2023-10-11 Nr. AB-18076-3-61-3-07825-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-592-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07825-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. R. (A. R.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. A51-123065/23(2.9.4.9E-INF) ir įpareigoti atsakovą išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas pagal pareiškėjo 2021 m. sausio 28 d. prašymą Nr. A348-138/21.

Pareiškėjo paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. suformuluoti skundo reikalavimus taip, kad teismas, vertindamas skundžiamo akto (ar aktų) teisėtumą ir pagrįstumą, galėtų priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų, neperimdamas viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriimdamas sprendimų, priskirtinų ne jo kompetencijai.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. A51-123065/23(2.9.4.9E-INF) ir įpareigoti atsakovą išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas pagal pareikėjo 2021 m. sausio 28 d. prašymą Nr. A348-138/21.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi laikė pareiškėjo A. R. skundą nepaduodu ir grąžino jį pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo pradinio ir patikslinto skundų turiniu, sprendė, jog pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino, t. y. nepašalino iš skundo reikalavimų netinkamai suformuluotą reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalis numato, jog inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos. Remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), viešojo administravimo įgaliojimai suteikiami: savivaldybių administracijoms – visose VAĮ 6 straipsnyje nurodytose viešojo administravimo srityse. Teismas pažymėjo, kad savivaldybės administracijai, kaip viešojo administravimo subjektui, suteikta teisė išduoti arba motyvuotai atsisakyti išduoti komunikacijų prijungimo prie savivaldybės patikėjimo teise valdomų susisiekimo komunikacijų sąlygas.

Teismas akcentavo, kad administracinis teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, tik sprendžia ginčus dėl teisės. Teismo veikla veikti vietoje vykdomosios valdžios institucijos nebūtų suderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių atskyrimo principu. Teismo vertinimu, pareiškėjas reikalaudamas, kad teismas, panaikindamas atsakovo sprendimą, kartu įpareigotų savivaldybės administraciją išduoti pareiškėjui prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas atitinkamu, pareiškėjo pageidaujamu, būdu (t. y. be žemės sklypo detaliojo planavimo), iš esmės reikalauja teismą perimti viešojo administravimo subjekto kompetenciją.

Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas nustatytu terminu skundo trūkumų, kurie buvo išdėstyti teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje ir laikytini esminiais, nepašalino, sprendė, jog yra pagrindas pareiškėjo skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas laikyti nepaduotu.

III. Pareiškėjas A. R. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai suprato skundo dalyką, todėl reikalavimą įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti nepagrįstai traktavo kaip viešojo administravimo funkciją. Pareiškėjas teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrindė, kodėl skundo dalykas buvo suformuotas netinkamai ir neįvardino, kokie trūkumai nustatyti patikslintame skunde. Pareiškėjas pažymi, kad jis neprašo teismo pačiam atlikti administracinę paslaugą, bet prašo įpareigoti viešojo administravimo instituciją nekelti papildomų įpareigojimų atlikti detalųjį planavimą (kuris nesusijęs su prašoma administracine paslauga) ir išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas pagal pareiškėjo 2021 m. sausio 28 d. prašymą Nr. A348-138/2.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, jog teismas gali patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Teismas taip pat gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą. Pareiškėjo teigimu, teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje nenurodė, kokiam ABTĮ 50 straipsnio 1 dalies punktui, jo manymu, neatitinka pareiškėjo skundo dalykas. Pareiškėjas mano, kad jis pats gali suformuoti skundo dalyką ir pagrindą, todėl prašo teismo laikytis nešališkumo principo ir nutartyse nenurodinėti, kaip pareiškėjas turi formuoti skundo dalyką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. R. skundas laikytas nepaduodu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduodu, spręsdamas, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje nustatyto trūkumo – suformuluoti skundo reikalavimus taip, kad teismas, vertindamas skundžiamo akto (ar aktų) teisėtumą ir pagrįstumą, galėtų priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų, neperimdamas viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriimdamas sprendimų, priskirtinų ne jo kompetencijai. Teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje buvo nurodyta, kad pareiškėjo reikalavimas – įpareigoti atsakovą išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas pagal pareiškėjo 2021 m. sausio 28 d. prašymą Nr. A348-138/21 – suformuotas netinkamai, nes pareiškėjas minėtu reikalavimu iš esmės reikalauja, kad teismas perimtų viešojo administravimo subjekto kompetenciją.

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir teigia, kad teismas netinkamai suprato jo skundo dalyką, todėl reikalavimą įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti nepagrįstai traktavo kaip viešojo administravimo funkciją. Pareiškėjo teigimu, jis neprašo teismo pačiam atlikti administracinę paslaugą, bet prašo įpareigoti viešojo administravimo instituciją nekelti pareiškėjui papildomų įpareigojimų atlikti detalųjį planavimą ir išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas pagal jo 2021 m. sausio 28 d. prašymą Nr. A348-138/2.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal ABTĮ 24, 25 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-830/2012).

Sprendžiant pareiškėjo skundo (prašymo) priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme klausimą, teismas, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2018 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-457-520/2018). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką, sprendžią, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, nustatydamas pareiškėjui terminą tikslinti skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus, peržengė skundo formalaus tikrinimo ABTĮ nustatytiems reikalavimams ribas, nes pasisakydamas, kad pareiškėjo suformuluotas reikalavimas negalėtų būti tenkinamas, nes jį patenkinęs teismas turėtų perimti viešojo administravimo subjektų funkcijas, pateikė materialiojo teisinio pobūdžio motyvus, susijusius su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą.

Šiame kontekste akcentuotina, kad pareiškėjo reikalavimai – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. A51-123065/23(2.9.4.9E-INF) ir įpareigoti atsakovą išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas pagal pareiškėjo 2021 m. sausio 28 d. prašymą Nr. A348-138/21 – yra susiję su ginču, kilusiu viešojo administravimo srityje, todėl administracinis teismas yra kompetentingas tokius ginčus nagrinėti (ABTĮ 3 str. 1 d.). Asmeniui padavus skundą administraciniam teismui ir pareiškus reikalavimą, kurio teismas neturi pagrindo atsisakyti priimti, skundas turi būti priimtas nagrinėti teisme. Tai, kad į teismą besikreipiantis asmuo nesuformuluoja visų, teismo manymu, reikalingų suformuluoti reikalavimų, nesudaro pagrindo nepriimti teismui paduoto skundo, kuriame yra suformuluotas reikalavimas, susijęs su viešuoju administravimu.

ABTĮ 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas). Teismas nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų. ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės. Šios ABTĮ 10 straipsnio 1 dalyje ir 80 straipsnio 2 dalyje nustatytos normos dėl administracinės bylos nagrinėjimo ribų įtvirtina administracinės teisės principą, kad administracinis teismas nėra saistomas skundo ribų, būtent teismas turėtų vertinti skundžiamo akto teisėtumą, t. y. konstatuoti neteisėtumą, jeigu skunde ir nėra nurodytas tam tikras motyvas dėl akto neteisėtumo, teismas nėra saistomas skundo formuluotės, nurodytų argumentų bei prašymų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-883-602/2016, 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-692-602/2018).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nepriėmęs skundo su teisme nagrinėtinu reikalavimu ir reikalaudamas suformuluoti, teismo manymu, teisingus reikalavimus, nesilaikė ABTĮ 10 straipsnio 1 dalyje, 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. R. skundo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius