eaa8316b-76c8-404c-b37e-fa94a606ec94 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1209-243/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00063-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Rutkauskienei, pareiÅ¡kėjui A. K., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Stasiui Skersiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,n u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas A. K. skundu nurodo, jog atskirais laikotarpiais nuo 2013-05-02 iki 2015 metų buvo laikomas Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje sÄ lygomis, neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų ir higienos normų, prilystančiomis žmogaus kankinimui. PareiÅ¡kėjo teigimu, buvo laikomas perpildytose kamerose neužtikrinant vienam asmeniui tenkančio 5 kv.m. minimalaus ploto reikalavimų.

Kamerose buvo Å¡alta ir drėgna, kameroje Nr. 13 žiemÄ neužsidarė langas, trÅ«ko ventiliacijos, kameroje Nr. 6 labai smirdėjo iÅ¡ sanitarinio mazgo, o mechaninė ventiliacija neveikė arba buvo užkimÅ¡ta, per sklisdavo rÅ«kalų kvapas, jeigu kitose kamerose buvo rÅ«koma. Nurodo, jog keletÄ kartų areÅ¡tinėje nėra gavęs pagalvės užvalkalo, rankÅ¡luosčių, mano, jog čiužiniai nebuvo valomi, nes smirdėjo, buvo purvini ir drėgni. Teigia, jog kamerose nebuvo Å¡luotos, skudurų, valymo priemonių.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje jis buvo laikytas, kai buvo nepilnametis, todėl jam priklausė maitinimas keturis kartus per parÄ . Nurodo, kad pavakarius jis gaudavo kartu su vakariene, todėl nuo pietų iki vakarienės bÅ«davo alkanas. PraÅ¡o už netinkamas jo laikymo sÄ lygas areÅ¡tinėje priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ po 40 eurų už kiekvienÄ dienÄ . PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu praÅ¡o jį patenkinti. Nurodė, jog areÅ¡tinėje buvo laikomas iÅ¡ viso apie 53 paras.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas laikytas Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje atskirais laikotarpiais nuo 2013-05-02 iki 2014-10-03 ir jo laikymo sÄ lygos areÅ¡tinės kamerose atitiko HN 37:2009 reikalavimus. Teigia, jog pareiÅ¡kėjo argumentai dėl drėgmės, Å¡alčio kamerose, pelėsių, langų nesandarumo nepagrįsti, nes kamerose įrengtas centrinis Å¡ildymas, oro temperatÅ«ra, drėgmė, judrumas atitinka higienos normų reikalavimus.

Nurodo, jog pageidaujantys asmenys visada aprÅ«pinami Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi, čiužiniai yra Å¡varÅ«s, nesuplyšę. AreÅ¡tinėje atliekamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija), graužikų, parazitų nėra pastebėta. Kamerose įrengti sanitariniai mazgai, atskirti 1,20 m aukščio pertvara nuo gyvenamosios patalpos, juose įrengta atskira oro Å¡alinimo sistema, ir tai atitinka HN 37:2009 reikalavimus. Nurodo, jog areÅ¡tinėje laikomi nepilnamečiai maitinami keturis kartus per parÄ , t.y. nepilnamečiams papildomai duodami pavakariai.

Atsakovės teigimu, visi skundai ir praÅ¡ymai yra registruojami, tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundų nėra gauta. Teigia, jog pareiÅ¡kėjas buvo maitinamas pagal patvirtintÄ maitinimo grafikÄ . Pripažįsta, jog pareiÅ¡kėjas kelias dienas buvo laikomas nežymiai neužtikrinant minimalaus ploto reikalavimų. PraÅ¡o konstatuoti pažeidimo faktÄ , o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti (b.l. 14-17).Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismas konstatuoja:nagrinėjamos bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, CK 6.271 straipsnio pagrindu.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). VieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Teismas spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (žr., pvz., 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013; 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.; mutatis mutandis dėl suimtojo teisinio statuso žr. 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Apibrėždamas laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų statusÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡skiriamus nuteistųjų teisinės padėties ypatumus. Pavyzdžiui administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013 teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ Ä¯kalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70).

Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013).PareiÅ¡kėjas, jo teigimu, patirtÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog jo laikymo Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje metu jam nebuvo užtikrinti minimalaus ploto ir higienos normų reikalavimai, pažeista maitinimo tvarka.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nagrinėjamu atveju nustatant areÅ¡tinėje laikomam asmeniui tenkantį minimalų plotÄ vadovaujamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv.m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ jį gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015; 2015-07-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-09-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2711-520/2015, kt.).

IÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės skyriaus virÅ¡ininko 2016-02-22 tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 30-PR2-3412 matyti, jog atskirais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje laikytas laikotarpiu nuo 2013-05-02 iki 2014-10-03 (b.l. 18-19). Pažeidžiant nustatytÄ 5 kv.m. minimalaus ploto reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas laikytas 28 paras: nuo 2013-05-08 iki 2013-05-14, 2013-05-16, 2013-05-20, nuo 2013-05-27 iki 2013-05-28, nuo 2013-06-17 iki 2013-06-21, nuo 2013-10-03 iki 2013-10-04, nuo 2013-10-11 iki 2013-11-15, nuo 2013-10-23 iki 2013-10-24, nuo 2013-11-04 iki 2013-11-07, nuo 2013-11-25 iki 2013-11-26, nuo 2013-11-27 iki 2013-11-29, 2014-03-13, nuo 2014-10-01 iki 2014-10-03.

IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo duomenų matyti, jog vienam laikomam asmeniui tekęs plotas Å¡iais laikotarpiais svyravo nuo 3,09 kv.m. iki 4,13 kv.m. (neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto). Kitais pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje laikotarpiais jam tekęs plotas atitiko dydžio reikalavimÄ ir net ženkliai jį virÅ¡ijo. Posėdžio metu pats pareiÅ¡kėjas pripažino, jog buvo laikomas ir 18 kv.m. ploto kamerose vienas. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju 28 paras buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis.

Toks pažeidimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinamas kaip kalinimas nepriimtinomis sÄ lygomis, dėl ko pareiÅ¡kėjas patiria neturtinę žalÄ CK 6.250 straipsnio 1 dalies požiÅ«riu (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, A-801-442/2015, kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje tokia aplinkybė taip pat vertinama kaip pažeidimas (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog dėl minimalaus ploto reikalavimų pažeidimų asmuo neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus.

PareiÅ¡kėjui argumentuojant, jog apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ vertintinas ir kameroje esančiais baldais užstatytas plotas, pažymėtina, jog nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ , t. y. nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ Konvencijos 3 straipsnio kontekste, t. y. vertinant, ar pažeidimas patenka į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1213-624/2016, 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).

Pagal Taisyklių 80 punkto reikalavimÄ Ä¯ bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas sanitarinio mazgo plotas. Byloje nesant duomenų apie tikslų sanitarinio mazgo ir baldų užimamÄ plotÄ , nustačius minimalaus ploto reikalavimo pažeidimÄ , vertintinas ir sanitarinio mazgo, baldų bei kitų įrenginių užimamas plotas nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį.PareiÅ¡kėjui argumentuojant kitais jo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygų neatitikimais higienos normų reikalavimams, pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-651-575/2015 ir kt.). Higienos reikalavimus, taikomus policijos areštinėms, nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN37:2009 „Policijos areštinės. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 37:2009), galiojusi iki 2015-11-01, t.y. pareiškėjo laikymo areštinėje laikotarpiu. Pareiškėjo teiginius dėl areštinės kamerų neatitikties higienos normoms paneigia byloje esantys įrodymai.

IÅ¡ byloje pateikto Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-04-13 patikrinimo akto Nr. K3-98 matyti, kad 2015-03-30 atliktas areÅ¡tinės kamerų Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38 ir 39 patikrinimas ir jo metu nenustatyta oro temperatÅ«ros, oro judrumo, santykinės drėgmės reikalavimų neatitikimų. Dirbtinės apÅ¡vietos neatitikimai nevertinti kaip pažeidimas, nes jų paÅ¡alinimui reikalinga atlikti pastato rekonstrukcijos darbus. Patikrinimo aktu taip pat konstatuota, jog visose kamerose įrengti skaidraus stiklo langai, lovų čiužiniai nesuplyšę, Å¡varÅ«s, kamerose įrengta mechaninė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, kameros taip pat vėdinamos per atidaromus skaidraus stiklo langus, kameros ir jų įrenginiai Å¡varÅ«s, pasivaikščiojimo kiemai iÅ¡valyti, atliekamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas, buitinių parazitų nepastebėta, dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ vykdo UAB „Kauno grÅ«dai“, laikomi asmenys kartÄ per savaitę turi teisę nusiprausti duÅ¡e pagal HN 37:2009 60 punkto reikalavimus, duÅ¡o patalpos sienos, grindys lygios, lengvai valomos, dezinfekuojamos, kamerose, duÅ¡inėje ant sienų ar lubų pelėsių nebuvo, pasivaikščiojimo kiemai iÅ¡valyti (b.l. 31-34).

Nors patikrinimas atliktas ne pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje laikotarpiu, tačiau nėra pagrindo manyti, kad sÄ lygos kamerose galėjo iÅ¡ esmės pasikeisti. Tai patvirtina ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-10-02 atlikto patikrinimo ir 2015-10-08 suraÅ¡yto patikrinimo akto Nr. K3-472 duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog atliktas areÅ¡tinės kamerų Nr. 23 ir 14 patikrinimas, kurio metu nepasitvirtino laikomų asmenų nusiskundimai, jog yra Å¡alta, drėgna, nuo sienų ir lubų byra tinkas, yra pelėsis, čiužiniai smirdi ir pÅ«va, iÅ¡draskytos rozetės, iÅ¡daužyta pertvara, skirianti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos, neÅ¡varÅ«s langai ir pan. (b.l. 28-30).

Aplinkybė, jog laikymo sÄ lygos atitiko higienos normų reikalavimus nurodyta ir tarnybiniame praneÅ¡ime bei atsakovės atsiliepime. Teismas neturi pagrindo netikėti institucijos oficialiuose dokumentuose iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, nes atsakovė objektyviai pripažįsta ploto pažeidimus.IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas Klaipėdos apskrities VPK laikytas, kai buvo nepilnametis. Vadovaujantis Taisyklių 63 punktu nepilnamečiai maitinami keturis karus per parÄ pagal paauglių fiziologines mitybos normas, o maitinimo grafikas sudaromas taip, kad tarpai tarp maitinimų bÅ«tų ne trumpesni kaip 3 valandos ir ne ilgesni kaip 4,5 valandos.

PareiÅ¡kėjas pripažįsta, jog maistas buvo geras, tačiau akcentuoja aplinkybę, jog pavakarius gaudavo kartu su vakariene, todėl nuo pietų iki vakarienės bÅ«davo alkanas. Atsakovės atstovas neginčija pareiÅ¡kėjo nurodyto pažeidimo ir pripažino, jog galėjo bÅ«ti, kad ne visais atvejais buvo laikomasi maitinimo grafiko. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo ir paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje matyti, jog jam svarbu buvo bÅ«ti maitinamam nustatytu grafiku, todėl konstatuotina, kad atsakovė nagrinėjamu atveju pažeidė Taisyklių 63 punkto reikalavimÄ .

Vertinant pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus Å¡iuo aspektu, atsižvelgtina į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas gaudavo visÄ jam priklausantį maisto davinį, nors ir ne nustatytu laiku. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, todėl ne visais atvejais tam, kad bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, iÅ¡samių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos prigimtis apsprendžia ribotas galimybes jos dydį apskaičiuoti itin tiksliai, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingus kriterijus taip pat į kitus kriterijus, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais.

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgiama į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtinta 800 Lt, 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 – 850 Lt, 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 – 1 000 Lt, o 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 – 1 035 Lt nuo 2014 m. spalio 1 d. ir 300 Eur nuo 2015 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga); pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015) ir į teismų analogiÅ¡kose savo pobÅ«džiu bylose priteistų lėšų neturtinei žalai atlyginti dydžius, nes tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinus nurodyto pažeidimo trukmę – 28 paras su pertraukomis pareiÅ¡kėjas laikytas areÅ¡tinėje neužtikrinant minimalaus ploto reikalavimo, pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ , teismo prerogatyvÄ Ä¯vertinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į tai, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė dėl medicininės ar psichologinės pagalbos dėl netinkamų jo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai apie 3-6 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniÅ¡kai po 7 eurus apie 7 eurus už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-542-146/2016; 2016-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016, vidutiniÅ¡kai po 8-10 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju įvertinus pažeidimo dėl minimalaus ploto (tame tarpe sanitarinio mazgo, baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ ) neužtikrinimo mastÄ ir trukmę, tačiau pareiÅ¡kėjui nedetalizuojant ir neindividualizuojant savo patirtų iÅ¡gyvenimų ar nepatogumų, kurie galimai kilo neužtikrinus minimalaus ploto reikalavimų, bei įvertinus pareiÅ¡kėjo galimai patirtus nepatogumus dėl jo maitinimo ne nustatytu laiku, teisingas ir proporcingas pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju yra 300,00 Eur.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio 5 punktu. PareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistinas 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kitoje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais, n u s p r e n d ė :patenkinti iÅ¡ dalies pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ , priteisti pareiÅ¡kėjui A.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (trys Å¡imtai eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmesti kitoje dalyje skundÄ .Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                                                 Vida Stonkuvienė