eaa96159-d271-482e-9630-5b8ede08583a · Kauno apygardos teismas

                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-83-273/2015                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00520-2014-3                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija:75.4.3; (S)                                                                                                   75.8; 77.4.3; 78.2.1;121.15; 121.18;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant I. R., dalyvaujant ieÅ¡kovės R. G. atstovei advokatei V. T., atsakovui M. G., jo atstovei advokatei O. K. vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo M. G. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R.

G. ieÅ¡kinį atsakovui M. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su juo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir , n u s t a t ė :I.Ginčo esmė            ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ sudarytÄ su atsakovu 2005-11-18 Alytaus miesto CMS, akto įraÅ¡o Nr. 441, dėl atsakovo kaltės. Nutraukus santuokÄ jai palikti santuokinę G. pavardę. Priteisti iÅ¡ atsakovo M.

G. 10 000 Lt neturtinei žalai, padarytai dėl santuokos nutraukimo, atlyginti. Nustatyti nepilnametės dukters B. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina- ieÅ¡kove, pagal jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo dukters B. iÅ¡laikymui po 800 Lt per mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, iÅ¡mokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ir paskiriant jÄ dukrai priklausančių iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo M. G. bendravimo su dukra B. G. tvarkÄ , nustatant, kad kas antrÄ savaitgalį tėvas pasiima dukrÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grÄ Å¾ina motinai sekmadienį 15 val. VasarÄ tėvas savo atostogų metu turi teisę dvi savaites bendrauti su dukra, jÄ pasiimdamas, atostogų laikÄ iÅ¡ anksto suderinęs su vaiko motina. Atsakovas, norėdamas kitu laiku bendrauti su dukra, tai suderina iÅ¡ anksto su vaiko motina. Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , M. G. priteisiant 17,92 kv. m. bendro ploto garažo boksÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 Lt vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti jai iÅ¡ atsakovo 2500 Lt kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį. Priteisti iÅ¡ atsakovo jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė atsisakė įrodinėti atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo ir atsisakė reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.          IeÅ¡kovė nurodė, kad 2005-11-18 įregistravo santuokÄ su atsakovu M. G.. Santuokoje 2006-04-01 gimė dukra B. IÅ¡ pradžių bendras gyvenimas klostėsi gerai, bendrai sprendė Å¡eimos reikalus, vedė bendrÄ Å«kį, gyveno santuokinį gyvenimÄ .

Tačiau praėjus keletui metų po santuokos sudarymo, atsakovas visiÅ¡kai pakeitė požiÅ«rį į Å¡eimÄ , o jai susirgus sunkia liga (jai daryta galvos operacija, taikytas chemoterapinis ir spindulinis gydymas), atsakovas apskritai nustojo rÅ«pintis tiek ja, tiek Å¡eima. Mano, kad vyras jai neiÅ¡tikimas, tačiau jo kaltės ji neįrodinės, nori, kad kuo greičiau bÅ«tų iÅ¡spręstas santuokos nutraukimo klausimas, nes mano, kad po pastarųjų įvykių Å¡eimoje, jiems pradėjus gyventi skyrium, santuokos iÅ¡saugoti nebepavyks.

Atsakovas jai sergant sunkia liga, elgėsi netinkamai, atvirai reiÅ¡kė paniekÄ , priversdamas jÄ jaudintis, pergyventi, taip tik dar labiau blogindamas jos sveikatÄ . Tokiais savo veiksmai atsakovas jai suteikė daug skausmo. D. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ja, nes dukra ir jiems pardėjus gyventi skyrium, gyvena su ja, dukra pati nori nuolatinai gyventi su mama, tačiau nori bendrauti ir su tėčiu, ko ji nedraus daryti. Jos materialinė padėtis yra nepakankamai gera, kad ji viena galėtų iÅ¡laikyti dukrÄ bei rÅ«pintis Å¡eimos materialine gerove, gyvenamuoju bÅ«stu ir kt.

Jai tenka ir kasdieninė vaiko priežiÅ«ra, rÅ«pinimasis, kurių paprastai nekompensuoja iÅ¡laikymo priteisimas. Dėl ligos jos darbingumo lygis iki 2015-02-22 yra 55 procentai. Dėl sveikatos bÅ«klės ji negalinti dirbti pilnu pajėgumu, visos jos pajamos yra 722 Lt. Atsakovas turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie dukters iÅ¡laikymo, todėl mano, kad gali skirti jos iÅ¡laikymui 800 Lt per mėnesį. Mano, kad tikslinga nustatyti dukters bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu, tvarkÄ teismine tvarka.

Gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo garažo boksÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 5000 Lt vertės. Mano, kad turtas yra nedalus, todėl atsakovui turi bÅ«ti priteistas garažas, o jei iÅ¡mokėta kompensacija. Sutinka su atsakovo garažo įvertinimu ir siÅ«loma jai iÅ¡mokėti kompensacijos suma.                                          II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė          Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

               Nutraukė santuokÄ , sudarytÄ 2005-11-18 Alytaus miesto CMS, akto įraÅ¡o Nr. 441, tarp M. G. ir R. G. dėl abiejų sutuoktinių kaltės.           Po santuokos nutraukimo R. G. paliko santuokinę G. pavardę.                 Nepilnametės dukters B. G., gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina R. G. pagal jos gyvenamÄ jÄ vietÄ .         Priteisė iÅ¡ M. G., iÅ¡laikymÄ dukrai B. G., po 800 Lt periodinėmis iÅ¡mokomis per mėnesį nuo 2014-03-01 iki dukters B. pilnametystės, iÅ¡mokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ir nustatant, kad iÅ¡laikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise naudosis motina R.

