ea9fc9cc-9bf0-44f3-9de6-eb13d5afa58a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-850-464/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00575-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.4.1.9 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės valstybės įmonės ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės SW Baltics, SA ieÅ¡kinį atsakovei valstybės įmonei ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų panaikinimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė SW Baltics, SA kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti neteisėtais atsakovės VÄ® ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ vykdomo tarptautinio vieÅ¡ojo pirkimo atviro konkurso bÅ«du ,,Projekto ,,Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukÅ«rimas“ Informacinės sistemos sukÅ«rimo ir įdiegimo paslaugos“: 1.1. pirkimo sÄ lygų 8.1, 10, 28.1 punktus; 1.2. techninės specifikacijos 3.3.3 punktÄ ; 1.3. vieÅ¡ojo pirkimo sutarties projekto 69, 71.1, 72, 80, 86, 112.5, 113.1, 112.3, 112.4 punktus; 1.4. atsakovės 2021 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieÅ¡kovės pretenzija.

2. Nurodė, kad atsakovė paskelbė pirkimÄ ,,Projekto ,,Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukÅ«rimas“ Informacinės sistemos sukÅ«rimo ir įdiegimo paslaugos“, pirkimo Nr. 532699. IeÅ¡kovė 2021 m. balandžio 15 d. pateikė pretenzijÄ , kuriÄ atsakovė 2021 m. gegužės 14 d. atmetė. Pirkimo sÄ lygų techninėje specifikacijoje nurodyta, kad pirkimo objektÄ sudaro trys savo esme skirtingų bei savarankiÅ¡kų paslaugų įsigijimas: (1) elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos sukÅ«rimas ir įdiegimas; (2) sistemos priežiÅ«ra; (3) sistemos modifikavimo paslaugos.

Pasak ieÅ¡kovės, kiekvienai iÅ¡ paslaugų turėjo bÅ«ti skelbiamas atskiras pirkimas, jį iÅ¡skaidant į dalis, to nepadariusi atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 17 straipsnio 1 dalyje numatytÄ lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principÄ . Be to, pirkimo sÄ lygose, jų techninėje specifikacijoje, nėra tiksliai apibrėžta sistemos modifikavimo paslaugos apimtis, t. y. sÄ lygos nėra tikslios ir aiÅ¡kios (VPÄ® 35 straipsnio 4 dalis).

Pirkimo sÄ lygų 28.1 punkte numatytas reikalavimas, kad tiekėjas turi turėti patirties kuriant informacines sistemas, bet nepripažįstant kaip tinkamos patirties informacinių sistemų vystymo paslaugų teikime, yra neproporcingas, diskriminacinis, nepagrįstai ribojantis konkurencijÄ . Be to, dalis pirkimo sutarties projekto sÄ lygų, susijusių su baudų ir delspinigių mokėjimu, yra diskriminacinės, neproporcingos, sudarančios pagrindÄ atsakovei pasipelnyti pirkimÄ laimėjusio dalyvio sÄ skaita.

3. PareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti pirkimo procedÅ«ras ir uždrausti sudaryti pirkimo sutartis, o jeigu jos sudarytos, sustabdyti jų vykdymÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kinyje dėstomos faktinės aplinkybės yra pagrįstos kartu su juo pateiktais įrodymais. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė ir toliau vykdys pirkimo procedÅ«ras, todėl galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas.

Sudarius pirkimo sutartį, kurios sÄ lygos yra ydingos ir neteisėtos, bus pažeistas ir vieÅ¡asis interesas, papildomas iÅ¡laidas patirs tiek ieÅ¡kovė, tiek ir valstybė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi ieÅ¡kovės SW Baltics, SA praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones patenkino ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė atsakovės VÄ® ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ vykdomo tarptautinio vieÅ¡ojo pirkimo atviro konkurso bÅ«du ,,Projekto ,,Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukÅ«rimas“ Informacinės sistemos sukÅ«rimo ir įdiegimo paslaugos“ procedÅ«ras, o jeigu sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis – jos vykdymÄ .

5. Teismas pažymėjo, kad spręsti dėl ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumo bus galima tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, kompleksiÅ¡kai įvertinus visų dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus. Å ioje proceso stadijoje nėra pagrindo manyti, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų aiÅ¡kiai nepagrįstas ir vien dėl to neturėtų bÅ«ti tenkinamas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

6. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ bei pagrindÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei toliau tęsiant ginčijamo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, bÅ«tų apsunkintas ar pasidarytų neįmanomas galimai palankaus ieÅ¡kovei teismo sprendimo įvykdymas. Jeigu bÅ«tų vykdomos, tęsiamos ir užbaigiamos procedÅ«ros, sudaroma ir vykdoma vieÅ¡ojo pirkimo sutartis pagal galimai neteisėtas pirkimo sÄ lygas, tai reikÅ¡tų imperatyvių teisės normų, viešųjų pirkimų principų pažeidimÄ .

7. Teismas pažymėjo, kad nei ieškovės, nei atsakovės interesams, sustabdžius pirkimo procedūras, nebūtų suteiktas pranašumas, t. y. išlaikoma šalių interesų pusiausvyra. Byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala visuomenei ar jos daliai, neigiama įtaka žmonių gerovei. Teismo vertinimu, viešųjų pirkimų objektas nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai atsakovei ar visuomenei atsirasti arba būtų susijęs su kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo konkurso procedūras ir įpareigojus atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, būtų iš esmės pažeistas atsakovės ar visuomenės interesas.

Nors ginčijamu pirkimu siekiama įsigyti informacinės sistemos sukūrimo ir diegimo paslaugas, tačiau pirkimo objektas nėra gyvybiškai svarbus visuomenei dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus sutriktų tokių paslaugų tiekimas, iš esmės pablogėtų jų kokybė ir pan.

8. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimÄ . Trumpa bylų nagrinėjimo trukmė reiÅ¡kia, kad laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos santykinai neilgai, jų taikymas nesukels ilgalaikių nepatogumų, atsakovė galimus nepatogumus patirtis neilgÄ laikÄ . Laikinosios apsaugos priemonės yra tik laikino pobÅ«džio suvaržymai, taikytini iki ginčo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, todėl galima žala pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju bet kuriuo atveju, įvertinus ginčo dalykÄ , teikiamas paslaugas, nebÅ«tų didelė.

9. Teismas atkreipė dėmesį ir į tokiÄ aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2016-340/2021 pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovei dėl kito susijusio vieÅ¡ojo pirkimo ,,Eismo kontrolės įrangos įrengimas“ sÄ lygų ginčijimo, taip pat buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytos minėto pirkimo procedÅ«ros, glaudžiai susijusios su nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ginčijamomis pirkimo procedÅ«romis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Atsakovė VÄ® ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti, leisti nutartį vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. Ginčo vieÅ¡asis pirkimas patenka į kasacinio teismo nurodytų iÅ¡skirtinių situacijų kategorijÄ , kai bÅ«tina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

Å is pirkimas pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymÄ privalo bÅ«ti įgyvendintas iki 2023 m. sausio 1 d., o pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones ir ginčui užsitęsus iki rugsėjo pabaigos, kyla reali grėsmė, kad sutartis nebus laiku sudaryta ir įgyvendinta. 10.2. IeÅ¡kovės deklaratyvÅ«s argumentai dėl ginčijamų vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų nėra pakankami ieÅ¡kinio prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio, preliminariai) sÄ lygos egzistavimui konstatuoti.

Å ios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos egzistavimas negalėjo bÅ«ti nustatytas. 10.3. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau teismui priėmus ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ , nebÅ«tų pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė neturėtų galimybės ginti savo teisių, nes ji turėtų galimybę pasinaudoti kitais teisių gynimo bÅ«dais – vadovaujantis VPÄ® 105 straipsnio nuostatomis, reikalauti atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . 10.4. IeÅ¡kovės siekis bet kokia kaina modifikuoti konkurso sÄ lygas, jas pritaikant pagal jos pačios poreikius, t. y. kad ji atitiktų keliamus reikalavimus konkurso dalyviams, nesudaro pagrindo stabdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų.

