ea9ddcf6-72ef-455e-b068-97a0d0b91a34 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-45280-996/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38336-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei R. B., jos atstovui advokatui Nerijui Kasiliauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

B. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : R. B. (toliau – ieÅ¡kovė, darbuotoja) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. b. t. I, b. l. 52–58), praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas), pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė) neteisėtu, grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ buvusį darbÄ , priteisti jai iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad pas atsakovę ji dirbo nuo 2010 m. balandžio 23 d. finansų konsultantės pareigose, 2017 m. birželio 27 d. atsakovė atleido jÄ iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 125 straipsnį Å¡alių susitarimu, 2017 m. liepos 26 d. ji kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , kuri jos praÅ¡ymÄ atmetė. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 18 d. atsakovės bendro susirinkimo metu darbuotojai buvo informuoti, kad dalis darbuotojų, dirbančių adresu Savanorių pr. 16, Vilniuje, nuo 2017 m. birželio 19 d. turės dirbti adresu ŽirmÅ«nų g. 107, Vilniuje; 2017 m. gegužės 22 d. ji kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu suteikti jai galimybę dirbti toliau adresu Savanorių pr. 16, nes augina tris vaikus, iÅ¡ kurių du mažamečiai, lankantys darželį Vivulskio g. 8A, todėl dirbdama adresu ŽirmÅ«nų g. 107 ji nespėtų paimti vaikų iÅ¡ darželio; 2017 m. gegužės 23 d. ji buvo iÅ¡kviesta pokalbiui su įmonės atstovais, kurio metu jos praÅ¡ymas nekeisti darbo vietos nebuvo svarstomas, bet netikėtai jai buvo žodžiu pasiÅ«lyta nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, nurodant, kad nesutikus jai bus skelbiamos prastovos ir kad nėra jokių galimybių toliau dirbti įmonėje, kas jai sukėlė stresÄ , tÄ pačiÄ dienÄ jai buvo pateiktas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu nuo 2017 m. birželio 12 d., kurį ji pasirašė, kadangi 2017 m. birželio 12 d. ji buvo nedarbinga, tai iÅ¡ darbo ji buvo atleista pirmÄ dienÄ po nedarbingumo – 2017 m. birželio 27 d.; dėl patirto streso 2017 m. gegužės 23 d. ji negalėjo tinkamai įvertinti situacijos ir pasiÅ«lymo sÄ lygų, jos valia dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu susiformavo ir buvo nulemta bÅ«tent atsakovės veiksmų, siÅ«lymo nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu iniciatorė buvo atsakovė, ji iki tol neturėjo ketinimo nutraukti darbo teisinius santykius, jai nebuvo nurodyta, kad ji gali apsispręsti per 7 dienas, be to, susitarimo nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu sÄ lygos buvo blogesnės už tas, kurios nustatytos įstatymu darbdaviui nutraukiant darbo sutartį savo iniciatyva nesant darbuotojo kaltės (jÄ atleidžiant iÅ¡ darbo DK 129 straipsnio pagrindu pagal 85 mėnesių darbo įmonėje staÅ¾Ä pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ jai priklausytų keturių mėnesių darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, o kadangi ji augina tris mažamečius vaikus, tai pagal DK 125 straipsnio 1 dalį jÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ bÅ«tų privalu įspėti prieÅ¡ keturis mėnesius), todėl, jos manymu, atsakovė turėjo aiÅ¡kiÄ finansinę priežastį (kad iÅ¡vengti keturių mėnesių įspėjimo) ir organizacinę priežastį (dėl dažnai sergančių jos mažamečių vaikų) versti jÄ pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl darbo santykių nutraukimo; 2017 m. birželio 27 d. ji parašė praÅ¡ymÄ atsakovei, kuriame nurodė, kad pasiraÅ¡ant susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu ji negalėjo suformuoti laisvos valios, nes jai nebuvo suteikta laiko pagalvoti, pasitarti, todėl ji prašė padidinti piniginę kompensacijÄ ; 2017 m. liepos 13 d. atsakovė raÅ¡tu jos praÅ¡ymo netenkino.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė pažeidė DK 125 straipsnyje įtvirtintÄ darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu procedÅ«rÄ , nes nepateikė raÅ¡ytinio pasiÅ«lymo nutraukti darbo sutartį, kur bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos darbo sutarties nutraukimo sÄ lygos, susitarimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jos interesų bei tikrosios jos valios, ji negalėjo tinkamai iÅ¡reikÅ¡ti savo valios per vienÄ dienÄ ; psichologinis spaudimas ir netikėtas pasiÅ«lymas per vienÄ dienÄ pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl darbo santykių nutraukimo sukėlė jai stresÄ ir atėmė galimybę priimti sprendimÄ atitinkantį jos tikrÄ jÄ valiÄ .

Kartu nurodė, kad darbo vietos adreso pakeitimas laikytinas bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos dėl darbo vietos pakeitimu, o tam reikalingas iÅ¡ankstinis darbuotojo raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas, darbuotojo sutikimas reikalingas ir keičiant darbo sÄ lygas, todėl darbuotojo nesutikimas dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis yra pagrindas jį atleisti iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnį. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, kad 2017 m. gegužės 15 d. buvo užsiminta, kad bus keičiama įmonės skyriaus darbuotojų, kuriame ji dirbo, darbo vieta (apie 50 darbuotojų), 2017 m. gegužės 18 d. susirinkime tai buvo patvirtinta, jai su tuo nesutikus atsakovė žodžiu pasiÅ«lė nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, iÅ¡mokant jai trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , ji tuomet paprašė keturių arba penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, atsakovė sutiko su keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitine iÅ¡moka, buvo pasiÅ«lyta iÅ¡naudoti atostogas ir darbo sutartį nutraukti nuo 2017 m. birželio 12 d.; po keleto savaičių su pažįstama ėmė aiÅ¡kintis DK nuostatas, pastebėjo, kad darbdavė jai nepasiÅ«lė 7 dienų termino apsispręsti dėl susitarimo pasiraÅ¡ymo; anksčiau įmonėje darbo vietos buvo keičiamos nedideliais atstumais, kas jai problemų nesukeldavo; po darbo sutarties su atsakove nutraukimo ieÅ¡kojo kito darbo, tačiau surasti jo iki Å¡iol nepavyko, yra įsiregistravusi darbo biržoje, su Å¡eima stato namÄ , todėl reikalingos pajamos paskolos gavimui;

Vilniaus universitete yra įgijusi anglų kalbos bakalaurÄ , verslo vadybos bakalaurÄ ir kokybės vadybos magistrÄ .Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė suprato, kad 2017 m. gegužės 23 d. pokalbio metu per kelias valandas ji turėjo iÅ¡ karto nuspręsti, ar sutinka su pasiÅ«lymu, jai nebuvo nurodyta, kad ji gali pagalvoti 7 dienas, ji manė, kad tai tuo metu jai geriausias pasiÅ«lytas variantas; ieÅ¡kovės valia pasikeitė, kai ji padiskutavo su pažįstama dėl DK nuostatų ir suprato savo alternatyvias galimybes.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. b. t.

II, b. l. 127–130). Atsakovė paaiÅ¡kino, kad 2017 m. balandžio 18 d. susirinkime įmonė informavo darbuotojus apie biuro keitimÄ ir persikėlimÄ Ä¯ kitÄ miesto dalį, 2017 m. gegužės 22 d. ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ palikti jÄ dirbti tame pačiame biure, tačiau įmonė objektyviai tokios galimybės neturėjo, nes ieÅ¡kovė dirbo su įmonės kliento TRYG projektais, kurie kliento pageidavimu turėjo bÅ«ti perkelti į naujÄ biurÄ , įmonė Å¡ias aplinkybes su ieÅ¡kove aptarė kelių pokalbių metu, įmonė siÅ«lė ieÅ¡kovei iÅ¡bandyti darbÄ naujame biure, 2017 m. gegužės 23 d. po derybų darbdavė su darbuotoja pasirašė susitarimÄ nutraukti darbo santykius Å¡alių susitarimu, buvo sulygta dėl keturių vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, darbo sutarties nutraukimo diena buvo numatyta vėliau, po darbuotojos kasmetinių atostogų, 2017 m. birželio 12 d., Å¡is terminas buvo atidėtas iki 2017 m. birželio 27 d. dėl darbuotojos ligos, visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį darbuotoja susiraÅ¡inėjo elektroniniu paÅ¡tu su įmonės atstovais apie darbo sutarties nutraukimo procesÄ , teikė savo praÅ¡ymus ir pageidavimus, tačiau nė karto nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl susitarimo sÄ lygų.

Teigė, jog darbuotoja susitarimÄ pasirašė laisva valia, susitarimas yra galiojantis ir abiem Å¡alims turintis įstatymo galiÄ , pavėluotas darbuotojos nepasitenkinimas dėl pagal susitarimÄ iÅ¡mokėtos kompensacijos nesudaro pagrindo pripažinti susitarimÄ negaliojančiu. Pabrėžė, kad jokie grasinimai ieÅ¡kovei nebuvo reiÅ¡kiami. Atsakovės teigimu, įmonės biuro adreso keitimas nesudarė pagrindo taikyti DK 120 straipsnio, 129 straipsnio garantijas; biuro adreso keitimas į kitÄ vietÄ tame pačiame mieste (Vilniuje) buvo organizacinio, objektyvaus pobÅ«džio ir turėjo vienodÄ poveikį dideliam skaičiui įmonės darbuotojų, įmonė neturėjo realios galimybės sudaryti privilegijuotas sÄ lygas ieÅ¡kovei, lyginant su kitais darbuotojais; konkretus darbo funkcijų vykdymo adresas neįeina į darbuotojos darbo sutarties sÄ lygas, darbo sutartyje numatyta tik darbovietė (įmonė, kurioje dirbama), be to, įmonės buveinės adresas darbuotojos darbo santykių eigoje tokia pačia tvarka buvo keičiamas du kartus praeityje (2012 ir 2016 metais), darbuotojos sutikimo nebuvo praÅ¡oma, ieÅ¡kovė tam neprieÅ¡taravo, papildomų sÄ lygų nekėlė, todėl nusistovėjus tokiai adresų keitimo praktikai ir remiantis darbo sutarties sÄ lygomis, sutikimo nebuvo reikalaujama ir Å¡iuo atveju.IeÅ¡kinys atmetamas.Byloje ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė 2010 m. balandžio 23 d. sudarė darbo sutartį Nr. 84, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė nuo 2010 m. gegužės 3 d. pradėjo dirbti įmonėje finansų konsultante, vėliau ėjo proceso vykdytojos, personalo specialistės pareigas (el. b. t.

I, b. l. 91–101, t. II, b. l. 27–28, 30), ieÅ¡kovė ir atsakovė 2017 m. gegužės 23 d. sudarė susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu 2017 m. birželio 12 d. (el. b. t. I, b. l. 70–71), tarp Å¡alių ginčas nekilo, kad su ieÅ¡kove sudaryta darbo sutartis nutraukta 2017 m. birželio 27 d. DK 125 straipsnio 1 dalies pagrindu po darbuotojos atostogų ir nedarbingumo laikotarpio, darbuotoja 2017 m. birželio 27 d. kreipėsi į darbdavę su praÅ¡ymu dėl papildomos kompensacijos (el. b. t.

I, b. l. 73), darbdavė 2017 m. liepos 13 d. surašė atsakymÄ Ä¯ 2017 m. birželio 27 d. praÅ¡ymÄ dėl papildomos kompensacijos (el. b. t. I, b. l. 74–75), darbuotoja su 2017 m. liepos 26 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ (el. b. t. I, b. l. 77–78), kuri 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. DGKS-4985 darbo byloje Nr. APS-36-13947 nusprendė jos praÅ¡ymÄ atmesti (el. b. t. I, b. l. 60–65).Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.DK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viena darbo sutarties Å¡alis gali raÅ¡tu pasiÅ«lyti kitai Å¡aliai nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu. Jei Å¡i sutinka su pasiÅ«lymu, per septynias dienas turi apie tai praneÅ¡ti Å¡aliai, pateikusiai pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, Å¡alys sudaro raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sÄ lygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).Dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimuPažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 125 straipsnio 1 dalies nuostatų analizė patvirtina, jog pagal DK 125 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu tvarkÄ viena Å¡alis gali raÅ¡tu pasiÅ«lyti kitai Å¡aliai nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, tuo tarpu kita sutarties Å¡alis, sutinkanti su pasiÅ«lymu, bet kuriuo momentu septynių dienų eigoje (tiek iÅ¡ karto, tiek per septynias dienas) turi praneÅ¡ti apie tai pasiÅ«lymÄ pateikusiai Å¡aliai.

Teismų praktikoje paprastai yra toleruojamas Å¡ios procedÅ«ros nesilaikymas, jeigu nenustatoma, kad tai pažeidžia materialines darbuotojo darbo teises. Susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas raÅ¡tu ir jame turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta darbo sutarties Å¡alių valia dėl esminių sutarties nutraukimo sÄ lygų. Darbo santykius Å¡alys nutraukia kai suderina savo valiÄ joms tuo metu rÅ«pimomis ir naudingomis ar priimtinomis (kiekvienos iÅ¡ jų požiÅ«riu) sÄ lygomis.

Darbo santykių Å¡alims pasiraÅ¡ius susitarimÄ dėl darbo santykių nutraukimo, preziumuojama, kad darbuotojas sutiko su darbdavio iÅ¡dėstytomis sÄ lygomis, todėl toks susitarimas Å¡alims įgyja įstatymo galiÄ ir turi bÅ«ti vykdomas. DK 125 straipsnyje nenurodyta darbo sutarties Å¡alių, sudariusių raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ dėl sutarties nutraukimo, teisė atÅ¡aukti savo valiÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ susitarime. Tai, ar procedÅ«ra nepažeidžia darbuotojo teisių, konstatuojama įvertinus konkrečias darbo sutarties nutraukimo aplinkybes, – darbuotojo einamas pareigas, iÅ¡silavinimÄ , jo galimybę įvertinti situacijÄ , pasitarti, priimti sprendimÄ konkrečiomis aplinkybėmis, ar asmens valia nebuvo nulemta neleistinomis priemonėmis, ekonominio pobÅ«džio ar psichologiniu darbdavio spaudimu.

Tokios teismo iÅ¡vados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2004, 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2007, 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2008).Nagrinėjamu atveju Å¡alys patvirtino, kad darbdavės 2017 m. gegužės 23 d. pasiÅ«lymas darbuotojai nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu 2017 m. birželio 12 d., buvo pateiktas žodžiu, Å¡alys derėjosi dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydžio, ieÅ¡kovė pageidavo keturių arba penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, derybų keliu buvo sulygtas keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydis.

Nors DK 125 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viena darbo sutarties Å¡alis gali raÅ¡tu pasiÅ«lyti kitai Å¡aliai nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog reikalavimas pateikti raÅ¡ytinį pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu neturi bÅ«ti suabsoliutinamas; jeigu konkrečiu atveju akivaizdi abiejų Å¡alių valia nutraukti darbo teisinius santykius ir nutraukti juos bÅ«tent DK 125 straipsnyje nurodytu pagrindu, o Å¡alys suderina savo interesus sudarydamos raÅ¡ytinį susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡iuo pagrindu, vien atskiro raÅ¡ytinio pasiÅ«lymo nutraukti darbo sutartį nepateikimas nebÅ«tų pakankamas pagrindas pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu dėl DK 125 straipsnyje įtvirtintos procedÅ«ros pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2007).

Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs tai, kad darbdavės 2017 m. gegužės 23 d. žodinio pasiÅ«lymo turinys labai paprastas ir aiÅ¡kus – Å¡alys sutiko, jog pasiÅ«lyme buvo nurodyta tik darbo sutarties pabaigos (jÄ nutraukiant Å¡alių susitarimu) data ir buvo sulygtas iÅ¡mokamos kompensacijos dydis, kartu įvertinęs darbuotojos įmonėje eitas atsakingas pareigas – finansų konsultantės, vėliau proceso vykdytojos, personalo specialistės pareigas (el. b. t. I, b. l. 91–101, t. II, b. l. 27–28, 30), jos turimÄ iÅ¡silavinimÄ â€“Â du bakalauro (anglų kalbos ir verslo vadybos), vienas magistro (kokybės vadybos) laipsnis, įgyti Vilniaus universitete (el. b. t.

I, b. l. 84–86), darbo įmonėje laikotarpį (daugiau nei septyni metai) (el. b. t. I, b. l. 91–101), konstatuoja, kad pagal aukščiau aptarto turinio pasiÅ«lymÄ ir darbuotojos iÅ¡silavinimÄ , užimtas pareigas ir patirtį, pasiÅ«lymo nesuraÅ¡ymas raÅ¡tu niekaip negalėjo sutrukdyti darbuotojai suprasti pasiÅ«lymo esmę ir turinį, jį įvertinti, apsvarstyti ir pareikÅ¡ti savo valiÄ dėl jo, derėtis dėl pasiÅ«lytųjų sÄ lygų.Matyti, kad tÄ pačiÄ dienÄ kai buvo pateiktas žodinis pasiÅ«lymas nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu – 2017 m. gegužės 23 d.

– Å¡alys pasirašė susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu 2017 m. birželio 12 d., iÅ¡mokant darbuotojai keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (el. b. t. I, b. l. 70–71). Taigi, pasiraÅ¡ytas susitarimo turinys buvo toks, koks buvo teiktas pasiÅ«lymo turinys, susitarime nėra jokių papildomų ieÅ¡kovės pastabų ar prierašų. Pati ieÅ¡kovė savo 2017 m. birželio 27 d. raÅ¡te atsakovei nurodė, kad 2017 m. gegužės 23 d. ji pasirašė susitarimÄ nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, nes tuo metu jos nuomone tai buvo jai geriausias atsakovės pasiÅ«lymas (el. b. t.

I, b. l. 25), tai ji patvirtino ir teismo posėdžio metu, taip patvirtindama, kad susitarimo pasiraÅ¡ymo metu jos nuomonė buvo ta, kad ji pasiraÅ¡o jÄ tenkinančio turinio dokumentÄ . Pabrėžtina tai, kad nors ieÅ¡kovė susitarimÄ pasirašė tÄ pačiÄ dienÄ , kai jai buvo pateiktas pasiÅ«lymas, tačiau įstatymas to nedraudžia, be to, darbo sutarties nutraukimo data buvo numatyta tik 2017 m. birželio 12 d., bet nei visÄ Å¡Ä¯ laikÄ , nei vėliau jos nedarbingumo metu iki pat 2017 m. birželio 27 d. (kai darbo sutartis buvo nutraukta po jos nedarbingumo laikotarpio) nors ieÅ¡kovė bendravo su atsakovės atstovais elektroniniu paÅ¡tu darbo sutarties nutraukimo klausimais (el. b. t.

I, b. l. 51, 53–55), tačiau nė karto nei jiems, nei kitiems darbdavės atstovams neužsiminė apie netinkamai jos iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl sudaryto susitarimo turinio, prieÅ¡ingai, pati porÄ kartų savo elektroniniuose laiÅ¡kuose pažymėjo, kada jos paskutinė darbo diena įmonėje (el. b. t. I, b. l. 51, 53–55), vadinasi, nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. birželio 27 d. ieÅ¡kovė laikė, kad ji savo valiÄ 2017 m. gegužės 23 d. iÅ¡reiÅ¡kė tinkamai, pagal tuo metu jos manymu jai tinkamÄ pasiÅ«lymÄ , su susitarimo esme ir turiniu sutiko.

Pabrėžtina, kad, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, dispozityvumo principas darbo teisėje reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi teisę susitarti dėl kompensacijos dydžio ir jos iÅ¡mokėjimo terminų; tai gali bÅ«ti pasiekiama derybų metu; darbdavys gali siÅ«lyti arba nesiÅ«lyti kompensacijÄ , o darbuotojas gali jos reikalauti arba ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2004). Jei darbuotoja jai pateikto pasiÅ«lymo, derybų metu elgėsi pasyviai, termino pasitarti neprašė, visÄ laikÄ nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. birželio 27 d., tai yra daugiau nei mėnesį, manė priėmusi jÄ tenkinantį sprendimÄ , tačiau vėliau supratusi, kad naujÄ darbo vietÄ rasti nėra paprasta, kaip kad paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, namo statybai reikalingos pajamos paskolos gavimui, akivaizdu persigalvojo, tai tokie darbuotojos veiksmai negali bÅ«ti ginami, nes neatitinka sÄ Å¾iningumo principo.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad darbuotoja dėl 2017 m. gegužės 23 d. pasiraÅ¡yto susitarimo turinio persigalvojo tik 2017 m. birželio 27 d., paraÅ¡ydama raÅ¡tÄ atsakovei ir iÅ¡reikÅ¡dama nesutikimÄ su sutartu kompensacijos dydžiu (el. b. t. I, b. l. 25), tokios pačios pozicijos ji laikėsi ir kreipdamasi į Darbo ginčų komisijÄ 2017 m. liepos 26 d. praÅ¡ymu (el. b. t. I, b. l. 28–29), nagrinėjant jos praÅ¡ymÄ Darbo ginčų komisijoje ji dar kartÄ persigalvojo ir 2017 m. rugsėjo 19 d.

ėmė reikÅ¡ti nesutikimÄ papildomai ir su darbo sutarties nutraukimu DK 125 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. t. I, b. l. 88–89). Visos aukščiau aptartos aplinkybės tik patvirtina faktÄ , kad darbuotoja susitarimo pasiraÅ¡ymo dienÄ ir daugiau nei mėnesį po jo sutiko su darbdavio iÅ¡dėstytomis sÄ lygomis dėl darbo sutarties nutraukimo, o vėliau supratusi darbo vietos, nuolatinių pajamų gavimo svarbÄ persigalvojo. Teismas nenustatė darbdavės neteisėtų veiksmų, nulėmusių darbuotojos valios susiformavimÄ nutraukiant darbo sutartį, taigi, darbuotoja susitarimÄ pasirašė laisva valia, suprasdama tiek pasiraÅ¡omo dokumento esmę, turinį, tiek dokumento pasiraÅ¡ymo pasekmes.

Vien tai, kad darbdavė informavo darbuotojÄ apie keičiamÄ Ä¯monės veiklos adresÄ (biuro keitimÄ tame pačiame mieste) ir vieno skyriaus darbuotojų, tame tarpe ir ieÅ¡kovės, perkėlimÄ Ä¯ kitas patalpas, ir ieÅ¡kovei pateikus praÅ¡ymÄ jos neperkelti, negali bÅ«ti laikoma psichologiniu spaudimu nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, tuo labiau, pagal jos eitas pareigas ir turimÄ iÅ¡silavinimÄ personalo valdymo, tame tarpe darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu, klausimai jai buvo suprantami, tai papildomai patvirtina ir aplinkybė, kad ieÅ¡kovė patvirtino žinojusi, kokia pagal jos darbo staÅ¾Ä Ä¯monėje jai priklauso iÅ¡eitinė kompensacija, dėl jos derėjosi, su jos praÅ¡oma sÄ lyga darbdavė sutiko.

Byloje nėra įrodymų, jog pasiraÅ¡ant darbo sutarties nutraukimÄ Å¡alių susitarimu ieÅ¡kovei darbdavė darė psichologinį spaudimÄ ir, kad susitarimas neatitiko jo pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovės tikrosios valios, prieÅ¡ingai, teismas aukščiau jau konstatavo, kad nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. birželio 27 d. ieÅ¡kovė laikė, kad ji savo valiÄ 2017 m. gegužės 23 d. iÅ¡reiÅ¡kė tinkamai, pagal tuo metu jos manymu jai tinkamÄ pasiÅ«lymÄ , su susitarimo esme ir turiniu sutiko, be to, teismo vertinimu, ieÅ¡kovės užimtos pareigos ir patirtis turėjo užtikrinti jos galimybę nepasiduoti emocijoms bei apsaugoti savo teises nuo netinkamo darbdavės elgesio, jeigu toks bÅ«tų prieÅ¡ jÄ panaudotas.Kartu pažymėtina dar ir tai, kad ieÅ¡kovės teiginys, jog perkelti jos į kitÄ biurÄ be jos sutikimo darbdavė negali, yra nepagrįstas, nes konkreti darbo vieta (biuro adresas) nėra darbo sutarties sÄ lyga, todėl DK 120 straipsnio nuostatos Å¡iuo atveju netaikomos.Ä®vertinęs visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog 2017 m. gegužės 23 d.

Å¡alys raÅ¡tu iÅ¡reiÅ¡kė tikrÄ jÄ suderintÄ savo valiÄ dėl ieÅ¡kovės darbo sutarties nutraukimo 2017 m. birželio 12 d. Å¡alių susitarimu iÅ¡mokant jai keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , darbo sutartis Å¡alių susitarimu nutraukta po ieÅ¡kovės atostogų ir nedarbingumo laikotarpio 2017 m. birželio 27 d. nepažeidžiant teisės normų, reglamentuojančių Å¡iuos santykius, darbuotojos interesų, todėl ieÅ¡kovės darbo sutarties nutraukimas DK 125 straipsnio 1 dalies pagrindu 2017 m. birželio 27 d. yra teisėtas ir pagrįstas, o vėlesnis ieÅ¡kovės valios pakeitimas yra nesÄ Å¾iningas.

Vadovaudamasis aukščiau padarytomis iÅ¡vadomis teismas atmeta ieÅ¡kovės reikalavimÄ panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimÄ ir pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo įmonėje neteisėtu, taip pat atmetami iÅ¡vestiniai reikalavimai grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ buvusį darbÄ , priteisti jai iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieÅ¡kovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo jai klausimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Atsakovė teismo prašė priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau jokių įrodymui teismui apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl jos praÅ¡ymas netenkinamas.Teismo patirtos paÅ¡to iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteisiamos, kadangi ji nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ yra atleista.

Remdamasis tuo, kad iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės R. B. ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                   Ieva Stanislovaitienė