eaaba798-2b36-40a0-8d98-8439bc586113 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-2001-823/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07219-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, tiesioginės diskriminacijos, skolos, delspinigių ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu dėl to, kad ieÅ¡kovė per teismo nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alino ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo trÅ«kumų, teisėtumo ir pagrįstumo. IeÅ¡kovė E. B. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, tiesioginės diskriminacijos, skolos, delspinigių ir neturtinės žalos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ atlyginimo priedÄ už papildomus darbus, atitinkantį dydį priedo, mokėto panaÅ¡ias bei tapačias pareigas ėjusiems darbuotojams, ir susikaupusius vidutinius 5 procentų metinių palÅ«kanų dydžio delspinigius; atleidinėjimÄ nedarbingumo metu pripažinti neteisėtu; pripažinti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu;

įpareigoti darbdavį iÅ¡mokėti negautas pajamas – 6 000 Lt vidutinio atlyginimo už penkis ligos mėnesius; įpareigoti darbdavį atlyginti neturtinę žalÄ už dėl nesudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo aplinkos ir neužtikrintos darbo drausmės sužalotÄ sveikatÄ â€“ 50 000 Lt; jei atsakovas įrodytų, kad neterminuota darbo sutartis nebuvo siÅ«loma, kad tokių darbo vietų nebuvo atsiradę nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. ir nėra, negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovės į darbÄ ir priteisti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo; atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovei terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Nurodė, kad ieÅ¡kovės reiÅ¡kiami reikalavimai nėra aiÅ¡kÅ«s ir konkretÅ«s, be to, praÅ¡ant priteisti neiÅ¡mokėtas sumas, ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodyta neiÅ¡mokėta suma ir apskaičiuoti delspinigiai ar palÅ«kanos. IÅ¡ ieÅ¡kinio nėra aiÅ¡ku, kokias teisines pasekmes turėtų teismo sprendimas, kuriuo bÅ«tų tenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas atleidinėjimÄ nedarbingumo metu pripažinti neteisėtu.

Nėra aiÅ¡ku, kas sudaro ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti 6 000 Lt sumÄ (nesumokėtas darbo užmokestis ar negautos pajamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalies prasme). IeÅ¡kovė nenurodė, kokiais sveikatos sutrikimais pasireiÅ¡kė neturtinė žala jos sveikatai ir kokiais atsakovo veiksmais Å¡i žala buvo padaryta. IeÅ¡kovė nepateikė savo darbo sutarties ar kitų darbo santykius įrodančių dokumentų ir ieÅ¡kinyje nepateikė priedų sÄ raÅ¡o, nenurodė, ar buvo įdarbinta kaip pakaitinė valstybės tarnautoja, ar Å¡alis siejo darbo teisiniai santykiai (tai lemia bylos teismingumÄ ).

IeÅ¡kovės pateiktų ieÅ¡kinio priedų tikrumas nėra patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka. Teismo nustatytu terminu ieÅ¡kovė pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė: pripažinti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu; priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ atlyginimo priedÄ už papildomus darbus, atitinkantį dydį priedo, mokėto panaÅ¡ias bei tapačias pareigas ėjusiems darbuotojams ir susikaupusius vidutinius 5 procentų metinių palÅ«kanų dydžio delspinigius.

Å is priedas svyravo nuo 15 iki 40 procentų atlyginimo sumos. Å i suma ieÅ¡kinio padavimo dienÄ sudarė apie 3 000 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovo negautas pajamas (CK 6.249 straipsnis) – 6 000 Lt (vidutinis atlyginimas už penkis ligos mėnesius). Å i suma apskaičiuota imant vidutinį darbo sutartyje nurodytÄ atlyginimÄ (13 mėnesinių bazinių algų atskaičius mokesčius) ir dauginant iÅ¡ penkių (nedarbingumo mėnesiai buvę nuo darbo sutarties sudarymo iki atleidimo dienos); priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ už dėl nesudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo aplinkos bei neužtikrintos darbo drausmės sužalotÄ sveikatÄ â€“ 50 000 Lt.

Neturtinė žala (miÅ¡rus nerimo ir depresijos sutrikimas, dėl kurio atsirado laikinas nedarbingumas) atsirado dėl tiesioginės diskriminacijos ir psichologinio spaudimo darbo vietoje, t. y. R. V., B. V., R. S. bei N. M. elgesio – Å¡meižto, neapmokamų papildomų darbų skyrimų, darbo menkinimo, kolektyvo kirÅ¡inimo, įžeidinėjimo, melagingos informacijos teikimo, atleidinėjimo nedarbingumo metu ir t. t.; jei darbdavys įrodytų, kad ieÅ¡kovei neterminuota darbo sutartis nebuvo siÅ«loma dėl to, kad tokių darbo vietų nebuvo atsiradę nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. ir vis dar nėra, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 297 straipsniu, priteisti DK 140 straipsnyje nustatytÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Remiantis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 4 straipsniu įrodinėjimo pareigÄ ieÅ¡kovė prašė perkelti atsakovui. Taip pat ieÅ¡kovė prašė įtraukti į procesÄ kaip iÅ¡vadas teikiančiÄ institucijÄ Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigÄ , liudytoja kviesti ieÅ¡kovės mamÄ , I. B. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi ieÅ¡kinį nutarė laikyti nepaduotu ir jį kartu su priedais grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei.

Nurodė, kad naujai pateiktame ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime ieÅ¡kinio reikalavimo dalykas yra suformuluotas dar painiau ir neaiÅ¡kiau, nes ieÅ¡kovė suformulavo reikalavimus kartu su paaiÅ¡kinimais. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė neįvykdė pareigos tiksliai suformuluoti reikalavimų esmę, kas eliminuoja proceso pradėjimo galimybę, o įstatymas nenumato galimybės du ir daugiau kartų Å¡alinti to paties pareiÅ¡kimo trÅ«kumus. Teismas pasiÅ«lė ieÅ¡kovei pasirÅ«pinti atstovavimu. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį pakeisti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismÄ ieÅ¡kinį priimti.

Nurodo, kad ieškinį ir reikalavimus suformulavo taip, kad jie būtų aiškiai suprantami (jų esmę suprastų bet kuris vidutiniškai išsilavinęs ir protingas asmuo): aplinkybės išdėstytos pastraipomis pagal esmę, pateikti paaiškinimai, reikalavimai suformuluoti kiek įmanoma trumpiau, kiek tai leidžia ieškinio aplinkybės, bei aiškiai ir konkrečiai, išdėstyti eilės tvarka, nurodyti neturtinės žalos atsiradimo pagrindai, pateiktas ieškinio vertės skaičiavimas, išvardinti priedai.

Prie reikalavimo iÅ¡ atsakovo priteisti neturtinę žalÄ iÅ¡dėstytos aplinkybės, kurioms dėl atsakovo kaltės susidarius Å¡i žala atsirado. Dėl sudėtingų ieÅ¡kinio aplinkybių reikalavimų dar paprasčiau suformuluoti neįmanoma, nes ieÅ¡kinys bei reikalavimai netektų prasmės. Pažeistas teises ieÅ¡kovė nurodė ginsianti pati, be to, dėl diskriminacijos jos teises iÅ¡ dalies turės ginti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. IeÅ¡kovė nurodė, kad rengdama ieÅ¡kinį ir atskirÄ jį skundÄ pasinaudojo penkių teisininkų konsultacijomis ir rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytais reikalavimais.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Kaip ir bet kuri kita subjektyvinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Å ios teisės realizavimo tvarkÄ numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiÅ¡kimo formai ir turiniui.

Kiekvienam į teismÄ besikreipiančiam asmeniui Å¡i tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas – nėra teisių be pareigų. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų. Asmuo, pareikÅ¡iantis ieÅ¡kinį, privalo tinkamai suraÅ¡yti ieÅ¡kininį pareiÅ¡kimÄ , aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . IeÅ¡kinio dalykas – tai ieÅ¡kovo per teismÄ atsakovui reiÅ¡kiamas materialinis – teisinis reikalavimas, atitinkantis vienÄ ar kelis galimus ieÅ¡kovo interesų teisminės gynybos bÅ«dus.

IeÅ¡kinio pagrindas – tai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia konkrečius ieÅ¡kinio reikalavimus (ieÅ¡kinio dalykÄ ). Nesant ieÅ¡kinio dalyko ar pagrindo, teisminis nagrinėjimas negalimas, nes nėra teisminio nagrinėjimo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000). Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra ir bÅ«tina prielaida atsakovo procesinių teisių realizavimui, kadangi pareikÅ¡tam reikalavimui esant nekonkrečiam ir sunkiai suprantamam, atsakovo galimybės gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio yra apsunkinamos.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis reglamentuoja, kad ,,nustatant kiekvieno asmens civilines teises ir pareigas (...) jis turi teisę, kad jo byla bÅ«tų nagrinėjama (...) pagal įstatymÄ sudaryto nepriklausomo ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo“. Tai reiÅ¡kia, kad teismas negali tapti ieÅ¡kovo advokatu ir už jį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . Jei teismui paduotas ieÅ¡kinys neatitinka jo formai ir/ar turiniui keliamų reikalavimų, taip pat ir dėl to, kad ieÅ¡kinyje netinkamai suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas, teismas nutartimi nustato ieÅ¡kovui terminÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Nutartis dėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo trÅ«kumų Å¡alinimo atskiruoju skundu neskundžiama, tačiau apeliacinės instancijos teismas Å¡ios nutarties turinį įvertina nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl nutarties, kuria ieÅ¡kinys laikomas nepaduotu dėl to, kad teismo nurodyti trÅ«kumai per teismo nustatytÄ terminÄ nebuvo tinkamai paÅ¡alinti. Teismas, priimdamas nutartį dėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo trÅ«kumų Å¡alinimo, turi įvykdyti iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ (CPK 7 straipsnis), t.y. aiÅ¡kiai nurodyti kodėl pateiktas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas laikytinas turinčiu turinio ir/ar formos trÅ«kumų.

IeÅ¡kovui turi bÅ«ti nustatytas pakankamas terminas Å¡iems trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis) ir iÅ¡aiÅ¡kintos Å¡ios pareigos neįvykdymo teisinės pasekmės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2011 m. gegužės 13 d. nutartį dėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo trÅ«kumų Å¡alinimo, tinkamai įvykdė iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ â€“ aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė, kodėl ieÅ¡kovės pateiktas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas laikytinas turinčiu turinio ir formos trÅ«kumų, nustatė ieÅ¡kovei pakankamÄ terminÄ Å¡iems trÅ«kumams iÅ¡taisyti ir nurodė galimybę rengiant ieÅ¡kinį pasinaudoti teisine pagalba.

Teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės pirmosios instancijos teismui pateiktas patikslintas ieÅ¡kinys neatitinka turinio ir formos reikalavimų, ieÅ¡kinio reikalavimai ir juos pagrindžiančios aplinkybės suformuluoti neaiÅ¡kiai, ir dėl to teismo procesas pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį negalėjo bÅ«ti pradėtas. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ reglamentuojančias proceso teisės nuostatas pirmosios instancijos teismas taikė netinkamai.

Atskirajame skunde dėstomus apeliantės argumentus, kad ieÅ¡kinio reikalavimus ji suformulavo aiÅ¡kiai, juos iÅ¡dėstydama pagal pastraipas, įmanomai trumpai, taip, kad jų esmę suprastų bet kuris vidutiniÅ¡kai iÅ¡silavinęs ir protingas asmuo, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. TinkamÄ ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimÄ lemia ne dėstomų faktinių aplinkybių struktÅ«ra ar kiekis, bet galimybė iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio turinio daryti nevienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kokių teisinės gynybos bÅ«dų siekia į teismÄ besikreipiantis asmuo, ir kokiomis teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis jis grindžia savo reikalavimus.

Å ių aplinkybių iÅ¡ pirmosios instancijos teismui pateikto patikslinto ieÅ¡kinio tinkamai nustatyti nėra įmanoma. Apeliantė taip pat nurodo, kad dėl sudėtingų faktinių aplinkybių suformuluoti ieÅ¡kinio aiÅ¡kiau yra negalima. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kinio pagrindu laikytinos ne bet kokios, o tik teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės bylos aplinkybės. TeisiÅ¡kai reikÅ¡mingoms faktinėms aplinkybėms identifikuoti gali bÅ«ti reikalingos teisinės žinios. Tais atvejais, kai besikreipiantis į teismÄ asmuo dėl teisinių žinių stygiaus ar kitų priežasčių negali savarankiÅ¡kai tinkamai suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimų, jis turėtų kreiptis teisinės pagalbos į jÄ teikiančius asmenis.

Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ , pagrįstai net du kartus atkreipė į tai ieÅ¡kovės dėmesį. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad jos sprendimas savo pažeistas teises ginti pačiai, be atstovo, teismo negali bÅ«ti kvestionuojamas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Å¡iuo apeliantės argumentu (vadovaujantis CPK 51 straipsniu, byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę, bet ne pareigÄ bylÄ vesti per atstovÄ ), tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ta aplinkybė, jog asmuo, besikreipiantis į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo, pageidauja jas ginti savarankiÅ¡kai, be kvalifikuoto teisininko pagalbos, neatima iÅ¡ Å¡io asmens pareigos tinkamai suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimus.

IeÅ¡kovei to nepadarius, ieÅ¡kinys pagrįstai ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo laikytas nepaduotu. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis).Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             AtskirÄ jį skundÄ atmesti.             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                            Goda Ambrasaitė-Balynienė Teisėjai                                                                                                        Antanas Rudzinskas Vytautas Zelianka