G.. SprendimÄ Å¡ioje dalyje nurodė vykdyti skubiai. Nustatė tokiÄ M. G. bendravimo su dukra B. G. tvarkÄ :          1. Kas antrÄ savaitgalį tėvas pasiima dukrÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos penktadienį 18 valandÄ ir                           grÄ Å¾ina motinai vaikÄ sekmadienį 15 valandÄ .          2.VasarÄ tėvas savo atostogų metu turi teisę dvi savaites bendrauti su dukra, jÄ pasiimdamas, šį laikÄ iÅ¡ anksto suderinęs su motina.          3.Tėvas, norėdamas kitu laiku bendrauti su dukra, suderina iÅ¡ anksto su B. motina bendravimo laikÄ .          Padalino santuokoje įgytÄ turtÄ ir M.

G. asmeninės nuosavybės teise priteisė garažo boksÄ Nr. (duomenys neskelbtini0, esantį (duomenys neskelbtini).          Priteisti iÅ¡ M. G. R. G.1525 Lt piniginę kompensacijÄ už M. G. tenkančiÄ didesnę turto dalį.          BylÄ dalyje dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo nutraukė, ieÅ¡kovei atsisakius Å¡io reikalavimo.           G. R. G. 225 Lt iÅ¡ jos 2014-02-24 mokėjimo kvitu į VMI prie LR FM sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėto 438 Lt žyminio mokesčio.          Priteisė iÅ¡ Manto G.

R. G. 432 Lt žyminį mokestį, 1000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai sumokėti, iÅ¡ viso; 1432 Lt.          Priteisė iÅ¡ M. G. 288 Lt žyminį mokestį valstybei ir 18 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iÅ¡ viso: 306 Lt.          Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių 2005-11-18 Alytaus miesto CMS, akto įraÅ¡as Nr. 441, sudaryta santuoka. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra B. G. (b.l.11) Teismas nurodė, kad santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro ir ji nutrauktina, nes sutuoktiniai nuo 2013 m. balandžio mėnesio gyvena skyrium, netvarko bendro Å«kio ir negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.          Dėl kaltės.             Teismas nurodė, kad sutuoktiniai neįrodinėja vienas kito kaltės. SÄ lygų, numatytų CK 3.60 str. 3 d., kurios leistų preziumuoti vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltę, nėra.

Pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.), nes šeimos santykiai grindžiami abipusiu sutuoktinių pasitikėjimu, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Tai yra moralinės sutuoktinių pareigos ir vienos iš jų pažeidimas yra ir kitos pažeidimas. Sutuoktiniai nevykdė šių pareigų. Sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam- šeimos santykiuose nėra abipusio pasitikėjimo vienas kitu, visiško atvirumo, paisymo vienas kito nuomonės, šeimos gyvenimo klausimų sprendimo abipusiu sutarimu, pakantumo, rūpinimosi šeimos psichologine, dvasine ir materialine būkle, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas.        Dėl dukters gyvenamosios vietos.        Teismas nurodė, kad ginčo dėl šalių nepilnametės dukters B. gyvenamosios vietos nėra.

Å alių nepilnametė dukra, tėvams pradėjus gyventi skyrium, liko gyventi su motina ir Å¡iuo metu su ja gyvena. Yra jos iÅ¡laikoma ir prižiÅ«rima. B. pati nori gyventi su mama (69 b.l). Tam pritaria ir Vaiko teisių apsaugos skyrius (b.l.65-68 ).        Dėl nepilnametės dukters iÅ¡laikymo.       Teismas nurodė, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Todėl nustatant vaikų poreikių turinį, atsižvelgtina į tai, kad iÅ¡laikymas bÅ«tų pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaikų vystymosi sÄ lygas. Å alių nepilnametė dukra yra 1-os klasės mokinė (b.l.13 ). Todėl turi bÅ«ti patenkinti B. poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, užtikrintas mokyklinis ugdymas. Nustačius Å¡iuos poreikius, atžvelgtina į tai, kad mergaitė neturi specialių poreikių dėl sveikatos stovio. IeÅ¡kovė su dukra gyvena ieÅ¡kovės motinai priklausančiame bÅ«ste.

Teismas pažymėjo, kad B. turi bÅ«ti užtikrinta jos teisė į bÅ«stÄ , o užtikrinant Å¡iÄ teisę, turi bÅ«ti skiriamos lėšos ir bÅ«sto iÅ¡laikymui. Taip pat teismas pripažino, kad B. poreikiams patenkinti reikalingas 1023 Lt iÅ¡laikymas per mėnesį, pagal pateiktÄ ieÅ¡kovės paskaičiavimÄ (b.l.14 ), pagal teismų praktikÄ minimaliu dydžiu vaiko bÅ«tinų poreikių tenkinimui, pripažįstamas 1 MGL dydžio iÅ¡laikymas, kuris Å¡iuo metu yra 1000 Lt. Tačiau iÅ¡laikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis.

Teismas nurodė, kad registruotino nekilnojamo ar kilnojamo turto ieÅ¡kovė neturi. Jos gaunamos pajamos, įskaičiavus ir netekto darbingumo pensijÄ 258 Lt, yra mažiau nei minimalios 722 Lt per mėnesį (b.l.19-34 ). Dėl netekto darbingumo ir sveikatos bÅ«klės (b.l.12, 15-18), ji negali dirbti ilgesnę darbo dienÄ bei turėti kito papildomo darbo, kad galėtų po lygiai su B. tėvu prisidėti prie dukters iÅ¡laikymo. Atsakovas nurodė, kad nedirba, todėl neturi jokių pajamų. Darbo biržoje neregistruotas.

