eaa4b91a-3571-47d9-9804-cd1bc4bfbb6d · Vilniaus apygardos teismas

   Civilinė byla Nr.e2S-1510-640/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15545-2017-9             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3.;3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. balandžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Veniulytė – JankÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. J. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

J. B. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. sprendimu iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovui V. J. B. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Teismas nusprendė iÅ¡keldinti atsakovÄ V.

J. B. su jam priklausančiu turtu iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovÄ sudaryti su ieÅ¡kove savivaldybės bÅ«sto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir pasiraÅ¡yti buto perdavimo – priėmimo aktÄ . Taip pat, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo: ieÅ¡kovės naudai 182,56 Eur įsiskolinimÄ už bÅ«sto nuomÄ , bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 182,56 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; valstybės naudai 77 Eur žyminį mokestį.Atsakovas V.

J. B. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kuriuo prašė sprendimÄ panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ .Nurodė, kad turi sveikatos problemų, be to, bÅ«stas, kuriame jis gyvena, yra tinkamos bÅ«klės gyventi ir nėra pagrindo jį iÅ¡keldinti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad į savivaldybės siÅ«lomas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), įsikelti nesutinka, nes Å¡ių patalpų bÅ«klė nėra tinkama, be to, nuomos mokestį visada mokėjo laiku.

Butas, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio atsakovas sprendimu už akių iÅ¡keldintas, yra tinkamas gyventi, kadangi UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ vykdydama namo (duomenys neskelbtini), priežiÅ«rÄ , kasmetinės namo apžiÅ«ros metu nustatė, jog bendra namo bÅ«klė yra patenkinama. Atsakovas prašė panaikinti priteistÄ Ä¯siskolinimÄ , nurodydamas, jog jis nėra skolingas ieÅ¡kovei.IeÅ¡kovė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo prašė atmesti atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.Nurodė, kad kompetentinga Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija, atsižvelgusi į faktinę patalpų bÅ«klę bei į tai, kad bÅ«stas, esantis (duomenys neskelbtini), statytas iki 1940 metų ir jo fizinio nusidėvėjimo procentas sudaro daugiau kaip 70 procentų, nusprendė, kad minėtÄ bÅ«stÄ yra netikslinga remontuoti, kadangi Å¡io bÅ«sto remontas gali sÄ lygoti įstatyme įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų nesilaikymÄ ir tai yra imperatyvi teisės norma, todėl atsakovÄ yra bÅ«tina iÅ¡keldinti iÅ¡ minėto bÅ«sto, be to, atlaisvinus šį bÅ«stÄ jis bus grÄ Å¾inamas Å¡io bÅ«sto savininkui, t. y.

Vilniaus miesto savivaldybei, kuri jį realizuos vieÅ¡o aukciono bÅ«du. Už gautas lėšas bus perkami socialiniai bÅ«stai labiausiai pažeidžiamiems asmenims. 2017 m. vasario 24 d. Vilniaus mieste buvo 1837 asmenų (Å¡eimų), turinčių teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ ir laukiančių eilėje socialinio bÅ«sto ir Å¡ios Å¡eimos, kurios įraÅ¡ytos į piliečių, turinčių teisę iÅ¡sinuomoti socialinį bÅ«stÄ , sÄ raÅ¡us, laukia eilę metų ir Å¡ių Å¡eimų situacija yra analogiÅ¡ka ar dar sudėtingesnė nei atsakovo, todėl ieÅ¡kinio atmetimo atveju bus pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai bei vieÅ¡asis interesas.

IeÅ¡kovė atsižvelgė į garbingÄ atsakovo amžių bei nuomos mokesčio mokėjimÄ , todėl prašė atsakovÄ ne iÅ¡keldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, o perkeliant į kitÄ bÅ«stÄ , kuris yra tinkamas gyventi bei yra suremontuotas, be to, ieÅ¡kovė siÅ«lė atsakovui iÅ¡sikelti ne tik į bÅ«stÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bet ir į bÅ«stÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau ir į šį bÅ«stÄ atsakovas įsikelti atsisakė, todėl toks atsakovo elgesys yra vertinamas kaip piktnaudžiavimas.

IeÅ¡kovė ir Vilniaus miesto savivaldybė, kaip ginčo bÅ«sto savininkė, negali ir neturi atsakyti už netinkamo gyventi bÅ«sto tolimesnį eksploatavimÄ bei galimas pasekmes. Atsakovas skolingas 293,91 Eur už bÅ«sto nuomÄ . Pagal apraÅ¡Ä , kuris numato Vilniaus miesto savivaldybės bÅ«sto ir socialinio bÅ«sto nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo, susirinkimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkÄ atsakovui buvo apskaičiuotas bÅ«sto nuomos mokestis ir atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad nuomos mokestis apskaičiuotas nepagrįstai ir/ar neteisingai, jo perskaičiuoti ieÅ¡kovė neturi jokio teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė     Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartimi atsakovo V. J. B. pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.Nustatė, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri 2008 m. gegužės 28 d. teisę skaičiuoti mokesčius perleido ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

UAB „ŠnipiÅ¡kių Å«kis“ ir atsakovas 2001 m. birželio 4 d. sudarė Gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartį Nr. 166, pagal kuriÄ atsakovui buvo iÅ¡nuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bei pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo mokėti buto nuomos ir komunalinius mokesčius. Gyventojų registro duomenimis atsakovas gyvenamÄ jÄ vieta deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos metai yra 1940 m, o buto, esančio (duomenys neskelbtini)statybos metai 1980 m., nusidėvėjimo procentas tik 15 proc.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų turinio nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija 2016 m. vasario 18 d. ApžiÅ«ros aktu Nr. A16-242/16 (2.1.37-SR3) bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini), pripažino, kad jo nusidėvėjimas yra 70 procentų bei pripažino netinkamu remontuoti. IeÅ¡kovė atsakovui pasiÅ«lė nuomotis gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas Å¡ių patalpų atsisakė.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų turinio nustatyta, kad atsakovo įsiskolinimas už buto (duomenys neskelbtini) nuomÄ Å¡iuo metu sudaro 293,91 Eur sumÄ . Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, todėl esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, teismas turėjo teisę byloje priimti sprendimÄ už akių. Pažymėtina ir tai, kad nei įstatymų nuostatose, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimÄ už akių atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės tuo atveju, jeigu teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, todėl, net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali bÅ«ti naikinamas vien dėl Å¡ios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti priimto sprendimo pagrįstumu ir tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiÅ¡kinama tuo, kad iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡spręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiÅ¡kumo principo reikalavimų, t. y. kuo greitesnės teisinės taikos atkÅ«rimo tikslų.Butas (duomenys neskelbtini) yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas” patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas.

IeÅ¡kovės įstatuose yra įtvirtinta, jog SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ pagrindinis tikslas yra administruoti ir prižiÅ«rėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamÄ sias bei negyvenamÄ sias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis, todėl daryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė turi pareigÄ prižiÅ«rėti ginčo bÅ«stÄ . Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija sprendžia ar bÅ«stÄ pripažinti netikslingu remontuoti.

Å i minėtos komisijos kompetencija įtvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 30-2383 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisijų nuostatų 6.1 punkte. Kompetentinga Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija, atsižvelgusi į faktinę patalpų bÅ«klę bei į tai, kad bÅ«stas, esantis (duomenys neskelbtini), statytas iki 1940 metų ir jo fizinio nusidėvėjimo procentas sudaro daugiau kaip 70 procentų, nusprendė, kad minėtÄ bÅ«stÄ netikslinga remontuoti.

Atsakovas raÅ¡ytinių įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, t. y., kad bÅ«stas (duomenys neskelbtini) yra kompetentingos komisijos ar eksperto (ekspertizės iÅ¡vados) pripažintas tinkamu gyventi, teismui nepateikė. Pažymėtina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju Savivaldybės prievolė laikytis racionalaus turto valdymo principo sÄ lygoja tai, kad ginčo bÅ«stÄ nėra tikslinga remontuoti, Å¡io bÅ«sto remontas gali sÄ lygoti aukščiau minėtų principų nesilaikymÄ .

Be to, atlaisvinus minėtÄ bÅ«stÄ , jis bus grÄ Å¾inamas Å¡io bÅ«sto savininkui, t. y. Vilniaus miesto savivaldybei, kuri jį realizuos vieÅ¡o aukciono bÅ«du. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad yra teisinis pagrindas iÅ¡keldinti iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir atsakovas nepagrįstai atsisako persikelti iÅ¡ jam nuosavybės teise nepriklausančių ir pripažintų netinkamų gyventi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), į ieÅ¡kovė jam siÅ«lomÄ tinkamÄ gyventi butÄ (duomenys neskelbtini), kadangi ieÅ¡kovė, kaip Vilniaus miesto savivaldybės atstovas, iÅ¡keldindamas atsakovÄ iÅ¡ netinkamo gyventi bÅ«sto ir suteikdamas jam kitÄ tinkamÄ gyventi bÅ«stÄ jokių įstatymo nuostatų nepažeidžia, tačiau vadovaudamasis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisės principais ji stengiasi užtikrinti atsakovo ir kitų trečiųjų asmenų, turinčių teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ ir laukiančių eilėje šį bÅ«stÄ iÅ¡sinuomoti, teises ir teisėtus interesus bei todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl atsakovo iÅ¡keldinimo suteikiant jam kitas, tinkamas gyventi gyvenamÄ sias patalpas yra teisėtas, pagrįstas bei tenkintinas, o atsakovo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimÄ už akių, nes atsakovas kartu su pareiÅ¡kimu dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo bei su 2018 m. sausio 29 d. pateiktais procesiniais dokumentais nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos minėto sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, o taip pat, įrodymų, galinčių turėti įtakos minėto sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui ar patvirtinančių tai, jog minėtas procesinis dokumentas negalėjo bÅ«ti priimtas.

III.             Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ Â argumentai Apeliantas (atsakovas) V. J. B. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį. Nurodė, kad ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinį grindžia 2016 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisijos apžiÅ«ros aktu/ Å¡iuo aktu inter alia nustatyta, kad gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) remontuoti netikslinga.

Taigi, komisija nepasisakė apie tinkamumÄ gyventi, tačiau ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje remiasi CK 6.581 straipsnio nuostata, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali bÅ«ti tik tinkamas gyventu gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa. Atkreiptinas dėmesys, kad sÄ vokos „tinkamas gyventi“ ir „netikslingas remontuoti“ nėra tapačios. Atsakovas kreipėsi į daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratorę UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ ir pastaroji 2017 m. rugpjūčio 14 d. raÅ¡tu Nr. ŽB-RS-17-0432 „Dėl informacijos apie namo bÅ«klę“ konstatavo, kad „bendra namo bÅ«klė yra patenkinama, t.y. pastatas yra tinkamas gyventi ir eksploatuoti, o „namo administratorius vykdo ir ateityje vykdys bendrasavininkių sprendimo priėmimo procesus susijusius su sprendimų priėmimu dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbų“.

Apie remonto ekonominį tikslingumÄ turėtų spręsti pats nuomininkas, o ne ieÅ¡kovė, aktu konstatavusi, kad bute netvarkinga elektros instaliacija, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai pažeisti korozijos, o durys ir mediniai langai nesandarÅ«s. IeÅ¡kovė atsakovui iki Å¡iol nėra pareiÅ¡kusi jokių pretenzijų dėl jo pareigos kas penkis metus atlikti einamÄ jį patalpos remontÄ vykdymo. Pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ios esminės, mÅ«sų nuomone, aplinkybės savo nutartyje nepasisakė.

Ne mažiau reikÅ¡minga laikytina ir ta aplinkybė, kad atsakovas yra garbaus amžiaus (83 m.), be to, kaip matyti iÅ¡ 2017 m. rugpjūčio 22 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o, turintis rimtų sveikatos problemų, iÅ¡ dalies sÄ lygotų amžiaus, iÅ¡ dalies- patirtų traumų. Dėl esamos patologijos (regėjimo sutrikimų dėl glaukomos ir kataraktos, padidėjusio kraujospÅ«džio, kojų venų varikozės, trauminių pažeidimų - žasto iÅ¡nirimo ir daugybinių Å¡onkaulių lūžių, prostatos hiperplazijos, peties sÄ nario artrozės, inkstų patologijos) akivaizdu, kad žmogui yra sunku atlikti elementarius, bÅ«tinus kasdienio gyvenimo veiksmus.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė siÅ«lo atsakovui gyvenamÄ jÄ patalpÄ , esančiÄ apie 15 kilometrų nuo miesto centro, be to, siÅ«loma patalpa yra ketvirtajame daugiabučio namo aukÅ¡te. Suprantama, kad esant tokioms aplinkybėms, kyla klausimas dėl atsakovo galėjimo iÅ¡gyventi apskritai.IeÅ¡kovė atsiliepime prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodė, kad atsakovas nepagrindė nei vienos CPK 285 straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybės, dėl ko teismas nebÅ«tų galėjęs (tuo labiau esant ieÅ¡kovės reikalavimui) priimti sprendimo už akių.

Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimÄ už akių atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi, net ir nustačius, jog atsakovas nepateikė atsiliepimo dėl svarbių priežasčių, priimtas sprendimas už akių negali bÅ«ti naikinamas vien dėl Å¡ios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti Å¡io sprendimo pagrįstumu.

Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiÅ¡kinama tuo, jog iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡spręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiÅ¡kumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkÅ«rimo tikslo. Pažymėtina, kad atsakovo iÅ¡dėstyti subjektyvÅ«s, įrodymais nepagrįsti paaiÅ¡kinimai nesudaro pagrindo padaryti iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas. Darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimas ir 2018 m. sausio 31 d. nutartis priimti teismui objektyviai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, bei ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumÄ ir proporcingumÄ .

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirojo skundo medžiagÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovo praÅ¡ymo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.). Dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo bÅ«das, kai vienai iÅ¡ proceso Å¡alių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos Å¡alies praÅ¡ymu teismas priima sprendimÄ už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu.

Sprendimo už akių instituto tikslas – iÅ¡plėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti keliÄ galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti Å¡alies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti Å¡alis rÅ«pintis proceso eiga, greitu ir ekonomiÅ¡ku bylos iÅ¡nagrinėjimu, laiku ir rÅ«pestingai pateikti savo pozicijÄ teismui, sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.).

Sprendimo už akių sÄ lygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. PareiÅ¡kimo peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių padavimas yra vienintelis bÅ«das pasyviajai Å¡aliai paÅ¡alinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).Pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija atitinkamo procesinio dokumento nepateikusiai, ar teismo posėdyje nedalyvaujančiai Å¡aliai, o yra tik viena iÅ¡ priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi bÅ«ti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos iÅ¡nagrinėjimu.

Siekiant užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeisti pasyviosios Å¡alies teisės ir teisėti interesai ir kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė Å¡aliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl Å¡io sprendimo peržiÅ«rėjimo.Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sÄ lygos, iÅ¡ kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi bÅ«ti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas:

1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui;

2) byloje negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių. Dėl procesinių dokumentų įteikimo ir sprendimo už akių priėmimo teisėtumo, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė 2017 m. balandžio 13 d. ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡keldinti atsakovÄ su jam priklausančiu turtu iÅ¡ buto, esančio S.Fino g. 5-2, Vilniuje, įpareigoti atsakovÄ sudarytÄ su ieÅ¡kove savivaldybės bÅ«sto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir pasiraÅ¡yti buto perdavimo – priėmimo aktÄ , bei įpareigoti atsakovÄ Ä¯ Å¡ias patalpas įsikelti.

Taip pat priteisti 182,56 Eur skolÄ už bÅ«sto nuomÄ ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį priėmė nagrinėti ir 2017 m. balandžio 21 d. iÅ¡siuntė juos kartu su praneÅ¡imu dėl atsiliepimo pateikimo, ieÅ¡kinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). 2017 m. gegužės 4 d. dokumentai grįžo neįteikti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas niekur nedirba, todėl atsakovo praÅ¡ymu 2017 m. gegužės 5 d. atsakovui procesinius dokumentus įteikė vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

Teismo praneÅ¡ime buvo nurodoma, kad atsakovas turi pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį per 14 dienų nuo teismo praneÅ¡imo įteikimo jam dienos, tačiau iki 2017 m. balandžio 20 d. teisme atsakovo atsiliepimas į ieÅ¡kinį gautas nebuvo. Taigi, nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos argumentu, kad byloje galėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių. Dėl Å¡alies pareiÅ¡kime nurodytų įrodymų galimos įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. sprendimu už akių ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – nusprendė iÅ¡keldinti atsakovÄ V.

J. B. su jam priklausančiu turtu iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovÄ sudaryti su ieÅ¡kove savivaldybės bÅ«sto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir pasiraÅ¡yti buto perdavimo – priėmimo aktÄ , iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 182,56 Eur įsiskolinimÄ už bÅ«sto nuomÄ , bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 182,56 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir valstybės naudai - 77 Eur žyminį mokestį.

Atsakovas teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl minėto teismo sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė jį patenkinti, t.y. sprendimo už akių nepanaikino ir bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės neatnaujino.Apelianto nuomone, tokia teismo nutartis neteisėta ir sprendimas už akių turi bÅ«ti panaikintas. Atsakovas savo atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad patalpos, esančias (duomenys neskelbtini), yra tinkamos gyventi, o apie remonto ekonominį tikslingumÄ turėtų spręsti pats nuomininkas, o ne ieÅ¡kovė, aktu konstatavusi, kad bute netvarkinga elektros instaliacija, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai pažeisti korozijos, o durys ir mediniai langai nesandarÅ«s. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais atsakovo argumentais nesutinka ir daro iÅ¡vadÄ , kad jie neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

Minėtos patalpos nėra atsakovo nuosavybė, kuris, gyventojų registro duomenimis, yra deklaravęs jose savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . 2001 m. birželio 4 d. UAB „ŠnipiÅ¡kių Å«kis“ ir atsakovas sudarė Gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartį Nr.166 (toliau – sutartis), kuria nuomotojui buvo iÅ¡nuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo mokėti buto nuomos ir komunalinius mokesčius. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybė turi pareigÄ , kaip patalpų savininkė, užtikrinti atsakovui suteikiamų patalpų saugumÄ ir tvarkingumÄ (CK 6.581 str., CK 6.485 str.).Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija sprendžia, ar bÅ«stÄ pripažinti netikslingu remontuoti.

Ši minėtos komisijos kompetencija įtvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 30-2383 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisijų nuostatų 6.1 punkte. Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisijos 2016 m. vasario 18 d. apžiūros akto Nr. A16-242/16 (2.1.37-SR3), patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini), neatitinka reikalavimų, joms būtinas pilnas vidaus remontas, kuris ekonomiškai nėra tikslingas, nes namas, kuriame yra atsakovui nuomojamos patalpos, pastatytas dar 1940 m., jo nusidėvėjimas siekia 70 proc.

Taip pat, apžiūros akte aiškiai nurodoma, kad patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), remontuoti yra ekonomiškai netikslinga, nes jose netvarkinga elektros instaliacija, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai pažeisti korozijos, nesandarūs mediniai langai ir ėjimo durys, krosnis netinkama kūrenimui. Atsakovas atskirajame skunde remiasi UAB „Žirmūnų būstas“ 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu dėl informacijos apie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būklę. Tačiau atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad šis raštas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu atsakovo argumentus apie būsto, esančio (duomenys neskelbtini), būklę, nes šiame rašte nurodoma bendra pastato būklė, o ne konkrečių patalpų, kuriose gyvena atsakovas būklė.

Minėtas raÅ¡tas nepaneigia kompetentingos savivaldybės institucijos komisijos akte konstatuotų aplinkybių apie patalpų bÅ«klę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo ir atskirajame skunde nurodyti argumentai ir įrodymai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; byloje galėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo byloje, yra laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, Vilniaus apygardos teismas n u t a r i a: atsakovo V.

J. B. atskirÄ jį skundÄ atmesti.  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                               RÅ«ta Veniulytė - JankÅ«nienė