Legislator Case Law & Legislation
ea9c5e83-8a6a-4a4d-a3e7-0f1d7fff5785 AI generated

ea9c5e83-8a6a-4a4d-a3e7-0f1d7fff5785 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number ea9c5e83-8a6a-4a4d-a3e7-0f1d7fff5785
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dovistena“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama patvirtinti tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB „Verdina“ (toliau – ir atsakovė) sudarytÄ sandorį ir pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į atsakovei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ pastatÄ (betono gamyklÄ ) (toliau – ir Pastatas).

Legislator headnote

AI generated

ea9c5e83-8a6a-4a4d-a3e7-0f1d7fff5785 · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dovistena“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama patvirtinti tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB „Verdina“ (toliau – ir atsakovė) sudarytÄ sandorį ir pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į atsakovei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ pastatÄ (betono gamyklÄ ) (toliau – ir Pastatas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-832-934/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00635-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.2; 3.1.18.6; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dovistena“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutarties dalies, kuria nuspręsta iÅ¡ dalies panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dovistena“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verdina“ dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir nuosavybės teisės pripažinimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dovistena“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama patvirtinti tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB „Verdina“ (toliau – ir atsakovė) sudarytÄ sandorį ir pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į atsakovei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ pastatÄ (betono gamyklÄ ) (toliau – ir Pastatas).

2. ReiÅ¡kiamo reikalavimo užtikrinimui ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įraÅ¡yti vieÅ¡ame registre įraÅ¡Ä dėl atsakovės vardu registruoto Pastato nuosavybės teisės perleidimo draudimo; uždrausti atsakovei sudaryti bet kokius sandorius, kuriais apsunkinamas Pastatas; uždrausti atsakovei imtis veiksmų dėl Pastato atlaisvinimo nuo ieÅ¡kovės daiktų ir (ar) imtis kitų veiksmų, trukdančių ieÅ¡kovei naudotis Pastatu.

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino ir jos reikalavimų užtikrinimui nutarė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

4. Atsakovė UAB „Verdina“ pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo, be kita ko, prašė iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartyje pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, kuriomis atsakovei uždrausta sudaryti bet kokius sandorius, kuriais apsunkinamas Pastatas, bei imtis veiksmų dėl Pastato atlaisvinimo nuo ieÅ¡kovės daiktų ir (ar) imtis kitų veiksmų, trukdančių ieÅ¡kovei naudotis nurodytu pastatu, t. y. ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡ioje dalyje atmesti. Kitoje dalyje 2023 m. birželio 7 d. nutartį palikti galioti nepakeistÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 10 d. nutarė atsakovės praÅ¡ymÄ dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones: draudimÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovei sudaryti bet kokius sandorius, kuriais apsunkinamas Pastatas, bei imtis veiksmų dėl Å¡io Pastato atlaisvinimo nuo ieÅ¡kovės daiktų ir (ar) imtis kitų veiksmų, trukdančių ieÅ¡kovei naudotis nurodytu pastatu.

6. Nustatė, kad praÅ¡ymas panaikinti dalį teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių iÅ¡ esmės grindžiamas ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamų reikalavimų nepagrįstumu, taip pat tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo atsakovei sudaryti bet kokius sandorius, kuriais apsunkinamas Pastatas, bei imtis veiksmų dėl Pastato atlaisvinimo nuo ieÅ¡kovės daiktų ir (ar) imtis kitų veiksmų, trukdančių ieÅ¡kovei naudotis Pastatu – taikymas iÅ¡kreipia ginčo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir sudaro sÄ lygas ieÅ¡kovei neatlygintinai naudotis atsakovei priklausančiu Pastatu.

7. Atsižvelgdamas į atsakovės pateiktus duomenis (sÄ skaitas) apie ieÅ¡kovės neatlygintinÄ naudojimÄ si atsakovei priklausančiu ginčo Pastatu (atsakovės teigimu, nuo 2023 m. balandžio 1 d. ieÅ¡kovės skola atsakovei už Pastato nuomÄ yra 10 406 Eur), taip pat duomenis apie tai, kad ieÅ¡kovė neapmoka sÄ skaitų už elektros energijÄ , nors tarp Å¡alių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieÅ¡kovė Pastate verčiasi autoserviso veikla, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones – draudimÄ atsakovei sudaryti bet kokius sandorius, kuriais apsunkinamas Pastatas, bei imtis veiksmų dėl Pastato atlaisvinimo nuo ieÅ¡kovės daiktų ir (ar) imtis kitų veiksmų, trukdančių ieÅ¡kovei naudotis Pastatu – nėra tinkamai iÅ¡laikoma ginčo Å¡alių interesų pusiausvyra, nes iÅ¡ esmės sudaromos sÄ lygos ieÅ¡kovei vykdyti verslÄ , su Å¡io verslo (Pastato iÅ¡laikymo) iÅ¡laidomis susijusiÄ naÅ¡tÄ iÅ¡ dalies perkeliant atsakovei.

8. Pažymėjo, kad 2023 m. birželio 7 d. nutartyje grėsmės bÅ«simam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas buvo siejamas ne tiek su atsakovės nesÄ Å¾iningumu, kiek su poreikiu iÅ¡saugoti paties ginčo objektÄ (nekilnojamÄ jį turtÄ ), todėl įvertinus atsakovės pateiktus duomenis ir ieÅ¡kinio reikalavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad, siekiant iÅ¡saugoti ginčo turtÄ esamoje teisinėje padėtyje, pakanka 2023 m. birželio 7 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vieÅ¡ame registre įraÅ¡yto įraÅ¡o dėl atsakovės vardu registruoto Pastato nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. IeÅ¡kovė (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu praÅ¡o: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutarties dalį, kuria panaikintas draudimas atsakovei sudaryti bet kokius sandorius, kuriais apsunkinamas Pastatas bei imtis veiksmų dėl Pastato atlaisvinimo nuo apeliantės daiktų ir (ar) imtis kitų veiksmų, trukdančių apeliantei naudotis Pastatu; 2) klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais ir aplinkybėmis:

9.1. Pirmosios instancijos teismas pats, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo suformuotomis taisyklėmis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kai reiÅ¡kiami reikalavimai, susiję su nuosavybės teisių sukÅ«rimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir jos nebuvo neproporcingos ar kaip nors per stipriai ribojančios atsakovės interesus.

9.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pažeidžiama Å¡alių interesų pusiausvyra, nes apeliantei sudaromos sÄ lygos vykdyti verslÄ , su Å¡io verslo (Pastato iÅ¡laikymo) iÅ¡laidomis susijusiÄ naÅ¡tÄ iÅ¡ dalies perkeliant atsakovei. Apeliantės nuomone, aplinkybės, kad ji neva nemoka Pastato nuomos mokesčio bei neapmoka už elektrÄ , apskritai negalėjo bÅ«ti vertinamos sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir (ar) panaikinimo. Atsakovei pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu apeliantė įrodinėja, kad ji tapo Pastato savininke, tačiau sandoris nebuvo įformintas dėl atsakovės kaltės.

9.3. Teismas neatlikęs analizės ir nepateikęs jokių argumentų laikėsi pozicijos, kad apeliantė turėjo mokėti nuomos mokestį, nors neįvardino, kokio dydžio toks nuomos mokestis turėtų būti ir kokiu pagrindu jis apskaičiuojamas, ir kodėl turi būti mokamas. Vis dėlto tokių aplinkybių nustatymas ir vertinimas turėtų būti bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o ne sprendžiamas priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

9.4. Jei atsakovė mano, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių patiria ar patirs kokių nors nuostolių, ji gali naudotis nuostolių užtikrinimo institutu. Tačiau tokia galimybe atsakovė nesinaudoja, o tik siekia laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kas apsunkins galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ .

9.5. Kita vertus, jei teismas laikė, kad Å¡alių interesų pusiausvyrÄ iÅ¡kreipia tai, kad atsakovė negauna nuomos pajamų, lieka neaiÅ¡ku, kaip tokiÄ pusiausvyrÄ atstatys leidimas apsunkinti PastatÄ , pvz., jį įkeisti, įneÅ¡ti kaip įnaÅ¡Ä Ä¯ jungtinę veiklÄ ir pan. Akivaizdu, kad tokiu atveju palankaus teismo sprendimo atveju apeliantė negaus Pastato, dėl kurio buvo susitarta tarp Å¡alių sudarytoje sutartyje.

9.6. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad Pastato teisinės padėties iÅ¡saugojimui pakanka taikyti tik vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl draudimo perleisti Pastato nuosavybės teisę, taip pat laikytinas nepagrįstu, kadangi yra nemotyvuotas. Skundžiamoje nutartyje teismas nepateikė jokios analizės ir motyvų, dėl kokios teisinės padėties Pastato Å¡alys sudarė sutartį, ar tokia teisinė padėtis nėra pakitusi ir ar netaikius visų apeliantės praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių nekils grėsmė Pastato teisinės padėties pasikeitimui.

9.7. Å alys buvo sudariusios sutartį dėl neapsunkinto Pastato. TÄ patvirtina ir su ieÅ¡kiniu pateiktas nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as, kuriame nenurodyta jokių Pastato apsunkinimų. Tuo tarpu teismui panaikinus dalį laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė įgyja galimybę pakeisti Pastato teisinę padėtį iÅ¡ esmės ir ženkliai jį apsunkinti – įkeisti, įneÅ¡ti kaip įnaÅ¡Ä Ä¯ jungtinę veiklÄ ir t.t. Akivaizdu, kad nuo tokių atsakovės veiksmų ir jų sukeliamų pasekmių neapsaugotų teismo nutartimi palikta galioti laikinoji apsaugos priemonė - įraÅ¡as vieÅ¡ame registre dėl draudimo perleisti Pastato nuosavybės teisę.

9.8. Palikus skundžiamÄ nutartį galioti, tai atsakovei suteiktų teisę iÅ¡keldinti apeliantę iÅ¡ Pastato ir iÅ¡nuomoti PastatÄ kitiems. IÅ¡ atsiliepimo į ieÅ¡kinį kaip tik ir matyti, kad atsakovė bÅ«tent tÄ ir ketina daryti, todėl susidarytų situacijÄ , kai teismui patenkinus ieÅ¡kinį ir pripažinus, jog apeliantė yra jo savininkė, apeliantė ne tik gautų apsunkintÄ PastatÄ (t. y. ne tokį pastatÄ dėl kurio buvo susitarta sutartyje), bet ir atsakovė papildomai gautų nuomos pajamas iÅ¡ apeliantei priklausančio turto. Taip pat, tokiu atveju neiÅ¡vengiamai kils nauji teisminiai ginčai dėl atsakovės sudarytų sandorių ginčijimo, naujų nuomininkų iÅ¡keldinimo ir t.t.

9.9. Apibendrindama atskirajame skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, pažymėjo, kad skundžiama nutartimi atsakovei yra sudarytos sÄ lygos pakeisti Pastato teisinę padėtį, t. y. jÄ Å¾enkliai apsunkinti dėl ko apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų labai sudėtingas ar net neįmanomas, be to, sÄ lygotų naujų teisminių ginčų pradėjimo bÅ«tinybę, kas neatitiktų Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų bei neužtikrintų ginčo Å¡alių status quo (padėtis, kuri yra) iÅ¡saugojimo. Atitinkamai, nutartimi palikta galioti vienintelė laikinoji apsaugos priemonė, įvertinant kilusio ginčo pobÅ«dį bei ieÅ¡kinio dalykÄ , neatliks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir paskirties.

10. Atsakovė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartį nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais ir aplinkybėmis:

10.1. Atsižvelgiant į apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimus, galima matyti, kad ji praÅ¡o pripažinti jai nuosavybės teisę į PastatÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir nuo tada, kai ji sumokės jos pageidaujamÄ kainos dalį (kuri ieÅ¡kinyje yra visiÅ¡kai nepagrįsta) atsakovei. Nei viena iÅ¡ Å¡ių aplinkybių nėra įvykusi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, o iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir iki kainos už PastatÄ sumokėjimo atsakovė, o ne apeliantė yra laikoma Pastato savininke. Apeliantė nebus pripažinta savininke atgaline tvarka, taigi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir kainos sumokėjimo už pastatÄ atsakovei (teisėtai savininkei) negali bÅ«ti taikomi jokie ribojimai ar draudimai (to nereikalaujama ir pagal ieÅ¡kinio reikalavimus) naudotis Pastatu, iÅ¡skyrus nuosavybės teisės perleidimo draudimÄ .

10.2. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir kainos sumokėjimo už pastatÄ apeliantė neturi teisinio pagrindo naudotis Pastatu ir jį laikyti užėmusi bei vykdyti savo veiklÄ pastate, kadangi: 1) neturi galiojančios sutarties su Pastato savininku (atsakove) dėl Pastato naudojimo ir valdymo, įskaitant, apeliantė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir kainos sumokėjimo už pastatÄ neturi pagrindo naudotis atsakovei priklausančiu Pastatu nemokamai bei nemokėti už pačios sunaudotÄ elektros energijÄ ; 2) teismas nėra priėmęs sprendimo Å¡ioje byloje tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus ir apeliantė nėra pripažinta Pastato savininke; 3) byloje nėra pareikÅ¡ta jokių reikalavimų, susijusių su atsakovės nuosavybės teisės į PastatÄ ribojimais.

10.3. Laikinosios apsaugos priemonės 2023 m. birželio 7 d. nutartimi buvo pritaikytos remiantis tik apeliantės pozicija, neiÅ¡klausius atsakovės argumentų. Be kita ko, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, rėmėsi nesÄ Å¾iningomis apeliantės deklaracijomis apie tai, kad ji neva tinkamai vykdė 2020 m. spalio 26 d. tarp apeliantės ir atsakovės sudarytÄ paprastos raÅ¡ytinės formos Pastato nuomos su iÅ¡pirkimu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) bei, kad neva pagal Sutartį apeliantė galėtų bÅ«ti laikoma Pastato savininke.

10.4. Remiantis apeliantės atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad status quo iÅ¡saugojimas reiÅ¡kia, kad apeliantė toliau nuo 2023 m. balandžio 1 d. nieko neturi mokėti už PastatÄ , įskaitant ir iÅ¡laidų už elektrÄ , taip pat, kad apeliantė ir toliau turi likti Pastate bei vykdyti jame savo verslÄ , gauti pajamas, o atsakovei turi bÅ«ti draudžiama naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau akivaizdu, jog tokia pozicija reiÅ¡kia tik tai, kad apeliantė elgiasi piktybiÅ¡kai.

10.5. Nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), nei teismų praktika nenustato, jog teisėtas, nenuginčytas pastato savininkas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo turi ,,finansuoti“ kitÄ ginčo Å¡alį. Juolab, atsižvelgiant į apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimus, net jeigu jie ir bÅ«tų tenkinti (nors tam nėra net teorinio pagrindo), apeliantė Pastato savininke taptų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir nuo kainos už pastatÄ sumokėjimo atsakovei. Kitaip tariant, iki tol Pastato savininke bet kuriuo atveju bÅ«tų atsakovė. Nėra nei vienos prielaidos spręsti, kad atsakovei iki ginčo iÅ¡nagrinėjimo jos nuosavybės teisė į PastatÄ iÅ¡ esmės bÅ«tų paneigta privačių apeliantės interesų sÄ skaita – vykdyti veiklÄ atsakovei priklausančiame Pastate, nieko nemokėti ir net pralaimėjus bylÄ iÅ¡vengti bet kokių neigiamų pasekmių (pvz., bankrutuoti). Taigi, esamoje situacijoje visiÅ¡kai pakankama priemonė iÅ¡laikyti status quo yra teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – Pastato nuosavybės teisės perleidimo draudimas, kas ir yra pritaikyta.

10.6. Kadangi apeliantė neiÅ¡sikraustė iÅ¡ Pastato ir toliau kaip neteisėtas faktinis naudotojas naudojasi Pastatu, atsakovė nuo 2023 m. balandžio 1 d. pradėjo jai iÅ¡raÅ¡yti ir pateikti sÄ skaitas už Pastato nuomÄ . Nuomos mokestis yra 2 601,50 Eur per mėnesį. Toks nuomos mokestis buvo nustatytas, kad atitiktų rinkos situacijÄ , t. y. tiek, kiek atsakovė gautų iÅ¡ kitų asmenų, jeigu jiems nuomotų PastatÄ rinkos sÄ lygomis. 2023 m. liepos 3 dienai apeliantės skola už nuomÄ nuo 2023 m. balandžio 1 d. yra 10 406,00 Eur.

10.7. Akivaizdu, kad 2023 m. liepos 10 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos pagrįstai, nes vien tik pagal apeliantės pateiktus duomenis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidė Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , leido skolininkui (apeliantei) piktnaudžiauti teise, nepagrįstai ir neadekvačiai riboja atsakovės nuosavybės teisę į pastatÄ , ir yra taikomos be pagrindo leidžiant apeliantei piktnaudžiauti užimant atsakovei teisėtai priklausantį PastatÄ .

10.8. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas ir (ar) kad atsakovė yra nesÄ Å¾ininga. Byloje nėra paneigta, kad net jeigu teismas ir patenkintų apeliantės ieÅ¡kinį (nors tam nėra pagrindo), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir iki tol, kol apeliantė sumokės kainÄ atsakovei, ji bus laikoma teisėta Pastato savininke. Byloje nėra jokių prielaidų neproporcingai riboti atsakovės nuosavybės teisių į PastatÄ tokiu bÅ«du, kaip nori apeliantė.

10.9. PrieÅ¡ingai nei bandė pateikti apeliantė, atsakovė 2023 m. gegužės 12 d. raÅ¡tu pareikalavo atlaisvinti pastatÄ ne dėl to, kad galimai siekia šį turtÄ perleisti, įkeisti ar suvaržyti, tokiu bÅ«du apsunkindama ir galbÅ«t bÅ«simo apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ , bet dėl to, kad bÅ«tent apeliantė nuo 2023 m. balandžio 1 d. yra neteisėtai užėmusi PastatÄ ir jo neatlaisvina. Jokių lÅ«kesčių nei apeliantė, nei atsakovė viena kitai negalėjo suteikti dėl Pastato pardavimo ir (ar) pirkimo po 2023 m. balandžio 1 d., o juo labiau – net negalėjo bÅ«ti kažkokių lÅ«kesčių apeliantei likti Pastate ilgiau nei 2023 m. balandžio 1 d. Apeliantė, pati atsisakiusi sudaryti naujÄ nuomos sutartį naujam nuomos terminui dėl Pastato, net negali teoriÅ¡kai tikėtis likti jame. Todėl ir byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys tokio lÅ«kesčio net negali sukurti ar bÅ«ti prielaida pažeisti atsakovės nuosavybės teises į PastatÄ .

10.10. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdus bÅ«tent apeliantės nesÄ Å¾iningumas – ji net neketino atlaisvinti pastato nuo 2023 m. balandžio 1 d., nors gerai suprato ir žinojo, kad pagrindinės Pastato pirkimo pardavimo sutarties sudarymo terminas pasibaigė ir tokia sutartis nebuvo sudaryta (pasibaigė prievolė sudaryti), o naujos nuomos sutarties nepasirašė. Taigi, pati apeliantė pažeidė savo įsipareigojimus, neteisėtai užėmusi PastatÄ prašė ir gavo laikinÄ sias apsaugos priemones, kuriomis prisidengdama toliau nesÄ Å¾iningai pažeidžia atsakovės nuosavybės teisę.

10.11. Teismas laikinÄ sias apsaugos priemones gali taikyti tik tokia apimtimi, kuria jos yra susijusios su ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimu nepažeidžiant asmenų teisėtų interesų ir ginčo Å¡alių interesų pusiausvyros. Be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti iÅ¡ esmės susijusios su ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimu. Sutartis nenumatė, to nenumato ir teisės aktai, kad iki nustatyto termino nesudarius pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties, apeliantė turėtų kokiÄ nors teisę naudotis Pastatu ir jame toliau vykdyti veiklÄ . Todėl ankstesne nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iÅ¡eina už Sutarties ir teisės aktuose nustatytų imperatyvių preliminarios sutarties neįvykdymo pasekmių – preliminarios sutarties objektu negali bÅ«ti joks daiktas (objektas yra įsipareigojimas sudaryti pagrindinę sutartį), todėl ir jokio daikto atžvilgiu ribojimai negali bÅ«ti taikomi.

10.12. Laikinosios apsaugos priemonės apeliantei tapo įrankiu nemokamai naudotis kitam asmeniui priklausančiu turtu, jame vykdyti veiklÄ , gauti pajamas ir nepriklausomai nuo bylos baigties spręsti, ar apeliantei toliau bus finansiÅ¡kai (ne)palanku kažkÄ vėliau mokėti. Tuo tarpu atsakovės atžvilgiu, Å¡i byla joje pritaikius apeliantės praÅ¡ytas laikinÄ sias apsaugos priemones tapo atsakovės verslo neteisėto ribojimo įrankiu ir pavertė jÄ apeliantės „finansuotoja“ suteikiant PastatÄ apeliantės veiklos vykdymui ir prisiimant visÄ nuostolių rizikÄ bylos laimėjimo atveju neatgauti jokių atsakovei priklausančių sumų, kurias ji bÅ«tų gavusi, jeigu nebÅ«tų apeliantės nepagrįsto ieÅ¡kinio. Akivaizdu, kad tokia situacija yra iÅ¡kreipta ir dėl to yra pagrindas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes apeliantės subjektyvus ir neteisėtas noras likti Pastate negali bÅ«ti virÅ¡esnis nei atsakovės nuosavybės teisė į PastatÄ .

10.13. Apeliantei negali sudaryti jokių kliūčių jos verslo įrankių perkėlimas į kitas patalpas, atskirajame skunde ji to net nekvestionuoja. Aplinkybę, kad apeliantei nebus jokių kliūčių iÅ¡sikelti ginčo laikotarpiu į kitas patalpas parodo ir situacija, kuomet pagal 2019 m. gruodžio 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo iki 2022 m. sausio 5 d., ji nuomojosi iÅ¡ atsakovės kitas patalpas administracinei, gamybinei autoserviso veiklai vykdyti. Sudarius Sutartį šį autoservisÄ apeliantė perkėlė į PastatÄ be kažkokių nepatogumų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutarties dalis, kuria buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones: draudimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovei sudaryti bet kokius sandorius, kuriais apsunkinamas Pastatas, bei imtis veiksmų dėl Å¡io Pastato atlaisvinimo nuo apeliantės daiktų ir (ar) imtis kitų veiksmų, trukdančių apeliantei naudotis nurodytu pastatu.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

13. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemones: draudimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovei sudaryti bet kokius sandorius, kuriais apsunkinamas Pastatas, bei imtis veiksmų dėl Å¡io Pastato atlaisvinimo nuo apeliantės daiktų ir (ar) imtis kitų veiksmų, trukdančių apeliantei naudotis nurodytu pastatu. Teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pažeidžiama Å¡alių interesų pusiausvyra ir kad Pastato teisinės padėties iÅ¡saugojimui pakanka taikyti tik vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl draudimo perleisti Pastato nuosavybės teisę. Skundžiama nutartimi atsakovei yra sudarytos sÄ lygos pakeisti Pastato teisinę padėtį, t. y. jÄ Å¾enkliai apsunkinti dėl ko apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų labai sudėtingas ar net neįmanomas, be to, sÄ lygotų naujų teisminių ginčų pradėjimo bÅ«tinybę, kas neatitiktų Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų bei neužtikrintų ginčo Å¡alių status quo iÅ¡saugojimo. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apeliantės argumentais nesutinka.

14. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu gali bÅ«ti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylÄ iÅ¡ esmės, nutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 149 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad nors Å¡iame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių iÅ¡nyko Å¡ių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiÅ¡kumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).

15. EkonomiÅ¡kumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismÄ iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014; 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-697-516/2020; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-617-302/2021).

16. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: 1) patvirtinti tarp Å¡alių sudarytÄ sandorį ir pripažinti jai nuosavybės teisę į PastatÄ , o atsakovei pripažinti teisę gauti likusiÄ Pastato kainos dalį – 71 441,56 Eur; 2) nustatyti tokiÄ teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ â€“ Pastato nuosavybės teisė ieÅ¡kovės vardu Nekilnojamojo turto registre registruojama po likusios Pastato kainos dalies (71 441,56 Eur) sumokėjimo atsakovei. ReiÅ¡kiamo reikalavimo užtikrinimui apeliantė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: 1) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įraÅ¡yti vieÅ¡ame registre įraÅ¡Ä dėl atsakovės vardu registruoto Pastato nuosavybės teisės perleidimo draudimo; 2) uždrausti atsakovei sudaryti bet kokius sandorius, kuriais apsunkinamas Pastatas; 3) uždrausti atsakovei imtis veiksmų dėl Pastato atlaisvinimo nuo ieÅ¡kovės daiktų ir (ar) imtis kitų veiksmų, trukdančių apeliantei naudotis Pastatu.

17. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė siekia įgyti nuosavybės teises į PastatÄ (žr. Å¡ios nutarties 16 punktÄ ), pritaikyta konservacinės paskirties laikinoji apsaugos priemonė – įraÅ¡as vieÅ¡ame registre dėl atsakovės vardu registruoto Pastato nuosavybės teisės perleidimo draudimo, užtikrinanti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumÄ , apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakankama ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymÄ , o ne taikant atitinkamus suvaržymus, siekti kokių nors papildomų tikslų. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pagrįstai sprendė, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones – draudimÄ atsakovei sudaryti bet kokius sandorius, kuriais apsunkinamas Pastatas, bei imtis veiksmų dėl Pastato atlaisvinimo nuo ieÅ¡kovės daiktų ir (ar) imtis kitų veiksmų, trukdančių ieÅ¡kovei naudotis Pastatu – nėra tinkamai iÅ¡laikoma ginčo Å¡alių interesų pusiausvyra, nes iÅ¡ esmės sudaromos sÄ lygos ieÅ¡kovei vykdyti verslÄ , su Å¡io verslo (Pastato iÅ¡laikymo) iÅ¡laidomis susijusiÄ naÅ¡tÄ iÅ¡ dalies perkeliant atsakovei. Apeliantės subjektyvus situacijos vertinimas, kad palikta galioti vienintelė laikinoji apsaugos priemonė neatitiks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir paskirties, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimÄ . Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus, kuriais bÅ«tų siekiama nesÄ Å¾iningai apsunkinti teismo sprendimo įvykdymÄ .

18. Be to, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , matyti, kad net ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas tenkins apeliantės ieÅ¡kinį, nuosavybės teisės į PastatÄ apeliantei pereis įsiteisėjus teismo sprendimui ir sumokėjus atsakovei 71 441,56 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai sprendė, kad iki nuosavybės teisių perėjimo palikti galioti ginčijamas pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, neatitiktų proporcingumo reikalavimų. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (lot. res iudicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).

19. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovei sudaryti bet kokius sandorius, kuriais apsunkinamas Pastatas, bei imtis veiksmų dėl Pastato atlaisvinimo nuo ieškovės daiktų ir (ar) imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei naudotis Pastatu – yra perteklinės, jų taikymas nėra būtinas sprendimo įvykdymui, todėl pažeistų ekonomiškumo, proporcingumo reikalavimus. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl atsakovės vardu registruoto Pastato nuosavybės teisės perleidimo draudimo, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, neproporcingai neapsunkina atsakovės galimybės naudotis nekilnojamuoju turtu, todėl atitinka ekonomiškumo bei proporcingumo principus ir jos nagrinėjamu atveju pakanka ieškinio reikalavimams užtikrinti.

20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Apibendrinant nurodytus motyvus spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas Žilvinas Terebeiza