neskelbtini).

Minėtoje krepšinio aikštelėje jų susirinko daug, galimai apie 15-20 žmonių. Jie stovėjo ir kalbėjo. Pro juos praėjo apie 15-20 vaikinų. Minėti vaikinai nuėjo link (duomenys neskelbtini). Maždaug po to, kai vaikinai praėjo pro juos, po 5 minučių, prie jų pribėgo nepažįstamas apie 12 metų amžiaus berniukas ir pasakė, kad būrys vaikų apmėtė (duomenys neskelbtini) namo vieno buto langus. Berniukas pasakė, kad apmėtę langus visi jaunuoliai nuėjo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini).

Jų, tuomet apie 7 žmones, nuėjo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Jis atsimena, kad link minėto prekybos centro ėjo jis, A. M., L. G., E. P., D. A.. Taip pat ėjo E., A.. Jų pavardžių jis nežino. Jie visi nuėjo prie minėto prekybos centro. Ten buvo keletas jam nepažįstamų vaikinų. Jie priėję prie vaikinų pasakė, kad reikia išsiaiškinti kodėl jie apmėtė langus ir, kad eitų už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“.

Jei neklysta, su jais už prekybos centro nuėjo keturi jam nepažįstami vaikinai. Nuėjus už prekybos centro, jis pradėjo su minėtais vaikinais kalbėti, aiÅ¡kintis, kodėl jie apmėtė langus kiauÅ¡iniais. IÅ¡ pat pradžių vaikinai nieko nesakė, po to vienas iÅ¡ vaikinų atsakė, kad „šiaip sau“. Tada pribėgo A. M. ir trenkė jam deÅ¡inės rankos kumÅ¡iu vienÄ smÅ«gį į veidÄ . Nuo smÅ«gio vaikinas nugriuvo. Nugriuvusiam vaikinui A. dar spyrė koja. Jis matė, kad spyrė vienÄ kartÄ gulinčiam vaikinui į Å¡onÄ .

Ar A. M. dar spyrė minėtam vaikinui, jis nematė. Vaikinas, kuriam A. M. sudavė, stovėjo pirmas jam iÅ¡ kairės pusės. Jis nematė, kad dar kas nors iÅ¡ su juo buvusių draugų bÅ«tų mušę minėtÄ vaikinÄ . Po to matė, kaip A. M. priėjęs prie kito vaikino, trenkė jam deÅ¡inės rankos kumÅ¡iu į veidÄ . Matė, kad nuo smÅ«gio vaikinas palenkė veidÄ Ä¯ priekį ir susiėmė už akies. Už kurios akies vaikinas susiėmė – jis neįsidėmėjo. Jis neįsidėmėjo, ar Å¡is vaikinas buvo nugriuvęs ant žemės, ar ne.

Viskas vyko labai greitai. Kiek jis matė, tai daugiau šio vaikino niekas iš jo draugų nemušė. Jis matė, kad A. M. smūgiavo trečiam vaikinui, tačiau ar pataikė, ar nepataikė – nematė. Matė, kad trečiasis vaikinas nei susilenkė, nei už kur nors susiėmė, todėl mano, kad A. M. arba nepataikė, arba smūgis buvo nestiprus. Kiek jis matė, tai trečio vaikino daugiau niekas iš jo draugų nemušė. Jam atrodo, kad trečiasis vaikinas nugriuvęs nebuvo. Tuomet jis ketvirtam vaikinui pasakė, kad jis bėgtų.

Vaikinas pabėgo. Tuomet jis su savo draugais pabėgo. A. M. taip pat pabėgo. Kiek jis atsimena, tai kai jie pabėgo, tik vienas vaikinas liko gulėti ant žemės. Jis pats nei vieno iÅ¡ vaikinų nemušė, nesudavė nei vieno smÅ«gio ir nei vieno iÅ¡ vaikinų nespardė. Kaip jau minėjo, matė, kad vaikinus mušė tik A. M., kad kas nors dar juos mušė – nematė. Jis matė, kad po dienos, ar po dviejų, praėjus po Å¡io įvykio, pas A. M. buvo gipsas ant deÅ¡inės rankos. A. M. sakė, kad suduodamas vaikinams smÅ«gius jis susilaužė pirÅ¡tÄ .

Kai A. M. sudavė smūgius vaikinams, jis ant rankos neturėjo nieko užsidėjęs, jis sudavė smūgius kumščiu. Kodėl A. M. sumušė vaikinus, jis nežino. Jie vaikinų mušti neplanavo, tiesiog norėjo su jais pasikalbėti, išsiaiškinti, kodėl jie apmėtė langus, norėjo pasakyti, kad taip negalima elgtis. O A. M. tiesiog be priežasties, staiga prišokęs jam iš kairės pusės prie vaikinų, jiems sudavė aukščiau jo išvardintus smūgius (t. 1, b. l. 87-89).Liudytojas A.

B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti parodymai yra teisingi.Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. A. parodė, kad 2011 m. spalio 31 d., jis su draugu nuėjo į parduotuvę. Jam išėjus iÅ¡ parduotuvės su E. pamatė L. G.. Jo paklausė, kur yra visi jų draugai. Jis pasakė, kad jie nuėjo už „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Nuėjus už parduotuvės matė, kad stovėjo daug žmonių ir kažkÄ aiÅ¡kinosi. Taip pat girdėjo kaip A. pravarde „(duomenys neskelbtini)“ rėkė.

Viskas prasidėjo labai greitai, matė kaip A. M. kažkam trenkė į veidÄ . Ar kaltinamasis mušė ir kitus vaikinus, nepamena.Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo D. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. A. parodė, kad jis 2011 m. spalio 31 d., apie 17.00 val. ar 18.00 val. susitiko su savo draugais E. P., A. B., A., L. G. bei dar keliais vaikinais, kurių neatsimena, prie (duomenys neskelbtini), esančios krepÅ¡inio aikÅ¡telės. A.

B. pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“. Po to jie nuėjo į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nusipirkti atsigerti. Jis su E. P. nuėjo į minėtÄ prekybos centrÄ , o kai iÅ¡ jo išėjo, tai pamatė, kad prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo ne visi jo draugai. L. pasakė, kad kiti jo draugai nuėjo už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Jis su E. taip pat nuėjo už prekybos centro, kur pamatė, kad A. B. kalbėjosi su jam nepažįstamu vaikinu.

Girdėjo, kad A. kalbėjo garsiai apie tai, kad buvo kiauÅ¡iniais apmėtytas merginos vardu E., kurios pavardės jis neprisimena, buto langas. Jis nepažįsta vaikino, su kuriuo kalbėjosi A.. Jei neklysta, tai už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ viso buvo trys ar keturi jam nepažįstami vaikinai. A. kalbėjosi tik su vienu iÅ¡ jų. Jis neatsimena, ar A. vaikinas kÄ nors atsakinėjo ar ne. Jiems kalbantis, prie vaikino, su kuriuo kalbėjosi A. priėjo A. ir trenkė deÅ¡inės rankos kumščiu jam į veidÄ .

Už kÄ A. trenkė minėtam vaikinui, jis nežino, mano, kad už tai, kad apmėtė langus. Ar nuo smÅ«gio vaikinas buvo nugriuvęs ant žemės, jis neatsimena. Daugiau Å¡iam vaikinui nematė, kad bÅ«tų suduoti kokie nors smÅ«giai. Tuomet priėjęs A. prie kito iÅ¡ jam nepažįstamų vaikinų sudavė deÅ¡inės rankos kumščiu į veidÄ . Matė, kad sudavė vienÄ kartÄ . Taip pat matė, kad A. dar spyrė vienam vaikinui, kuris buvo nugriuvęs ant žemės, koja. Spyrė į galvÄ .

