ea8f8092-9d7a-4154-bb0c-db21c3cd322e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1250/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.2.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės, Kazio KailiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo „Swedbank“ AB atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria byla sustabdyta, civilinėje byloje Nr. 2-222-578/2010 pagal ieÅ¡kovo „Swedbank“

AB ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Gintarinė nafta“ ir G. L. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas „Swedbank“ AB kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Gintarinė nata“ ir G. L. 623699,53 Lt skolos, kintamas metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos 613127,68 Lt kredito sumos ir skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko kredito sumos grÄ Å¾inimo; 6 procentų dydžio palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Be to, ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, areÅ¡tuojant atsakovams priklausantį turtÄ . Nurodė, kad atsakovui UAB „Gintarinė nafta“ buvo suteiktas

kreditas, kurį jis privalėjo grÄ Å¾inti 2008 m. spalio 5 d.. Atsakovas G. L. laidavo, kad UAB „Gintarinė nafta“ tinkamai ir laiku

grÄ Å¾ins kreditÄ , todėl skola iÅ¡ atsakovų priteistina solidariai. Å iuo metu vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto, tačiau jį pardavus visa skola nebus padengta.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinę bylÄ sustabdė iki atsakovui G. L. nuosavybės teise priklausančio turto, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. balandžio 22 d. nutartį, pardavimo ar hipotekos pasibaigimo kitais įstatyme numatytais pagrindais.

Teismas nustatė, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjas 2009

m. balandžio 22 d. nutartimi nutarė priverstinai parduoti iÅ¡ varžytinių G. L. nuosavybės teise priklausantį gamybinį pastatÄ , esantį

(duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas kreditoriui „Swedbank“ AB, siekiant užtikrinti suteiktos paskolos įvykdymÄ (b.l. 81-83). IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovams byloje kildina iÅ¡ 2007 m. spalio 5 d. kredito linijos sutarties Nr.07-106229-KL bei 2007 m. spalio 5 d. laidavimo sutarties Nr.07-106229-LA1. Tačiau, pirmosios instancijos teismo nuomone, Å¡ie reikalavimai gali bÅ«ti nagrinėjami iÅ¡ esmės tik iÅ¡siaiÅ¡kinus, ar hipotekos kreditorius (ieÅ¡kovė) turi reikalavimo teisę materialiÄ ja prasme, t. y. kai paaiÅ¡kės, kad įkeisto turto nepakanka įvykdyti prievoles kreditoriui. Tokiu bÅ«du užtikrinama Å¡alių interesų pusiausvyra, nepaneigiama hipotekos esmė, nes

pirmiausia pagal hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymÄ reikalavimai tenkinami iÅ¡ įkeisto turto ir tik jeigu Å¡io

turto vertės nepakanka visiÅ¡kai įvykdyti prievolę, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ galima vykdyti iÅ¡ skolininko bei laiduotojo (kito) turto. Tuo pačiu nėra paneigiama ir hipotekos kreditoriaus teisė paduoti ieÅ¡kinį bendra tvarka ir užsitikrinti jo įvykdymÄ atsakovų turto areÅ¡tu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010m. vasario 11d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-112/2010). Tokias iÅ¡vadas patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-573/2004 ir 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008). IeÅ¡kovui pradėjus įkeisto turto pardavimo procedÅ«ras ir tuo pačiu metu iÅ¡ tų pačių prievolių kildinamus reikalavimus pareiÅ¡kus skolininkui bei laiduotojui, pirmiausia turi bÅ«ti užbaigtos turto priverstinio pardavimo procedÅ«ros ir tik paaiÅ¡kėjus, ar kreditorius turi teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , galima iÅ¡ esmės nagrinėti jo reikalavimus skolininkui ir laiduotojui. Tokiu bÅ«du teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir kitos vykdomosios bylos, kurioje vykdoma įkeisto turto pardavimo procedÅ«ra, yra prejudicinis ryÅ¡ys ir tik pardavus įkeistÄ turtÄ , paaiÅ¡kės, ar hipotekos kreditorius (ieÅ¡kovas) turi teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ nagrinėjamoje byloje, o jei turi – tai kokiu mastu.

Atskiruoju skundu ieškovas „Swedbank“ AB prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas skundžiamÄ nutartį grindė neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi ginčo byloje nėra ir „Swedbank“ AB neturi duomenų apie ieÅ¡kovo naudai nustatytÄ atsakovo G. L. turto priverstinę hipotekÄ .

2. „Swedbank“ AB, vadovaudamasis su G. L. pasirašyta laidavimo sutartimi ir civilinio kodekso 6.76 bei 6.80 straipsniais, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis kreditorius, tiek laiduotojas.

3. Tiek laidavimas, tiek įkeitimas teisine prasme yra lygiavertės užtikrinimo priemonės, įstatymas nenumato jų tarpusavio konkurencijos, todėl Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai galimÄ laiduotojo atsakomybę susiejo su įkeisto turto pardavimo momentu.

4. Vilniaus apygardos teismas, sustabdydamas civilinę bylÄ Nr. 2-222-578/2010 nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-573/2004 ir Nr. 3K-3-435/2008, kadangi Å¡iose bylose faktinės aplinkybės nesutampa su Å¡ios konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis.

5. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokios aplinkybės, dėl kurių negalima nagrinėti civilinės bylos dėl skolos iÅ¡ pagrindinio skolininko ir laiduotojo priteisimo ir nebus nustatytos jokios reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su atsakomybe pagal kredito ir laidavimo sutartis. Atitinkamai tai, kad teismas neturi duomenų, koks skolos likutis liks pardavus įkeistÄ turtÄ , ieÅ¡kovo nuomone, jokios prejudicinės reikÅ¡mės neturi.

6. Teismas turi rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, o skundžiama nutartimi tai atidedama neapibrėžtam laikui, nes nekilnojamojo turto rinka Å¡iuo metu sustojusi ir įkeisto turto pardavimas praktiÅ¡kai nevyksta. Be to, hipotekinis įkeitimas neatima teisės ginti savo pažeistas teises kitais įstatymo numatytais bÅ«dais, t. y. ieÅ¡kinine teisena prisiteisti skolÄ iÅ¡ laiduotojo ir mėginti ieÅ¡koti kito skolininko turto (galbÅ«t likvidesnio), o jį suradus realizuoti ir taip patenkinti savo reikalavimÄ . Tuo tarpu laiduotojui padengus skolÄ , jam pereis visos kreditoriaus teisės (CK 6.83 str.).

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ UAB „Gintarinė nafta“ ir G. L. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi yra nutarta priverstinai parduoti iÅ¡ varžytinių G. L. nuosavybės teise priklausantį turtÄ , siekiant užtikrinti suteiktos paskolos įvykdymÄ . Tuo tarpu teisėtas ir pagrįstas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų, bet ir yra vienas iÅ¡ procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamÄ asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybÄ , įstatymų taikymÄ , kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimÄ bei proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ . Tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato (iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto) yra tiesioginis prejudicinis ryÅ¡ys, nes nustatyti faktai turės teisinę reikÅ¡mę sprendimui nagrinėjamoje byloje. Atitinkamai kreditoriaus reikalavimai ginčo teisenos tvarka gali bÅ«ti nagrinėjami iÅ¡ esmės tik iÅ¡siaiÅ¡kinus, ar hipotekos kreditorius turi reikalavimo teisę materialiÄ ja prasme, t. y. kai paaiÅ¡kės, kad įkeisto turto nepakanka įvykdyti prievoles kreditoriui. Tuo tarpu tai, kad nekilnojamojo turto rinka Å¡iuo metu yra sustojusi, negali bÅ«ti laikoma pagrindu nestabdyti civilinės bylos.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo

faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338

str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame

skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme

numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas

nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ nutartį grindė neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi „Swedbank“ AB neturi duomenų apie ieÅ¡kovo naudai nustatytÄ atsakovo G. L. turto priverstinę hipotekÄ . Tačiau pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartyje jokia priverstinė hipoteka (CK 4.175 str. 2 d.) iÅ¡ viso neminima. Tuo tarpu iÅ¡ byloje esančių duomenų aiÅ¡ku, kad gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu ir žemės sklypo, ant kurio stovi minėtas pastatas, nuomos teisių įkeitimu užtikrintas prievolių pagal kredito linijos sutartį Nr. 07-106229-KL tinkamas įvykdymas (b. l. 5, 21 – 26). Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatyta sutartinė hipoteka.

Apelianto nuomone, Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai galimÄ laiduotojo atsakomybę susiejo su įkeisto turto pardavimo momentu, nes įkeitimas neatima teisės ginti savo pažeistas teises kitais įstatymo numatytais bÅ«dais, t. y. ieÅ¡kinine teisena prisiteisti skolÄ iÅ¡ laiduotojo ir mėginti ieÅ¡koti kito likvidesnio skolininko turto. Tačiau hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimÄ bendra tvarka iÅ¡ kito, t. y. neįkeisto skolininko turto ribojama ir atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistÄ turtÄ , jo nepakanka reikalavimui patenkinti (CK 4.193 str. 1 d.), nes tik tuomet paaiÅ¡kės, ar kreditorius turi reikalavimo teisę materialiÄ ja prasme kartu užtikrinant Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nepaneigiant hipotekos esmės. Taigi iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto rezultatas neabejotinai turės esminės reikÅ¡mės ieÅ¡kovo reikalavimų nagrinėjamoje byloje tenkinimui.

Atitinkamai tai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, patvirtina tai, jog vien gamybinio pastato, kurį, siekiant patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus, nutarta parduoti iÅ¡ varžytinių (b. l. 81 – 83) vertė (Å¡alių susitarimu – 2 960 000 Lt) įkeitimo metu buvo nustatyta kaip daugiau nei keturis kartus virÅ¡ijanti atsakovų skolÄ (b. l. 21 – 23). IÅ¡ kitos pusės, įkeitimo faktas ir pradėtos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros neeliminuoja ieÅ¡kovo teisės su ieÅ¡kiniu kreiptis į teismÄ dėl negrÄ Å¾into kredito priteisimo iÅ¡ pagrindinio skolininko ir jo laiduotojo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-112/2010), tačiau nagrinėjamu atveju bÅ«tent tai ir buvo padaryta bei ieÅ¡kovo praÅ¡ymu areÅ¡tuotas kitas atsakovų turtas (b. l. 36 – 37, 47 – 55).

Be to, pažymėtina, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi taip pat nutarta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko 6 mėnesių VILIBOR ir pridedant 2,5 procento metų palÅ«kanų dydžio banko skolinimosi ir pelno marÅ¾Ä sutartinių metinių palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ , skaičiuojant nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo pateikimo dienos (2009 m. balandžio 20 d.) iki visos paskolos sumos grÄ Å¾inimo ir 6 procentų įstatymines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo pateikimo dienos (2009 m. balandžio

20 d.) iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos (b. l. 83). Tokiu bÅ«du vien tai, kad ieÅ¡kovas norėtų kuo greičiau iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ galbÅ«t likvidesnio turto, negali turėti įtakos reikalavimo tenkinimo tvarkai, kadangi tai pažeistų Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo, interesų pusiausvyros, o taip pat ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 str., CPK 17 str.).

Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas nagrinėjamÄ civilinę bylÄ , nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-573/2004 ir 3K-3-435/2008, nes Å¡iose bylose nustatytos faktinės aplinkybės nesutampa su nustatytomis nagrinėjamoje byloje. Tačiau pažymėtina, kad minėtose bylose pateikti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai tiesiogiai siejasi su hipotekos kreditoriaus reikalavimų tenkinimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl civilinės bylos sustabdymo, minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rėmėsi visiÅ¡kai pagrįstai.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinę bylÄ pagrįstai sustabdė CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytu fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu, o naikinti minėtos nutarties dėl ieÅ¡kovo atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                               Konstantinas Gurinas

                                                                                                           Audronė Jarackaitė

                                                                                                           Kazys

Kailiūnas