2026-04-29 Nr. AB-8988-3-62-3-00287-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-248-629/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00287-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. M. ir V. S. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai J. M. ir V. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Centrinės policijos įstaigų darbuotojų etikos komisijos (toliau – ir Etikos komisija) 2024 m. sausio 10 d. posėdžio protokolo Nr. 5P1-14 nutariamosios dalies 2 ir 3 punktus, kuriuose konstatuota, kad J. M. ir V. S. pažeidė Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso (toliau – ir Etikos kodekso) nuostatas (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjai nurodė, kad pateikė tarnybinius pranešimus dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau – ir (duomenys neskelbtini) PK) (duomenys neskelbtini) R. M. (toliau – ir R. M.) neetišką ir grubų elgesį. Pareiškėjai paaiškino, kad tarnybinėje automobilių statymo aikštelėje bendravo su kita atvykusia pareigūne – R. M., dėl automobilių statymo vietų ir tvarkos. 2023 m. gruodžio 5 d. Policijos departamento Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyrius priėmė sprendimą tyrimą baigti, tarnybinio patikrinimo nepradėti ir Etikos komisijai perduoti nagrinėti Kauno AVPK pareigūnų R. M., J. M. (toliau – ir J. M.) ir V. S. (toliau – ir V. S.) elgesį. Pareiškėjai paaiškino, kad Etikos komisija Nutarimu nutarė pripažinti, kad R. M. nepažeidė Etikos kodekso nuostatų, o pareiškėjai pažeidė Etikos kodekso nuostatas.

3. Pareiškėjai teigė, kad Etikos komisija įvykio iš esmės nenagrinėjo, vienašališkai rėmėsi tik R. M., kuri į posėdį neatvyko, tarnybiniu pranešimu, nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjai su ja bendravo nepakankamai mandagiai, taktiškai ir pagarbiai. Pareiškėjai nurodė, kad Etikos komisijos nariai pasisakė, kad konfliktas tarp pareigūnų įvyko dėl vidinės komunikacijos stokos, nustatė, kad visi bendravo nepakankamai mandagiai, taktiškai ir pagarbiai, tačiau pareiškėjų nuomone, R. M. melavo, kad pareiškėjai šaukė, neaišku kokiais objektyviais duomenimis Etikos komisija rėmėsi. Pareiškėjai nurodė, kad Etikos komisija sprendė, kad situacijos iniciatoriai buvo pareiškėjai (vadovai), kurie neprisistatė, nepasakė patikrinimo tikslo, kreipėsi į kitą asmenį „tu“, bei akcentavo, jog vadovams yra keliami aukštesni elgesio reikalavimai, todėl vadovai turi būti pavyzdžiu, kaip kilusias problemas spręsti diplomatiškai ir etiškai. Pareiškėjų manymu, jie bandė problemą spręsti etiškai ir diplomatiškai, t. y. netoleravo kolegų daromų pažeidimų ir elgesio, nesuderinamo su Etikos kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimais, vadovavosi Etikos kodekso 6.9 papunkčiu ir J. M. apie situaciją pranešė R. M. vadovei, taip pat informavo savo tiesioginį vadovą.

4. Pareiškėjai teigė, kad nepažeidė Etikos kodekso 6.3 papunkčio (laikytis bendravimo kultūros, vykdant tarnybines pareigas bendrauti dalykiškai ir santūriai, išlikti mandagiu ir taktišku, elgtis pagarbiai), dėl šio punkto Etikos komisija priėmė sprendimą remdamasi tik R. M. tarnybiniu pranešimu, nevertino visų aplinkybių. Pareiškėjai nurodė, kad nepažeidė Etikos kodekso 6.11 punkto, nes kaip tik bandė išspręsti konfliktinę situaciją, o konfliktines situacijas toleruoja (duomenys neskelbtini) PK vadovė, nes nesiima tinkamų veiksmų. Pareiškėjų teigimu, jie nepažeidė ir Etikos kodekso 7.1 punkto, nes išsakydami pastabą R. M. nediskreditavo policijos autoriteto, pokalbis vyko tik tarp trijų pareigūnų, taip pat nepažeidė Etikos kodekso 7.2 papunkčio, o šį punktą pažeidė būtent R. M., nes savo elgesiu parodė, kad galima nesilaikyti nustatytų taisyklių, jai nebuvo taikyta atsakomybė, o liko nubausti tik vadovai.