Kad A. dar kam nors bÅ«tų sudavęs smÅ«gių, jis nematė. Kas dar iÅ¡ jų kompanijos mušė vaikinus, jis nematė. Gali paminėti tai, kad buvo tamsu ir jis ne viskÄ matė. Jis tikrai nei vienam iÅ¡ vaikinų nesudavė jokio smÅ«gio. E. taip pat su juo stovėjo ir žiÅ«rėjo kas vyksta. Kas dar tuo metu buvo už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jis neatsimena, nurodyti negali. Jis nematė, kad A. bÅ«tų kam nors sudavęs smÅ«gius. Jis nestebėjo kÄ veikia A., nes stebėjo A. (t. 1, b. l. 79-80).Liudytojas D.

A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi.Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas E. P. parodė, kad jam su D. A. išėjus iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sutiko L. G.. Jie jo paklausė kur visi randasi. Pastarasis jiems atsakė, kad už „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Kol jie ėjo už parduotuvės, girdėjosi kaip A. garsiai kalbėjo. Jiems priėjus, viskas įvyko labai greitai. Išbėgęs A. M. trenkė vienam iš vaikinų.

Ar prie kaltinamojo prisidėjo kas prie muÅ¡tinių nematė.Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo E. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. P. parodė, kad 2011 metais per HelovynÄ , kokiÄ tiksliai dienÄ buvo, neprisimena, vakare, jau buvo tamsu, jis susitiko su savo draugais A. B., A., jo pavardės nežino, D. A., L. G.. Merginų su jais nebuvo. Vaikinų buvo daugiau, tačiau kas tokie buvo, neprisimena.

Jie vaikščiojo po (duomenys neskelbtini). Po to jie nuėjo į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, esantį prie „(duomenys neskelbtini)“. Ä® minėtÄ prekybos centrÄ Ä—jo jis su D., visi kiti jaunuoliai liko jų laukti prie prekybos centro. Kai jie nuėjo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, matė, kad prie jo stovėjo keletas vaikinų. Jis nei vienų iÅ¡ tų vaikinų nepažinojo. Kai su D. išėjo iÅ¡ prekybos centro, prie jo nei jo draugų, nei nepažįstamų vaikinų jau nebuvo, buvo likęs tik L..

L. jiems pasakė, kad kiti nuėjo už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Kai jie ėjo už „(duomenys neskelbtini)“, girdėjo kaip kalbėjo A., tačiau kÄ jis kalbėjo, tiksliai negirdėjo. A. kalbantis su jam nepažįstamu vaikinu, prie jam nepažįstamo vaikino priėjo A. ir trenkė jam deÅ¡inės rankos kumščiu į veidÄ . Nuo smÅ«gio vaikinas nugriuvo ant žemės. Tuomet A. nuėjo prie kito jam nepažįstamo vaikino ir trenkė kumščiu. Kur pataikė, neįsidėmėjo, nurodyti negali.

Ar nuo smÅ«gio Å¡is vaikinas nugriuvo ant žemės, jis neprisimena. Matė, kad A. trenkė dar vienam iÅ¡ vaikinų. Prisimena, kad trenkė jam ranka, tačiau į kuriÄ kÅ«no vietÄ , neįsidėmėjo, nurodyti negali. Ar nuo smÅ«gio vaikinas nugriuvo ant žemės, neatsimena. Matė, kad A. spyrė vienam gulinčiam vaikinui koja į veidÄ . A. spyrė vaikinui, kuris vilkėjo balta striuke ir buvo iÅ¡ plaukų padaręs „aukÅ¡tÄ Å¡ukuosenÄ â€œ. Spyrė vienÄ kartÄ . Ar dar kas nors mušė vaikinus, jis neįsidėmėjo.

Jis pats tikrai nei vieno iÅ¡ vaikinų nemušė. Viskas vyko labai greitai. Po to kai A. spyrė vienam iÅ¡ vaikinų – jie visi pabėgo. Jis su D. stovėjo kartu, po to abu kartu nusisuko ir nuėjo. Jis nematė, kad A. bÅ«tų sudavęs kuriam nors iÅ¡ vaikinų smÅ«gius. Nori patikslinti, kad minėto įvykio metu buvo jau tamsu, jis pats stovėjo 2 metrų atstumu, todėl ne viskÄ gerai matė kas vyko (t. 1, b. l. 81-82).Liudytojas E. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti parodymai yra teisingi.Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas L.

