ea9fe64e-0d11-464c-95aa-3e4df5e25e4c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2S-1474-794/2017Teisminio proceso Nr.2-68-3-14358-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.5.; 3.3.2.4; 3.1.14.4.; 3.1.14.8.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės D. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties atsisakyti priimti ieÅ¡kinį civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D.

D. ieÅ¡kinį atsakovei 489-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl 2016 m. gruodžio mėnesio reikalavimo sumokėti 626,86 Eur pripažinimo dalyje neteisėtu, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė D. D. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o pripažinti neteisėtu atsakovės 489-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2016 m. gruodžio mėnesio reikalavimÄ sumokėti 626,86 Eur už suteiktas paslaugas dalyje dėl 601,66 Eur, priteisti ieÅ¡kovei ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Teismas nurodė, jog iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodomų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o patvirtinti aplinkybę, kad atsakovas neteisėtai yra priskaičiavęs ieÅ¡kovei skolÄ , kuriÄ 2016 m. gruodžio mėnesio praneÅ¡imu dėl skolos sumokėjimo reikalauja sumokėti. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ bylos medžiagos neaiÅ¡ku už kokį laikotarpį ieÅ¡kovei yra skaičiuojamas nurodytas įsiskolinimas.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje detalizuoja tik kokius mokesčius ji yra sumokėjusi už laikotarpį nuo 2006 metų iki 2016 metų. Teismas taip pat nurodė, kad įsiskolinimas yra teisėtas ar neteisėtas, teismas gali konstatuoti tik nagrinėdamas ginÄÄ , atsakovui pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl įsiskolinimo priteisimo. Å iuo atveju tokio reikalavimo teisme atsakovas nereiÅ¡kia. Kiekvienas reikalavimas turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas iÅ¡ atitinkamai tarp Å¡alių materialinės teisės normų pagrindu susiklosčiusių santykių, kai tarp jų kyla ginčas dėl teisių ir pareigų.

Ä®vertinus materialinį teisinį santykį, bÅ«tina tinkamai suformuluoti reikalavimÄ , nes prieÅ¡ingu atveju neatsiranda civilinių teisių gynimo bÅ«dų, kuriuos apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnis.Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovės reikalavimas yra ne dėl teisės pripažinimo ar jos gynimo, o dėl fakto nustatymo, kuris kildinamas iÅ¡ prievolinių teisinių santykių ir gali bÅ«ti patvirtinamas kitokia tvarka gaunamais dokumentais, todėl nenagrinėtinas teisme.

III. Atskirojo skundo argumentai Apeliantė D. D. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismÄ priimti ieÅ¡kovės D. D. ieÅ¡kinį atsakovui pripažinimo neteisėtu. AtskirÄ jį skundÄ pagrindė Å¡iais argumentais:Atsakovė ieÅ¡kovei jau pateikė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytÄ reikalavimÄ , todėl ieÅ¡kovė neturi kito bÅ«do kaip ginti savo teises. Atsakovė nebendrauja, paaiÅ¡kinti kas sudaro skolÄ atsisako.Teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė proceso teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir jų taikymo praktikÄ bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Teismas atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį nepagrįstai nurodė, kad visi ieÅ¡kovės argumentai gali bÅ«ti tik atsikirtimais, jei atsakovas kreiptųsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisimo. Teismas negali atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, motyvuodamas tuo, jog ieÅ¡kovas neįrodė materialiojo teisinio pobÅ«džio priežasčių, nes tai teisminio nagrinėjimo dalykas, kuris nesprendžiamas ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje. Teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iÅ¡ civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktÅ«rizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių.

Visi minėti ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas yra pripažinti, jog atsakovės pareikÅ¡tas reikalavimas jai mokėti skolÄ yra neteisėtas, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje pateikti skaičiavimai tai įrodo, kito bÅ«do pripažinti neteisėtu atsakovės reikalavimÄ ieÅ¡kovė neturi. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti apeliantės ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl 489-ajos daugiabučių namų savininkų bendrijos, kurios nare ji yra, priskaičiuotų mokesčių pripažinimo neteisėtais. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nurodė, jog tokio pobÅ«džio reikalavimas yra vertintinas tik kaip atsikirtimas ir byla gėlėtų bÅ«ti nagrinėjama tik tuo atveju, jei 489-oji daugiabučių namų savininkų bendrija reikÅ¡tų reikalavimÄ dėl skolos ieÅ¡kovei.

Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme, t. y. atsisakė ieÅ¡kinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡ia teismo iÅ¡vada nesutinka.Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Teisės kreiptis į teismÄ tvarkÄ nustato CPK normos.

IeÅ¡kovas, remdamasis dispozityvumo principu, sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobÅ«džio reikalavimus reikÅ¡ti (CPK 13 straipsnis). Teismas taip pat pabrėžia, kad proceso dispozityvumo principas užtikrina Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ procese, taip pat teisę pasirinkti teisių gynimo bÅ«dus ir įrodyti, kad pažeistai teisei apginti jų pasirinktÄ gynimo bÅ«dÄ teismas gali pritaikyti. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 23 straipsnio 1 dalį bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas Å¡iame įstatyme nustatyta tvarka.

Å ių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie 489-ajos daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatuose nustatytÄ ginčų nagrinėjimo tvarkÄ , tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė 2016 m. birželio 2 d. kreipėsi į 489-ajos daugiabučių namų savininkų bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijÄ , kuri nagrinėjamu klausimu priėmė atsakovei nepalankų 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ .

Bendrijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu nepavyksta iÅ¡spręsti ginčo aukščiau nurodyta tvarka arba jeigu ginčo Å¡alys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiÅ«lymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, ieÅ¡kovė, manydama, jog 489-ajos daugiabučių namų savininkų bendrijos priskaičiuojami mokesčiai yra per dideli bei nesutikdama su 489-ajos daugiabučių namų savininkų bendrijos 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimu siekė, kad teismas pripažintų, jog atsakovės skaičiuojami mokesčiai yra nepagrįstai dideli, t. y. ieÅ¡kovė įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismÄ ir pasirinko savo teisių gynimo bÅ«dÄ (CK 1.137, 1.138 straipsniai). Taip pat pabrėžtina tai, kad ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais atsisakoma priimti, kai nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka tuomet, kai byla priskirtina nagrinėti ne teismui, o kitai institucijai, kai byla priskirtina teismo kompetencijai, tačiau turi bÅ«ti nagrinėjama ne civilinio proceso tvarka, o kita savarankiÅ¡ka proceso forma teisme (administracine ar baudžiamÄ ja tvarka).

Nagrinėjamu atveju Å¡ių aplinkybių nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas rėmėsi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme.Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , atsižvelgė į materialinio pobÅ«džio klausimus. Pagal suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ , konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ : teisę kreiptis į teismÄ turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti.

Teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos ir teisės į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ santykis lemia tai, kad ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo teise į reikalavimo patenkinimÄ , analizuojamos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , analizavo, kokio pobÅ«džio civiliniai teisiniai santykiai sieja ieÅ¡kovę ir atsakovę 489-ajos daugiabučių namų savininkų bendrijÄ , už kokius laikotarpius ieÅ¡kovė yra sumokėjusi atsakovei, t. y. sprendė materialaus pobÅ«džio aplinkybes, kurios gali bÅ«ti sprendžiamos tik bylos nagrinėjimo metu, todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nukrypo nuo tesimų praktikos.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodo, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nedetalizuoja už kokį laikotarpį ieÅ¡kovei yra skaičiuojamas nurodytas įsiskolinimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas nustatė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio trÅ«kumus, susijusius su ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimu, todėl tokiu atveju teismas turi teisę taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , tačiau neatsisakyti tokį ieÅ¡kinį priimti (CPK 115 straipsnis).Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kovės D.

D. ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas.Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas)Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais,             n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas                                                                              Vaclovas Paulikas