eaa7f3e6-cccf-47f5-83de-822e074499df · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Arvydas Daugėla                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-84-458/2016T. E. Ž. T. proceso Nr. 1-30-00357-2014-7                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4; 2.4.6                                                                                                                                     KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS   N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                            2016 m. vasario 25 d.               Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,teisėjų Zigmo Pociaus ir Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, nuteistojo A.

G. gynėjui advokatui Olegui Romanovui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 1 d., ir jam paskirta 30 MGL (1129,80 EUR) dydžio bauda.Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ nuteistojo A.

G. priteistas 178,84 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusiojo I. G. (I. G.) atstovei pagal įstatymÄ S. G. iÅ¡ nuteistojo A. G. priteista 500 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : A. G. nuteistas už tai, kad 2014 m. lapkričio 26 d., apie 8.26 val., Klaipėdoje, Liepų g., ties namu Nr. 51, vairuodamas automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas Liepų g. antra eismo juosta, ne sankryžoje, sukdamas į kairę, nedavė kelio prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Audi Q5“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. G., ir su juo susidÅ«rė. Nuo smÅ«gio automobilis „Audi Q5“ pasisuko apie vertikaliÄ ašį prieÅ¡ laikrodžio rodyklės judėjimo kryptį ir, judėdamas įstrižai į priekį ir į kairę, priekiniu kairiuoju kampu atsitrenkė į ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiuojančio automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. S., deÅ¡inį Å¡onÄ . Po susidÅ«rimo su automobiliu „Ford Focus“ automobilis „Audi Q5“, judėdamas į priekį, sukosi laikrodžio rodyklių judėjimo kryptimi ir priekiniu kairiuoju kampu slysdamas kontaktavo su ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusio automobilio „Opel Mokka“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. P., galiniu deÅ¡iniu kampu, po to atsitrenkė į deÅ¡inėje pusėje esančiame Å¡aligatvyje įrengtÄ gatvės apÅ¡vietimo stulpÄ ir sustojo. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Audi Q5“ keleiviai M. K. (M. K.), kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir I. G., kuriam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiu bÅ«du A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 109 p. (Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti keliÄ prieÅ¡inga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms) reikalavimÄ ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

Tokiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 str. 1 d.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir grÄ Å¾inti bylÄ ikiteisminiam tyrimui papildyti. Nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį nepagrįstai ignoravo liudytojų G. G., A. V. ir A. N. parodymus, nors jie patvirtino, kad automobilis „Audi Q5“ virÅ¡ijo leistinÄ greitį. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir pati S. G..

Mano, kad specialisto D. J. iÅ¡vada, jog virÅ¡ytas greitis neturėjo reikÅ¡mės avarijos pasekmėms, yra klaidinga, toks teiginys neatitinka elementarių fizikos dėsnių, todėl nurodo kreipęsis į prokuratÅ«rÄ , kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 235 str. dėl melagingų eksperto D. J. parodymų.Apeliantas pažymi, kad liudytojas G. G. teismo posėdžio metu patvirtino, jog iÅ¡ karto po įvykio, atidaręs automobilio „Audi Q5“ galines dureles, pastebėjo, kad nukentėję vaikai nebuvo prisisegę saugos diržais.

Posėdžio metu S. G. nurodė, kad nepatikrino, ar vaikai prisisegę saugos diržais, kadangi manė juos esant prisisegusius. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas vaikų Å«gis ir svoris, nors, apelianto nuomone, jie turėjo bÅ«ti prisegti specialiai jų Å«giui ir svoriui pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis.Nurodo, kad nesutinka su žalos atlyginimu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kadangi jei S. G. bÅ«tų važiavusi leistinu greičiu, avarijos padariniai nebÅ«tų tokie, ji bÅ«tų spėjusi sustabdyti automobilį iki jam atsitrenkiant į stulpÄ .Nesutinka su nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymÄ S. G. priteistų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydžiu.

Baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta per 2 teismo posėdžius, todėl mano, kad 500 Eur suma yra nepagrįstai didelė.Teismo posėdžio metu nuteistojo A. G. gynėjas advokatas Olegas Romanovas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Pagrindinis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas – priežastinio ryÅ¡io tarp jo padarytų KET pažeidimų ir dėl eismo įvykio atsiradusių padarinių nebuvimas.