Po santuokos nutraukimo, jam asmeninės nuosavybės teise atiteks garažo boksas. Kito registruotino nekilnojamo ar kilnojamo turto neturi. Teismas nurodė, kad įrodymus dėl atsakovo turtinės padėties vertina nepilnamečio vaiko interesų naudai, atsakovas niekur nedirbdamas, dukrai iÅ¡laikymÄ vis dėlto teikia. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei prie dukters iÅ¡laikymo galint prisidėti atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas ir sveikatos bÅ«klę, tik 200 Lt, atsižvelgiant į tai, kad jai tenka ir kasdieninė dukters priežiÅ«ra, rÅ«pinimasis, ko paprastai nekompensuoja iÅ¡laikymo priteisimas, pripažino, kad atsakovas prie dukters iÅ¡laikymo gali prisidėti didesne- 800 Lt per mėnesį, dalimi.

Dėl bendravimo tvarkos. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka neprieÅ¡tarauja vaiko interesams bei Å¡alių interesams. Ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos tarp Å¡alių nėra. Dėl kreditorių ir tarpusavio iÅ¡laikymo.Teismas nurodė, kad Å¡alys taip pat pareiÅ¡kė, kad kreditorių neturi, iÅ¡laikymo vienas iÅ¡ kito nereikalauja.Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.Santuokoje sutuoktiniai įgijo garažo boksÄ . Ginčo santuokoje įgyto turto padalijimo bÅ«do, kai turtas atitenka vienam sutuoktiniui, o kitam sumokama piniginė kompensacija, nėra.

Å alys taip pat susitarė ir dėl iÅ¡mokėtinos kompensacijos dydžio ir ginčo dėl to nėra.Dėl pavardžių.Teismas nurodė, kad po santuokos nutraukimo Å¡alims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 str.).Dėl bylos nutraukimo dalyje, atsisakius reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ .Bylos nagrinėjimo eigoje ieÅ¡kovė neįrodinėjo atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo ir atsisakė reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas sprendė, kad atsisakymas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar vieÅ¡ajam interesui, todėl bylÄ dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ , nutraukė, ieÅ¡kovei atsisakius Å¡io reikalavimo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.       Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, t.y. ieÅ¡kovės sumokėtas žyminis mokestis, iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti už ieÅ¡kinio ir kt. dokumentų suraÅ¡ymÄ ir advokato atstovavimÄ byloje 3-juose teismo posėdžiuose (CPK 98 str.), o taip pat žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista už reikalavimÄ priteisti iÅ¡laikymÄ , iÅ¡laidos bei iÅ¡laidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.                        III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai            Apeliaciniu skundu atsakovas M. G. praÅ¡o pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimÄ :1. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. G. iÅ¡laikymÄ dukrai B. G., po 400 kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.          2. Nustatyti maksimaliÄ bendravimo su dukra B. G. tvarkÄ :          - tris kartus per savaitę tėvas pasiima dukrÄ po pamokų iÅ¡ mokyklos (atostogų metu - iÅ¡ gyvenamosios vietos) ir grÄ Å¾ina motinai iki 19 val.;

          - kas antrÄ savaitgalį tėvas pasiima dukrÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos penktadienį po pietų ir grÄ Å¾ina motinai sekmadienį iki 17 val.;          - visas tėvo vasaros atostogas dukra praleidžia su tėvu, konkretų pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ suderina su motina;          - dukters mokyklinių atostogų metu galioja nustatyta bendravimo tvarka, kuri gali bÅ«ti keičiama atsižvelgiant į dukters poreikius, konkretų laikÄ suderinus su motina;          - kasmet Tėvo dienÄ ir kitÄ dienÄ po tėvo ir dukters gimimo dienos – (duomenys neskelbtini). dukra               praleidžia su tėvu nuo 10 iki 19 valandos, pasiimdamas vaikais jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina jį atgal;          - kasmetinių Å¡venčių metu: lyginiais kalendoriniais metais tėvas su vaiku bendrauja per Naujuosius metus, Jonines, Kalėdas, nelyginiais - Velykas, Mindaugo karÅ«navimo dienÄ , Žolinę.          3.

Pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .          Atsakovas nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio nepilnametei dukrai ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, neobjektyviai vertino bylos aplinkybes. Teismas nesiaiÅ¡kino vaiko poreikių, tai yra, nenustatė konkretaus vaiko - B. G. realaus poreikių turinio. Kaip matyti iÅ¡ pateikto gimimo liudijimo, B. (duomenys neskelbtini) suėjo 8 metai, ji yra mokinė, nuo rugsėjo mėnesio lankys 2-Ä klasę.

Priimant sprendimÄ apsiribota ieÅ¡kovės pateikta tariama poreikių lentele, neanalizuojant konkrečių bÅ«tinų iÅ¡laidų pozicijų. Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino tėvų turtinės padėties proporcingumo reglamentavimÄ . Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rÅ«Å¡ių gaunamas pajamas, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į kitÄ tėvų turimÄ turtÄ , kitus pagal įstatymÄ iÅ¡laikomus asmenis. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė gauna pajamas iÅ¡ verslo ir socialine iÅ¡mokas, turi nekilnojamojo turto.

Atsakovas jokio turto neturi, taip pat pastaruoju metu neturi pajamų. Teismas neįvertino realių galimybių mokėti priteisto dydžio - 800 litų kas mėnesines iÅ¡mokas dukters B. iÅ¡laikymui, nes Å¡iuo metu jokių pajamų negauna. Net ir gaunant minimalias pajamas, tokio dydžio iÅ¡laikymÄ bÅ«tų sudėtinga paskirti dukters iÅ¡laikymui. Taigi, teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , privalėjo tinkamai iÅ¡tirti visus byloje esančius įrodymus, nustatyti objektyviÄ tėvų turtinę padėtį, galimybę kiekvienam iÅ¡ tėvų skirti dukrai jos poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ , tačiau teismas to nepadarė: iÅ¡tyręs visus byloje esančius įrodymus, nenustatė objektyvios tėvų turtinės padėties, galimybės mokėti teismo priteisto dydžio iÅ¡laikymÄ .

Ä®statymai nustato abiejų tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Å ios pareigos atsakovas nevengia ir pagal galimybes prisideda prie dukters iÅ¡laikymo, tačiau nesutinka su teismo sprendimu priteisti iÅ¡ atsakovo po 800 Lt/mėn. Byloje nustatyta, kad atsakovas neturi įgijęs jokios specialybės, studijos Pedagoginiame universitete nebaigtos, turi vadybininko darbo patirtį. Tai lemia nepaklausumÄ darbo rinkoje, sudėtingumÄ susirasti darbÄ , atitinkantį turimas žinias ir įgytÄ darbinę patirtį.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovė nurodė, kad dovanojimo sutarties pagrindu valdo žemės sklypÄ , tačiau teismo sprendime neteisingai nurodoma, kad ieÅ¡kovė jokio nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas pažymi, jog teismo posėdžio metu buvo aiÅ¡kinamasi žemės sklypo tikslinė paskirtis, todėl teismui buvo žinoma nekilnojamojo turto priklausymo ieÅ¡kovei faktinė aplinkybė. Å i aplinkybė yra svarbi, nustatant tėvų turtinę padėtį. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama nukrypti nuo lygių dalių principo, skiriant vaikui iÅ¡laikymÄ , privalėjo tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti savo materialinę padėtį.

Atsakovo nuomone, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovė dukters iÅ¡laikymui gali skirti tik po 200 Lt per mėnesį, perkeliant 4 kartus didesnę pareigÄ atsakovui, t.y., priteisiant iÅ¡ po 800 Lt/mėn., nepasisakant, kuo remiantis nustatoma tokia prievolė dukters iÅ¡laikyme. IeÅ¡kovė byloje pateikė dukros poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad dukrai per metus reikia 700 Lt vaistams, vitaminams, tačiau teismui paaiÅ¡kino, kad dukra neturi jokių ypatingų susirgimų, be įprastų vaikiÅ¡kų ligų.

Todėl darytina išvada, kad šis nurodytas išlaidų punktas visiškai nepagrįstas, nurodyta suma negali būti skaičiuojama į pagrįstus būtinuosius vaiko poreikius. Lentelėje taip pat nurodyta, kad 300 litų skiriama kūno priežiūros priemonėms, tame tarpe plaukų kirpimui. Pati ieškovė pripažino ir tai įrodyta rašytiniais duomenimis - ieškovė dirba kirpėja, todėl dukters plaukų kirpimui išlaidų tikrai nepatiria. Ieškovė nedetalizavo, kas tai yra 400 Lt nenumatytoms išlaidoms, išlaidos darbužiams nurodytos ne faktinės, bet menamos, nes, kaip minėta, dalį drabužių nuperku atsakovas, dalį atsakovo sesuo, dalį nuperka ieškovės motina.

Nepagrįstos iÅ¡laidos bÅ«stui, nes iÅ¡laidos Å¡ildymui, kurios sudaro didžiÄ jÄ dalį, nepriklauso nuo bute gyvenančių asmenų skaičiaus, o nuo buto dydžio: butas yra keturių kambarių ir net jeigu jame-niekas negyvena, buto savininkė ieÅ¡kovės motina privalo mokėti nustatyto dydžio mokesčius. Negalima sutikti su teismo sprendimo teiginius, kad pinigų sumos, o pervestos į dukters sÄ skaitÄ , nelaikytinos dukros iÅ¡laikymui skirtomis lėšomis. Pinigai pervesti į dukros sÄ skaitÄ ir skirti iÅ¡imtinai dukrai.

Tik ginčijamu teismo sprendimu lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nustatyta ieÅ¡kovė. Taigi, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, pinigai skirti dukrai pripažintini tinkamu iÅ¡laikymu. Teismo posėdyje buvo aiÅ¡kinamasi aplinkybės dėl lėšų pervedimo į dukters sÄ skaitÄ . Atsakovas nurodė, kad taip buvo pasielgta, nes buvo blokuota ieÅ¡kovės sÄ skaita. Atsakovo nuomone, lėšų pervedimas į dukters sÄ skaitÄ yra ne tik tinkamas iÅ¡laikymo teikimas, bet skatintinas, nes vaikas pratinamas elgtis su pinigais, taupyti.         Atsakovas nurodo, kad teismas nustatė tokiÄ bendravimo su dukra tvarkÄ , kokios prašė ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, visiÅ¡kai neatsižvelgiant ne tik į atsakovo nuomonę, bet ir į VTAS atstovės iÅ¡sakytas aplinkybes bei teismo posėdžiuose iÅ¡siaiÅ¡kintas bendravimo galimybes.

Nustačius dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, bÅ«tina procesiniu teismo sprendimu nustatyti tinkamÄ bendravimo su dukra tvarkÄ , kuri nepažeistų nepilnamečio vaiko interesų, padėtų iÅ¡saugoti dukros ir tėvo tarpusavio santykius, dukra nepatirtų streso dėl pasikeitusių bendravimo aplinkybių. Tėvų santuokinių ryÅ¡ių nutrÅ«kimas, santuokos nutraukimas negali turėti neigiamos įtakos dukrai turėti tėtį, su juo bendrauti, tuo pačiu tėčiui negali bÅ«ti užkertamos galimybės dalyvauti dukros priežiÅ«roje, lavinime.

Įstatymai numato ne tik tėvų vaidmenį vaiko gyvenime, auklėjime, jų teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, bet ir artimųjų giminaičių. Šioje byloje nebuvo sprendžiamas atskiras klausimas dėl dukters bendravimo su seneliais, nes, atsakovo nuomone, nustačius maksimalias galimybes bendrauti su dukra, bus užtikrinta galimybė bendrauti su seneliais ir kitais giminaičiais. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek visuose teismo posėdžiuose atsakovas nurodė, kad ieškovės ieškinyje siūloma bendravimo tvarka netinkama, kad atsakovas prašė maksimalios galimybės bendrauti su dukra.

Nurodė ir ieÅ¡kovė pripažino, kad tomis dienomis, kai ieÅ¡kovė dirba po pietų, dukrÄ pasiima atsakovas. Taigi, jau pačios faktinės aplinkybės patvirtina, kad mažiausiai 3 kartus per savaitę po pietų su dukra bendrauju atsakovas. Bendravimo darbo dienomis sprendime neliko. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad tik normaliai bendraudamas su dukra galėjo jÄ iÅ¡mokyti rusų kalbos, pradėjo mokytis anglų kalbos. Nustatyta bendravimo tvarka iÅ¡ esmės pažeis vaiko interesus, nes praras nuolatinio bendravimo galimybę, įgytų žinių įtvirtinimÄ ir atnaujinimÄ .         Atsakovas nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai priteisė žyminio mokesčio dalį nuo ieÅ¡kovės atsisakytų ieÅ¡kinio reikalavimų priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

Teismas taip pat nevertino, kad ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės, o teismas priėmė sprendimÄ santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovė prašė priteisti 2500 Lt kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto dalį, o teismas, vadovaudamasis atsakovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, priteisė 1525 Lt. Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo patenkintas ne visiÅ¡kai, bet dalinai, todėl negalėjo bÅ«ti iÅ¡ atsakovo priteisiamos visos atstovavimo iÅ¡laidos.          Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė R.

G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .          IeÅ¡kovė nurodo, kad teismas priėmė sprendimÄ Ä¯vertinęs tinkamai visus pateiktus byloje įrodymus ir aplinkybes. Atsakovas dalyvavo dviejuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose ir teismo posėdyje, turėjo galimybę naudotis kvalifikuota teisine pagalba, kurios pats atsisakė, galėjo pateikti byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį bei reikÅ¡ti praÅ¡ymus iÅ¡reikalauti jo manymu reikalingus dokumentus. Bylos nagrinėjimo metu jokių praÅ¡ymų nereiÅ¡kė, prieÅ¡ieÅ¡kinio nepateikė, todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas, iÅ¡tyręs visus byloje esančius įrodymus, nenustatė objektyvios tėvų turtinės padėties, galimybės mokėti teismo priteisto dydžio iÅ¡laikymÄ , maksimalios bendravimo su dukra tvarkos.

Atsakovas darbo santykius nutraukė savo noru 2013-12-05, gyvena, kaip jis pats nurodo, iÅ¡ santaupų arba pasiskolina iÅ¡ draugų, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui byloje nepateikė. Atsakovas važinėja prabangiu automobiliu, nuomoja Alytuje butÄ , leidžia laikÄ pramogaudamas, kas tik patvirtina, jog atsakovas turi pakankamas ne darbines pajamas, akivaizdžiai vengia turėti darbines pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų iÅ¡skaitomas reikiamo dydžio dukrai iÅ¡laikymas. Atsakovas sveikas ir darbingas, kitų iÅ¡laikytinių neturi, todėl dėl sveikatos bÅ«klės negalint dirbti pilnu pajėgumu ir gauti pakankamo pragyvenimui dydžio pajamas, jis turi galimybę prie nepilnametės dukters iÅ¡laikymo prisidėti didesne dalimi nei ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kovės materialinė padėtis yra nepakankama vienai iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ bei rÅ«pintis Å¡eimos materialine gerove, gyvenamojo bÅ«sto bÅ«kle ir iÅ¡laikymu. Atsakovas teigia, jog pinigų pervedimas į jo atidarytÄ dukros vardu sÄ skaitÄ , kuria su kortele gali naudotis tik dukra, yra tinkamas iÅ¡laikymo teikimas. Atsakovas iÅ¡galvojo aplinkybę esÄ jis taip pasielgė, nes buvo blokuota sÄ skaita. Taip elgdamasis atsakovas siekia mažametę dukrÄ nuteikti prieÅ¡ ieÅ¡kovę, nes ieÅ¡kovė jai neleidžia naudoti kenksmingus vaiko sveikatai produktus, kaip įvairius saldėsius, kramtomÄ jÄ gumÄ , visokius gėrimus bei pirkti visiÅ¡kai jai nereikalingus daiktus.

Dukra, turėdama kortelę, visa tai perka ir aiÅ¡kina, jog ieÅ¡kovė neturi teisės jai drausti pirkti bei negaliu naudotis jos pinigais. Atsakovas itin pabrėžtinai daugiau laiko pradėjo bendrauti su dukra tik ieÅ¡kovei pateikus teismui ieÅ¡kinį, be to, bendrauja su dukra ne jis pats, o seneliai, kuriems jis dukrÄ nuveža paėmęs po pamokų ir palieka, o vakare parveža į namus. Dabartiniu metu tokio bendravimo su dukra atsakovas siekia tikslu sumažinti iÅ¡laikymo dydį, ko neslepia atsakovas savo apeliaciniame skunde.

Teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: žyminį mokestį, 1000 Lt turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir nėra pagrindo Å¡ias iÅ¡laidas dar mažinti, nes advokatas teikė konsultacijas, padėjo iÅ¡reikalauti dokumentus, surašė ieÅ¡kinį, atstovavo interesus teisme.                  IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydžio ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Dėl nepilnametės dukters iÅ¡laikymo A. M. G. apeliacinį skundÄ dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydžio grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino ir nenustatė nepilnamečio vaiko poreikių, nesivadovavo vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties pusiausvyros (proporcingumo) principu.           Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus.

Å ios nuostatos imperatyvas iÅ¡plaukia tiek iÅ¡ vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iÅ¡ bendrųjų Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sÄ lygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir iÅ¡laikymo vaikams teikimÄ .           Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.

Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrÄ padeda iÅ¡laikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų iÅ¡laikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ; paskirstant nustatytÄ vaiko poreikiams bÅ«tinÄ sumÄ tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iÅ¡ esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iÅ¡ tėvų lieka vaikas ir jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (LAT 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).IÅ¡laikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. vaiko iÅ¡laikymui negali bÅ«ti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

Dėl to bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡laidas, reikalingas bÅ«tiniems vaiko poreikiams tenkinti (LAT 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti jÄ , atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumÄ (tėvų sveikatÄ , jų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams iÅ¡laikyti, iÅ¡laikytinių skaičių ir kt.).Analizuojant Å¡alių turtinę padėtį byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei R.

G. nuosavybės teise priklauso 3102/4961 dalys 0,4961 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), įgyto 2010-07-19 dovanojimo sutarties ir 2013-03-18 turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties pagrindu. R. G. nuosavybės teise priklauso 1,0366 žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2010-07-19 dovanojimo sutarties bei 2013-03-18 turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties pagrindu. Taip pat R. G. priklauso 4165/66680 dalys 16,6700 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)., įgyto dovanojimo sutarties pagrindu (b.l. 171-180).

I. R. G. gyvena jos motinai D. G. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų nurodyta, kad R. G. nustatytas darbingumo lygis penkiasdeÅ¡imt penki proc. (b.l. 18). Ji dirba pagal verslo liudijimÄ kirpėja. Jos uždarbis 464 Lt kas mėnesį, nes dėl sveikatos bÅ«klės į dienÄ dirba tik po 4 valandas. Netekto darbingumo pensija 258 Lt, todėl jos mėnesio pajamos sudaro apie 722 litus (b.l. 19-24).Atsakovas registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi.

Po santuokos nutraukimo jam atiteks asmeninės nuosavybės teise garažo boksas. Jis niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Kitų iÅ¡laikytinių apart dukters B. atsakovas neturi. Nurodo, kad pragyvena iÅ¡ skolintų pinigų, pats intensyviai ieÅ¡ko darbo.Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013), t.y. gali bÅ«ti priteistas tiek didesnis iÅ¡laikymas, tiek mažesnis iÅ¡laikymas , negu pripažįstamas orientacinis kriterijus.IeÅ¡kovės paskaičiavimu dukrai reikalingas iÅ¡laikymas kas mėnesį sudaro 1023 Lt.

Ä® bylÄ pateikta B. G. iÅ¡laikymui per metus reikalingų lėšų pagrindimo lentelė (b.l. 14), kurioje nurodyta, kad vaistams, tyrimams, vitaminams, medicininėms paslaugoms, kelionei į gydymo įstaigas iÅ¡leidžiama 700 litų, tačiau į bylÄ nepateikta jokių įrodymų, kad dukra B. turėtų specialiųjų poreikių ar ypatingų sveikatos problemų. KÅ«no priežiÅ«ros iÅ¡laidos - t.y. plaukų kirpimas, muilas Å¡ampÅ«nas, kitos asmens higienos priemonės - nurodyta 300 litų.

Kadangi pati ieškovė yra kirpėja, todėl laikytina, kad dukters plaukų kirpimui išlaidų nepatiria.  Be to, skalbimo ir valymo priemonėms nurodyta, kad skiriama 300 litų, kitoms nenumatytoms išlaidoms – 400 litų, kas poreikių lentelėje nebuvo detalizuota. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šias išvardintas išlaidas yra pagrindas mažinti ir konstatuoti, kad 900 litų išlaidos į mėnesį šalių nepilnametei dukrai B. G. gim. (duomenys neskelbtini), neturinčiai specialiųjų sveikatos ar ugdymo poreikių, pripažintinos pagrįstomis, protingomis ir reikalingomis tokio amžiaus vaikui būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir kt.

Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011).Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas atsakovas M.

S. yra sveikas, darbingas, gali dirbti ir didesne dalimi prisidėti prie dukters iÅ¡laikymo t.y. 597,33 Lt, kas atitinka 173 eurus į mėnesį, o atsakovė atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas ir sveikatos bÅ«klę gali mažesne dalimi prisidėti prie dukters iÅ¡laikymo t.y. 302,67 Lt, kas atitinka 87 eurus 66 centus. Dėl to, pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dalyje keistinas, iÅ¡ M. G. priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai po 800 Lt periodinėmis iÅ¡mokomis per mėnesį sumažinant iki 597,33 Lt, kas atitinka 173 eurus.

             Dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo              Pirmosios instancijos teismas nepilnametės dukters B. G. gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina R. G. bei nustatė M. G. bendravimo su dukra tokiÄ tvarkÄ :

1. Kas antrÄ savaitgalį tėvas pasiima dukrÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos penktadienį 18 valandÄ ir grÄ Å¾ina motinai vaikÄ sekmadienį 15 valandÄ .

2. VasarÄ tėvas savo atostogų metu turi teisę dvi savaites bendrauti su dukra, jÄ pasiimdamas, šį laikÄ iÅ¡ anksto suderinęs su motina.

3. Tėvas, norėdamas kitu laiku bendrauti su dukra, suderina iÅ¡ anksto su B. motina bendravimo laikÄ .             A. M. G. nesutinka su tokia bendravimo tvarka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad bÅ«tina nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri nepažeistų nepilnamečio vaiko interesų, padėtų iÅ¡saugoti dukros ir tėvo tarpusavio santykius, taip pat, kad dėl tėvų santuokinių ryÅ¡ių nutrÅ«kimo dukra nepatirtų streso dėl pasikeitusių bendravimo aplinkybių. Nurodo, kad jam, kaip nepilnametės dukters tėvui turi bÅ«ti sudarytos maksimalios galimybės bendrauti su dukra.            Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

BÅ«tent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma.            Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl atsakovo bendravimo su dukra, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, keistina nustatant platesnę bendravimo tvarkÄ , nes pirmosios instancijos teismas nenustatė bendravimo savaitės darbo dienomis, Å¡venčių dienomis, be to, vasaros atostogų metu nustatytas atsakovo bendravimas su dukra tik dvi savaites.             A.

M. G. praÅ¡o nustatyti bendravimÄ su dukrÄ darbo dienomis – tris kartus per savaitę, pasiimant dukrÄ po pamokų iÅ¡ mokyklos (atostogų metu – iÅ¡ gyvenamosios vietos), grÄ Å¾inant motinai iki 19 valandos. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė nurodė, kad ieÅ¡kovės nuomone, atsakovui bendrauti su dukra užtektų 1-2 kartus per savaitę ir pageidautų, kad mergaitė bÅ«tų grÄ Å¾inama motinai iki 18 valandos, nes savaitės eigoje mergaitei reikia ruoÅ¡ti pamokas, ji namuose vakarieniauja, be to, reikia laiko iÅ¡ vakaro pasiruoÅ¡ti mokyklai.

Dėl bendravimo tėvo su dukra kas antrÄ savaitgalį Å¡alys sutiko, tačiau ieÅ¡kovės atstovė pageidavo, kad dukra bÅ«tų grÄ Å¾inama motinai ne iki 17 valandos, bet iki 15 valandos dėl pasiruoÅ¡imo mokyklai. A. M. G. su tuo sutiko. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė nustatyti, kad visas tėvo vasaros atostogas dukra praleidžia su tėvu, konkretų pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ suderina su motina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bendravimÄ vasaros atostogų metu yra tikslinga nustatyti, jog tėvas vasaros atostogas su dukra praleidžia vienÄ mėnesį, konkretų pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ suderinant su motina.

IeÅ¡kovės atstovė su tokiu bendravimu vasarÄ sutiko. Dėl atsakovo apeliaciniame skunde praÅ¡omos nustatyti bendravimo tvarkos Å¡venčių dienomis tarp Å¡alių ginčo nekilo.            Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų            Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ Manto G. R. G. 432 Lt žyminį mokestį, 1000 litų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ viso 1432 Lt. Taip pat priteisė iÅ¡ jo 288 Lt žyminį mokestį valstybei ir 18 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, iÅ¡ viso 306 Lt.           A.

M. G. apeliaciniu skundu nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ jo žyminio mokesčio dalį nuo ieÅ¡kovės atsisakytų ieÅ¡kinio reikalavimų priteisti 10000 litų neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad teismas taip pat nevertino, kad ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės, o teismas priėmė sprendimÄ santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieÅ¡kovė prašė priteisti 2500 Lt kompensacijÄ už tenkančiÄ didesnę turto dalį, o teismas priteisė 1525 Lt.

Apelianto nuomone, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo patenkintas ne visiÅ¡kai, bet dalinai, todėl iÅ¡ atsakovo negalėjo bÅ«ti priteistos visos atstovavimo iÅ¡laidos. PraÅ¡o pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .          Apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovė santuokos nutraukimo byloje už pareikÅ¡tus turtinius reikalavimus dėl 2500 Lt piniginės kompensacijos ir 10 000 neturtinės žalos priteisimo yra sumokėjusi 369 Lt žyminio mokesčio, bei 288 litus žyminio mokesčio už du neturtinius reikalavimus: dėl santuokos nutraukimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu nustatymo, iÅ¡ viso 657 Lt (b.l. 7,49-52).

Kadangi ieÅ¡kovė turtinio reikalavimo priteisti 10 000 litų žalos atlyginimo atsisakė, todėl ieÅ¡kovei priteisti iÅ¡ atsakovo 25 procentus žyminio mokesčio, kaip nurodyta teismo sprendime, nėra pagrindo. Kadangi teismo sprendimas keičiamas sumažinant priteistÄ iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo dydį iki 597 litų 33 centų, kas sudaro 173 eurus, todėl priteisiamas žyminis mokestis valstybei mažinamas iki 215 Lt, kas atitinkamai sudaro 62 eurus.           IeÅ¡kovės neturtiniai reikalavimai nutraukti santuokÄ ir nustatyti bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu vaiku tenkinti iÅ¡ dalies, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei yra pagrindas priteisti 144 litus ir už iÅ¡ dalies patenkintÄ turtinį reikalavimÄ Â priteisiant ieÅ¡kovei 1525 piniginę kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto dalį yra pagrindas ieÅ¡kovei priteisti 45 litus sumokėto žyminio mokesčio, iÅ¡ viso 189 litus, kas atitinka 54 eurus 74 centus.

Kadangi skundžiamas teismo sprendimas keičiamas ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai tenkinti iÅ¡ dalies, todėl yra pagrindas sumažinti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistas 1000 litų atstovavimo iÅ¡laidas iki 700 litų, kas atitinka 202 eurus 73 centus.            Vadovaujantis tuo, kad iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas keičiamas sumažinant iÅ¡ atsakovo M. G. priteistÄ iÅ¡laikymo dydį bei keičiama sprendimo dalis nustatant platesnę atsakovo M.

G. bendravimo su nepilnamete dukra tvarkÄ , taip pat teismo sprendimas keičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo dalyje. (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).            Paduodant apeliacinį skundÄ apeliantas M. G. sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį, skaičiuojamÄ nuo skundžiamos priteisto iÅ¡laikymo dydžio sumos. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, todėl yra pagrindas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisti 72 Lt žyminio mokesčio, skaičiuojamo nuo patenkinto turtinio reikalavimo dalies.            I.

R. G. už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ apeliacinėje instancijoje patyrė 700 litų iÅ¡laidų (b.l. 139, 141). Kadangi apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies, todėl yra pagrindas iÅ¡ atsakovo M. G. priteisti ieÅ¡kovei 350 litų turėtų atstovavimo iÅ¡laidų (CPK 98 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimÄ pakeisti.IÅ¡ M. G., gimusio (duomenys neskelbtini) Alytuje priteistÄ iÅ¡laikymÄ dukrai B.

G., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 800 Lt periodinėmis iÅ¡mokomi per mėnesį nuo 2014-03-01 iki dukters pilnametystės sumažinti iki 173 eurų per mėnesį, iÅ¡mokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ir nustatant, kad iÅ¡laikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise naudosis motina R. G. a.k. (duomenys neskelbtini)Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta M. G. bendravimo su dukra B. G. tvarka pakeisti.Nustatytos bendravimo tvarkos 1. dalį, kurioje nustatyta, kad kas antrÄ savaitgalį tėvas pasiima dukrÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos penktadienį 18 valandÄ ir grÄ Å¾ina motinai sekmadienį 15 valandÄ , pakeisti ir iÅ¡dėstyti taip:Kas antrÄ savaitgalį tėvas M.

G. pasiima dukrÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos penktadienį Å¡alių sutartu laiku ir grÄ Å¾ina motinai R. G. sekmadienį iki 15 val.Nustatytos bendravimo tvarkos 2. dalį, kurioje nustatyta, kad tėvas savo atostogų metu turi teisę dvi savaites bendrauti su dukra, jÄ pasiimdamas, šį laikÄ iÅ¡ anksto suderinęs su motina, pakeisti ir iÅ¡dėstyti taip:Vasaros atostogų metu atsakovas M. G. turi teisę vienÄ mėnesį praleisti su dukra B. G., konkretų dukters pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ prieÅ¡ mėnesį suderinus su motina.Nustatytos bendravimo tvarkos 3. dalį, kurioje nustatyta, kad tėvas, norėdamas kitu laiku bendrauti su dukra, suderina iÅ¡ anksto su B. motina bendravimo laikÄ , pakeisti ir iÅ¡dėstyti taip:Dukters mokyklinių atostogų metu galioja nustatyta bendravimo tvarka, kuri gali bÅ«ti keičiama atsižvelgiant į dukters poreikius, konkretų laikÄ suderinus su motina.Bendravimo tvarkÄ papildyti ir iÅ¡dėstyti taip:M.

G. du kartus per savaitę t.y. pirmadienį ir ketvirtadienį pasiima dukrÄ B. G. po pamokų iÅ¡ mokyklos (atostogų metu – iÅ¡ gyvenamosios vietos Å¡alių sutartu laiku) ir grÄ Å¾ina motinai iki 18 val.Kasmet Tėvo dienÄ ir kitÄ dienÄ po tėvo ir dukters gimimo dienos – (duomenys neskelbtini). dukra B. G. praleidžia su tėvu M. G. nuo 10 iki 19 valandos, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina jÄ atgal. Jeigu (duomenys neskelbtini). yra savaitės darbo diena, M. G. pasiima vaikÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos po pamokų ir grÄ Å¾ina motinai iki 19 val.Kasmetinių Å¡venčių metu tėvas M.

G. bendrauja su dukra B. G.: lyginiais kalendoriniais metais - per Naujuosius metus, Jonines, Kalėdas, nelyginiais metais – Velykas, Mindaugo karÅ«navimo dienÄ , Žolinę.IÅ¡ Manto G. R. G. priteistÄ 432 litų žyminį mokestį sumažinti iki 189 litų, kas atitinka 54 eurus 74 centus, priteistÄ 1000 litų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 700 litų, kas atitinka 202 eurus 73 centus.PriteistÄ iÅ¡ M. G. 288 Lt žyminį mokestį valstybei sumažinti iki 215 litų, kas atitinka 62 eurus.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ Ritos G.

M. G. 72 litus, kas atitinka  20 eurų 85 centus sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundÄ .Priteisti iÅ¡ Manto G. R. G. 350 litų, kas atitinka  101 eurÄ 37 centus, turėtų atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                   Evaldas Burzdikas                                                                                 Virginija Gudynienė                                                                                  Izolda Nėnienė                                                                                                                                                                                                                  Â