Legislator Case Law & Legislation
ea91d893-48e0-4b75-b747-dea43ecad8ce AI generated

ea91d893-48e0-4b75-b747-dea43ecad8ce · Kauno apygardos teismas

Case Number ea91d893-48e0-4b75-b747-dea43ecad8ce
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir Kelių eismo pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39U-44265210-15 , užfiksuotas automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitis 138 km/h (su 5km/h paklaida), kai ten leistinas važiavimo greitis 70 km/h bei fotonuotraukoje užfiksuotas automobilį vairavęs asmuo, kurio veido bruožai neįžiūrimi (b. l. 2). Iš A. K. paaiškinimo matyti, kad jis paaiškino, jog 2015 m. lapkričio 21 d. 13.03 val. automobiliu BMW 730d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo važiuoti (duomenys neskelbtini).

Legislator headnote

AI generated

ea91d893-48e0-4b75-b747-dea43ecad8ce · Kauno apygardos teismas: Savo paaiÅ¡kinime bylos tyrimo metu A. K. nurodė, jog jam nuosavybės teise priklausantį automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo jis pats. Todėl atlikti papildomus veiksmus ir imtis kitokių priemonių pareigÅ«nas neturėjo jokio teisėto pagrindo.Institucijos nuomone, teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, nesiėmė visų bÅ«tinų veiksmų byloje naujai paaiÅ¡kėjusioms aplinkybės patvirtinti ar paneigti dėl asmens kaltės ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ konstatuojant, kad A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-273-478/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00139-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja JÅ«ratė Jakubonienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininko Andriaus Bubulio (toliau – Institucija) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarimo A.

K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė : Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. K. suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 21 d., 13.03 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW 730d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 138 km/h greičiu ir nustatytÄ leistinÄ greitį virÅ¡ijo, įvertinus prietaiso paklaidÄ vairuotojo naudai, 68 km/h. Å iais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 127 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d.Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A.

K. atžvilgiu nutraukta, jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 6 d., sudėties.Institucija skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarimÄ , praÅ¡o jį panaikinti ir bylÄ iÅ¡ naujo grÄ Å¾inti nagrinėti apylinkės teisme.Skunde Institucija nurodo, kad savo sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad surinkti faktiniai duomenys yra nepakankami patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltei dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 6 d., padarymo pagrįsti arba konstatuoti.

Institucija nepritaria teismo argumentams ir mano, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nutraukti teisenÄ yra nepagrįstos ir joms nepritarti yra objektyvus pagrindas.Institucija pritaria teismo nutarimo motyvui, kad byloje esanti pažeidimo padarymo metu greičio matuokliu užfiksuota fotonuotrauka yra blogos kokybės ir vien ji neįrodo administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. kaltės, tačiau atkreipia dėmesį į kitus byloje surinktus duomenis, kurie privalomai turėtų bÅ«ti vertinami visumoje. Institucijos nuomone, teismas bylos nagrinėjimo metu A.

K. pateiktÄ versijÄ , prieÅ¡ingÄ ikiteisminio bylos tyrimo metu pateiktai jo versijai dėl pažeidimo aplinkybių, įvertino nevisapusiÅ¡kai ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų A. K. kaltei įrodyti.Skunde pažymima, kad pareiga įrodyti administracinį teisės pažeidimÄ yra numatyta Institucijai. Tokia iÅ¡vada darytina, vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., kuri numato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertÄ ar specialistÄ skiria pareigÅ«nai, turintys teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , taip pat administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis organas (pareigÅ«nas).

Institucijos nuomone, pareigÅ«nai tinkamai, savalaikiai ir teisėtai rinko įrodymus, Å¡iÄ savo pareigÄ Ä¯vykdė, patikrino tyrimo metu esamas aplinkybes ir surinko pakankamai duomenų A. K. kaltei pagrįsti. Be to, skunde pažymėta, jog bylos tyrimo metu pareigÅ«nui pateiktame paaiÅ¡kinime nors ir neužtikrintai, tačiau A. K. savo kaltės neneigė ir jÄ pripažino. Todėl teismo pozicija, jog nebuvo surinkta pakankamai duomenų, yra nepagrįsta.Pagal teismų praktikÄ , nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi bÅ«ti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese.

Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiÅ¡kinimus ir eksperto iÅ¡vadas, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Todėl, Institucijos nuomone, teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų ir sprendimÄ priėmė visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai neiÅ¡tyręs visų bylos aplinkybių, paaiÅ¡kėjusių bylos nagrinėjimo metu, bei galimų įrodymų, taigi, priimto nutarimo negalima lakyti teisėtu ir pagrįstu.

Toks preferencinis duomenų vertinimas nėra priimtinas. Teismas, pažeisdamas ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjančiam teismui pareigÄ rinkti įrodymus, siekiant visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti bylos aplinkybes, nesiėmė reikiamų priemonių kilusioms abejonėms paÅ¡alinti. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog byloje turėjo bÅ«ti imtasi priemonių kilusioms abejonėms iÅ¡sklaidyti, t. y. kilo bÅ«tinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti dėl liudytojų apklausos, pažeidėjo versijos tikrumo patikrinimo.

Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieÅ¡taravimai dėl asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltumo turi bÅ«ti paÅ¡alinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrÄ sias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1830/2011). Atliekant tyrimÄ nebuvo gauta jokių duomenų apie tai, kad A. K. nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę pažeidimo padarymo metu galimai vairavo kitas asmuo, nebuvo jokių duomenų ir apie tai, kad teisę naudotis jo automobiliu yra suteikta kitiems asmenims ir kad bÅ«tent jie galėjo ja naudotis pažeidimo padarymo užfiksavimo momentu.

Savo paaiÅ¡kinime bylos tyrimo metu A. K. nurodė, jog jam nuosavybės teise priklausantį automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo jis pats. Todėl atlikti papildomus veiksmus ir imtis kitokių priemonių pareigÅ«nas neturėjo jokio teisėto pagrindo.Institucijos nuomone, teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, nesiėmė visų bÅ«tinų veiksmų byloje naujai paaiÅ¡kėjusioms aplinkybės patvirtinti ar paneigti dėl asmens kaltės ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ konstatuojant, kad A.

K. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 6 d. A. K. parodymai bylos nagrinėjimo teisme metu vertintini kritiÅ¡kai, atsižvelgiant į jo procesinę padėtį, o bÅ«tent tai, kad jis yra pažeidėjas. Kaip jau minėta aukščiau, jis pripažino savo kaltę ir nepateikė jokių tam prieÅ¡taraujančių ar abejonių dėl jo kaltės buvimo keliančių duomenų. Atliekant tyrimÄ nebuvo jokių neaiÅ¡kumų dėl kaltės, pripažįstant A. K. padarius pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 124 str. 6 d.

Aplinkybė, kad jis jam priklausantį automobilį valdyti perdavė kitam asmeniui, o Å¡is dar kitam, nepatvirtina transporto priemonės perdavimo kitam asmeniui fakto, t. y. perdavimo, daikto perleidimo kitam asmeniui. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, ir jie nerinkti, apie pažeidimo padarymo metu galimai vairavusį asmenį ar jam vairuoti A. K. automobilį perdavusį asmenį (A. K. tariamÄ draugÄ ), ir, apskritai, ar toks asmuo pažeidimo padarymo metu buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar tai realus asmuo.

Nenustačius asmenų ir jų neapklausus, daryti iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra pakankamai duomenų A. K. kaltei pagrįsti, teisiÅ¡kai negalima. Skunde teigiama, kad teismas formaliai įvertino A. K. iÅ¡keltÄ , jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtintÄ versijÄ , netikrindamas jos realumo ir pagrįstumo, nesiėmė priemonių objektyviai tiesai nustatyti, o bÅ«tent, kokioms aplinkybėms esant buvo perduotas automobilis kitam asmeniui, o paskui ir trečiam (visgi automobilio vertė yra didelė, o fotonuotraukoje aiÅ¡kiai matomas tik vienas joje važiuojantis asmuo), neįvertino pažeidimo padarymo dienos visų įvykių laiko ir vietos atžvilgiu, nenustatė ir neapklausė su naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėms susijusių asmenų, kas turėjo reikÅ¡mės bylos baigčiai.Skunde pabrėžiama, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomÄ ja galia ir leistinumu.

Pažymėtina, kad teismas nevertino ir kitų A. K. bylos nagrinėjimo teisme nurodytų aplinkybių, o bÅ«tent, nesiaiÅ¡kino ketinimo parduoti automobilį aplinkybių: kieno duomenys buvo nurodyti skelbime parduoti automobilį, dėl kokių priežasčių tai buvo perleista daryti draugui (asmens anketiniai, kontaktiniai duomenys nesiaiÅ¡kinti), apklausiant nesiaiÅ¡kinti laikotarpiai dėl, anot A. K., atsiradusių pirkėjų, nevertinta A. K. nurodyta prieÅ¡inga byloje esantiems duomenims aplinkybė, jog jis greitai nevažinėja (ne kartÄ baustas už greičio virÅ¡ijimÄ ).

Privalomai Å¡iuo atveju turi bÅ«ti vertinami ir kiti su tuo susiję byloje esantys nenuginčijami faktiniai duomenys: automobilio savininkas yra A. K. sÅ«nus, kuris iÅ¡vykęs ir gyvena užsienyje, tačiau nėra jokių duomenų, kad pažeidimo padarymo dienÄ jo Lietuvoje nebuvo ir automobilio jis nevairavo.Institucija nurodo, kad pagrįstų abejonių, kurias paÅ¡alinus bÅ«tų galima padaryti galimai prieÅ¡ingas, negu padarė pirmos instancijos teismas, iÅ¡vadas ir pagrįstai pripažinti A. K. padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 124 str. 6 d., pakanka, jog teismo sprendimas bÅ«tų pripažintas nepagrįstu, jo teiginiai deklaratyviais, nepagrįstais jokiais jų teisingumÄ bei tikrumÄ patvirtinančiais duomenimis.Atsiliepimų į Institucijos skundÄ negauta.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininko Andriaus Bubulio skundas tenkinamas.ATPK 30211 straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime bÅ«tų iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ių aplinkybių nustatymui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Å ių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ bylos medžiagÄ , sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas A.

K. administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir nustatydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , apylinkės teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, nesurinko visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų. IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas konstatavo, kad iÅ¡ byloje surinktų duomenų daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog nuotraukoje yra A.

K., nėra pagrindo. Taip pat teismas konstatavo, kad nors teismui ir kilo abejonių dėl A. K. iÅ¡keltos versijos, tačiau įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vada, kad byloje esančių įrodymų nepakanka A. K. kaltei pagrįsti, o visos abejonės aiÅ¡kinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes ir į tai, kad nėra galimybės surinkti byloje naujų įrodymų, kurie arba patvirtintų, arba paneigtų A. K. kaltę dėl Å¡io pažeidimo, teismas konstatavo, kad yra pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ A.

K. atžvilgiu nutraukti.AukÅ¡tesnės instancijos teismas su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada nesutinka ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylÄ , taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieÅ¡taravimai dėl asmens kaltumo turi bÅ«ti paÅ¡alinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrÄ sias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010). Kaip matyti iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamÄ nutarimÄ priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, paÅ¡alinti visi neaiÅ¡kumai, prieÅ¡taravimai.Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l.

1) ir Kelių eismo pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39U-44265210-15 , užfiksuotas automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitis 138 km/h (su 5km/h paklaida), kai ten leistinas važiavimo greitis 70 km/h bei fotonuotraukoje užfiksuotas automobilį vairavęs asmuo, kurio veido bruožai neįžiūrimi (b. l. 2). Iš A. K. paaiškinimo matyti, kad jis paaiškino, jog 2015 m. lapkričio 21 d. 13.03 val. automobiliu BMW 730d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo važiuoti (duomenys neskelbtini).

Kokiais reikalais to metu važiavo ir kur, nepamena, nes praėjo nemažai laiko. Kad jo vairuojamas automobilis būtų buvęs užfiksuotas mobiliu greičio matuokliu, A. K. nepastebėjo. Jei užfiksuotas prietaisu 138 km/h greitis, tai galbūt ir galėjo jis tuo metu tokiu greičiu važiuoti. Skubėjimo priežasties neprisimena. Dėl pažeidimo gailisi ir jį pripažįsta (b. l. 4). Iš informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio BMW 730d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra P. K., valdytojas A.

K. (b. l. 5). IÅ¡ iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad A. K. ne kartÄ baustas už administracinius teisės pažeidimus, tame trape ir už greičio virÅ¡ijimÄ (b. l. 12-15). IÅ¡ A. K. pirmosios instancijos teisme duotų paaiÅ¡kinimų matyti, jog kaltės dėl pažeidimo jis iÅ¡ esmės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad automobilis, kurio virÅ¡ytas greitis 2015 m. lapkričio 21 d. buvo užfiksuotas, priklauso jo sÅ«nui, kuris yra iÅ¡vykęs ir gyvena užsienyje.

Automobilį jis laiko pas save namuose, lapkričio mėn. automobiliu naudojosi. Su automobiliu važiavo jo draugas ir galimas automobilio pirkėjas. Policininkui sakė, jog neatsimena kas vairavo. Galvoja, kad jis nevairavo, nes greitis nesÄ moningas (b. l. 19-20). IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, jog nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme, iÅ¡skyrus A. K., daugiau nebuvo apklaustas nė vienas asmuo, kuris galėtų suteikti vertingos informacijos apie nagrinėjamÄ A. K. inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ . Priimant sprendimÄ remtasi tik A.

K. teisme duotu paaiškinimu ir iškelta versija, kad jis automobilio tokiu greičiu vairuoti negalėjo, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių ir nesiėmė jokių priemonių kilusioms abejonėms išsiaiškinti, nustatyti ar automobilis iš tiesų buvo parduodamas, nustatyti pažeidimo padarymo metu automobilį galimai vairavusį asmenį ir ar apskritai toks asmuo pažeidimo padarymo metu buvo Lietuvos Respublikoje, ar tai realus asmuo, nesprendė dėl papildomų liudytojų apklausos, taigi, nesiėmė jokių priemonių A.

K. teisme iÅ¡keltai versijai patikrinti, taip nukrypdamas nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kuriÄ teisme betarpiÅ¡kai turi bÅ«ti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/11 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme betarpiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiÅ¡kinimus ir ekspertų iÅ¡vadas, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iÅ¡ įvairių Å¡altinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iÅ¡ duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik iÅ¡naudojus visas teisines priemones, galima priimti sprendimÄ dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.Be to, pažymėtina ir tai, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga nurodyti policijos pareigÅ«nui, siekiančiam iÅ¡aiÅ¡kinti teisės pažeidimÄ , duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančiÄ transporto priemonę ar naudojosi ja; transporto priemonės savininkui (valdytojui), neatlikusiam Å¡ios pareigos, kyla atsakomybė ATPK nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis reikalaujamų duomenų pateikti negali, nes prarado transporto priemonę prieÅ¡ savo valiÄ .Taigi, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjančiam teismui pareigÄ rinkti įrodymus, siekiant visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti bylos aplinkybes, nesiėmė jokių priemonių, kad bÅ«tų paÅ¡alinti byloje esantys prieÅ¡taravimai.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė ir neiÅ¡aiÅ¡kino bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų esminių aplinkybių, neiÅ¡samiai ir nepilnai iÅ¡tyrė surinktus įrodymus, jų visumÄ , netinkamai juos vertino bei pats nerinko įrodymų.

Tuo buvo pažeistos ATPK 257 straipsnio ir 284 straipsnio normos, t. y. padarytas esminis procesinių normų pažeidimas, dėl kurio skundžiamas nutarimas negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikintinas, o byla grÄ Å¾intina apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kad bÅ«tų paÅ¡alinti padaryti pažeidimai ir nustatytos tikrosios faktinės bylos aplinkybės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininko Andriaus Bubulio apeliacinį skundÄ tenkinti.Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                  JÅ«ratė Jakubonienė