Apelianto tvirtinimu, priežastis kilti eismo įvykio padariniams – automobilio „Audi Q5“ keleivio M. K. nesunkiam sveikatos sutrikdymui, I. G. nežymiam sveikatos sutrikdymui, gatvės apšvietimo stulpo sugadinimui – buvo S. G. viršytas leistinas greitis.BK 281 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kvalifikuojant veikÄ pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), padarinius, priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių ir kaltę.Teismų praktikoje priežastinis ryÅ¡ys eismo saugumo pažeidimų bylose suprantamas kaip ryÅ¡ys tarp kaltininko padaryto KET pažeidimo ir BK 281 str. numatytų padarinių. Tai yra vienas iÅ¡ objektyviųjų Å¡io nusikaltimo sudėties požymių.

Tinkamai nustatytas priežastinis ryÅ¡ys sujungia nusikalstamÄ veikÄ ir padarinius į vieningÄ visumÄ , kuri leidžia tiksliai parinkti jÄ atitinkančiÄ baudžiamojo įstatymo normÄ . Taikant BK 281 str., priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklė įpareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡ys dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008).

Teismas turi įvertinti ne tik kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 str. nurodytus padarinius, priežastis. Nustačius, kad kaltininkas, net ir nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, sprendžiama, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais.

Be to, tais atvejais, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 str. numatyti padariniai, neįvyktų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti visų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.

Bylos duomenimis nustatyta, to apeliantas ir neneigia, kad jis, važiuodamas Liepų g. antra eismo juosta, ne sankryžoje, sukdamas į kairę, nedavė kelio prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. G., ir su juo susidÅ«rė. Taigi nuteistasis to, kad jis tokiais anksčiau nurodytais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 p., kuriame numatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti keliÄ prieÅ¡inga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, neneigia.

Tačiau teigia, kad S. G. važiuojant leistinu greičiu, pasekmės dėl autoįvykio bÅ«tų kitokios.Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog automobilis „Audi Q5“ bÅ«tų važiavęs didesniu, nei leistina, greičiu, byloje nėra nustatyta. Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai ignoravo liudytojų G. G., A. V. ir A. N. parodymus, kurie patvirtina, kad S. G. vairuojamas automobilis virÅ¡ijo leistinÄ greitį. Apygardos teismo vertinimu, konstatuoti automobilio judėjimo greitį remiantis tik prieÅ¡taringais liudytojų parodymais negalima.

IÅ¡ 2015 m. gegužės 14 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio „Audi Q5“ važiavimo greičio prieÅ¡ įvykį nustatyti negalima. Specialistas D. J. teisme patvirtino minėtÄ iÅ¡vadÄ ir papildomai nurodė, kad automobilio ,,Audi Q5“ greičio nustatyti neįmanoma, nes Å¡is automobilis yra gana naujas ir jame yra daug saugumo technologijų. Nustatyti automobilio važiavimo greitį galima iÅ¡ to, kokie pėdsakai liko po įvykio, tačiau kuo automobilis naujesnis ir įranga geresnė, tuo mažiau pėdsakų lieka.

Å io įvykio metu asfaltas buvo Å¡lapias, todėl, jo nuomone, pėdsakų neliko.2015 m. gegužės 14 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad techniniu požiÅ«riu tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykio kilimu buvo susiję automobilio „Peugeot 406“ vairuotojo A. G. veiksmai. Nors apeliantas nurodo, kad automobiliui „Audi Q5“ važiuojant leistinu greičiu, eismo įvykio padariniai nebÅ«tų tokie, vis dėlto, jei nuteistojo vairuojamas automobilis nebÅ«tų įvažiavęs į prieprieÅ¡inio eismo juostÄ , kuria važiavo S. G., o tai Å¡ioje situacijoje ir sukėlė tiesioginę grėsmę eismo saugumui, eismo įvykis ir jo metu kilę padariniai – nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymai –nebÅ«tų kilę.