G. parodė, kad su draugais ėjo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Buvo susirinkę daug žmonių. A. B. šnekėjosi su vaikinais. Jis nematė, kad A. B. kam nors būtų sudavęs, tačiau matė, kaip vienas iš jam nepažįstamų vaikinų nukrito ant žemės nuo smūgio. Kas pastarajam sudavė smūgį, nematė. Jų kompanijoje kartu taip pat buvo ir kaltinamasis A. M.. Daugiau nieko pasakyti negali nes nepamena.Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo L.

G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. G. parodė, kad 2011 m. spalio 31 d., per HelovynÄ , jis susitiko su draugais. Prisimena, kad buvo A. B., E., kurio pavardės nežino, D. A.. Buvo daug draugų, tačiau kas dar buvo, neprisimena IÅ¡ pat pradžių jie stovėjo krepÅ¡inio aikÅ¡telėje, esančioje tarp (duomenys neskelbtini) gatvių. Po to prie jų atėjo jam nepažįstamas vaikinas ir pasakė, kad jo draugei apmėtė langus kiauÅ¡iniais, taip pat paminėjo, kad asmenys, kurie apmėtė langus nuėjo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“.

Kaip atrodė tas vaikinas, kuris pasakė, kad jo draugei apmėtė langus, jis neįsidėmėjo, nieko apie jį negali pasakyti, kieno jis pažįstamas iÅ¡ jo draugų, jis nežino. Kokiu adresu gyvena mergina, kurios langus apmėtė, jis nežino. Jis tos merginos nepažįsta, jos vardo, pavardės nežino. Jie norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti kas įvyko ir už kÄ buvo apmėtyti langai. Jie nuėjo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančios L(duomenys neskelbtini), kuris yra prie „(duomenys neskelbtini)“.

Prie minėto prekybos centro jie nuėjo keliese. Jų buvo daug, gal apie dešimt žmonių. Prisimena, kad ėjo jis, E., D., A.. Kas dar ėjo, neprisimena. Jis žino, kad A. turi pravardę „(duomenys neskelbtini)“. Kai jie nuėjo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, ten stovėjo keletas vaikinų. Nori pasakyti, kad kai jie stovėjo minėtoje krepšinio aikštelėje, jis matė kaip tie patys vaikinai praėjo pro juos. Kažkas iš jo draugų, kas toks – neįsidėmėjo, vaikinams, kurie buvo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė nueiti už prekybos centro šono pasikalbėti.

Už prekybos centro nuėjo keletas jo draugų, o jis liko stovėti prie „(duomenys neskelbtini)“. Ar matė, kad keletas vaikinų, iÅ¡ tų, kurie stovėjo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ nuėjo į prekybos centrÄ , o kiti nuėjo su jo draugais už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Jis iÅ¡ pat pradžių už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ neėjo. Jis prie parduotuvės sulaukė D. ir E., nes jie buvo nuėję į prekybos centrÄ kažko nusipirkti, po to jie visi trys nuėjo taip pat už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“.

Jis matė, kad už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ jo draugai kalbėjosi su jam nepažįstamais vaikinais. Tiksliai matė, kad su nepažįstamais kalbėjosi A.. KÄ A. sakė minėtiems vaikinams, jis negirdėjo. Kas dar su vaikinais kalbėjosi, neįsidėmėjo. A. kalbantis su nepažįstamais vaikinais, vienas iÅ¡ kartu su juo prieÅ¡ tai buvęs vaikinas, kurio jokių duomenų jis nežino, pradėjo muÅ¡ti vaikinus. Jis matė, kad jis sudavė vienÄ smÅ«gį vaikinui kumščiu į veidÄ .

Jis matė, kad nuo smÅ«gio vaikinas nugriuvo ant žemės. Jis nematė, ar tÄ nugriuvusį vaikinÄ dar kas nors mušė. Pamatęs, kad prasideda muÅ¡tynės, jis nenorėdamas dalyvauti muÅ¡tynėse, nusisuko ir nuėjo. Su juo kartu nuėjo A.s. Galimai su juo kartu nuėjo E. su D., tačiau jis to tiksliai neprisimena. Kiek jis matė, tai jo draugai – D., E. ir A., nieko nemušė. Jis nepažįsta vaikino, kuriam buvo suduotas smÅ«gis. Kitų su juo buvusių vaikinų jis taip pat nepažįsta. (t. 1, b. l. 83-84).Liudytojas L.

G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti parodymai yra teisingi.Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas E. S. parodė, kad jis iÅ¡ namų eidamas į parduotuvę sutiko draugus, jie taip pat ėjo link parduotuvės pusės. Jam išėjus iÅ¡ parduotuvės jis nuėjo už jos, kur buvo jo draugai. Jam buvo įdomu sužinoti kas vyksta, dėl ko vyksta visas aiÅ¡kinimasis. Jam nuėjus už parduotuvės matė, kad vyko pokalbis tarp vaikinų, tačiau apie kÄ , negirdėjo.

Tuo metu kaltinamasis A. M. sudavė vienÄ smÅ«gį vienam iÅ¡ vaikinų, kuris nugriuvo. Pamatęs kas vyksta, jis iÅ¡karto išėjo, daugiau nieko nematė. Nematė ir jokio spardymo, kraujo, nes po kaltinamojo suduoto smÅ«gio, jis greitai pasiÅ¡alino. Matė tik tiek, kad kaltinamasis suduodamas vaikinui pataikė kažkur į veidÄ .IÅ¡ byloje esančio 2011 m. lapkričio 7 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad dalyvaujant E. R. ir R. R. buvo atlikta įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra (t. 1, b. l. 6-7).IÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. G 3396/11(01) matyti, kad E. R. buvo nustatyta pavirÅ¡utinė muÅ¡tinė žaizda su kraujosruva apatinės lÅ«pos kairės pusės gleivinėje su virÅ¡utinio 1-o kairio danties vainiko lūžiu.

Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu, smÅ«gio, galimai kumščiu į lÅ«pų sritį pasekoje, įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011 m. spalio 31 d.). Sužalojimai kvalifikuojami visumoje, nes jų padarymas paaiÅ¡kinamas ir nuo vieno smÅ«gio, nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 18-20).IÅ¡ byloje esančio 2012 m. liepos 3 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo atlikta R. T. medicininių dokumentų apžiÅ«ra. ApžiÅ«ros metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas dr. R.

R. pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje konstatavo, kad R. T. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akiduobės srityje ir kairio skruostikaulio akiduobinės dalies lūžis. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011 m. spalio 31 d.), mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b. l. 48).IÅ¡ byloje esančio 2011 m. lapkričio 8 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis A. M. savo parodymus patvirtino prarodymų patikrinimo vietoje metu, kurio metu parodė, vietÄ kur jis 2011 m. spalio 31 d. apie 20 val. sudavė vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu E. R., po ko pastarajam nukritus ant žemės spyrė į įvairias kÅ«no vietas (t. 1, b. l. 106-110).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados              Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas pažymi, kad tiek nukentėjusiojo E. R., liudytojų E. J., A. B., D. A., tiek paties kaltinamojo A. M. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. M. 2011 m. spalio 31 d. apie 20 val. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), buvo kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir nukentėjusiaisiais E. R. ir R.

T. bei pastarųjų draugais. Tarp Å¡ių asmenų (įskatinat nukentėjusįjį R. T.) vyko pokalbis, kurio iniciatorius buvo kartu su A. M. buvęs liudytojas A. B.. Kaltinamasis A. M. teisiamajame parodė, kad pokalbio metu aiÅ¡kinantis dėl to, kad buvo kiauÅ¡iniais apmėtyti pažįstamos merginos langai, „viskas priėjo iki poros smÅ«gių“. Kaltinamasis taip pat paaiÅ¡kino, kad jis sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu E. R., o kitas asmuo – A. B. mušė A. ir spardė gulintį E. R..

