ea9c54d3-e034-4406-b3cc-612caf0071aa · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1404-283/2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00284-2015-9  Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.1.; 1.15.2.1.1.; 1.15.2.3.2.; 3.21.(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 22 d. Panevėžys Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,sekretoriaujant Danei Gvildienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. G. (S. G.) skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas S. G. skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK), priteisti po 2 minimalius gyvenimo lygius už kiekvienÄ dienÄ neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Utenos AVPK Visagino policijos komisariato areÅ¡tinėje (toliau – ir Visagino PK areÅ¡tinė, ir areÅ¡tinė). S. G. skunde nurodė, kad jis nuo 2012 m. gruodžio 20 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. periodiÅ¡kai buvo laikomas Visagino PK areÅ¡tinės kamerose netinkamomis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kokios teisės aktų garantuojamos teisės buvo pažeidžiamos, kokie teisės aktai buvo pažeisti, kokiu bÅ«du buvo pažeidžiamos jo teisės. Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kuo pasireiÅ¡kė jo nurodytais pažeidimais sukelta neturtinė žala (2-4 b. l.). S. G., 2015 m. gruodžio 1 d. vykusiame teismo posėdyje, iÅ¡ esmės remdamasis skunde iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais, prašė jo skundÄ tenkinti. PareiÅ¡kėjas papildomai paaiÅ¡kino, kad Visagino PK areÅ¡tinės kamerose sanitarinis mazgas yra neatitvertas sienele ne tik nuo durų, bet ir nuo vienos iÅ¡ kameroje esančių lovų.

Be to kameroje nėra veidrodžio, lentynėlių, nepakankamas kiekis spintelių, taburečių. Visos Å¡ios netinkamos laikymo sÄ lygos Visagino PK areÅ¡tinėje įtakojo neturtinės žalos atsiradimÄ , kuriÄ ir prašė priteisti. Lietuvos valstybei atstovaujantis Utenos AVPK atsiliepimu prašė skundÄ atmesti. Utenos AVPK teigė, kad S. G. Visagino PK areÅ¡tinėje buvo laikomas tinkamomis, teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas vienas, dviese arba trise buvo laikomas trivietėse kamerose, kameros nebuvo perpildytos, jų plotas atitiko nustatytÄ teisinį reguliavimÄ .

Visagino PK areštinėje esančios lovos yra standartinės, nesulūžusios, metalinės, lovos pagrindo, ant kurio dedamas čiužinys, konstrukcija yra sudaryta iš horizontaliai ir vertikaliai sumontuotų metalinių skersinių, čiužinys – vatinis. Areštinėje laikomiems asmenims yra išduodamas minkštasis inventorius. Sanitariniuose mazguose sumontuoti antivandaliniai klozetai, atitinkantys klozetui keliamus reikalavimus. Tvirtino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nepateikė skundų dėl to, kad policijos pareigūnai stebi jį, besinaudojantį sanitariniu mazgu.

Nurodė, kad 2011 m. Visagino PK areÅ¡tinės kamerose buvo keisti langai: kiekvienoje kameroje įrengta po vienÄ skaidraus stiklo langÄ . Dirbtiniam apÅ¡vietimui palaikyti areÅ¡tinės kamerose įrengti Å¡viestuvai. Pažymėjo, jog Utenos visuomenės sveikatos centro Zarasų skyrius (toliau – Utenos VSC Zarasų skyrius), atlikdamas areÅ¡tinės patikrinimus, nėra nustatęs, kad kamerose trÅ«ktų Å¡viesos. Teikdamas paaiÅ¡kinimus apie teisės į pasivaikščiojimus užtikrinimÄ , nurodė, kad turi ne visus duomenis apie pareiÅ¡kėjo pasivaikščiojimÄ etapavimų dienomis, tačiau patvirtino, kad pareiÅ¡kėjas laisva valia pasirinkdavo, kada jis pageidauja eiti pasivaikščioti.

Nurodė, kad Visagino PK areÅ¡tinėje yra įrengti du pasivaikščiojimo kiemeliai (kiemo bendras plotas yra 125,1 kv. m., pasivaikščiojimo zonÄ sudaro apie 62 kv. m.), stogelis nuo lietaus nėra įrengtas, tačiau esant blogoms sÄ lygoms, pasivaikščiojimas gryname ore nevyksta. Be to, nurodė, jog teisės aktai nenustato pasivaikščiojimo kiemų dydžio, vienam asmeniui tenkančio ploto pasivaikščiojimo kieme bei pareigos juose įrengti stogelius. Atsakovės atstovo teigimu, teisės aktai taip pat nenustato reikalavimo policijos įstaigų areÅ¡tinėse įrengti taksofonÄ .

Patvirtino, kad areÅ¡tinėje buvo sudarytos sÄ lygos pareiÅ¡kėjui pasimatyti su artimaisiais, o teisės aktai nenumato, jog areÅ¡tinėje kalinamiems asmenims turi bÅ«ti sudaromos sÄ lygos ilgalaikiams pasimatymams (22-26 b. l.). Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iÅ¡ neteisėtų policijos institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų laikymo sÄ lygų Visagino PK areÅ¡tinėje, atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Visagino PK areÅ¡tinėje periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) kamerose Nr. 1, 2, 3, 4.

Pareiškėjas, skunde nurodęs, kad Visagino PK areštinėje buvo laikomas nuo 2012 m. gruodžio 20 d. iki 2015 m. gegužės 20 d., susipažinęs su Utenos AVPK pateiktais duomenimis apie Visagino PK areštinėje vykdytus remonto darbus, pripažino, kad atsakovės atstovas pateikė teisingus duomenis apie jo laikymo Visagino PK areštinėje laikotarpius. Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtintos viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis);

2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis);

3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (LVAT 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę ir tiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos.

Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. To paties įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Ginčo laikotarpiu reikalavimus areÅ¡tinių įrengimui nustatė Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 37:2009), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820, ir galiojusi iki 2015-11-01. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – Veiklos taisyklės), Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio (areÅ¡tinės) vidaus tvarkos taisyklės (toliau - Vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintos Utenos AVPK virÅ¡ininko 2013-04-16 įsakymu Nr. 89-V-190 (su pakeitimais) (42-48 b. l.).

PareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinė žala jam buvo daroma tuo, kad jis Visagino PK areÅ¡tinės kamerose buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų nustatytÄ minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimÄ . Teismas sprendžia, kad saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, o minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ nustato Veiklos taisyklės, kurių 80 punkte nustatyta, jog vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas). Sprendžiant dėl nurodyto teisės akto taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pagal kuriÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti vadovaujamasi Veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata, jog policijos įstaigų areÅ¡tinės kameros plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas) (2015 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2327-624/2015).

Remiantis Ataskaitų apie policijos areÅ¡tinėje laikomus asmenis bei jų apsaugos organizavimÄ Å¾urnalo ir AreÅ¡tuotųjų iÅ¡vykimo registro duomenimis, nustatyta, kad S. G. nuo 2013-10-16 iki 2013-10-23 buvo laikomas kameroje Nr. 1 vienas, arba dar su vienu asmeniu; nuo 2014-09-17 iki 2014-09-24 ir nuo 2014-11-26 iki 2014-12-03 – kameroje Nr. 2 su vienu asmeniu; nuo 2014-12-22 iki 2015-01-07 – vienas kameroje Nr. 4; nuo 2015-02-03 iki 2015-02-11 – kameroje Nr. 2 su dar vienu asmeniu; nuo 2015-04-15 iki 2015-04-22 – kamerose Nr. 2 ir Nr. 4 dar su dviem asmenimis; nuo 2015-05-13 iki 2015-05-20 – kameroje Nr. 3 su dar vienu asmeniu.

Ä®vertinus Å¡iuos bei Visagino PK areÅ¡tinės kamerų iÅ¡dėstymo schemos duomenis apie areÅ¡tinės kamerų plotus, sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ kamerose (29 b. l.), daroma iÅ¡vada, kad S. G. nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. Visagino PK areÅ¡tinėje su pertraukomis buvo laikomas 59 paras, iÅ¡ jų –52 paras – nepažeidžiant Veiklos taisyklių 80 punkte nustatyto vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo, o 7 paras - pažeidžiant šį reikalavimÄ .

Taigi, nuo 2015-04-15 iki 2015-04-22 Visagino PK pareigÅ«nai neveikė taip, kaip reikalavo teisės aktai, reguliuojantys minimalaus vienam asmeniui tenknačio kameros ploto dydžio užtikrinimÄ .Be to, pareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinė žala jam buvo daroma ir tuo, kad areÅ¡tinės kamerose esančios lovos neatitiko nustatytų reikalavimų, todėl jose nepatogu miegoti ir tai prilygo kankinimui. Be to teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nurodė, kad areÅ¡tinės kameros tinkamai neįrengtos - jose nėra veidrodžio, lentynėlių, nepakanka spintelių, taburečių.HN 37:2009 31 punkte buvo nustatyta, kad policijos areÅ¡tinių kamerų aprÅ«pinimas baldais, minkÅ¡tuoju inventoriumi, higienos priemonėmis turi atitikti teisės aktais nustatytas normas.

Veiklos taisyklių 81 punkte nurodyta, kad kiekvienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui skiriama lova. Atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , daroma iÅ¡vada, kad specialių reikalavimų, kokios konstrukcijos lovos turėtų bÅ«ti areÅ¡tinės kamerose, nėra nustatyta. Pagal Veiklos taisyklių 82 punkte bei HN 37:2009 56 punkte įtvirtintus reikalavimus, policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys yra aprÅ«pinami minkÅ¡tuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis) bei lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalais, dviem rankÅ¡luosčiais).

Ä®vertinus byloje pateiktas areÅ¡tinės kamerų fotonuotraukas, sprendžiama, jog Visagino PK areÅ¡tinės kamerose esančios lovos yra metalinės, lovos pagrindo, ant kurio dedamas čiužinys, konstrukcija yra sudaryta iÅ¡ horizontaliai ir vertikaliai sumontuotų metalinių skersinių (28 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad Utenos VSC Zarasų skyrius 2014 m. spalio 28 d. atlikęs periodinį Visagino PK areÅ¡tinės patikrinimÄ , 2014-10-30 patikrinimo akte Nr. 13 PT-71 konstatavo, kad kiekvienam asmeniui, laikomam areÅ¡tinėje iÅ¡duodamas minkÅ¡tasis inventorius (čiužinys, pagalvė, antklodė) ir Å¡varÅ«s lovos skalbiniai, kurie keičiami pagal jų užterÅ¡tumÄ , ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Per šį patikrinimÄ HN 37:2009 reikalavimų pažeidimų nenustatyta (54-56 b. l.). Veiklos taisyklių 81 punktas nustato, kad policijos areÅ¡tinės kameroje įrengiamos individualios spintelės maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, stalas, suolas arba taburetės, kabliukai drabužiams, sanitarinis mazgas, praustuvė. Byloje esančios fotonuotraukos (28 b. l.) patvirtina, kad Visagino PK areÅ¡tinės kamerose yra lovos, stalas, suoliukai, spintelės. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas pareiÅ¡kėjo teiginius dėl nepakankamo kiekio baldų areÅ¡tinės kameroje vertina kaip nepagrįstus.

Apibendrinus nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjant bylÄ nustatyti duomenys nepatvirtina, jog Visagino PK areÅ¡tinės pareigÅ«nai pažeidė teisės aktų reikalavimus, keliamų areÅ¡tinės kamerų aprÅ«pinimui baldais bei minkÅ¡tuoju inventoriumi. Be to, pareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinė žala buvo daroma ir tuo, jog areÅ¡tinės kamerose įrengti klozetai yra metaliniai, neturi plastikinio ar medinio sėdmens dangčio, todėl naudojimasis tualetu sukeldavo didelį diskomfortÄ ir kančias.

Be to, pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinama teisė tualetu naudotis privačiai, kadangi klozetas įrengtas prie pat kameros durų, todėl pareiÅ¡kėjas, naudodamasis tualetu, patirdavo pažeminimÄ , kai pareigÅ«nai tuo metu atidarydavo kameros duris. HN 37:2009 20 punkte buvo įtvirtinta, kad policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Teismas, atsižvelgęs į HN 37:2009 nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is teisės aktas nenumatė reikalavimo, jog areÅ¡tinės kamerose įrengti unitazai privalo turėti dangčius.

Utenos AVPK pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog 2011 metais Visagino PK areÅ¡tinėje buvo sumontuoti nauji metaliniai, antivandaliniai, gamintojo į vientisÄ komplektÄ sujungti unitazai-praustuvės-lentynėlės (24 b. l.). Be to, byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog Visagino PK areÅ¡tinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties ploto yra atskirti pertvaromis (28 b. l.). Ginčo laikotarpiu galiojusioje HN 37:2009 reikalavimas areÅ¡tinės kamerose sanitarinius mazgus įrengti kaip atskiras patalpas nebuvo įtvirtintas.

Utenos VSC Zarasų skyrius 2014-10-30 patikrinimo akte Nr. 13 PT-71 konstatavo, kad Visagino PK areÅ¡tinės kamerų sanitarinių mazgų įrengimas atitinka Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus ir jų nepažeidžia (54-56 b. l.). AreÅ¡tinės kamerų sanitarinių mazgų įrengimo pažeidimų Utenos VSC Zarasų skyrius nėra konstatavęs ir 2013-08-30 patikrinimo akte Nr. 13 PT-58, 2013-09-12 patikrinimo akte Nr. 13 PT-60 (49-50, 51-53 b. l.).Vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas atsižvelgia į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad laisvės atėmimo vietose turi bÅ«ti stengiamasi sudaryti tokias sÄ lygas, jog asmuo turėtų galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat yra konstatavęs, kad nors sanitarinis mazgas ir buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių, taip pat kad kalinamas asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (2009-03-12 sprendimas byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07; 2012-05-10 sprendimas byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05).Teismas, atsižvelgęs į Visagino PK areÅ¡tinės kamerų iÅ¡dėstymo schemos duomenis, byloje esančias fotonuotraukas daro iÅ¡vadÄ , kad jie patvirtina aplinkybę, jog sanitariniai mazgai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, yra įrengti prie pat kameros durų ir nėra niekaip papildomai izoliuoti nuo jų (28, 29 b. l.).

Vertindamas pareiÅ¡kėjo teiginius apie jo teisės naudotis kamerose esančiais tualetais privačiai ir netrukdomai pažeidimus, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , todėl dėl neiÅ¡vengiamai su laisvės apribojimo režimu susijusių apribojimų pareiÅ¡kėjui absoliutaus privatumo užtikrinimas buvo objektyviai neįmanomas. EŽTT praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu ( 2005-10-06 sprendimas byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01).

Kamerose esančių asmenų stebėjimÄ nuo 2015-02-12 reguliuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtinta Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija (toliau – Instrukcija), be to, ginčo laikotarpiu galiojo Å¡ios instrukcijos redakcija, iÅ¡dėstyta 2012-10-10 įsakymu Nr. 5-V-677. Iki 2015-02-12 galiojusios Instrukcijos 39 punkte buvo nustatyta, kad pagrindinis reikalavimas užtikrinant policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų apsaugÄ , yra Å¡ių asmenų izoliavimas, paskirstymas po areÅ¡tinės kameras ir nuolatinė jų priežiÅ«ra, o Å¡iuo metu galiojančios Instrukcijos 37 punktas nustato, kad pagrindinis reikalavimas užtikrinant policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų apsaugÄ , yra Å¡ių asmenų izoliavimas, paskirstymas po areÅ¡tinės kameras ir jų priežiÅ«ra.

Instrukcijos 38 punktas ( galiojusios Instrukcijos 40 punktas) nurodo, kad policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų apsauga vykdoma periodiÅ¡kai juos stebint (jei nėra skirtas nuolatinis stebėjimas), draudžiant judėjimÄ be policijos pareigÅ«nų palydos (iÅ¡skyrus kameroje), atliekant kamerų patikrinimus bei daiktų apžiÅ«ras, prižiÅ«rint, kaip laikomasi policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Taigi, Instrukcijoje nustatyti reikalavimai policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų apsaugai užtikrinti yra susiję ne tik su galimai neteisėtų veikų užkardymu, bet ir su pačių nuteistųjų saugumu.Utenos AVPK atsiliepime nurodė, kad Visagino PK areÅ¡tinės kamerose laikomi asmenys pro kamerų duryse įrengtas „akutes“ yra periodiÅ¡kai stebimi kas 10-15 minučių (24 b. l.).

Atsakovės atstovas pateikė areÅ¡tinės kamerų, kuriose buvo laikomas fotonuotraukas (28 b. l.), iÅ¡ kurių matyti, kad tokiu bÅ«du atliekant laikomų asmenų apsaugÄ , į stebėjimo laukÄ sanitarinio mazge esantys asmenys nepatenka. Tačiau, teismas sprendžia, kad šie duomenys nėra pakankami paneigti pareiÅ¡kėjo teiginį, kad besinaudojantis sanitariniame mazge įrengtu tualetu jis buvo matomas, kai buvo atidaromos kameros durys. Nagrinėjant bylÄ , nenustatyta, kad Visagino PK areÅ¡tinės pareigÅ«nai bÅ«tų stebėję pareiÅ¡kėjÄ ne vykdydami pareigÄ stebėti kamerose laikomų asmenų elgesį, o teisei prieÅ¡ingais tikslais. Tačiau, teismo vertinimu, Visagino PK areÅ¡tinės pareigÅ«nai teisės aktais nustatytÄ pareigÄ užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiÅ«rÄ privalėjo vykdyti taip, kad nebÅ«tų pažeidžiamos kalinamo asmens teisės privačiai pasinaudoti tualetu, todėl policijos įstaiga turi pareigÄ ieÅ¡koti tokių Instrukcijos numatytos funkcijos įgyvendinimo bÅ«dų ir priemonių, kurios leistų užtikrinti Å¡ių interesų pusiausvyrÄ .Pažymėtina, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-141-858/2015).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Atsakovui nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Atsakovės atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nuspręsti, kad buvo sudarytos sÄ lygos Visagino PK areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjui privačiai naudotis tualetu tuo metu, kai bÅ«davo atidaromos kamerų durys ar pareigÅ«nams įeinant į kameras. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nesant objektyvių duomenų, visos abejonės yra vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai (LVAT 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015), konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti pareiÅ¡kėjo argumentus, jog pareiÅ¡kėjui naudojantis tualetu tuo metu, kai kamerų durys bÅ«davo atidaromos, jam nebuvo užtikrintas privatumas, pagrįstais.

Pareiškėjas teigė, jog Visagino PK areštinės kamerose įrengti langai neužtikrino tinkamo natūralaus apšvietimo. Reikalavimus policijos areštinės kameros apšvietimui nustatė Higienos normos HN 37:2009 21 ir 22 punktai, pagal kuriuos, policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai; natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0.5 %; areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o šiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.

IÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo sprendžiama, jog jokių specialių reikalavimų, nustatančių, kokio dydžio langai turėtų bÅ«ti įrengti areÅ¡tinės kamerose, nėra.Spręsdamas dėl Visagino PK areÅ¡tinės kamerų natÅ«ralaus apÅ¡vietimo sÄ lygų, teismas remiasi byloje pateiktais Utenos VSC Zarasų skyriaus atliktų Visagino PK areÅ¡tinės kamerų patikrinimų duomenimis. Utenos VSC Zarasų skyrius pagal gautus sulaikytųjų asmenų skundus atliko neplaninius patikrinimus areÅ¡tinės kamerose Nr. 1, 2, 3, 8 ir 10.

Minėta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 1, 2 ir 3. Utenos VSC Zarasų skyriaus 2013-08-30 patikrinimo akte Nr. 13 PT-58 ir 2013-09-12 patikrinimo akte Nr. 13 PT-60, remiantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos fizikinių veiksnių skyriaus natÅ«ralios apÅ¡vietos matavimo 2013-08-22 protokolu Nr. F-A-137 ir 2013-09-10 protokolu Nr. F-A-148, (49-50, 51-53,176, 179 b. l.), buvo konstatuota, kad patikrintose Visagino PK areÅ¡tinės kamerose natÅ«ralaus apÅ¡vietimo sÄ lygų pažeidimų nenustatyta.

Byloje duomenų apie kameroje Nr.4, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2014-12-11-2015-01-07 ir 2015-04-20-2015-04-22 laikotarpiais, buvusias natÅ«ralaus apÅ¡vietimo sÄ lygas nėra pateikta. IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepime teiktų paaiÅ¡kinimų bei tai patvirtinančių įrodymų nustatyta, jog Visagino PK areÅ¡tinės langai keisti 2011 metais, kiekvienoje kameroje įrengta po vienÄ skaidraus stiklo langÄ , dirbtiniam apÅ¡vietimui palaikyti įrengti Å¡viestuvai, dieniniam apÅ¡vietimui naudojamos liuminescencinės lempos (24, 55 b. l.).

Teismas, remdamasis nurodytais duomenimis, sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu Visagino PK areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintos tinkamos kamerų apÅ¡vietimo sÄ lygos.PareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinę žalÄ jam sukėlė ir teisės į pasivaikščiojimus pažeidimai. S. G. nurodė, kad tomis dienomis, kai buvo konvojuojamas į Visagino PK areÅ¡tinę ir iÅ¡ jos, jam nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore.

Be to, tvirtino, kad į pasivaikščiojimo kiemelį, kurio plotas apie 10 kv. m, vienu metu bÅ«davo vedami asmenys iÅ¡ 2-3 kamerų ar net daugiau, nors vienam asmeniui turi tekti 5 kv. m. kiemelio ploto. Pasivaikščiojimo kiemelyje nėra įrengto 1,2 m dydžio stogelio, todėl lietui lyjant ar sningant tekdavo vaikščioti Å¡lapiam. PareiÅ¡kėjo nuomone, vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ Â iÅ¡aiÅ¡kinimui.

Pagal šį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke.Higienos normos HN 37:2009 11 punkte buvo nustatyta, kad policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore turi bÅ«ti organizuojami teisės aktų nustatyta tvarka. MinimaliÄ pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įtvirtina Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Veiklos taisyklių 7.10 punkte įtvirtinta, jog policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys turi teisę policijos areÅ¡tinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai, kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti. Šį punktÄ detalizuojantis Veiklos taisyklių 54 punktas nustato, kad policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas (jo nesant – policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areÅ¡tinėje, galėtų kasdien 1 valandÄ pasivaikščioti.

Sprendžiant, ar ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta teisė į pasivaikščiojimus gryname ore dienomis, kai pareiškėjas buvo konvojuojamas į Visagino PK areštinę ir iš jos, remiamasi Utenos AVPK pateikto Sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų registracijos žurnalo, Asmenų išvedimo iš kamerų registracijos žurnalo bei kitų dokumentų duomenimis. S. G. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Visagino PK areštinę buvo etapuojamas 7 kartus, iš jų 2 kartus atsisakė eiti pasivaikščioti (75, 83 b. l.), 2 kartus buvo pasivaikščioti (93, 98 b. l.), dėl kitų 3 konvojavimo dienų Utenos AVPK duomenų nepateikė, nurodžiusi, kad jų neturi.

IÅ¡ Visagino PK areÅ¡tinės į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių- kalėjimÄ pareiÅ¡kėjas buvo etapuojamas 7 kartus. Atsakovės atstovas nurodė, kad duomenų apie pareiÅ¡kėjo pasivaikščiojimus Å¡iomis dienomis taip pat neturi. Teisminėje praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad, pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui.

Atsakovės atstovas nepateikė jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo pasivaikščiojimÄ 2013-10-16, 2013-10-23, 2014-09-17, 2014-09-24, 2014-11-26, 2014-12-03, 2015-01-07, 2015-02-11, 2015-04-22, 2015-05-20 konvojavimo dienomis. Taigi, Utenos AVPK nepaneigus S. G. teiginių apie jo pažeistÄ teisę į pasivaikščiojimus Å¡iomis konvojavimo dienomis, daroma iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu 10 dienų, kai pareiÅ¡kėjas atvykdavo į Visagino PK areÅ¡tinę ir iÅ¡ jos iÅ¡vykdavo, Visagino PK areÅ¡tinės pareigÅ«nai neužtikrino S. G. teisės pasivaikščioti gryname ore.Pasivaikščiojimo kiemų įrengimas reglamentuojamas Higienos normos HN 37:2009 17.3 punkte, kuriame nustatyta, jog teritorijoje turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; juose turi bÅ«ti Å¡iukÅ¡lių dėžės; pasivaikščiojimo kiemai periodiÅ¡kai valomi, jeigu dulka – laistomi; pasivaikščiojimo kiemuose neturi bÅ«ti stovinčio gendančio vandens.

IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo sprendžiama, kad stogelio įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose, kiemelio dydžio, taip pat vienam asmeniui tenkančio ploto kiemelyje, norma nereglamentuoja, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl stogelio Visagino PK areÅ¡tinės pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengimo, per mažo pasivaikščiojimo kiemelių ploto ir vienam asmeniui tenkančio ploto kiemelyje, atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui.

Pasisakydamas dėl Å¡ių S. G. paaiÅ¡kinimų, teismas pažymi, jog Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) (toliau – ir Komitetas) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte nurodyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, jog turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose, užsiimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose.

Taigi, minėtame dokumente rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikomas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. Kita vertus, Komitetas aukščiau nurodytÄ rekomendacijÄ teikė Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3], vertindamas tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų sÄ lygas. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl suimtojo arba nuteistojo, laikomo teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje, teisės ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke atmetami kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad Komitetas tos pačios ataskaitos 48 punkte nurodė, kad reikalavimas, jog kaliniams mažiausiai vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«tų leidžiama bÅ«ti lauke, yra pripažįstamas kaip pagrindinė jų teisė. Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ Dvyliktosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (2002)15] 47 punkte yra suformulavęs rekomendacijÄ , kad asmenims, kurie laikomi policijos areÅ¡tinėje 24 valandas arba ilgiau, turi bÅ«ti pasiÅ«lytas, kiek       tai įmanoma, kasdienis pasivaikščiojimas lauke (žr.:http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf).

Įvertinus S. G. paaiškinimus, daroma išvada, kad jis neginčijo aplinkybės, jog būnant areštinėje pareiškėjui buvo užtikrinta teisė į vienos valandos trukmės pasivaikščiojimus, išskyrus konvojavimo dienas. Teismas, remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, sprendžia, kad asmenų, laikomų policijos areštinėse, teisė į nacionaliniais teisės aktais nustatytus vienos valandos trukmės pasivaikščiojimus gryname ore neprieštarauja nurodytuose tarptautiniuose dokumentuose pateiktoms rekomendacijoms, todėl kaip nepagrįstas atmetamas pareiškėjo argumentas, jog vienos valandos trukmės pasivaikščiojimo gryname ore praktika prieštarauja Komiteto rekomendacijoms.S. G. nurodė, jog Visagino PK areštinėje nėra įrengti kambariai ilgalaikiams pasimatymams, kurie skirti palaikyti socialinius ryšius su sutuoktine ir vaikais. Be to, teigė, kad Visagino PK buvo pažeista jo teisė skambinti artimiesiems, kadangi areštinėje neįrengtas taksofonas.

Suimtųjų teisė į pasimatymus su artimaisiais įtvirtinta Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimus dėl leidimo (neleidimo) suimtajam pasimatyti su artimaisiais gali priimti tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Veiklos taisyklių 19 punkte. Veiklos taisyklių 24 punktas nustato, kad sulaikytiems asmenims, įtariamiems padarius nusikaltimÄ , suimtiesiems leidžiamų pasimatymų trukmė - iki 2 valandų, o pagal Veiklos taisyklių 27 punktÄ , su į pasimatymÄ atvykusiais žmonėmis policijos areÅ¡tinėje laikomas asmuo bendrauja telefonu pasimatymų kambaryje.

Teismas sprendžia, kad, pagal nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims teisės aktais nustatyta teisė tik į trumpalaikius pasimatymus, o teisė į ilgalaikius pasimatymus policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims nėra suteikta.Suimtųjų teisė paskambinti telefonu įtvirtinta Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu.

Å is sutikimas gali bÅ«ti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam paskambinti, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi bÅ«ti pateikiamas motyvuotas sprendimas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita. Vienas pokalbis telefonu negali trukti ilgiau kaip 15 minučių.

Telefoninio pokalbio iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats suimtasis. Byloje nustatyta, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2011-08-02 davė leidimÄ pareiÅ¡kėjui daugkartiniams telefoniniams pokalbiams su motina ir sutuoktine (tuo metu –sugyventine), tokį pat leidimÄ pareiÅ¡kėjui davė Vilniaus apygardos teismas 2012-01-30 nutartimi (17-18 b. l.). Bylos duomenimis, Visagino PK areÅ¡tinėje taksofonas nėra įrengtas. Sprendžiant ar taip Visagino PK areÅ¡tinėje nėra pažeidžiama kalinamųjų teisė paskambinti telefonu, daroma iÅ¡vada, kad teisės aktuose, reguliuojančiuose areÅ¡tinių veiklÄ ir jų vidaus tvarkÄ , nėra įtvirtinę imperatyvių nuostatų, įpareigojančių areÅ¡tinėje įrengti taksofonÄ , o pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio nuostatas, šia teise kalinami asmenys gali naudotis tik bÅ«dami tardymo izoliatoriuose.

Toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad asmenims, laikomiems policijos areÅ¡tinėje, teisės aktai negarantuoja teisės paskambinti telefonu. Pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų apie pareiÅ¡kėjo buvimÄ Visagino PK areÅ¡tinėje nustatyta, kad tuomet, kai buvo leista pareiÅ¡kėjui skambinti artimiesiems, Visagino PK areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas neilgais laiko tarpais, todėl teise skambinti artimiesiems pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę įgyvendinti, bÅ«damas kitoje kardomojo kalinimo įstaigoje.

Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta, teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu S. G. teisė į ilgalaikius pasimatymus ir teisė paskambinti telefonu Visagino PK areÅ¡tinėje nebuvo pažeistos, t. y. Visagino PK neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , neatliko. Vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl teismas yra įpareigotas ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (LVAT 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013; 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). IÅ¡ administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ bei dydį, teismas atsižvelgia į nustatytų pareiÅ¡kėjo teisės į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , privatumo naudotis sanitariniu mazgu, teisės pasivaikščioti gryname ore pažeidimų pobÅ«dį, trukmę (7 paras pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , 59 paras neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, 10 kartų nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore), mastÄ (teisė pasivaikščioti gryname ore neužtikrinta tik konvojavimo dienomis, teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pažeista nežymiai).

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, jog konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjo patirti neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, diskomfortas, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus asmeniui bÅ«nant kalinamam policijos įstaigos areÅ¡tinėje, todėl pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimas priteistinas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Atsižvelgus į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas sprendžia, nagrinėjamu atveju 200,00 Eur priteisiama neturtinė žala laikoma adekvačia suma pareiÅ¡kėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo S. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui S. G. (S. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 200,00 Eur (du Å¡imtus eurų 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                    Dalytė Zlatkuvienė