5. Pareiškėjai nurodė, kad Etikos komisija padarė procedūrinių pažeidimų: posėdžio pradžioje neprisistatė, todėl buvo pažeista pareiškėjų teisė reikšti prašymus dėl komisijos narių nušalinimo, skelbdama sprendimą nenurodė kokių Elgesio kodekso punktų pažeidimai buvo padaryti, apie tai sužinojo tik gavę protokolą, todėl kyla abejonė ar Etikos komisija balsavo ir diskutavo dėl konkrečių normų pažeidimo.

6. Pareiškėjai teigė, kad Etikos komisijos Nutarimas sukėlė pareiškėjams teisinių pasekmių, nes jis yra įvestas į policijos pareigūnų personalo posistemį prie pareiškėjų duomenų ir yra be senaties terminų (pvz., drausminė nuobauda išnyksta po metų, o Etikos kodekso pažeidimas išlieka visam karjeros etapui ir neturi senaties termino), siekiant konkurso būdu užimti kitas pareigas policijos sistemoje, visada bus atsižvelgiama į Etikos kodekso pažeidimą, kaip į neigiamai charakterizuojančią medžiagą, metinių policijos pareigūnų vertinimų metu Etikos kodekso pažeidimas vertinamas kaip neigiama dalykinė savybė, pažeista pareiškėjų garbė ir orumas, kadangi pareiškėjai, kaip policijos padalinių vadovai, negali savo elgesiu būti pavyzdžiu pavaldiniams, pareiškėja J. M. buvo Kauno AVPK Etikos komisijos narė, tačiau po priimto Nutarimo neteko šių pareigų.

7. Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad Etikos komisija, gavusi informaciją apie galbūt neetišką pareigūnų elgesį, vadovaudamasi Policijos darbuotojų etikos komisijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-707 (2021 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 5-V-457 redakcija), išnagrinėjusi turimą medžiagą, išklausiusi pareiškėjus, 2024 m. sausio 3 d. posėdyje nutarė pripažinti, kad R. M. nepažeidė Etikos kodekso nuostatų, o J. M. ir V. S. pažeidė Etikos kodekso nuostatas. Atsakovas teigė, kad R. M. parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaringi, sutapo su jos tiesioginės viršininkės L. K. tarnybiniame pranešime (reg. Nr. 20-PR2-12668) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir kitais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais dėl oro sąlygų įvykio dieną, o pareiškėjų parodymai apie grubų elgesį tyrimo metu keitėsi, įvykis buvo fiksuotas nuotraukomis, tačiau jos buvo ištrintos. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai, duodami paaiškinimus, posėdyje patys sutiko ir pripažino, kad turėjo prisistatyti pareigūnei, bet to nepadarė, buvo nustatyta, kad R. M. konflikto metu automobilių aikštelėje buvo ne tarnybos metu, priešingai nei pareiškėjai, buvo vertinamos aplinkybės dėl įvykio dieną buvusių oro sąlygų, kad iškrito daug sniego ir aikštelė buvo užsnigta, todėl sužymėtų vietų joje nesimatė, o žodiniu susitarimu vidinė tvarka dėl asmeninių automobilių statymo automobilių stovėjimo aikštelėje buvo numatyta naujai. Atsakovo vertinimu, pareiškėjų veiksmai priėjus prie žmogaus, neprisistačius teikiant pastabas bei fotografuojant asmenį sukėlė R. M. didelį emocinį diskomfortą, tą patvirtino rašytinė medžiaga. Atsakovas teigė, kad pareiškėjai savo teiginių apie Etikos komisijos sprendimo sukeliamas teisines pasekmes nepagrindė, nepateikė jokių įrodymų, kad Etikos komisijos Nutarimas būtų turėjęs įtakos jų statusui, atlyginimui, darbo funkcijoms, darbo krūviui, pareiškėjų pareigos nebuvo pažemintos, jiems nebuvo skirtos nei tarnybinės, nei materialinės nuobaudos, o per metinius vertinimus neigiamos įtakos šios aplinkybės taip pat neturėjo, nes Etikos komisijos uždavinys – nagrinėti Etikos kodekso pažeidimus ir vertinti jo nuostatų nesilaikymo atvejus, Etikos komisijos sprendimo tikslas nėra nubausti.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjų J. M. ir V. S. skundą patenkino, t. y. panaikino Etikos komisijos 2024 m. sausio 10 d. posėdžio protokolo Nr. 5P1-14 nutariamosios dalies 2 ir 3 punktus, kuriuose konstatuota, kad J. M. ir V. S. pažeidė Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso nuostatas.

10. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

10.1. pareiškėjai yra Kauno AVPK pareigūnai (J. M. – (duomenys neskelbtini), o V. S. – (duomenys neskelbtini));

10.2. Policijos departamento Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriuje 2023 m. lapkričio 24 d. buvo gautas Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) PK (duomenys neskelbtini) R. M. tarnybinis pranešimas apie galimai neetišką Kauno AVPK pareigūnų J. M. ir V. S. elgesį;

10.3. J. M. ir V. S. 2023 m. lapkričio 30 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad Kauno AVPK pareigūnė R. M. pastatė automobilį (duomenys neskelbtini) valdybai priskirtoje vietoje, grubiai atsakė, kad automobilio nepatrauks;

10.4. Iš patikslinimo metu surinktų duomenų nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 23 d. apie 12.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje Kaune, (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp pareigūnės R. M., kuri atvykusi į tarnybą pastatė nuosavą vairuojamą automobilį ne Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) PK darbuotojams skirtoje vietoje, ir pareigūnų J. M. bei V. S., kurie tikrino, kaip pareigūnai laikosi automobilių statymo tvarkos, konflikto pusės situaciją įvardija skirtingai ir kaltina vieni kitus nemandagiu, nekorektišku, nekolegišku, neetišku elgesiu;

10.5. 2023 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas sprendimas tyrimą baigti, tarnybinio patikrinimo nepradėti ir Etikos komisijai perduoti nagrinėti Kauno AVPK pareigūnų R. M., J. M. ir V. S. elgesį;

10.6. Nutarimu Etikos komisija nutarė pripažinti, kad J. M. ir V. S. pažeidė Etikos kodekso 6.6, 6.11, 7.1 ir 7.2 papunkčių nuostatas.

11. Teismas pritarė pareiškėjų argumentams, kad Nutarimas sukels pareiškėjams teisinių pasekmių, nes Policijos departamentas nepaneigė, jog Etikos komisijos sprendimas yra įvestas į policijos pareigūnų personalo posistemį prie pareiškėjų duomenų ir yra be senaties terminų, išlieka visam laikui, kad, siekiant konkurso būdu užimti kitas pareigas policijos sistemoje, visada bus atsižvelgiama į Etikos kodekso pažeidimą, kaip į neigiamai charakterizuojančią medžiagą.

12. Teismas iš Etikos komisijos posėdžio protokolo nustatė, kad J. M. posėdyje paaiškino, jog automobilių stovėjimo aikštelėje padaliniams yra suskirstytos ir pažymėtos automobilių statymo vietos, bet darbuotojai ne visuomet stato automobilius savo vietose, todėl pietų pertraukos metu (2023 m. lapkričio 23 d.) ji kartu su V. S. nuėjo į aikštelę pasižiūrėti, kokia yra situacija. Pamatę, kad parkavimo vietoje stovi ne (duomenys neskelbtini) valdybai priklausantis automobilis ir jame sėdi mergina, priėjo išsiaiškinti. Merginai išlipus iš automobilio, V. S. paklausė, ar ji tikrai pastatė automobilį savo vietoje, o mergina replikavo: „Ką, ar aš turiu nusikasti sniegą?“. Tuomet V. S. nubraukė sniegą ir parodė ženklą „Ž“ bei paprašė jos patraukti automobilį, tačiau mergina atsakė, kad nepatrauks, nes ir jiems nėra kur automobilių statyti. V. S. pasakius, kad ją nufotografuos, įkels jos nuotrauką į „čiatą“ ir išsiaiškins, kas ji tokia, o merginai atsakius, kad ji pati paskambins savo viršininkei, J. M. suprato, kad mergina yra iš (duomenys neskelbtini) PK, kadangi viršininkė (moteris) yra tik iš šio padalinio. J. M. įsitraukė į judviejų pokalbį, paklausdama merginos: „Ar tu mus pažįsti, kad šitaip šneki su mumis?“, į tai mergina atsakė: „Jūs manęs netujinkit“, po to mergina paliko savo automobilį ir nuėjo. J. M. akcentavo, kad automobilių stovėjimo aikštelėje nuolat vyksta konfliktų dėl parkavimo vietų, bei paminėjo, jog apie įvykusią konfliktinę situaciją pranešė kitiems padalinių vadovams.

13. Teismas nurodė, kad atsakydama į Etikos komisijos narių klausimus J. M. patikino, jog ji kalbėjo nepakeltu balso tonu, tačiau mergina šaukė, bei pabrėžė, kad ji buvo šokiruota, kaip R. M. (jos tapatybė paaiškėjo vėliau) kalbėjo su V. S.. J. M. pastebėjo, kad tos pačios dienos ryte kita darbuotoja pastatė automobilį ne savo vietoje, bet jos paprašius patraukti automobilį iš jai nepriklausančios vietos ji tą ir padarė. J. M. pabrėžė, kad ji pati laikosi nustatytų taisyklių ir nori, jog ir kiti taip pat jų laikytųsi, bei mano, kad (duomenys neskelbtini) PK pareigūnai automobilių stovėjimo aikštelėje daro chaosą, patvirtino, kad merginos ji nepažįsta, o kreipinys „tu“ yra įprastas kolektyve ir, jos nuomone, toks kreipinys sukuria artimesnį ryšį. J. M. ir V. S. (taip pat ir mergina (R. M.)) buvo neuniformuoti, pokalbio metu jie neprisistatė bei merginai neapibūdino savo patikrinimo tikslo. J. M., vertindama savo elgesį, pasakė, kad nemano, jog pažeidė etikos taisykles, bet R. M. – pažeidė, patvirtino, jog jeigu pokalbis vyktų dabar – prisistatytų, bet akcentavo, kad prisistatymas nebūtų pakeitęs situacijos, nes R. M. nuo pokalbio pradžios juos užsipuolė ir buvo priešiška.

14. Teismas nustatė, kad V. S. Etikos komisijos posėdyje paaiškino, jog automobilių stovėjimo aikštele šiuo metu naudojasi (duomenys neskelbtini) PK ir specializuoti padaliniai, parkavimo vietų nedaug, todėl jų skaičius suskirstytas proporcingai padalinyje esančių pareigūnų skaičiui, jų valdybai skirtos 6 vietos ir pažymėtos ženklu „Ž“. V. S. akcentavo, kad darbuotojai dažnai skųsdavosi, kad jiems priklausančios parkavimo vietos yra užimtos, apie šią problemą yra nuolat kalbamasi, (duomenys neskelbtini) PK vadovė dažniausiai atsiprašydavo dėl savo pavaldinių, todėl buvo suprantama, jog (duomenys neskelbtini) PK darbuotojai nesilaiko tvarkos ir stato automobilius ne į savo vietas. V. S. paaiškino, kad įvykio dieną, per pietus, jis su (duomenys neskelbtini) nuėjo pažiūrėti, ar neužstatytos jų vadovaujamoms valdyboms priklausančios parkavimo vietos, kadangi tą dieną darbuotojai skundėsi, jog jų vietos yra užimtos, nuėję jie pamatė, kad (duomenys neskelbtini) valdybos parkavimo vietoje stovi automobilis ir jame sėdi mergina, o jai išlipus, V. S. jos paklausė: „Ar tikrai pasistatei savo vietoje automobilį?“, į tai ji atsakė, kad sniego nekas, tada jis nubraukė sniegą ir parodė ženklą „Ž“, bet mergina replikavo“ „Ar jūs žinot, kiek mes turim vietų?“ ir pasakė, kad automobilio nepatrauks. V. S. jos paklausė, kokiame padalinyje ji dirba, bet mergina atsisakė nurodyti padalinį ir taip pat pasakyti savo pavardę. Tuomet jis merginai pasakė, kad ją nufotografuos ir įkels jos nuotrauką į „čiatą“, o mergina atsakė, jog paskambins viršininkei pasikonsultuoti, ir bekalbėdama telefonu išėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės. V. S. apie šį įvykį pranešė kitiems specializuotų padalinių vadovams.

15. Teismas nurodė, kad atsakydamas į klausimus, V. S. paaiškino, jog iš pradžių pokalbis vyko tarp jo ir R. M., bei pabrėžė, kad mergina kalbėjo pakeltu balsu, grubiai, kaip ne su pareigūnu, tada į pokalbį įsitraukė J. M., klausdama jos, ar ji žino su kuo kalba. V. S. akcentavo, kad pokalbio metu jo balso tonas nebuvo pakeltas, jis su šypsena paklausė merginos, ar tikrai ji pastatė automobilį savo vietoje, paminėjo, kad ryte, kai kita darbuotoja pastatė automobilį ne savo vietoje, ji nekonfliktavo ir patraukė automobilį. Automobilių stovėjimo aikštelėje V. S. buvo tarnybos metu, merginai neprisistatė, bet, jeigu ji būtų paklaususi, jis būtų pristatęs, tačiau nežino, ar pats turėjo prisistatyti merginai. V. S. patikslino, kad į automobilių stovėjimo aikštelę darbuotojai patenka tik su kortelėmis, automobilių stovėjimo aikštelė visuomet yra užpildyta ir dėl automobilių statymo tarp kolegų nuolat vyksta konfliktų. V. S. paminėjo, kad nėra patvirtintos tvarkos ir nėra veiksmingo kontrolės mechanizmo, todėl dabar manąs, jog jis neitų tikrinti, kaip parkuojami automobiliai, o vertindamas savo elgesį pokalbio metu, pasakė, jog mano, kad jis nepažeidė etikos taisyklių, bet R. M. – pažeidė, nes ji bendravo grubiai, demonstravo nepagarbą vyresniems žmonėms.

16. Teismas iš Etikos komisijos posėdžio protokolo 4 punkto nustatė, jog komisijos nariai pastebėjo, kad konfliktas tarp pareigūnų įvyko dėl vidinės komunikacijos stokos, R. M. žmogiškos reakcijos į jos nepatogią padėtį, komisijos nariai pritarė, kad visi bendravo nepakankamai mandagiai, taktiškai ir pagarbiai bei pažymėjo, kad nagrinėjamos situacijos iniciatoriai buvo vadovai (J. M., V. S.), kurie neprisistatė nepažįstamam asmeniui, nepasakė patikrinimo tikslo ir bendravo nemandagiai, familiariai (kreipėsi į nepažįstamą asmenį „tu“). Etikos komisijos nariai akcentavo, kad vadovams yra keliami aukštesni elgesio reikalavimai, todėl vadovai turėtų būti pavyzdžiu, kaip kilusias problemas spręsti diplomatiškai ir etiškai. Teismas sprendė, kad būtent Etikos komisijos posėdžio protokolo 4 punkte nurodyti faktai ir aplinkybės nulėmė Nutarimo priėmimą.

17. Teismo vertinimu, iš Nutarimo ir Etikos komisijos posėdžio protokolo 4 punkto turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas visapusiškas informacijos, susijusios su pareiškėjais, vertinimas, kadangi Etikos komisijos posėdžio protokolo 4 punkte apsiribota tik įvardijimu, kad visi bendravo nepakankamai mandagiai, taktiškai ir pagarbiai, nagrinėjamos situacijos iniciatoriai buvo vadovai (J. M., V. S.), kurie neprisistatė nepažįstamam asmeniui, nepasakė patikrinimo tikslo ir bendravo nemandagiai, familiariai (kreipėsi į nepažįstamą asmenį „tu“), bei akcentuota, kad vadovams yra keliami aukštesni elgesio reikalavimai, todėl vadovai turėtų būti pavyzdžiu, kaip kilusias problemas spręsti diplomatiškai ir etiškai, o Nutarime pacituotos Etikos kodekso 6.6, 6.11, 7.1 ir 7.2 papunkčių nuostatos.

18. Teismas sprendė, kad nėra aišku, kuo remiantis padaryta išvada, jog visi bendravo nepakankamai mandagiai, taktiškai ir pagarbiai, nors pareiškėjai teigė priešingai. Teismas nurodė, kad reikalavimas nesikreipti į nepažįstamą asmenį „tu“ niekaip nėra susietas su teisės aktų reikalavimais, nes iš V. S. paaiškinimų Etikos komisijai (į automobilių stovėjimo aikštelę darbuotojai patenka tik su kortelėmis) spręstina, jog visi trys įvykio dalyviai vieni kitus laikė policijos pareigūnais. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo savarankiškai nuspręsti, jog tai aplinkybė, policijos pareigūnų sistemoje pripažinta visiems žinoma, kurios įrodinėti nereikia. Teismas pažymėjo, kad Etikos kodekso 6.6, 6.11, 7.1 ir 7.2 papunkčių nuostatos niekaip nesusietos su vadovams keliamais aukštesniais elgesio reikalavimais būti pavyzdžiu, kaip kilusias problemas spręsti diplomatiškai ir etiškai.

19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Nutarimo priėmimo papildomų motyvų nurodymo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nevertino, kaip nepagrindžiančių Nutarimo teisėtumo. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, dėl Nutarimo motyvuotumo bei išsamumo trūkumų, sprendė, kad Nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas ir tai lemia, kad Nutarimas turi būti panaikintas. Teismo vertinimu, priimant Nutarimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl jis laikytinas neteisėtu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

III. 20. Atsakovas Policijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir palikti galioti Etikos komisijos 2024 m. sausio 10 d. posėdžio protokolo Nr. 5-P1-14 nutariamosios dalies 2 ir 3 punktus, kuriuose konstatuota, kad J. M. ir V. S. pažeidė Etikos kodekso nuostatas

21. Atsakovas neprieštarauja, kad kiekvienu atveju Etikos komisijos sprendimas yra suvedamas į Policijos informacinės sistemos Personalo posistemį, tačiau informacija apie drausminę / tarnybinę nuobaudą, išnykus jos galiojimo terminui, taip pat neišnyksta ir išlieka asmens byloje, kaip ir informacija apie etikos pažeidimus. Atsakovo vertinimu, klaidingas šių aplinkybių vertinimas lemia klaidingą teismo motyvaciją dėl Nutarimo sukeliamų teisinių pasekmių ir teismo sprendimas nepagrįstas. Atsakovas nesutinka su išvada, kad Nutarimas turi įtakos ir teisinių pasekmių visam tarnybos laikui dirbant policijos sistemoje, siekiant konkurso būdu užimti kitas pareigas, nes teisės aktai tokių pasekmių nereglamentuoja, todėl teismo sprendimas grįstas hipotetiniais teiginiais, o etikos pažeidimai neturėtų būti vertinami taip kategoriškai viso tarnybos laiko kontekste. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjai nepagrindė, jog Nutarimas jiems padarė realią neigiamą įtaką. Atsakovas remiasi Etikos komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-707 „Dėl Policijos darbuotojų etikos komisijų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 5 punktu ir teigia, kad vertinti etikos pažeidimo svarbą, kaip sukeliančią darbuotojui teisines pasekmes ilgalaikėje ar neterminuotoje perspektyvoje, nėra teisinga ir objektyvu bei tam nėra teisinio pagrindo, o jei ateityje Nutarimu būtų nepagrįstai ar neteisėtai vadovaujamasi sprendžiant dėl pareiškėjų karjeros ar pan., tai būtų kitas savarankiškas ginčo dalykas, ir tai iš anksto negali būtų pagrindu vertinti ginčo sprendimą kaip neteisėtą.

22. Atsakovas nesutinka su argumentais, kad Etikos komisija vienašališkai rėmėsi tik R. M. tarnybiniu pranešimu ir nepagrįstai nustatė, kad J. M. ir V. S. bendravo nepakankamai mandagiai, taktiškai ir pagrįstai, nes komisija prieš ir per posėdį visapusiškai susipažino su įvykio dokumentais, pareiškėjų paaiškinimais ir su visa papildoma medžiaga, o ne tik su R. M. tarnybiniu pranešimu, tai patvirtina posėdžio protokole užfiksuota darbotvarkė, be to, buvo organizuojamas žodinis posėdis išklausyti visas įvykio šalis ir objektyviai įvertinti aplinkybes, kas ir buvo atlikta, kiekvienas Etikos komisijos narys balsavo pagal savo vidinį įsitikinimą, išsamiai išnagrinėjęs visas faktines aplinkybes.

