eaa0c274-326f-4e72-8a61-a7e09a4a7bed · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-549-467/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-3968-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1.; 2.6.20.4..; 2.6.8.8. (s) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro teisėjos Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Andzejevski“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo SIA Nafta LV ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Andzejevski“ dėl skolos, netesybų ir procesinių palÅ«kanų priteisimo .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas SIA Nafta LV (pradinis ieÅ¡kovas - SIA Enartec Latvija) 2016 m. spalio 24 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Andzejevski“, kurį patikslino, ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 20 296,56 EUR skolos, 18 266,90 EUR sutartinių delspinigių, 1 441,33 EUR palÅ«kanų nuo 2014-08-19 iki kreipimosi į teismÄ dienos ir 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovas pardavė atsakovui Å¡alto spaudimo rapsų aliejų pagal 2014-03-19 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (invoice) Nr. 140206 ir CMR važtaraÅ¡tį Nr. LV-14052 sumai 18 785,28 EUR; 2014-03-20 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (invoice) Nr. 140208 ir CMR važtaraÅ¡tį Nr. LV-14053 sumai 19 142,50 EUR ir 2014-03-21 iÅ¡davimo dokumentus Nr. WZ 0043/ES/2014. PaaiÅ¡kino, kad sÄ skaitos turėjo bÅ«ti apmokėtos iÅ¡ankstiniu apmokėjimu, tačiau ieÅ¡kovas ir atsakovas bendradarbiavo nuo 2014 metų, o atsakovas ne visada mokėjo reguliariai, todėl Å¡alys ir toliau palaikė prekybinius ryÅ¡ius. 3. 2016 m. pradžioje, suderinus patiektų prekių ir atsiskaitymų už parduotas prekes likučių sumas, paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas UAB „Andzejevski“ už parduotas prekes atsiskaitė iÅ¡ dalies ir liko skolingas 20 420,86 EUR.

IeÅ¡kovas 2015 m. vasario 2 d. pateikė pretenzijÄ atsakovui atsiskaityti už parduotas prekes, tačiau atsakovas į pretenzijÄ nereagavo ir CK 6.53 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais skolos nesumokėjo.

4. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, atmetant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad 2013 m. spalio mėn.-2014 m. vasario mėn. laikotarpiu UAB ECOBI LT, bendradarbiaudama su ieÅ¡kovu, tarpininkavo vykdant Å¡alto spaudimo rapsų aliejaus prekybÄ Lenkijos Respublikoje. Nuo 2014 m. vasario mėnesio UAB ECOBI LT santykiuose su ieÅ¡kovu pakeitė bei minėtos įmonės veiklÄ pagal tÄ patį verslo modelį tęsė atsakovas (abiejų įmonių - UAB ,,Andzejevski“ ir UAB ECOBI LT vadovu yra Rafal Andzejevski).

5. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad pats faktiÅ¡kai produkcijos nepirko, o tarpininkaudavo parduodant produkcijÄ â€“ rasdavo pirkėjus, derindavo su jais sÄ lygas, visÄ informacijÄ perduodavo ieÅ¡kovui jam suprantama rusų kalba. Buvo sutarta, kad produkcija pirkėjams bus perduota tada, kai produkcijos kokybė yra patikrinama ir už jÄ visiÅ¡kai atsiskaitoma. Tačiau ieÅ¡kovas nesutiko Lenkijos Respublikoje atsidaryti savo sÄ skaitos, dėl ko atsiskaitymai užtrukdavo ir buvo patiriami nuostoliai dėl produkcija pakrautų transporto priemonių prastovos. Dėl to buvo susitarta, kad produkcijÄ Ä¯sigyjantys pirkėjai sulygtÄ kainÄ perves į atsakovo sÄ skaitÄ , kuri buvo atidaryta vienoje iÅ¡ Lenkijos kredito įstaigų, o atsakovas gautas lėšas nedelsdamas pervesdavo ieÅ¡kovui, kartu siųsdamas mokėjimo pavedimo kopijÄ el. laiÅ¡ku.

6. Kadangi Å¡alis siejo pasitikėjimo santykiai, ieÅ¡kovas nelaukdavo, kada faktiÅ¡kai gaus pinigus, jam užtekdavo tik pavedimo kopijos. Atsakovas neturėjo teisės patvirtinti produkcijos iÅ¡krovimo be ieÅ¡kovo nurodymo. Jei produkcijos kokybė pirkėjui buvo tinkama, ieÅ¡kovas, gavęs pinigų pervedimo kopijÄ iÅ¡ atsakovo, duodavo nurodymÄ iÅ¡krauti produkcijÄ . Tačiau, jei produkcijos kokybė nebÅ«davo tinkama, buvo derinama mažesnė kaina ir ieÅ¡kovas tokį sutikimÄ patvirtindavo leisdamas iÅ¡sikrauti prekes.

IeÅ¡kovas neturėjo pareigos parduoti produkcijÄ bÅ«tent atsakovo pasiÅ«lytam pirkėjui, turėjo galimybę ieÅ¡koti kitų potencialių pirkėjų Lenkijoje, kuriems kokybė bÅ«tų tinkama ir jie ieÅ¡kovui sumokėtų praÅ¡omÄ sumÄ . 7. 2014 m. vasario mėnesį UAB ECOBI LT santykiuose su ieÅ¡kovu pakeitė bei minėtos įmonės veiklÄ pagal tÄ patį verslo modelį tęsė atsakovas. Atsakovo ir UAB ECOBI LT vadovas Rafal Andzejevski el. paÅ¡tu informavo ieÅ¡kovo atstovÄ â€“ komercijos direktorių R.

T. apie tai, kad, vykdant produkcijos pardavimÄ Lenkijos įmonei LENCO (iÅ¡sikrovimas buvo numatytas ir įvyko 2014 m. vasario 14 d. Surochow mieste, Lenkijoje), sÄ skaita faktÅ«ra turi bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta naujai įmonei, t.y. UAB ,,Andzejevski“. Nepaisant to, ieÅ¡kovas 2014 m. vasario 13 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 140120 už įmonei LENCO parduotÄ produkcijÄ 19 328,50 EUR sumai iÅ¡rašė UAB ECOBI LT, kuri sandoryje nedalyvavo bei dėl Å¡ios priežasties apmokėjimo iÅ¡ pirkėjo negavo. 8 Kadangi tarpininkaujant aukščiau nurodytame produkcijos pardavime de facto dalyvavo atsakovas, bÅ«tent jis pervedė ieÅ¡kovui iÅ¡ įmonės LENCO gautÄ 19 328,50 EUR sumÄ .

IeÅ¡kovas sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 140120 pagrindu atsakovo pervestÄ 19 328,50 EUR sumÄ užskaitė dalimis, sumažindamas atsakovo prievoles pagal atskirus pardavimus, tačiau palikdamas UAB ECOBI LT piniginį įsipareigojimÄ pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ . 9. 2014 m. kovo 7 d., vykdant pirkėjo – įmonės A. P. A. užsakymÄ , nepaisydamas atsakovo direktorius Rafal Andzejevski aiÅ¡kaus informavimo apie tai, kad atsiskaitymas už produkcijÄ iÅ¡ pirkėjo nėra gautas bei neatsižvelgdamas į pasiÅ«lymÄ palaukti pirmadienio (2014 m. kovo 10 d.), kadangi savaitgalį atsiskaitymai nebus atliekami, ieÅ¡kovas nurodė transporto priemonių vairuotojams iÅ¡krauti produkcijÄ pristatymo vietoje (Bialoboki mieste, Lenkijoje), tokiu bÅ«du prisiėmė neigiamų darinių rizikÄ .

Pirkėjas už gautÄ produkcijÄ po jos iÅ¡krovimo neatsiskaitė, iÅ¡ viso nesumokėjo 39 540,50 EUR sumos bei vengė tolimesnio bendravimo su atsakovu. Atsakovas savo lėšomis Lenkijos Respublikoje kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pirkėjo atžvilgiu pradėjimo.

10. Atsakovas akcentavo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje neatsižvelgė į tuos atvejus, kuomet ieÅ¡kovas, įvertinęs pirkėjo pastabas dėl produkcijos kokybės, pardavimo kainÄ sumažindavo. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė ieÅ¡kovo atstovo – komercijos direktoriaus R. T. bei atsakovo vadovo pildytos lentelės, kurioje detalizuojami vykdyti pardavimai, įskaitant kainos mažinimÄ , kopijÄ .

11. Atsakovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, reikalaudamas priteisti 18 378,77 EUR dydžio delspinigius, grindžia 2014 m. kovo 19 d. sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 140206, taip pat 2014 m. kovo 20 d. sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 140208 bei nurodo, jog delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 9 d. Å iuo aspektu atsakovas pažymi, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų dokumentų matyti, jog sÄ skaitų faktÅ«rų Nr. 140206 bei Nr. 140208 pagrindu mokėtinas pinigines lėšas, t.y. 18 785,28 EUR pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 140206 bei 19 142,50 EUR pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 140208, ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo gavo 2014 m. kovo 24 d. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, reikalaudamas priteisti delspinigius, kurių skaičiavimÄ jis pradėjo jau po lėšų pagal sÄ skaitas gavimo, elgiasi nesÄ Å¾iningai.

12. IeÅ¡kovas pateikė dublikÄ , kuriame palaikė savo ieÅ¡kinio reikalavimus. Nurodė, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ neabejotinai siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. IÅ¡ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų bei mokėjimo žurnalo yra matoma, jog atsakovas ieÅ¡kovui mokėjo už ieÅ¡kovo iÅ¡siųstÄ bei atsakovo nurodytais adresais pristatytÄ produkcijÄ . Taigi, ieÅ¡kovÄ verslo santykiai siejo tik su atsakovu, ieÅ¡kovas nebendravo su jokiais Lenkijoje veikiančiais verslo subjektais, su kuriais verslo ryÅ¡iais buvo susijęs atsakovas, o savo produkcijÄ teikė iÅ¡imtinai atsakovo užsakymo pagrindu bei sÄ lygomis, už kÄ vėliau atsakovui iÅ¡raÅ¡ydavo bei pateikdavo PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ bei jos pagrindu iÅ¡ atsakovo gaudavo sutartÄ užmokestį.

13. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad, nors atsakovas ir teigia, jog jis ieÅ¡kovui tik teikė informacijÄ apie potencialius ieÅ¡kovo produkcijos pirkimo klientus, o ieÅ¡kovas pats savo laisva valia priiminėjo sprendimus dėl jos pardavimo, tačiau tai yra niekuo nepagrįsti atsakovo teiginiai. Atsakovas prie atsiliepimo prideda Å¡alių susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu fragmentus, kuriuose yra matomi atsakovo nurodymai ieÅ¡kovui dėl produkcijos pristatymo bei iÅ¡krovimo sÄ lygų. IeÅ¡kovo vertinimu, Å¡ie įrodymai ne tik neįrodo ieÅ¡kovo atsiliepimo teiginių, bet dar ir paneigia visÄ atsakovo atsiliepime dėstomÄ pozicijÄ .

14. IeÅ¡kovas atkreipė dėmesį, kad atsakovas niekaip nepagrindžia savo teiginio, neva atsakovas aiÅ¡kiai informavo ieÅ¡kovÄ apie tai, kad apmokėjimas iÅ¡ pirkėjo A. P. A. nėra gautas, todėl siÅ«lė ieÅ¡kovui laukti pirmadienio ir neduoti nurodymo iÅ¡krauti prekes. Pabrėžė, kad atsakovas nereiÅ¡kė ieÅ¡kovui jokių pretenzijų dėl neva jo netinkamo vežėjų informavimo ir prieÅ¡laikinio produkcijos iÅ¡krovimo. Be to, atsakovo pateikta pažyma dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo patvirtina, kad žala yra padaryta atsakovui, o ne ieÅ¡kovui.

15. SÄ skaita Nr. 140120 buvo iÅ¡raÅ¡yta UAB „ECOBI LT“, tačiau prievolę už jį ieÅ¡kovui įvykdė atsakovas. Atsakovas neteigia ir neįrodinėja, kad jo minima PVM sÄ skaita-faktÅ«ra yra iÅ¡raÅ¡yta atsakovui bei UAB „ECOBI LT“ ar, kad ieÅ¡kovas nebÅ«tų pristatęs savo produkcijos pagal minėtÄ sÄ skaitÄ . Ä®statymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovas jo praÅ¡omus delspinigius skaičiuoja už 180 dienų - už 6 mėnesius, kas yra teisinga ir tinkama. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinei prievolei ieÅ¡kinio senaties terminas nėra suėjęs, atsakovo praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kovo reikalavimui dėl netesybų ieÅ¡kinio senatį yra atmestinas. Pažymėtina, jog Å¡alys pačios, laisva valia ir niekieno neverčiamos susitarė dėl 0,5 proc. per dienÄ mokėtinų delspinigių dydžio, kuris buvo nustatytas pagal susiklosčiusiÄ Å¡alių tarpusavio bendradarbiavimo praktikÄ bei kas yra patvirtinta Å¡alių paraÅ¡ais PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose.

16. Atsakovas pateikė triplikÄ , kuriame nurodė, jog ieÅ¡kovas su procesiniais dokumentais nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti dublike minimÄ faktÄ , kad atsakovas atlikdavo produkcijos užsakymus elektroniniu paÅ¡tu. Pažymi, kad atsakovas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo tik tarpininkas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies - priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo UAB „Andzejevski“ 20 296,56 EUR skolÄ , 1 441,33 EUR palÅ«kanas, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (20 296,56 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016-10-25) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

18. Pirmosios instancijos tesimas sprendė, kad Å¡alis siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovas teisiniuose santykiuose veikė kaip pirkėjas, todėl turi prievolę sumokėti pinigus už patiektÄ prekę. Teismas atmetė atsakovo atsikirtimÄ , kad atsakovas tik tarpininkas, o atsakovu turi bÅ«ti prekių gavėjas. Visus veiksmus atsakovas atlikdavo savo vardu, todėl yra protingas pagrindas laikyti atsakovÄ pirkėju.

19. Teismas ieÅ¡kinio reikalavimo dalį dėl delspinigių priteisimo atmetė, nes susitarimas dėl netesybų privalo bÅ«ti raÅ¡ytinis. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra yra tik buhalterinis dokumentas, kuris patvirtina sutartinius santykius tarp Å¡alių, tačiau tai nėra raÅ¡ytinė sutartis. Byloje nėra įrodymų, kad Å¡alys buvo raÅ¡tiÅ¡kai suderinę delspinigių ar kitokių netesybų dydį, mokėjimo terminus, sÄ lygas. Ant PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyta ir užraÅ¡yta delspinigių suma nėra Å¡alių suderinta valia ir sutartimi sutarti delspinigiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 20. Atsakovas UAB ,,Andzejevski“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 20 296,56 EUR skolos ir 1 441,33 EUR palÅ«kanų, bei Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

21. Apeliaciniame skunde atsakovas iÅ¡ esmės dėsto tas pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į ieÅ¡kinį bei triplike. Laikosi pozicijos, kad tarp Å¡alių susiklostė ne pirkimo-pardavimo santykiai, o tarpininkavimo teisiniai santykiai, kadangi PVM sÄ skaitose faktÅ«rose buvo numatomas iÅ¡ankstinis apmokėjimas, produkcija nebuvo pristatoma tiesiogiai į atsakovo sandėlį Lietuvoje, o iÅ¡vežama tiesiai pirkėjui į LenkijÄ . Parduodamos produkcijos kainÄ atsakovas sumokėdavo tik gavęs pirkėjo apmokėjimÄ , t.y. už produkcijÄ atsiskaitoma panaudojant pirkėjo lėšas.

Atsakovas nekontroliavo transporto priemonių, o pristatytÄ produkcijÄ buvo leidžiama iÅ¡krauti tik ieÅ¡kovo nurodymu, kai jis gaudavo iÅ¡ atsakovo pavedimo kopijÄ . Be to, ieÅ¡kovas nustatydavo galutinę kainÄ , o už produkcijÄ buvo atsiskaitoma iÅ¡ karto po to, kai buvo gaunamas atsiskaitymas iÅ¡ pirkėjų. Atsakovui nauda pasireiÅ¡kė tuo, kad jis taip pat galėjo parduoti savo produkcijÄ , tačiau vien jo platinamos produkcijos kiekių buvo per mažai didelei Lenkijos rinkai.

22. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo M. T. paaiÅ¡kinimais, kuris nurodė, kad atsakovas teikė pardavėjui produkcijos pirkėjų suradimo paslaugas, informuodavo apie pirkėjų sumokėtas sumas, tačiau ne atsakovas, o pats pardavėjas priimdavo sprendimÄ dėl produkcijos iÅ¡krovimo. Apeliantas laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovas yra pats atsakingas už tai, kad įmonė A. P. A. neatsiskaitė, iÅ¡ viso nesumokėta suma yra 39 540,50 EUR. Nors įmonė pinigų nepervedė, tačiau ieÅ¡kovas pats savarankiÅ¡kai priėmė sprendimÄ iÅ¡krauti produkcijÄ .

23. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius vertino kaip pirkimo-pardavimo. IÅ¡ esmės dėsto tuos pačius motyvus kaip ir ieÅ¡kinyje bei dublike. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Å i byla nagrinėjama atsakovo UAB „Andzejevski“ apeliacinio skundo ribose, t. y. apeliantui skundžiant sprendimo dalį, kurioje ieÅ¡kinys buvo patenkintas, dėl to neapskųstoje dalyje teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 320 straipsnis). IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir apskųstoje dalyje. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra.

26. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl bylos Å¡alis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo, t. y., ar Å¡alis siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, ar atsakovas ieÅ¡kovo atžvilgiu veikė kaip tarpininkas. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų ir faktinių aplinkybių pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alis siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai - atsakovas teisiniuose santykiuose veikė kaip pirkėjas, todėl turi prievolę sumokėti pinigus už patiektÄ prekę. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka.

27. Tarpininkavimo paslaugų sutartis – viena iÅ¡ paslaugų sutarčių, kuria pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi, kvalifikuojant sutartį kaip tarpininkavimo, svarbu nustatyti, dėl kokių paslaugų susitarė Å¡alys, sudarydamos sutartį, koks sutarties tikslas, ar Å¡alys vienodai suprato teiktinų tarpininkavimo paslaugų turinį, koks buvo Å¡alių elgesys sutarties galiojimo metu ir ar sutarties Å¡alys vykdė sutartinius įsipareigojimus.

28. Tuo tarpu pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalies nuostatas pirkimo-pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ). Prievolė perduoti daiktus pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktÄ pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktÄ valdyti, ir yra paÅ¡alintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliÅ«tys. Tai reiÅ¡kia, kad pirkėjas įgyja galimybę valdyti daiktÄ nuosavybės teise, t. y. elgtis su juo kaip su savo, nepriklausomai nuo pardavėjo valios.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sutarties Å¡alims nesutariant dėl sudarytos sutarties sÄ lygų turinio, tokios sÄ lygos aiÅ¡kinamos pagal bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo bei sisteminio sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo principais. AiÅ¡kinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties Å¡alių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

Sutarties aiÅ¡kinimui reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties Å¡alių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiÅ¡kinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausiÄ pagal sutarties prigimtį sÄ vokų reikÅ¡mę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005 ir kt.).

30. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas bÅ«tina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, bet ir įvertinti sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ . Dėl to reikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013 ir kt.).

31. IÅ¡ nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos matyti, kad Å¡alys nebuvo sudariusios jokios raÅ¡ytinės sutarties. Taigi, apie tai, kokie teisiniai santykiai siejo Å¡alis, teismas sprendžia vertindamas kitus byloje esančius įrodymus – PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, CMR važtaraščius, liudytojų paaiÅ¡kinimus, susiraÅ¡inėjimÄ tarp Å¡alių ir kitus byloje esančius duomenis bei dokumentus (CPK 176, 177 straipsniai). Pažymėtina, kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.).

32. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad tarp šalių susiklostė tarpininkavimo teisiniai santykiai, kadangi prekės nebuvo pristatomos į jo sandėlį Lietuvoje, už prekes buvo numatytas išankstinis apmokėjimas ir atsakovas nekontroliavo transporto priemonių, prekės buvo iškraunamos ieškovo nurodymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovo argumentai nesuteikia pagrindo spręsti, kad tarp šalių buvo susiklostę tarpininkavimo teisiniai santykiai, ir priešingai, byloje surinkti duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės įgalina konstatuoti, kad šalis siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.

33. Tuo atveju, jei Å¡alis sietų tarpininkavimo teisiniai santykiai, atsakovas už suteiktas tarpininkavimo paslaugas privalėtų iÅ¡raÅ¡yti ieÅ¡kovui PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir gauti atlygį už Å¡ias suteiktas paslaugas. Tačiau tokių duomenų į bylÄ nėra pateikta. Taigi, atsakovas neįrodė ir neįrodo, kad jam už tarpininkavimÄ buvo kaip nors atlyginama. Atsakovo argumentas, kad jis, pasitelkęs ieÅ¡kovo gamybinius pajėgumus, galėjo realizuoti ir savo produkcijÄ bei gauti iÅ¡ to naudÄ , taip pat nėra įrodytas. Be to, toks argumentas prieÅ¡tarauja įprastai verslo praktikai, kadangi atsakovas yra verslo subjektas, turintis tikslÄ gauti pelnÄ . Å iuo atveju gi atsakovas teigia, kad neva be atlygio tarpininkavo ieÅ¡kovui, ieÅ¡kojo trečiųjų asmenų Lenkijoje, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės galėtų realizuoti daug didesnį kiekį produkcijos, nei pats atsakovas buvo pajėgus tiekti, taigi, atsakovo neva tarpininkavimas be atlygio yra akivaizdžiai nesuderinama su pelno siekimu.

34. Be to, svarbu ir tai, kad tuo atveju, jei atsakovas buvo tik tarpininkas, tai pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai turėjo sieti ieÅ¡kovÄ ir trečiuosius asmenis Lenkijoje. Å iuo atveju į bylÄ pateikti dokumentai liudija prieÅ¡ingai – iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bÅ«tent atsakovui. Tuo tarpu duomenų, kad ieÅ¡kovas bendrautų su kokiais nors Lenkijoje veikiančiais verslo subjektais, su kuriais verslo ryÅ¡iais buvo susijęs atsakovas, nepateikta. Atsakovas, bÅ«damas verslininkas, turėjo ir galėjo suprasti, kad gaudamas PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ prisiima finansinius įsipareigojimus - apmokėti.

Dar daugiau, ieÅ¡kovas siuntė elektroninius laiÅ¡kus atsakovo vadovui Rafal Andzejevskij ir prašė suderinti sÄ skaitų faktÅ«rų likučius, taigi, ieÅ¡kovas nelaikė, kad atsakovui iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas turi apmokėti tretieji asmenys ar apmokėjimas gali bÅ«ti siejamas su trečiųjų asmenų atsiskaitymu ar neatsiskaitymu. Tai, kad atsakovo iniciatyva kviestas liudytojas teismo posėdyje parodė, kad atsakovas iÅ¡ esmės nebuvo produkcijos pirkėjas, o tik tarpininkas, vertintina tik kaip paties liudytojo nuomonė (suvokimas, vertinimas), nes tokių liudytojo parodymų iÅ¡ esmės nepatvirtina nė vienas kitas byloje esantis dokumentas.

35. Atsakovo argumentas, jog ieÅ¡kovas nesutiko atsidaryti sÄ skaitos Lenkijos kredito įstaigoje savo vardu taip pat vertintinas kaip deklaratyvus ir neįrodytas, nes, nors atsakovas nurodo, kad jis ragino ieÅ¡kovÄ atsidaryti sÄ skaitÄ Lenkijos kredito įstaigoje, dėl ko apmokėjimai nuolat užtrukdavo, tačiau tokių įrodymų į bylÄ nepateikė.

36. Atsakovas į bylÄ pateikė susiraÅ¡inėjimÄ tarp Å¡alių, kuriuo įrodinėja, kad ieÅ¡kovas buvo laisvas pasirinkti, kur gabenti prekes ir kam jas parduoti. Tačiau atsakovo į bylÄ pateiktas susiraÅ¡inėjimas to niekaip neįrodo. Ä® bylÄ nepateiktas nei vienas elektrorinis laiÅ¡kas, kuriame atsakovas nurodytų, jog yra keletas pirkėjų, kad ieÅ¡kovas pasirinktų, kuriam pirkėjui produkcijÄ vežti. Pateikta stenograma, kurioje apraÅ¡ytas J. F., R. T. ir Rafal Andzejevki pokalbis, taip pat nesudaro pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad atsakovas buvo tik tarpininkas ieÅ¡kovui parduodant produkcijÄ Ä¯ LenkijÄ .

IÅ¡ minėto pokalbio galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės buvo atsakingas už produkcijos tiekimÄ ir gabenimÄ , o atsakovas kontroliuodavo atsiskaitymus ir surasdavo gavėjus. Pažymėtina, kad atsakovas kontroliavo atsiskaitymÄ su juo pačiu, tuomet iÅ¡ karto atsiskaitydavo su ieÅ¡kovu. Taigi, minėta stenograma nepatvirtina to, kad tarp Å¡alių buvo neabejotinai sudaryta tarpininkavimo sutartis.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino, kad atsakovas turėjo sudaręs tarpininkavimo sutarčių su kitais subjektais, tačiau su ieškovu tokia sutartis sudaryta nebuvo. Ši aplinkybė netiesiogiai taip pat patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius.

38. Pažymėtina, kad iš CMR važtaraščių negalima nustatyti prekių nuosavybės perėjimo momento, kadangi CMR Konvencija šių klausimų nereguliuoja. Šiuo atveju teisėjų kolegija laiko, kad prekės atsakovo nuosavybėn pereidavo po prekių iškrovimo atsakovo nurodytoje vietoje. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog, trečiajam asmeniui neatsiskaičius už prekes, būtent atsakovas kreipėsi į Lenkijos teisėsaugos institucijas, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kas rodo, kad žala buvo padaryta įmonei atsakovui, o ne ieškovui. Taigi, vertinant tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius teisinius santykius, būtent atsakovo dispozicijon pereidavo prekės, už kurias atsakovui tekdavo pareiga atsiskaityti.

39. Atsakovo argumentai, kad buvo iÅ¡raÅ¡omos iÅ¡ankstinės sÄ skaitos faktÅ«ros, prekės buvo pristatomos tiesiogiai Lenkijoje esantiems pirkėjams, o atsakovas atsiskaitydavo su ieÅ¡kovu tik, gavęs galutinio pirkėjo apmokėjimÄ , nepaneigia, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, nes tokia buvo tarp Å¡alių bendradarbiavimo praktika. Be to, iÅ¡ pateiktų CMR važtaraščių matyti produkcijos iÅ¡krovimo vieta ir gavėjas, atsakovas nurodytas kaip klientas. Taigi, nepaisant to, kad ieÅ¡kovo produkcija buvo pateikta ne tiesiogiai atsakovui, bet jo užsakymo metu nurodytu adresu esančiam bei jo nurodytam subjektui, ginčo dėl to, kad produkcija bÅ«tų pristatyta ar perduota netinkamai, nėra.

Vadinasi, Å¡alių santykiai teisingai kvalifikuoti kaip pirkimo-pardavimo ir tokia iÅ¡vada yra labiau tikėtina nei ta, kad Å¡alis siejo tarpininkavimo teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas suprato, kad atsakovas neturi pareigos atsiskaityti pagal ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡omas sÄ skaitas faktÅ«ras, o atsakovo atskaitymas yra priklausomas nuo to, ar trečiosios Å¡alys pervedė atsakovui pinigus už patiektÄ produkcijÄ .

40. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas apmokėjo ieÅ¡kovui UAB ECOBI LT 2014-02-13 iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi atsakovo už UAB ECOBI LT sumokėta 19 328,50 EUR suma buvo įskaityta pagal kitas atsakovo mokėtinas sÄ skaitas, o ieÅ¡kinio suma pagrįsta bendra iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų-faktÅ«rų ir atsiskaitymų pagal sÄ skaitas suma.

41. Atsakovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateiktÄ 8 priedÄ , kuriame nurodytas kainos kitimas (mažinimas) dėl netinkamos produkcijos pateikimo, atmestinas, kadangi pats nurodytas dokumentas vertintinas kritiÅ¡kai. Pažymėtina, kad minėto dokumento kilmė nėra aiÅ¡ki, taip pat negalima daryti iÅ¡vados, kad Å¡iÄ lentelę, kaip teigia ieÅ¡kovas, pildė R. T. (pradinio ieÅ¡kovo vadovas) ir atsakovo vadovas Rafal Andžejevskij, nes tokių duomenų Å¡iame dokumente nėra. Taigi, laikytina, kad atsakovas neįrodė, jog Å¡alys susitarė dėl mažesnės kainos už produkcijÄ ir egzistuoja konkreti suma, kurios, beje, nenurodo ir atsakovas, kuria turėtų bÅ«ti sumažintas ieÅ¡kinio reikalavimas.

42. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai ir dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

43. Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo priteistina 700 EUR suma ieÅ¡kovo naudai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (CPK 93, 98 straipsniai). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Andzejevskij“ ieÅ¡kovo SIA „Nafta LV“ naudai 700 EUR (septynis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Laima Gerasičkinienė Alma Urbanavičienė Renata Volodko