ea912170-507d-4b5e-a96f-e7c21b1d79ca · Regionų administracinis teismas

N U T A R T I SAdministracinė byla Nr. I-968-386/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00420-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 37.3; 55.1.3(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 3 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Å arkauskienei, 2017 m. birželio 19 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

             Teismas n u s t a t ė:              pareiÅ¡kėjas N. T. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi skundu į teismÄ nurodydamas, kad įvairiais laikotarpiais nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. buvo pristatytas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) areÅ¡tinę ir laikomas joje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis: teko mažesnis nei numato higienos normos kameros plotas, nėra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti rÅ«bus, tik kartÄ per savaitę sudaroma galimybė nusiprausti duÅ¡e Å¡iltu vandeniu, kamerose trÅ«ko privatumo, sanitariniai mazgai neatitinka reikalavimų ir nėra užtikrinamas privatumas, nėra įrengti iÅ¡kvietimo mygtukai kamerose, kamerose Å¡alta ir drėgna. PareiÅ¡kėjas taip pat pažymi, jog įkalinimo ir suėmimo įstaigos yra specialios paskirties pastatai, taigi supažindinimas su vidaus tvarka taip pat turi bÅ«ti atitinkamai reglamentuotas bei įsitikinama, kad naujai atvežtasis suprato savo teises ir vidaus nustatytÄ jÄ tvarkÄ , o neapsiribojama vien formaliu įsakymu, nurodančiu naujai atvežtam nuteistajam, pasiraÅ¡yti neregistruotus dokumentus.

Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės pareigÅ«nai nesupažindino jo su areÅ¡tinės vidaus tvarka, suimtųjų teisėmis bei pareigomis, todėl nuolat kildavo konfliktinės situacijos. Å iais ir skunde iÅ¡samiau iÅ¡dėstytais argumentais pareiÅ¡kėjas grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ ir teismo praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .            Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities VPK atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, jog su skundo reikalavimais sutinka iÅ¡ dalies.

             Klaipėdos apskrities VPK neneigia, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ ginčo laikotarpiu areÅ¡tinėje praleistų 63 parų 4 paras buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 80 punkte numatytÄ reikalavimÄ užtikrinti, kad areÅ¡tinių kamerose laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis nei 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).

Nurodo, jog kamerų ploto neatitikimai buvo nežymÅ«s: 2 paras iki numatytos minimalios normos vienam asmeniui trÅ«ko 0,02 kv. m., 1 parÄ trÅ«ko 0,38 kv. m. ploto ir 1 parÄ nustatytas 1,58 kv. m. minimalaus ploto kameroje trÅ«kumas. Akcentuojama, kad kitais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tekusio kameros ploto norma nebuvo pažeista, kartais pareiÅ¡kėjui tekdavo žymiai daugiau kameros ploto – nuo 11,93 kv. m. iki 12,26 kv. m. Pažymi, jog galimi neatitikimai yra labai nežymÅ«s ir pasireiÅ¡kė itin trumpai.

Mano, kad tokie trumpi ir nežymÅ«s minimalaus ploto kameroje trÅ«kumai pareiÅ¡kėjui negalėjo sukelti tokių kančių ir nepatogumų, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį. Nurodo, jog pasitaikantys minimalaus kameros ploto asmeniui neatitikimai paprastai bÅ«na pasekmė to, kad Klaipėdos apskrities VPK neturi galimybės riboti į areÅ¡tinę pristatomų asmenų skaičiaus, negali atsisakyti juos priimti.              Klaipėdos apskrities VPK nurodo, kad asmenys, uždaromi į areÅ¡tinę, su jos vidaus tvarkos taisyklėmis susipažįsta jas perskaitydami ar iÅ¡klausydami, o susipažinimo faktas paprastai patvirtinamas paraÅ¡u asmens apžiÅ«ros ir kratos protokoluose.

Informacija apie asmenų, laikomų Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje, teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę yra iÅ¡kabinta areÅ¡tinės kamerose. Policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 7.1 punktu, turi teisę gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ informacijÄ apie asmenų laikymo policijos areÅ¡tinėje tvarkÄ ir sÄ lygas, jų teises bei pareigas.

Pažymi, jog pareiškėjas su areštinės vidaus tvarkos taisyklėmis supažindintas pasirašytinai.             Klaipėdos apskrities VPK pažymi, kad pareiškėjo teiginiai dėl kamerų netinkamos temperatūros, drėgmės, netvarkingos aplinkos, netinkamai išdėstytų bei perteklinių baldų yra hipotetiniai ir nurodyti tik didesniam įspūdžiui sudaryti. Informuoja, jog Klaipėdos visuomeninės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. spalio 2 d. atliko areštinės, esančios adresu Jūros g. 1, Klaipėda, patikrinimus ir patikrinimo aktais konstatavo, jog didesnių neatitikimų higienos normoms nenustatyta.

Pažymi, kad Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos yra atskirti 120 – 130 cm pertvara ir tam tikras areÅ¡tinėje laikomų asmenų privatumo apribojimas yra neiÅ¡vengiama sulaikymo ar kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Nurodo, jog teisės aktai nenumato galimybės sulaikytiems asmenims praustis Å¡iltame duÅ¡e pagal pageidavimÄ , skalbyklos ir džiovyklos įrengimo, tačiau esant neatidėliotinai situacijai suimtieji turi galimybę drabužius skalbti ir džiovinti kamerose įrengtuose sanitariniuose mazguose.

           Atsakovės atstovas akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjo buvimo Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje metu nėra duomenų, jog jis bÅ«tų skundęsis administracijai ar kitoms kompetentingos institucijoms dėl jo pažeistų teisų ar kitų pažeidimų.              Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjui dėl jo laikymo Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje bÅ«tų kilusios neigiamos pasekmės, Klaipėdos apskrities VPK praÅ¡o teismo pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

             Teismas k o n s t a t u o j a:              Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kreipėsi skundu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, atsiradusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje. Tai reiÅ¡kia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigÅ«nui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.246 straipsnis).

Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti konstatuotos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiÅ¡kėjo patirta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiÅ¡kėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė Å¡iuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.Sprendžiant pareiÅ¡kėjo N. T. skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu įvertinti ir nustatyti ar Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato (pareigÅ«nų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat įvertinti tai, ar Å¡ie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .Skunde pareiÅ¡kėjas N. T. praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje nebuvo užtikrinta minimali ploto norma vienam asmeniui, nes įvardintieji minimalÅ«s dydžiai traktuotini kaip pageidautini, o ne minimalÅ«s standartai.

Atsižvelgiant į tai, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis asmens orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo  tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio  tikslo nebuvimas dar nereiÅ¡kia, kad nebus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis kameros plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ ; atsižvelgus į tai, toliau nėra bÅ«tina tirti kitus kalinimo sÄ lygų aspektus (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis (redakcija galiojusi iki 2015 06 23, įstatymo Nr. XII-1819 redakcijos įsigaliojimo nuo 2016 04 01) numato, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo  nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Å io įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Su suimtuoju net ir jo sutikimu draudžiami medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai. Draudžiama, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti suimtÄ jį be iÅ¡ankstinio jo sutikimo.

Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis.

Å ių taisyklių 274 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems areÅ¡tu skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi bÅ«ti skiriamas reikiamas dėmesys klimato sÄ lygoms, kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apÅ¡vietimui, Å¡ildymui ir vėdinimui. Nuteistųjų nuolat naudojamos areÅ¡tinės patalpos turi bÅ«ti gerai sutvarkytos ir Å¡varios. PareiÅ¡kėjo laikymo Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje metu galiojusiu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau – ir AreÅ¡tinių veiklos taisyklės) 80 punkte įtvirtinta, jog policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus.

Vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas). Å ios taisyklės taikomos bÅ«tent asmenims, kurie yra laikomi teritorinių policijos komisariatų areÅ¡tinėse (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A502-2207/2014; A525-1247/2012; A442-1840/2013; A-1484-442/2015; A-804-525/2015; A261-369/2014; A575-1881/2014; A-678-442/2015; A-227-520/2015).

Iš Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko D. P. 2017 m. gegužės 29 d. tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-11435 (b. l. 93-94) matyti, kad pareiškėjui N. T. ginčo laikotarpiu Klaipėdos apskrities VPK areštinėje teko nuo 3,42 kv. m. iki 18,94 kv. m. gyvenamojo ploto (neįskaičiuojant 1,2 kv. m. sanitarinio mazgo ploto), o pareiškėjo teisė būti kalinamam kameroje, kurioje vienam asmeniui tenka ne mažiau nei 5 kv. m. ploto, buvo pažeista 4 paras (dienas), t. y.: 1) 2014 m. lapkričio 10 d. (kamera Nr. 5, vienam asmeniui 3,42 kv. m., vienam asmeniui trūko 1,58 kv. m.);

2) nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d. (kamera Nr. 5, vienam asmeniui 4,62 kv. m., vienam asmeniui trūko 0,38 kv. m.);

3) nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. (2 paros) (kamera Nr. 10, vienam asmeniui 4,98 kv. m., vienam asmeniui trÅ«ko 0,02 kv. m.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad 4 paras pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažesnis kameros plotas (nuo 0,02 kv. m. ir 1 parÄ 1,58 kv. m.), nei nustatyta teisės aktuose. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat atkreipia dėmesį, jog kameroje vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ mažina ir joje esantys baldai.

Paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog nei EŽTT teisminėje praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytÄ baldais kameros plotÄ , skaičiuojant minimalų kameros plotÄ (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1654-602/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje A-287-602/2017).

Ä®vertinus tai konstatuojama, kad Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, skaičiuotinas nuo bendrojo kameros ploto, neįskaičiuojant tik sanitarinio mazgo ploto. PareiÅ¡kėjas skunde savo teisių pažeidimÄ kildina ir iÅ¡ to, kad Klaipėdos apskrities VPK nesilaikė kitų teisės aktų reikalavimų. Jis nurodo, jog Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės kamerose netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nėra sÄ lygų skalbti ir džiovinti savo drabužius, nesudaryta galimybė reguliariai naudotis Å¡iltu vandeniu duÅ¡e, neatliekami areÅ¡tinės patalpų remonto bei grybelio Å¡alinimo juose darbai, kamerose buvo priverstas gyventi antisanitarinėmis sÄ lygomis ir t. t.

Vertinant, ar pareiÅ¡kėjui naudojantis kameroje įrengtu sanitariniu mazgu buvo užtikrintas jo privatumas, teismas pažymi, jog Klaipėdos apskrities VPK atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ teigia, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios kameros erdvės yra atskirti 120 – 130 cm aukščio pertvara. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡kose bylose ne kartÄ nurodė, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusios kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (pvz.

žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1006-442/2017). Klaipėdos apskrities VPK atsiliepime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įėjimas į sanitarinį mazgÄ areÅ¡tinės kamerose nebuvo uždengtas, todėl kiti patalpoje laikomi asmenys arba pareigÅ«nai įėję į patalpas galėjo stebėti pareiÅ¡kėjÄ besinaudojant tualetu ir taip pažeisti jo privatumÄ , todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė laikytina pagrįsta.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje nėra įrengta specialiai pritaikytų vietų asmeninių drabužių skalbimui ir jų džiovinimui. Vertinant pareiÅ¡kėjo skundo argumento pagrįstumÄ paminėtina, jog AreÅ¡tinių vidaus taisyklėse yra nurodyta, jog policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę, taip pat naudoti savo drabužius, avalynę, lovos skalbiniais (7.12 ir 7.15 punktai), tačiau nėra numatyta pareiga teritorinėse policijos areÅ¡tinėse įrengti specialias patalpas, skirtas drabužių skalbimui ir jų džiovinimui.

Tokia prievolė nėra numatyta ir ginčo laikotarpiu galiojusiose Lietuvos higienos normoje HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusioje nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.) ir Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m, lapkričio 1 d.). Analizuojant minėtÄ teisinį reguliavimÄ konstatuotina, kad prievolė įrengti specialias patalpas drabužių skalbimui ir džiovinimui yra privaloma tik laisvės atėmimo vietose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo vietomis laikomos pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atvirosios kolonijos, todėl darytina iÅ¡vada, kad Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinė nepatenka į laisvės atėmimo vietos apibrėžimÄ . Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimÄ konstatuotina, jog Klaipėdos apskrities VPK pareigÅ«nų veiksmų dėl minėtų aplinkybių neteisėtumo nenustatyta, todėl pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje apimtyje yra nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas teigia, jog Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės patalpose nėra įrengta aliarmo sistema, kuri nelaimės ar pavojaus atveju leistų nedelsiant susisiekti su pareigÅ«nais, atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Europos ministrų komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 18.2 punkto c) dalis įpareigoja visose patalpose, kur gyvena nuteistieji, įrengti aliarmo sistemÄ , kuri leistų nedelsiant susiekti su personalu.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo paminėtas teisės aktas reglamentuoja laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų įrengimÄ , o teritorinių policijos įstaigų pastatų, statinių ir patalpų reikalavimus reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 24 d. įsakymas Nr. 5-V-206 (bylai aktuali nuo 2011-04-29 galiojanti redakcija). Å iuo įsakymu priimtų tipinių teritorinių policijos įstaigų pastatų, statinių ir patalpų reikalavimų 10 punktas teigia, jog Teritorinėse policijos įstaigose areÅ¡tinių patalpos įrengiamos vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d.

įsakymo Nr. 380 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 484 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsauginės signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo bei priežiūros reikalavimų patvirtinimo“ nuostatomis. Pažymėtina, kad nei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 380 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“, nei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugsėjo 10 d.

įsakymo Nr. 484 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių apsauginės signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo bei priežiÅ«ros reikalavimų patvirtinimo“ nuostatose nėra numatytas pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos įrengimas. Taigi, nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje, kurioje laikinai buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nesant pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistemos, jokie teisės aktai nebuvo pažeisti. Pažymėtina, jog analogiÅ¡kos pozicijos savo jurisprudencijoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-510-261/2015).

Vertinant kitus duomenis, surinktus rengiantis bylos nagrinėjimui nustatyta, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98 (b. l. 102-105) nurodė, jog 2015 m. kovo 18 d. gautas fizinio asmens skundas, kad Klaipėdos apskrities VPK kamerose Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 15, Nr. 23, Nr. 25, Nr. 34, Nr. 35, Nr. 38, Nr. 39 yra nepakankama dirbtinė ir natÅ«rali apÅ¡vieta, kamerose Å¡alta ir drėgna, nėra tinkamos ventiliacijos, sienos apipelėjusios, neÅ¡varÅ«s čiužiniai, čiužiniuose yra blusų, pasivaikščiojimų kiemai nevalomi ir pilni Å¡iukÅ¡lių, duÅ¡e yra parazitų, netinkama maisto kokybė. 2015 m. kovo 30 d. atlikus patikrinimÄ nustatyta, kad skunde nurodyti faktai, jog Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės kamerose Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 15, Nr. 23, Nr. 25, Nr. 34, Nr. 35, Nr. 38 ir Nr. 39 yra Å¡alta ir drėgna, nėra ventiliacijos, kamerų sienos apipelėjusios, neÅ¡varÅ«s čiužiniai, juose yra blusų, pasivaikščiojimų kiemai nevalomi ir pilni Å¡iukÅ¡lių, duÅ¡e yra parazitų – nepasitvirtino, tačiau faktas, jog kamerose netinkama dirbtinė apÅ¡vieta – pasitvirtino.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras nurodė, kad apÅ¡vietimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti areÅ¡tinės patalpų rekonstrukcijos darbus. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 2 punkte reglamentuojama, kad veikiančioms policijos areÅ¡tinėms tik tie HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl dirbtinės apÅ¡vietos matavimų neatitikimas HN 37:2009 21 punktu reikalavimams, nevertinamas kaip pažeidimas.Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo akte Nr. K3-472 (b. l. 106 - 108) nurodė, jog pagal 2015 m. rugsėjo 11 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d. gautus fizinių asmenų skundus 2015 m. spalio 2 d. atlikti patikrinimai Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės, esančios adresu JÅ«ros g. 1, Klaipėda, kamerose Nr. 14 ir Nr. 24. 2015 m. rugsėjo 11 d. skunde nurodoma, kad kamera Nr. 23 yra avarinės bÅ«klės, joje Å¡alta, drėgna, nuo sienų ir lubų krenta byra tinkas, nėra ventiliacijos, ventiliacijos angose daug dulkių, sugadintos elektros rozetės, čiužiniai nuo tvyrančios didelės drėgmės pÅ«va ir smirdi, iÅ¡laužta pertvara skirianti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. 2015 m. rugsėjo 18 d. skunde teigiama, jog kameroje Nr. 14 yra Å¡alta, drėgna, nėra tinkamos ventiliacijos, ant lubų bei sienų yra pelėsis, neÅ¡varus langai, jaučiamas nuotekų ir amoniako kvapas, netinkama dirbtinė ir natÅ«rali apÅ¡vieta.

Patikrinimo išvadoje nurodyta, kad asmenų 2015 m. rugsėjo 11 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d. skunduose išdėstyti faktai dėl per mažos dirbtinės ir natūralios apšvietos, netinkamos ventiliacijos pasitvirtino, tačiau pabrėžia, jog apšvietimo ir pastato vėdinimo sistemų pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 2 punkte nurodyta, kad veikiančioms policijos areštinėms taikomi dirbtinės ir natūralios apšvietos bei oro judrumo matavimų neatitiktis HN 37:2009 reikalavimams nevertinama, kaip pažeidimas.

Kiti skunduose iÅ¡dėstyti faktai nepasitvirtino. Remiantis aukščiau nurodytų Klaipėdos visuomeninės sveikatos centro patikrinimų iÅ¡vadomis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad ginčo laikotarpiu jis buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos higienos normas, yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad ginčo laikotarpiu Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje buvo galima pasinaudoti duÅ¡e Å¡iltu vandeniu tik vienÄ kartÄ Ä¯ savaitę. PareiÅ¡kėjo nuomone, tai nesudaro galimybės tinkamai rÅ«pintis asmenine higiena, didina ligų protrÅ«kio tikimybę ir tai jam sukėlė didelius nepatogumus, diskomfortÄ , kadangi nuolat jausdavosi neÅ¡varus, skleisdavo nemalonų kvapÄ .

AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.12 punktas įpareigoja teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių pareigÅ«nus sudaryti sÄ lygas areÅ¡tinėje laikomiems asmenims ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u. AnalogiÅ¡kas reikalavimas numatytas ir Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji reikalavimai“ 60 punkte ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad tokia teisė pareiÅ¡kėjui buvo suteikta.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų Klaipėdos apskrities VPK pareigÅ«nų elgesio neteisėtumÄ dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų prausimosi duÅ¡e aplinkybių. PareiÅ¡kėjas N. T. skunde akcentuoja, kad jam atvykus į Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinę nebuvo pareigÅ«nų supažindintas su joje galiojančia vidaus tvarka, sulaikytų asmenų teisėmis bei pareigomis, todėl nuolat kildavo konfliktinės situacijos tarp jo ir pareigÅ«nų, areÅ¡tinės administracijos.

Paminėtina, jog Klaipėdos apskrities VPK atsiliepime į skundÄ nurodė, kad informacija apie asmenų laikomų policijos areÅ¡tinėje teises, pareigas ir dienotvarkę yra iÅ¡kabinta kamerose, kur sulaikytieji turi galimybę su ja susipažinti. AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.1 punkte nurodyta, jog policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ informacijÄ apie asmenų laikymo areÅ¡tinėje tvarkÄ ir sÄ lygas, jų teises bei pareigas. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK administracijÄ , praÅ¡ydamas jam raÅ¡tiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kinti areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, sulaikytų asmenų teises bei pareigas ir tokį jo praÅ¡ymÄ bÅ«tų atsisakyta tenkinti.

Remiantis ankščiau nurodytomis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu konstatuotina, jog Klaipėdos apskrities VPK pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo nenustatyta ir Å¡ioje apimtyje pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas.             IÅ¡ Sveikatos apžiÅ«ros ir medicinos pagalbos suteikimo, ambulatorinių ligonių registravimo žurnalo iÅ¡raÅ¡o (b. l. 97-101) matyti, kad pareiÅ¡kėjas N. T. ginčo laikotarpiu į Klaipėdos apskrities VPK bendruomenės slaugytojÄ kreipėsi ir buvo jos apžiÅ«rėtas (po atvykimo etapu): 1) 2014-10-11 dėl skaudančios nugaros ties juosmeniu; pareiÅ¡kėjas teigė 5 metus turi stuburo iÅ¡varÅ¾Ä , priklausomai nuo skausmo intensyvumo vartoja nuskausminamuosius medikamentus; bendruomenės slaugytoja jam skyrė „Diclac“ tepalÄ ; 2) 2014-10-13 dėl skaudančios nugaros; teigė turintis stuburo iÅ¡varÅ¾Ä (iÅ¡ jo žodžių), tačiau tai patvirtinančių medicininių dokumentų sveikatos istorijos byloje nėra; judesiai neskausmingi; bendruomenės slaugytoja jam papildomai skyrė „Ibuprofen“; 3) 2014-11-25 dėl sumuÅ¡imo; pareiÅ¡kėjas teigė buvęs sumuÅ¡tas, todėl pykina, svaigsta galva; jis siųstas į Klaipėdos respublikinę ligoninę konsultacijai, tÄ pačiÄ dienÄ jis grÄ Å¾intas į areÅ¡tinę, rekomenduota vartoti analgetikus esant galvos skausmui; 4) 2015-01-19 teigė turintis stuburo iÅ¡varÅ¾Ä (iÅ¡ jo žodžių), apžiÅ«ros metu stuburo skausmu nesiskundė; 5) 2015-05-19 apžiÅ«rėtas atvykus etapu (2015-05-18), pareiÅ¡kėjas teigė badaujantis nuo atvykimo (2015-05-18), paprašė raminančių vaistų.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo nurodytų nusiskundimų ir bendruomenės slaugytojos apžiÅ«rų rezultatų matyti, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl sveikatos nesusiję su jo laikymo Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje sÄ lygomis.AreÅ¡tinėje laikomų asmenų žodiniai ir raÅ¡ytiniai pasiÅ«lymai, praÅ¡ymai, (pareiÅ¡kimai), skundai ir laiÅ¡kai yra tvarkomi vadovaujantis AreÅ¡tinių veiklos taisyklių IV skyriuje nustatyta tvarka. Žodiniai asmenų pasiÅ«lymai, praÅ¡ymai (pareiÅ¡kimai) ir skundai priimami tais atvejais, kai juos galima iÅ¡nagrinėti tuoj pat, nefiksuojant jų raÅ¡ytiniuose dokumentuose.

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjo buvimo Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje metu jis kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) bÅ«tų skundęsis Klaipėdos apskrities VPK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų jo teisių, byloje nėra. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ bei faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius pareiÅ¡kėjo N. T. kalinimo sÄ lygų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje vienam asmeniui tektų ne mažiau 5 kv. m. kameros ploto, pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę privačiai naudotis areÅ¡tinės kamerose esančiais tualetais, todėl aptariamu atveju Å¡i vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota teisės aiÅ¡kinimo taisyklė, numatanti, jog asmenį kalinant teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis jam yra padaroma neturtinė žala (žr.: pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A444-343/2013, A443-858/2016 ir kt.), todėl, konstatavus neteisėtus Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės veiksmus, yra pagrindas vertinti pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad nukrypimai nuo ploto normos yra labai nežymÅ«s ir realiai neapčiuopiami (2 paras trÅ«ko po 0,02 kv. m., 1 parÄ trÅ«ko 0,38 kv. m. ir 1 dienÄ trÅ«ko 1,58 kv. m.), tačiau visÄ pareiÅ¡kėjo kalinimo areÅ¡tinėje laikÄ , t. y. 63 paras, buvo pažeidžiama jo teisė į privatumÄ Â jam naudojantis tualetu, nevisiÅ¡kai atskirtu nuo bendros kameros erdvės. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ Ä¯vertinti ir materialiai kompensuoti yra ypatingai sunku, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ galima tik iÅ¡ naujo sukurti.

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu. Materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta, turinio, todėl pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ).Teismų praktikoje (žr. 2007 m. birželio 26 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14–653/07;  2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444–619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858–940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2711-520/2015 iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ valstybės ekonominę situacijÄ bei jos piliečių bendrÄ materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr. pvz. 2017 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. S-1076-756/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1574-624/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017, 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-615-146/2016), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.

Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį ir į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje trukmę, pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui nagrinėjamu atveju priteistina neturtinė žala pinigais. Teismas, nustatydamas atlygintinos pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų jo kalinimo laikotarpiu nesikreipė skundais nei į Klaipėdos apskrities VPK, nei į kitas kompetentingas institucijas, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog jis nevertino Å¡ių sÄ lygų, kaip pažeidžiančių jo teises, taip pat nėra duomenų, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jam bÅ«tų sutrikusi sveikata ar atsiradusios kitos neigiamos pasekmės. Be to, nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgėsi.

Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, atsižvelgdamas į aukščiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumÄ , konstatuotų pažeidimų apimtį (minimalaus kameros ploto normos ir privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimas), konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala įvertintina 100 Eur (CK 6.250 straipsnis), todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas dalinai ir jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, priteistinas 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a:             PareiÅ¡kėjo N. T. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjui N. T., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 100,00 Eur (Å¡imtÄ eurų) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                      Laimutė Jokubauskaitė