23. Atsakovas teigia, kad nepagrįsta išvada, jog į policijos įstaigos automobilių stovėjimo aikštelę gali patekti tik policijos darbuotojai, o, net ir diskutuojant su kolege nereiškia, kad galima kalbėti familiariai, kreipiantis į asmenį „tu“, nemandagiai bendraujant ir neprisistatant. Atsakovo vertinimu, kreipinys „tu“ nesukuria artimesnio ryšio, o atvirkščiai, demonstruoja nepagarbą nepažįstamam žmogui. Atsakovas nurodo, kad iš atvejo konteksto matyti, kad pareiškėjai stebi ir nuolat imasi kontroliuoti automobilių statymo situaciją eidami aiškintis ir nurodinėti atvykusiems, kur ir kaip jie turi statyti transporto priemones, o akcentuodami, kad sutarimo nėra ir kyla konfliktinių situacijų, buvo priešiškai nusiteikę, savo teisumu neabejojo, nors ir pripažino, kad bendravo familiariai, kreipėsi į atvykusiąją „tu“, pozicionavo savo, kaip vadovų, statusą, klausdami, ar atvykusioji nežino su kuo bendraujanti. Atsakovo teigimu, teismo sprendime juntama šališka teismo nuostata dėl pareiškėjų elgesio vertinimo. Atsakovas nurodo, kad vertintinos aplinkybės, jog įvykio dieną buvo iškritęs gausus sniegas, sužymėtų vietų joje nesimatė, o žodiniu susitarimu vidinė tvarka dėl asmeninių automobilių parkavimo automobilių stovėjimo aikštelėje buvo naujai nustatyta, todėl akivaizdu, kad pareiškėjų veiksmai priėjus prie žmogaus, neprisistačius teikiant pastabas bei fotografuojant, sukėlė R. M. didelį emocinį diskomfortą, tą patvirtino ir rašytinė medžiaga.

24. Atsakovas dėl teismo išvados, kad Etikos kodekso 6.6, 6.11, 7.1 ir 7.2 papunkčių nuostatos niekaip nesusietos su vadovams keliamais aukštesniais elgesio reikalavimais pažymi, jog Etikos komisija vertino padalinių vadovų elgesį taip, kaip policijos sistemoje įprasta, apeliuojant, kad vadovai turėtų būti autoritetingi, aukštų elgesio standartų, pagal kuriuos vadovaujantys asmenys turėtų dar labiau stengtis ir būti pavyzdžiu pavaldiniams, todėl ši teismo išvada nepagrįsta.

25. Atsakovo vertinimu, Nutarimas priimtas nepažeidžiant procedūrų ir taisyklių, užtikrinusių objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto – Etikos komisijos, turėjusios teisę priimti tokį sprendimą. Atsakovas teigia, kad pareiškėjams buvo žinoma dėl ko jie kviečiami į posėdį, iš Nutarimo matyti už ką balsavo nariai ir kaip pasiskirstė balsai, protokolas buvo surašytas, Dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) pasirašytas, užregistruotas ir perduotas svarstomiems asmenims susipažinti nustatytu laiku (per 5 darbo dienas) (Nuostatų 21 p.), todėl teiginiai, kad buvo pažeistos posėdžio procedūros nepagrįsti. Atsakovo teigimu, protokolo nutariamojoje dalyje visiškai pakanka argumentų, iš kurių matyti, kokiais teisiniais pagrindais ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis Etikos komisijos nariai priėmė sprendimą balsų dauguma, Nutarimas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, o teismas negali įpareigoti ar nurodyti, kokius sprendimus privalo priimti atsakovo sudaryta Etikos komisija.

26. Atsakovas nurodo, kad kviečiami į posėdį asmenys žinojo komisijos sudėtį ir galėjo pateikti nušalinimus, tačiau to nepadarė. Atsakovas teigia, kad apie Etikos komisijos sudėtį visi policijos darbuotojai buvo informuoti DVS priemonėmis, o pareiškėjai, kaip vadovai, gavę konkretų įsakymą, kuriuo sudaryta Etikos komisija, yra įrašę rezoliucijas supažindinti visus darbuotojus su šiuo įsakymu, todėl jų argumentas, kad Etikos komisijos sudėtis buvo nežinoma, laikytinas klaidinančia teismą gynybine pareiškėjų versija.

27. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Pareiškėjai nurodo, kad Nuostatuose nenumatyta, jog etikos pažeidimas praėjus tam tikram laikui išnyktų ir laikosi pozicijos, kad užfiksuotas etikos pažeidimas išlieka prie asmens duomenų visam laikui, o Nutarimas jiems sukelia (sukėlė) realias teisines pasekmes. Pareiškėjai teigia, kad Etikos komisija rėmėsi tik R. M. pateikta informacija, nenagrinėjo įvykio aplinkybių iš esmės ir objektyviai, neįvardijo kokiais konkrečiai veiksmais buvo pažeisti konkretūs Etikos kodekso punktai. Pareiškėjai tvirtina, kad į ginčui aktualią stovėjimo aikštelę pašaliniai asmenys nepatenka, parkavimo vietos buvo išdalintos ir informacija viešai paskelbta Kauno AVPK intranete, pranešta vadovams per programėlę, tuo klausimu vyko susirašinėjimas. Pareiškėjai nesutinka su atsakovo išvada, kad jie bendravo netinkamai, „tu“ vartojimas nėra susietas su teisės aktų reikalavimais. Pareiškėjų teigimu, Etikos komisija išplėtė Etikos kodekso nuostatas, taikė jas netinkamai, nes jis skirtas visiems pareigūnams, o ne tik vadovams, teismas pagrįstai sprendė, kad priimant Nutarimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Pareiškėjai pažymi, kad nors jie ir buvo supažindinti su Etikos komisijos sudėtimi per DVS, tačiau posėdžio pradžioje komisijos nariai neprisistatė, nebuvo aišku ar iki posėdžio komisijos sudėtis nepasikeitė, ar dalyvavo visi nariai, nebuvo aišku kuris asmuo yra kuris komisijos narys, o visuotinai priimtinoje praktikoje įprasta, kad asmenys, priimantys sprendimus, prisistato.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje kilo ginčas dėl Policijos departamento Etikos komisijos 2024 m. sausio 10 d. posėdžio protokolo Nr. 5P1-14 nutariamosios dalies 2 ir 3 punktų, kuriuose konstatuota, kad J. M. ir V. S. pažeidė Etikos kodekso nuostatas, teisėtumo bei pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjų skundą tenkino. Atsakovas Policijos departamentas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu bei pagrįstu, nes nenustatytos visos būtinos faktinės aplinkybės ginčui teisingai išspręsti, neteisingai taikytos bei aiškintos teisės normos.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

32. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

33. Nagrinėjamu atveju aktualus Etikos kodekso (akto redakcija, galiojanti nuo 2023 m. gegužės 17 d.) bei Etikos komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-707, aiškinimas ginčo aplinkybių – tarp pareigūnų įvykusio konflikto dėl galbūt netinkamoje vietoje vieno iš pareigūnų pastatyto automobilio – kontekste.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiško ginčo aplinkybių vertinimo neatliko, tačiau apsiribojo pavienių faktų nustatymu. Teismas nevertino Etikos komisijos veiklos, ją reglamentuojančių Nuostatų aspektu, netyrė faktinių aplinkybių dėl pagrindinių procedūrų ginčo situacijoje laikymosi, nors konstatavo jų pažeidimą. Rėmėsi ginčijamo Nutarimo motyvuojančiąja dalimi, bet tuo pačiu vertino, kad argumentacija nepakankama, nenurodydamas konkrečių faktinių bei teisinių argumentų trūkumų.

35. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė teisės normomis padarytų išvadų, jog ginčijamas Nutarimas turi įtakos ir sukelia pareiškėjams teisines pasekmes neterminuotoje perspektyvoje, t. y. visam tarnybos laikui dirbant policijos sistemoje, todėl siekiant konkurso būdu užimti kitas pareigas policijos sistemoje, visada bus atsižvelgiama į Etikos kodekso pažeidimą, kaip į neigiamai charakterizuojančią medžiagą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai byloje nepateikė jokių įrodymų, jog Etikos komisijos sprendimas būtų turėjęs įtakos jų statusui, atlygio dydžiui, darbo funkcijoms ar darbo krūviui.

36. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina pirmosios instancijos išvadas, kad į policijos įstaigos automobilių stovėjimo aikštelę gali patekti tik policijos darbuotojai (eliminuojant svečių ar kitų kviestinių asmenų patekimo galimybę), nes tokia išvada neparemta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, pareiga policijos pareigūnui laikytis bendravimo kultūros, bendrauti dalykiškai ir santūriai, visais atvejais išlikti mandagiam ir taktiškam, elgtis pagarbiai yra įtvirtinta Etikos kodekso 6.3 papunktyje, o prievolė neskatinti ir netoleruoti konfliktinių situacijų kolektyve, kilusius nesutarimus spręsti diplomatiškai, aptariant juos tarpusavyje arba kreipiantis į kompetentingus subjektus, galinčius padėti – Etikos kodekso 6.11 papunktyje, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad familiarius bendravimas kreipiantis į nepažįstamą asmenį „tu“, neprisistatymas, savo pranašumo demonstravimas, kito asmens be jo sutikimo filmavimas / fotografavimas be įstatyminio pagrindo, šių nuostatų nepažeidžia. Taip pat neargumentuota išvada dėl vadovams keliamų aukštesnių elgesio standartų reikalavimų nepagrįstumo.

37. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir / ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

38. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat prašo pakeisti teismo sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė