2022-03-08 Nr. AB-5398-3-61-3-04511-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1461-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04511-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. R. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. R. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. R. O. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 21S31847 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 6K-1558 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas teigė, kad 2019 m. jis buvo aktyvistas (feisbuke), dalyvaudavo protestuose ir demonstracijose. 2019 m. jam pradėjo grasinti ginkluota grupuotė (duomenys neskelbtini) – jis gavo grasinamą laišką. Atsakovas, nagrinėdamas prašymą, nevertino jo politinių motyvų – grasinimų pagrįstumo. Pareiškėjas teigė, kad turėjo būti užtikrintas tiesioginis jo išklausymas, prašyta atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinta teisė būti išklausytam, teisingas skundo išnagrinėjimas. Atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

3. Pareiškėjas nesutiko su Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) argumentais, kad nėra pagrindo suteikti jam pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, taip pat priežastį – politines aplinkybes ir dėl to gresiantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, jo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, kad (duomenys neskelbtini) sunku reikšti savo norus ir dėl to politiškai kyla reali grėsmė sveikatai ir gyvybei. Tai, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Nurodytos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, o iš esmės tik konstatavo, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant paprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškina, kad nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, Departamentas konstatavo, kad grėsmė prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. gairėmis, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio yra teisėtas ir pagrįstas.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo negrindė aplinkybėmis, jog jis turėtų politinių pažiūrų, būtų aktyvus politiškai ar priklausytų politinei partijai ir reikštų savo įsitikinimus. Iš esmės pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio grindė bendra situacija, nenurodė, kad kažkokios grėsmės ar diskriminacija jam kiltų dėl jo individualių savybių. EPPB duomenimis, prieglobsčio prašytojas nepriklauso nė vienai grupei, kuri gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Departamentas teisės aktais nėra įpareigotas įrodinėti neiginius (tai, kad pareiškėjas nesusidurs su persekiojimu ateityje), kadangi tai būtų neįveikiama užduotis ir per aukštas įrodinėjimo standartas.

Nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Pats pareiškėjas apklausose nurodė, kad išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Lietuvą nulėmė grėsmė, kad grįžus į (duomenys neskelbtini) jį nužudys organizacija (duomenys neskelbtini) kadangi jis dalyvavo protestuose prieš vyriausybę ir dėl to sulaukė grasinimų. Tačiau pareiškėjo pasakojimas apie patirtus grasinimus kelia pagrįstų abejonių, jis nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis ir turėjo esminių trūkumų.

Departamento tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad organizacija (duomenys neskelbtini) persekiotų pavienius civilius asmenis, kadangi šios grupuotės taikiniai, remiantis kilmės valstybės informacija, yra (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įkurti objektai (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Todėl buvo pagrįstai nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo baimė dėl grupuotės (duomenys neskelbtini) grasinimų yra mažai tikėtina. Apibendrinus ir įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, jog asmeniui jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) – gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

Pats pareiškėjas nei per apklausą, nei atliekant tyrimą nenurodė ir nebuvo identifikuota, jog jo grėsmė būtų siejama su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Remiantis EPPB išvadomis apie bendrą situaciją (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia to lygio, kai vien buvimo šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

7. Atsakovas pažymi, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Todėl tikėtina, jog, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl žodinio skundo nagrinėjimo. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Pareiškėjas skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo M. A. R. O. skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Departamento 2021 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 21S31847 3 punkte nurodytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ir jį sumažino nuo 5 metų iki 3 metų, likusią skundo dalį atmetė.

10. Teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 7 d. apklausoje pareiškėjas nurodė, jog išvyko iš kilmės šalies, nes jį persekioja grupuotė (duomenys neskelbtini) dėl dalyvavimo protestuose. Pareiškėjas 2019 m. buvo aktyvistas (feisbuke), dalyvaudavo protestuose ir demonstracijose, dėl to 2019 m. jam pradėjo grasinti ginkluota grupuotė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas nurodė, kad jo pusbrolis, kuris palaiko šią grupuotę, pranešė, jog jis turi nedalyvauti protestuose ir demonstracijose, todėl 2019 m. pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini), manė, kad ten bus saugiau, tačiau (duomenys neskelbtini) taip pat buvo nesaugu („nebuvo ramybės, nes taip pat buvo grėsmių“). 2020 m. sugrįžęs į (duomenys neskelbtini) baigė studijas ir vėl prisidėjo prie protestuotojų ir demonstrantų (šiuose protestuose ir demonstracijose dalyvavo tik studentai). Ir 2020 m. jam vėl pradėjo tiesiogiai grasinti ginkluota grupuotė (duomenys neskelbtini) kurios lyderis yra (duomenys neskelbtini) Paprašius patikslinti, kaip jam buvo grasinta, pasakė, kad 2020 m. gavo laišką su grasinimais ir įdėta kulka. Asmeniškai, t. y. „akis į akį“, grasinimų negavo, tačiau po 2021 m. liepos 21 d. atsiųsto laiško išsigando ir 2021 m. liepos 26 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o vėliau į Lietuvą, teigia, kad grįžti atgal į (duomenys neskelbtini) negali, nes bijo būti nužudytas. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) į policiją kreipėsi, bet ji nepadeda, apklausoje teigė, kad gali pateikti minėtus faktus patvirtinančius dokumentus, vaizdo medžiagą, nuotraukas ir t. t., tačiau nepateikė rašytinių ar kitų įrodymų apie minėtus faktus ir grasinimus. Pats pareiškėjas nurodė, kad jokiai politinei partijai nepriklauso ir politiškai aktyvus nebuvo, nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), tačiau nereligingas, nevedęs, baigęs (duomenys neskelbtini) universitetą, įgijęs (duomenys neskelbtini) profesiją, (duomenys neskelbtini) liko gyventi jo tėvai ir brolis, turi dėdę, kuris gyvena (duomenys neskelbtini).

11. Departamentas, įvertinęs pateiktus dokumentus ir informaciją, 2021 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 21S31847 nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką; 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, apskundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. Komisija pareiškėjo skundą 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 6K-1558 atmetė, konstatavo, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

12. Teismas dėl žodinio pareiškėjo skundo nagrinėjimo nurodė, jog Tvarkos aprašo 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

13. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo negrindė aplinkybėmis, kad jis turėtų politinių pažiūrų, būtų aktyvus politiškai ar priklausytų politinei partijai ir reikštų savo įsitikinimus. Iš esmės pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio grindė bendra situacija, nenurodė, kad kažkokios grėsmės ar diskriminacija jam kiltų dėl jo individualių savybių.

14. Teismo įsitikinimu, Departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai, Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į jo kilmės valstybės situaciją. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį.

15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

16. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pats per apklausą nurodė, jog nėra sulaukęs tiesioginių grasinimų. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas taip pat nenustatė. Teismui tokių įrodymų nepateikta, todėl sutiktina. jog Departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad yra pagrįsta tikimybė, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui grėstų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

17. Teismas, atsižvelgęs į Departamento nurodytus pagrindus, dėl kurių pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, vertino, kad nustatytas 5 metų uždraudimo atvykti terminas yra nemotyvuotas ir neproporcingas, neatitinka Tvarkoje įtvirtintų kriterijų. Teismas sprendė, kad Departamentas formaliai ir neargumentuotai taikė Tvarkos nuostatas bei nepagrįstai uždraudė pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Todėl šią Sprendimo dalį pakeitė ir pareiškėjui uždraudė į Lietuvos Respubliką atvykti 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

18. Teismas konstatavo, kad Departamentas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjo pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais. Teismas taip pat sutiko su Departamento išvada, kad nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą. Todėl Sprendimo dalys dėl prieglobsčio nesuteikimo, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, perspėjimo įvedimo į C.SIS II sistemą yra pagrįstos ir teisėtos, nėra pagrindo jų keisti arba panaikinti remiantis pareiškėjo skundo ar kitais argumentais. Tačiau teismas pakeitė 5 metų uždraudimo atvykti terminą, kuris yra nemotyvuotas ir neproporcingas, todėl šią Sprendimo dalį pakeitė ir pareiškėjui uždraudė į Lietuvos Respubliką atvykti 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nepatenkinęs pagrindinio reikalavimo, teismas sprendė, kad negali būti patenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, nenustačius jokių aplinkybių, nepateikus papildomų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas iš naujo nagrinėdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo priimtų kitokį sprendimą.