Atsižvelgiant į pirkimo objekto turinį, jo reikÅ¡mę visuomenei ir svarbÄ , taip pat į tai, kad pirkimo procedÅ«rų sustabdymas lems itin didelius nuostolius atsakovei bei valstybei, toks praÅ¡ymas negalėjo bÅ«ti tenkinamas. 10.5. Pagal Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII- 2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo nuostatas iki 2023 m. sausio 1 d. turi bÅ«ti įgyvendinti visi vieÅ¡ieji pirkimai, susiję su e-Tolling sistemos įrengimu ir paleidimu.

PrieÅ¡ingu atveju susiklostys situacija, kai neapibrėžtÄ laikÄ neveiks nei Å¡iuo metu esanti vinjetėmis paremta sistema, nei siekiama įsigyti e-Tolling sistema. Dėl to valstybė patirtų didžiulius nuostolius – nesurinktų apie 9,25 mln. Eur pajamų per mėnesį. Kyla pagrįstų abejonių, ar ieÅ¡kovė bus finansiÅ¡kai pajėgi Å¡iuos nuostolius valstybei atlyginti. 10.6. Teismas, nepraneÅ¡damas apie ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjimÄ , nepagrįstai apribojo atsakovės teisę teikti Å¡iam klausimui aktulius įrodymus.

11. IeÅ¡kovė SW Baltics, AS atsiliepime praÅ¡o atsakovės VÄ® ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo tokius pagrindinius argumentus: 11.1. Atstuminės kelių rinkliavos projekto tinkamas įgyvendinimas priklausys ir nuo kitų atsakovės vykdomų bei susijusių su nagrinėjamu vieÅ¡u pirkimu konkursų. Atsakovė pirmÄ kartÄ paskelbtÄ pirkimÄ nutraukė, kadangi jis neatitiko VPÄ® reikalavimų. Be to, kitoje civilinėje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, taikydami laikinÄ sias apsaugos priemones, sprendė, kad analogiÅ¡kos atsakovės nurodytos aplinkybės dėl galimos žalos yra nepagrįstos (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2016-340/2021;

Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-700-370/2021). 11.2. Atsakovės į bylÄ pateikti skaičiavimai dėl viešųjų pirkimų vykdymo patvirtina, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės atsakovė turi galimybę spėti iki 2023 m. sausio 1 d. įgyvendinti atstuminės kelių rinkliavos sistemos projektÄ arba, atitinkamai, vykdydama pirkimo procedÅ«ras jose pakoreguoti darbų atlikimo terminus (juos sumažindama). 11.3. Atsakovės nurodomi nuostoliai, susiję su atstumine kelių rinkliavos sistema, yra hipotetiniai.

Pagal kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija privalo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuose bus nustatyti konkretÅ«s kelių mokesčio tarifo dydžiai. Taigi, atsakovė nuostolius skaičiuoja net nežinodama konkrečių mokesčių dydžio. 11.4. Atsakovė nenurodė, kodėl ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiami reikalavimai, jų faktinis bei teisinis pagrindimas, pridedami įrodymai turėtų bÅ«ti laikomi deklaratyviais.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė pasirinko leistinÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ , ieÅ¡kinyje nurodė iÅ¡samius teisinius bei faktinius argumentus bei teismų praktikÄ , patvirtinančius, kad ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti reikalavimai yra pagrįsti. 11.5. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovei bÅ«tų apsunkinta galimybė Å¡ioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbÅ«t palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų bÅ«ti užkirstas kelias efektyviai konkuruoti pirkime ir siekti sudaryti pirkimo sutartį, todėl ji turėtų reikÅ¡ti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

Teisėja k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl raÅ¡ytinių įrodymų 12. Apeliantė VÄ® ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ su atskiruoju skundu pateikė medžiagÄ , susijusiÄ su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1251 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1525“ projektu, t. y. iÅ¡vadas dėl kelių rinkliavos apskaičiavimo principų ir kelių rinkliavų įvedimo poveikio verslui ir galutiniam vartotojui, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raÅ¡tus.

IeÅ¡kovė su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė apeliantės 2021 m. kovo 26 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. raÅ¡tus tiekėjams dėl vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų nutraukimo.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl Å¡ios normos taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktÄ Ä¯rodymÄ nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, taip pat turi atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo (pagal analogijÄ â€“ ir konkretaus byloje kilusio klausimo) iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės teikiami įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu, jais grindžiami atskirojo skundo argumentai dėl galimos žalos valstybei ir jos gyventojams bei Å¡ios žalos dydžio, taip pat į tai, kad apeliantė negalėjo pateikti jų nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nes klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo iÅ¡spręstas jos neinformavus, Å¡iuos įrodymus priima. Priėmus apeliantės teikiamus įrodymus bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, nes ieÅ¡kovė turėjo galimybę susipažinti su jais bei dėl jų pasisakyti atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ .

16. Tačiau ieÅ¡kovės teikiami nauji įrodymai nepriimami. IeÅ¡kovė praÅ¡ymo Å¡iuos įrodymus priimti nesuformulavo, o iÅ¡ jų turinio matyti, kad jie egzistavo laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nagrinėjimo metu. Todėl, kitaip nei apeliantės pateiktų dokumentų atveju, spręstina, kad ieÅ¡kovė juos turėjo ir galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Dėl bendrųjų sÄ lygų laikinosios apsaugos priemonės taikyti 17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

CPK 4237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotÄ nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir vieÅ¡uoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų virÅ¡yti jų teikiamÄ naudÄ .

18. IÅ¡ iÅ¡dėstyto reglamentavimo matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sÄ lygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas tokias priemones taikyti, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas toliau turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis vieÅ¡ojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdė apeliantės vykdomo pirkimo procedÅ«ras. Teismas nustatė, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos:

1) ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus ir yra tikėtinai pagrįstas;

2) byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas, nes pirkimo procedūros galėtų būti užbaigtos, o tai galėtų apriboti ieškovei galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį;

3) nagrinėjamu atveju nėra poreikio skubiai užbaigti pirkimo procedūras, todėl pirmenybė turėtų būti suteikiama viešajam interesui, kad pirkimo procedūros būtų vykdomos tinkamai.

20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ turėjo atmesti vien dėl ieÅ¡kinio, grindžiamo tik deklaratyviais teiginiais dėl pirkimo sÄ lygų teisėtumo, aiÅ¡kaus nepagrįstumo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau yra suformuota Å¡ios bÅ«tinosios sÄ lygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti aiÅ¡kinimo taisyklė, pažymint, kad tikėtino ieÅ¡kinio pagrįstumo konstatavimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste negali bÅ«ti tapatinamas su ieÅ¡kinio pagrįstumo konstatavimu ginÄÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės. Spręsdamas tokį procesinį klausimÄ , teismas netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių bei teisinių argumentų, vien preliminariai nustatydamas tikimybę, kad pateiktų argumentų, nurodytų faktinių aplinkybių bei pridėtų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).

Kai yra sprendžiama dėl ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumo, teismui pakanka įsitikinti, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais ir ar ieÅ¡kinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Kitaip tariant, Å¡ios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.

21. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus, nenustatė jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad ieÅ¡kinys tikrai negalėtų bÅ«ti patenkintas dėl gana akivaizdaus jo nepagrįstumo, ir tokia pirmosios instancijos teismo vertinamoji iÅ¡vada atskirojo skundo argumentais nėra paneigta. IeÅ¡kovė pasirinko leistinÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ , ieÅ¡kinyje įvardijo teisinius bei faktinius argumentus, jos nuomone, patvirtinančius, kad ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti reikalavimai yra pagrįsti, pateikė iÅ¡dėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Å ioje bylos proceso stadijoje nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieÅ¡kovė savo interesus gina aiÅ¡kiai netinkamu bÅ«du. Kaip minėta pirmiau, ieÅ¡kinyje dėstomų faktinių aplinkybių pagrįstumo ir teisingumo įvertinimas yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais dėl neegzistuojančios antros bÅ«tinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės ieÅ¡kovei galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų apeliantės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedÅ«ros bÅ«tų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų bÅ«ti sudaryta sutartis ir ji galėtų bÅ«ti pradėta vykdyti.

Tokiu atveju, vėliau patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ , atsirastų poreikis papildomai spręsti pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieÅ¡kovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo apeliantei klausimus. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu yra pasiekiamas vienas iÅ¡ tokių priemonių taikymo tikslų – iÅ¡saugoma esama situacija (lot. status quo).

23. Taigi, viena vertus, netaikant apeliantei jokių ribojimų ieÅ¡kovei bÅ«tų apsunkinta galimybė Å¡ioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbÅ«t jai palankaus teismo sprendimo priėmimo, ji visgi prarastų galimybę sudaryti pirkimo sutartį ir tuo įgyvendinti savo dalyvavimo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose pagrindinį tikslÄ . Kita vertus, Å¡i situacija bÅ«tų nepalanki ir pačiai apeliantei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudÄ , piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovei, jeigu jos reikalavimai bÅ«tų patenkinti.

IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių Å¡alių grÄ Å¾inimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį gali iÅ¡ esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Dėl specialiųjų sÄ lygų laikinosios apsaugos priemonėms taikyti 24. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, tačiau taip pat turi įvertinti ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiÅ¡kumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, ar nepažeis vieÅ¡ojo intereso.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kuriÄ atskirajame skunde cituoja ir pati apeliantė, pažymima, kad vieÅ¡ojo intereso apsauga, sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus, turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesÄ dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesÄ užtikrinti konkurso dalyvių sÄ Å¾iningÄ varžymÄ si – nė vienas iÅ¡ jų a priori (iÅ¡ anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ kaip visuomenės suinteresuotumÄ pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų bÅ«ti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Pirmiau nurodyti pagrindai turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras iÅ¡skirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į Å¡iuos kriterijus:

a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgÄ laikÄ arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei;

b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.);

c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iÅ¡kėlimÄ prieÅ¡ sÄ Å¾iningÄ tiekėjų konkurencijÄ , ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

26. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikÅ¡mės taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, įpareigoti nesudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymÄ , kt.), turi atsižvelgti į vieÅ¡ojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimÄ , įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio iÅ¡saugojimo grėsmes, rizikÄ , kad nepagrįstai iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo paÅ¡alintas ar jo laimėtoju nepripažintas Å«kio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas.

Dėl tokios situacijos vieÅ¡osios lėšos gali bÅ«ti iÅ¡leidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimÄ . Dėl to pagrįsta ir racionalu, iÅ¡skyrus tam tikras specifines situacijas, kai iÅ¡ tiesų bÅ«tina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieÅ¡kovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38, 39 punktai).

27. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl apeliantės vykdomo tarptautinio vieÅ¡ojo pirkimo atviro konkurso bÅ«du ,,Projekto ,,Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukÅ«rimas“ Informacinės sistemos sukÅ«rimo ir įdiegimo paslaugos“. Informacinės sistemos pirkimo techninės specifikacijos 3.1.1 punkte nurodyta, kad pirkimo tikslas yra sukurti ir įdiegti atstuminę elektroninę kelių rinkliavos sistemÄ , įgalinant kokybiÅ¡kesnių ir patogesnių el. paslaugų transporto sektoriuje kÅ«rimÄ ir teikimÄ . SukÅ«rus informacinę sistemÄ ir įdiegtus kelių infrastruktÅ«ros elementus – automatizuoti kelių rinkliavos apskaičiavimo, mokėjimo bei apjungti kontrolės procesus, kurie neleistų piktnaudžiauti ir iÅ¡vengti rinkliavos už mokamus kelius.

28. Techninės specifikacijos 3.1.2 punkte nurodyta, kad įdiegus aptartÄ sistemÄ bus sudarytos techninės sÄ lygos pakeisti galiojančiÄ laikinę kelių naudotojo apmokestinimo (vinjetės) sistemÄ Ä¯ socialiai teisingesnę atstuminę elektroninę mokesčio sistemÄ , atitinkančiÄ principus „naudotojas moka – teršėjas moka“. Å iam tikslui įgyvendinti bus įdiegta sistema, kurios sprendiniai turi bÅ«ti suderinti ir integruoti su Valstybinės reikÅ¡mės kelių eismo informacinės sistemos daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistemos moduliu, kuriame tvarkomi transporto priemonių fiksavimo duomenys.

29. IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantės vykdomas pirkimas neabejotinai yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso įgyvendinimu. Visgi Å¡ios aplinkybės, prieÅ¡ingai nei yra įsitikinusi apeliantė, pačios savaime nesuponuoja vertinimo, kad pirkimas, kuriuo siekiama užtikrinti minėtÄ visuomenės interesÄ , turėtų bÅ«ti įgyvendintas nedelsiant.

30. Byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala visuomenei arba jos daliai, neigiama įtaka žmonių gerovei. Šiuo atveju viešųjų pirkimų objektas nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai atsakovei ar visuomenei atsirasti arba būtų susijęs su kitokiomis aplinkybėmis (neatidėliotinais poreikiais), dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo konkurso procedūras ir įpareigojus apeliantę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, būtų iš esmės pažeistas apeliantės ar visuomenės interesas. Pirkimo objektas nėra gyvybiškai svarbus visuomenei dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus sutriktų visuomenei svarbių paslaugų tiekimas, iš esmės pablogėtų jų kokybė ir pan.

31. IÅ¡ ginčo vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų matyti, kad Å¡iuo metu veikia kita rinkliavų surinkimo sistema – laikinė kelių naudotojo apmokestinimo (vinjetės) sistema. Taigi, rinkliavos yra renkamos, todėl nėra pagrindo ir iÅ¡vadai apie susiklosčiusiÄ iÅ¡imtinę situacijÄ , dėl kurios bÅ«tų bÅ«tina skubiai užbaigti pirkimo procedÅ«rÄ .

32. Poreikio prioritetiÅ¡kai ginti su pirkimo objektu susijusį interesÄ nepatvirtina ir apeliantės argumentai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja rizika neįvykdyti projekto iki 2023 m. sausio 1 d., t. y. iki naujos redakcijos Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įsigaliojimo.

33. Å iame kontekste pažymėtina, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, kad perkančiųjų organizacijų vykdomos vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad pirkimo laimėtojais bÅ«tų pripažinti naudingiausi, geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys pasiÅ«lymai, kad vieÅ¡ojo pirkimo metu naudojamos valstybės lėšos bÅ«tų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų iÅ¡laidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų bÅ«tų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar bÅ«tų pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalÄ .

Nustačius, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukliudys užtikrinti viešojo intereso, susijusio su pirkimo objekto teikiama nauda, šiuo konkrečiu atveju pirmenybė suteiktina būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, juo labiau kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo. Kaip pagrįstai nurodoma ir skundžiamoje teismo nutartyje, CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų išnagrinėjimo terminai.

34. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir laiku neįdiegtos sistemos valstybei bus padaryta žala, nesurenkant į biudžetÄ atitinkamų rinkliavų, taip pat stokoja pagrįstumo. Kaip buvo minėta, Å¡iuo metu veikia kita rinkliavos sistema, pagal kuria iki naujos sistemos įdiegimo ir bus renkamos atitinkamos lėšos.

35. Atskirojo skundo argumentai dėl apeliantės teisės teikti įrodymus, susijusius su nagrinėtu klausimu, apribojimu teisingam Å¡io procesinio klausimo iÅ¡nagrinėjimui neturi reikÅ¡mės. Juo labiau kad savo teisę tiek pateikti pozicijÄ nagrinėjamu klausimu, tiek ir jÄ pagrįsti įrodymais apeliantė realizavo pateikdama atskirÄ jį skundÄ , kuris kartu su naujais įrodymais yra priimtas.

36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikęs laikinÄ sias apsaugos priemones, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Å iuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka jų taikymo sÄ lygas, nustatytas tiek CPK 144 straipsnio 1 dalyje, tiek ir CPK 4237 straipsnio 1 dalyje, t. y. jos atitinka ekonomiÅ¡kumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ , o jų teikiama nauda yra didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Dalia Kačinskienė