eaa18bd8-b0ff-4352-a64c-bcff100b8a29 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-573-856/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03453-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.4; 2.6.2.1; 2.6.8.6; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.8.11.5; 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.10.8; 2.6.16.1; 2.6.16.5; 2.6.16.12; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.7.13; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 3 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo P. S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-129-641/2021 pagal ieÅ¡kovo P. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei B.

M. įmonei dėl skolos, delspinigių, remonto iÅ¡laidų atlyginimo, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas P. S. prašė priteisti iÅ¡ atsakovės B. M. įmonės 1 969,40 Eur skolos už patalpų nuomÄ , 236,60 Eur už komunalinius patarnavimus, 5 008,04 Eur einamojo remonto bÅ«simų iÅ¡laidų, 120 Eur už lokalinės sÄ matos sudarymÄ , 250 Eur delspinigių už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, jog su atsakove 2004 m. rugsėjo 30 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir papildomÄ Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria atsakovei iÅ¡nuomojo negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), už 492,35 Eur (1 700 Lt) nuomos mokestį per mėnesį. Pagal 2004 m. rugsėjo 30 d. patalpų pridavimo–priėmimo aktÄ patalpos atsakovei perduotos po atlikto kapitalinio remonto, geros bÅ«klės. Pagal pasiraÅ¡ytas Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis atsakovė įsipareigojo laiku sumokėti visus mokesčius, susijusius su nuomojamų patalpų eksploatacija.

Atsakovė taip pat įsipareigojo patalpas eksploatuoti tvarkingai, einamÄ jį remontÄ atlikti savo lėšomis, o kapitalinį remontÄ , suderinus su savininku, savininko lėšomis. 2020 m. balandžio 8 d. iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovas gavo 2020 m. balandžio 1 d. praneÅ¡imÄ dėl sutarties nutraukimo, kuriuo atsakovė prašė nutraukti nuomos sutartį nuo 2020 m. gegužės 1 d. IeÅ¡kovas su Å¡iuo sutarties nutraukimo terminu nesutiko bei 2020 m. gegužės 18 d. atsakovę raÅ¡tiÅ¡ku įspėjimu informavo, kad patalpos turi bÅ«ti perduotos pasiraÅ¡ant patalpų perdavimo aktÄ , taip pat nurodė, jog atsakovė turi sumokėti nesumokėtÄ nuomos mokestį, komunalinius mokesčius, delspinigius bei iki patalpų perdavimo akto pasiraÅ¡ymo sumokėti nuomos mokestį bei mokesčius už komunalinius patarnavimus. 2020 m. gegužės 25 d. ieÅ¡kovas su žmona atvyko į nuomojamas patalpas dėl jų perėmimo, tačiau patalpų perdavimo aktas jam nebuvo pateiktas pasiraÅ¡yti.

Be to, ieÅ¡kovas patalpas atsisakė perimti, nes perduodamos patalpos buvo netvarkingos, nebuvo perdažyti patalpos fasadinė siena, cokolis ir vidaus patalpų lubos, neveikė 3 Å¡viestuvai, taigi, patalpose nebuvo atliktas einamasis remontas, kurį Sutarties 2.5. punktu savo lėšomis įsipareigojo atlikti nuomininkė arba nutraukus sutartį remonto iÅ¡laidas kompensuoti pinigais. 2020 m. gegužės 28 d. ieÅ¡kovas gavo atsakovės 2020 m. gegužės 26 d. praneÅ¡imÄ , kad ji vienaÅ¡aliÅ¡kai grÄ Å¾ina patalpas, tačiau jokio vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡yto patalpų perdavimo akto atsakovė nepateikė.

3. Atsakovė patikslintÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 57,93 Eur nuomos mokesčio dydžio skolos už kovo, balandžio bei gegužės mėnesius pripažino, kitoje dalyje su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog byloje tarp Å¡alių kyla ginčas dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo aplinkybių. IeÅ¡kovas pateikia teismui dvi tuo pačiu terminu, t. y. 2004 m. rugsėjo 30 d., sudarytas negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurių turinys iÅ¡ esmės identiÅ¡kas, tik skiriasi 2.1 punktas, įtvirtinantis nuomos mokestį už patalpas.

Vienoje sutartyje numatytas 57,93 Eur (200 Lt) mėnesinis nuomos mokestis, kitoje – 434,43 Eur (1 500 Lt) mėnesinis nuomos mokestis. Atsakovė, remdamasi pateiktais atskirų laikotarpių kasos iÅ¡laidų orderiais, teigė, jog ieÅ¡kovui už patalpų nuomÄ pagal 2004 m. rugsėjo 30 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį buvo mokamas 200 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. - 57,93 Eur, nuomos mokestis per mėnesį. Atsakovė žodžiu informavo ieÅ¡kovÄ apie ketinimÄ nutraukti minėtÄ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tačiau ieÅ¡kovui vengiant priimti patalpas atsakovė 2020 m. balandžio 1 d. raÅ¡tu informavo apie nuomos sutarties nutraukimÄ , tačiau ieÅ¡kovas vengė priimti patalpas ir tik 2020 m. birželio 30 d. ieÅ¡kovui buvo perduotos patalpos pagal 2020 m. birželio 30 d. priėmimo–perdavimo aktÄ .

Atsakovė teigė, jog iki nurodyto termino ieÅ¡kovas formaliais pagrindais vengė priimti perduodamas patalpas. Atsakovė taip pat nurodė, jog 2020 m. birželio 30 d. patalpos perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad ieÅ¡kovui perduotos tvarkingos patalpos atsižvelgiant į normalų jų nusidėvėjimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovui P. S. iÅ¡ atsakovės B.

M. įmonės 231,72 Eur nuomos mokestį, 176,05 Eur komunalinius mokesčius, 64,30 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ 472,07 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 15 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; likusioje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė; priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 547,36 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 19,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas valstybei; priteisė iÅ¡ atsakovės 1,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas valstybei.

5. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, įrodinėdamas, jog Å¡alys buvo susitarusios dėl 492,25 Eur (1 700 Lt) nuomos mokesčio dydžio pagal dvi Å¡alių sudarytas sutartis, papildomai pateikė nekilnojamo turto agentÅ«ros „Inreal“ vidutinės komercinių patalpų nuomos kainų Å iaulių mieste suvestinę, iÅ¡ kurios matyti, kad 2008 m. IV ketv. Å iaulių miesto centre prekybinių patalpų nuomos kaina buvo nuo 20 Lt iki 40 Lt už 1 m2, tačiau Å¡is dokumentas neįrodo, jog Å¡alys susitarė ar turėjo pareigÄ susitarti bÅ«tent pagal jame nurodytus patalpų nuomos kainų įkainius.

6. Teismas nurodė, kad atsakovės į bylÄ pateikti kasos iÅ¡laidų orderiai 2010 – 2014 metų laikotarpiu įrodo, jog ieÅ¡kovui atsakovė kas mėnesį mokėjo 57,93 Eur (200 Lt) nuomos mokestį. Visi byloje esantys kasos iÅ¡laidų orderiai yra pasiraÅ¡yti paties ieÅ¡kovo, todėl darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas su juose nurodyta suma sutiko, byloje nėra duomenų, kad visÄ patalpų nuomos laikotarpį ieÅ¡kovas bÅ«tų reiÅ¡kęs atsakovei pretenzijas dėl kasos iÅ¡laidų orderiuose nurodytos patalpų nuomos mokesčio sumos.

Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2021 m. kovo 18 d. raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. balandžio 13 d. raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, jog atsakovė VMI teikė kasos iÅ¡laidų orderius už patalpų nuomÄ laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2014 metų 57,93 Eur (200 Lt) mėnesio nuomos mokesčio dydžio sumai. Be to, aplinkybę, jog atsakovė ieÅ¡kovui mokėjo 57,93 Eur (200 Lt) dydžio nuomos mokestį, patvirtino ir byloje liudijusi pas atsakovę parduotuvėje, kuri buvo nuomojamose patalpose, dirbusi pardavėja T.

J.

7. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių, jog dvi sutartys byloje buvo pasiraÅ¡ytos atsakovės iniciatyva siekiant ieÅ¡kovo nurodomų atsakovės galimai nesÄ Å¾iningų tikslų, susijusių su Gyventojų pajamų mokesčio mokėjimu, byloje nepatvirtina jokie kiti raÅ¡ytiniai įrodymai. Teismo posėdyje liudijusi ieÅ¡kovo žmona A. S., teikdama paaiÅ¡kinimus apie sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes, nurodė, jog pirmiausia tarp Å¡alių sutartis buvo sudaryta viena suma, taip pat nurodė, jog vėliau atsakovės iniciatyva dvi sumos buvo iÅ¡skirstytos per dvi sutartis, tuo pačiu patvirtino, jog matydavo, kaip ieÅ¡kovas paima iÅ¡ atsakovės pinigus bei pasiraÅ¡o ant atsakovės pateiktų dokumentų.

Taigi, liudytojos parodymai taip pat įrodo aplinkybę, jog ieÅ¡kovas savo paraÅ¡u kasos orderiuose patvirtindavo tarp Å¡alių sutartÄ ir kasos pajamų orderiuose nurodomÄ 57,93 Eur (200 Lt) nuomos mokesčio sumÄ ir niekada dėl to neprieÅ¡taravo. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė visÄ nuomos laikotarpį nuo 2004 metų mokėjo ieÅ¡kovui 492,25 Eur nuomos mokesčio sumÄ .

8. Teismas nurodė, jog atsakovei byloje pateikus ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytus kasos pajamų orderius, taip pat atsižvelgus į ieÅ¡kovo žmonos liudytojos A. S. paaiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kovas atsakovės iniciatyva nuomos mokesčio sumÄ padalino į dvi sutartis, gali kilti abejonė ir dėl ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumo, kadangi aptarti įrodymai ieÅ¡kovo nurodytu atveju galėtų patvirtinti, jog visÄ nuomos sutarčių vykdymo laikotarpį ieÅ¡kovo atstovo aiÅ¡kintinas atsakovės dviejų sutarčių sudarymo tikslas ieÅ¡kovui taip pat buvo žinomas ir jis tokį tikslÄ ne tik toleravo, bet ir su juo sutiko. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimams dėl sutarties sudarymo aplinkybių atsakovei galimai siekiant nesÄ Å¾iningų ar neteisėtų tikslų įrodyti, nepakanka ieÅ¡kovo žmonos liudytojos A. S. pateiktų paaiÅ¡kinimų, o kiti įrodymai ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimams patvirtinti byloje nepateikti.

9. Teismas sprendė, jog byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė mokėjo ieÅ¡kovui 57,93 Eur nuomos mokestį, ieÅ¡kovas su Å¡iuo mokesčiu sutiko pasiraÅ¡ydamas atsakovės pateiktus kasos iÅ¡laidų orderius ir jokių kitų raÅ¡ytinių duomenų, patvirtinančių, jog per visÄ nuomos laikotarpį atsakovė bÅ«tų mokėjusi ieÅ¡kovui 492,25 Eur nuomos mokestį, byloje nėra. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad esant skirtingai Å¡alių pozicijai nuomos mokesčio dydžio klausimu bei nesant pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo nurodytÄ Å¡alių susitarimÄ dėl 492,25 Eur nuomos mokesčio, tikrųjų Å¡alių ketinimų nustatymas tik iÅ¡ pasiraÅ¡ytų sutarčių turinio nagrinėjamoje byloje yra praktiÅ¡kai neįmanomas, todėl teismas vadovavosi tarp Å¡alių faktiÅ¡kai susiklosčiusiais santykiais po sutarties sudarymo ir Å¡iuos santykius pagrindžiančiais byloje aptartais įrodymais kaip objektyviausiai atspindinčiais tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio.

Teismas sprendė, jog šalys susitarė dėl 57,93 Eur (200 Lt) nuomos mokesčio dydžio, t. y. tokia buvo tikroji sutarties šalių valia.

10. Teismas sprendė, kad nuomos teisiniai santykiai tarp Å¡alių pasibaigė atsakovei faktiÅ¡kai grÄ Å¾inus patalpas ir Å¡alims pasiraÅ¡ius patalpų priėmimo - perdavimo aktÄ , t. y. 2020 m birželio 30 d, todėl darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės nuomos mokesčio ir už 2020 m. birželio mėnesį. Remdamasis konstatuotais faktais, jog Å¡alys susitarė dėl 57,93 Eur nuomos mokesčio dydžio, atsakovei pripažįstant patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus dėl 57,93 Eur nuomos mokesčio už 2020 metų kovo, balandžio ir gegužės mėnesius, taip pat nustatęs, jog Å¡alių sudaryta sutartis laikoma nutraukta nuo 2020 m. birželio 30 d., teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 1 969,40 Eur nuomos mokesčio priteisimo turi bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant jam iÅ¡ atsakovės nesumokėtÄ 231,72 Eur nuomos mokestį.

11. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas turi teisę į komunalinių iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å ios teisės nepaneigia ir tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas byloje pateikė du mokėjimo kvitus, jog iÅ¡laidas paslaugų teikėjui pagal pateiktas sÄ skaitas jis apmokėjo, kadangi Å¡ių iÅ¡laidų ieÅ¡kovui nemokant gera valia, paslaugų teikėjas įgis teisę į priverstinį jų atlyginimÄ . Tačiau ieÅ¡kovo patikslintu ieÅ¡kiniu reikalaujama priteisti 236,30 Eur suma mažintina atsakovės paslaugų teikėjui apmokėta 60,25 Eur suma. Atsižvelgiant į tai teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl komunalinių iÅ¡laidų tenkino iÅ¡ dalies ir sprendė, jog ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos 176,05 Eur iÅ¡laidos už nesumokėtus komunalinius mokesčius.

12. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė atitiktų Žemės įstatyme aptariamÄ Å¾emės naudotojo sÄ vokÄ , kad bÅ«tent su ja valstybė bÅ«tų sudariusi valstybinės žemės, kurioje yra atsakovės nuomota patalpa, nuomos sutartį. Apie ieÅ¡kovo teisę subnuomoti valstybinę žemę ar perduoti naudotis kitiems asmenims kitokiu teisiniu pagrindu duomenų byloje taip pat nėra. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog atsakovė nuo 2004 m. rugsėjo 30 d., t. y. momento, kai patalpos jai buvo iÅ¡nuomotos, bÅ«tų nors kartÄ mokėjusi ieÅ¡kovo nurodomÄ valstybinės žemės nuomos mokestį.

IeÅ¡kovo žemės naudojimo teisė, tikėtina, yra atsiradusi administracinių aktų ar sandorio pagrindu, todėl jis Žemės įstatymo prasme yra valstybinio žemės sklypo naudotojas ir valstybinės žemės nuomos mokestį privalo mokėti kaip žemės naudotojas. Valstybinės žemės nuomininkas pagal CK 6.553 straipsnį turi teisę subnuomoti žemę tik gavęs nuomotojo sutikimÄ , o nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas ir atsakovė bÅ«tų sudariusi valstybinio žemės sklypo subnuomos sutartį, atitinkančiÄ Ä¯statymų nustatytus reikalavimus, taip pat reikalavimÄ gauti nuomotojo sutikimÄ .

Be to, nesant tinkamo teisinio pagrindo, kuriuo valstybinis žemės sklypas bÅ«tų perduodamas atsakovei, atsakovė apskritai neįgyja teisės naudotis valstybiniu žemės sklypu, kuri kartu lemtų ir pareigÄ mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.

13. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog viena patalpa, esanti pastate (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡nuomota atsakovei, neįrodo, kad atsakovei, vadovaujantis imperatyviosiomis teisės normomis, buvo perleista teisė į valstybinės žemės nuomÄ ir neeliminuoja ieÅ¡kovo, kaip žemės sklypo naudotojo, statuso bei nepaneigia ieÅ¡kovo pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį valstybei. Be to, atsakovės ir ieÅ¡kovo sudaryta Negyvenamų patalpų nuomos sutartis taip pat nesuteikia pagrindo kitokiai iÅ¡vadai, nes sutartyje neaptariamas valstybinės žemės nuomos ar jos mokesčio klausimas, o pagal imperatyviÄ sias teisės aktų nuostatas žemės naudotoju laikytinas ieÅ¡kovas.

Atsižvelgiant į tai, įvertinęs Å¡alių sutarties turinį, imperatyviÄ sias įstatymų nuostatas, byloje nesant duomenų, jog atsakovė turėjo pareigÄ mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį įstatymo, sandorio ar kitu pagrindu, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo yra nepagrįstas.

14. Teismas iÅ¡ sutarties turinio nustatė, jog aiÅ¡kių sÄ lygų dėl to, kokios bÅ«klės patalpas atsakovė turėtų grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui pasibaigus sutarčiai, sutartyje nėra. Sutartyje numatyta nuostata, jog atsakovė įsipareigoja atlikti einamÄ jį remontÄ , tačiau iÅ¡ 2020 m. birželio 30 d. patalpos perdavimo – priėmimo akto, byloje pateiktų foto nuotraukų matyti, jog vidaus patalpų sienos perdažytos, tvarkingos, todėl teigti, jog atsakovė ieÅ¡kovui patalpas grÄ Å¾ino akivaizdžiai apleistas ar netinkamos bÅ«klės, nėra pagrindo.

Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovė patalpas visÄ nuomos laikotarpį eksploatavo netvarkingai. Patalpų tinkamumÄ naudoti po sutarties nutraukimo bei faktÄ , jog ieÅ¡kovas po patalpų grÄ Å¾inimo turėjo visas galimybes patalpas naudoti pagal paskirtį, patvirtina ir tÄ pačiÄ dienÄ kai pasiraÅ¡ytas patalpų perdavimo-priėmimo aktas, t. y. 2020 m. birželio 30 d., sudaryta nauja patalpų nuomos sutartis iki 2023 m. birželio 29 d. Taigi, ieÅ¡kovo nurodyti 5 008,04 Eur bÅ«simi nuostoliai patalpų remontui bei lokalinėje sÄ matoje Nr. (duomenys neskelbtini) aptarti remonto darbai, negali bÅ«ti įvardinami kaip patalpų pabloginimas, reiÅ¡kiantis daikto vertės sumažėjimÄ arba daikto funkcionalumo dalies netekimÄ , dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės, kadangi patalpos tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡alys pasirašė patalpų priėmimo – perdavimo aktÄ , buvo iÅ¡nuomotos kitam asmeniui.

Byloje liudytoja apklausta A. S. nurodė, jog dabar patalpos yra išnuomotos už 300 Eur mėnesinį nuomos mokestį. Taigi, nors ieškovo patalpose nei lubos, nei fasadas ir pamatai atsakovės nebuvo remontuoti, tačiau dėl šių priežasčių ieškovo patalpos ne tik kad neprarado ekonominės vertės, tačiau priešingai, jų vertė net ir be nurodyto remonto darbų padidėjo. Kartu nėra jokio pagrindo teigti, jog daiktas, t. y. patalpos, buvo pablogintos taip, kad ieškovas nebegali jų naudoti pagal paskirtį, t. y. nuomoti.

15. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. birželio 30 d. priėmimo - perdavimo akto pastabose ieÅ¡kovas nurodė, jog atsakovė turėjo atlikti vidaus lubų ir fasado bei pamatų remontÄ , tačiau jo neatliko, tuo tarpu atsakovė pastabose pažymėjo, jog patalpas priduoda tvarkingas, iÅ¡dažytas, su kitais reikalavimais nesutinka. Nuostolius patalpoms, pasak ieÅ¡kovo, sudaro iÅ¡laidos patalpų lubų perdažymui ir su tuo susiję darbai, fasado ir pamatų remontas bei Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas, tačiau byloje nėra duomenų, jog Å¡iai dienai nurodytos iÅ¡laidos ieÅ¡kovo yra patirtos. PrieÅ¡ingai, patalpos nuo 2020 m. birželio 30 d. yra iÅ¡nuomotos kitam nuomininkui iki 2023 m. birželio 29 d. ir Å¡i aplinkybė tik patvirtina, jog atsakovei grÄ Å¾inus ieÅ¡kovui patalpas jos buvo tinkamos tolesniam naudojimui.

16. Teismas nurodė, kad nuomininko pareiga atlikti einamÄ jį remontÄ nereiÅ¡kia, jog nuomininkas turi atnaujinti nuomotÄ daiktÄ taip, kad bÅ«tų paÅ¡alinti natÅ«ralaus nusidėvėjimo padariniai. Nuomininko pareiga atlikti einamÄ jį patalpų remontÄ kyla tuo atveju, kai daikto nusidėvėjimas nuomos metu yra nuomininko veiksmų rezultatas, o ne normalus daikto nusidėvėjimas. Byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys, Å¡alių paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai nepagrindžia fakto, jog lubų perdažymas, fasado ir pamatų remontas yra kryptingas nuomininko patalpų naudojimosi rezultatas, o ne natÅ«ralus nusidėvėjimas. IeÅ¡kovas konkrečių argumentų, kaip atsakovė sugadino patalpų lubas, fasadÄ , pamatus, nepateikė.

17. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovui teko pareiga įrodyti visas atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygas, o atsakovei įrodyti, kad ji tinkamai įvykdė sutartį – grÄ Å¾ino tinkamos kokybės patalpas. Å iuo atveju ieÅ¡kovas įrodymų, pagrindžiančių aptartas civilinės atsakomybės sÄ lygas, nepateikė. Pagal 2004 m. rugsėjo 30 d. patalpų pridavimo– priėmimo aktÄ matyti, jog atsakovė patalpas priėmė po kapitalinio remonto, kurių bÅ«klė labai gera, todėl teismas sprendė, jog tai reiÅ¡kia, kad patalpų bÅ«klė buvo gera, tačiau vertinant patalpų bÅ«klę nuomos pabaigoje akcentavo, kad patalpos buvo nuomojamos beveik 16 metų, todėl patalpų, o ypač lauko fasado ir pamatų nusidėvėjimas, yra akivaizdus.

IeÅ¡kovas nenurodė, kaip atsakovė sugadino patalpų lubas, fasadÄ ir pamatus ir taip pablogino grÄ Å¾inamÄ turtÄ . Byloje nėra duomenų, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo ieÅ¡kovui grÄ Å¾intos patalpos yra pablogintos, netinkamos naudoti, praradusios ekonominę vertę. PrieÅ¡ingai, kaip jau minėta, jos yra toliau nuomojamos neatlikus nei patalpų lubų, nei fasado ir pamatų remonto.

18. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog lokalinėje sÄ matoje Nr. (duomenys neskelbtini) aptarti galimi remonto darbai yra atsakovės patalpų pabloginimo rezultatas, reiÅ¡kiantis daikto vertės sumažėjimÄ arba daikto funkcionalumo dalies netekimÄ , dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Taip pat ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovė patalpas grÄ Å¾ino ne tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ arba sutartyje sulygtos bÅ«klės, atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. neįrodė, kokiu bÅ«du/kokiais veiksmais atsakovė sugadino patalpos lubas, fasadÄ , laiptus.

Neįrodžius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo analizuoti kitų atsakomybės sÄ lygų. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, jog byloje nėra teisinio pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, taip pat nenustatyta, jog atsakovės ieÅ¡kovui grÄ Å¾intos patalpos buvo pablogintos ar grÄ Å¾intos ne tokios bÅ«klės, kokios atsakovė jas gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ arba sutartyje sulygtos bÅ«klės.

19. Teismas nurodė, kad delspinigiai, remiantis sutarties 2.2. punktu, Å¡iuo atveju už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2020 m. birželio mėnesio, sudarytų 64,30 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ esmė 20. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas P. S. praÅ¡o: panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo be jau teismo priteistų sumų papildomai ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės B.

M. įmonės priteisti 1 738 Eur nuomos mokesčio už patalpų nuomÄ , 321,60 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, 5 008,04 Eur einamojo remonto bÅ«simų iÅ¡laidų, 120 Eur už lokalinės sÄ matos sudarymÄ , 186 Eur delspinigių; priteisti visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 178 Eur žyminio mokesčio, 726 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų pirmoje instancijoje, ir 166 Eur žyminio bei 605 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 20.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taip pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintÄ laisvo įrodymų vertinimo principÄ . Tai, kad įstatymas suteikia teisę teisėjui pagal savo vidinį įsitikinimÄ vertinti įrodymus ir pagal tai daryti iÅ¡vadas apie tam tikro fakto buvimÄ ar jo nebuvimÄ , nereiÅ¡kia, kad teisėjui suteikta teisė kaip vertintojui savivaliauti ir savaip iÅ¡kraipyti faktines aplinkybes, kurios yra įtvirtintos Å¡alių pasiraÅ¡ytose Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyse, kur aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta Å¡alių sutarta patalpų nuomos kaina, kuri Å¡iuo atveju yra ne 57,93 Eur (200 Lt), bet 492,35 Eur (1 700 Lt).

CPK 197 straipsnis numato, kad raÅ¡ytiniai įrodymai turi prima facie įrodomÄ jÄ galiÄ prieÅ¡ kitus įrodymus, toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip laisvo įrodymų vertinimo ribojimas. 20.2. Atsakovė pasiraÅ¡ytos Negyvenamosios patalpų nuomos sutarties (papildomos) nenutraukė, jos neprašė pripažinti negaliojančia. Ta faktinė aplinkybė, kad atsakovė, mokėdama ieÅ¡kovui nuomos mokestį, iÅ¡raÅ¡ydavo kasos iÅ¡laidų orderį tik mažesnei sumai – 57,93 Eur, nereiÅ¡kia, kad Å¡alys buvo nutraukusios papildomos sutarties galiojimÄ ir ieÅ¡kovas, kaip nuomotojas, yra praradęs teisę reikalauti pagal Å¡iÄ galiojančiÄ sutartį sumokėti 1 500 Lt (492,35 Eur) dydžio nuomos mokestį.

Kadangi atsakovė, kaip juridinis asmuo, netinkamai vedė buhalterinę apskaitÄ , iÅ¡raÅ¡ydavo kasos dokumentus mažesnei sumai, atsakovė yra nesÄ Å¾ininga neiÅ¡duodama kasos iÅ¡laidų dokumento visai sumai. TÄ Ä¯rodo 2021 m. kovo 18 d. Å iaulių apskrities VMI atsakymas į 2021 m. kovo 9 d. praÅ¡ymÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad gyventojų mokestis buvo mokamas skirtingo dydžio, o nuo 2016 metų gyventojų pajamų mokestis visiÅ¡kai nebuvo mokamas. IeÅ¡kovas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningu. 20.3.

Kadangi atsakovė nepareiÅ¡kė teismui reikalavimo dėl sprendime nurodyto Å¡alių papildomo susitarimo negaliojimo, teismas Å¡iÄ abiejų Å¡alių suderintÄ ir pasiraÅ¡ytÄ 2004 m. rugsėjo 30 d. Negyvenamosios patalpų nuomos sutartį privalėjo laikyti galiojančia ir sukuriančia pareigÄ atsakovei mokėti Å¡ioje sutartyje nustatytÄ nuomos mokestį. 20.4. Atsakovė, nesutikdama su sutartyje nustatytu nuomos mokesčio dydžiu, turėjo kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu paskirti nepriklausomus ekspertus nuomos mokesčiui nustatyti (CK 6.487 straipsnio 2 dalis), tačiau atsakovė tokio praÅ¡ymo nepateikė, o teismas, nesant nei vienos Å¡alies praÅ¡ymo, negalėjo pats savo nuožiÅ«ra aiÅ¡kinti nuomos mokesčio dydį. 20.5.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl žemės mokesčio priteisimo, privalėjo vadovautis Å¡alių pasiraÅ¡yta 2004 m. rugsėjo 30 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi ir papildoma sutartimi bei jos sÄ lygomis (Sutarčių 2.3 p.). Kadangi nuomos patalpos užima 0,0025 ha valstybinės žemės plotÄ , nuo kuriuo yra paskaičiuotas mokėtinas valstybinės žemės nuomos mokestis, tai akivaizdu, kad Å¡is mokėtinas valstybinės žemės nuomos mokestis yra susijęs su nuomojamų patalpų eksploatacija ir kurį ieÅ¡kovas, kaip patalpų savininkas, privalo sumokėti.

Nemokant valstybinės žemės nuomos mokesčio, kurį privalo mokėti patalpų savininkas, patalpų naudojimas yra negalimas. Tai, kad anksčiau valstybinės žemės nuomos mokestis nebuvo mokamas, o ieÅ¡kovas jo nereikalavo mokėti, nereiÅ¡kia, kad Å¡io mokesčio nuomininkas neturi mokėti nuo to momento, kai pareiga sumokėti žemės nuomos mokestį atsirado. Atsakovė pagal pasiraÅ¡ytÄ 2004 m. rugsėjo 30 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įsipareigojo mokėti visus mokesčius, tai reiÅ¡kia, kad jai atsirado ir pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. 20.6.

Teismas, atmesdamas reikalavimÄ dėl 5008,04 Eur einamojo remonto bÅ«simų iÅ¡laidų atlyginimo, aiÅ¡kino ir taikė ne tas materialines teisės normas. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas reikalavo priteisti ne patalpų natÅ«ralaus nusidėvėjimo bÅ«simas iÅ¡laidas, bet einamojo remonto bÅ«simas iÅ¡laidas, kurias atsakovė įsipareigojo atlyginti pagal 2004 m. rugsėjo 30 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2.5 punktÄ , pagal kurį atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti einamÄ jį remontÄ savo lėšomis, ir kurio neatliko 16 metų.

IeÅ¡kovas su atsakove susitarė, kad „pasibaigus sutarties terminui ar nutraukus sutartį pirmÄ laiko galimas atsiskaitymas pinigais įvertinus remonto iÅ¡laidų dydį (2.5. punktas)“. Taigi, atsakovė pagal sutartį įsipareigojo nepriklausomai nuo patalpų normalaus nusidėvėjimo bÅ«klės savo lėšomis nors kartÄ per patalpų nuomos laikotarpį atlikti einamÄ jį remontÄ , o jeigu sutartis yra nutraukiama anksčiau laiko, įsipareigojo atsiskaityti pinigais įvertinus remonto iÅ¡laidų dydį (CK 6.61 straipsnis). 20.7.

Patalpos atsakovei pagal 2004 m. rugsėjo 30 d. perdavimo aktÄ ir valstybinės komisijos 2004 m. spalio 1 d. priėmimo aktÄ buvo perduotos labai geros bÅ«klės ir atitiko visas sanitarines normas, o atsakovei atlaisvinus patalpas, nuėmus reklaminį stendÄ , ant fasadinės sienos liko juodos dėmės, o patalpų lubos subraižytos atsakovei montuojant ir demontuojant lentynas, t. y. dėl atsakovės kaltės, ir negalima to laikyti normaliu nusidėvėjimu. CK 4.168 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuomininkas savo lėšomis privalo iÅ¡laikyti iÅ¡nuomotÄ nekilnojamÄ daiktÄ ir jį remontuoti.

Kad patalpos buvo grÄ Å¾intos netvarkingos, be atlikto einamojo remonto, matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų. 20.8. IÅ¡laidos, numatytos lokalinėje sÄ matoje, apskaičiuotos pagal SISTELOS programÄ , yra realios ir tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, o atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie paneigtų pateiktÄ paskaičiavimÄ . Kadangi atsakovė pagal sutartį buvo įsipareigojusi atlyginti einamojo remonto bÅ«simas iÅ¡laidas, o atsakovei nutraukus sutartį ir jų neatlyginus, teismas negalėjo netenkinti Å¡io reikalavimo ir jų nepriteisti iÅ¡ atsakovės. 20.9.

Teismo argumentas, kad patalpų ekonominė vertė netgi padidėjo, nes patalpos yra iÅ¡nuomos už didesnę kainÄ , negu ieÅ¡kovas nuomojo atsakovei, yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir nelogiÅ¡kas, nes pirmiausia patalpos atsakovei buvo iÅ¡nuomotos brangiau, o antra, kadangi einamasis patalpų remontas nebuvo atliktas, tai naujam patalpų nuomininkui patalpų nuomos mokestį teko sumažinti iki 300 Eur. Tai rodo, kad teismas, Å¡iuo atveju nagrinėdamas ginÄÄ , nebuvo neÅ¡aliÅ¡kas ieÅ¡kovo atžvilgiu (CPK 66, 69 straipsniai), ir negalima laikyti, kad teismas teisingai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo Å¡iÄ bylÄ .

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė B. M. įmonė paÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 21.1. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dėl sutarties sudarymo aplinkybių atsakovei galimai siekiant nesÄ Å¾iningų ar neteisėtų tikslų įrodyti nepakanka ieÅ¡kovo žmonos liudytojos A. S. pateiktų paaiÅ¡kinimų, o kiti įrodymai ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimams patvirtinti byloje nepateikti.

Nuomos sutarties 2.1 punkte nurodytas 1 500 litų per mėnesį nuomos mokestis atsakovei nebuvo žinomas ir per visÄ nuomos sutarties laikotarpį tarp Å¡alių pagal nurodytÄ sutartį nebuvo susiklostę faktiniai santykiai. Pats ieÅ¡kovas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme negalėjo nuosekliai paaiÅ¡kinti Å¡ios nuomos sutarties sudarymo aplinkybių ir motyvų. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo nurodytÄ Å¡alių susitarimÄ dėl 492,25 Eur nuomos per mėnesį.

Atsižvelgiant į tai teismas pagrįstai vadovavosi tarp Å¡alių faktiÅ¡kai susiklosčiusiais santykiais po sutarties sudarymo ir Å¡iuos santykius pagrindžiančiais byloje aptartais įrodymais kaip objektyviausiai atspindinčiais tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. 21.2. Atsakovei buvo perduota naudotis pagal nuomos sutartį tik negyvenamoji patalpa daugiabučiame name. Atsakovei tapo žinoma, kad ieÅ¡kovas moka žemės mokestį už žemės sklypÄ tik gavus ieÅ¡kinį.

Per visÄ negyvenamosios patalpos nuomos laikotarpį ieÅ¡kovas nekėlė klausimo dėl žemės mokesčio mokėjimo, nors ieÅ¡kinyje prašė priteisti žemės mokestį už 2014-2019 metų laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kad viena patalpa buvo iÅ¡nuomota atsakovei, neįrodo, jog atsakovei, vadovaujantis imperatyviosiomis teisės normomis, buvo perleista teisė į valstybinės žemės nuomÄ , ir neeliminuoja ieÅ¡kovo, kaip žemės sklypo naudotojo, statuso bei nepaneigia ieÅ¡kovo pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį valstybei. 21.3.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuomininko pareiga atlikti einamÄ jį patalpų remontÄ kyla tuo atveju, kai daikto nusidėvėjimas nuomos metu yra nuomininko veiksmų rezultatas, o ne normalus daikto nusidėvėjimas. Å ioje byloje ieÅ¡kovas pateikė tik lokalinę samatÄ , kurioje nurodyti 5 008,04 Eur nuostoliai patalpų remontui, tačiau Å¡i samÄ ta nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad patalpos pablogintos ar sumažėjo jų vertė, jos neteko funkcionalumo. PrieÅ¡ingai, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, patalpos nuo 2020 m. birželio 30 d. yra iÅ¡nuomotos kitam nuomininkui iki 2023 m. birželio 29 d., nors patalpose nei lubos, nei fasadas ir pamatai nebuvo remontuoti.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovė sugadino patalpų lubas, fasadÄ ir pamatus ir taip pablogino grÄ Å¾inamÄ turtÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Dėl nuomos mokesčio dydžio ir atsakovės pareigos mokėti papildomoje sutartyje nurodytÄ nuomos mokestį 23.

Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taip pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintÄ laisvo įrodymų vertinimo principÄ . Tai, kad įstatymas suteikia teisę teisėjui pagal savo vidinį įsitikinimÄ vertinti įrodymus ir pagal tai daryti iÅ¡vadas apie tam tikro fakto buvimÄ ar jo nebuvimÄ , nereiÅ¡kia, kad teisėjui suteikta teisė savivaliauti ir savaip iÅ¡kraipyti faktines aplinkybes, kurios yra įtvirtintos Å¡alių pasiraÅ¡ytose Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyse, kur aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta Å¡alių sutarta patalpų nuomos kaina, kuri Å¡iuo atveju yra ne 57,93 Eur (200 Lt), bet 492,35 Eur (1 700 Lt).

24. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog faktinių duomenų įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ , neleistini. Dėl to atvejai, kai Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

25. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikÅ¡mė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieÅ¡taringumas ar kt.), teikė pagrindÄ teismui remtis tais įrodymais, kuriuos Å¡is atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo iÅ¡vadas. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl nuomos mokesčio dydžio, iÅ¡ esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia savo teiginių.

Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visetu. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kažkurios reikÅ¡mingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio argumentus, teismo nebuvo įvertinti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, vertino tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės teikiamÄ pozicijÄ bei įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiÅ¡kas, pagrįstas iÅ¡vadas, motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais – ne. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantas, nėra pagrindas pripažinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ neteisėtÄ ir nepagrįstÄ .

26. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuomos mokesčio dydžio, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino 2004 m. rugsėjo 30 d. Å¡alių sudarytÄ Negyvenamų patalpų nuomos sutarties bei tos pačios dienos Å¡alių sudaryto Papildomo susitarimo nuostatas, Å¡ių sutarčių sudarymo aplinkybes. Teismas nustatė, kad 2004 m. rugsėjo 30 d. Å¡alys sudarė Negyvenamų patalpų nuomos sutartį, kuria ieÅ¡kovas iÅ¡nuomojo atsakovei patalpas už 57,93 Eur (200 Lt) mėnesinį nuomos mokestį (sutarties 2.1. punktas). 2004 m. rugsėjo 30 d. ieÅ¡kovas ir atsakovė taip pat sudarė Negyvenamųjų patalpų numos sutartį (papildomÄ ), kuria susitarė dėl tų pačių patalpų nuomos.

Visi papildomos sutarties punktai yra identiÅ¡ki aukščiau aptartai sutarčiai, iÅ¡skyrus 2.1. punktÄ . Papildomos sutarties 2.1. punktu Å¡alys susitarė, jog už nuomojamas patalpas atsakovė (nuomininkas) įsipareigoja mokėti 434,43 Eur (1 500 Lt) nuomos mokestį.

27. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo konstatuotas faktines aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas iškraipė faktines aplinkybes, kurios yra įtvirtintos šalių pasirašytose Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyse.

28. Apeliantas apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuomos mokesčio dydžio, turėjo remtis tik Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyse nurodyta nuomos mokesčio kaina, nes raÅ¡ytiniai įrodymai turi prima facie įrodomÄ jÄ galiÄ prieÅ¡ kitus įrodymus. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentÄ , pažymi, kad tik dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , t. y. jie laikomi prima facie įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Taigi, kilus ginčui, nuomos sutartys vertintinos tik kaip rašytiniai, bet ne oficialieji prima facie įrodymai. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

Kartu pažymėtina, jog raÅ¡ytiniai įrodymai turi bÅ«ti vertinami su kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis. Tai reiÅ¡kia, kad raÅ¡ytinių įrodymų pateikimas nepaneigia teismo pareigos vertinti įrodymų visumÄ . 29. 2004 m. rugsėjo 30 d. Å¡alių pasiraÅ¡ytos Negyvenamosios patalpų nuomos sutarties 3.3. punkte numatyta, kad sutartis laikoma nutraukta nuo patalpų perdavimo–priėmimo akto pasiraÅ¡ymo datos. Ta pati nuostata įtvirtinta ir 2004 m. rugsėjo 30 d. Å¡alių pasiraÅ¡ytoje papildomoje Negyvenamosios patalpų nuomos sutartyje (Sutarties 3.3. punktas).

Taigi, Å¡alims pasiraÅ¡ius 2020 m. birželio 30 d. patalpos perdavimo – priėmimo aktÄ , laikoma, kad abi sutartys buvo nutrauktos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė 2004 m. rugsėjo 30 d. pasiraÅ¡ytos Negyvenamosios patalpų nuomos sutarties (papildomos) nenutraukė, jos neprašė pripažinti negaliojančia, todėl pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ abiejų Å¡alių suderintÄ ir pasiraÅ¡ytÄ sutartį privalėjo laikyti galiojančia, atmetami kaip nepagrįsti.

30. Nutraukus sutartį, iki nutraukimo atsiradusių Å¡alių teisių ir pareigų teisėtumas nepaneigiamas, nutraukta sutartis negalioja nuo nutraukimo momento, iki sutarties nutraukimo kilusios teisinės pasekmės nepaneigiamos, Å¡alys atleidžiamos nuo tolesnio sutarties vykdymo, tačiau neatleidžiamos nuo prievolių viena kitai, kilusių iÅ¡ sutarties iki jos nutraukimo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.221 straipsnis). Kartu pripažįstama, kad tam tikrais atvejais besÄ lygiÅ¡kas reikalavimas vykdyti Å¡alių susitarimÄ gali bÅ«ti nepateisinamas kaip neatitinkantis bendrųjų teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdymo (lot. pacta sunt servanda) principo iÅ¡lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009; kt.).

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis); sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes; aiÅ¡kinant sutartį bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu; kai ginčo Å¡alys siejamos sutartinių santykių, kilusių iÅ¡ kelių skirtingų sutarčių, pastarosios, vadovaujantis sisteminiu sutarčių aiÅ¡kinimo principu, analizuojamos kartu; turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus; pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai derinant subjektyvųjį sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018); teismui taikant įstatyme iÅ¡dėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiÅ¡kinimo bÅ«dus, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡aiÅ¡kinta iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010).

32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimai dėl nuomos mokesčio dydžio yra prieÅ¡taringi, atsakovė įrodinėjo, jog mokėtinas nuomos mokestis už nuomojamas patalpas kas mėnesį sudarė 57,93 Eur (200 Lt), t. y. Å¡alys savo tarpusavio įsipareigojimus numatė bÅ«tent šį nuomos mokestį reglamentuojančioje sutartyje, o ieÅ¡kovas teigė, jog tarp Å¡alių buvo sudarytos dvi sutartys, nuomos mokestis buvo padalintas į dvi dalis, ir pagal abi sutartis sudaro 492,25 Eur sumÄ .

Todėl, esant ginčui, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ , dėl kokio mokesčio dydžio Å¡alys iÅ¡ esmės buvo susitariusios, neturėjo pagrindo vadovautis tik Å¡alių sudarytomis raÅ¡ytinėmis nuomos sutartimis ir vertinti jas kaip objektyviausiai atspindinčias tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Kaip nustatyta iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio, spręsdamas klausimÄ dėl nuomos mokesčio dydžio, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, rėmėsi Å¡alių paaiÅ¡kinimais, atsakovės į bylÄ pateiktais kasos iÅ¡laidų orderiais, liudytojos (pas atsakovę dirbusios pardavėjos) T.

J. paaiÅ¡kinimais, liudytojos A. S. (ieÅ¡kovo žmonos) paaiÅ¡kinimais, Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. kovo 18 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. balandžio 13 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumos pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė mokėjo ieÅ¡kovui 57,93 Eur nuomos mokestį, ieÅ¡kovas su Å¡iuo mokesčiu sutiko pasiraÅ¡ydamas atsakovės pateiktus kasos iÅ¡laidų orderius ir jokių kitų duomenų, patvirtinančių, jog per visÄ nuomos laikotarpį atsakovė bÅ«tų mokėjusi ieÅ¡kovui 492,25 Eur nuomos mokestį, byloje nėra.

Ä®vertinus nurodytÄ , teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje esantys įrodymai, jų vertinimas, faktiniai Å¡alių veiksmai po sutarties sudarymo leidžia spręsti, jog Å¡alys susitarė dėl 57,93 Eur (200 Lt) nuomos mokesčio dydžio, t. y. tokia buvo tikroji sutarties Å¡alių valia. Apeliantas apeliacinio skundo argumentais Å¡ios iÅ¡vados nepaneigė.

33. Apeliantas nurodo, jog aplinkybė, kad atsakovė, mokėdama ieÅ¡kovui nuomos mokestį, iÅ¡raÅ¡ydavo mokėjimo dokumentÄ (kasos iÅ¡laidų orderį) tik mažesnei sumai - 57,93 Eur, nereiÅ¡kia, jog Å¡alys buvo nutraukusios papildomos sutarties galiojimÄ . Apelianto įsitikinimu, atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga neiÅ¡duodama kasos iÅ¡laidų dokumento visai sumai, netinkamai vedė buhalterinę apskaitÄ . Teisėjų kolegija, nesutikdama su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais, atkreipia dėmesį, kad byloje apeliantas net neįrodinėjo, jog papildomoje sutartyje nustatytas 434,43 Eur (1 500 Lt) nuomos mokestis faktiÅ¡kai atsakovės ieÅ¡kovui buvo mokamas jo nefiksuojant jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybių, jog dvi sutartys buvo pasiraÅ¡ytos atsakovės iniciatyva, siekiant ieÅ¡kovo nurodomų atsakovės galimai nesÄ Å¾iningų tikslų, susijusių su Gyventojų pajamų mokesčio mokėjimu, byloje nepatvirtina jokie raÅ¡ytiniai įrodymai, o liudytojos A. S. parodymai yra nepakankami. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nesÄ Å¾iningumo nepatvirtina ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktas 2021 m. kovo 18 d. Å iaulių apskrities Valstybinės mokesčio inspekcijos atsakymas į ieÅ¡kovo 2021 m. kovo 9 d. praÅ¡ymÄ dėl informacijos pateikimo.

IÅ¡ Å¡io raÅ¡to turinio nustatyta, kad jame nurodyta informacija apie atsakovės Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktus duomenis apie pajamas ir pajamų mokestį už nekilnojamojo daikto nuomÄ , tačiau Å¡i informacija niekaip nepagrindžia apelianto nurodytų aplinkybių, kad dvi sutartys buvo pasiraÅ¡ytos atsakovės iniciatyva siekiant nesÄ Å¾iningų tikslų, susijusių su Gyventojų pajamų mokesčio mokėjimu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į pačio ieÅ¡kovo galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ , nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog visÄ nuomos sutarčių vykdymo laikotarpį ieÅ¡kovo aiÅ¡kintinas atsakovės dviejų sutarčių sudarymo tikslas ieÅ¡kovui buvo žinomas ir jis tokį tikslÄ ne tik toleravo, bet ir su juo sutiko.

Å iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu atveju susidarytų faktinė situacija, kai dviejų sutarčių sudarymas buvo nulemtas tiek atsakovės, tiek ir paties ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningų veiksmų. Pagal bendrÄ jį teisės principÄ ex iniuria ius non oritur (iÅ¡ lot. iÅ¡ neteisės teisė nekyla), subjektinė teisė negali atsirasti iÅ¡ teisės pažeidimo, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovas turėtų prisiimti iÅ¡ to kilusius padarinius ir rizikÄ .

34. Apeliantas nurodo, kad atsakovė, nesutikdama su sutartyje nustatytu nuomos mokesčio dydžiu, turėjo kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu paskirti nepriklausomus ekspertus nuomos mokesčiui nustatyti (CK 6.487 straipsnio 2 dalis), tačiau atsakovė tokio praÅ¡ymo nepateikė, o teismas, nesant nei vienos Å¡alies praÅ¡ymo, negalėjo pats savo nuožiÅ«ra aiÅ¡kinti nuomos mokesčio dydį. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog CK 6.487 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu sutartyje nenustatytas konkretus mokesčio dydis ar jo apskaičiavimo metodika, tai abi sutarties Å¡alys turi teisę kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu paskirti nepriklausomus ekspertus nuomos mokesčio dydžiui nustatyti.

Nagrinėjamu atveju papildomoje sutartyje yra įtvirtintas konkretus nuomos mokesčio dydis, be to, atsakovė neginčijo, kad Å¡ioje sutartyje numatytas nuomos mokestis neatitinka rinkos kainų, todėl atsakovė neturėjo pareigos praÅ¡yti teismo paskirti nepriklausomus ekspertus nuomos mokesčio dydžiui nustatyti. Dėl valstybės žemės nuomos mokesčio priteisimo 35. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl žemės mokesčio pritesimo, privalėjo vadovautis Å¡alių pasiraÅ¡yta 2004 m. rugsėjo 30 d.

Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi ir papildoma sutartimi bei jos sÄ lygomis (Sutarčių 2.3 p.). Tai, kad anksčiau valstybinės žemės nuomos mokestis nebuvo mokamas, o ieÅ¡kovas jo nereikalavo mokėti, nereiÅ¡kia, jog Å¡io mokesčio nuomininkas neturi mokėti nuo to momento, kai pareiga sumokėti žemės nuomos mokestį atsirado.

36. Tiek sutarties, tiek papildomos sutarties 2.3. punkte įtvirtinta, kad atsakovė (nuomininkė) įsipareigoja laiku sumokėti visus mokesčius, susijusius su nuomojamų patalpų eksploatacija (komunalinius patarnavimus, vandenį, elektrÄ , teritorijos valymÄ , telefonÄ , apsaugos paslaugas ir kt.). Taigi, iÅ¡ sutarties nuostatų nustatyta, jog Å¡alys buvo susitarusios ne dėl bet kokių mokesčių, o mokesčių, susijusių su nuomojamų patalpų eksploatacija. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas Å¡ioje dalyje sprendimÄ , turėjo vadovauti minėtomis Sutarčių 2.3. punkto nuostatomis.

37. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ 2004 m. rugsėjo 30 d. sudarytos negyvenamų patalpų sutarties nuostatų matyti, jog Å¡alių sutartimi teisė į valstybinę žemės sklypo nuomÄ bei valstybinės žemės nuomos mokestis neaptarti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ , ar atsakovė turi pareigÄ mokėti žemės nuomos mokestį, vadovavosi Žemės įstatymo nuostatomis bei CK nuostatomis. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių sudarytoje sutartyje neaptariamas valstybinės žemės nuomos ar jos mokesčio klausimas, o ta aplinkybė, jog viena patalpa buvo iÅ¡nuomota atsakovei, neįrodo, kad atsakovei, vadovaujantis imperatyviosiomis teisės normomis, buvo perleista teisė į valstybinės žemės nuomÄ ir neeliminuoja ieÅ¡kovo, kaip žemės sklypo naudotojo, statuso bei nepaneigia ieÅ¡kovo pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį valstybei.

Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Dėl atsakovės civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo 38. Apeliantas nurodo, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu jis reikalavo priteisti ne patalpų natÅ«ralaus nusidėvėjimo bÅ«simas iÅ¡laidas, bet einamojo remonto bÅ«simas iÅ¡laidas – 5 008,04 Eur (ir 120 Eur už lokalinės sÄ matos sudarymÄ ), kurias atsakovė įsipareigojo atlyginti pagal 2004 m. rugsėjo 30 d.

Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2.5 punktÄ . Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, savo argumentams pagrįsti apeliantas cituoja CK 6.61 straipsnio ir CK 4.168 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ä®vertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kurie grindžiami detaliai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirtų įrodymų visuma, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei byloje esančių duomenų visetÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, yra atmestini kaip nepagrįsti.

39. CK 6.61 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrÄ darbÄ , kreditorius turi teisę atlikti tÄ darbÄ skolininko sÄ skaita per protingÄ terminÄ ir už protingÄ kainÄ , jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius. Å iais atvejais kreditorius turi teisę kreiptis į teismÄ ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas. Pažymėtina, kad Å¡io straipsnio nuostatos negali bÅ«ti taikomos ginčo atveju, kadangi nuomos sutartis yra nutraukta ir tarp Å¡alių 2020 m. birželio 30 d. pasiraÅ¡ytas patalpų perdavimo - priėmimo aktas, juolab, kad apeliantas praÅ¡o priteisti ne faktiÅ¡kai patirtas, o bÅ«simas remonto iÅ¡laidas.

40. CK 4.168 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuomininkas savo lėšomis privalo iÅ¡laikyti iÅ¡nuomotÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ ir jį remontuoti. Nuomos sutarties 2.5. punktu atsakovė įsipareigojo patalpas eksploatuoti tvarkingai, einamÄ jį remontÄ atlikti savo lėšomis, o kapitalinį suderinus su savininku savininko lėšomis. Pasibaigus sutarties terminui ar nutraukus sutartį pirma laiko, galimas atsiskaitymas pinigais įvertinus remonto iÅ¡laidų dydį (Sutarties 2.5. punktas). Pasibaigus sutarties terminui arba jÄ nutraukus, atsakovė įsipareigojo patalpas priduoti pagal perdavimo–priėmimo aktÄ (Sutarties 2.6. punktas).

Taigi, esant Å¡alių pasiraÅ¡ytam 2020 m. birželio 30 d. patalpos perdavimo – priėmimo aktui, kurio pastabose ieÅ¡kovas nurodė, jog atsakovė turėjo atlikti vidaus lubų ir fasado bei pamatų remontÄ , tačiau jo neatliko, o atsakovė pastabose pažymėjo, jog patalpas priduoda tvarkingas, iÅ¡dažytas, su kitais reikalavimais nesutinka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčas tarp Å¡alių kilo dėl atsakovės atsakomybės už netinkamos bÅ«klės patalpų grÄ Å¾inimÄ (CK 6.499–6.500 straipsniai), atsiradusios žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo (CK 6.245–6.249 straipsniai).

Kartu pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad sprendžiant, kokios bÅ«klės daiktas nuomotojui turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas pasibaigus nuomos sutarčiai, turi bÅ«ti analizuojamos nuomos sutarties nuostatos, o jeigu nuomos sutartyje grÄ Å¾intino daikto bÅ«klė neaptarta, taikytinos CK nustatytos taisyklės.

41. Apeliantas nurodo, kad patalpos atsakovei pagal 2004 m. rugsėjo 30 d. perdavimo aktÄ ir valstybinės komisijos 2004 m. spalio 1 d. priėmimo aktÄ buvo perduotos labai geros bÅ«klės ir atitiko visas sanitarines normas, o atsakovei atlaisvinus patalpas, atsakovei nuėmus reklaminį stendÄ , ant fasadinės sienos liko juodos dėmės, o patalpų lubos subraižytos atsakovei montuojant ir demontuojant lentynas, t. y. dėl atsakovės kaltės, ir negalima tai laikyti normaliu nusidėvėjimu. Kad patalpos buvo grÄ Å¾intos netvarkingos, pasak apelianto, be atlikto einamojo remonto, matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų.

42. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ , arba sutartyje sulygtos bÅ«klės. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esminė aplinkybė, kuriÄ reikia nustatyti sprendžiant dėl tinkamo pareigos grÄ Å¾inti daiktÄ nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiÅ«ra ir pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).

CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ , jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Ä®statyme įvardytas iÅ¡sinuomoto daikto pabloginimas reiÅ¡kia daikto vertės sumažėjimÄ arba daikto funkcionalumo dalies netekimÄ , dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto bÅ«klė pablogėja dėl jo natÅ«ralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sÄ lygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje bÅ«tų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali bÅ«ti turto sugadinimas. JÄ patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali bÅ«ti iÅ¡laidos, jeigu remontas jau atliktas, arba bÅ«simo remonto iÅ¡laidos (sÄ naudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

43. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aiÅ¡kių sÄ lygų dėl to, kokios bÅ«klės patalpas atsakovė turėtų grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui pasibaigus sutarčiai, sutartyje nėra. Sutartyje tik numatyta nuostata, jog atsakovė įsipareigoja atlikti einamÄ jį remontÄ . Å iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, jog nuomininkė sutartimi buvo įsipareigojusi atlikti einamÄ jį remontÄ , konkrečiai, kaip turėtų atrodyti toks remontas ir kÄ jis turėtų apimti, nuomininkė (atsakovė) ir nuomotojas (ieÅ¡kovas) nebuvo sutarę.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, einamasis remontas yra toks, kurio metu tvarkomi, remontuojami patalpų naudojimo metu atsiradę trÅ«kumai, nulemti bÅ«tent nuomininko naudojimusi patalpomis, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog turi bÅ«ti privalomai dažomos lubos, remontuojamas fasadas ir pamatai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė patalpas visÄ nuomos laikotarpį eksploatavo netvarkingai. Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2020 m. birželio 30 d. patalpos perdavimo – priėmimo aktÄ , byloje pateiktas fotonuotraukas konstatavo, kad vidaus patalpų sienos perdažytos, tvarkingos, todėl teigti, jog atsakovė ieÅ¡kovui patalpas grÄ Å¾ino akivaizdžiai apleistas ar netinkamos bÅ«klės, nėra pagrindo.

Kartu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad patalpų tinkamumÄ naudoti po sutarties nutraukimo bei faktÄ , jog ieÅ¡kovas po patalpų grÄ Å¾inimo turėjo visas galimybes patalpas naudoti pagal paskirtį, patvirtina 2020 m. birželio 30 d. sudaryta nauja patalpų nuomos sutartis iki 2023 m. birželio 29 d. Kaip jau minėta Å¡ios nutarties 25 punkte, apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teikė pagrindÄ teismui remtis tais įrodymais, kuriuos Å¡is atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo iÅ¡vadas.

Taigi, apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu dėl nuostolių atlyginimo, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nepagrindžia savo teiginių.

44. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, ieÅ¡kovas privalo įrodyti sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaip vienÄ iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtus veiksmus), dėl to patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡ios bylos proceso metu ieÅ¡kovas neįrodinėjo, kokius neteisėtus veiksmus, iÅ¡skyrus apelianto įsitikinimu, sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymÄ â€“ atlikti einamÄ jį remontÄ (lubų perdažymas, fasado ir pamatų remontas), atliko nuomininkė, ir kokie tokiais neteisėtais veiksmais nuomojamų patalpų apgadinimai buvo padaryti.

Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad byloje ieÅ¡kovas, įrodinėdamas savo ieÅ¡kinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo (einamojo remonto bÅ«simų iÅ¡laidų priteisimo) pagrįstumÄ , neprašė teismo skirti ekspertizės siekiu nustatyti, kurie iÅ¡ jo lokalinėje sÄ matoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų remonto darbų, skirtų ieÅ¡kovo nurodytų patalpų defektams (fasadinės sienos juoda dėmės, nubraižytos lubos ir kt.) panaikinti, yra eksploatacinės kilmės, o kurie priskirtini normaliam (normatyviniam) nusidėvėjimui.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje, rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma. Ä®vertinusi apelianto apeliacinio skundo argumentus bei atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad lokalinėje sÄ matoje Nr. (duomenys neskelbtini) aptarti galimi remonto darbai (5 008,04 Eur sumos) yra atsakovės patalpų pabloginimo rezultatas, reiÅ¡kiantis daikto vertės sumažėjimÄ arba daikto funkcionalumo dalies netekimÄ , dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Taip pat ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovė patalpas grÄ Å¾ino ne tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ arba sutartyje sulygtos bÅ«klės. Å iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad natÅ«ralus nusidėvėjimas patalpų, kurios buvo naudojamos (nuomojamos) 16 metų, pačiam nuomotojui per šį laikotarpį nedarant jokio patalpų remonto, negali bÅ«ti paneigtas ir toks nusidėvėjimas negali bÅ«ti pripažintas patalpų pabloginimu.

Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pats ieÅ¡kovas neatsakingai kontroliavo patalpų nuomÄ , nestebėjo patalpų bÅ«klės, nes byloje nėra duomenų, kad per 16 metų nuomos laikotarpį bÅ«ti reiÅ¡kęs atsakovei pretenzijas dėl einamojo remonto atlikimo, todėl darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ dalies pats ieÅ¡kovas savo pasyvumu prisidėjo prie padidėjusio natÅ«ralaus patalpų nusidėvėjimo. Taigi, minėtų aplinkybių visuma leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų kaip sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

45. Apeliantas nurodo, kad teismo argumentas, jog patalpų ekonominė vertė netgi padidėjo, nes patalpos yra iÅ¡nuomos už didesnę kainÄ nei ieÅ¡kovas nuomojo atsakovei, yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir nelogiÅ¡kas, nes pirmiausia patalpos atsakovei buvo iÅ¡nuomotos brangiau, o antra, kadangi einamasis patalpų remontas nebuvo atliktas, tai naujam patalpų nuomininkui patalpų nuomos mokestį teko sumažinti iki 300 Eur. Apelianto įsitikinimu, tai rodo, kad teismas, Å¡iuo atveju nagrinėdamas ginÄÄ , nebuvo neÅ¡aliÅ¡kas ieÅ¡kovo atžvilgiu ir negalima laikyti, kad teismas teisingai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo Å¡iÄ bylÄ .

Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas bÅ«tų pažeidęs įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Visų antra, atkreiptinas dėmesys, kad asmens teisė, jog jo ginÄÄ iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas – tai viena iÅ¡ tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių.

Teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sÄ lyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimÄ ). Tai, kad asmuo nesutinka su teismo priimtais procesiniais sprendimais, nepritaria teismo iÅ¡vadoms ar tam tikrų aplinkybių vertinimui, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

Kadangi apeliantas nepateikė konkrečių, pagrįstų įrodymų, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, darytina iÅ¡vada, kad apeliantas nepaneigė preziumuojamo teismo teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo principo. Dėl procesinės bylos baigties 46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

47. Remdamasis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 48. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Atsakovė apeliacinėje instancijoje prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovei nepriteisiamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė