ea9c7520-91c2-4a4a-b0e9-6276950ec39d · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-698-1120/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01846-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.4.2.3; 2.6.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Radzevičienės, Agnės TikniÅ«tės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas LT“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas LT“ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl lietaus nuotekų tinklų vamzdynų iÅ¡pirkimo, nuomos, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“, bei atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinį uždarajai akcinei bendrovei „Teisininkas LT“ dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, pripažinimo, kad savivaldybė įgijo nuosavybės teises į ginčo tinklus pagal sutartį, užbaigus jų statybÄ , įpareigojimo neatlygintinai perduoti ginčo tinklus, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“, uždaroji akcinė bendrovė „Admivita“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Teisininkas LT“ (ankstesnis pavadinimas – M. Sirtauto teisinė įmonė) ieÅ¡kiniu teismo prašė: 1.1. nustatyti teisę Vilniaus miesto savivaldybei neterminuotai naudoti ir eksploatuoti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus, nuotekų Å¡alinimo tinklus – lietaus kanalizacijos vamzdynus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, adresu (duomenys neskelbtini); 1.2. nustatyti Vilniaus miesto savivaldybei pareigÄ savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamÄ jį remontÄ ) ir prižiÅ«rėti naudojamus tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimÄ bei priežiÅ«rÄ , reikalavimus; 1.3. priteisti iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kovei 831,34 Eur fiksuotÄ mėnesinį mokestį ir mėnesinį kintamÄ mokestį, susidedantį iÅ¡ Lietuvos vidutinio darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje 887,80 Eur 2018 metais (įskaitant ir individualias įmones), fiksuojamÄ pagal 2018 metų III ketvirčio rodiklius, už naudojimÄ si UAB „Teisininkas LT“ nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais; 1.4. priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ varžytynių 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsigijo nuotekų Å¡alinimo tinklų – lietaus kanalizacijos vamzdynų (toliau – ginčo tinklai), esančių Vilniaus mieste, kurių bendras ilgis 1 475,03 metrai, bendra vidutinė rinkos vertė 377 165 Eur. IeÅ¡kovė 2016 m. spalio 10 d. registruotu laiÅ¡ku kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio departamentÄ , siÅ«lydama pasiraÅ¡yti inžinerinių tinklų nuomos sutartį, 2016 m. gruodžio 28 d. kreipėsi pakartotiniu praneÅ¡imu į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių bei Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojÄ , praÅ¡ydama įpareigoti UAB „Grinda“ iÅ¡pirkti ar pasiraÅ¡yti nuomos sutartį dėl ginčo tinklų.

IeÅ¡kovė 2017 m. vasario 17 d. pateikė pasiÅ«lymÄ dėl nuotekų ginčo tinklų nuomos sutarties pasiraÅ¡ymo UAB „Grinda“ administracijai, 2017 m. birželio 19 d. pakartotinai pateikė praÅ¡ymÄ Vilniaus miesto savivaldybės merui, praÅ¡ydama įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę iÅ¡spręsti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , iÅ¡pirkti ar sudaryti nuomos sutartį.

3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento susisiekimo komunikacijų skyrius 2016 m. lapkričio 25 d. atsakyme Nr. A51-89240 nurodė atsisakantis sudaryti ginčo tinklų iÅ¡pirkimo ar nuomos sutartį, nes Vilniaus miesto savivaldybė neiÅ¡perka ir nesinuomoja lietaus nuotekų tinklų iÅ¡ fizinių ar juridinių asmenų, 2017 m. sausio 30 d. elektroniniu laiÅ¡ku Nr. A51‑4398 pakartotinai informavo ieÅ¡kovę, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi teisinio pagrindo nuomotis lietaus nuotekų tinklų ar juos iÅ¡pirkti, o gali perimti miesto gatvėse esančius nuotekų Å¡alinimo – lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynų tinklus neatlygintinai.

UAB „Grinda“ 2017 m.  gruodžio 3 d. atsisakė pasirašyti sutartį su ieškove motyvuodama, kad UAB „Grinda“ remiasi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ)  16 straipsnio 15 punkto nuostatomis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2017 m. liepos 20 d. raštu ieškovė buvo informuota, kad įmonės pakartotinis prašymas dėl lietaus kanalizacijų vamzdynų nuomos išpirkimo ar nuomos sutarties sudarymo yra atmetamas, rašte nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė atsisako išpirkti ar sudaryti nuomos sutartį, remdamasi 2007 m. sausio 29 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 88 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Atsakovė taip pat nurodė, kad nėra įpareigota institucija infrastruktūros objekto savininko prašymu sudaryti inžinerinių tinklų nuomos sutartį ar juos išpirkti, o dėl inžinerinių tinklų nuomos sutarties pasirašymo nurodė kreiptis į sklypų savininkus, naudotojus.

4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė: 4.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio, 1.81 straipsnio pagrindais pripažinti 2016 m. rugpjūčio 8 d. varžytynių aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu ir niekiniu ir pripažinti, kad savivaldybė įgijo nuosavybės teises į ginčo tinklus pagal 2005 m. gruodžio 9 d. sutartį, užbaigus jų statybÄ teisės aktų nustatyta tvarka: į ginčo tinklus, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – nuo 2007 m.  rugsėjo 13 d., į ginčo tinklus, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – nuo 2009 m. balandžio 20 d.; 4.2. netenkinus pirmojo reikalavimo, įpareigoti ieÅ¡kovę neatlygintinai perduoti ginčo tinklus savivaldybės nuosavybėn per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

5. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieÅ¡kovės iÅ¡ varžytynių įgyti ginčo tinklai buvo įrengti dabar jau bankrutavusios įmonės UAB „Luidas“ 2005 m. gruodžio 9 d. sudarytos sutarties su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos „Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas (nutekamųjų vandenų siurblinė); (duomenys neskelbtini)“ susisiekimo komunikacijų projektavimo sÄ lygų Nr. 1736 pakeitimo (toliau – 2005 m. gruodžio 9 d. sutartis) pagrindu.

UAB „Luidas“ pastatė daugiabučius gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), su magistraliniais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡us minėti inžineriniai tinklai, t. y. ginčo tinklai, yra užbaigti ir įregistruoti kaip nekilnojamojo turto objektai. UAB „Luidas“ 2005 m. gruodžio 9 d. sutartimi įsipareigojo neatlygintinai atlikti susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų pagal technines sÄ lygas projektavimo ir plėtros darbus pagal projektÄ ir darbų rezultatÄ neatlygintinai perduoti savivaldybei, tačiau UAB „Luidas“ sutarties įsipareigojimų neįvykdė.

6. Atsakovė pripažino, kad bankrutavusios UAB ,,Luidas“ bankroto administratorė kreipėsi į savivaldybę dėl ginčo tinklų perėmimo, tačiau ginčo tinklai nebuvo tinkamai atskirti, todėl atsakovė negalėjo jų iÅ¡ bendrovės perimti, apie tai bendrovė buvo informuota. Aplinkybės, trukdančios atsakovei perimti ginčo tinklus, nebuvo paÅ¡alintos, bankroto administratorė paskelbė varžytynes ir ginčo tinklus pardavė ieÅ¡kovei. Atsakovės teigimu, 2005 m. gruodžio 9 d. sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, jos pagrindu turi bÅ«ti pripažinta savivaldybės nuosavybės teisės į ginčo tinklus, tuo pačiu pripažįstant varžytynių aktÄ negaliojančiu, kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms bei gerai moralei ir vieÅ¡ajai tvarkai.

Tuo atveju, jeigu teismas netenkintų Å¡ių prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, praÅ¡o alternatyvų reikalavimÄ â€“ įpareigoti ieÅ¡kovę kaip UAB „Luidas“ teisių ir pareigų pagal 2005 m. gruodžio 9 d. sutartį perėmėjÄ vykdyti sutarties įsipareigojimus ir perduoti ginčo tinklus savivaldybės nuosavybėn.

7. Ieškovė prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad 2005 m. gruodžio 9 d. sutartis nebuvo įregistruota, remiantis CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teigė, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis. Be to, pagal GVTNTĮ nuostatas turėjo būti sudaryta trišalė, o ne dvišalė sutartis. Atsakovė nepateikė 2005 m. gruodžio 9 d. sutarties, kurios nuostatomis grindžia priešieškinio reikalavimus, originalo, pateikta kopija, kuri, anot ieškovės, yra pagaminta iš skirtingų lapų, be parašų ant kiekvieno sutarties lapo, kelia abejonių, ir todėl ja vadovautis nėra pagrindo.

Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė dėl bylos nagrinėjimo metu jos nurodomų 2005 m. gruodžio 9 d. sutarties pažeidimų ir objektų neperdavimo nei į UAB „Luidas“, nei į ieškovę nesikreipė, priešingai – atsisakė ginčo tinklus perimti iš bendrovės, o vėliau vengė ir su ieškove išspręsti ginčo tinklų perleidimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo klausimus. Ieškovė prašė taikyti ieškinio senatį ir atsakovės reikalavimus atmesti (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 1.126 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai – pripažino, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė įgijo nuosavybės teises į ginčo tinklus, užbaigus jų statybÄ pagal 2005 m. gruodžio 9 d. sutartį, teisės aktų nustatyta tvarka: į ginčo tinklus, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – nuo 2007 m. rugsėjo 13 d., 2007 m. rugsėjo 13 statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, į ginčo nuotekų tinklus, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – nuo 2009 m. balandžio 20 d., 2009 m. balandžio 20 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Å ių ginčo tinklų teisinę registracijÄ UAB „Luidas“ vardu panaikino. Pripažino 2016 m. rugpjūčio 2 d. varžytynių aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Ä®pareigojo ieÅ¡kovę UAB „Teisininkas LT“ perduoti Vilniaus miesto savivaldybei ginčo tinklus, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovei UAB „Teisininkas“ 1 453,21 Eur už jai perduotus ginčo tinklus.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo tinklai buvo įrengti UAB „Luidas“ 2005 m. gruodžio 9 d. su Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarytos sutarties pagrindu. Å ia 2005 m. gruodžio 9 d. sutartimi UAB „Luidas“, be kita ko, įsipareigojo neatlygintinai atlikti susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų pagal technines sÄ lygas projektavimo ir plėtros darbus ir darbų rezultatÄ neatlygintinai perduoti Vilniaus miesto savivaldybei (2005 m. gruodžio 9 d. sutarties 1 straipsnio 2 punktas, 3 straipsnio 1 punktas).

10. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ginčo tinklų statyba yra užbaigta, tinklai įregistruoti kaip nekilnojamojo turto objektai, o bÅ«tent: ginčo nuotekų Å¡alinimo tinklai, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai užbaigti 2007 m. rugsėjo 13 d. suraÅ¡ius statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini); ginčo nuotekų tinklai, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – užbaigti 2009 m. balandžio 20 d. suraÅ¡ius statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi UAB „Luidas“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Admivita“. Savivaldybei atsisakius perimti ginčo nuotekų tvarkymo infrastuktÅ«rÄ , ginčo tinklams parduoti bankroto administratorė UAB „Admivita“ organizavo varžytynes. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2016 m. rugpjūčio 2 d. varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2016 m. rugpjūčio 8 d. įregistruotos ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į ginčo tinklus. Ginčo tinklų bendras ilgis – 1 475,03 metrai, o vidutinė rinkos vertė – 377 165 Eur. Varžytynių akte nurodoma, kad ieÅ¡kovė įsigijo ginčo tinklus už 1 201 Eur sumÄ .

12. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu pripažino bankrutavusios UAB „Luidas“ veiklÄ pasibaigusia, bendrovė iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl ginčo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros darbų buvo susitarta iki GVTNTĮ įsigaliojimo (2007 m. sausio 1 d.), todėl ieškovės argumentai dėl GVTNTĮ 16 straipsnio nuostatų nesilaikymo sudarant 2005 m. gruodžio 9 d. sutartį, jos neteisėtumo atmesti. Nesant duomenų, kad sutartis negalioja, ieškovės argumentai dėl pateiktos sutarties nepatikimumo taip pat atmesti.

14. IÅ¡ 2005 m. gruodžio 9 d. sutarties turinio teismas nustatė, kad UAB ,,Luidas“ įsipareigojo neatlygintinai atlikti susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų pagal technines sÄ lygas projektavimo ir plėtros darbus ir darbų rezultatÄ neatlygintinai perduoti savivaldybei (sutarties 1 straipsnio 2 punktas ir 3 straipsnio 1 punktas). Sutarties 5 straipsnio 1 dalimi Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovės atliktų darbų rezultatas perduodamas savivaldybei per 30 dienų nuo termino, skirto jiems atlikti, pabaigos Darbų perdavimo ir priėmimo aktu, kurį pasiraÅ¡o sutarties Å¡alys; ieÅ¡kovė, perduodama atliktų darbų rezultatÄ , įsipareigojo kartu perduoti visus dokumentus, reikalingus darbo rezultato teisinei registracijai atlikti ir jį naudoti pagal paskirtį (sutarties 5 straipsnio 2 dalis).

Taip pat Å¡alys sulygo, kad sutartis galioja iki visiÅ¡ko Å¡alių įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo (sutarties 8 straipsnis 1 dalis). Teismo vertinimu, 2005 m. gruodžio 9 d. sudarytos sutarties turinys atitiko Lietuvos respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi sutarties sudarymo metu) (toliau – Statybos įstatymas) 20 straipsnio 7 dalies nuostatas, sutartimi buvo aptarti tiek statybos, tiek finansavimo, tiek nuosavybės teisės (užbaigus statybÄ ) klausimai.

15. Bankrutavusios UAB ,,Luidas“ bankroto administratorė UAB „Admivita“ 2016 m. kovo 9 d. raÅ¡tu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su praÅ¡ymu neatlygintinai perimti bendrovei priklausiusius ginčo tinklus. Be kita ko, minėtame raÅ¡te bankroto administratorė nurodė, kad turto perdavimo procedÅ«ra buvo pradėta, tačiau bendrovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , nebaigta. Toks bankroto administratorės raÅ¡to turinys, teismo vertinimu, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡alys dar iki UAB „Luidas“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo ėmėsi priemonių 2005 m. gruodžio 9 d. sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti, tačiau turto perdavimo procedÅ«ra užbaigta nebuvo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyrius 2016 m. kovo 21 d. raštu Nr. A51-19997/16(2.9.3.24-UK7) UAB „Admivita“ informavo, kad ginčo tinklai yra įrengti fiziniams asmenims priklausančiame sklype, todėl savivaldybė jų neperims, nurodė, jog savivaldybė investuotojų įrengtus tinklus perima tik nuo pirmojo šulinio, esančio už sklypo ribų.

16. Teismas pažymėjo, kad toks 2016 m. kovo 21 d. raštas Nr. A51-19997/16(2.9.3.24-UK7) 2005 m. gruodžio 9 d. sudarytos sutarties 3 straipsnio 3 dalies įtvirtintų UAB „Luidas“ įsipareigojimų kontekste negali ir negalėjo būti vertintas nei kaip netinkamas savivaldybės sutarties vykdymas (CK 6.205 straipsnis), nei kaip savivaldybės atsisakymas nuo sutarties vykdymo. Pareiga perduoti ginčo tinklus savivaldybės nuosavybėn kartu su priėmimo – perdavimo aktu bei visa reikalinga dokumentacija įregistravimui teko būtent UAB „Luidas“.

Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog UAB „Luidas“ bÅ«tų pateikusi savivaldybei sukurto daikto (ginčo tinklų) visÄ sutarties sÄ lygas atitinkančiÄ dokumentacijÄ ir savivaldybė bÅ«tų atsisakiusi vykdyti sutartį. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Luidas“ butų siekusi pasinaudoti įstatyme įtvirtintu sutarties nutraukimo institutu ar, jog bÅ«tų sudarytos prielaidos CK 6.221 straipsnyje numatytų sutarties nutraukimo teisinių pasekmių taikymui.

17. Nors UAB „Luidas“ ir atsakovė ginčo tinklų priėmimo – perdavimo akto nesudarė, tačiau akto nesudarymo faktas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad UAB „Luidas“ įgijo nuosavybės teises į ginčo tinklus CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų kontekste. Aplinkybė, kad UAB „Luidas“ atliko ginčo nuotekų tinklų teisinę registracijÄ , nelaikytina sukÅ«rusi bendrovei nuosavybės teises į ginčo objektÄ . Ä®vertinęs, kad 2016 m. vykusių varžytynių metu 2005 m. gruodžio 9 d. sutartis buvo galiojanti, nenuginčyta ir nenutraukta, UAB „Luidas“ ginčo tinklų laikyti savo nuosavybe ir jų parduoti iÅ¡ varžytynių neturėjo pagrindo.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2005 m. gruodžio 9 d. sutartį, kuria UAB „Luidas“ įsipareigojo neatlygintinai sukurti daiktÄ (pastatyti ginčo tinklus) ir perduoti juos savivaldybei, o savivaldybė juos priimti, kvalifikavo neatlygintina statybos rangos sutartimi.

19. Teismas pažymėjo, kad užsakovas neįgyja nuosavybės teisės iÅ¡ statinį faktiÅ¡kai sukÅ«rusio asmens (rangovo), nes rangovas tokios teisės pats neturi ir negali perleisti kitam. Statybos darbų rezultatas statiniu tampa nuo momento, kai užbaigiama jo statyba nenukrypstant nuo statybos techninių dokumentų ir jį galima identifikuoti kaip nekilnojamÄ jį daiktÄ . Nuosavybės teisė atsiranda į statinį kaip į naujÄ objektÄ ir kyla pirmÄ kartÄ , todėl užsakovė, nagrinėjamu atveju savivaldybė, turėjo įgyti jÄ pirminiu pagrindu kaip į naujÄ daiktÄ (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). UAB „Luidas“ (rangovei) negalėjo ir neatsirado nuosavybės teisė į statinį iki jo perdavimo užsakovei. Todėl UAB „Luidas“ negalėjo parduoti iÅ¡ varžytynių turtÄ , kurį sukÅ«rė vykdant įsipareigojimus pagal statybos rangos sutartį ir kuris turėjo bÅ«ti kaip statybos darbų rezultatas perduotas savivaldybei.

20. Skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad UAB „Luidas“, kuri teisiniame santykyje veikė kaip rangovė, niekuomet neįgijo subjektinės nuosavybės teisės į ginčo tinklus, todėl šios nuosavybės teisės negalėjo perleisti varžytynių metu. Subjektinė nuosavybės teisė į statinį savivaldybei atsirado nuo statinio kaip vientiso pilnaverčio objekto sukūrimo momento, t. y. surašius statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus, atitinkamai į dalį ginčo nuotekų tinklų nuo 2007 m. ir į dalį nuo 2009 m.

21. Dėl to aptartų motyvų teismas nustatė pagrindÄ spręsti dėl ginčo tinklų teisinės registracijos UAB „Luidas“ vardu nepagrįstumo ir neteisėtumo bei jÄ panaikinti (CK 1.5 straipsnis). Teismas tenkino prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir pripažino, kad savivaldybė įgijo nuosavybės teises į ginčo tinklus pagal 2005 m. gruodžio 9 d. sutartį, užbaigus jų statybÄ teisės aktų nustatyta tvarka, o bÅ«tent: į ginčo nuotekų Å¡alinimo tinklus, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – nuo 2007 m. rugsėjo 13 d., į ginčo nuotekų tinklus, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – nuo 2009 m. balandžio 20 d. (CK 4.47 straipsnio 4 punktas).

22. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ginčo tinklus įgijo iÅ¡ UAB „Luidas“, kuri neturėjo subjektinės nuosavybės teisės, o tuo pačiu neturėjo ir teisės perleisti ginčo infrastruktÅ«ros. Teismo vertinimu, toks ginčo tinklų įgijimo sandoris (varžytynių aktas), kurio metu buvo įgytas turtas iÅ¡ asmens, neturėjusio nuosavybės teisių į turtÄ ir neturėjusio teisės tÄ turtÄ perleisti, laikytinas prieÅ¡taraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms (CK 4.48 straipsnis). Teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. varžytynių aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis 1 dalis, 1.95 straipsnis 1 dalis, CK 4.48 straipsnis).

23. Teismo vertinimu, situacija, kuomet iÅ¡ varžytynių buvo parduotas pardavėjui nepriklausantis turtas – inžinerinės infrastruktÅ«ros objektas, kuris skirtas vienai iÅ¡ savivaldos institucijų funkcijos viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje – geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymo organizavimui užtikrinti, sudaro pagrindÄ spręsti, kad aptariamas sandoris yra niekinis ir negalioja ir CK 1.81 straipsnio pagrindu.

24. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad niekinis sandoris savaime, pagal savo prigimtį, negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento), todėl jo negaliojimo faktui ieÅ¡kinio senaties institutas nereikÅ¡mingas. Be to, atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ situacijÄ , į vieÅ¡Ä jį interesÄ , teismo įsitikinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tų pagrindas praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ tiek reikalavimams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tiek sprendžiant dėl sandorio negaliojimo pasekmių taikymo, atnaujinti (CK 1.5 straipsnis).

25. Teismas, spręsdamas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu padarinių, atsižvelgęs į aptartÄ situacijÄ , į vieÅ¡Ä jį interesÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovės (ne)sÄ Å¾iningumas Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės jos atžvilgiu negali bÅ«ti taikomi CK 4.96 straipsnio 2 dalyje numatyti ribojimai.

26. Teismas, įvertinęs, kad ginčo tinklai pajungti prie Vilniaus miesto centralizuoto nuotekų tinklo, jie nuolat naudojami viešųjų paslaugų teikimui, taip pat atsižvelgęs į tai, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų Å¡alinimas yra vieÅ¡asis interesas, nusprendė, kad taikant restitucijÄ ginčo tinklai turi bÅ«ti grÄ Å¾inti savivaldybei. Nustačius, kad byloje nagrinėjama situacija susiklostė iÅ¡ dalies dėl pačios savivaldybės neveikimo, kuri nesiėmė jokių veiksmų užtikrinti tiek 2005 m. gruodžio 9 d. sutarties įvykdymÄ , tiek laiku perimti ginčo nuotekų tinklus ir juos įregistruoti savo vardu bei ginti pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, iÅ¡ savivaldybės ieÅ¡kovei priteista už ginčo tinklus sumokėti 1 453,21 Eur (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, CK 6.145 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 27. IeÅ¡kovė UAB ,,Teisininkas LT“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

28. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 28.1. Apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ginčo tinklai buvo įrengti 2005 m. gruodžio 9 d. sutarties su pagrindu. Nėra išlikusio sutarties originalo, o teismui pateikta sutarties kopija sudaryta iš dviejų skirtingų dokumentų. Be to, pateikta sutartis yra dėl siurblinės, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovės valdomi tinklai yra (duomenys neskelbtini). 28.2. Teismas visiškai nesivadovavo ir netaikė CK 6.393 straipsnio nuostatų, imperatyviai nusakančių, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. 28.3.

Teismas be pagrindo netaikė ieÅ¡kinio senaties atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimams. Ginčo tinklų statyba yra užbaigta, tinklai įregistruoti kaip nekilnojamojo turto objektai. Nuo Å¡ių tinklų įregistravimo atitinkamai yra praėję 15 ir 13 metų. Be to, pagal CPK 602 straipsnio 3 dalį, atsakovė praleido vienų metų senaties terminÄ reikalavimui dėl varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiu pareikÅ¡ti. 28.4. IÅ¡ 2005 m. gruodžio 9 d. sutarties turinio nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad UAB „Luidas“ negalėjo įgyti nuosavybės teisės į ginčo tinklus.

Statyba buvo vykdoma UAB „Luidas“ lėšomis ir rizika, statybų užbaigimas įformintas aktu, kuriame nurodytas statytojas, šis aktas pateiktas registracijai nekilnojamojo turto registrui ir statytojas tapo ginčo tinklų savininku. 28.5. Byloje nėra duomenų apie viešo intereso pažeidimus, dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad varžytynių aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. 28.6. Ginčo atveju ieškovei priklausančiais tinklais faktiškai naudojasi UAB „Grinda“, kuri atsakovės yra paskirta nuotekų tvarkytoja.

Atsakovė, nepasinaudojusi galimybe jų perimti neatlygintinai ir nepasinaudojusi galimybe įsigyti jų iÅ¡ varžytynių, turėjo spręsti klausimÄ dėl galimybės iÅ¡pirkti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiÄ nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ arba sudaryti kitÄ sutartį dėl nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). 28.7. GVTNTÄ® nustato savivaldybei aktyvų vaidmenį perimant ginčo tinklus vieÅ¡ajam vandens tiekimui.

Nepaisant to, savivaldybė ir UAB „Grinda“ iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo teismui buvo pasyvios, konstruktyvaus ir bendradarbiavimu pagrįsto dialogo su ieÅ¡kove nepalaikė. Todėl, spręsdamas dėl ginčo tinklų naudojimosi tvarkos nustatymo, teismas turėjo vertinti ir atsakovės bei trečiojo asmens pasyvumÄ . 28.8. Apeliantė nesutinka, kad taikant restitucijÄ jai bÅ«tų atlygintos tik ginčo tinklų įsigijimo lėšos. Atsakovė nuo 2016 m. neatlygintinai naudojosi ieÅ¡kovės turtu.

Tinkamai nustatydamas atlyginimo už natÅ«ra priteistÄ turtÄ sumÄ , teismas turėjo atsižvelgti į UAB „Grinda“ ir savivaldybės pasyvius veiksmus.

29. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

30. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 30.1. Sutartis yra laikytina daikto suvaržymu pagal CK 4.9 straipsnį, kuris seka paskui daiktÄ (Å¡iuo atveju sutarties rezultatÄ pagal rangos sutartį – ginčo tinklus) ir yra privaloma naujajam daikto savininkui. Kadangi ieÅ¡kovė registravo nuosavybės teisę į ginčo tinklus, jai tapo privalomu iÅ¡ 2005 m. gruodžio 9 d. sutarties kilęs ginčo tinklų suvaržymas. 30.2. Sutartis kaip ginčo tinklų suvaržymas neprivalėjo bÅ«ti vieÅ¡ai registruota pagal CK 4.9 straipsnio 2 dalį, CK 4.253 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme nenustatyta, kad rangos sutartys yra toks daiktinės teisės suvaržymas, kuriam taikomas privalomas išviešinimas (registravimas). 30.3. Ieškovės pasikartojantys argumentai dėl sutarties originalo nebuvimo, sudarymo iš skirtingų dokumentų yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. 30.4. UAB „Luidas“, kuri veikė kaip rangovė, niekuomet neįgijo nuosavybės teisės į ginčo tinklus, todėl šios nuosavybės teisės negalėjo perleisti varžytynių metu.

Subjektinė nuosavybės teisė į ginčo tinklus savivaldybei atsirado nuo ginčo tinklų kaip vientisų pilnaverčių objektų sukÅ«rimo momento. 30.5. Pažymėtina, kad savivaldybė neturėjo pareigos dalyvauti varžytynėse ir iÅ¡pirkinėti ginčo tinklus, kurie ir taip turėjo bÅ«ti pastatyti ir perduoti savivaldybės nuosavybėn. UAB „Luidas“ bankroto administratorė nepateikė savivaldybei tvarkingos dokumentacijos ginčo tinklams perimti, nors tokiÄ pareigÄ pagal 2005 m. gruodžio 9 d. sutartį turėjo bÅ«tent UAB „Luidas“ . 30.6.

Toks ginčo tinklų įgijimo sandoris (varžytynių aktas), kurio metu buvo įgytas turtas iÅ¡ asmens, neturėjusio nuosavybės teisių į turtÄ ir neturėjusio teisės tÄ turtÄ perleisti, laikytinas prieÅ¡taraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms (CK 4.48 straipsnis). 30.7. Varžytynių aktas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, nes ginčo tinklai privalėjo pereiti savivaldybės nuosavybėn pagal 2005 m. gruodžio 9 d. sutartį, taip užtikrinant viešųjų paslaugų teikimÄ .

IeÅ¡kovė yra teisinių paslaugų teikimo įmonė, ji aiÅ¡kiai suvokia inžinerinių tinklų vieÅ¡Ä jÄ paskirtį, galėjo įvertinti situacijÄ , kad ji neturi leidimo užsiimti nuotekų tvarkymo veikla, o tai rodo, kad ieÅ¡kovė ginčo tinklus įsigijo ne pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo tikslais. 30.8. Atsakovė nurodė, kad praÅ¡ymui pripažinti sandorį negaliojančiu ieÅ¡kinio senaties terminas neaktualus. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismui bÅ«tų pagrindas ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, net ir tuo atveju, jeigu jis bÅ«tų praleistas. 30.9.

Teismas, taikydamas restitucijÄ , priteisė ieÅ¡kovės naudai ginčo tinklų įsigijimo iÅ¡laidas, t. y. ieÅ¡kovė atgavo nei mažiau, nei daugiau savo patirtų iÅ¡laidų. Pažymėtina, kad jokių kitų iÅ¡laidų, susijusių su ginčo tinklų įsigijimu, eksploatavimu, priežiÅ«ra, ieÅ¡kovė nėra patyrusi.

31. Trečiasis asmuo UAB ,,Grinda“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

32. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 32.1. UAB ,,Grinda“ dėl 2005 m. gruodžio 9 d. sutarties pažymi, kad sutartis yra sudaryta bÅ«tent dėl sklypo, kuris yra greta (duomenys neskelbtini), o ne dėl sklypo, kurį nurodo apeliantė. Sutartyje yra nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo metu minėta teritorija buvo tik planuojama, todėl adresas sklype esantiems daugiabučiams buvo suteiktas tik juos pastačius. 32.2.

Dėl apeliantės teiginio, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 6.393 straipsnio 3 dalies, UAB ,,Grinda“ nurodė, jog minėta norma yra taikoma nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarčiai, todėl pastarasis straipsnis ginčo teisinių santykių atžvilgiu nėra taikomas. 32.3. Dėl apeliantės reikalavimo taikyti ieškinio senatį Vilniaus miesto savivaldybės priešieškinio reikalavimams, trečiasis asmuo pažymėjo, kad niekinis sandoris savaime, pagal savo prigimtį, negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento), todėl jo negaliojimo faktui ieškinio senaties institutas nereikšmingas. 32.4.

Rangos sandoris nesukÅ«rė UAB „Luidas“ nuosavybės teisės į ginčo tinklus, rangos sandoriu UAB „Luidas“ įgijo tik prievolę atlikti darbÄ ir jo rezultatÄ neatlygintinai perduoti savivaldybei. 32.5. Objekto, į kurį UAB „Luidas“ nuosavybės teisių neįgijo, pardavimas iÅ¡ varžytynių pažeidė imperatyviÄ Ä¯statymo normÄ , o Å¡io pažeidimo padarinys yra sandorio negaliojimas. 32.6. UAB „Grinda“ neturi ir neturėjo reikalavimo teisės į ginčo tinklus, UAB „Grinda“ nėra sutarties Å¡alis, todėl jokių aktyvių veiksmų dėl ginčo tinklų perėmimo negalėjo atlikti. 32.7.

Teismo pritaikyta restitucija atitinka restitucijos teisinį reguliavimÄ ir nėra teisinių pagrindų restitucijÄ taikyti kitaip, nei jÄ pritaikė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 33. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl ginčo tinklų nuosavybės teisės 34. Apeliantės vertinimu, iš 2005 m. gruodžio 9 d. sutarties turinio nėra pagrindo daryti išvados, kad UAB „Luidas“ negalėjo įgyti nuosavybės teisės į ginčo tinklus.

Apeliantė nurodo, kad statyba buvo vykdoma UAB „Luidas“ lėšomis ir rizika, statybų užbaigimas įformintas aktu, kuriame nurodytas statytojas, Å¡is aktas pateiktas registracijai nekilnojamojo turto registrui ir statytojas tapo ginčo tinklų savininku. Vilniaus miesto savivaldybė laikosi pozicijos, kad UAB „Luidas“ niekuomet neįgijo nuosavybės teisės į ginčo tinklus 2005 m. gruodžio 9 d. sutarties pagrindu, nes pagal sutartį, užbaigus ginčo tinklų statybÄ , nuosavybės teisė turėjo atsirasti savivaldybei, kaip statytojai.

35. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisės sÄ voka – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodomas vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – pagaminant naujÄ daiktÄ . Nagrinėjamoje byloje aktualus nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijimo pagrindas – naujo daikto sukÅ«rimas statybos procese (CK 4.47 straipsnio 4 ir 12 punktai, Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 punktas, 3 straipsnio 2 dalis).

36. CK normos nereglamentuoja, kuris asmuo įgyja nuosavybės teisę pagaminus naujÄ daiktÄ statybos bÅ«du. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nuosavybės teisė į statybos darbų rezultatÄ kaip naujos kokybės produktÄ atsiranda tiesiogiai statytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015).

37. Pagal Statybos įstatymo (čia ir toliau redakcija, galiojusi 2005 m. gruodžio 9 d. sutarties sudarymo metu) 2 straipsnio 41 punktÄ statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybÄ ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 punkte numatyta, kad teisę bÅ«ti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Å i teisė įgyvendinama, kai:

1) statytojas žemės sklypÄ valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;

2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ (kai tai privaloma) statinio projektÄ ar nekilnojamosios kultÅ«ros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektÄ ;

3) statytojas turi nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ (Statybos įstatymo 3 punkto 2 dalis).

38. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad naujo statinio statytoju gali bÅ«ti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris atitinka Å¡ias sÄ lygas:

1) investuoja lėšas į statybÄ ir kartu įgyvendina užsakovo teises;

2) turi statybÄ leidžiantį dokumentÄ (kai jis privalomas);

3) teisėtu pagrindu valdo žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys (ketinama vykdyti statybas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019).

39. Pagal ginčo laikotarpiui aktualios redakcijos Statybos įstatymo nuostatas statybos leidimui gauti turėjo bÅ«ti parengtas ir suderintas statinio projektas. Vienas privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų – statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadas (privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar nepakankamai iÅ¡samiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose, bÅ«tent: tiesti komunalinius ir vietinius inžinerinius tinklus, prijungti prie jų statinio ir technologines inžinerines sistemas, taip pat statybos sklypo inžinerinius tinklus ir kt.) (Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalis, 20 straipsnio 1 dalis).

Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 6 dalį inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai privalėjo nustatyti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektavimo sÄ lygas ir jų laikytis, o 20 straipsnio 7 dalis nustatė, kad jei bÅ«tina nutiesti naujus inžinerinius tinklus, sudaroma inžinerinių tinklų savininko ar naudotojo ir statytojo (užsakovo) sutartis, kurioje nurodoma inžinerinių tinklų statybos finansavimo ir naudojimo tvarka bei nuosavybės teisės (užbaigus statybÄ ).

40. Ginčo nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra buvo įrengta dabar jau bankrutavusios UAB „Luidas“ (sutartyje vadinama Statytoja) 2005 m. gruodžio 9 d. sudarytos sutarties su Vilniaus miesto savivaldybės administracija (sutartyje vadinama Naudotoja) pagrindu. Sutarties 1 straipsnio 1 punkte numatyta, kad Naudotoja paveda jos valdomoje teritorijoje Statytojai vykdyti Statytojos (užsakovės) pareigas ir teises, nustatytas Statybos įstatyme. Sutarties 1 straipsnio 2 punkte, 3 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad Statytoja Å¡ia sutartimi įsipareigojo neatlygintinai atlikti susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų pagal technines sÄ lygas projektavimo ir plėtros darbus pagal projektÄ ir darbų rezultatÄ neatlygintinai perduoti Naudotojai.

Sutarties 1 straipsnio 3 punkte numatyta, kad Statytoja sutartyje numatytus darbus atlieka savo lėšomis, jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis. Å alys sulygo, kad statytojos atliktų darbų rezultatas perduodamas naudotojai per 30 dienų nuo termino, skirto jiems atlikti, pabaigos Darbų perdavimo ir priėmimo aktu, kurį pasiraÅ¡o sutarties Å¡alys; statytoja, perduodama atliktų darbų rezultatÄ , įsipareigoja kartu perduoti naudotojai visus dokumentus, reikalingus darbo rezultato teisinei registracijai atlikti ir jį naudoti pagal paskirtį (sutarties 5 straipsnio 2 dalis).

41. Vystant naujus gyvenamųjų namų kvartalus, pavirÅ¡inių nuotekų Å¡alinimo tinklai įrenginėjami kartu su pastatais. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų Å¡alinimas yra viena iÅ¡ valstybės reguliuojamų Å«kinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra vieÅ¡asis interesas, todėl su vystytojais gali bÅ«ti sudaromos sutartys dėl pavirÅ¡inių nuotekų Å¡alinimo tinklų bei jų infrastruktÅ«ros įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, tam, kad ji galėtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnyje, 7 straipsnio 1 dalies 16 punkte nurodytÄ funkcijÄ â€“ organizuoti Å¡ilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymÄ .

42. Iš aptarto teisinio reguliavimo ir sutarties turinio matyti, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal 2005 m. gruodžio 9 d. sutartį Vilniaus miesto savivaldybė laikoma ginčo tinklų naudotoja, o UAB ,,Luidas“ – ginčo tinklų statytoja. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB ,,Luidas“ atitinka sutarties sudarymo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 3 punkte numatytus reikalavimus ir kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, kurių pagrindu asmuo pripažįstamas naujo statinio statytoju:

UAB ,,Luidas“ turėjo statybÄ leidžiantį dokumentÄ , statinio projektÄ , investavo lėšas į statybÄ ir kartu įgyvendino užsakovo teises. Kita vertus, UAB ,,Luidas“, vystant naujų gyvenamųjų namų kvartalÄ , ginčo tinklus įrenginėjo, be kita ko, ir Vilniaus miesto savivaldybei teisėtu pagrindu valdytame žemės sklype, tačiau 2005 m. gruodžio 9 d. sutarties 1 straipsnio 1 punktu Vilniaus miesto savivaldybė jos valdomoje teritorijoje UAB ,,Luidas“ pavedė vykdyti jos kaip statytojos (užsakovės) pareigas ir teises, nustatytas Statybos įstatyme, todėl vien Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo UAB ,,Luidas“ nepripažinti ginčo tinklų statytoja.

43. Statybos darbų rezultatas statiniu tampa nuo momento, kai užbaigiama jo statyba nenukrypstant nuo statybos techninių dokumentų ir jį galima identifikuoti kaip nekilnojamÄ jį daiktÄ . Statybos įstatymo 40 straipsnio 2 punkte buvo reglamentuota, jog statinių naudotojai privalo nenaudoti statinio, kol jis nebaigtas statyti ir (ar) nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pastatytas, rekonstruotas ar kapitaliÅ¡kai suremontuotas statinys (jo dalis, kuri gali bÅ«ti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįstamas tinkamu naudoti atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sÄ lygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas.

Statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektÄ ir atitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus. Pastatytų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkÄ , reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija (Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis).

44. Pagal 2009 m. gruodžio 9 d. sutarties sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintos statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 Statinių pripažinimas tinkamais naudoti tvarkos (toliau – Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka) 14 punktÄ , gavęs statytojo praÅ¡ymÄ dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti, komisijos pirmininkas arba jo pavedimu statytojas (rangovas) ne vėliau kaip prieÅ¡ 10 darbo dienų laiÅ¡ku, telegrama, telefonu, elektroniniu paÅ¡tu arba faksu praneÅ¡a komisijos nariams numatomÄ statinio patikrinimo dienÄ ir valandÄ .  Komisija, nustačius, kad statinys tenkina nustatytus reikalavimus ir yra tinkamas naudoti, įformina statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , kuriame, be kita ko, nurodo statytojÄ (Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos 22.4 punktas).

45. PasiraÅ¡ius statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , statytojas (užsakovas) privalo statinį įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir jį naudoti teisės aktuose nustatyta tvarka (Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos 24 punktas). Pripažintas tinkamu naudoti statinys turi bÅ«ti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas pagal nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimus (Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis).

46. UAB ,,Luidas“ 2007 m. rugsėjo 13 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. balandžio 20 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko ginčo tinklų teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre.

47. Taigi, pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ , paÅ¡ymÄ dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti pateikti galėjo tik statytojas, be to, komisija statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte tiesiogiai turėjo nurodyti statytojÄ . Byloje nustatyta, kad ginčo tinklai, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai užbaigti 2007 m. rugsėjo 13 d. suraÅ¡ius statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo tinklai, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), užbaigti 2009 m. balandžio 20 d. suraÅ¡ius statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktuose nurodyta statytoja – UAB ,,Luidas“. Aptartos aplinkybės taipogi patvirtina, kad ginčo tinklų statytoja buvo UAB ,,Luidas“.

48. Teisės doktrinoje pažymima, kad subjektinė nuosavybės teisė į statinį statytojui atsiranda nuo statinio kaip vientiso pilnaverčio objekto sukÅ«rimo momento, o ne nuo statinio teisinės registracijos (Saukalienė K. Nuosavybės teisių įgijimo ir praradimo probleminiai aspektai statybos rangos teisiniuose santykiuose. Daktaro disertacija. Vilnius, 2015, p. 168). Taigi, statytojas laikomas įgijusiu nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu užbaigus statinio statybÄ . Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad UAB ,,Luidas“, suraÅ¡ius 2007 m. rugsėjo 13 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. balandžio 20 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į ginčo tinklus CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisė į statinį statybos procese atsiranda tiesiogiai statytojui, kuris, ja disponuodamas, vėliau jau sandorių pagrindu gali jÄ perduoti tretiesiems asmenims. 2005 m. gruodžio 9 d. sutarties pagrindu UAB ,,Luidas“ įsipareigojo, užbaigus statybÄ , perduoti ginčo tinklus ir nuosavybės teisę į juos Vilniaus miesto savivaldybei. UAB ,,Luidas“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , 2016 m. kovo 9 d. bankroto administratorė UAB „Admivita“ raÅ¡tu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su praÅ¡ymu neatlygintinai perimti ginčo tinklus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyrius 2016 m. kovo 21 d. raštu Nr. A51-19997/16(2.9.3.24-UK7) informavo bankroto administratorę, kad nuotekų šalinimo tinklai yra įrengti fiziniams asmenims priklausančiame sklype, todėl savivaldybė jų neperims, pažymėjo, jog savivaldybė investuotojų įrengtus tinklus perima tik nuo pirmojo šulinio, esančio už sklypo ribų.

50. Taigi, bylos duomenimis UAB ,,Luidas“ ginčo tinklų ir nuosavybės teisės į juos 2005 m. gruodžio 9 d. sutarties pagrindu Vilniaus miesto savivaldybei neperdavė dėl savivaldybės atsisakymo juos perimti.

51. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, siekiant pagrįsti iÅ¡vadÄ dėl savivaldybės pripažinimo statytoja ir ginčo tinklų savininke, nurodė, kad 2016 m. kovo 21 d. raÅ¡tas Nr. A51‑19997/16(2.9.3.24-UK7), kuriuo savivaldybė atsisakė perimti ginčo tinklus dėl sutarties sÄ lygų neatitinkančios dokumentacijos, negali bÅ«ti vertintas kaip netinkamas savivaldybės sutarties vykdymas ar kaip savivaldybės atsisakymas nuo sutarties vykdymo. Savivaldybės atsisakymas perimti ginčo tinklus dėl 2005 m. gruodžio 9 d. sutarties sÄ lygų neatitinkančių dokumentų nepanaikino UAB ,,Luidas“ pareigos pagal sutartį perduoti ginčo tinklus savivaldybės nuosavybėn kartu su priėmimo – perdavimo aktu bei visa reikalinga dokumentacija (sutarties 5 straipsnio 1 ir 2 punktai).

52. Dėl Å¡ių pirmosios instancijos teismo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos aplinkybės bÅ«tų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo dabar jau bankrutavusiai UAB ,,Luidas“ dėl 2005 m. gruodžio 9 d. sutarties netinkamo vykdymo. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad UAB ,,Luidas“ netinkamai vykdė sutartį ir neperdavė ginčo tinklų ir nuosavybės teisės į juos savivaldybei kartu su teisinei registracijai atlikti reikalingais dokumentais, nepaneigia fakto, kad UAB ,,Luidas“ kaip ginčo tinklo statytoja subjektinę nuosavybės teisę į juos įgijo užbaigus statybÄ .

53. Atsižvelgiant į aptartus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2005 m. gruodžio 9 d. sutarties turinį, netinkamai vadovavosi teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika dėl asmens pripažinimo naujo pastato statytoju, todėl klaidingai nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra ginčo tinklų statytoja ir nepagrįstai pripažino, jog Vilniaus miesto savivaldybė įgijo nuosavybės teises į ginčo tinklus, užbaigus jų statybÄ 2007 m. rugsėjo 13 statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir 2009 m. balandžio 20 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu 54. Bankrutavusios UAB „Luidas“ bankroto administratorei gavus 2016 m. kovo 21 d. savivaldybės atsisakymÄ perimti tinklus, ginčo tinklai buvo parduoti iÅ¡ varžytynių ieÅ¡kovei. Nekilnojamojo turto registre 2016 m. rugpjūčio 2 d. varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu registruota ieÅ¡kovės nuosavybės teisė į ginčo tinklus.

55. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 2016 m. rugpjūčio 8 d. varžytinių aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu ir niekiniu CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindais, t. y. dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. Pirmosios instancijos teismas tenkino prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir pripažino 2016 m. rugpjūčio 2 d. varžytynių aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) niekiniu ir negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantį imperatyviai įstatymo normai – CK 4.48 straipsniui (CK 1.80 straipsnio pagrindu), taip pat kaip prieÅ¡taraujantį vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio pagrindu). Apeliantės vertinimu, byloje nėra jokių duomenų apie vieÅ¡o intereso pažeidimus, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad varžytynių aktas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai.

56. CK 1.78 straipsnio 3, 5 dalyse nustatyta, kad niekiniu sandoris gali bÅ«ti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai; reikalavimÄ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti bet kuris suinteresuotas asmuo; niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

57. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo tinklų įgijimo sandoris, kurio metu buvo įgytas turtas iÅ¡ asmens, neturėjusio nuosavybės teisės į turtÄ ir neturėjusio teisės tÄ turtÄ perleisti, laikytinas prieÅ¡taraujančiu imperatyviai įstatymo normai, numatančiai, kad perleisti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo (CK 4.48 straipsnis).

58. Kaip nustatyta byloje, UAB ,,Luidas“ įgijo subjektinę nuosavybės teisę į ginčo tinklus užbaigus jų statybÄ , ginčo tinklai ir nuosavybės teisė į juos savivaldybei perduota nebuvo. Kadangi varžytynių aktas neprieÅ¡tarauja CK 4.48 straipsnio daliai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažino varžytynių aktÄ niekiniu ir negaliojančiu.

59. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad varžytynių aktas yra niekinis ir negalioja ir CK 1.81 straipsnio pagrindu. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

60. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vieÅ¡oji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiÅ«riu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sÄ Å¾iningumo ir nesÄ Å¾iningumo) sampratÄ . Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimÄ , apsaugoti ekonomiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti keliÄ piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014).

61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar sandoris negalioja CK 1.81 straipsnio pagrindu, itin reikšmingi yra sutarties šalių ketinimai. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sandorį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

62. Nagrinėjamu atveju varžytynes iniciavo bankrutavusios UAB ,,Luidas“ bankroto administratorė, siekdama realizuoti bankrutuojančios įmonės turtÄ , po to, kai Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė ginčo nuotekų tinklus perimti neatlygintinai. Tuo tarpu ieÅ¡kovė, dalyvaudama varžytynėse, siekė įsigyti ginčo tinklus nuosavybės teise. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad varžytynių aktas neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, nes nenustatytas Å¡alių ketinimas, perkant turtÄ iÅ¡ varžytynių, skirtas tikslui, prieÅ¡ingam vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti.

63. Apibendrinant, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino 2016 m. rugpjūčio 2 d. varžytynių aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio ir CK 1.81 straipsnio pagrindais.

64. Teisėjų kolegija papildomai pasisako dėl Å¡iuo atveju taikytinų varžytynių akto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu pasekmių, kaip savarankiÅ¡ko pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pripažinęs varžytynių aktÄ negaliojančiu, taikė restitucijÄ â€“ įpareigojo ieÅ¡kovę ginčo tinklus perduoti atsakovei, o iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisė už ginčo tinklus varžytynėse sumokėtus 1 453,21 Eur.

65. Kasacinio teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo bÅ«dus, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiÅ¡ki, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo bÅ«dai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimÄ pareiÅ¡kusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali bÅ«ti iÅ¡reikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95 - 4.97 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

66. Nagrinėjamu atveju savivaldybė prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu varžytynių aktÄ , kuriuo ieÅ¡kovė UAB ,,Teisininkas LT“ įgijo nuosavybės teisę į ginčo tinklus. Ginčo tinklus UAB ,,Teisininkas LT“ varžytynėse pardavė UAB ,,Luidas“, taigi reikalavimÄ dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu Å¡ioje byloje pareiÅ¡kusios savivaldybės ir ieÅ¡kovės nesieja prievoliniai teisiniai pirkimo – pardavimo santykiai. Tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad varžytynių aktas, kurio pagrindu atsirado nuosavybės teisė UAB ,,Teisininkas LT“, negalioja dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms, bÅ«tų teisinga, ginčo tinklams iÅ¡reikalauti turėtų bÅ«ti taikomos vindikacijos taisyklės (CK 1.80 straipsnio 4 dalis).

Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalies iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Taigi, net ir padarius prielaidÄ , kad ginčo tinklai UAB ,,Luidas“ nuosavybės teise nepriklauso ir varžytynių aktu turtas ieÅ¡kovės įgytas iÅ¡ asmens, neturėjusio nuosavybės teisės į turtÄ ir teisės tÄ turtÄ perleisti, ginčo tinklai iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB ,,Teisininkas LT“ negalėtų bÅ«ti iÅ¡reikalauti, nes ji iÅ¡liktų sÄ Å¾ininga įgijėja, kuri nežinojo ir negalėjo žinoti apie neteisėtÄ nuosavybės teisės perleidimÄ .

67. Kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos bylos rezultatui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 68. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino vienÄ iÅ¡ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų – klaidingai nustatė, kad savivaldybė nuosavybės teisę į ginčo tinklus įgijo užbaigus jų statybÄ , nepagrįstai pripažino varžytynių aktÄ niekiniu ir negaliojančiu, panaikino ginčo tinklų registracijÄ UAB ,,Luidas“ vardu bei įpareigojo ieÅ¡kovę UAB „Teisininkas LT“ perduoti Vilniaus miesto savivaldybei ginčo tinklus per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dėl byloje pateiktų aplinkybių ir motyvų, pripažįstama, kad ginčo tinklai nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei UAB ,,Teisininkas LT“.

69. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kuri nuosavybės teise priklauso ne savivaldybei, išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalis).

Jeigu dėl minėto straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sÄ lygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato teismas (GVTNTÄ® 16 straipsnio 8 dalis).

70. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiÅ¡kia, jog neatskleista bylos esmė ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo.

71. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatęs, kad ginčo tinklai nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir tenkinęs prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumu – dėl atsakovės teisės neterminuotai naudoti ir eksploatuoti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus nustatymo, dėl atsakovės pareigos savo lėšomis eksploatuoti ir prižiÅ«rėti naudojamus tinklus nustatymo, dėl mokesčio už naudojimÄ si UAB „Teisininkas LT“ nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais nustatymo, taip pat dėl kitų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo sÄ lygų ir tvarkos pagal GVTNTÄ® 16 straipsnio 8 dalį.

Taip pat netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su alternatyviu atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu – praÅ¡ymu įpareigoti ieÅ¡kovę kaip UAB „Luidas“ teisių ir pareigų pagal 2005 m. gruodžio 9 d. sutartį perėmėjÄ vykdyti sutarties įsipareigojimus ir perduoti ginčo tinklus savivaldybės nuosavybėn.

72. Pirmosios instancijos teismui netyrus ir nevertinus minėtų aplinkybių, liko neatskleista dalis bylos esmės, bylos dalis dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo sÄ lygų ir tvarkos nustatymo visa apimtimi turėtų bÅ«ti nagrinėjama naujais aspektais apeliacinės instancijos teisme, o tai prieÅ¡tarautų apeliacijos paskirčiai, be to, nepagrįstai apribotų dalyvaujančių byloje asmenų teisę pasisakyti dėl minimų aplinkybių, teikti patikslintus ar papildomus faktinius duomenis ir teisinius argumentus.

73. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimas panaikinamas ir bylos dalyje dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti 2016 m. rugpjūčio 8 d. varžytynių aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu ir niekiniu bei pripažinti, kad savivaldybė įgijo nuosavybės teises į ginčo tinklus pagal 2005 m. gruodžio 9 d. sutartį, užbaigus jų statybÄ teisės aktų nustatyta tvarka: į ginčo tinklus, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – nuo 2007 m.  rugsėjo 13 d., į ginčo tinklus, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – nuo 2009 m. balandžio 20 d., priimamas naujas sprendimas – prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

74. Bylos dalis dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų dėl atsakovės teisės neterminuotai naudoti ir eksploatuoti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus nustatymo, dėl atsakovės pareigos savo lėšomis eksploatuoti ir prižiÅ«rėti naudojamus tinklus nustatymo, dėl mokesčio už naudojimÄ si UAB „Teisininkas LT“ nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais nustatymo, taip pat dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo – ieÅ¡kovės kaip UAB „Luidas“ teisių ir pareigų pagal 2005 m. gruodžio 9 d. sutartį perėmėjos įpareigojimo vykdyti sutarties įsipareigojimus ir perduoti ginčo tinklus savivaldybės nuosavybėn perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

75. Apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾inus dalį bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimÄ panaikinti.

Bylos dalyje dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti 2016 m. rugpjūčio 8 d. varžytynių aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu ir niekiniu bei pripažinti, kad savivaldybė įgijo nuosavybės teises į ginčo tinklus pagal 2005 m. gruodžio 9 d. sutartį, užbaigus jų statybÄ teisės aktų nustatyta tvarka: į ginčo tinklus, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – nuo 2007 m.  rugsėjo 13 d., į ginčo tinklus, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – nuo 2009 m. balandžio 20 d., priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmesti.

Bylos dalį dėl ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Teisininkas LT“ ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės teisės neterminuotai naudoti ir eksploatuoti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus nustatymo, dėl atsakovės pareigos savo lėšomis eksploatuoti ir prižiÅ«rėti naudojamus tinklus nustatymo, dėl mokesčio už naudojimÄ si UAB „Teisininkas LT“ nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais nustatymo ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti ieÅ¡kovę kaip uždarosios akcinės bendrovės „Luidas“ teisių ir pareigų pagal 2005 m. gruodžio 9 d. sutartį perėmėjÄ vykdyti sutarties įsipareigojimus ir perduoti ginčo tinklus savivaldybės nuosavybėn perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Teisėjai Asta Radzevičienė Agnė Tikniūtė Vigintas Višinskis