eaa39172-04d2-49cc-8684-a199efa0cc2f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2221-464/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11605-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.3.; 21.4.2.7.; 34.4.10. (S)  VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. birželio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės L. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G.

D. teisių perėmėjų L. M. ir V. P. ieÅ¡kinį atsakovei A. J. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Vilniaus m. 13-ojo notarų biuro notarė G. K. ir Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarė V. Å ., ir n u s t a t ė:I. Ginčo esmė ieÅ¡kovė G. D. 2010-11-12, o 2012-06-19 patvirtinus teisių perėmimÄ - ieÅ¡kovės L. M. ir V. P. su ieÅ¡kiniu (t. 1, b.l.2-4) kreipėsi į Vilniaus m. 2-Ä jį apylinkės teismÄ ir prašė pripažinti negaliojančiu 2007-10-18 Vilniaus m. 13-ojo notarų biuro notarės G.

K. patvirtintÄ S. D. testamentÄ (notarinio registro Nr. 1-4245), kuriuo Å¡is visÄ savo turtÄ palieka atsakovei A. J. ir priteisti iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovės G. D. sutuoktinis S. D. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties atsirado palikimas, kurį sudarė 1 kambario butas (duomenys neskelbtini). Palaidojusi sutuoktinį, ieÅ¡kovė kaip paveldėtoja pagal įstatymÄ kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę V. Å .. Pas notarÄ sužinojo, kad sutuoktinis 2007-10-18 testamentu savo turtÄ paliko dukterėčiai A.

J.. Su palikėju ieÅ¡kovė santuokoje gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki jo mirties jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Po santuokos sudarymo S. D. metė darbÄ , be saiko ėmė vartoti alkoholį. Nuo piktnaudžiavimo alkoholiu palikėjui iÅ¡sivystė cukrinis diabetas, sutriko skrandžio, kasos, inkstų funkcijos. Po gydymo stacionare jis ilgÄ laikÄ bÅ«davo nedarbingas, gydytojų nurodymų laikydavosi trumpÄ laikÄ , vėl piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais. Savo atlyginimÄ naudojo alkoholiui, vaistams, mokėjo baudas už administracinius teisės pažeidimus, Å¡eimÄ ir butus iÅ¡laikiusi ji.

Kadangi bute (duomenys neskelbtini) palikėjas negyveno, jame apsigyveno jos dukra V. P., kuriai S. D. žadėjo šį butÄ palikti testamentu. V. P. suremontavo butÄ ir jame gyvena apie 10 metų. Apie tai, kad surašė testamentÄ , kuriuo visÄ turtÄ palieka dukterėčiai, jis niekada niekam neužsiminė, testamentas buvo suraÅ¡ytas tuo laikotarpiu, kai S. D. buvo nustatyta galvos smegenų iÅ¡emija, jis buvo neįgalus, dėl nuolatinių priepuolių netekdavo sÄ monės, prarasdavo atmintį. Atsakovė pasinaudojo tuo, kad S. D. silpnavalis, serga alkoholizmu, 2007 m. spalio–lapkričio mėn. jį lankė, vaiÅ¡ino alkoholiniais gėrimais, apgaule priversdama nesuvokiantį veiksmų palikėjÄ sudaryti testamentÄ jos naudai.

Po atsakovės vaiÅ¡ių S. D. gėrė apie mėnesį ir 2007-11-21 buvo patalpintas į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę dėl kraujavimo iÅ¡ virÅ¡kinamojo trakto. Lankydama jį ligoninėje suprato, kad jis negali prisiminti kÄ veikė nuo 2007-09-25, kai po gydymo buvo iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ VGPL II-ojo chirurginio skyriaus. Dėl Å¡ios priežasties sutuoktinis neprisiminė sudaręs testamentÄ atsakovės naudai. Atsakovė apgaule privertė S. D. sudaryti testamentÄ jos naudai, todėl ji pripažintina negalinčiu paveldėti asmeniu, o testamentas pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.89 str., 1.91 str.

Gyvendama santuokoje dėl sutuoktinio neveiksnumo apribojimo nesikreipė, nes kai nevartodavo alkoholio, jis savo veiksmus suprasdavo, gailėdavosi, kad yra silpnavalis, žadėdavo jo nebevartoti. Sutuoktinį palaidojo savo lėšomis, apmokėjo dalį jo skolų.Atsakovė A. J. 2010-12-08 atsiliepimu (t. 1, b.l. 53-57) prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė klaidina teismÄ dėl jos dėdės – testatoriaus psichinės bÅ«senos, apie savo ir jo tariamai gerus santykius.