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje A. M. teigė, kad jis E. R. ne tik sudavė smÅ«gį, bet ir pastarÄ jį spardė (t. 1, b. l. 99, 104, 106-110). Kaltinamasis A. M. iÅ¡ esmės neigė pats smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusįjį R. T., nors apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, pripažino, kad galimai galėjo suduoti smÅ«gius ir kitiems vaikinams, tačiau to neprisimena (t. 1, b. l. 99). Å ie kaltinamojo A. M. parodymai vertintini atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ .

Nukentėjusysis E. R. parodė, kad pasikalbėti dėl langų apmėtymo kiauÅ¡iniais jį pakvietė A. B., kaltinamasis A. M. jį taip pat ragino eiti pasikalbėti. Nuėjus už prekybos centro, aplink nukentėjusiuosius ir jų draugus buvo sudarytas didelis ratas, E. R. gavo smÅ«gį ir prarado sÄ monę. Nors nukentėjusysis E. R. teisiamajame posėdyje tiesiogiai neįvardijo kaltinamojo A. M. kaip asmens, sudavusio jam smÅ«gius, tačiau aplinkybę, kad kaltinamasis A. M. ne tik sudavė vienÄ smÅ«gį E. R., bet ir pastarÄ jį spardė, patvirtino nukentėjusysis R.

T.. Nukentėjusysis R. T. paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis A. M. jam taip pat sudavė vienÄ smÅ«gį į kairę galvos pusę. Apie tai, kad kaltinamasis A. M. sudavė vienÄ smÅ«gį ranka į veidÄ nukentėjusiajam R. T., parodė liudytojai E. J., D. A., A. B.. Pastarojo asmens parodymai dėl jo paties galimo dalyvavimo konflikte vertintini rezervuotai, vienok, kaip minėta, kaltinamojo A. M. smÅ«gių sudavimÄ ne tik E. R., bet ir R. T., patvirtino ne jis vienas, bet ir kiti paminėti liudytojai bei pats nukentėjusysis R.

T.. Po Å¡io įvykio teismo medicinos ekspertai nustatė, kad nukentėjusiajam E. R. buvo padarytas nežymus, o nukentėjusiajam R. T. – nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarant kairio skruostikaulio akiduobinės dalies lūžį. Kaltinamasis A. M. smurtÄ prieÅ¡ Å¡iuos nukentėjusiuosius vartojo kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia, todėl, nepaisant to, kad kitas nusikaltime dalyvavęs asmuo liko nenustatytas, kaltinamasis atsako už visas kilusias pasekmes.

Nukentėjusieji buvo sužaloti dėl menkavertės priežasties, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, vieÅ¡oje vietoje, įžūliais veiksmais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams, todėl kaltinamojo A. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, idealioji sutaptis.             Šioje baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiÅ¡kė 696,74 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl kaltinamojo A.

M. veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais (t. 1, b. l. 56-58), todėl tenkintinas visa apimtimi.             Šioje baudžiamojoje byloje teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. R. ir jo įstatyminė atstovė pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį dėl kaltinamojo A. M. veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir 43, 78 Lt ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis R.

T. ir jo įstatyminė atstovė pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį dėl kaltinamojo A. M. veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir 388,96 Lt ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškinių dalis dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsta teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais (t. 1, b. l. 30-31, t. 2, b. l. 116-118), todėl šie ieškiniai tenkintini.Pasisakydamas dėl ieškinių dalies, susijusios su neturtinės žalos atlyginimu, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A.

M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje. Dėl pirmosios veikos – apysunkio nusikaltimo-nukentėjo R. T., dėl antrosios – tiek jis, tiek nukentėjusysis E. R.. Nors abi nusikalstamas veikas kaltinamasis A. M. padarė veikdamas tyčia, tačiau Å¡ių veikų sunkumas ir pasekmės nukentėjusiųjų sveikatai yra nevienodos. Nukentėjusiajam R. T. padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas nesunkiu. IÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad jam padaryta poodinės kraujosruvos kairės akiduobės srityje ir kairio skruostikaulio lūžis, Å¡io sužalojimo pasekmės neiÅ¡nyko iki Å¡iol, nors nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik dveji metai, taigi, Å¡ios pasekmės yra ilgalaikės. Nukentėjusysis, bÅ«damas jauno amžiaus, turi dėl patirto sužalojimo lankytis pas gydytojus, kadangi sužalota visiems matoma kÅ«no vieta – veidas, tai neabejotinai neigiamai paveikė nukentėjusiojo bendravimÄ su kitais žmonėmis, tapo jo psichologinio diskomforto priežastimi.

Taigi Å¡ios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 sraipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Kaltinamasis A. M. yra darbingas, jauno amžiaus, tačiau jo turtinė padėtis negali bÅ«ti apibÅ«dinama kaip gera, jis dirba mažai kvalifikuotÄ darbÄ , kitų pajamų neturi, be to, nusikalto bÅ«damas nepilnametis.

Kita vertus, kaip minėta, jis nusikalto tyčia, vieÅ¡oje vietoje, dėl menkavertės dingsties. Å ių kriterijų visuma, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, teikia pagrindÄ teismui nustatyti nukentėjusiajam R. T. priteistinos neturtinės žalos dydį – 4 500 Lt.Nukentėjusiajam E. R. padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas nežymiu. IÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad jam padaryta muÅ¡tinė žaizda su kraujosruva apatinės pusės kairės pusės gleivinėje su virÅ¡utinio 1-o kairio danties vainiko lūžiu.

Be to, nukentėjusysis buvo kaltinamojo A. M. spardomas. Nukentėjusysis E. R., kaip ir nukentėjusysis R. T., buvo sužalotas vieÅ¡oje vietoje, matant kitiems asmenims, jis patyrė baimę, psichologinį diskomfortÄ . Å ios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis E. R. patyrė lengvesnį ir mažesnes liekamÄ sias pasekmes sukeliantį sužalojimÄ , nei nukentėjusysis R.

T., taip pat į jau minėtÄ kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis nusikalto bÅ«damas nepilnametis, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Teismas remdamasis Å¡iais argumentais, nustato nukentėjusiojo E. R. patirtos neturtinės žalos dydį – 2 500 Lt.Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Teismas skirdamas kaltinamajam A. M. bausmę atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vienÄ apysunkį ir vienÄ nesunkų nusikaltimÄ ), kaltės formÄ ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis A.

M. anksčiau neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, buvo baustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes. Å ių kaltinamÄ jį ir padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam A. M. skirtinos įstatymo straipsnių sankcijoje numatytos bausmės. Paskirtos bausmės bendrintinos griežtesne apimant Å¡velnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, tačiau, atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡vardintas kaltinamÄ jį pozityviai apibÅ«dinančias aplinkybes, ankstesnio teistumo nebuvimÄ , teismas mano, kad bausmės tikslai kaltinamajam A. M. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Kadangi kaltinamasis nusikalto bÅ«damas nepilnametis, nustatant bausmės vykdymo atidėjimÄ , jam taikytinos BK 92 straipsnio nuostatos.              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 str., n u s p r e n d ė:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nubausti areÅ¡tu 30 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu Å¡ias bausmes subendrinti ir galutinę subendrintÄ bausmę A. M. paskirti laisvės atėmimÄ vieneriems metams. Ä® paskirtÄ bausmę įskaityti A. M. suėmimo laikotarpį nuo 2013 m. birželio 25 d. iki 2013 m. liepos 31 d.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ A. M. atidėti vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimÄ .Priteisti iÅ¡ A. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 696,74 Lt nuskalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui. Priteisti iÅ¡ A. M. nukentėjusiajam E. R. 43, 78 Lt nusikalstamais veiksmai padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 2 500 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.Priteisti iÅ¡ A.

M. nukentėjusiajam R. T. 388,96 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 4 500 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

          Teisėjas                                                                                                       Gediminas Viederis