III. 19. Pareiškėjas M. A. R. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas teigia, kad Komisijoje buvo pažeista jo teisė į tiesioginį ir teisingą skundo nagrinėjimą, nebuvo užtikrintas teisės būti išklausytam principo taikymas. Žodinis skundo nagrinėjimas galėjo vykti ir nuotoliniu būdu. Skundžiami sprendimai buvo priimti neįvertinus jo paaiškinimų, neišklausius pareiškėjo, buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, tačiau negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Pareiškėjas nebuvo tinkamai išklausytas, atsakovo sprendimai suklaidino teismą, o siekiant teisingo sprendimo, byla skirtina nagrinėti nepažeidžiant skaidraus ir teisingo proceso garantijos.

21. Pareiškėjas nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog apklausos metu pareiškėjas išvykimo iš kilmės šalies priežastimis nurodė tai, kad kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojami ir prašo suteikti prieglobstį, kad galėtų jaustis saugus. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje nes kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą dėl dalyvavimo protestuose prieš valdžią. Sprendime nurodyta informacija patvirtina, kad civilių gyventojų protesto akcijos prieš korupciją ir nefunkcionalią struktūrą yra tapę kasmetiniu šalies fenomenu. Protestuotojai patiria grasinimus, gąsdinimus, jie grobiami, suimami be orderio ir net nužudomi. Aplinkybė, kad pareiškėjo šeima paliko namus dar nespėjusi tiesiogiai patirti susidorojimo ir smurto, nepaneigia tokios grėsmės galimybės. Sprendime pripažįstama, kad vis tik egzistuoja beatodairiškas smurtas.

22. Pareiškėjas teigia, kad jis priskirtinas padidintos rizikos grupei kaip politinės opozicijos aktyvistas ir protestuotojas, nes dalyvavo demonstracijoje, tačiau į šią aplinkybę teismas iš dalies neatsižvelgė. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje nes kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą dėl dalyvavimo protestuose prieš valdžią. Pateikti faktai nebuvo teisingai įvertinti, dėl šios priežasties priimtas keistinas sprendimas. Pareiškėjas pirminės apklausos metu nurodė, kad iš kilmės šalies išvyko į (duomenys neskelbtini), o pagrindinė to priežastis – politinis persekiojimas, tai įrodo pareiškėjui kilusį pavojų sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, kad kilmės šalyje yra susiformavusi nebaudžiama politinių grasinimų, susidorojimo bei nužudymų tendencija ir dėl to asmenims kyla reali grėsmė sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Atsakovas nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

23. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nesurinko aktualios, naujausios informacijos apie kilmės valstybę, apie įstatymus dėl opozicijos veiklos ir jų taikymo būdą, nesurinko jokios medžiagos apie politinių oponentų persekiojimo problematiką, o apsiribojo prielaida, jog pareiškėjas vien dėl sunkių ekonominių priežasčių buvo priverstas palikti kilmės šalį. Sprendime nėra pakankamai duomenų, kurie būtų tinkamai surinkti. Atsakovas nesikreipė į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kas yra privalu, o vadovavosi selektyviai atrinkta kilmės valstybės informacija, kuri neatspinti tikrosios pareiškėjo kilmės šalies situacijos ir negali būti laikomi išsamiais, patikimais bei aktualiais įrodymais apie kilmės valstybę. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką atsakovas negali išvengti jam priskirtos prievolės rinkti išsamią, naujausią informaciją, kuri atitinka Lietuvos Respublikos ir tarptautiniuose aktuose keliamus reikalavimus.

24. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes buvo neatsižvelgta į tai, kad Departamentas pažeidė proceso teisės normas, kurios numato žmogaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, o atsakovas nesurinko objektyvios informacijos apie pareiškėjo individualią situaciją ir jo padėtį kilmės šalyje, neparengė aktualios pažymos apie kilmės valstybę, atsakovo surinkta informacija neatitiko faktinės situacijos apie pareiškėjo padėtį, o bylą nagrinėjant teisme šie trūkumai nepašalinti. Tai sudaro pagrindą teismo sprendimą naikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento bei Komisijos sprendimų, kuriais pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį, teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti, todėl teismas minėtą terminą sutrumpino iki trejų metų.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjų teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

29. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, bylos duomenis, tai, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, o pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžiamas abstrakčiais argumentais, konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

30. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje , todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

31. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios, Be kita ko, šiomis nuostatomis įgyvendinama 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

32. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.

33. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

34. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

35. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). Europos Žmogaus Teisių Teismas 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė patirti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimus. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad 2019–2020 m. dalyvavo protesto demonstracijose, kurių metu buvo šaudoma, pats pareiškėjas nenukentėjo, tačiau vėliau gavo grasinantį laišką. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pasakojimas buvo itin nedetalus ir bendro pobūdžio, pareiškėjas pateikė tik minimalią, neindividualizuotą, bendro pobūdžio informaciją. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2019 metais išvyko į (duomenys neskelbtini), vėliau grįžo ir baigė studijas (duomenys neskelbtini), tiesioginio persekiojimo nepatyrė. Šios aplinkybės tik pagrindžia išvadą, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą yra hipotetinio pobūdžio, jo pasakojimas nepagrįstas konkrečiais ir detalizuotais teiginiais, aplinkybėmis, kurios leistų daryti išvadą, kad jis yra žinomas valstybės pareigūnams, kurie gali jį persekioti. Šių argumentų kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo kilmės šalyje yra likę jo giminaičiai, kiti socialiniai ryšiai. Taip pat paminėtina, kad net darant prielaidą, kad pareiškėjas dalyvavo demonstracijose, pareiškėjas pats nurodė, kad sulaikytas valstybės institucijų (pareigūnų) nebuvo, realaus persekiojimo iš jų pusės, iš esmės, nepatyrė, taigi galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nebuvo žinomas kilmės valstybės institucijoms dėl savo dalyvavimo demonstracijose. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovas, vien fakto, kad pareiškėjas galbūt dalyvavo protestuose, nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl to, kad jis dėl savo dalyvavimo demonstracijose ateityje gali patirti neigiamų pasekmių, atmetami.

37. Duomenų, pagrindžiančių, kad kilmės valstybė negalėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo tariamo persekiojimo, taip pat faktų, kad apsaugos nesuteikimas kilmės valstybėje būtų grindžiamas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų priežastimis, atsakovas faktų tyrimo metu nenustatė. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) ir jo sostinėje nagrinėjamu atveju nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, taigi, pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl savo individualių savybių grįžimo į kilmės valstybę atveju yra tik hipotetinė, grindžiama išimtinai pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis. Atsakovas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjui nebuvo iškilusi reali pagrįsta grėsmė. Jis neteigė, kad kilmės valstybėje dėl tam tikrų individualių savo savybių yra diskriminuojamas ir / ar jo atžvilgiu taikomos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės. Pareiškėjas nenurodė ir jokių patikimų aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad jis gali patirti padidintą persekiojimo grėsmę ar yra pažeidžiamas asmuo.

38. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, todėl, atsižvelgiant į šioje nutartyje padarytas išvadas, nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad atsakovas netinkamai vertino aplinkybes dėl papildomos apsaugos (ne)suteikimo.

39. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Tiek Migracijos departamento, tiek Komisijos ginčijami sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. R. O. apeliacinį skundą atmesti .

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė