2017-11-15 Nr. AB-20983-3-61-3-04551-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1697-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04551-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Z. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–3), kurį patikslino (b. l. 9–11), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 3R-324(AG-239/04-2015) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, mokesčių administratorius, VMI) 2015 m. liepos 20 d. rašte Nr. (23.1-08)RNA-25714 (toliau – ir VMI raštas) nurodytą atsisakymą išspręsti pareiškėjo 2015 m. liepos 2 d. prašymą dėl 2009 m. privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų prievolės panaikinimo, kaip neteisėtai apskaičiuotos, suėjus senaties terminui arba pripažinus beviltiška, ir 3) įpareigoti atsakovą išspręsti pareiškėjo prašymą iš esmės – 2009 m. PSD įmokų prievolę panaikinti, kaip neteisėtai apskaičiuotą, suėjus senaties terminui arba pripažinus beviltiška.

2. Pareiškėjas nesutiko su mokesčių administratoriaus atsisakymu nagrinėti jo prašymą, kaip esą pateiktą pakartotinai dėl analogiškų reikalavimų. Paaiškino, kad jis yra bedarbis, pajamos minimalios, turto neturi, todėl negali įvykdyti apskaičiuotos mokestinės prievolės. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo skolą galima pripažinti beviltiška. Atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, neatsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo turtinė padėtis yra pasikeitusi. Pareiškėjo nuomone, reikalavimas bedarbiui sumokėti mokesčius yra socialiai neteisingas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Be to, atsakovas nenurodė, kada konkrečiai buvo pradėtas nepriemokos už 2009 m. išieškojimas.

3. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 32–34) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o Komisijos sprendimą palikti nepakeistą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas su analogišku prašymu kreipėsi į VMI 2015 m. balandžio 16 d., į kurį buvo atsakyta 2015 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-16100. Pareiškėjas 2010 m. balandžio 16 d. pateikė deklaraciją už 2009 m. laikotarpį, deklaruota mokėtina PSD įmokų suma – 187,67 Eur. Deklaracijos duomenų neatitikimų nenustatyta, todėl anuliuoti ar perskaičiuoti prievolę nebuvo pagrindo. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, pradėjus šią procedūrą – ji yra baigiama, nors senaties terminas vykdymo metu pasibaigia. Šiuo atveju mokestinės prievolės senaties terminas būtų suėjęs 2015 m. gegužės 24 d., sprendimas dėl išieškojimo priimtas 2015 m. sausio 15 d., pareiškėjas buvo įspėtas, todėl, nepriemokos jam nesumokėjus, 2015 m. balandžio 1 d. minėtas sprendimas perduotas antstoliui vykdymui. Prašymas dėl minėtos nepriemokos pripažinimo beviltiška atsakovui pateiktas 2014 m. spalio 16 d., prašymas buvo išnagrinėtas 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu, atsisakant ją pripažinti beviltiška, pareiškėjui neatitikus atitinkamų taisyklių nustatytų kriterijų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu (b. l. 110–114) pareiškėjo skundą iš dalies tenkino, panaikino VMI rašto dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2015 m. birželio 6 d. prašymą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška, ir įpareigojo atsakovą šį prašymą išnagrinėti iš naujo, taip pat panaikino Komisijos sprendimą.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra keliamas ginčas dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti panaikinti PSD prievolę už 2009 m. arba ją pripažinti beviltiška teisėtumo. Pareiškėjo teigimu, mokestinei nepriemokai yra suėjęs senaties terminas, todėl ji apskaičiuota neteisėtai; kita vertus, jo pateiktas prašymas dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška išnagrinėtas formaliai, neįvertinus sunkios pareiškėjo materialinės padėties.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teikė metines pajamų mokesčio deklaracijas ir deklaravo mokėtinas PSD įmokų sumas: už 2009 m. – 187,67 Eur (648 Lt), 2010 m. – 250,23 Eur (864 Lt), 2011 m. – 52,13 Eur (180 Lt), 2012 m. – 24,04 Eur (83 Lt), 2013 m. – 96,44 Eur (333 Lt). Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 18 d. pateikė metines pajamų mokesčio deklaracijas už 2010 m., 2012‑2013 m. laikotarpius, ir buvo nustatyta, kad yra susidariusi PSD įmokų nepriemoka. Pareiškėjas 2014 m. spalio 16 d. kreipėsi į VMI, prašydamas atidėti PSD įmokų nepriemokos už 2009–2013 m. mokėjimą dėl sunkios materialinės padėties.

VMI 2014 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-41783 nurodė, kad atidėti įmokų mokėjimą nėra galimybės, tačiau nagrinėjamas prašymas dėl nepriemokos pripažinimo beviltiška. VMI, įvertinusi pareiškėjo ir jo sutuoktinės gaunamas pajamas, nustatė, jog jos viršija valstybės remiamų pajamų dydį, šeima turi turto, iš kurio galėtų būti išieškoma mokestinė nepriemoka, todėl 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. (23.31‑08)-322-1727 nuspręsta pareiškėjo mokestinės nepriemokos nepripažinti beviltiška. VMI 2015 m. sausio 15 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-501 išieškoti į biudžetą iš pareiškėjo 585,37 Eur PSD įmokų už 2009–2013 m. 2015 m. balandžio 1 d. sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo perduotas vykdyti antstoliams.

Pareiškėjas 2015 m. balandžio 16 d. kreipėsi į VMI, prašydamas pripažinti 2009–2010 m. PSD įmokų skolą beviltiška, o 2010 m. skolą perskaičiuoti pagal dienas, kuriomis pareiškėjas dirbo pagal verslo liudijimą, nurodė sutinkantis su mokėjimais nuo 2011 m., todėl prašė sustabdyti priverstinį išieškojimą. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 11 d. pateikė VMI prašymą leisti mokėti PSD mokesčio nepriemoką, susidariusią 2010–2013 m., dalimis, 2015 m. rugpjūčio 6 d. prašymas patikslintas, prašant išdėstyti nepriemokos už 2011–2014 m. mokėjimą dalimis.

Pareiškėjas ir VMI 2015 m. rugpjūčio 28 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį dėl PSD įmokų mokėjimo už 2011–2014 m. VMI 2015 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-16100 nurodė, kad pareiškėjas teikė metines pajamų mokesčio deklaracijas, kontrolės metu duomenų neatitikimų nenustatyta, todėl jų tikslinti nėra pagrindo. Priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, pradėjus mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos, nors jų vykdymo metu senaties terminas pasibaigia. Pareiškėjo nepriemokos išieškojimas pradėtas nepasibaigus senaties terminui, todėl procedūra bus tęsiama nustatyta tvarka.

VMI paaiškino, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimo ar išdėstymo. Pareiškėjas 2015 m. liepos 2 d. kreipėsi į VMI, prašydamas panaikinti PSD įmokų mokestinę nepriemoką už 2009 m., kaip neteisėtai apskaičiuotą ar suėjus senaties terminui, ir perskaičiuoti įmokas, arba pripažinti ją beviltiška. VMI 2015 m. liepos 20 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-25714 nurodė, kad pareiškėjo 2010 m. balandžio 16 d. pateikta deklaracija užpildyta teisingai, todėl prievolės negali būti perskaičiuotos ar anuliuotos, o kadangi prievolė nebuvo įvykdyta, nepasibaigus senaties terminui, pradėtas priverstinis jos išieškojimas.

Pareiškėjo prašymas dėl nepriemokos pripažinimo beviltiška jau buvo išspręstas 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu, pareiškėjas neatitinka teisės aktų numatytų sąlygų mokestinei nepriemokai pripažinti beviltiška, nepateikė įrodymų, jog priimtas sprendimas buvo neteisingas, todėl ši prašymo dalis nebuvo nagrinėjama. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 7 d. padavė skundą Komisijai, kuri 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 3R-324(AG-239/04-2015) jį atmetė.

8. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 1 punktu, 2 straipsnio 20 dalimi, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 27 straipsnio 1, 3 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 17 straipsnio 5 dalimi.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu (2009 m.) veikė pagal verslo liudijimą, todėl jam kilo prievolė deklaruoti pajamas. Pareiškėjas 2010 m. balandžio 16 d. pateikė pajamų mokesčio deklaraciją už 2009 m., joje deklaruota mokėtina PSD įmokų suma – 187,67 Eur (648 Lt). Sveikatos draudimo įstatymas, galiojęs pareiškėjui teikiant pajamų mokesčio deklaraciją, aiškiai nustatė reikalavimą mokėti PSD įmokas ir tiems fiziniams asmenims, kurie veikė pagal įsigytus verslo liudijimus, neatsižvelgiant į faktiškai dirbtų dienų skaičių. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas deklaracijoje nurodė pagal verslo liudijimą dirbęs 9 mėnesius, šį laikotarpį nebuvo draustas valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu, todėl mokėtina PSD įmokų suma lygi 648 Lt (9 proc. x 800 Lt x 9 mėn.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pajamų mokesčio deklaraciją užpildė ir pateikė ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, šių duomenų pagrindu apskaičiuota mokestinė prievolė yra galiojanti ir jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su atitinkama mokestine prievole nustatyta asmeniui, užsiimančiam veikla pagal verslo liudijimą, nors ir turinčiam bedarbio statusą, nesudaro pagrindo tokią mokestinę prievolę pripažinti neteisėta. Aplinkybė, kad pareiškėjas veikla pagal verslo liudijimą užsiėmė tik keletą dienų per mėnesį, yra teisiškai nereikšminga, nes, kaip minėta, pareiškėjo veiklos vykdymo metu galiojusios teisės normos įpareigojo PSD įmokas mokėti už visą mėnesį.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas PSD įmoką turėjo sumokėti iki 2010 m. gegužės 3 d., tačiau šios mokestinės prievolės neįvykdė. Nagrinėjamu atveju raginimas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką pareiškėjui nebuvo siunčiamas, todėl teisė ją išieškoti atsirado nuo 2010 m. gegužės 24 d. (MAĮ 105 str. 2 d.). PSD įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas, jį skaičiuojant nuo 2010 m. gegužės 24 d., baigėsi 2015 m. gegužės 24 d. (MAĮ 107 str. 1, 2, 5 d.). Mokesčių administratorius sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką priėmė 2015 m. sausio 15 d., todėl darytina išvada, kad išieškojimo procesas buvo pradėtas nepasibaigus ginčijamos mokestinės nepriemokos senaties terminui.

11. Teismas nurodė, kad ginčijamu VMI 2015 m. liepos 20 d. raštu atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą konstatavus, jog analogiškas prašymas jau buvo išnagrinėtas anksčiau, o pareiškėjas naujų aplinkybių nenurodė. Pagal Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-77, 4 punktą, prašymas – tai asmens kreipimasis į vadovybę, valstybės tarnautoją ar darbuotoją, nesusijęs su konkretaus asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, prašant, be kita ko, priimti administracinį sprendimą – įsakymą, nurodymą ar kitos formos dokumentą, kuriame išreiškiama Inspekcijos valia, atlikti kitus administracinius veiksmus. Pagal šių taisyklių 12 punktą, pakartotiniai prašymai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad Inspekcijos atsakymas dėl ankstesnio prašymo išnagrinėjimo yra neteisingas.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su prašymu atidėti PSD nepriemokos mokėjimą neribotam laikui dėl sunkios finansinės padėties į VMI kreipėsi 2014 m. spalio 16 d. Šis prašymas buvo išnagrinėtas ir dėl galimybės pripažinti nepriemoką beviltiška – įvertinus pareiškėjo ir jo sutuoktinės gaunamas pajamas ir turtą, konstatuota, kad tam nėra pagrindo. Priimant šį sprendimą, buvo atsižvelgta į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo sveikatos būklės, buvusią registraciją teritorinėje darbo biržoje (pasibaigusi 2014 m. rugsėjo 11 d.), gaunamas pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimą, išlaidas atsiskaitymui su kreditoriais. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 16 d. prašymu prašė nepriemoką peržiūrėti ir ją pripažinti beviltiška, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas vis dar yra bedarbis. Pareiškėjas 2015 m. birželio 6 d. kreipėsi į VMI, prašydamas pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška, nurodydamas, kad nuo 2015 m. balandžio 8 d. vėl yra registruotas teritorinėje darbo biržoje, užsiima veikla pagal verslo liudijimą, turi sveikatos problemų, turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiame kreipimesi nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo išnagrinėtos priimant 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą, tačiau pateikti ir nauji duomenys, o būtent, kad pareiškėjas nuo 2015 m. balandžio 8 d. yra registruotas darbo biržoje, tęsiama darbo paieška. Vienas iš MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų kriterijų, vertinant, ar fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis sunki, yra tai, kad asmuo yra bedarbis. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vien asmens priskyrimas tam tikrai socialinei grupei (pensininkams, neįgaliesiems, bedarbiams ir pan.) dar nesudaro pagrindo atleisti jį nuo delspinigių, reikalinga įvertinti pareiškėjo ekonominę (socialinę) padėtį apibūdinančias aplinkybes, gautas pajamas bei turimą nekilnojamąjį turtą. Taigi šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra įgijęs bedarbio statusą, mokesčių administratoriui kilo pagrindas iš naujo įvertinti jo ekonominę padėtį apibūdinančias aplinkybes, todėl pareiškėjo kreipimasis nėra analogiškas ankstesniesiems, tuo tarpu mokesčių administratorius jį nagrinėti atsisakė nepagrįstai.

III. 13. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 117–119) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta VMI 2015 m. liepos 20 d. rašto Nr. (23.1–08)RNA-25714 dalis, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2015 m. birželio 6 d. prašymą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška, ir įpareigojo atsakovą šį prašymą išnagrinėti iš naujo.

14. Pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška 2014 m. spalio 16 d. Šis prašymas buvo išnagrinėtas ir priimtas VMI viršininko 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimas Nr. (23.31.8)-322-1727 nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška. Pareiškėjas į VMI su analogišku prašymu dėl mokestinės nepriemokos panaikinimo dėl senaties arba pripažinimo beviltiška kreipėsi 2015 m. balandžio 16 d. Šiame prašyme pareiškėjas jau buvo pateikęs duomenis apie jo įregistravimą darbo biržoje nuo 2015 m. balandžio 8 d. Šis prašymas buvo išnagrinėtas ir pareiškėjui buvo pateiktas 2015 m. gegužės 8 d. atsakymas Nr. (23.1‑08)RNA-16100, kuriame motyvuotai paaiškinta, jog pareiškėjo prašymas netenkinamas. Pareiškėjas 2015 m. birželio 6 d. pateikė analogišką prašymą, taip pat pažymėdamas apie jo registraciją darbo biržoje nuo 2015 m. balandžio 8 d. VMI 2015 m. liepos 20 d. raštu Nr. (23.1‑08)RNA-25714 informavo pareiškėją, jog jo prašymas netenkinamas, taip pat aiškiai išdėstė argumentus bei motyvus. Taigi pareiškėjo įregistravimo darbo biržoje aplinkybė buvo įvertinta.

15. Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 125) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

16. Nurodo, kad prašymą dėl skolos pripažinimo beviltiška asmuo gali pateikti bet kuriuo metu, atsiradus MAĮ nustatytiems pagrindams. Darbo biržoje, su pertraukomis, yra registruotas nuo 2007 m. liepos 10 d., dirba su verslo liudijimu tik savaitgaliais. Finansinė padėtis nepagerėjo, išsituokė su sutuoktine (iš teismo sprendimo matyti, kad jis ir buvusi sutuoktinė registruoto turto neturėjo), gyvena vienas nuomojamame bute, jei situacija nepasikeis, atėjus žiemos sezonui, bus priverstas kreiptis dėl kompensacijos, turi skolų, pablogėjo sveikata.

17. Pažymi, kad priverstinis išieškojimas už 2009 metus buvo pradėtas šeštais metais t. y. 2015 m. sausio 15 d., o tai prieštarauja MAĮ 107 straipsnio 1–4 dalims. Antstoliui skola perduota išieškoti 2015 m. balandžio 1 d. Jo situacija atitinka teisinį reglamentavimą, nurodytą MAĮ 113 straipsnio 1–4 dalyse.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.).

19. Nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo dalimi, kuria buvo panaikinta VMI 2015 m. liepos 20 d. rašto Nr. (23.1–08)RNA-25714 dalis, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2015 m. birželio 6 d. prašymą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška, ir atsakovas buvo įpareigotas šį prašymą išnagrinėti iš naujo. Taigi nagrinėjamoje administracinėje byloje reikia įvertinti, ar pagrįstai mokesčių administratorius atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2015 m. birželio 6 d. prašymą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška, motyvuodamas tuo, jog toks pareiškėjo prašymas jau yra išnagrinėtas (jame nenurodyta jokių naujų aplinkybių).

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punkte nurodyta, kad prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu <...>.

21. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-77 patvirtintų Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių 12 punkte įtvirtinta, kad pakartotiniai prašymai/skundai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad VMI atsakymas dėl ankstesnio prašymo ar skundo išnagrinėjimo yra neteisingas <...>.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylos medžiaga (ginčui aktualiu aspektu, t. y. dėl pareiškėjo prašymų pripažinti jo mokestinę nepriemoką beviltiška) nustatė, kad:

1) VMI viršininkas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2014 m. spalio 16 d. prašymą (b. l. 57), 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-322-1727 (b. l. 61) nepripažino pareiškėjo PSD įmokų mokestinės nepriemokos beviltiška. Šis sprendimas buvo priimtas įvertinus VMI 2014 m. lapkričio 7 d. išvadoje Nr. 23.31-08)326-4271 „Dėl Z. S. mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška“ (b. l. 59–60), be kita ko, nurodytą aplinkybę, kad „Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus pranešimo kopijoje nurodoma, kad dėl pareiškėjo darbo paieška 2014-09-11 nutraukta“.

2) Pareiškėjas 2015 m. balandžio 16 d. pateikė VMI prašymą (b. l. 48–49), be kita ko, pažymėdamas, kad „šiuo metu esu įregistruotas nuo 2015-04-08 darbo biržoje ir darbo paieška tęsiama“. Iš VMI 2015 m. gegužės 8 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-16100 „Dėl pateikto prašymo“ (b. l. 50–51) turinio matyti, kad VMI į šią aplinkybę neatsižvelgė, taip pat galimybės pripažinti pareiškėjo mokestinę nepriemoką beviltiška nenagrinėjo.

3) Pareiškėjas 2015 m. birželio 6 d. pateikė VMI prašymą (b. l. 35–37), be kita ko, pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška, primindamas, kad „šiuo metu esu įregistruotas nuo 2015-04-08 darbo biržoje ir darbo paieška tęsiama“. VMI 2015 m. liepos 20 d. rašte Nr. (23.1‑08)RNA-25714 „Dėl pateikto prašymo“ (b. l. 46–47) pažymėta, kad „dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška 2014-10-16 buvote pateikęs prašymą, kuris buvo išnagrinėtas ir priimtas 2014-11-07 sprendimas Nr. (23.31-08)-322-1727 nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška kartu su išvada, kurioje išdėstyti motyvais dėl nepriemokos nepripažinimo beviltiška <...>“. Šiame sprendime taip pat pažymėta, kad „atsižvelgiant į tai, kad <...> nesate <...> bedarbis, <...> prašymo dalis dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška nebus nagrinėjama“.

23. Apibendrinus prieš tai nurodytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška buvo išnagrinėtas iš esmės vieną kartą – VMI viršininkui priimant 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška Nr. (23.31-08)-322-1727. Nors pasikeitus faktinėms aplinkybėms (pareiškėjas buvo įregistruotas darbo biržoje nuo 2015 m. balandžio 8 d.), pareiškėjas dar teikė mokesčių administratoriui du prašymus (2015 m. balandžio 16 d. ir 2015 m. birželio 6 d.) pripažinti jo mokestinę nepriemoką beviltiška, tačiau VMI 2015 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (23.1‑08)RNA‑16100 „Dėl pateikto prašymo“ į šią aplinkybę neatsižvelgė, o galimybės pripažinti pareiškėjo mokestinę nepriemoką beviltiška nenagrinėjo, o 2015 m. liepos 20 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-25714 „Dėl pateikto prašymo“ į analizuojamą aplinkybę taip pat neatsižvelgė (priešingai, nurodė, kad pareiškėjas nėra bedarbis), o jo prašymo dalį dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška atsisakė nagrinėti.

24. Konstatuotos aplinkybės suponuoja, kad Nutarties 14 punkte nurodyti atsakovo apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog pareiškėjo įregistravimo darbo biržoje aplinkybė buvo įvertinta, yra nepagrįsti, kartu pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje sprendimo dalyje priėjo pagrįstą išvadą, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra įgijęs bedarbio statusą, mokesčių administratoriui kilo pagrindas iš naujo įvertinti jo ekonominę padėtį apibūdinančias aplinkybes, pareiškėjo kreipimasis nėra analogiškas ankstesniesiems, taigi mokesčių administratorius jį nagrinėti atsisakė nepagrįstai.

25. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Stasys Gagys Arūnas Sutkevičius