ea93ca15-9199-4e64-8ca2-b05fd66bb5e5 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D

Pranešėja D. Šiugždinytė                                         Baudž.

byla Nr.1A-499-238/10;

Teisėja

A. Žemantauskienė                                     Proceso

Nr. 56-1-00503-09;

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

2.4.6

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2010 m. rugsėjo 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei

Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam I. S., gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, teismo

posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. S. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės

teismo 2010 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 135 straipsnio

1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš I. S. priteista 10 383,54 Lt gydymo išlaidos Valstybinei ligonių kasai, 30 000 Lt nukentėjusiajam T. Š. neturtinės žalos atlyginimui ir 240 Lt proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

I. S. pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009-09-13 apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) kaime, gyvenamojo buto virtuvėje, tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius T. Å . į veido sritį, dėl ko Å¡is griuvo ant virtuvės stalo, kėdžių bei ant grindų, tuo padarė nukentėjusiajam veido sumuÅ¡imÄ muÅ¡tinę žaizdÄ veide ir galvoje, nubrozdinimus ir kraujosruvas veide ir galvoje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imÄ kraujo iÅ¡siliejimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų pabrinkimÄ sunkaus laipsnio bendrÄ sumuÅ¡imo sindromÄ , tai yra sunkiai sutrikdė sveikatÄ , nukentėjusysis dėl patirtų kÅ«no sužalojimų prarado 70 % bendro pastovaus darbingumo.

 Nuteistasis

I. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010-04-27 nuosprendį panaikinti, bylÄ nutraukti, civilinius ieÅ¡kinius atmesti. Nurodo, kad jo veiksmuose yra baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė – bÅ«tinoji gintis. Kaltu jis prisipažino ne dėl pareikÅ¡to kaltinimo, o tik dėl esminių įvykio aplinkybių. SmÅ«gius nukentėjusiajam jis sudavė besigindamas nuo užpuolimo, nes nukentėjusysis kėsinosi suduoti jam smÅ«gius rankomis. Teisę į bÅ«tinÄ jÄ ginti jis realizavo nepriklausomai nuo galimybės iÅ¡vengti pavojingo kėsinimosi, pasiÅ¡alinant iÅ¡ įvykio vietos, atsitraukiant ir iÅ¡vengiant smÅ«gių. Jo veiksmai atitiko bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas, kėsinimasis buvo pavojingas, akivaizdus, realus, nes jo atžvilgiu nukentėjusysis siekė pavartoti smurtÄ ir suduoti smÅ«gius rankomis. Teismo iÅ¡vada, kad nebuvo jokio realaus, pavojingo ir akivaizdaus kėsinimosi į jį, nepagrįsta įrodymais, o jo parodymai nepaneigti kitais duomenimis. Apginti save jis nenaudojo jokių daiktų ar priemonių, bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo jo veiksmuose nėra, nes jis neveikė tiesiogine tyčia, nesiekė, kad nukentėjusiajam bÅ«tų sunkiai sutrikdyta sveikata.

Nukentėjusysis T. Å . atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010-04-27 nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis yra teisingas ir pagrįstas. Nors apeliantas nurodo, kad jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, bylos nagrinėjimo metu buvo aiÅ¡ku, kad jokios bÅ«tinosios ginties nebuvo. Jis nesiruošė su kuo nors konfliktuoti, buvo atėjęs į svečius ir ramiai sėdėjo virtuvėje ant kėdės. Niekada nebuvo susipykęs su nuteistuoju. Teisme nustatyta, kad jis I. S. atžvilgiu nenaudojo jokio smurto, pats apeliantas teisme pripažino, kad jis buvo stipriai iÅ¡gėręs ir vien dėl Å¡ios aplinkybės neturėjo galimybės prieÅ¡intis. Teismas teisingai kvalifikavo I. S. veiksmus pagal LR BK 135 str. 1 d., visapusiÅ¡kai ir teisingai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingÄ nuosprendį.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti.

Gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, teismo nuosprendį palikti galioti.

Nuteistojo I. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas pripažino I. S. kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisė. Apeliantas

ginčija kaltę ir nurodo, kad jo veiksmuose yra baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė – bÅ«tinoji gintis. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie nuteistojo I. S. argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad I. S. tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius T. Š. į

veido sritį, dėl ko šis griuvo ant virtuvės stalo, kėdžių bei ant grindų. Šių nuteistojo

I. S. veiksmų pasekmėje sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Kolegijos nuomone, teismas tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –LR BPK) 20 straipsnio nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai. Ä®rodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. BylÄ nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį, paÅ¡alino iÅ¡kilusius prieÅ¡taravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ . Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad I. S. padarė LR BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ir pagrįstai už tai nuteistas. Pripažindamas I. S. kaltu pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi nuosekliais liudytojų R. S., A. S., L. A.,

A. N., A. P., V. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu, teismo medicinos specialisto išvada.

Teisme apklausta liudytoja R. S. patvirtino aplinkybę, kad 2009-09-13 apie

17 val. bendravusi su broliu T. Š., jokių

sužalojimų ant brolio kÅ«no nesimatė. Apie 23 val. paskambinusi L. A. pranešė, kad T. Å . sumuÅ¡tas. Nuėjusi pas L. A., matė brolį gulintį ant lovos be sÄ monės, jo veidas buvo

kruvinas, ausis pamėlusi. L.

A. pasakė, kad nukentėjusįjį sumušė I. S..

Liudytoja L. A. teisme nurodė, kad kambaryje su A. S. ir V. B. žiÅ«rėjo filmÄ . Ä® kambarį atėjusi Z. B. pasakė, kad muÅ¡a T. Å .. Virtuvėje ant grindų tarp stalo, sienos ir Å¡aldytuvo matė ant

nugaros gulintį T. Š., jam iš nosies bėgo kraujas.

Liudytojas A. S. patvirtino, kad V. B. namuose, kambaryje kartu su V. B.

ir L. A. žiÅ«rėjo filmÄ . Atėjusi V. B. motina pasakė, kad virtuvėje muÅ¡asi. Virtuvėje matė I. S., kuris už pečių nuo žemės kėlė T. Å .. Pastarojo veidas buvo kruvinas, jis

nekalbėjo. Analogiškus parodymus teisme davė ir liudytojas V. B..

Teisme apklausta liudytoja A. P. nurodė, kad 2009-09-13 atėjusi pas seserį L. A., matė ant lovos gulintį T. Å .. Jos manymu, jis buvo be sÄ monės, jam iÅ¡

burnos bėgo kraujas.

Liudytojas A. N. patvirtino, kad 2009-09-13 kartu su T. Š. dirbo, po to kartu gėrė alų ir išsiskyrė. Vėliau eidamas pas B.

matė, kaip T. Š. sėdėjo pas I. S. namuose.

Iš 2009-09-16 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad bute, esančiame Kataučiznos kaime, Klausučių seniūnijoje, Vilkaviškio rajono savivaldybėje, virtuvėje ant grindų rasta raudonos spalvos dėmių ir smulkių stiklo šukių (t. 1., b. l. 3-5).

2009-09-14 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2009-09-13 apie 23.57 val. į VšĮ Vilkaviškio

ligoninės priėmimo skyrių neblaivus ir be sÄ monės iÅ¡ namų(duomenys neskelbtini), pristatytas T. Å .,

kuriam konstatuota smegenų trauma (t. 1.,  b. l. 1).

Tai, kad T. Å . buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, konstatuota teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 933/09(09). Joje nurodyta, kad T. Å . padarytas sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, galvos smegenų sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų pabrinkimas, sunkaus laipsnio bendras sumuÅ¡imo sindromas, veido sumuÅ¡imas, muÅ¡tinės žaizdos veide ir galvoje, nubrozdinimai ir kraujosruvos veide ir galvoje, kurie galėjo bÅ«ti padaryti kietais bukais daiktais. MuÅ¡tinės žaizdos, kraujosruvos ir nubrozdinimai, tiek kiekvienÄ jų paėmus atskirai, tiek visus kartu, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, galvos smegenų sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų pabrinkimas, sunkaus laipsnio bendras sumuÅ¡imo sindromas – sunkiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai yra pavojingi nukentėjusiojo gyvybei. T. Å . konstatuoti kÅ«no sužalojimai

galėjo būti padaryti 2009-09-13 (t. 1., b. l., 32-33). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. KG 87/09(09) nurodyta,

kad T. Š. konstatuoti kūno sužalojimai veido srityje galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dviem poveikiais. T. Š. dėl konstatuotų kūno sužalojimų prarado 70 % bendro pastovaus darbingumo (t. 1,  b. l. 36 ).

Nuteistasis I. S. neneigia sudavęs du smÅ«gius nukentėjusiajam, tačiau nurodo, jog taip jis padarė gindamasis nuo jį puolusio T. Å .. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, skundžiamame nuosprendyje detaliai paneigė nuteistojo iÅ¡keltÄ versijÄ dėl gynybos ir

pagrįstai nustatė, kad I. S. veiksmuose, sužalojant T. Å ., nėra baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės – bÅ«tinosios

ginties.

LR BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Kolegija pažymi, kad pagal bÅ«tinosios ginties sampratÄ baudžiamojoje teisėje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamÄ teismų praktikÄ , bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus, akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiÅ¡kia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra iÅ¡reikÅ¡tas iÅ¡oriÅ¡kai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009-09-13 nukentėjusysis T. Å ., bÅ«damas neblaivus, atėjo į namus pas B., sėdėjo virtuvėje, laukė Å¡eimininko ir niekam grėsmės nekėlė. Ä® namus grįžęs I. S. jį kėlė nuo kėdės, kad Å¡is eitų namo, nukentėjusiajam pradėjus blaÅ¡kytis ir mosikuoti rankomis, I. S. supyko ir sudavė du smÅ«gius rankomis T. Å . į galvÄ , nors matė ir suprato, kad nukentėjusysis yra neblaivus.

Tai, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, sėdėjo virtuvėje prie stalo ir laukė grįžtančio Å¡eimininko, negalima teigti, jog iÅ¡ T. Å . pusės buvo pavojingas kėsinimasis į I. S. gyvybę ar sveikatÄ . Pats nuteistasis

pradėjo kelti nukentėjusįjį, sėdėjusį prie stalo. Akivaizdu, kad T. Š., būdamas neblaivus, galėjo pradėti keiktis ir mosikuoti

rankomis, kaip nurodė apeliantas, tačiau būtina įvertinti nukentėjusiojo būklę  dėl jo girtumo. Byloje nėra duomenų, kad buvo

pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į I. S. sveikatÄ ar gyvybę, kuris įvykio metu buvo blaivus ir galėjo realiai vertinti situacijÄ . Be to, nenustatyta, kad nukentėjusysis su savimi bÅ«tų turėjęs kokius nors įrankius ar priemones, kurie leistų nuteistajam suvokti kėsinimosi pavojingumÄ .

Taip pat pažymėtina, kad apklaustas pirmosios instancijos teisme I. S. nurodė, kad neblaivus T. Š. sėdėjo

virtuvėje ir niekam grėsmės nekėlė, kad T. Å . jam nesudavė, nes jis spėjo atsitraukti. Ä®vertinus apelianto ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, tačiau iÅ¡ nukentėjusiojo pusės nebuvo realaus ir pavojingo kėsinimosi į apelianto gyvybę ar sveikatÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios

instancijos teismas, kolegijos nuomone, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad I. S. atžvilgiu nebuvo realaus, pavojingo ir akivaizdaus

kėsinimosi į nuteistÄ jį.

Nuteistasis I. S., suduodamas du smÅ«gius neblaiviam nukentėjusiajam į galvos sritį, suvokė, kad smÅ«giuoja į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ , kad tokie jo veiksmai kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, tai suprasdamas jis numatė, kad gali padaryti pavojingÄ kÅ«no sužalojimÄ , to norėjo, tačiau galimų padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo

bet kurių iš jų. Šios aplinkybės rodo, kad smūgiuodamas nukentėjusiajam I. S. veikė neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai

kaltininko padaryta veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius. Teismo medicinos specialistui konstatavus, kad T. Å . padarytas

sunkus sveikatos sutrikdymas, pirmosios instancijos teismas teisingai I. S. veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį.

Apeliantas skundu prašė panaikinti priteistus civilinius ieÅ¡kinius, tačiau kolegijos nuomone, Å¡is praÅ¡ymas atmetamas kaip nepagrįstas. Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese – kartu su baudžiamÄ ja byla pareiÅ¡kiamas ir iÅ¡sprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tÄ Å¾alÄ . Baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareikÅ¡tas ir nagrinėjamas kartu su byla esant Å¡ioms trims sÄ lygoms:

a) kai padaryta fiziniam ir juridiniam asmeniui žala; b) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; c) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs I. S. kaltu pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį bei pagrįstai nustatęs priežastinį ryšį tarp I. S. veikos ir nukentėjusiajam T. Å . nusikaltimu padarytos neturtinės žalos, LR BPK 115 straipsnio pagrindu iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ . Teismas detaliai iÅ¡nagrinėjo nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį,

nuosprendyje nurodydamas, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis jautė fizinį skausmÄ , Å¡iuo metu yra nedarbingas,

kas sukelia tam tikrus nepatogumus, negali normaliai gyventi, sunkiai neÅ¡ti, deÅ¡inė kÅ«no pusė liko nevisiÅ¡kai tvirta kaip prieÅ¡ sužalojimÄ . Sužalojimo pasekmės jaučiamos ir gali bÅ«ti ilgalaikės bei neprognozuojamos ateityje. Jis mokėsi kalbėti, vaikščioti, gydėsi sanatorijoje. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas iÅ¡ dalies patenkino nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį, priteisdamas 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimui. Kadangi nukentėjusysis T. Å . po sužalojimo buvo gydomas VÅ¡Ä® VilkaviÅ¡kio ligoninėje, Kauno medicinos universiteto klinikose bei reabilituojamas AB BirÅ¡tono sanatorijoje ,,Versmė“ (t. 1.,  b. l. 21-22), teismas pagrįstai patenkino Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos 10 383,54 Lt civilinį ieÅ¡kinį gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.

Kolegijos nuomone, nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentais jį keisti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

 Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

nuteistojo I. S. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja                                                      Â

Danguolė Šiugždinytė

Teisėjai                                                                                       Â

Gytis Večerskas

                                                                                                          Valdas Vitunskas