IeÅ¡kovė teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog testamento pasiraÅ¡ymo dienÄ bÅ«tų sutrikusi S. D. psichinė bÅ«sena ir dėl to jis negalėtų suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose matyti, kad kiekvienÄ kartÄ iÅ¡raÅ¡ant iÅ¡ ligoninės jam duotose rekomendacijose tarp gydytojų, kurie turėtų jį konsultuoti bei gydyti, gydytojas psichiatras nebuvo paminėtas. Pateiktuose medicinos ir kituose dokumentuose nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad testatorius yra kada nors sirgęs psichinėmis ligomis, tuo labiau nėra duomenų, patvirtinančių, jog testamento pasiraÅ¡ymo dienÄ , t.y. 2007-10-18, jam bÅ«tų buvusi sutrikusi psichinė bÅ«sena ir jis negalėtų suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės. Nors testatorius iÅ¡ tikrųjų nebuvo abstinentas, ieÅ¡kovė, siekdama pripažinti jo sudarytÄ testamentÄ negaliojančiu, jį Å¡meižia, teigdama, kad jis buvo priklausomas nuo alkoholio.

Taip pat Å¡meižia ir jÄ , teigdama, kad ji dėdę girdžiusi alkoholiniais gėrimais, apgavusi ir privertusi sudaryti testamentÄ savo naudai. Atsakovei žinoma, kad S. D. yra kreipęsis į Vilniaus m. 2-Ä jį apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu nutraukti jo ir ieÅ¡kovės santuokÄ , nes G. D. ir S. D. santykiai iÅ¡ tikrųjų buvo blogi, ji nuolat varydavo dėdę iÅ¡ namų, kurį laikÄ Å¡is buvo priverstas gyventi namo rÅ«syje. Å ias aplinkybes gerai žinojo jo giminės ir draugai. Neatlaikęs tokių santykių, dėdė kreipėsi dėl santuokos nutraukimo, taip pat testamentu nepaliko turto ieÅ¡kovės dukrai.

Tuo tarpu atsakovės ir testatoriaus santykiai buvo Å¡ilti, draugiÅ¡ki, paremti pasitikėjimu. Ji dėdę lankydavusi ir kiek galėjo rÅ«pinosi juo. 2007-10-18 pats dėdė atvyko pas jÄ Ä¯ namus ir parnešė norįs jos naudai sudaryti testamentÄ . TÄ dienÄ dėdė buvo blaivus ir sveiko proto. Tik sveiko proto jį ir pažinojusi. Sudarydamas testamentÄ jos naudai, jis atliko sÄ moningÄ ir gerai pasvertÄ veiksmÄ â€“ turtÄ , visus savo nuosavybės dokumentus paliko jai, t.y. savo dukterėčiai. Tretieji asmenys Vilniaus m. 13-ojo notarų biuro notarė G.

K. ir Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarė V. Å . atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2012-12-21 sprendimu (t. 2, b.l. 10-19) ieÅ¡kinį atmetė, priteisė atsakovei A. J. iÅ¡ ieÅ¡kovių L. M. ir V. P. po 350 Lt advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės V. P. 54,08 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei V. P. 65,50 Lt, likusių po ekspertizės atlikimo.Pirmosios instancijos teismas, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie D. apribotÄ veiksnumÄ ar jo pripažinimÄ neveiksniu teismo sprendimu.

IÅ¡ į bylÄ pateikto Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vados, pagal kuriÄ S. D. testamento sudarymo metu – 2007-10-18 – tikėtinai sirgo psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį, priklausomybės alkoholiui sindromas su asmenybės degradacija ir buvo sunkios somatinės bÅ«klės dėl lėtinių vidaus ligų komplikacijų ir anemijos, dėl ko jis, tikėtinai, negalėjo pilnai teisingai suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ 2007-01-12 nutartyje c. b.

Nr. 3K-3-20/2007, sprendė, kad pagal savo turinį Å¡ioje byloje eksperto iÅ¡vada yra tik tikėtina, todėl ji vertinama kaip netiesioginis įrodymas. IÅ¡ ekspertės paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje teismas sprendė, jog ekspertizės akte pateikiama iÅ¡vada nėra nuosekli. IÅ¡tyręs byloje esančius S. D. medicininėje kortelėje esančių gydytojų apžiÅ«rų apraÅ¡ymus, teismas nustatė, kad eksperto iÅ¡vada apie tai, jog S. D. susirgimų kilmę iki testamento sudarymo (2007-10-18) sÄ lygojo bÅ«tent alkoholio vartojimas, padaryta remiantis klaidingais duomenimis.

Jokie liti byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad palikėjas S. D. testamento sudarymo metu (2007-10-18) nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų negalėjo valdyti. Nėra duomenų, kad S. D. buvo neblaivus testamento sudarymo metu. TestamentÄ tvirtinusi notarė G. K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog notare dirbanti dvideÅ¡imt metų, sudarant testamentÄ visada įsitikina asmens veiksnumu. Jei testatorius bÅ«tų atėjęs neblaivus, testamento ji nebÅ«tų patvirtinusi, bÅ«tų pasiÅ«liusi ateiti kitÄ kartÄ .

Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti liudytojų M. L., M. L., V. D., N. A. parodymais, jog jie nėra pastebėję testatoriaus atminties praradimų, ryÅ¡kių elgesio sutrikimų.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovių pateikti įrodymai neįrodo, kad S. D. asmenybė dėl alkoholinių gėrimų vartojimo buvo degradavusi ir dėl to testamento sudarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, taip pat byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog testatorius bÅ«tų girdomas atsakovės ar kitų asmenų ir taip siekiama sudaryti testamentÄ atsakovės naudai.

Medicininiuose dokumentuose taip pat nėra duomenų apie tai, jog testamento sudarymo laikotarpiu 2007 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais S. D. ligoninėse atsidÅ«rė dėl alkoholio vartojimo. Teismas pažymėjo, jog teismui pateiktame ieÅ¡kinyje ir pati G. D. pripažino, jog kai nevartodavo alkoholio, S. D. savo veiksmus suprasdavo. Teismo vertinimu, byloje nebuvo įrodyti ir G. D. teiginiai apie tai S. D. pažadus butÄ Å¾adėjo palikti jos dukrai, ieÅ¡kovei V. P., ir apie jo valios nepasikeitimÄ Â iki pat mirties.

Teismo nuomone, reikÅ¡minga aplinkybe testatoriaus valios susiformavimui buvo blogi jo ir sutuoktinės G. D. santykiai. IÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodomų aplinkybių ir liudytojų parodymų teismui sprendė, jog S. D. testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia po mirties turtÄ palikti dukterėčiai atsakovei A. J. yra apgalvota, susiformavusi ne spontaniÅ¡kai, o per pakankamai ilgÄ kelerių metų laikotarpį. Esant nurodytoms aplinkybės, taip pat nenustačius sandorio žalingumo fakto, pagrindo testamentÄ pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.89 str. ar CK 1.91 str. teismas nenustatė.

Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, leidžiančių konstatuoti atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir pripažinti jÄ netekusiÄ teisės paveldėti CK 5.6 str. 1 d. 3 p. pagrindu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė L. M. 2013-01-22 apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 21-23) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kovės reikalavimai ir toje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad velionis S. D. sÄ moningai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , testamentu palikdamas savo turtÄ atsakovei, neva už tai, kad su G. D. buvo blogi santykiai ir pastaroji jį skriausdavo. Kad barniai vykdavo tarp sutuoktinių, patvirtino ir pati G. D., bet ji nurodė, kad Å¡ių barnių priežastis buvo besaikis alkoholio vartojimas, kuris sÄ lygojo sutuoktinio sveikatos greitÄ nykimÄ ir asmenybės degradavimÄ .

Atskleisdamas piktumų tarp Å¡alių buvimÄ , teismas nesiaiÅ¡kino jų kilmės. G. D. prižiÅ«rėjo sutuoktinį, rÅ«pinosi jo gydymu, mokėjo už jį baudas ir skolas, tačiau priklausomybei nuo svaigalų ji negalėjo pritarti. BÅ«tent kovodama dėl sutuoktinio sveikatos, G. D. bandė atriboti jį nuo alkoholinių gėrimų. Matydama sutuoktinio priklausomybę nuo svaigalų, G. D. pagrįstai prašė perraÅ¡yti nekilnojamÄ jį turtÄ dukters vardu.Apklausiama byloje ekspertė teisingai pastebėjo, kad velionio ligų visuma leidžia konstatuoti, kad asmuo vartojo alkoholį dideliais kiekiais, bÅ«tent dėl to iÅ¡sivystė alkoholinis pankreatitas.

Tuo tarpu kitų sveikatos įstaigų diagnozuotas pankreatitas buvo nustatomas, kai ligonis pats kreipdavosi dėl pablogėjusios sveikatos priežasčių. Tikrosios ligos priežastys buvo nutylimos ir nurodoma tik bendras sveikatos nusilpimas. Ekspertė patvirtino, kad priklausomybės nuo svaigalų laipsnis visada sietinas su tam tikru asmenybės degradavimo laipsniu. Eksperto išvados tikėtinumas pasireiškė tuo, kad ekspertizė buvo atliekama retrospektyviniu būdu, tačiau jos išvados buvo pakankamai konkrečios ir pagrįstos.

Teismas netinkamai įvertino Å¡ias aplinkybes ir padarė netinkamas iÅ¡vadas.Byloje nenustatyta jokių atsakovės nuopelnų, už kuriuos testamentu S. D. paliko pastarajai savo turtÄ , tačiau yra daug įrodymų, kad bÅ«tent velionis S. D. buvo vaiÅ¡inamas alkoholiniais gėrimais ir jam buvo perÅ¡amas tikslingas patarimas nutraukti santuokÄ su G. D..Skundžiamas sprendimas paneigia CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, nes leidžia nesÄ Å¾iningai pasinaudojant asmens priklausomybe, jo neadekvačiu aplinkybių suvokimu, užvaldyti Å¡io asmens turtÄ , pažeidžiant kitų Å¡io asmens Å¡eimos narių, sÄ Å¾iningai stengusių padėti artimajam Å¡eimos nariui, sÄ skaita.

Atsakovė A. J. 2013-03-15 atsiliepimu (t. 2, b. l. 31-35) praÅ¡o L. M. apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:1. Apeliacinis skundas nepagrįstas nei teisės normomis, nei faktinėmis aplinkybėmis, grindžiamas iÅ¡galvotais teiginiais apie S. D. tariamÄ priklausomybę nuo alkoholio, degradacijÄ , apie Å¡ių aplinkybių poveikį testatoriui sudarant 2007-10-18 testamentÄ , apeliantės nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais įrodymais, t.y. neatitinka CPK 306 str. nustatytų reikalavimų.

Apeliantė nepateikė jokių naujų įrodymų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , padarė pagrįstas iÅ¡vadas ir priėmė teisiÅ¡kai pagrįstÄ sprendimÄ .2. S. D. ir G. D. santykiai buvo paÅ¡liję dėl kitokių priežasčių, negu nurodo apeliantė. Po 2005 m. automobilio avarijos S. D. apie pusę metų buvo gydomas ligoninėje, kur G. D. jį aplankė tik 3 kartus. Nuo to laiko Å¡eimyniniai santykiai faktiÅ¡kai iÅ¡iro, tarp sutuoktinių nuolat kildavo konfliktai.

G. D. reikalaudavo, kad jis atiduotų jos dukteriai savo vienintelį turtÄ . G. D. atsisakė pasiraÅ¡yti jo paruoÅ¡tus santuokos nutraukimo dokumentus, kol jis neperraÅ¡ys buto jos dukrai. Visi raÅ¡ytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad G. D. savo sutuoktiniu S. D. nesirÅ«pino, varydavo iÅ¡ namų, nevedė jokio bendro Å«kio.3. Sutinka su teismo iÅ¡vada, kad S. D. testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia po mirties turtÄ palikti dukterėčiai, t.y. atsakovei, yra apgalvota, susiformavusi ne spontaniÅ¡kai, o per pakankamai ilgÄ kelerių metų laikotarpį.

IÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad S. D. sirgo bÅ«tent kitos, ne alkoholinės kilmės, pankreatitu. Teismas teisingai pažymėjo, kad ekspertizės akte pateikta iÅ¡vada nėra nuosekli, joje daug prieÅ¡taravimų, ji ne kategoriÅ¡ka, o tikėtina.4. Ä®statymas nereikalauja, kad testamentas bÅ«tų sudarytas tik tokio žmogaus naudai, kuris bÅ«tų kažkokiu bÅ«du testatoriui nusipelnęs, kaip nurodo ieÅ¡kovė. Atsakovės santykiai su testatoriumi buvo Å¡ilti, draugiÅ¡ki, jis dažnai lankydavo jos Å¡eimÄ , o atsakovė juo rÅ«pindavosi.

Byloje esantys duomenys patvirtina pakankamai aukÅ¡tÄ testatoriaus suvokimo laipsnį, jo nenorÄ toliau gyventi su ieÅ¡kove, aktyvius veiksmus nutraukti nenusisekusiÄ santuokÄ . IeÅ¡kovė V. P., tretieji asmenys Vilniaus m. 13-ojo notarų biuro notarė G. K. ir Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarė V. Å . atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), jo teisėtumas bei pagrįstumas peržiÅ«rimas apeliaciniame skunde suformuotose faktinėse bei teisinėse ribose (CPK 320 str.), patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo institutÄ , ar teisinagi nustatė faktines aplinkybes ir ar tinkamai aiÅ¡kino bei taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias vienaÅ¡alio sandorio (testamento) pripažinimo negaliojančiu ieÅ¡kinyje įvardintais pagrindais – pagal CK 1.89 str. ar CK 1.91 str..

Byloje nustatyta, kad 2007-10-18 S. D. sudarė testamentÄ , (t.1, b. l. 66, 67), kuriuo visÄ savo turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, paliko dukterėčiai A. J.. S. D. mirė (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 69), į jam priklausiusį butÄ , esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.10), nuosavybės teisės liudijimas 2010-09-21 buvo iÅ¡duotas atsakovei A. J.. Palikėjas S. D. mirė bÅ«damas santuokoje su G. D. (t.1, b.l. 13). Ir nors 2010-06-03 jis buvo padavęs praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ dėl sutuoktinės kaltės (Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo c.b.

Nr. 2-8873-726/2010), pastaroji civilinė byla nebuvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės (G. D. vardu Å¡aukimas nepriimtas, b.l. 20, jį priimė žentas tik po S. D. mirties, b.l. 26), o iÅ¡tuokos bylÄ teismas nutraukė dėl ieÅ¡kovo S. D. mirties 2010-09-02 nutartimi (b. l. 24). Taigi G. D. taip pat siekė paveldėti sutuoktinio turtÄ Â (t.1, b.l. 79). (duomenys neskelbtini) G. D. mirė (t.1, b.l. 215), jos teisių perėmėjomis tapo L. M. ir V. P. (t.1, b.l. 217). Kaip matyti iÅ¡ bylos, S. D. anksčiau buvo sudaręs kitÄ santuokÄ , tačiau Z.

D. ir jo sÅ«nus V. D. palikėjo valios palikti savo užgyventÄ turtÄ A. J. nekvestionavo, į palikėjo turtÄ nepretendavo (t.1, b.l. 156 -157). Taip pat apklausiami teisme jie nurodė ir tokias aplinkybes, kad žinojo apie A. J. naudai sudarytÄ testamentÄ , žinojo, kad Å¡is neturi kur gyventi, kad jo bute gyvena kiti asmenys, kad G. D. žentai jį skriaudžia. Nurodė ir apie S. D. gydymo įstaigoje raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , kad jo palaidojimu pasirÅ«pintų sÅ«nus, tačiau ligoninėje Å¡is tėvo jau neberado, jį iÅ¡sižvežė ir palaidojo G.

D.. IeÅ¡kovė G. D., o vėliau ir jos procesinių teisių perėmėjos L. M. ir V. P. siekė nuginčyti testamentÄ teigdamos, kad S. D., nors ir nebuvo pripažintas neveiksniu, tačiau dėl priklausomybės nuo alkoholio savo valiÄ dėl palikimo suformavo ydingai. Teismas, detaliai sprendime iÅ¡analizavęs bylos duomenis, įskaitytinai ir ekspertizės iÅ¡vadas, asmens sveikatos istorijas, liudytojais apklaustų S. D. pažinojusių asmenų paaiÅ¡kinimus, pripažinio, kad bÅ«tent tokiÄ jo valios susiformavimÄ lėmė ne liga ar jos galimos priežastys, o bÅ«tent blogi santykiai su sutuoktine G.

D. (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija neturi teisinių prielaidų nesutikti su tokiomis įrodijnėjimo procese susiformavusiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ar vertinimais. Apeliantė savo apeliaciniame skunde kartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Šie argumentai teismo buvo ištirti, įvertinti bei dėl jų išsamiai pasisakyta teismo sprendime.Vienašalio sandorio (testamento) pripažinimo negalioančiu teisiniu pagrindu ieškinyje buvo nurodytos dvi teisės normos:

CK 1.89 str. ir CK 1.91 str. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valiÄ ir nulemia sandorio pagrindÄ (teisinį tikslÄ ). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t.y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui.

Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, kategorijai yra priskiriamas ir savo veiksmų sandorio sudarymo metu negalėjusio suprasti asmens sandoriai (CK 1.89 str.) ar antrojoje teisės normoje (CK 1.91 str.) iÅ¡vardinti atvejai. Pažymėtina, kad vienaÅ¡alio sandorio (testamento) ginčijamas pirmuoju įvardintu teisiniu pagrindu, teigiant apie buvusiÄ sandorio sudarymo metu bÅ«senÄ , įtakojančiÄ veiksmų nesupratimÄ ar jų nekontroliavimÄ , yra galimas tik pagal paties sandorį sudariusio fizinio asmens, o ne pagal kitų kurių nors asmenų ieÅ¡kinį, ir tai tiesiogiai nurodoma CK 1.89 str. 1 d.

Mirus testatoriui, jo valia pagal Å¡iÄ teisės normÄ negali paneigiama, nebent vėliau nustatyta tvarka jo neveiksnumas dėl ligos ar silpnaprotystės bÅ«tų patvirtintas teismo psichiatrijos ekspertizės aktu. Teismas buvo Å¡ioje byloje tokiÄ ekspertizę paskyręs, tačiau jos iÅ¡vados (t.1, b.l. 210-213) neveiksnumui nustatyti ir kartu testatoriaus buvusiai valiai paneigti yra aiÅ¡kiai nepakankamos, o bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tokiÄ aplinkybę visų Å¡ios bylos faktinių aplinkybių kontekste įvertino teisingai.

Be to, ieÅ¡kinio teiginiai, kad S. D. nė neprisiminė savo sudaryto prieÅ¡ trejus metus iki mirties testamento, paneigti pirmosios jo sutuoktinės Z. D., jo sesers G. T., jo draugo M. L. ir jo sutuoktinės M. L. paaiÅ¡kinimais teisme, kad jie visi žinoję apie itin blogus ieÅ¡kovės N. D. ir S. D. santykius ir apie pastarojo sudarytÄ atsakovės A. J. naudai testamentÄ (t.1, b.l. 153-156). Taigi vien duomenys, kad tam tikras ligas testatoriui galėjo sukelti ir besaikis alkoholio vartojimas, kitiems asmenims neleidžia nuginčyti jo testamento.

Nebuvo byloje įrodytas ir antrasis pagrindas pripažinti testamento negaliojimÄ â€“ atsakovės apgaulė, ar, juo labiau, prievarta (CK 1.91 str.), tokiÄ ieÅ¡kovių pozicijÄ paneigia ir jau minėtų asmenų paaiÅ¡kinimai, ir notarės paaiÅ¡kinimai apie testamentų sudarymo bei jų tvirtinimo prielaidas bei reikalavimus testatoriui, ir pakankamai ilgas laiko tarpas, praėjęs nuo testamento sudarymo iki testatoriaus mirties, kas, esant apgaulei ar prievartai, neabejotinai bÅ«tų leidę atÅ¡aukti ar pakeisti testamentÄ .

Kita vertus, šiuo faktiniu bei teisiniu pagrindu taip pat galėtų remtis tik pati nukentėjusi sandorio šalis, o ne kiti asmenys, ir tai įtvirtinta CK 1. 91 str. 1 d. Vadinasi, dėl S. D. mirties tokie pagrindai jo valios paneigimo pagal kitų asmenų ieškinį nesuponuoja.           Šiame aptartų faktinių aplinkybių kontekste pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nei CK 1.5 str. nuostatų, nei įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisyklių, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nepažeidė, o teismo išvadų teisingumo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

Tokie skundo argumentai, kuriuose aptariamos S. D. asmeninės savybės, silpnybės, priklausomybės ar teigiama apie jo degradavimÄ , taip pat nurodoma apie atsakovės, pažymėtina, susijusios su testatoriumi pakankamai artimu giminystės ryÅ¡iu, nuopelnų testatoriui nebuvimÄ , teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir į juos kolegija neatsižvelgia. IÅ¡ apeliantės, kuriai teikiama valstybės antrinė pagalba (t.2, b.l. 24-26), paÅ¡to iÅ¡laidos (t.2, b.l.

40) valstybės naudai Å¡iuo atveju nepriteisiamos (CPK 83 str. 1 d. 14 p.96 str., 99 str.).Atsakovė įrodymų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo iÅ¡laidomis, faktÄ bei dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl jos iÅ¡laidų kompensavimo klausimas nespręstinas.                                                                  Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r ė:

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                           Laima Gerasičkinienė                                                                                                         Dalia Kačinskienė Dainius Rinkevičius