ea9dcdc9-a09b-4604-af2d-4847f428234c · Tauragės apylinkės teismas

?Baudž Baudžiamoji byla Nr. 1-413-850/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12913-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.2. TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 21 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant prokurorei L. M., nukentėjusiajai D. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) Tauragėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, gyv. iÅ¡situokęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : R. Å . tyčia sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: 2019 m. kovo 29 d., apie 19.10 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė savo sugyventinei D. G. į veidÄ , sugriebęs jai už plaukų bei įvairių kÅ«no vietų jÄ tampė ant kambario grindų. Tokiais veiksmais nukentėjusiajai D. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl poodinės kraujosruvos deÅ¡iniajame antakyje, kairiajame Å¾Ä ste, dilbyje, plaÅ¡takose, deÅ¡iniajame rieÅ¡o sÄ naryje, nugaroje, odos nubrozdinimų deÅ¡inėje plaÅ¡takoje.

K. R. Å . dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad tÄ dienÄ sugyventinę paliko namuose, o pats, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragėje, vežė juodžemį. Bekraunat juodžemį paskambino sugyventinės dukra ir pradėjo grasinti. Jis tada susirinko įrankius ir grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs rado sugyventinę gulinčiÄ ant kilimo, jai ant kaktos buvo iÅ¡kilęs guzas. Klausė kas nutiko. Sugyventinė nurodė, kad skauda galvÄ . Tada jis pastatė sugyventinę ant kojų ir paliko stovinčiÄ , atsirėmusiÄ Ä¯ spintÄ , o pats nuėjo pakloti lovÄ .

Grįžęs rado jÄ nugriuvusiÄ . Tada vėl pakėlė ir nuvedė į lovÄ . Po 10 min. į jų namus atvyko sugyventinės sÅ«nus. Jis iÅ¡kvietė policijÄ . Sugyventinė policijos pareigÅ«nams nurodė, kad gėrė su kaimyne R. J., kuri gyvena virÅ¡ jų. R. J. atėjusi nurodė pareigÅ«nams, kad jos abi vartojo alkoholį. Tada ji bandė pakelti nukentėjusiÄ jÄ , tačiau nesėkmingai. Galiausiai paliko jÄ gulėti ant grindų ir išėjo. Sužalojimai sugyventinei atsirado bÅ«tent nuo griuvinėjimų.

TÄ dienÄ sugyventinė jo akivaizdoje griuvo, atsitrenkė į spintÄ , paskui susmuko ant kilimo, o guzas ant kaktos jau buvo iÅ¡kilęs iki jo grįžimo namo. Kiti sužalojimai buvo padaryti ankstesnių įvykių metu. Jos abi akys buvo sužalotos pirmo vyro, dėl ko jai buvo atliktos dvi akies operacijos. Taip pat anksčiau jis netyčia buvo sužalojęs sugyventinę peiliu - kaimynas jam rodė kokį peilį nusipirko. Jis tokį mostÄ padarė (parodo mostelėjimÄ ) ir brÅ«kÅ¡telėjo jai per veidÄ .

Nosis ir panosė jai taip pat buvo sužalota iÅ¡ anksčiau, tačiau tiksliai nežino, kada tai buvo padaryta. Jis Å¡aukdavo ant sugyventinės dėl girtuokliavimo, tačiau niekada nesmurtavo prieÅ¡ jÄ . Ji vartoja alkoholį apie trejus metus. Dėl Å¡ios problemos, negali disponuoti savo pinigais, todėl sugyventinės praÅ¡ymu jis Å¡eimoje veda bendrÄ Å«kį. Nukentėjusios artimieji jo nemėgsta, nes jis moko jÄ kaip reikia gyventi. Jie yra savanaudžiai ir tiesiog nori, kad motina užraÅ¡ytų jiems savo butÄ bei maÅ¡inÄ .

Nukentėjusioji D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. kovo 29 d. sugyventinis jÄ parvežė namo ir paliko. Ji turėjo pusę butelio alaus, kurį iÅ¡gėrė. Paskui atėjo kaimynė R. J., ji buvo iÅ¡gėrusi. Abi vartojo alkoholį. Kaimynė pasivogė jos telefonÄ ir paskambino dukrai. Paskui grįžo, pamatė jÄ gulinčiÄ ant grindų ir bandė atkelti, nepavykus - išėjo. Pamelavo kaimynei nurodydama, kad sugyventinis prieÅ¡ jÄ smurtauja, kadangi norėjo iÅ¡gerti, o kaimynė kiekvienÄ kartÄ jai pasiguodus apie sugyventinio agresyvų elgesį atsineÅ¡davo butelį.

Sužalojimai ant kÅ«no atsirado dėl to, kad ji norėjo įlipti į lovÄ , tačiau vis besikeldama krisdavo. Kai sugyventinis grįžo, ji buvo ant žemės. Sugyventinis grįžęs pirmiausiai jÄ apibarė. Klausė su kuo gėrė. Nurodė, kad su R. J.. Jis mėgino jÄ pakelti, nuvesti į lovÄ . Pakėlė jÄ , o ji nuvirto. Paskui dar kartÄ pakėlė, prašė pastovėti, kol paklos lovÄ . Tada ji ir vėl nuvirto. Mėlynė paakyje atsirado, kai beÅ¡liauždama iki lovos atsitrenkė į fotelį mediniais „atkolčiais“.

Nosies ir panosės, rankos vidinės pusės sužalojimai, nugaros srities nubrozdinimai atsirado nuo griuvinėjimo. Dar į stalo kampÄ virsdama atsitrenkė, dėl ko taip pat ant rankos atsirado sužalojimai. Galvoje guzas atsirado, nes prieÅ¡ įvykį eidama nusipirkti alaus nuvirto laiptinėje. Ä®brėžimÄ skruostuose netyčia peiliu padarė sugyventinis. Jis nėra prieÅ¡ jÄ anksčiau pakėlęs rankos. Visi Å¡ie sužalojimai padaryti ne tÄ pačiÄ dienÄ . TÄ vakarÄ sÅ«nus iÅ¡kvietė policijÄ .

Greitoji jÄ nuvežė į ligoninę. Ten paaiÅ¡kino, kad parvirto. 2019 m. kovo 31 d. jos apklausoje dalyvavo ir vaikai. Buvo vaikų primokinta, todėl nurodė kitokias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu. Ekspertui nurodė tai, kÄ liepė dukra. Visos problemos kyla dėl jos girtuokliavimo, kadangi ji pastoviai vartoja alkoholį. Liudytojas D. G. parodė, kad 2019-03-29 gavo žiniÄ iÅ¡ savo sesers, kad galimai yra smurtaujama prieÅ¡ mamÄ . Nuvykęs susisiekė su R. Å ., kad įsileistų į laiptinę.

Įėjęs į butÄ rado mamÄ gulinčiÄ lovoje. Ji buvo iÅ¡gėrusi. Pamatė ant veido sužalojimus. Paklausė motinos sugyventinio kas nutiko. Jis nurodė, kad mama krito ant grindų ir dar trenkėsi į spintos kampÄ . Kai mamos sugyventinis jį pamatė, apsidžiaugė, sakė „gerai, kad atvažiavai, žiÅ«rėk kas darosi su tavo mama“. Jam buvo aiÅ¡ku, kad jis meluoja. Tada kvietė pareigÅ«nus, taip pat atvažiavo ir medikai. Atėjo ir kaimynė, gyvenanti virÅ¡uje. Ji taip pat pateikė savo versijÄ .

Nuvyko į ligoninės priimamÄ jį. VisÄ laikÄ mama sakė, kad nieko jai nebuvo. Tik priimamajame, kai liko dviese, jis ramiai paklausė kas nutiko. Tada ji pasakė, kad jÄ muÅ¡a sugyventinis. Po to atėjo pareigÅ«nai ir jį iÅ¡vedė, kad pakalbėtų su ja dviese. IÅ¡ už durų kiek girdėjo, suprato, jog pareigÅ«nams mama nurodė, kad sužalojimai ant jos kÅ«no atsirado ne dėl jos kaltės. Po apžiÅ«ros jis jÄ parvežė namo. SekančiÄ dienÄ turėjo susitikti su pareigÅ«nais, kad duotų oficialius parodymus.

Atvykęs apie pietus rado mamÄ neblaiviÄ . JÄ iÅ¡vežė į ligoninę, psichiatrijos skyrių, kad iÅ¡siblaivytų. Ryte vėl grįžo į ligoninę, atvyko ir pareigÅ«nai. Tada vyko oficiali jos apklausa. Mamos apklausoje dalyvavo ir jis kartu su seserimi. Jie mamai nesakė, kÄ konkrečiai sakyti, tiesiog skatino netylėti. Taip pat jis dalyvavo R. Å . iÅ¡kraustyme. Tada suprato, kad mama nenori, jog sugyventinis bÅ«tų kaltinamas. Norėjo pakeisti durų spynÄ , bet mama prašė nieko nedaryti, kadangi vis tiek rengiasi su Å . kartu gyventi.

Su mama retai bendrauja, neturi turtinių interesų jos atžvilgiu. L. R. J. parodė, kad yra D. G. kaimynė. TÄ dienÄ buvo iÅ¡gėrusi ir ieÅ¡kojo kompanijos, todėl nusinešė butelį pas D. G.. IÅ¡gėrus D. G. jai papasakojo, kad bijo sugyventinio, prašė pagalbos. Ji nurodžiusi jai kreiptis pagalbos į vaikus. Tada jai kilo mintis apie viskÄ praneÅ¡ti vaikams. Ji paėmė jos telefonÄ , iÅ¡sinešė jį į namus ir paskambino jos dukrai, nes žinojo dukters vardÄ . Paskambinusi jos dukrai, pasakė kad gelbėtų savo mamÄ .

D. G. parodė guzÄ galvoje, sakė, kad sugyventinis jai sudavė prieÅ¡ keletÄ dienų. Taip pat pastebėjo pjautinę žaizdÄ , tačiau nežino kaip ji atsirado. Kai D. G. paliko, ant jos veido iÅ¡vis nebuvo sužalojimų. JÄ iÅ¡eidama paliko ant sofos. Ji nesivartė, sėdėjo, kai ji pradėjo snausti, tada išėjo. Nemano, kad ji kur nors bÅ«tų ėjusi, kai atvažiavo policija, jÄ rado lovoje. Anksčiau nematė, kad R. Å . keltų rankÄ ar stumdytų sugyventinę. Viskas vyksta už uždarų durų.

Nėra taip, kad ji pastoviai vaiÅ¡intų kaimynę alkoholiu. Tai buvo vienintelis kartas. L. R. M. parodė, kad budėtojas perdavė medžiagÄ bei nurodė, kad sumuÅ¡ta moteris, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes. Važiavo į ligoninę su kolege, moteris buvo psichiatrijos skyriuje. Moters veidas buvo žiauriai sumuÅ¡tas. Buvo ir senesnių sužalojimų ant nukentėjusiosios veido, todėl klausinėjo nuo „seniausio” iki „šviežiausio“ sužalojimo. Palatoje buvo jos vaikai. Jie sakė sakyti tiesÄ , nekentėti.

Nukentėjusiosios vaikai į apklausÄ nesikiÅ¡o, ji laisva valia davė parodymus. Tiksliai apklausos nepamena, tačiau nukentėjusioji atsakė į visus užduotus klausimus. Pamena, jog nukentėjusioji buvo nurodžiusi, kad prieÅ¡ kažkiek laiko iÅ¡gertuvių metu kažkas kaltinamajam pasidarė, pradėjo peiliu prieÅ¡ veidÄ Å¡vaistytis ir vieno mosto metu perbrėžė jai veidÄ . Sužalojimai buvo ant viso nukentėjusiosios kÅ«no. Liudytoja E. B. parodė, kad paskambino mamos kaimynė iÅ¡ jos telefono ir pasakė, kad vyksta nuolatinis smurtas prieÅ¡ mamÄ .

Pasakė, kad jai sumuÅ¡ta galva. Tada ji paskambino broliui ir jis tÄ vakarÄ nuvažiavo pas mamÄ . Ji nuvažiavo kitÄ dienÄ , Å¡eÅ¡tadienį. IÅ¡ pradžių mama nenorėjo važiuoti į ligoninę, kad iÅ¡siblaivytų ir galėtų duoti parodymus. Nurodė, kad bijo, nes bus iÅ¡mesta iÅ¡ savo buto ir nebegaus paÅ¡alpos. Nuvežė mamÄ Ä¯ priimamÄ jį, paliko parai iÅ¡blaivyti. Padarė vaizdo įraÅ¡Ä mamai nežinant, kuriame ji papasakojo, kad buvo muÅ¡ama. KitÄ dienÄ , jau iÅ¡kvietus pareigÅ«nus, sakė jai, kad supasakotų, kÄ Å¾ino ir kÄ jiems pasakojo.

Mama parodė ant kojų žymes, kurios buvo padarytos žalojant su pagaliu ar Å¡luotos galu. Taip pat paaiÅ¡kino, kad buvo daužoma su kočėlu per galvÄ , tačiau niekam to nepasakojo nes bijo R. Nėra mačiusi sugyventinio smurtaujant prieÅ¡ motinÄ , visÄ Å¡itÄ Å¾ino iÅ¡ mamos pasakojimų. Su mama retai bendrauja, neturi jokių pretenzijų į jos turtÄ . Ekspertas A. J. paaiÅ¡kino, kad buvo nustatytas odos nubrozdinimas pakauÅ¡io gumburo kairėje pusėje. Toks sužalojimas gali gautis griuvimo metu.

Odos nubrozdinimai nosyje, ties deÅ¡iniuoju nosies sparneliu ir virÅ¡utinėje lÅ«poje taip pat gali gautis griuvimo metu. Remiantis objektyvia apžiÅ«ra ir vaizdais galima duoti iÅ¡vadÄ , kad kontaktuota kietu buku daiktu, matomai ranka, buvo akių vokų sritis. Jei bÅ«tų Å¡viežias atvejis kritimo, atsitrenkimo, kas įmanoma antakio iÅ¡orine dalimi ir skruostu, turėtume lokalų paburkimÄ arba nubrozdinimÄ . DeÅ¡iniajame žaste rastos Å¡eÅ¡ios poodinės kraujosruvos priekiniame ir vidiniame pavirÅ¡iuje, tai rankų pirÅ¡tų poveikis.

Mažiausiai dviejų kontaktų. Masyvi kraujosruva kairės plaÅ¡takos briaunoje nugariniame delniniame pavirÅ¡iuje apimanti trečiÄ ketvirtÄ delnikaulį, tai yra smÅ«gio paseka. Kairio dilbio nugariniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡iniame rieÅ¡e, plaÅ¡takoje, ten galėjo kontaktuoti arba lokalÅ«s aplinkos daiktai, arba rankų pirÅ¡tai. Poodinė kraujosruva kairės menties virÅ¡utinio kraÅ¡to projekcijoje gali atsirasti kritimo, kontaktuojant su kokiu nors daiktu, metu. Nugaros kairėje pusėje, vienuolikto ir dvylikto Å¡onkaulio projekcijoje, poodinė kraujosruva yra bÅ«dinga smÅ«gio sudavimui.

Be aptartų įrodymų kaltinamojo kaltę įrodo: Specialisto iÅ¡vada Nr. G147/2019(01), iÅ¡ kurios matyti, kad D. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos deÅ¡iniajame antakyje, akies vokuose- kaktoje-skruoste, kairiajame Å¾Ä ste, dilbyje, plaÅ¡takose, deÅ¡iniame rieÅ¡o sÄ naryje, nugaroje, odos nubrozdinimų deÅ¡iniajame antakyje-kaktoje, deÅ¡inės akies vokuose, nosyje, virÅ¡utinėje lÅ«poje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, pakauÅ¡yje (t. 1, b. l. 30). Tarnybinis praneÅ¡imas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iÅ¡ kurio matyti, kad ant D.

G. veido matyti patinimai, nubrozdinimai, kraujosruvos (t. 1, b. l. 1-4). Asmens apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurio matyti, kad 2019-03-29, iš karto po įvykio, užfiksuoti D. G. ant veido padaryti sužalojimai (t. 1, b. l. 11-15). Asmens apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurio matyti, kad 2019-03-31 papildomai atlikta D. G. apžiūra ir užfiksuoti sužalojimai ir kraujosruvos bei naujai išryškėję sužalojimai (t. 1, b. l. 45-57). E. B. pateikti vaizdo įrašai, kuriuose nufilmuotas jos bendravimas su mama ligoninės palatoje.

Vaizdo įraÅ¡ai apraÅ¡yti (t. 1, b. l. 93-95). IÅ¡Â PRÄ®R gauti vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuotas policijos pareigÅ«nės bendravimas su D. G. ir R. Å .. Vaizdo įraÅ¡ai apraÅ¡yti (t. 1, b. l. 00-103). Nors kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme kaltu neprisipažino, teismui įvertinus aptartus įrodymus darytina iÅ¡vada, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ Å¡eimos narį – sugyventinę D. G.. Kaltinamasis savo gynybinę pozicijÄ grindžia tuo, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ darbavosi sklype, kai tuo tarpu nukentėjusioji kartu su kaimyne vartojo alkoholinius gėrimus.

Grįžęs apie 19 val. nukentėjusiÄ jÄ rado visiÅ¡kai girtÄ . Teigia, kad sugyventinė susižalojo pati griuvinėdama, be to, jÄ nuvirtusiÄ ne kartÄ bandė kelti kartu girtavusi kaimynė. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti Å¡ie sužalojimai nukentėjusiajai D. G.: poodinės kraujosruvos deÅ¡iniajame antakyje, akies vokuose-kaktoje-skruoste, kairiajame Å¾Ä ste, dilbyje, plaÅ¡takose, deÅ¡iniame rieÅ¡o sÄ naryje, nugaroje, odos nubrozdinimų deÅ¡iniajame antakyje-kaktoje, deÅ¡inės akies vokuose, nosyje, virÅ¡utinėje lÅ«poje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, pakauÅ¡yje.

Dėl analogiškų sužalojimų padarymo nukentėjusiajai kaltinimai pareikšti ir R. Š.. Teismui nekyla abejonės, kad specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai nukentėjusiajai nustatyti objektyviai, jie užfiksuoti ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose, asmens apžiūros protokoluose. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, plaštaka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ar pagrindu ar pan. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu apie 2-4 paros iki tyrimo pradžios, mažiausiai dvylika smūgių ar trauminių poveikių pasekoje.

Teismo posėdyje specialisto iÅ¡vadÄ pateikęs teismo medicinos ekspertas A. J. paaiÅ¡kino, kad sužalojimai, kurie bÅ«dingi tik smÅ«gio sudavimui, tai yra dėl paÅ¡alinės jėgos poveikio (kas reiÅ¡kia, jog nukentėjusioji kritimo, atsitrenkimo ar kitu bÅ«du pati jų padaryti negalėjo), yra: akių vokų srityje, t.y. kraujosruvos deÅ¡iniajame antakyje – kritimo, atsitrenkimo atveju tai bÅ«tų tik lokalus paburkimas arba nubrozdinimas; masyvi kraujosruva kairės plaÅ¡takos briaunoje nugariniame delniniame pavirÅ¡iuje, apimanti trečiÄ -ketvirtÄ delnikaulį, taip pat deÅ¡inėje plaÅ¡takoje; nugaros kairėje pusėje vienuolikto ir dvylikto Å¡onkaulio projekcijoje esanti poodinė kraujosruva; kraujosruva deÅ¡iniame rieÅ¡o sÄ naryje.

Kiti sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiosios griuvimo ar kritimo metu. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-03-29 vakare grįžęs sutuoktinis, pamatęs jÄ iÅ¡gėrusiÄ , darėsi vis agresyvesnis, kol galiausiai sudavė vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ ties deÅ¡ine akimi. Po to jau nelabai viskÄ atsimena. Gal nugriuvo, nes buvo tampoma ant grindų. Buvo sugriebęs už plaukų ir kitų kÅ«no vietų ir tampė po kambario grindis. Galiausiai buvo visai „iÅ¡sijungusi“ ir atsibudo jau gulinti lovoje.

Apie kaltinamojo smÅ«gio jai sudavimÄ kalba ir policijos pateiktame vaizdo įraÅ¡e. Ä®vertinant specialisto iÅ¡vadoje nustatytų sužalojimų apimtį bei kitus aptartus įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis, suduodamas smÅ«gį ranka bei vėliau tampydamas nukentėjusiÄ jÄ po kambario grindis, padarė nukentėjusiajai sužalojimus, dėl kurių ekspertas padarė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog jie padaryti bÅ«tent paÅ¡alinės jėgos pasekoje. IÅ¡vadÄ pateikęs ekspertas teisme paaiÅ¡kino, kad odos nubrozdinimas pakauÅ¡io gumburo kairėje, taip pat odos nubrozdinimai nosyje, ties deÅ¡iniuoju nosies sparneliu ir virÅ¡utinėje lÅ«poje pusėje galėjo atsirasti nukentėjusiosios griuvimo metu.

Nors objektyvių duomenų, jog nukentėjusioji įvykio dienÄ bÅ«tų griuvinėjusi ar kitaip pati susižalojusi, nėra, tokia tikimybė nėra atmestina - kaip ir tikimybė, kad minimus sužalojimus nukentėjusiajai galėjo padaryti kaltinamasis. Vienok, teismas asmens kaltę padarius vienokį ar kitokį kÅ«no sužalojimÄ negali konstatuoti remdamasis prielaidomis, todėl iÅ¡ kaltinimo Å¡alintini Å¡ie žodžiai: „akies vokuose-kaktoje-skruoste“, „odos nubrozdinimų deÅ¡iniajame antakyje-kaktoje, deÅ¡inės akies vokuose, nosyje, virÅ¡utinėje lÅ«poje“, „pakauÅ¡yje?“.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad kaltinamojo smurto atvejai sugyventinės atžvilgiu dažni, kaltinamasis savo elgesio kritiÅ¡kai nevertina, teigia, kad su nukentėjusiÄ ja gyvena apie 5 metus – iÅ¡ gailesčio, norėdamas jai padėti atsikratyti alkoholio, nors faktinės bylos aplinkybės, tÄ nurodė ir pats kaltinamasis, patvirtina, kad nukentėjusioji alkoholinius gėrimus sistemingai vartoja paskutinius tris metus, tai yra, kai jau keletÄ metų buvo pragyvenusi kartu su kaltinamuoju.

Ä®vertinus liudytojų D. G., R. J., E. B. parodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad paskutiniais metais nukentėjusioji alkoholį vartojo dėl sistemingai patiriamo sugyventinio psichologinio smurto, ko pasekoje ji ilgainiui tapo visiÅ¡kai nuo jo priklausoma tiek psichologiÅ¡kai, tiek materialiai. Å ia aplinkybe paaiÅ¡kinamas ir nukentėjusiosios siekis teisme duoti kaltinamÄ jį teisinančius parodymus, nors faktinės bylos aplinkybės ir jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad kaltinamasis jos atžvilgiu sistemingai vartojo fizinį smurtÄ .

Dėl aptartų priežasčių teismas nesivadovauja nukentėjusiosios teisme duotais parodymais, o vadovaujasi jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iÅ¡ kurių matyti, jog kaltinime nurodytÄ dienÄ grįžęs sugyventinis, jÄ radęs neblaiviÄ , su kiekviena minute jis darėsi vis agresyvesnis, nors buvo blaivus. Jis kambaryje sudavė vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ ties deÅ¡ine akimi. Po to jau nelabai viskÄ atsimena. Gal nugriuvo, nes buvo tampoma ant grindų. Buvo sugriebęs už plaukų ir tampė.

Buvo sugriebęs ir už kitų kÅ«no vietų ir taip pat jÄ tampė po kambario grindis. Galiausiai buvo visai „iÅ¡sijungusi“ ir tik atsibudo gulinti lovoje. Atvykęs sÅ«nus klausinėjo kodėl jos veidas sužalotas, neatsimena kÄ atsakė, bet tikrai bijojo pasakyti, kad buvo sumuÅ¡ta sugyventinio. Bijojo tai pasakyti, nes labai bijo sugyventinio, kad jis vėl prieÅ¡ jÄ smurtaus ir dar labiau ir skaudžiau nukentės. PaaiÅ¡kino, kad pradėjus gyventi su kaltinamuoju pusantrų metų gyvenimas buvo normalus.

Po to santykiai pablogėjo, prasidėjo pykčiai. Tada pirmÄ kartÄ ir patyrė fizinį smurtÄ . KeletÄ kartų sugyventinis jos atžvilgiu smurtavo ir Å¡iais metais. Apie patiriamÄ fizinį smurtÄ niekam nepasakojo, ir vis visaip slėpė nuo vaikų ir kaimynų. Nei karto nebuvo kreipusis į policijÄ . Sugyventinis taip smurtaudavo, kad nebÅ«davo žymių ant matomiausių kÅ«no vietų. Nesiskųsdavo niekam ir dėl to, kad sugyventinis grasindavo, yra pasakęs, jog jei kažkam skųsis, atims butÄ arba užmuÅ¡.

Taip pat jis paima jos banko korteles, iÅ¡leidžia savo reikmėms jos pinigus. Neleidžia bendrauti su vaikais (t. 1, b. l. 33-36). Nors nukentėjusioji D. G. teisme nurodė, kad tokius parodymus jÄ privertė duoti vaikai, teismas su Å¡io argumentu nesutinka. Liudytojas R. M. parodė, kad nukentėjusioji parodymus davė laisva valia, jos vaikai į apklausÄ visai nesikiÅ¡o, jie tik sakė sakyti tiesÄ . AnalogiÅ¡kai teisme tvirtino ir liudytojai D. G. bei E. B.. Ä®vertinant tai, kad minimų liudytojų parodymai nuoseklÅ«s, vieni kitiems neprieÅ¡taraujantys, teismas juos vertina patikimais ir teisingais.

Teismas nepagrįstu laiko ir kaltinamojo versijÄ , kad dalis sužalojimų nukentėjusiajai galėjo atsirasti tuomet, kai kaimynė R. J., su kuria nukentėjusioji kartu gėrė, bandė jÄ girtÄ kelti, o sugyventinė kelis kartus griuvo. Tada jÄ paliko likimo valiai. EsÄ tai jam paaiÅ¡kinusi pati R. J. įvykio dienÄ . Liudytoja R. J. Å¡ios aplinkybės nenurodė nei apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nei teisme. PrieÅ¡ingai – teisme ji nurodė, jog DaliÄ (nukentėjusiÄ jÄ ) iÅ¡eidama „paliko ant sofkutės. Ji nesivartė, sėdėjo.

Kai ji pradėjo snausti, tada išėjo“. Aplinkybę, kad teisme kaltinamÄ jį teisinančius parodymus nukentėjusioji davė bijodama kaltinamojo naujų psichologinio ir fizinio smurto atvejų patvirtina ir policijos pareigÅ«nų daryti vaizdo įraÅ¡ai, iÅ¡ kurių apžiÅ«ros protokolo (t. 1, b. l. 100-103) matyti, kad kol nukentėjusiosios namuose esančiame kambaryje dalyvavo ir kaltinamasis, nukentėjusioji iÅ¡ esmės neigė jog jÄ sužalojo sugyventinis – į klausimÄ kas atsitiko atsakė „nieka“, pareigÅ«nei paaiÅ¡kinus, kad matosi jos sužalotas veidas, akis, atsakė „virtau pati“ (įraÅ¡as Nr. 1).

Tik kai pareigÅ«nė paprašė iÅ¡ kambario iÅ¡eiti kitus asmenis, nukentėjusioji į klausimÄ kaip viskas vyko pasakė „šiandien jis vienÄ kartÄ â€œ. AnalogiÅ¡kai liudytojos E. B. pateikto vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole (t. 1, b .l. 93-94) matyti, kad į klausimÄ ar R. Å . grasindavo kad nesiskųstų dėl patiriamo smurto nukentėjusioji atsakė „nu“. Dar paaiÅ¡kino, kad patirdavo ir psichologinį smurtÄ , eidavo nusipudravusi, todėl kaimynai nematydavo kad ji sumuÅ¡ta.

PaaiÅ¡kino, kad pinigus iÅ¡ jos kortelių kaltinamasis „iÅ¡kart viskÄ nuimdavo“. Nors nukentėjusioji teisme pareiÅ¡kė, kad minimi vaizdo įraÅ¡ai daryti jai esant girtai, tai nesumažina jų įrodomosios vertės, nes teismo aptartos juose nurodytos aplinkybės atitinka kitiems įrodymams, neabejotinai įrodantiems kaltinamojo kaltę dėl nežymaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo. Nepagrįstais laikytini ir kaltinamojo argumentai, kad versijÄ apie neva jo sugyventinės atžvilgiu vartojamÄ smurtÄ sugalvojo nukentėjusiosios vaikai, kerÅ¡taudami jam dėl to, kad jis mokina nukentėjusiÄ jÄ kaip gyventi, trukdo vaikams užraÅ¡yti butÄ ir maÅ¡inÄ .

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apie kaltinamojo jų motinos atžvilgiu vartojamÄ smurtÄ liudytojai D. G. ir E. B. sužinojo tik tuomet, kai pastarajai liudytojai paskambino nukentėjusiosios kaimynė R. J.. Abu nukentėjusios vaikai parodė, kad su mama bendraudavo retai, nes bÅ«davo nemalonu atvykti į mamos namus, kadangi kaltinamasis ten „bÅ«davo virÅ¡ininkas“ (liudytojas D. G.), atsisakius toliau mamai pervesti pinigus, ji tapo nebemylima, mama jai liepė nesikiÅ¡ti į jos ir sugyventinio reikalus (liudytoja E. B.).

Abu nukentėjusios vaikai patvirtino, kad neturi jokių turtinių pretenzijų į mamos turtÄ , prieÅ¡ingai, jÄ ilgai rėmė, sÅ«nus kvietė atvykti gyventi pas jį. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti Å¡iais liudytojų D. G. ir E. B. argumentais, todėl kaltinamojo versija apie neva sÄ moningÄ nukentėjusiosios vaikų siekį jį nepagrįstai apkaltinti, atmestini kaip nepagrįsti ir laikytini viena iÅ¡ jo gynybinių versijų siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad minimi liudytojai nuosekliai tvirtino, kad jie neturi jokio pagrindo nepagrįstai apkaltinti R.

Å ., jie iki įvykio nesikiÅ¡o į nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykius, su juo jokių pykčių nebuvo. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo, neatsiprašė nukentėjusiosios. Visuma byloje nustatytų aplinkybių patvirtina, kad jis su nukentėjusiÄ ja ilgÄ laikÄ elgiasi itin nepagarbiai, jÄ sistemingai žemina aplinkinių akivaizdoje – tai, be liudytojų D. G. ir E. B., patvirtino ir kaimynystėje gyvenanti liudytoja R. J.. Minimos liudytojos parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, nes ji, skirtingai nei teigia kaltinamasis, parodė, kad su nukentėjusiÄ ja vienos vartojo alkoholį tik 2019-03-29.

Anksčiau į nukentėjusiosios butÄ pasisvečiuoti atvykdavo tik su savo draugu, kurio santykiai su kaltinamuoju geri. BÅ«tent tÄ dienÄ , kai R. J. atvyko pas nukentėjusiÄ jÄ , pastaroji, jau apgirtusi ir pasipasakojo apie nuolatos patiriamÄ fizinį ir psichologinį smurtÄ , ko pasekoje, dėka to, kad liudytoja R. J. pasielgė pilietiÅ¡kai ir apie tai nedelsiant informavo nukentėjusiosios dukrÄ , buvo užkirstas kelias kaltinamojo nebaudžiamumui ir sunkesnių pasekmių atsiradimui. Apie visiÅ¡kÄ kaltinamojo įtikėjimÄ savo nebaudžiamumu liudija ir ta aplinkybė, kad net po to, kai jam paskambino nukentėjusiosios dukra ir papriekaiÅ¡tavo dėl smurto mamos atžvilgiu, kaltinamasis, matomai pykčio pasekoje, grįžęs į namus ir radęs neblaiviÄ sugyventinę, nepabijojo smurtauti jos atžvilgiu, žinodamas, kad pastaroji niekam nesiskųs. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis nesilaikė teismo jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje bei neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja – prokurorė patvirtino, kad kaltinamasis aktas jam buvo įteiktas nukentėjusiosios gyvenamuoju adresu, liudytoja R.

J. parodė kaltinamÄ jį su nukentėjusiÄ ja mačiusi parduotuvėje, netgi į teismo posėdį, tai neneigė ir kaltinamasis, jie su nukentėjusiÄ ja atvyko kartu. Teismui nekyla abejonės, kad kaltinamasis jam paskirtos kardomosios priemonės reikalavimus pažeidė sÄ moningai, siekdamas ir toliau, grasinimais ar geruoju, daryti įtakÄ nukentėjusiajai, dėl ko iÅ¡ pastarosios parodymų teisme matyti, jog D. G. kaltinamÄ jį iÅ¡ esmės laiko mesijumi, traukiančiu jÄ iÅ¡ alkoholizmo liÅ«no, nors, minėta, faktinės aplinkybės patvirtina, kad paskutiniais buvimo kartu su kaltinamuoju metais jos potraukis į alkoholį kaip tik sustiprėjo.

Nukentėjusioji teisme parodė, kad po kaltinime nurodyto įvykio ji alkoholio nevartoja, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ji turi jėgų pati, be kitų asmenų pagalbos, juo labiau – be kaltinamojo kontrolės, atsisakyti Å¡io žalingo įpročio. Juo labiau, kad pats kaltinamasis nevengia vartoti alkoholinius gėrimus, taigi Å¡ia prasme jis negali daryti jokio teigiamo poveikio nukentėjusiajai ar bÅ«ti jai autoritetu. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ arba padarė nežymų sužalojimÄ ar trumpÄ susargdinimÄ savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.

Pagal BK 38 straipsnį Å¡eimos nariu yra laikomas ir asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis su nukentėjusiÄ jÄ kartu gyvena apie 4-5 metus. IÅ¡ kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimų darytina iÅ¡vada, kad jie vedė bendrÄ Å«kį – kaltinamasis neneigia, kad jis disponavo nukentėjusiosios banko kortelėmis ir visomis jos piniginėmis lėšomis, jÄ Ä¯darbino pas brolį. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis nežymiai sužalojo Å¡eimos narį - sugyventinę.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. Å . atsižvelgia į veikos pavojingumÄ visuomenei, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (BK 54 str.). Kaltinamasis padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, susijusių su alkoholio vartojimu (t. 1, b. l. 117-120). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Pažymėtina, kad nukentėjusioji smurtavimo jos atžvilgiu metu buvo neblaivi, jai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 3,05 promilės (t. 1, b.l. 3).

Akivaizdu, kad bÅ«dama tokios bÅ«klės ji negalėjo adekvačiai reaguoti į kylančiÄ kaltinamojo agresijÄ , jam pasiprieÅ¡inti pradėjus smurtauti ar savalaikiai iÅ¡kviesti policijÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos tik sprendžiant teismui dėl nukentėjusiajai padarytos žalos dydžio, bet jokiu bÅ«du nepaÅ¡alina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės. Vienok, civilinio ieÅ¡kinio nukentėjusioji nėra pareiÅ¡kusi. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis savo smurtiniais veiksmais nuolatos keliÄ realų pavojų nukentėjusiosios sveikatai ir gyvybei, todėl jam skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areÅ¡tas.

Byloje nenustačius kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertinus aplinkybę, kad R. Å . anksčiau neteistas, bet turi galiojančių administracinių nuobaudų, jam skirtinas areÅ¡to bausmės terminas, Å¡iek tiek trumpesnis nei įstatymo, numatančio atsakomybę už šį nusikaltimÄ , sankcijos vidurkis. Ä® bausmės laikÄ R. Å . įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019-03-29 iki 2019-03-31 (dvi dienos). Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti - paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti jos naudai nukentėjusiajai suteiktų gydymo paslaugų sumÄ - 30,52 eurų (b. l. 107-109). Civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas raÅ¡ytiniais dokumentais, įrodytas, todėl tenkintinas visiÅ¡kai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: R. Å . pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 2 d. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme nuo 2019-03-29 iki 2019-03-31 iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (dvi dienas). KardomÄ sias priemones - įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai – priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. Å . 30,52 Eur (trisdeÅ¡imt eurų 52 ct) žalÄ , įpareigojant jÄ atlyginti į Valstybinės ligonių kasos prie SAM, adresas Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, į. k. 191351679 atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b. k. 73000.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus. Teisėjas Egidijus Mockaitis