Tai reiÅ¡kia, kad net automobiliui „Audi Q5“ virÅ¡ijant greitį, vien dėl tokio KET pažeidimo eismo įvykis nebÅ«tų kilęs. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad jei A. G. nebÅ«tų pažeidęs KET 109 p. reikalavimų, nebÅ«tų kliudęs „Audi Q5“ automobilio ir nebÅ«tų kilusios tokios pasekmės. Nuteistasis privalėjo bÅ«ti atsargus ir atidus bei kairio posÅ«kio manevrÄ atlikti tik įsitikinęs, kad tai daryti saugu. Å ios pareigos nuteistasis neįvykdė, todėl bÅ«tent nuteistojo veika buvo autoįvykio metu kilusių pasekmių – nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo ir turtinės žalos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai – priežastis.

Apeliantas skunde pažymi, kad liudytojas G. G. teismo posėdžio metu patvirtino, jog iš karto po įvykio, atidaręs automobilio „Audi Q5“ galines dureles, pastebėjo, kad vaikai nebuvo prisisegę saugos diržais. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog šis asmuo ir nuteistasis yra pažįstami. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šio liudytojo parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. G. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad po eismo įvykio matė, jog automobilyje „Audi Q5“ sėdėję vaikai buvo neprisisegę saugos diržais, tačiau jis taip pat nurodė, kad jie buvo sveiki, jokių sužalojimų nepatyrė.

Tuo tarpu Å¡iÄ liudytojo nurodytÄ aplinkybę paneigia teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat specialisto D. V. paaiÅ¡kinimai teisme, jog nukentėjusiesiems konstatuoti sužalojimai įmanomi, kai jie sėdynėje prisegti saugos diržais. S. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaikai buvo prisisegę saugos diržais (2 t., 59 b. l.), tai patvirtino ir pats nukentėjęs M. K. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 54 b. l.).Apelianto nuomone, nukentėję vaikai automobilyje „Audi Q5“ turėjo bÅ«ti prisegti specialiai jų Å«giui ir svoriui pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis.

Kaip pažymėta ir apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas vaikų Å«gis ir svoris, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad automobilio „Audi Q5“ keleivis M. K. įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini), o keleivis I. G. – (duomenys neskelbtini) amžiaus. Vaikų amžius eismo įvykio metu leidžia pagrįstai manyti, kad specialios vaikų prisegimo sistemos nebuvo bÅ«tinos. Be to, net jei ir bÅ«tų naudojamos Å¡ios specialios sistemos, eismo įvykis kilo dėl nuteistojo veiksmų, jam kairio posÅ«kio manevrÄ atliekant neįsitikinus, kad tai daryti saugu.

Apygardos teismo vertinimu, apelianto nuomonė, kad nukentėję vaikai automobilyje „Audi Q5“ turėjo bÅ«ti prisegti specialiai jų Å«giui ir svoriui pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis, nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumu.Apeliantas nesutinka su nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymÄ S. G. priteistų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydžiu. Nurodo, jog baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta per 2 teismo posėdžius, todėl mano, kad 500 Eur suma yra nepagrįstai didelė.

Apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį atsižvelgė į tai, kad advokatas atstovavo abiem nukentėjusiesiems trijuose teismo posėdžiuose, laikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrįstomis, todėl jas pripažino proceso iÅ¡laidomis ir priteisė iÅ¡ nuteistojo. BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusiųjų atstovas teisme pateikė iÅ¡laidas patvirtinantį dokumentÄ â€“ pinigų priėmimo kvitÄ (2 t., 84 b. l.). Atstovas susipažino su bylos medžiaga, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose atstovaudamas nukentėjusiųjų interesams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo priteistos Å¡ioje byloje nukentėjusiojo turėtos iÅ¡laidos advokatui yra pagrįstos byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, jos santykinai nėra didelės, neprieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, todėl mažinti jas nėra pagrindo.Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog neperžengiant apeliacinio skundo ribų patikrintas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo A.

G. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                       Arvydas Daugėla Teisėjai                                                                                                              Eduardas MaÅ¡kevičius                                                                                                                                Zigmas Pocius