Legislator Case Law & Legislation
2021-02-03 Nr. AB-2586-3-61-3-04489-2018-9 AI generated

2021-02-03 Nr. AB-2586-3-61-3-04489-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-02-03 Nr. AB-2586-3-61-3-04489-2018-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. L. skundą atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Jonavos rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2021-02-03 Nr. AB-2586-3-61-3-04489-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja G. L. (buvusi pavardė – M.) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Kelių direkcija) 2018 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. (10.4) 2-6502 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Kelių direkciją atlikti jos funkcijai priskirtus veiksmus, t. y. įrengti saugų greitį užtikrinančias priemones Jonavos rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenvietėje, kelyje Nr. 1505.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-500-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04489-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. L. skundą atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Jonavos rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. L. (buvusi pavardė – M.) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Kelių direkcija) 2018 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. (10.4) 2-6502 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Kelių direkciją atlikti jos funkcijai priskirtus veiksmus, t. y. įrengti saugų greitį užtikrinančias priemones Jonavos rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenvietėje, kelyje Nr. 1505.

2. Pareiškėja paaiškino, kad dėl nesaugaus kelio ruožo Nr. 1505, esančio Jonavos rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenvietėje, 2018 m. lapkričio 10 d. su prašymu ginti viešąjį interesą kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, kuris jos prašymą persiuntė nagrinėti Kelių direkcijai. Kelių direkcija informavo, kad momentiniai greičio matuokliai artimiausius 5 metus minėtame kelio ruože Nr. 1505 nebus įrengiami, o greitį ribojantys kalneliai dėl prioritetinės eilės ir dėl to, kad jie arčiau kaip 30 m iki gyvenamųjų namų, taip pat nebus įrengti. Pareiškėja nesutiko su Kelių direkcijos pateikta informacija ir teigė, kad transporto priemonės, taip pat ir sunkiasvorės, Jonavos rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaimo automobilių keliu Nr. 1505 važiuoja nemažindamos greičio. (duomenys neskelbtini) kaimo infrastruktūra nėra pritaikyta saugiai vaikščioti pėstiesiems šalia savo namų, kaimo gyventojų teisė į saugią aplinką neužtikrinta, egzistuoja didžiulis pavojus dėl avarinių situacijų bei eismo įvykių, kurių metu nukenčia gyventojai. Tokiu būdu pažeidžiamos (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų konstitucinės teisės gyventi saugioje aplinkoje. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai 2018 m. lapkričio 28 d. užfiksavo 8 leistino greičio viršijimo atvejus, 2018 m. gruodžio 5 d. – 9.

3. Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad kelias Nr. 1505 (duomenys neskelbtini) yra valstybinės reikšmės rajoninis kelias, kurį patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja Kelių direkcija. Skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio, jis nesukėlė pareiškėjai jokių teisinių padarinių, todėl negali būti laikomas administraciniu aktu. Rašte išsamiai atsakyta į pareiškėjos klausimus, nurodyta, kad jos prašymas bus vertinamas sudarant Inžinerinių saugaus eismo priemonių įrengimo prioritetinę eilę, pateikta informacija dėl teisinio reglamentavimo bei Kelių direkcijos žinomi duomenys dėl prašomų priemonių įgyvendinimo laiko.

Kelių direkcija nepriėmė sprendimo ar teisės akto neįrengti eismo saugos priemonių su ginču susijusioje vietovėje. Jei atsakymas pareiškėjos netenkina, jis savaime nėra skųstinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas. Rašto panaikinimas nesukeltų teisinių pasekmių nei pareiškėjai, nei Kelių direkcijai. Kelių direkcija, teismui panaikinus raštą, negalėtų priimti kitokių, palankesnių pareiškėjai, sprendimų, t. y. panaikinus ar palikus galioti raštą, eismo saugos priemonių įrengimas toliau vyktų teisės aktuose nustatyta tvarka.

Kelių direkcija neatsisako įrengti eismo saugos priemonių ginčo kelyje, nevilkina šio klausimo sprendimo. Visos inžinerinės eismo saugos priemonės visame valstybinės reikšmės kelių tinkle rengiamos pagal Inžinerinių saugaus eismo priemonių įrengimo eilę, sudarytą vadovaujantis Inžinerinių saugaus eismo priemonių įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodika, patvirtinta Kelių direkcijos direktoriaus 2018 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-134. Valstybės interesas yra pirmiausia skirti ribotas valstybės lėšas toms sritims, kur finansavimo poreikis yra didžiausias.

Teisės aktais patvirtintų metodikų ir prioritetinių eilių laikymasis atitinka viešąjį interesą, nes tokiu būdu eismo saugos priemonės pirmiausiai įrengiamos tuose valstybinių reikšmės kelių ruožuose, kur jos suteiks visuomenei didžiausią naudą. Įpareigojus Kelių direkciją be eilės įvykdyti pareiškėjos reikalavimą, būtų ne tik pažeisti teisės aktų reikalavimai, tačiau ir kitų asmenų ir bendruomenių, įsikūrusių prie valstybinės reikšmės kelių ruožų, kuriuose pagal patvirtintas metodikas eismo saugos priemonių įrengimas yra tikslingesnis ir reikalingesnis, teisėti interesai.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu administracinės bylos dalį pagal pareiškėjos G. L. skundą atsakovui Kelių direkcijai dėl 2018 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. (10.4) 2-6502 panaikinimo nutraukė, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Kelių direkcija 2018 m. lapkričio 26 d. gavo Kauno apygardos prokuratūros raštą Nr. (AP-30317)-3S-29964, kuriuo buvo persiųstas pagal kompetenciją nagrinėti G. M. prašymas dėl eismo saugos valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1505 (duomenys neskelbtini) ruože per (duomenys neskelbtini) kaimą ((duomenys neskelbtini) km). Kelių direkcija pareiškėjos prašymą išnagrinėjo ir pareiškėjai 2018 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (10.4) 2-6502 pateikė atsakymą. Kelių direkcija Rašte iš esmės pritarė, kad gyvenvietėse turi būti užtikrintas leistino važiavimo greičio laikymasis ir nurodė, kad pareiškėjos pateikti duomenys bus vertinami sudarant Inžinerinių saugaus eismo priemonių įrengimo prioritetinę eilę. Taip pat Kelių direkcija informavo, kad pareiškėjos prašyme minimas kelio ruožas kaip ir visi valstybinės reikšmės kelių ruožai, einantys per gyvenvietes, yra įtrauktas į Momentinių greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinę eilę, patvirtintą Kelių direkcijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V-249. Pareiškėjos minimame kelio ruože matuoklis yra 1953 vietoje iš 3537 ir artimiausius 5 metus nebus įrengiamas.

7. Teismas aptarė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, ir pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog rajoninis kelias Nr. 1505 (duomenys neskelbtini) yra valstybinės reikšmės, perduotas Kelių direkcijai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise.

8. Teismas nurodė, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – ir Programa) finansavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas (2014 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. XII-898 redakcija). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 (Vyriausybės 2015 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 20 redakcija) patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas), pagal kurio 4.14 papunktį Programos finansavimo lėšos valstybinės reikšmės keliams naudojamos automobilių kelių tinklui plėsti ir užtikrinti – saugaus eismo keliuose programoms ir jų priemonėms įgyvendinti (tarp jų valstybinės reikšmės keliuose įrengtai stacionariajai Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Kelių eismo taisyklės), pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti, gaunamai informacijai apdoroti ir kitoms saugaus eismo programoms įgyvendinti naudojant lėšas iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą), kitoms kelių srities reikmėms finansuoti.

Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintą metinę lėšų naudojimo sąmatą. Metinėje lėšų naudojimo sąmatoje numatomas iki 5 procentų Programos finansavimo lėšų rezervas valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti (Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis). Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo 2019 metų sąmata patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1395 „Dėl kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo 2019 metų sąmatos patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 484 „Dėl 2019 metų kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervo valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti paskirstymo“ paskirstė 2019 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervą valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius 2018 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtino Momentinio greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodiką (toliau – ir Metodika), kuri reglamentuoja vietų, kuriose tikslinga įrengti momentinio greičio matuoklius, gyvenviečių teritorijose esančiuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose parinkimo ir momentinių greičio matuoklių įrengimo prioritetinės eilės sudarymo tvarką.

Inžinerinių saugaus eismo priemonių valstybinės reikšmės keliuose įrengimo prioritetinės eilės sudarymo tvarką reglamentuoja Inžinerinių saugaus eismo priemonių įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodika, patvirtinta Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-134.

9. Teismas nustatė, kad ginčo kelio ruožas, kaip ir visi valstybinės reikšmės kelių ruožai, einantys per gyvenvietes, yra įtrauktas į Momentinių greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinę eilę, patvirtintą Kelių direkcijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V-249. Prioritetinėje eilėje ginčo kelio ruožas, kuriame numatoma įrengti momentinį greičio matuoklį, nurodytas Nr. 1953 iš 3537. Pareiškėja jokių nesutikimo motyvų dėl ginčo kelio ruožo prioritetinėje eilėje nurodyto eiliškumo skunde nenurodė. Kriterijų, kurių pagrindu turėtų būti peržiūrėtas prioritetinės eilės eiliškumas, taip pat nenurodė. Jokių vertinimų dėl Kelių direkcijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. V-249, kuriuo patvirtinta Momentinių greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinė eilė, nepateikė. Byloje įrodymų, kurie leistų teismui abejoti Kelių direkcijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. V-249 teisėtumu ir pagrįstumu, nėra.

10. Teismas sprendė, kad įpareigoti Kelių direkciją įrengti saugų greitį užtikrinančias priemones Jonavos rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenvietėje, kelyje Nr. 1505, nėra pagrindo, nes remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kelių direkcija yra numačiusi įrengti momentinį greičio matuoklį ginčo kelio ruože pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo tvarką.

11. Teismas, įvertinęs ginčijamo Kelių direkcijos 2018 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. (10.4) 2-6502 turinį, darė išvadą, kad tai yra informacinio (aiškinamojo) pobūdžio dokumentas, jame atsakovas pareiškėjai suteikė informaciją jai rūpimu klausimu, jame nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjai privalomų elgesio taisyklių, Raštas nenustato jokių pareiškėjos teisių ir (ar) pareigų, neišreiškia viešojo administravimo subjekto valinio sprendimo ir neužkerta pareiškėjai kelio ginti savo teises kompetentingose institucijose. Teismas sprendė, kad ginčijamas Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti šį Raštą nutraukė.

III. 12. Pareiškėja G. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti.

13. Pareiškėja pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su ginčo situacija. Pareiškėja pažymi, kad iš jos 2018 m. lapkričio 10 d. skundo, kurį ji padavė Kauno apygardos prokuratūrai, matyti, kokios ir kokia apimtimi bei kieno teisės yra pažeidžiamos ir prašė, kad šios teisės būtų apgintos. Toks skundas turėjo būti nagrinėjamas pradedant administracinę procedūrą ir atliekant privalomus administracinės procedūros veiksmus, tačiau į skundą buvo atsakyta informacinio pobūdžio raštu, kuriame net nebuvo nurodyta apskundimo tvarkos ir nebuvo net užsiminta apie administracinę procedūrą. Skundo nenagrinėjimo pagrindai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra aiškinami siaurai. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo išnagrinėjimo net neįvertino Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) prasme, nors teismas tokią pareigą turėjo. Teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Tačiau teismas, nevertindamas ar pareiškėjos skundas išnagrinėtas nepažeidžiant VAĮ, nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio.

14. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas privalėjo pradėti administracinę procedūrą, kadangi pareiškėja skunde nurodė pažeidžiamas teises ir prašė šias teises apginti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo nutraukti administracinės bylos, spręsdamas, kad raštas informacinio pobūdžio ir nesukelia jai teisinių pasekmių, nes netikrino ar skundas buvo išnagrinėtas laikantis VAĮ nuostatų. Teismas privalėjo pripažinti atsakymą neatitinkančiu VAĮ ir Raštą panaikinti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą sukūrė ydingą praktiką, pagal kurią valstybės institucijos į asmenų skundus gali atsakyti bendrojo pobūdžio informaciniu raštu, kuris pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką negali būti ginčo teisme objektu. Teismo sprendimas nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl turėtų būti panaikintas.

15. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos išsamiai ir nešališkai. Kadangi skundas neatsiejamai susijęs su viešuoju interesu, teismas privalėjo būti aktyvus ir nustatęs, kad ginčo santykiams nagrinėti yra aktualus Kelių direkcijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymas Nr. V-249, kuriuo patvirtinta Momentinių greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinė eilė, privalėjo šį įsakymą įvertinti ir išsamiai ištirti ar šis įsakymas nepažeidžia (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų teisių, ar jis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas turėjo pozityvią pareigą imtis priemonių ginti viešąjį interesą. Teismas nevertino pareiškėjos pateiktų įrodymų apie eismo situacijos rimtumą. Pareiškėja teigia, kad neturi pareigos nurodinėti teismui ką ginčyti, o ko ne, nes laikomasi principo, kad teismas žino teisę. Pareiškėja ginčijo esmę, patį faktą dėl greičio ribojimo priemonių ir Kelių direkcijos Raštą. Teismas privalėjo taikyti ABTĮ 80 straipsnio 2 dalį, ir išeiti už skundo ribų gindamas viešąjį interesą bei įpareigoti atsakovą įrengti greitį mažinančias priemones. Tokią teisę teismui suteikia ABTĮ 88 straipsnis.

16. Atsakovas Kelių direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tai, kad pareiškėja turi kitokią nuomonę dėl įrodymų vertinimo, nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Teismas pasisakė tiek dėl Rašto atitikimo VAĮ reikalavimams, tiek dėl Kelių direkcijos patvirtintų prioritetinių eilių teisėtumo ir pagrįstumo, išnagrinėjo pareiškėjos keliamus klausimus, todėl viešojo intereso nustatymas neturi reikšmės bylai. Atsakovo nuomone, pareiškėja skundu negina viešojo intereso, be to, tai, kad šiuo atveju nėra pagrindo ginti viešąjį interesą, pripažino ir Kauno apygardos prokuratūra, persiuntusi skundą nagrinėti pagal kompetenciją Kelių direkcijai. Pareiškėjos reikalavimas teismui vykdyti pozityvią pareigą ginti viešąjį interesą suponuoja pareigą imtis veiksmų, kurie priskirtini vykdomajai valdžiai. Teismas negali peržengti suteiktų įgaliojimų ir priimti vykdomosios valdžios sprendimą vietoje viešojo administravimo subjekto. Be to, toks reikalavimas nekonkretus. Pareiškėja savo 2018 m. lapkričio 10 d. prašymą nepagrįstai įvardija skundu, administracinės procedūros dėl jo nagrinėjimo nebuvo pagrindo pradėti. Inžinerinių saugaus eismo priemonių ir momentinių greičio matuoklių prioritetines eiles parengus pagal patvirtintas metodikas, pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimas objektyviai neegzistavo. Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja skunde nenurodė, kodėl kelio ruožo eilės numerio priskyrimas galėjo pažeisti jos teises ir todėl šio eilės numerio nustatymo nenagrinėjo kaip jos teisių pažeidimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje kilo ginčas dėl Kelių direkcijos 2018 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. (10.4) 2-6502 panaikinimo ir įpareigojimo Kelių direkciją atlikti jos funkcijai priskirtus veiksmus, t. y. įrengti saugų greitį užtikrinančias priemones Jonavos rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenvietėje, kelyje Nr. 1505.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos G. L. skundą atmetė, konstatavęs, kad skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio, nenustato pareiškėjai teisių ir pareigų ir bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Raštą nutraukė, o likusią pareiškėjos skundo dalį dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą.

20. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino pareiškėjos skundo atsakovui nagrinėjimo atitikimo VAĮ prasme, dėl jos skundo atsakovas turėjo pradėti administracinę procedūrą, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, bylos dalis nutraukta nepagrįstai, teismas nebuvo pakankamai aktyvus, turėjo ginti viešąjį interesą, išeiti už skundo ribų ir įvertinti Kelių direkcijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. V-249, kuriuo patvirtinta Momentinių greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinė eilė, teisėtumą ir pagrįstumą.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

22. Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 14 dalis nustatė, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundu vadinamas asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 15 d.). Skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d.), prašymai – Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.) (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d.).

23. Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.1 punktas); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.2 punktas); į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.3 punktas); į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.4 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėja su 2018 m. lapkričio 10 d. prašymu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, prašydama apginti (duomenys neskelbtini) gyventojų teisę gyventi saugioje aplinkoje ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai ne kartą kreipėsi (duomenys neskelbtini) seniūniją ir Jonavos rajono savivaldybę dėl dideliu greičiu judančių transporto priemonių per gyvenvietę, per gyvenvietę einančiame kelyje nėra įrengta jokių greičio mažinimo priemonių, tačiau minėtos institucijos keliamų problemų nesprendė. Minėtas pareiškėjos prašymas pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti Kelių direkcijai, kuri skundžiamu Raštu paaiškino pareiškėjai greičio mažinimo priemonių įrengimo tvarką, rekomendacijas joms įrengti. Rašte nurodyta, kad momentiniai greičio matuokliai valstybinės reikšmės keliuose rengiami tik pagal Kelių direkcijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V-249 patvirtintą Momentinių greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinę eilę, prašyme minimas valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1505 (duomenys neskelbtini) ruožas per (duomenys neskelbtini) kaimą yra minėtos eilės 1953 vietoje, todėl per artimiausius 5 metus greičio matuoklis jame nebus įrengiamas, o saugaus eismo priemonių įgyvendinimas priklauso nuo finansinių galimybių ir atliekamas tik pagal prioritetinę eilę.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą reglamentavimą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos 2018 m. lapkričio 10 d. prašymas nelaikytinas skundu VAĮ prasme. Prašyme nebuvo įvardinta jokių Kelių direkcijos veiksmų, neveikimo ar sprendimo, dėl kurio būtų pagrindas pradėti administracinę procedūrą VAĮ trečiojo skirsnio nustatyta tvarka. Iš minėto pareiškėjos prašymo matyti, kad pareiškėja kelia problemą dėl eismo saugumo valstybinės reikšmės regioniniame kelyje, gyventojai siekia, kad būtų įdiegtos greičio ribojimo priemonės. Kaip minėta, Rašte buvo paaiškinta tokių priemonių diegimo tvarka, nurodyta, kad kelio ruožas įtrauktas į nustatyta tvarka sudarytą Momentinių greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinę eilę 1953 numeriu ir per artimiausius 5 metus įrengtas nebus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai sprendė, kad Raštas laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu, kuris savaime jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Raštą panaikinus, pareiškėjos teisinė padėtis nepasikeistų, t. y. jį panaikinus atsakovui savaime neatsirastų pareigos įrengti greičio ribojimo priemonių (duomenys neskelbtini) kaime, nesilaikant nustatytos prioritetinės eilės, kurios pareiškėja neginčija.

26. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl Rašto panaikinimo ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

27. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, būtent pareiškėjas skunde privalo nurodyti skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo būti aktyvus ir pats spręsti dėl Kelių direkcijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. V-249, kuriuo patvirtinta Momentinių greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinė eilė, teisėtumo ir pagrįstumo, nepagrįsti. Juo labiau, kad pareiškėja skunde teismui nepateikė jokių argumentų dėl to, kad minėta prioritetinė eilė sudaryta pažeidžiant nustatytą tvarką. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas atliko jam priskirtas funkcijas dėl greičio ribojimų įrengimo (duomenys neskelbtini) kaime pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo tvarką, ginčo kelio ruožas nustatyta tvarka įtrauktas į Momentinių greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinę eilę. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundo dalį dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas byloje reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jas įvertino. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

29. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus, išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ar nemotyvavo priimto sprendimo.

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė Skirgailė Žalimienė