ea93e83d-7354-46ea-a6ef-0de671c8b91f · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I3-92-554/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00487-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1; 4.2; (S) 12.18.1; 12.19; 42.12; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. kovo 24 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai I. S., atsakovo – UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras atstovui advokatui V. K., atsakovo – Alytaus miesto savivaldybės tarybos atstovui E. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. S. patikslintÄ skundÄ atsakovams UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, Alytaus miesto savivaldybės tarybai dėl vietinės rinkliavos permokos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja 2019 m. balandžio 2 d. patikslintu skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus ir prašė:

1) iÅ¡tirti, ar Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. T-214 (Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 38 redakcija) ,,Dėl Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatų, komunalinių atliekų susikaupimo normų, rinkliavos dydžių ir nekilnojamojo turto objektų rÅ«Å¡ių patvirtinimo“ 1.1 punktu patvirtintų Nuostatų 16.1, 17.1, 23 punktų kintamosios dedamosios nustatymas, 1.2 punktu patvirtintų Komunalinių atliekų susikaupimo normos, 1, 2 lentelėse nurodyti vietinės rinkliavos dydžiai neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnio 1 dalyje - Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara įtvirtintiems principams.

2) priteisti iÅ¡ atsakovo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras 22,96 Eur permokÄ už neteisingai priskaičiuotÄ vietinę rinkliavÄ . PareiÅ¡kėja patikslintame skunde (b. l. 58-72) nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtino Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir tvarkymÄ nuostatus. Nuostatų 11 punkte buvo nurodyta, kad rinkliavos dydis nustatomas litais už 100 m2 nekilnojamojo turto plotÄ .

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. A143-l592/2012, 2012 m. birželio 11 d. nutartimi pripažino, kad Nuostatų, patvirtintų 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214, 11 punktas ta apimtimi, kuria nenumatyta jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavÄ mokėti pagal faktinį iÅ¡ jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieÅ¡tarauja VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja yra vietinės rinkliavos mokėtoja, gyvena Alytaus mieste esančiame nuosavame name.

Komunalines atliekas rÅ«Å¡iuoja, žaliÄ sias ir maisto atliekas kompostuoja, namas apÅ¡ildomas gamtinėmis dujomis. Alytaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 (Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017-02-09 sprendimo Nr. T-38 redakcija) nustatė vidutinę miÅ¡rių komunalinių atliekų susikaupimo normÄ - 5,3 kg/m2/metus (individualiems namams) įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ sukaupti 363 kg atliekų (Nuostatų 2 priedo 2 priedėlis). Taip pat nustatė minimalų 12 kartų metuose konteinerių iÅ¡tuÅ¡tinimo skaičių, naudojant 240 litrų talpos (40 kg svorio atliekų) konteinerį, ir įpareigojo apmokėti už 480 kg (12x40=480) miÅ¡rių komunalinių atliekų (Nuostatų 18 p.).

PareiÅ¡kėja UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui per 2017 metų antrÄ pusmetį pridavė tvarkyti vienÄ , o per 2018 metus - du 240 litrų talpos konteinerius - 120 kg (40 kg x 3 = 120) miÅ¡rių komunalinių atliekų. Akcentavo, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnyje įtvirtinti principai: teršėjas moka - komunalinių atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti atliekų turėtojas; sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo - pajamos, gautos už suteiktÄ paslaugÄ , turi padengti patirtas sÄ naudas, reikalingas tos paslaugos teikimui; proporcingumo - įmokos dydis nevirÅ¡ytų to, kas yra bÅ«tina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos finansavimo tikslui pasiekti. 2017 metų Specialiojoje komunalinių atliekų tvarkymo programoje, taip pat ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 2016 m. gruodžio 23 d. direktoriaus įsakyme Dėl komunalinių atliekų tvarkymo kainos nustatymo buvo nustatytas bÅ«tinųjų sÄ naudų dydis - 104,57 euro. 2018 metams nustatytas bÅ«tinųjų sÄ naudų dydis - 124,30 euro.

Pabrėžė, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras dėl pareiÅ¡kėjos perduotų tvarkyti 120 kg (0,12 tonos) miÅ¡rių komunalinių atliekų patyrė 14,12 euro sÄ naudų (104,57x0,04+124,30x0,08 = 14,12), tačiau pareiÅ¡kėja pagal 2017 metų II pusmečio pateiktÄ sÄ skaitÄ sumokėjo 37,08 euro. Už 1 kg atliekų tvarkymÄ ji sumokėjo 0,309 euro (37,08:12=0,309), o 1 tonos atliekų tvarkymo kaina tapo 309 eurai - maždaug tris kartus didesnė už nustatytas kainas (104,57 euro – 2017 m. ir 124,30 euro – 2018 m.) Dėl to pareiÅ¡kėja UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui nepagrįstai permokėjo 22,96 Eur (37,08 -14,12 =22,96). 2019 m. sausio 23 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrÄ ir į Alytaus miesto savivaldybės administracijÄ dėl 22,96 eurų permokos grÄ Å¾inimo, tačiau iÅ¡ minėtų įstaigų gavo neigiamÄ atsakymÄ .

PareiÅ¡kėja akcentavo, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba, piktybiÅ¡kai nevykdydama 2012 m. birželio 11 d. LVAT nutarties, kuria pripažinta, jog Nuostatų 11 punktas ta apimtimi, kuria nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavÄ mokėti pagal faktinį iÅ¡ jų surenkamų ir tvarkomų atliekų kiekį, prieÅ¡tarauja VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui, pažeidė pareiÅ¡kėjos teisę mokėti vietinę rinkliavÄ pagal faktinį atliekų kiekį.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. T-38 pakeitė 2008 m. lapkričio 27 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. T-214 ir jį iÅ¡dėstė nauja redakcija. Naujuose nuostatuose numatyta, kad rinkliava susideda iÅ¡ pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų. Pastovioji rinkliavos dedamoji nustatoma nekilnojamo turto objektams (toliau – NTO), kuriems galima nustatyti tikslų plotÄ - eurais už 1 m2 bendro nekilnojamojo turto plotÄ , neskirstant jo pagal paskirtis.

Gyvenamosios paskirties individualių namų bÅ«stams ir butams daugiabučiuose namuose taikomas ploto apribojamas - 100 m2. NTO, kuriems negalima nustatyti tikslaus nekilnojamojo turto ploto, - eurais NTO vienetui pagal turto paskirtį ir jo skaičių. Kintamosios rinkliavos dedamoji nustatoma NTO, kuriems galima nustatyti tikslų plotÄ ir juos valdantys rinkliavos mokėtojai naudojasi tik individualiam naudojimui priskirtais rÅ«Å¡iuojamojo surinkimo konteineriais, - pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tÅ«rį (dydį) ir iÅ¡tuÅ¡tinimo skaičių.

NTO, kuriems galima nustatyti tikslų plotÄ ir kuriuos valdantys rinkliavos mokėtojai naudojasi jiems priskirtiems kolektyviniais rÅ«Å¡iuojamojo surinkimo konteineriais, - pagal nekilnojamojo turto plotÄ ir atiduodamų miÅ¡rių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normÄ . NTO, kuriems negalima nustatyti tikslaus ploto ir kuriuos valdantys rinkliavos mokėtojai naudojasi jiems priskirtiems kolektyviniais rÅ«Å¡iuojamojo surinkimo konteineriais, - pagal atiduodamų miÅ¡rių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normÄ .

Individualiems namams, patenkantiems į Nuostatų 17.1 punkto reglamentavimÄ , minimalus iÅ¡tuÅ¡tinimų skaičius, naudojantis 120 litrų konteineriu, yra nustatytas 17 kartų per metus, naudojantis 240 litrų konteineriu - 12 kartų per metus. Pabrėžė, kad Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintas solidarumo principas nustatant įmokÄ reiÅ¡kia tai, kad palankesnes sÄ lygas turintys komunalinių atliekų turėtojai prisideda prie komunalinių atliekų finansavimo taip, jog bÅ«tų sudarytos prieinamos sÄ lygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis komunalinių atliekų turėtojams, kuriems dėl ekonominių - socialinių, gyvenamosios vietos atstumo iki atliekų tvarkymo įrenginių, kelių ir kitos infrastruktÅ«ros bÅ«klės ar kitų priežasčių, įmoka už komunalinių atliekų tvarkymÄ tampa didesne naÅ¡ta nei kitiems komunalinių atliekų turėtojams.

Proporcingumo principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad įmokos dydis neviršytų to, kas yra būtina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos finansavimo tikslui pasiekti. Šis principas reikalauja, kad komunalinių atliekų turėtojams nustatyta įmoka būtų proporcinga dėl jų nekilnojamojo turto ir naudojimo paskirties, veiklos galinčiam ar susidarančiam komunalinių atliekų kiekiui. Nediskriminavimo principas komunalinių atliekų tvarkymo apmokestinimo sistemoje turėtų būti suprantamas kaip principas, nediskredituojantis tos pačios kategorijos komunalinių atliekų turėtojų nustatant jiems įmokas.

Nustatant įmokÄ tos pačios kategorijos komunalinių atliekų turėtojams turi bÅ«ti taikomi vienodi įmokos nustatymo ir apskaičiavimo metodai, tvarka ir dydžiai. SÄ naudų susigrÄ Å¾inimo principas reikalauja, kad pajamos gautos už suteiktÄ paslaugÄ padengtų patirtas sÄ naudas, reikalingas tos paslaugos teikimui, todėl įgyvendinant šį principÄ reikia nustatyti tokį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimÄ , kuris užtikrintų, jog komunalinių atliekų turėtojai padengtų visas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sÄ naudas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Teršėjas moka principas reiÅ¡kia, kad komunalinių atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas. Pagal šį principÄ komunalinių atliekų tvarkymo apmokestinimo sistemoje kiekvienas asmuo yra komunalinių atliekų turėtojas ir tokiu bÅ«du daro poveikį aplinkai, todėl perduodamas komunalines atliekas Å¡ių atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų komunalinių atliekų tvarkymu susijusias iÅ¡laidas, kompensuoti jo atliekomis aplinkai daromÄ Å¾alÄ ir atlyginti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus patirtas iÅ¡laidas, susijusias su jo atliekų tvarkymo organizavimu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 buvo patvirtintas Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo planas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1224 redakcija). Atlikus skaičiavimus pagal UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro pateiktÄ informacijÄ apie NTO plotus ir 2017 m. vasario 9 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-38 patvirtintus vietinės rinkliavos dydžius, paaiÅ¡kėjo, kad metinės vietinės rinkliavos pajamos Alytaus mieste yra 1941167 eurai.

Pajamų prieaugis Alytaus mieste 417311 eurų. Å i suma gali kompensuoti ne tik Alytaus miesto bÅ«tinųjų sÄ naudų - 116322 Eur, bet ir viso Alytaus regiono savivaldybių sÄ naudų trÅ«kumÄ - 238529 Eur ir dar 178782 eurais virÅ¡yti Alytaus regiono bÅ«tinųjų sÄ naudų poreikį. Dėl to Alytaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinti vietinės rinkliavos dydžiai ir jų sugeneruotos papildomos pajamos (417311 Eur) ženkliai virÅ¡ija tai, kas yra bÅ«tina (116322 Eur) Alytaus miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtros finansavimui užtikrinti ir, tuo pačiu, prieÅ¡tarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnio Komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros „teršėjas moka“ bei sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo principams.

Akcentavo, kad dėl vienos tonos miÅ¡rių komunalinių atliekų tvarkymo kaina nekilnojamojo turto objektams Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 96 punkte nurodyta, jog viename atliekų tvarkymo regione visiems komunalinių atliekų turėtojams turėtų bÅ«ti vienoda atliekų tvarkymo kaina už tokį patį tvarkomų atliekų kiekį ir tokiÄ pačiÄ teikiamos paslaugos kokybę. Alytaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Nuostatų 23 punkte nurodyta, kad NTO, iÅ¡skyrus gyvenamosios paskirties NTO, kurie naudojasi jiems priskirtais individualaus rÅ«Å¡iavimo konteineriais, minimali konteinerių iÅ¡tuÅ¡tinimo norma apskaičiuojama atitinkamai NTO rÅ«Å¡iai nustatytÄ MKA normÄ dauginant iÅ¡ koeficiento 0,8.

Atlikus skaičiavimus matyti, kad sumažinus minimaliÄ konteinerių iÅ¡tuÅ¡tinimo normÄ 20%, 14 nekilnojamojo turto objektų 1 tonos atliekų tvarkymo kaina iÅ¡augo nuo 26% iki 32%, o paslaugų paskirties objektams Å¡i kaina sumažėjo 27%. Tai prieÅ¡tarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnyje įtvirtintam nediskriminavimo principui. Teršėjas yra ne buto/namo plotas, bet tame plote gyvenantys gyventojai ir duomenys akivaizdžiai įrodo, kad gyvenamosios paskirties objektams skaičiuojant metinį atliekų susikaupimo kiekį pagal buto plotÄ bei miÅ¡rių komunalinių atliekų susikaupimo normas nėra ryÅ¡io su faktiÅ¡kai bute gyvenančių žmonių skaičiumi ir galimai susidarančių atliekų kiekiu.

Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, skaičiuojant vietinę rinkliavÄ nuo buto/namo ploto, nevertinant tame plote gyvenančių asmenų skaičiaus, prieÅ¡tarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnyje įtvirtintiems proporcingumo, teršėjas moka, sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo, nediskriminavimo principams. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi bÅ«ti pagrįsta bÅ«tinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sÄ naudomis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktÅ«ros eksploatavimÄ , jos atnaujinimÄ ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sÄ lygas dalyvauti komunalinių atliekų tvarkyme, taip pat mažinti aplinkos tarÅ¡Ä .

Atsakovė - Alytaus miesto savivaldybės taryba ir jos atstovė teismo prašė pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė atsiliepime į skundÄ (b. l. 108-111) nurodė, taip pat atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas nėra pakankamai aiÅ¡kiai suformuluotas, tačiau iÅ¡ patikslinto skundo turinio bei prie skundo pridedamų dokumentų matyti, jog pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ bandydama iniciuoti norminio teisės akto teisėtumo tyrimÄ - Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. T-214 (Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. T-38 redakcija) Dėl Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatų, komunalinių atliekų susikaupimo normų, rinkliavos dydžių ir nekilnojamojo turto objektų rÅ«Å¡ių patvirtinimo tyrimÄ .

Iš Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatų matyti, kad norminis administracinis aktas yra teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individuliai neapibrėžtų asmenų grupei. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai - tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų.

Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-214 (Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-38 redakcija), kurio nuostatos, pareiškėjos nuomone, akivaizdžiai prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnio Komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros proporcingumo ir nediskriminavimo principams, yra norminis administracinis teisės aktas.

Nurodė, kad norminių administracinių aktų teisėtumui tirti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) II skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta speciali tvarka bei apibrėžti subjektai, galintys iniciuoti norminio akto tyrimÄ teisme (ABTÄ® 112 str., 113 str.). PareiÅ¡kėja Å¡ioje administracinėje byloje teismui nepateikė jokių duomenų, kad jos teisinis statusas atitinka ABTÄ® 112 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytų subjektų statusÄ , todėl pareiÅ¡kėja negali bÅ«ti laikytina tinkamu subjektu, galinčiu kreiptis į teismÄ su abstrakčiu praÅ¡ymu iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ .

ABTÄ® 113 straipsnyje numatyta teisė subjektams, nurodytiems Å¡io įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (pareiÅ¡kėjams), praÅ¡yti iÅ¡tirti ar norminis teisės aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ , kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl pareiÅ¡kėjų teisių pažeidimo. Å ioje administracinėje byloje pareiÅ¡kėja nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kad teisme yra nagrinėjama konkreti byla, susijusi su pareiÅ¡kėjos skundu, kuriame galėtų bÅ«ti taikomas Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. T-214 (Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo redakcija Nr. T-38 redakcija).

PareiÅ¡kėja skunde nekelia jokių kitų savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl jos teisių pažeidimo, be to, praÅ¡omas tirti savivaldybės tarybos priimto norminio teisės akto nauja redakcija įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d., t. y. pareiÅ¡kėja yra praleidusi visus galimus apskundimo terminus, nes patikslintÄ skundÄ teismui pateikė tik 2019 m. balandžio 2 d. Akcentavo, kad asmens teisė kreiptis teisminės gynybos yra fundamentali teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuotas iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , kuris iÅ¡spręstų ginÄÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 dienos nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumÄ ir teisinio saugumo principo įgyvendinimÄ .

Apribotais skundų padavimo terminais, inter alia, susijusiais su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, siekiama užtikrinti, kad asmenys, matantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo daug kartų akcentuota, kad asmens teisė kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismÄ tvarkos, kuriÄ Ä¯tvirtina ABTÄ® nuostatos.

ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas, pareiÅ¡kimas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo dienos. Taigi teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike. Atsakovas - UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras ir jo atstovas teismo prašė pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 82-87) nurodė, taip pat atstovas paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad pareiÅ¡kėja cituoja Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. T-38 patvirtintų Nuostatus, taip pat pateikia Atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnyje nurodytų solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo, „teršėjas moka“ principų sÄ vokas.

PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad ji savarankiÅ¡kai paskaičiavo rinkliavos už atliekų surinkimo iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo pagal nekilnojamojo turto objektų rÅ«Å¡is rinkliavos dydžius ir augimo dinamikÄ lyginant su 2008 m. lapkričio 27 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-214 patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir padarė iÅ¡vada, jog neproporcingas vietinės rinkliavos padidėjimas ypač didžiausiam daugiabučių gyventojų segmentui (53,4 proc.) akivaizdžiai įrodo, kad savivaldybės tarybos patvirtinti rinkliavos dydžiai prieÅ¡tarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems proporcingumo, nediskriminavimo principams.

PareiÅ¡kėja, įvertinusi UAB ARATC 2016 m. gruodžio 23 d. raÅ¡tu Nr. S-4059 Alytaus regiono savivaldybėms pateiktÄ 2017 metų SpecialiÄ jÄ komunalinių atliekų tvarkymo programÄ , daro iÅ¡vada, jog tarybos patvirtinti vietinės rinkliavos dydžiai ir jų sugeneruotos papildomos pajamos (417311 Eur) ženkliai virÅ¡ija tai, kas yra bÅ«tina (116322 Eur) Alytaus miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtros finansavimui užtikrinti ir tai prieÅ¡tarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnio komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros „teršėjas moka“ bei sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo principams.

Be to, pareiÅ¡kėja, vadovaudamasi Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 96 punktu, kuris numato, jog viename atliekų tvarkymo regione visiems komunalinių atliekų turėtojams turėtų bÅ«ti vienoda atliekų tvarkymo kaina už tokį patį tvarkomų atliekų kiekį ir tokiÄ pačiÄ teikiamos paslaugos kokybę, tarybos 2017 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T-38 nustatytomis vidutinėmis miÅ¡rių komunalinių atliekų susikaupimo normomis ir vietinės rinkliavos, savarankiÅ¡kai paskaičiavo vienos tonos miÅ¡rių komunalinių atliekų tvarkymo kainÄ atskiriems nekilnojamojo turto objektams, kai galima nustatyti tikslų jų plotÄ ir kuriam priskirta: 1 - kolektyvinio rÅ«Å¡iuojamo surinkimo konteineris, 2 - individualaus rÅ«Å¡iuojamojo surinkimo konteineris.

Ji padarė iÅ¡vada, kad tarybos sprendimu nustatytos vidutinės miÅ¡rių komunalinių atliekų susikaupimo normos, metinės pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamosios dydžiai sudarė prielaidas tam, kad vienos tonos atliekų tvarkymo kaina yra skirtinga nekilnojamojo turto objektų savininkams (lentelė 3), o tai prieÅ¡tarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnio komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros proporcingumo ir nediskriminavimo principams. PareiÅ¡kėja savarankiÅ¡kai taip pat apskaičiavo nekilnojamojo turto objektų metinį rinkliavos dydį ir vienos tonos miÅ¡rių komunalinių atliekų tvarkymo kainÄ , kai nekilnojamojo turto objektui priskirtas individualus rÅ«Å¡iuojamojo surinkimo konteineris (be gyvenamosios paskirties objektų) ir padarė iÅ¡vada, jog vienos tonos atliekų sutvarkymo kaina tiesiogiai priklauso nuo vidutinės atliekų susikaupimo normos - Å¡iai normai mažėjant, vienos tonos atliekų sutvarkymo kaina didėja nuo 96 iki 5033 Eur, o tai prieÅ¡tarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnio Komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros proporcingumo ir nediskreditavimo principams.

PareiÅ¡kėja taip pat teigia, kad lieka neįgyvendinta įstatymu numatyta pareiga atliekų turėtojui mokėti už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugÄ tiek, kiek ji verta, nes faktiÅ¡kai pagal plotÄ paskaičiuota rinkliavos dedamoji ir kintamoji pagal komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tÅ«rį (dydį) ir iÅ¡tuÅ¡tinimo skaičių reikÅ¡mingai neatitinka paslaugos teikėjo patirtų iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėja, vertindama, kad Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 91 punkte nurodyta, jog organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ypač daug dėmesio turi bÅ«ti skiriam ekonominių priemonių naudojimui, nustatant diferencijuotas įmokas už nerÅ«Å¡iuotų komunalinių atliekų ir iÅ¡rÅ«Å¡iuotų antrinių žaliavų surinkimÄ ir tvarkymÄ , kad 2017 metais Alytaus mieste buvo surinkta 7594 tonos antrinių žaliavų, padarė iÅ¡vada, jog sumažinus minimaliÄ konteinerių iÅ¡tuÅ¡tinimo normÄ 20%, 14 nekilnojamojo turto objektų 1 tonos atliekų tvarkymo kaina iÅ¡augo nuo 26% iki 32%, o paslaugų paskirties objektams Å¡i kaina sumažėjo 27%.

Dėl to, jos manymu, sprendimas prieÅ¡tarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 30- 2 straipsnio komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodara 1 dalyje įtvirtintam nediskriminavimo principui. PareiÅ¡kėja, vertindama ARATC 2015 metų praneÅ¡ime nurodytus skaičius: kad Alytaus regione susidarė 39199 tonos likutinių miÅ¡rių komunalinių atliekų, kad iÅ¡ Å¡io kiekio 33250 tonas (85 proc.) sudarė gyventojų atliekos, kad regione gyveno 177142 gyventojai, kad vidutiniÅ¡kai gyventojas per metus sukaupė ir perdavė UAB ARATC 188 kg miÅ¡rių komunalinių atliekų, padarė iÅ¡vada, jog tarybos sprendimas, skaičiuojant vietinę rinkliavÄ nuo buto/namo ploto, nevertinant tame plote gyvenančių asmenų skaičiaus, prieÅ¡tarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnio komunalinio atliekų tvarkymo paslaugos kainodara 1 dalyje įtvirtintiems proporcingumo, „teršėjas moka“, sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo, nediskriminavimo principams.

Vertindama 2008 m. lapkričio 27 sprendimÄ Nr. T-214 (tarybos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 38 redakcija), pareiÅ¡kėja taip pat padarė iÅ¡vada, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų, jų atvežimÄ ir tvarkymÄ buvo paskaičiuota neįvertinant to, jog 58 procentai namų Å«kių sudarė 1-2 asmenys; 50 procentų gyventojų pajamos buvo socialinės iÅ¡mokos senatvėje ir kitos socialinės iÅ¡mokos; Alytaus miesto gyventojas per metus generavo 185 kg atliekų; taip pat 2012 m. spalio 23 d.

Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-857 patvirtintų Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų. Atsakovas ir jos atstovas pabrėžė, kad pareiÅ¡kėja pateikia savo asmeninį paskaičiavimÄ - vieno kvadratinio metro rinkliavos ir vienos tonos atliekų tvarkymo kainos augimo pokyčius (patikslinto skundo 5 lentelė) ir padaro iÅ¡vadÄ , jog 0,1 - 5,7 proc. padidintas 1 kv. m vietinės rinkliavos dydis, kad įvairių paskirčių nekilnojamojo turto objektų atliekų turėtojai apmokestinti skirtingomis paslaugos už 1 tonos atliekų tvarkymÄ kainomis.

Jos manymu tai prieÅ¡tarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnio Komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros proporcingumo, nediskriminavimo, „teršėjas moka“ principams ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (2007 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1224 redakcija) 96 punktui (viename atliekų tvarkymo regione visiems komunalinių atliekų turėtojams turėtų bÅ«ti taikoma vienoda tvarkymo kaina už tokį patį tvarkomų atliekų kiekį ir tokiÄ pačia teikiamos paslaugos kokybę).

Atsakovas ir jo atstovas akcentavo, kad nėra nei teisinio, taip pat ir faktinio pagrindo patenkinti pareiškėjos skundo reikalavimų, kadangi pareiškėjos skundo reikalavimai grindžiami vien bendro pobūdžio teiginiais, prielaidoms ir samprotavimais, taip pat neteisingu teisės aktų aiškinimu bei teisminės praktikos nepaisymu. Pareiškėja patikslintame skunde daug vietos skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (2007 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1224 redakcija) citavimui, nors šiuo metu galioja LRV 2014 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 366 patvirtintas Valstybinis atliekų tvarkymo 2014 - 2020 metų planas.

Atliekų tvarkymo įstatymo 26 straipsnis apibrėžia Valstybinio atliekų tvarkymo plano paskirtį - jame nustatomos atliekų tvarkymo užduotys, strateginiai atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai jiems įgyvendinti. Taigi, Valstybinis atliekų tvarkymo planas nėra teisės aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo remiantis pareiÅ¡kėja ar atsakovas galėtų apskaičiuoti mokėtinos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ dydį. Pabrėžė, kad rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Å io įstatymo 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetÄ (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1, 2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis).

PareiÅ¡kėjai pareigÄ mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ tiesiogiai nustato Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. T-214, o detalizuoja - Å¡iuo sprendimu patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatai (ginčo atveju - 2017 m. vasario 9 d. Tarybos sprendimo Nr. T-38 redakcija). Nuostatų 6.5 punktas atliekų turėtojus ir rinkliavos mokėtojus apibrėžia kaip visus fizinius ir juridinius asmenis, nuosavybės teise valdančius rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamÄ jį turtÄ , arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokėti rinkliavÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , akcentuojama, kad vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, aptariamos rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunaline paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu). LVAT praktikoje, aiÅ¡kinant Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, kiek tai susiję su savivaldybės teise nustatyti vietinę rinkliavÄ , kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiÅ¡kai susidariusį ir perduotÄ tvarkyti atliekų kiekį, bet pagal turimo nekilnojamojo turto plotÄ , taip pat konstatuota, jog Atliekų tvarkymo įstatymas expessis verbis nenustato reikalavimo, kad atliekų turėtojas atliekų tvarkymo iÅ¡laidas apmokėtų tik pagal faktiÅ¡kai sukauptų komunalinių atliekų kiekį.

AiÅ¡kinant principÄ â€žteršėjas moka“ yra aktuali ir ES Teisingumo Teismo praktika, kur nurodyta, kad kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo iÅ¡laidų padengimÄ , kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyvos 2006/12/EB Dėl atliekų 15 straipsniu („teršėjas moka“) užtikrinti, kad iÅ¡ principo visi Å¡ios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas (2009 m. liepos 16 d.

Prejudicinis sprendimas byloje C-254/08), o valstybės narės finansinės atsakomybės iÅ¡laidas, susijusias su atliekų Å¡alinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formÄ ir bÅ«dÄ Å¡iam rezultatui pasiekti (2008 m. birželio 24 d. Didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje C- 188/07) (LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-3542/2011, 2015 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-210-43 8/2015). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos cituojamame Atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnyje taip pat įtvirtintas solidarumo principas, naudojamas sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodarÄ .

PareiÅ¡kėja, kuri yra vietinės rinkliavos mokėtoja, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo iÅ¡laidas, nepriklausomai nuo to, kokiu bÅ«du yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotÄ ). PareiÅ¡kėja neteisingai aiÅ¡kina LVAT 2012 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-143-1592/2012 turinį ir prasmę - kad LVAT pripažino 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 Alytaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Nuostatų 11 punktÄ ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavÄ mokėti pagal faktinį iÅ¡ jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, kaip prieÅ¡taraujantį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui.

Atitinkamai pareiÅ¡kėja teigia, kad savivaldybės nevykdė teismo nutarties ir nesuteikė galimybės atliekų turėtojams mokėti rinkliavÄ už faktinį atliekų kiekį ir tai pažeidžia pareiÅ¡kėjos teises. Svarbu pažymėti ir tai, kad LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.A-556-334/2014, pabrėžė, jog vien aplinkybė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta vietinę rinkliavÄ mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti Å¡iÄ rinkliavÄ .

Atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromÄ Å¾alÄ bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus iÅ¡laidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimÄ , bet ir Å¡ių atliekų apdorojimÄ Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytais bÅ«dais ir tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiÅ«rÄ bei atliekų Å¡alinimo vietos priežiÅ«rÄ po uždarymo.

Todėl abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtakÄ komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektÄ naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla. Atsakovas ir jo atstovas taip pat akcentavo, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas iÅ¡tirti norminio administracinio teisės akto teisėtumÄ negali bÅ«ti tenkinamas, nes pareiÅ¡kėjos patikslintame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Nuostatų atitikimu Atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsniui.

PareiÅ¡kėja Nuostatų neteisėtumÄ sieja su tuo, kad juose numatyta vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ dydžio apskaičiavimas neatitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnyje nurodytų kriterijų ir kad Å¡i vietinė rinkliava yra per didelė. PareiÅ¡kėjos skunde pateiktas jos mokėtinas rinkliavos dydžio paskaičiavimas atliktas akivaizdžiai neįvertinus aukščiau nurodytų įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų nuostatų bei suformuotos teisminės praktikos.

Pagal taip suformuotÄ pareiÅ¡kėjos skundÄ ir pateiktÄ medžiagÄ laikytina, kad pareiÅ¡kėjai apskaičiuotas vietinės rinkliavos dydis nėra neproporcingas ar per didelis, todėl nekyla pagrįstų abejonių dėl Nuostatuose įtvirtintos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ dydžio apskaičiavimo tvarkos. PareiÅ¡kėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir gyvena Alytaus mieste, jai nuosavybės teise priklausančiame individualiame gyvenamajame name (b. l. 42-44) Teisme nekilo ginčo, kad pareiÅ¡kėja komunalines atliekas rÅ«Å¡iuoja, žaliÄ sias ir maisto atliekas kompostuoja, o jos namas apÅ¡ildomas gamtinėmis dujomis.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. T-38 patvirtino naujos redakcijos Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatus, Komunalinių atliekų susikaupimo normas, Rinkliavos dydžių ir nekilnojamojo turto objektų rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡Ä (b. l. 16-33). Nuostatais ir jų priedais buvo nustatyta vidutinė miÅ¡rių komunalinių atliekų susikaupimo norma 5,3 kg/kv. m/metams (individualiems namams).

Å is teisinis reglamentavimas įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ sukaupti 363 kg atliekų - Nuostatų 2 priedo 2 priedėlis, minimalų ne mažiau 2 konteinerių iÅ¡tuÅ¡tinimo skaičių, naudojant 240 litrų talpos (40 kg svorio atliekų) konteinerį, per metus ir įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ apmokėti už 480 kg (12x40=480) miÅ¡rių komunalinių atliekų, remiantis Nuostatų 18 – 20 punktais. Teisme nekilo ginčo, kad pareiÅ¡kėja atsakovui (UAB ARATC) per 2017 metų 2 pusmetį pridavė tvarkyti vienÄ , o per 2018 metus - du 240 litrų talpos konteinerius (120 kg miÅ¡rių komunalinių atliekų).

PareiÅ¡kėja 2019 m. sausio 23 d. praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovÄ UAB ARATC (b. l. 45), kuriuo prašė grÄ Å¾inti jai vietinės rinkliavos permokÄ už 2017 metų II pusmetį ir 2018 metus – viso 22,96 Eur. Atsakovas UAB ARATC 2019 m. vasario 1 d. raÅ¡tu (b. l.

44) atsisakė patenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir nurodė, kad vietinė rinkliava jai buvo paskaičiuota nepažeidžiant Virtinės rinkliavos nuostatų normų. 2019 m. sausio 23 d. iÅ¡ esmės analogiÅ¡ku praÅ¡ymu (b. l.

46) pareiÅ¡kėja kreipėsi ir į Alytaus miesto savivaldybės administracijÄ . Ä® šį pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ jai buvo atsakyta 2019 m. vasario 5 d. raÅ¡tu Nr. SD-1077(6.17) (b. l. 47-48), kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėja dar nesumokėjusi vietinės rinkliavos už 2018 metus ir vietinė rinkliava jai buvo paskaičiuota iÅ¡ esmės laikantis Nuostatų reikalavimų. PareiÅ¡kėja patikslintame skunde pagrinde teigia, kad atsakovui UAB ARATC už 120 kg (0,12 tonos) jos perduotas tvarkyti miÅ¡rias komunalines atliekas permokėjo 22,96 eur (37,08 - 14,12 = 22,96 Eur).

PareiÅ¡kėja teigia, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba, nevykdydama LVAT 2012 m. birželio 11 d. nutarties, pažeidžia jos teisę mokėti vietinę rinkliavÄ pagal faktinį atliekų kiekį. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o iÅ¡tirti, ar Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. T-214 (Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 38 redakcija) ,,Dėl Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatų, komunalinių atliekų susikaupimo normų, rinkliavos dydžių ir nekilnojamojo turto objektų rÅ«Å¡ių patvirtinimo“ 1.1 punktu patvirtintų Nuostatų 16.1, 17.1, 23 punktų kintamosios dedamosios nustatymas, 1.2 punktu patvirtintų Komunalinių atliekų susikaupimo normos, 1, 2 lentelėse nurodyti vietinės rinkliavos dydžiai neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnio 1 dalyje - Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara įtvirtintiems principams.

Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATÄ®) 30-2 straipsnio 1 dalis nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“. Solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo principai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaroje suprantami taip:

1) solidarumo. Å is principas, nustatant rinkliavÄ ar kitÄ Ä¯mokÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ , reiÅ¡kia, kad palankesnes sÄ lygas dėl ekonominių, gyvenamosios vietos, atstumo iki atliekų tvarkymo įrenginių ar kitų priežasčių turintys komunalinių atliekų turėtojai prisideda prie komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo, kad bÅ«tų sudarytos prieinamos sÄ lygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis komunalinių atliekų turėtojams, kurie tokių sÄ lygų neturi ir kuriems rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ tampa didesne naÅ¡ta;

2) proporcingumo. Å io principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydis nevirÅ¡ytų to, kiek yra bÅ«tina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos finansavimo tikslui pasiekti. Å is principas reikalauja, kad komunalinių atliekų turėtojams nustatyta rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ bÅ«tų proporcinga galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų kiekiui dėl atliekų turėtojų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos;

3) nediskriminavimo. Å is principas komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje reiÅ¡kia, kad, nustatant rinkliavÄ ar kitÄ Ä¯mokÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ tos pačios kategorijos komunalinių atliekų turėtojams, turi bÅ«ti taikomi vienodi rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nustatymo ir apskaičiavimo metodai, tvarka ir dydžiai;

4) sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo. Å is principas reikalauja, kad už suteiktÄ paslaugÄ gautos pajamos padengtų bÅ«tinÄ sias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sÄ naudas, reikalingas tai paslaugai teikti. Ä®gyvendinant šį principÄ , reikia nustatyti tokį rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydį, kuris užtikrintų, kad komunalinių atliekų turėtojai padengtų bÅ«tinÄ sias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sÄ naudas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

ATÄ® 30-2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktÅ«ros eksploatavimÄ , jos atnaujinimÄ ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sÄ lygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas, taip pat mažinti aplinkos tarÅ¡Ä . Paminėto straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydį, turi bÅ«ti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis, o 4 dalis įtvirtina nuostatÄ , jog komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainÄ ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais.

Teismas akcentuoja, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 15 straipsnio 1 - 4 dalių nuostatas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Ä® Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡aiÅ¡kinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (ABTÄ® 21 str.).

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas dar 2006 m. kovo 28 d. nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. LVAT 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-605-492/2018 (taip pat ir daugybėje kitų (iÅ¡ esmės analogiÅ¡kų) administracinių bylų), apygardų administraciniams teismams suformavo imperatyviÄ praktikÄ , kad administracinių teismų praktikoje Å¡iuo klausimu aiÅ¡kinant ATÄ® nuostatas, kiek tai susiję su savivaldybės teise nustatyti vietinę rinkliavÄ , kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiÅ¡kai susidariusį ir perduotÄ tvarkyti atliekų kiekį, bet pagal turimo nekilnojamojo turto plotÄ , jog ATÄ® expressis verbis nenustato reikalavimo, kad atliekų turėtojas atliekų tvarkymo iÅ¡laidas apmokėtų tik pagal faktiÅ¡kai sukauptų komunalinių atliekų kiekį.

AiÅ¡kinant bylai aktualų principÄ â€žteršėjas moka“, Å¡iuo atveju aktuali ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas privalo padengti atliekų turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, ir (arba) ankstesni atliekų turėtojai arba produkto, iÅ¡ kurio atliekos atsirado, gamintojai.

ATÄ® vartojamos sÄ vokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sÄ vokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikÅ¡mes. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas, aiÅ¡kindamas minėtÄ principÄ , yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo iÅ¡laidų padengimÄ , kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iÅ¡ principo visi Å¡ios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas (2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už iÅ¡laidas, susijusias su atliekų Å¡alinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formÄ ir bÅ«dus Å¡iam rezultatui pasiekti (2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.) (taip pat žr., LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011, 2015 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-210-438/2015).

Be to, LVAT 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje taip pat pabrėžė, kad ATÄ® 30-2 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas solidarumo principas sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodarÄ . Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo iÅ¡laidas, nepriklausomai nuo to, kokiu bÅ«du yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotÄ ).

Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiÅ¡kai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavÄ . Tačiau tokiÄ teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavÄ ar bÅ«ti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo. Svarbu ir tai, kad LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014) pabrėžė, jog vien aplinkybė, kad aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta vietinę rinkliavÄ mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti Å¡iÄ rinkliavÄ .

Atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromÄ Å¾alÄ bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus iÅ¡laidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimÄ , bet ir Å¡ių atliekų apdorojimÄ ATÄ® ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytais bÅ«dais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiÅ«rÄ bei atliekų Å¡alinimo vietos priežiÅ«rÄ po jų uždarymo. Todėl jokių abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtakÄ komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektÄ naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla.

Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ taip pat bÅ«tina įvertinti, ar yra pakankamas pagrindas pradėti norminio administracinio akto – 2017 m. vasario 9 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-38 dalies teisėtumo tyrimo bylÄ . ABTÄ® 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad praÅ¡yti administracinio teismo iÅ¡tirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ , turi teisę Å¡io įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

Pagal ABTÄ® 113 straipsnio 2 dalį Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais administracinis teismas nutartimi iÅ¡sprendžia praÅ¡ymo priėmimo klausimÄ . Teismas atmeta praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ , jeigu: 1) praÅ¡ymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla;

2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto;

4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais;

5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Å io straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, kai nėra pagrindo atmesti praÅ¡ymÄ arba kai nagrinėdamas individualiÄ bylÄ pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinėjimÄ ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamÄ tyrimÄ , teismo nutartis pradėti tyrimÄ turi atitikti Å¡io įstatymo 108 straipsnyje nustatytus reikalavimus, joje turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta, kokio norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumu teismas suabejojo, taip pat turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti Å¡ias abejones pagrindžiantys teisiniai motyvai.

LVAT praktikoje ne kartÄ konstatuota ir tai, kad: teismas, argumentuodamas savo nuomonę dėl norminio administracinio akto prieÅ¡taravimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, negali apsiriboti vien bendro pobÅ«džio teiginiais, taip pat tuo, kad norminis administracinis aktas, teismo manymu, prieÅ¡tarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privalo aiÅ¡kiai nurodyti, kurie ginčijamo administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi, jo nuomone, prieÅ¡tarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo pozicijÄ dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiÅ¡kiai suformuluotais teisiniais argumentais; teismas, formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumu, turi iÅ¡nagrinėti tiek byloje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) turinį, tiek aukÅ¡tesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinį ir pateikti savo nuomonę dėl prieÅ¡taravimų tarp Å¡ių aktų (LVAT 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A-3554-968/2019).

Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėja patikslintame skunde iÅ¡ esmės apsiribojo vien bendro pobÅ«džio teiginiais (principų lygmenyje), nepateikė konkrečios teisinės motyvacijos, sudarančios pagrindÄ abejoti jos paminėto norminio administracinio akto konkrečios dalies atitikimu ATÄ® 30-2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems principams. Svarbu ir tai, kad LVAT praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad: tiriant norminio administracinio akto teisėtumÄ nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar norminis administracinis aktas neprieÅ¡tarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui.

Iš to seka, kad bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė. Dėl šios priežasties administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, yra aiškiai apibrėžta įstatyme ir plečiamai neaiškintina (žr., pvz., 2008 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010, 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-778/2014).

Svarbu paminėti ir LVAT suformuotÄ nuostatÄ , kad teismas nėra saistomas asmens praÅ¡ymo iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013 ir kt.). Teismas, įvertinęs jau suformuotÄ LVAT ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ vietinės rinkliavos klausimu, daro iÅ¡vadÄ , kad pačiam teismui, taip pat įvertinus ir pareiÅ¡kėjus argumentus, nekyla pagrįstos abejonės dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡omų iÅ¡tirti Nuostatų ir jų priedų teisėtumo.

Dėl to pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas pradėti tyrimÄ dėl norminio administracinio akto teisėtumo atmestinas (ABTÄ® 113 str. 2 d. 5 p.). Kaip jau buvo paminėta, jokių abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtakÄ komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektÄ naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla. Aktualu, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiÅ¡kai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavÄ .

Tačiau tokiÄ teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavÄ ar bÅ«ti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo. Vien aplinkybė, kad nebuvo numatyta vietinę rinkliavÄ mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti Å¡iÄ rinkliavÄ . PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovo UAB ARATC priteisti jos naudai vietinės rinkliavos permokÄ 22,96 Eur, nes už 120 kg (0,12 tonos) jos realiai perduotas tvarkyti miÅ¡rias komunalines atliekas 2017 metų II pusmetyje ir 2018 metais viso sumokėjo 37,08 Eur, o turėjo sumokėti tik 14,12 Eur.

Administracinėje byloje ginčo dėl paskaičiuotų ir sumokėtų sumų dydžio nekilo. PareiÅ¡kėjos patikslinto skundo Å¡is reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ , o 12 straipsnio 1 - 2 punktai reglamentuoja, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

ATÄ® 25 straipsnis apibrėžia, kad savivaldybių institucijoms yra pavesta organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemÄ , o 30 straipsnio 1 dalis numato, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Å iose sistemose gali bÅ«ti tvarkomos visos atliekos, iÅ¡skyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali bÅ«ti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. 2008 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-214, kuris buvo pakeistas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. T-38, Alytaus miesto savivaldybės taryba patvirtino naujos redakcijos Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatus (toliau – Nuostatai) ir jų priedus (b. l. 16-29).

Nuostatų turinio analizė leidžia konstatuoti, kad vietinė rinkliava – tai Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kuriÄ kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Å¡iuose nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 6.4 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (iÅ¡skyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 6.5 p.).

Nuostatai imperatyviai numato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavÄ . Pagal Nuostatų III, V skyrių normas UAB ARATC pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . Remdamasis oficialiais viešųjų registrų duomenis administratorius (UAB ARATC) parengia mokėjimo praneÅ¡imÄ apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas. Vietinė rinkliava turi bÅ«ti sumokama iki kiekvieno ketvirčio paskutinės dienos. Ir pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama, nes toks imperatyvas įtvirtintas Civilinio kodekso 6.59 straipsnyje.

Taigi, pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ pareiÅ¡kėjai kyla pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, ATÄ® 32 straipsnio 1 dalies bei paminėtų Nuostatų imperatyvias nuostatas. Tai ne kartÄ konstatavo ir LVAT (žr., pvz. 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-275/2012, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-605-492/2018 ir t.t.), formuojantis vienodÄ teisės taikymo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose.

Iš pamintų procesinių sprendimų turinio analizės seka išvada, kad teisiškai nėra svarbus realiai susidariusių atliekų kiekis arba jų išvežimo (neišvežimo) periodiškumas. Dėl paminėtų argumentų teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjos argumentus, kad ji privalo sumokėti tik už realiai perduotų tvarkyti atliekų kiekį (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.). Pareiškėja taip pat teigia, kad vietinė rinkliava jos atžvilgiu buvo paskaičiuota per didelė. Teismas šiuos pareiškėjos argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras dėl pareiÅ¡kėjos 2017 metų II pusmetyje ir 2018 metais perduotų tvarkyti 120 kg (0,12 tonos) miÅ¡rių komunalinių atliekų patyrė 14,12 euro sÄ naudų (104,57x0,04+124,30x0,08 = 14,12), tačiau pareiÅ¡kėja pagal 2017 metų II pusmečio pateiktÄ sÄ skaitÄ atsakovui UAB ARATC sumokėjo 37,08 euro. Už 1 kg atliekų tvarkymÄ ji faktiÅ¡kai sumokėjo 0,309 euro (37,08:12=0,309), o 1 tonos atliekų tvarkymo kaina jai tapo 309 eurai - maždaug tris kartus didesnė už nustatytas kainas (104,57 euro – 2017 m. ir 124,30 euro – 2018 m.) Dėl to pareiÅ¡kėja UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui nepagrįstai permokėjo 22,96 Eur (37,08 -14,12 =22,96).

Teismui pateikti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja savo paskaičiavimÄ iÅ¡ esmės grindžia 2016 m. gruodžio 23 d. UAB ARATC direktoriaus įsakymu Nr. V-269, 2017 metų UAB ARATC SpecialiÄ ja komunalinių atliekų tvarkymo programa, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 96 punktu (viename atliekų tvarkymo regione visiems komunalinių atliekų turėtojams turėtų bÅ«ti taikoma vienoda tvarkymo kaina už tokį patį tvarkomų atliekų kiekį ir tokiÄ pačia teikiamos paslaugos kokybę), taip pat aplinkybe, kad ji turi sumokėti tik už faktiÅ¡kai perduotų tvarkyti atliekų kiekį.

Kaip jau buvo paminėta teismo sprendime, teismui nekilo abejonių dėl Nuostatų ir jų priedų prieÅ¡taravimo ATÄ® 30-2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems principams. LVAT, Europos sÄ jungos Teisingumo teismas taip pat yra suformavę nuosekliÄ teismų praktikÄ , kad vietinė rinkliava gali bÅ«ti skaičiuojama ne tik už faktiÅ¡kai perduotų tvarkyti atliekų kiekį. ATÄ® 26 straipsnis apibrėžia Valstybinio atliekų tvarkymo plano paskirtį – tai strateginis dokumentas, kuriuo nustatomos atliekų tvarkymo užduotys, strateginiai atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai jiems įgyvendinti.

Taigi, Valstybinis atliekų tvarkymo planas nėra tas teisės aktas, kuriuo remiantis pareiÅ¡kėja galėtų tiksliai apskaičiuoti mokėtinos konkrečios vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ konkretų dydį, kurį apsprendžia aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas (Nuostatai, ATÄ®, Rinkliavų įstatymas ir t.t.). Be to, Å¡iuo metu galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 366 patvirtintas Valstybinis atliekų tvarkymo 2014 - 2020 metų planas, kuris pakeitė pareiÅ¡kėjos patikslintame skunde cituojamÄ iki tol galiojusį Valstybinį atliekų tvarkymo planÄ .

Tie patys argumentai taikytini ir 2017 metų Specialiajai komunalinių atliekų tvarkymo programai, kuri buvo parengta vadovaujantis 2016 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 384 patvirtintomis Taisyklėmis ir Alytaus regiono plėtros tarybos 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 51/6S-49 patvirtinta Metodika. 2016 m. gruodžio 23 d. UAB ARATC direktoriaus įsakymas Nr. V-269 skirtas teisinių santykių (atsiskaitymų) reguliavimui tik tarp UAB ARATC ir atskirų savivaldybių ir netaikomas konkretiems vietinės rinkliavos mokėtojams.

Teismas akcentuoja ir tai, kad ATÄ® 30-2 straipsnio 1 dalyje taip pat yra įtvirtintas ir solidarumo principas, kuris betarpiÅ¡kai liečia pareiÅ¡kėjÄ ir tiesiogiai naudojamas sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodarÄ . PareiÅ¡kėja, kuri yra vietinės rinkliavos mokėtoja, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais neiÅ¡vengiamai privalo padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo iÅ¡laidas, nepriklausomai nuo to, kokiu bÅ«du yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal perduotų tvarkyti atliekų kiekį ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotÄ ).

Dėl Å¡ių argumentų pareiÅ¡kėjos patikslinto skundo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 22,96 Eur permokÄ už neteisingai priskaičiuotÄ vietinę rinkliavÄ atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.). Likusieji proceso Å¡alių ir jų atstovų iÅ¡dėstyti argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui ir nagrinėjamos administracinės bylos nagrinėjimo dalykui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Pažymėtina, kad LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimÄ byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsakovas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos 707,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo iÅ¡laidų priteisimas vieÅ¡ojo administravimo subjektui iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo iÅ¡laidas priteisti vieÅ¡ojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, advokato pasitelkimas buvo bÅ«tinas.

Nustatant bylos pobÅ«dį, turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumÄ (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , į pareiÅ¡kėjo pozicijos formulavimÄ byloje, į skundo pagrindÄ ir dalykÄ , į tai, ar pats pareiÅ¡kėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir vieÅ¡ajam interesui.

Nė vienas iÅ¡ Å¡ių kriterijų neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant atstovavimo iÅ¡laidų vieÅ¡ojo administravimo subjektui priteisimo klausimÄ . PrieÅ¡ingai, bylÄ nagrinėjantis teismas turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei spręsti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti atstovavimo iÅ¡laidas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 ir kt.). Vertinant atsakovo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog pagal vieÅ¡ai skelbiamus duomenis (https://www.aratc.lt/kontaktai) UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras turi Teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinį, kuriame dirba viena teisininkė skolų administravimui.

Nagrinėjama administracinė byla yra sudėtinga, didelės apimties, todėl vertintina, jog atsakovui nepasitelkus byloje advokato, galimai nebÅ«tų tinkamai apginti atsakovo interesai. Å ioje administracinėje byloje teismo sprendimas priimamas atsakovo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (ABTÄ® 40 str. 1 d.). PraÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 707,85 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (susipažinimas su bylos medžiaga, atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ pasirengimas, dalyvavimas teismo posėdyje) (b. l. 116).

PraÅ¡omos priteisti atstovavimo iÅ¡laidos grindžiamos 2019 m. balandžio mėnesio darbo ataskaita (b. l. 117), 2019 m. balandžio 30 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. AKS Nr. 5992 (b. l. 118), 2019 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymu (b. l. 119). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ , Å¡ių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Atsakovas praÅ¡o priteisti atstovavimo iÅ¡laidas už susipažinimÄ su bylos medžiaga, atsiliepimo parengimÄ . Pažymėtina, jog teisinės paslaugos, susipažįstant su bylos medžiaga laikytinos atsiliepimo į skundÄ parengimo sudedamÄ ja dalimi, todėl Å¡ios teisinės paslaugos atskirai nevertintinos. Kadangi atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ atsakovas teismui pateikė 2019 m. gegužės 2 d. (2019 m. antras ketvirtis), sprendžiant dėl iÅ¡laidų, patirtų už atsiliepimo į skundÄ parengimÄ priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2018 metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (970,30 Eur).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ maksimali už skundo parengimÄ galima priteisti suma yra 2325,75 Eur (970,30 Eur (2018 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje) x 2,5 (koeficientas). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui, valandÄ apskaičiuojamas taikant koeficientÄ 0,1. Atsakovo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atstovas dalyvavo 2020 m. vasario 24 d. teisimo posėdyje (2020 m. pirmas ketvirtis), kuris turko nuo 13.16 val. iki 14.45 val., t. y. 1 val. 29 min., kas pagal Rekomendacijų 9 punktÄ prilyginama 1 valandai.

Taigi, už atstovavimÄ teismo posėdyje maksimalus priteistinas užmokesčio dydis galėtų bÅ«ti 131,76 Eur (1317,60 Eur (2019 m. trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje) x 0,1 (koeficientas). IÅ¡ viso maksimali atsakovui priteistina suma galėtų bÅ«ti 2457,51 Eur. Atsakovo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡oma priteisti 707,85 Eur suma maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl priteistina atsakovui UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iÅ¡ pareiÅ¡kėjos.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 113 straipsnio 2 dalies 5 punktu, n u s p r e n d ž i a: atmesti pareiÅ¡kėjos I. S. praÅ¡ymÄ pradėti tyrimÄ dėl norminio administracinio akto teisėtumo. PareiÅ¡kėjos I. S. patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos I. S. atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras naudai 707,85 Eur (septynis Å¡imtus septynis eurus 85 euro ct) iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Teisėjas Algis Markevičius