ea8e9287-e60d-41f8-8a28-6ad29667e739 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-734-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01873-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.8.11.1; 2.5.11.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės J. S. ir A. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1822-275/2015 pagal ieÅ¡kovės J. S. ieÅ¡kinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Archidis“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DNB bankas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai J. S. ir A. B. praÅ¡o:

1) nutraukti 2006 m. balandžio 28 d. tarp J. S. ir UAB „Archidis“ sudarytÄ nekilnojamųjų daiktų pirkimo - padavimo sutartį toje dalyje, kiek sutartimi UAB „Archidis“ perleistos nuosavybės teisės į 72855/182200 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 43176/155300 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 1049/2033 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiek UAB „Archidis“ yra įsipareigojęs sumokėti J. S. 3 922 881 Lt kainÄ ;

2) taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti J. S. 72855/182200 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 43176/155300 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 1049/2033 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2006 m. balandžio 28 d. ieÅ¡kovė sudarė su atsakovu nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė perleido, o atsakovas įsigijo nuosavybės teisę į 1822 kv. m. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), 1553 kv. m. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), 1049 kv. m. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), už bendrÄ 7 346 425,16 Lt kainÄ (toliau – Sutartis). 2006 m. gegužės 31 d. ieÅ¡kovė sudarė su A.

B. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ A. B. įgijo reikalavimo teisę iÅ¡ atsakovo reikalauti 7 346 425,16 Lt. IÅ¡kėlus atsakovui bankroto bylÄ , patvirtintas 5 587 629,53 Lt A. B. kreditorinis reikalavimas. Atsakovas, įgijęs nuosavybės teisę į žemės sklypus bei tam tikras žemės sklypų dalis realizavęs, pagal Sutartį sumokėjo pardavėjui tik apie 20 % pirkimo kainos, tačiau nesumokėjo ir per papildomus Å¡alių suderintus terminus 5 587 629,53 Lt. Nuo Sutarties sudarymo jau yra praėję 8 metai, atsakovui iÅ¡kelta bankroto byla, dėl esminio Sutarties pažeidimo ji nutrauktina ir taikytina dalinė restitucija.

Pritaikius restitucijÄ , naikintinos A. B. reikalavimo teisės į atsakovÄ bankroto byloje 3 922 881 Lt sumai. Vilniaus apygardos teisme 2014 m. gruodžio 4 d. gautas ieÅ¡kovų patikslintas ieÅ¡kinys, kuriame nurodyta ieÅ¡kove tik J. S., taip pat nurodyta, jog po ieÅ¡kinio pateikimo teismui A. B. grÄ Å¾ino J. S. reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ 5 587 629,53 Lt sumai. IeÅ¡kovė pateikė reikalavimÄ bankroto administratoriui pakeisti kreditorių A. B. ieÅ¡kove J. S. bankroto byloje. 2014 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje A.

B. pareiÅ¡kė, kad atsisako nuo ieÅ¡kinio, nes reikalavimo teises į atsakovÄ grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei J. S., Å¡is atsisakymas buvo priimtas ir byla ieÅ¡kovo A. B. dalyje nutraukta. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu ieÅ¡kinio netenkino. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas nutraukti Sutartį grindžiamas tuo, jog atsakovas pažeidė įsipareigojimÄ Â sumokėti pardavėjui sutartÄ kainÄ . Teismas nustatė, kad 2006 m. birželio 2 d. notarė G.

Å . iÅ¡davė liudijimÄ (toliau – Liudijimas), kuriame nurodyta, jog UAB „Archidis“ įvykdė visas prievoles ir visiÅ¡kai atsiskaitė su J. S. pagal Sutartį. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas yra įvykdęs pardavėjai J. S. duotÄ Ä¯sipareigojimÄ apmokėti už įsigytÄ Â turtÄ . IeÅ¡kovei nenuginčijus Liudijimo, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad atsakovas nėra apmokėjęs pardavėjai pagal Sutartį ir dėl to ji turėtų bÅ«ti nutraukta. IeÅ¡kovė nurodė, kad Liudijimas atsirado dėl to, jog ieÅ¡kovė po reikalavimo sutarties sudarymo pateikė notarei G.

Å . 2006 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo teisės sutartį, kurioje įvardyta, kad visas teises, susijusias su Sutarties vykdymu, perduoda A. B.. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjama byla iÅ¡kelta 2014 m. rugsėjo 9 d., 2014 m. lapkričio 13 d. teismo nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje. 2014 m. gruodžio 4 d. gautas patikslintas ieÅ¡kinys, kuriame nurodyta, jog A. B. grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei J. S. reikalavimo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo sumokėti jai 7 346 425,16 Lt pirkimo kainÄ pagal Sutartį 5 587 629,53 Lt dalyje ir pateikė Å¡io susitarimo kopijÄ .

IÅ¡ Å¡io susitarimo matyti, kad 2014 m. lapkričio 10 d. J. S. ir A. B. susitarė nutraukti 2006 m. gegužės 31 d. sutartį apimtyje, nurodytoje Å¡io susitarimo 2 punkte, t. y. dėl 5 587 629,53 Lt sumos. Patikslintas ieÅ¡kinys byloje nepriimtas padarius iÅ¡vadÄ , kad tai yra A. B. raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas dėl atsisakymo nuo ieÅ¡kinio, o ne anksčiau pareikÅ¡to ieÅ¡kinio tikslinimu. Tai, kad Å¡iuo patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė nurodo kitÄ pagrindÄ jos reikalavimo teisei į atsakovÄ â€“ 2014 m. lapkričio 10 d. susitarimÄ dėl reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ji tuo pripažino, jog savo reikalavimo teises ieÅ¡kinyje nurodytais pagrindais buvo praradusi ir jas teigia vėl įgijusi remiantis 2014 m. lapkričio 10 d. susitarimo pagrindu.

Teismas nurodė, kad šio susitarimo pagrindu ieškinys byloje nenagrinėjamas, nes patikslintas ieškinys nepriimtas, todėl pardavėjos teises pagal Sutartį J. S. perleido A. B. 2006 m. gegužės 31 d. reikalavimų perleidimo sutartimi. Teismas sprendė, kad ieškinio pareiškimo dienai (2014 m. rugsėjo 8 d.) ieškovė neturėjo teisės reikšti reikalavimo nutraukti Sutartį. BUAB „Archidis“ bankroto byloje 2012 m. birželio 4 d. teismo nutartimi patvirtinti A. B. kreditoriniai reikalavimai 5 587 629,53 Lt sumai.

Å i nutartis nepakeista, nepakeisti kreditorinių reikalavimų dydžiai, neiÅ¡spręstas 2014 m. lapkričio 11 d. J. S. praÅ¡ymas dėl jos kreditorinio reikalavimo padidinimo, todėl, teismo vertinimu, nėra atsiradęs pagrindas iÅ¡vadai, kad J. S. atžvilgiu atsakovas nėra įvykdęs įsipareigojimų pagal Sutartį. Atsakovas nurodė, jog pagrindas atmesti reikalavimÄ yra ir tai, kad Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 6 dalies 3 punktas numato, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų mokesčių ir kitų privalomų įmokų mokėjimÄ .

Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei įsiteisėjo 2011 m. vasario 24 d., atsakovas neįvykdė įsipareigojimo sumokėti A. B. dėl nemokumo bei dėl bankroto bylos iškėlimo, šios aplinkybės negali būti laikomos esminiu sutarties pažeidimu, todėl nėra pagrindo reikalauti nutraukti Sutartį CK 6.217 straipsnio pagrindu. Kadangi byla A. B. atžvilgiu nutraukta jam atsisakius nuo ieškinio, šių atsakovo argumentų, kaip nesusijusių su J. S. reikalavimu, teismas nevertino. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai IeÅ¡kovė J. S. ir A. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo bylos, netinkamai nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bei netinkamai įvertino įrodymus. Liudijimo, kuris sudarytas Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, egzistavimas nereiÅ¡kia, kad J.

S. „yra sumokėta Sutarties pagrindu“ ar „yra įvykdyti visi įsipareigojimai“ pagal Sutartį. Atsakovo pareiga sumokėti už nupirktus žemės sklypus niekur neiÅ¡nyko, o tai, kad jis nevykdo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų yra esminis Sutarties pažeidimas. Be to, tiek bankas, tiek atsakovas pripažino, kad pagal Sutartį įsipareigojimai yra neįvykdyti, egzistuoja skola už parduotus žemės sklypus. Å iÄ faktinę aplinkybę pripažino ir teismas, patvirtindamas J.

S. ir A. B. kreditorinius reikalavimus atsakovo bankroto byloje. Atsakovas nepateikė teismui mokėjimo pagal Sutartį įrodymų - nei bankinio pinigų pavedimo, nei kito dokumento, kad atsiskaityta su J. S. piniginėmis lėšomis, nekilnojamuoju turtu, prekėmis ar kitokiu bÅ«du. Nei įraÅ¡as Nekilnojamojo turto registre, nei kiti dokumentai nepatvirtina, kad atsakovas yra visiÅ¡kai atsiskaitęs pagal Sutartį. Teismas pažeidė A. B. teises, nes vien faktas, kad neįsiteisėjus nutarčiai dėl A. B. paÅ¡alinimo iÅ¡ bylos, byla neteisėtai nagrinėta iÅ¡ esmės, sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Teismas pažeidė J. S. teises, nes 2015 m. sausio 13 d. neteisėtai pradėjo nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, nors ieÅ¡kovė pateikė teismui atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl sveikatos sutrikimų. Teismas nepagrįstai Å¡io praÅ¡ymo netenkino. IeÅ¡kovė nurodo, kad ji neturėjo atstovo, kuris galėtų atstovauti jos interesams byloje, todėl buvo pažeista teisė į teisminę gynybÄ . Teismas iÅ¡ esmės priėmė patikslintÄ ieÅ¡kinį ir jį nagrinėjo, nes jo pagrindu paÅ¡alino A.

B. iÅ¡ bylos nesprendžiant kreditorinių reikalavimų patikslinimo klausimo. IeÅ¡kovė pateikė reikalavimÄ bankroto administratoriui pakeisti kreditorių A. B. kreditore J. S. patikslinant jų kreditorinių reikalavimų dydį ir bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties atsirado pagrindas patikslinti ieÅ¡kinį – ieÅ¡kinyje keliamus reikalavimus reiÅ¡kia reikalavimo teisės turėtoja J. S.. A. B. sutiko atsisakyti nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio tik su vienintele sÄ lyga, kad jo pasitraukimas iÅ¡ bylos nagrinėjimo bus patvirtintas tik teismui patikslinus jo ir J.

S. kreditorinius reikalavimus bankroto byloje.Apeliantai tinkamai ir iÅ¡ esmės pagrindė savo reikalavimus. J. S. kaip žemės savininkė pardavė jai nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę atsakovui, kuris nesumokėjo pirkimo kainos. J. S. perdavė finansinio reikalavimo teisę A. B., tačiau teisė į nuosavybę neperduota. Todėl pirminį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė abu ieÅ¡kovai, o A. B. grÄ Å¾inus J. S. reikalavimo teisę, po reikalavimo perdavimo sutarties nutraukimo vienintele ieÅ¡kove, turinčia visas teises, su kuria kaip žemės savininke neatsiskaityta pagal Sutartį, yra J.

S.. IeÅ¡kovai pateikė teismui visus įrodymus, kad kaina už žemės sklypus nesumokėta. Klaidinga teismo iÅ¡vada, kad atsakovas yra įvykdęs J. S. įsipareigojimÄ apmokėti už įsigytÄ turtÄ . Teismas neiÅ¡reikalavo iÅ¡ atsakovo dokumentų, patvirtinančių tariamÄ apmokėjimo faktÄ pagal Sutartį. Po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo J. S. pateikė notarei 2006 m. gegužės 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kurioje aiÅ¡kiai įvardinta, kad visas teises, susijusias su sutarties vykdymu, perduoda A.

B.. J. S. ir A. B. nutraukus Å¡iÄ reikalavimo perdavimo sutartį, reikalavimo teisės grįžo J. S. ir tai, kad nepanaikintas Liudijimas, nesudaro pagrindo teigti, kad su ja pagal Sutartį atsiskaityta. Atsakovas neįvykdė prievolės sumokėti už žemės sklypus pagal Sutartį, todėl jį nutrauktina, nes atsakovas jÄ pažeidė iÅ¡ esmės (CK 6.217 str.). Teismas neteisėtai nenagrinėjo ieÅ¡kinio 2014 m. lapkričio 10 d. susitarimo „Dėl 2006 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties“ nutraukimo pagrindu kaip pažeisdamas Å¡alių teisę laisvai sudaryti sutartis/susitarimus, jas keisti ar nutraukti bei pažeidė jų valiÄ .

Teismas nevertino atsakovo nurodyto argumento, jog atsakovas neatsiskaitė su apeliantais, nes jau buvo priimta nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas taip pat privalėjo tinkamai įvertinti atsakovo atsikirtimus apie tai, jog neva negalima taikyti restitucijos, o jei ir bus pritaikyta, tai negalima naudotis, nes žemės sklype yra atsakovui ir kitiems sÄ Å¾iningiems įgijėjams priklausantys pastatai. Teismas visiÅ¡kai nevertino atsakovo paaiÅ¡kinimų, jog jis nevykdė A. B. įsipareigojimų dėl įmonei iÅ¡keltos bankroto bylos bei jos nemokumo.

Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovui, nes bankroto administratorė turi teisinį iÅ¡silavinimÄ , yra pajėgi vesti bylÄ ir atstovauti atsakovÄ be papildomos pagalbos. Administratorius visus klausimus yra iÅ¡siaiÅ¡kinęs dar bankroto proceso pradžioje, kai buvo pateikti tvirtinimui kreditoriniai reikalavimai. Atsakovas BUAB „Archidis“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Liudijime konstatuota, kad atsakovas yra įvykdęs visus įsipareigojimus kylančius iÅ¡ Sutarties. Liudijimas atitinka Sutartyje nustatytÄ atsiskaitymo tvarkÄ , todėl laikytina, kad atsakovas yra įvykdęs J. S. visus savo įsipareigojimus pagal Sutartį. FaktÄ , jog atsakovas yra visiÅ¡kai atsiskaitęs su apeliante patvirtina ir įraÅ¡ai, padaryti Nekilnojamojo turto registre, kuriuose nurodoma, jog įsiskolinimai už įsigytus žemės sklypus buvo iÅ¡registruoti atsižvelgiant į LiudijimÄ .

Jokių kitų įrašų apie atsakovo turimÄ Ä¯siskolinimÄ nei J. S., nei A. B. nėra.Sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu atsakovo akcininkais buvo, jam atstovavo ir jo interesais veikė tiek A. B., tiek J. S.. Jeigu atsakovas sudarė kokius nors netinkamus sandorius ar juos netinkamai vykdė, dėl to kalti tik minėti asmenys. Todėl bÅ«tų neteisinga patenkinus ieÅ¡kinį, grÄ Å¾inant atsakovo turtÄ J. S., pačių apeliantų veiksmų neigiamas pasekmes perkelti dabartiniams atsakovo kreditoriams.

Atsakovas nepadarė jokio esminio sutarties pažeidimo, nes įsipareigojimo sumokėti atsakovas neįvykdė dėl nemokumo ir dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, t.y. dėl įstatyme numatytų aplinkybių, kurios negali bÅ«ti laikomos esminiu Sutarties pažeidimu. Todėl nėra teisinio pagrindo reikalauti nutraukti Sutartį (CK 6.217 str.).Visi praÅ¡omi grÄ Å¾inti žemės sklypai (jų dalys) yra visiÅ¡kai užstatyti atsakovui priklausančiais pastatais (kotedžais, butais), dalis kurių jau yra perleista sÄ Å¾iningiems įgijėjams.

J. S. teisės nebuvo pažeistos, nes jos neatvykimas į posėdį dėl ligos nelaikytinas svarbia priežastimi. Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:A. B. savo reikalavimų byloje atsisakė 2014 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje, kuriame jis ir buvo paÅ¡alintas iÅ¡ proceso. CPK 140 straipsnis nenumato galimybės ieÅ¡kovams reikÅ¡ti sÄ lyginių atsisakymų nuo ieÅ¡kinio reikalavimų.J.

S. dėl sveikatos bÅ«klės negalėjo dalyvauti dar 2014 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje ir visi proceso dalyviai neprieÅ¡taravo, kad posėdis bÅ«tų atidėtas. Tačiau jai neatvykus ir į 2015 m. sausio 13 d. posėdį bei su praÅ¡ymu dėl posėdžio atidėjimo nepateikus jokių įrodymų apie sveikatos bÅ«klę, teismas pagrįstai bylÄ iÅ¡nagrinėjo J. S. nedalyvaujant. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas pagal Sutartį yra visiÅ¡kai atsiskaitęs, nes vienas iÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų buvo Liudijimas, kuriuo patvirtinama, kad atsakovas įvykdė visas prievoles.

Apeliantai kaip atsakovo akcininkai ir vadovai turėjo galimybę įmonės vardu veikti savo kaip fizinių asmenų naudai ir interesais, todėl nesÄ Å¾iningų asmenų teisės negali bÅ«ti ginamos. Teismas, vertindamas byloje pateiktus prieÅ¡taringus raÅ¡ytinius įrodymus, duomenis iÅ¡ viešųjų registrų bei faktines aplinkybes apie apeliantų sÄ sajas su atsakovu, turėjo pagrindÄ pripažinti Liudijimui didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ir konstatuoti, kad pagal Sutartį atsakovas yra visiÅ¡kai atsiskaitęs. Be to, atsakovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , Sutartis laikytina pasibaigusia, o jos pagrindu atsiradę reikalavimai tenkintini Ä®BÄ® nustatyta tvarka, todėl apeliantai neturi teisės reikÅ¡ti reikalavimo CK 6.217 straipsnio pagrindu dėl Sutarties nutraukimo.

Žemės sklypų kaina pagal Sutarti iki 2006 m. gruodžio 30 d. papildomame susitarime nustatyto termino nesumokėta dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl įsipareigojimo bankui pirmiau įvykdyti įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį bei dėl įmonės nemokumo, o ne dėl atsakovo neteisėtų tyčinių veiksmų, traktuotinų kaip esminis sutarties pažeidimas. Byloje neįrodyta, kad atsakovas padarė esminį Sutarties pažeidimÄ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kas sudarytų pagrindÄ jÄ nutraukti CK 6.217 straipsnio pagrindu.

Apeliantai nepagrįstai nesumokėjo žyminio mokesčio už paduotÄ apeliacinį skundÄ . Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ nuo žyminio mokesčio atleidžiama įmonė, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už Å¡iose bylose paduotus apeliacinius skundus. Byloje ieÅ¡kovu yra ne bankrutuojanti įmonė, todėl apeliantams, kurie Å¡ioje byloje reiÅ¡kia ieÅ¡kinį bankrutuojančiai įmonei, minėta norma netaikytina. Netaikytinas ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas, nes reikalavimai reiÅ¡kiame ne bankroto byloje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių pagrindų apeliantai nenurodo, teisėjų kolegija savo iniciatyva jų neįžvelgia. Todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose.Nustatyta, kad tarp apeliantės ir atsakovo 2006 m. balandžio 28 d. buvo sudaryta Sutartis, kuria atsakovas iÅ¡ apeliantės J. S. įgijo žemės sklypus. Å ioje byloje apeliantai pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl Sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo pirkėjui – atsakovui (pardavėjo teigimu) neįvykdžius pareigos visiÅ¡kai atsiskaityti už pirktÄ turtÄ .

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. Apeliantai su tuo nesutinka.Apeliacinis skundas netenkintinas.Dėl A. B. pažeistų teisiųApeliacinį skundÄ pateikė bendrai J. S. ir A. B.. Jame, be kita ko, nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme byla neteisėtai iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, nes nebuvo įsiteisėjusi 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis dėl A. B. paÅ¡alinimo iÅ¡ bylos, todėl jo teisės buvo pažeistos. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos argumentus.            Apeliantų nurodoma pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo spręstas klausimas dėl 2014 m. gruodžio 4 d. patikslinto ieÅ¡kinio (t. 2, b.l. 1-5) vertinimo kaip raÅ¡ytinio A.

B. atsisakymo nuo ieÅ¡kinio. Patikslinto ieÅ¡kinio 3 punkte A. B. iÅ¡ tikrųjų nurodo, kad atsisako reikalavimų atsakovui dėl to, kad 2014 m. lapkričio 10 d. reikalavimo teises perleido J. S.. A. B. atsisakymas nuo ieÅ¡kinio buvo iÅ¡spręstas teismo nutartimi 2014 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje, iÅ¡ kurio protokolo matyti, kad A. B. posėdyje dalyvavo asmeniÅ¡kai, jo metu taip pat nurodė atsisakÄ s ieÅ¡kinio ir jam žinomos atsisakymo pasekmės, teismas priėmė protokolinę nutartį nutraukti bylÄ jo atžvilgiu (t. 2, b.l. 19).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normos pažeidimÄ priimdamas protokolinę, o ne raÅ¡ytinę nutartį dėl bylos nutraukimo, nes tokio pobÅ«džio nutartys gali bÅ«ti skundžiamos atskiruoju skundu (CPK 290 str. 1 d., 295 str.), tačiau konstatuoja, kad faktinių aplinkybių kontekste toks pažeidimas nėra esminis ir savaime neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Kaip minėta, A.

B. dalyvavo 2014 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje, nurodė atsisakÄ s nuo ieÅ¡kinio, žinÄ s bylos nutraukimo pasekmes, posėdyje priimtos nutarties dėl bylos dalies nutraukimo neskundė. Taigi, esant įsiteisėjusiai nutarčiai dėl A. B. atsisakymo nuo ieÅ¡kinio priėmimo ir bylos dalies nutraukimo, vėliau priimta minėta 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria teismas pasisakė dėl patikslinto ieÅ¡kinio vertinimo kaip V. B. atsisakymo nuo ieÅ¡kinio, apskritai neturėjo įtakos A. B. teisėms ir pareigoms, nes klausimas dėl atsisakymo jau buvo iÅ¡spręstas 2014 m. gruodžio 10 d. ir nutartis tuo klausimu nebuvo skundžiama.

Beje, tai yra konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-883-516/2015 nagrinėjant apeliantų atskirÄ jį skundÄ dėl 2015 m. sausio 19 d. nutarties. Pažymėtina ir tai, kad V. B. yra ne tik nurodęs atsisakÄ s nuo ieÅ¡kinio, bet ir nurodė perleidęs savo reikalavimo teisę J. S. 2014 m. lapkričio 10 d. susitarimu dėl 2006 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimo (t. 1, b.l. 24-25, t. 2, b.l. 6), kas reiÅ¡kia, kad jis neteko reikalavimo teisės. Todėl ir dėl Å¡ios priežasties bylos nagrinėjimas be jo dalyvavimo jo teisių nepažeidė.

             Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl A. B. teisių pažeidimo ir, remiantis minėtais motyvais, konstatuoja, jog V. B. negali teikti apeliacinio skundo (CPK 305 str.). Konstatavus, kad šioje dalyje apeliacinis skundas negalėjo būti priimtas, o jį priėmus ir nustačius išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas A. B. dalyje nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 5 d.).              Dėl J.

S. pažeistų procesinių teisių         Apeliantė nurodo, kad ji buvo pateikusi praÅ¡ymÄ dėl jos ligos atidėti bylos nagrinėjimÄ , todėl teismas neteisėtai bylÄ iÅ¡nagrinėjo jai nedalyvaujant. Argumentai nepripažintini pagrįstais.             Visų pirma pažymėtina, kad apskritai procesinių normų pažeidimas gali bÅ«ti pagrindu priimto procesinio sprendimo naikinimui tik tuo atveju, jei dėl pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, o byla tokiu atveju gali bÅ«ti grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui tik jei pažeidimo negalima paÅ¡alinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 str. 1 d.).

Å iuo atveju apeliantė nenurodo argumentų, kuriais remiantis galima bÅ«tų spręsti, jog jos dalyvavimas teismo posėdyje galimai bÅ«tų lėmęs kitokį teismo sprendimÄ , o argumentai dėl bylos esmės yra iÅ¡dėstyti apeliaciniame skunde. Antra, nors apeliantė iÅ¡ tiesų praÅ¡ymÄ dėl bylos atidėjimo dienÄ prieÅ¡ 2015 m. sausio 13 d. teismo posėdį (2015 m. sausio 12 d.) buvo pateikusi (t. 2, b.l. 43), tačiau pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį teismas bylos nagrinėjimÄ gali atidėti tik tuo atveju, jei iki bylos nagrinėjimo pradžios pateikia neatvykimÄ pateisinančius dokumentus ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis, t.y. bÅ«tinos abi paminėtos sÄ lygos.

Pažymėtina, kad apskritai neatvykimas dėl ligos pagal Å¡iÄ normÄ paprastai nelaikomas svarbia priežastimi, o bet kuriuo atveju iÅ¡lieka reikalavimas pateikti neatvykimÄ pateisinančius dokumentus, kurių apeliantė nagrinėjamu atveju nepateikė. Jos nuoroda pirmosios instancijos teismui teiktame praÅ¡yme apie nedarbingumÄ Ä¯ VSDFV tinklapį nėra reikÅ¡minga, nes įstatymas įpareigoja atitinkamus dokumentus pateikti bÅ«tent ieÅ¡kovÄ ir nenustato teismui pareigos pačiam ieÅ¡koti duomenų apie ieÅ¡kovo neatvykimo priežasčių pagrįstumÄ .

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs bylÄ be neatvykusios apeliantės, procesinės teisės normų nepažeidė. Beje, pastebėtina, kad ji praÅ¡yme nurodė, jog nedarbingumo pažymėjimas iÅ¡duotas nuo 2015 m. sausio 12 d., tačiau jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo kitÄ dienÄ pateiktoje 2015 m. sausio 13 d. medicininėje pažymoje nurodoma, jog apeliantė negalėjo į teismÄ atvykti nuo 2015 m. sausio 13 d. (t. 2, b.l. 53, 54).                   Dėl aplinkybių, susijusių su prievolės (ne)įvykdymu          Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, rėmėsi aplinkybėmis ir įrodymais, kurie, teismo manymu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog su J.

S. buvo atsiskaityta, su kuo apeliantė nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės teikiami argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados.            Kaip minėta, pagal Sutarties 3.2 punktÄ buvo numatyta, jog su apeliante turi bÅ«ti atsiskaityta visiÅ¡kai iki 2007 m. gegužės 1 d. VisiÅ¡ko atsiskaitymo faktas pagal Sutarties 3.3 punktÄ turėjo bÅ«ti patvirtinamas notaro liudijimu, kuris iÅ¡duodamas pagal pardavėjos pareiÅ¡kimÄ arba banko mokėjimo pavedimus, patvirtinančius atsiskaitymÄ .

Praėjus mėnesiui po Sutarties sudarymo, 2006 m. gegužės 31 d. apeliantė perleido reikalavimo teisę į visÄ Sutarties sumÄ A. B., kitÄ dienÄ A. B. ir atsakovas įskaitė prieprieÅ¡inius reikalavimus, dėl ko atsakovas už nupirktus sklypus liko skolingas mažesnę sumÄ Â Â (t. 1, b.l 24-25, 26-27). Dar kitÄ dienÄ â€“ 2006 m. birželio 2 d. notarė G. Å . iÅ¡davė LiudijimÄ , kuriame nurodyta, kad su apeliante atsakovas pagal Sutartį yra visiÅ¡kai atsiskaitęs, pretenzijų Å¡alys viena kitai neturi (t. 1, b. l. 98).

Taigi, visiÅ¡kas atsiskaitymas su apeliante buvo patvirtintas Sutarties 3.3 punkte nurodyta tvarka. Nekilnojamojo turto registre žymos apie atsakovo įsiskolinimus už Sutartimi įgytus žemės sklypus taip pat buvo panaikintos, jos panaikintos bÅ«tent Liudijimo pagrindu (t. 1, b.l. 104-123). Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad byloje nėra įrodymų, kokiu bÅ«du konkrečiai su apeliante buvo atsiskaityta, tačiau Sutarties 3.3 punkte Å¡alys susitarė, kad vien pardavėjos pareiÅ¡kimas yra visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ patvirtinantis faktas.

Ä®statymas numato, kad kreditorius, priimdamas įvykdymÄ , privalo duoti skolininkui pakvitavimÄ apie prievolės įvykdymÄ , jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.65 str. 1 d.). Prievolės įvykdymas yra sandoris (CK 1.63 str. 1 d.), o Liudijimas yra sandorio forma (CK 1.71 str. 1 d.). Byloje nebuvo jokiais pagrindais reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti LiudijimÄ , patvirtinantį prievolės apeliantei įvykdymÄ , negaliojančiu, todėl vien apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad Liudijimas buvo iÅ¡duotas ir reikalingas tik tam, kad įmonė galėtų gauti papildomų kreditinių lėšų projektų vystymui, neteikia pagrindo jo nevertinti kaip galiojančio sandorio ar teismui pripažinti jį negaliojančiu ex officio.

Juo labiau, kad sutartis dėl kreditavimo su banku buvo sudaryta tik daugiau kaip po metų (2007 m. rugpjūčio 9 d.) nuo Liudijimo iÅ¡davimo. Neatmestini ir atsakovo argumentai, jog teismui į bylÄ paminėti įrodymai ieÅ¡kovų nebuvo teikiami tyčia. Tuo tarpu turint galvoje, kad A. B. (kaip įmonės vadovas) ir apeliantė (kaip jo pavaduotoja), abu dar ir kaip įmonės akcininkai turėjo visas galimybes manipuliuoti kitokio pobÅ«džio tarpusavio susitarimais priklausomai nuo situacijos (pavyzdžiui, 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimas dėl atsakovo įsipareigojimų vykdymo apeliantei (t. 1, b. l. 126), nors pagal kitus susitarimus reikalavimo teisę į atsakovÄ tuomet turėjo ne apeliantė, o A.

B.), Liudijimo, kuriuo pagal Å¡alių pareiÅ¡kimÄ prievolės įvykdymÄ patvirtina nesuinteresuotas asmuo, įrodomoji reikÅ¡mė gali bÅ«ti vertinama didesne ir galimos pasekmės, jo nenuginčijus, apeliantei turėjo bÅ«ti suprantamos. Todėl Å¡ioje byloje esančių įrodymų pagrindu nepaneigta, jog prievolė apeliantei gali bÅ«ti laikoma pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.). Juo labiau turint omenyje, kad apeliantė su A. B. 2006 m. gegužės 31 d., t.y. dar iki Liudijimo iÅ¡davimo buvo sudariusi reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurios 1.2.2 punktÄ visÄ atsakovo skolos sumÄ už reikalavimo į atsakovÄ Â perleidimÄ apeliantei buvo įsipareigojęs sumokėti A.

B. (t. 1, b.l. 24-25). Nors Å¡ios sumos sumokėjimo terminas buvo nustatytas ne vėliau kaip iki 2007 m. gegužės 10 d., Å¡i sÄ lyga nepaneigia galimybės atsiskaityti ir galimo atsiskaitymo su apeliante anksčiau inter alia iki Liudijimo iÅ¡davimo.               Dėl Sutarties nutraukimo galimybės            Kita vertus, modeliuojant situacijÄ , kad pagal Sutartį su apeliante nebuvo atsiskaityta, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad Sutartis turėtų bÅ«ti nutraukta dėl esminio jos pažeidimo (CK 6.217 str.).          Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, A.

B. 2006 m. gruodžio 30 d. (kaip minėta, ieÅ¡kovų su ieÅ¡kiniu teiktų susitarimų pagrindu reikalavimo teisę tuomet apeliantė buvo perleidusi A. B.) susitarė su atsakovu, atstovaujamu apeliantės, kad atsakovo prievolė sumokėti pagal Sutartį atidedama iki 2010 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b.l. 28). Taigi, nei apeliantė, nei jos reikalavimo teisę perėmęs A. B. turėjo teisę iÅ¡ atsakovo reikalauti prievolės įvykdymo anksčiau, nei anksčiau įvykdyti pareigÄ turėjo atsakovas. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad iki Å¡ios datos Sutartis buvo kaip nors pažeista apskritai.

Tuo tarpu iÅ¡ LITEKO duomenų matyti, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimas atsakovui buvo inicijuotas dar 2009 m., bankroto byla buvo iÅ¡kelta 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi ir tik dėl apeliacinio proceso ši nutartis įsiteisėjo jau po 2010 m. gruodžio 31 d. Å iame kontekste pažymėtina, kad iÅ¡ bylos duomenų taip pat galima spręsti, jog, pirma, nė vienai iÅ¡ Sutarties Å¡alių terminas ir nebuvo esminė jos sÄ lyga - be jau minėto 2006 m. gruodžio 30 d. susitarimo atsiskaitymo terminas dar buvo keičiamas 2006 m. liepos 17 d. susitarimu (t. 1, b.l. 29), o jau minėtu 2007 m. rugpjūčio 9 d. susitarimu atsiskaitymo terminas buvo nukeltas apskritai konkrečia data neapibrėžtam terminui - iki bus įvykdyti visi įsipareigojimai bankui (t. 1, b.l. 126); antra, jog griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis neturėjo esminės reikÅ¡mės. Be to, apeliantei buvo žinoma, kad įmonė, turėdama jai įsipareigojimų, ima iÅ¡ banko kreditus, bet su ja neatsiskaito, taip pat buvo žinoma įmonės finansinė padėtis apskritai, tačiau ji nesinaudojo teise nutraukti Sutartį dėl iÅ¡ anksto numatomo jos neįvykdymo (CK 6.219 str.), nereikalavo patvirtinimo apie tinkamÄ Sutarties įvykdymÄ (CK 6.220 str.).

Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys negali būti tenkinamas ir aptariamu (CK 6.217 str.) aspektu.         Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo išsprendimui.         Dėl bylinėjimosi išlaidų          Įstatymai nenumato ribojimų naudotis advokato pagalba bankrutuojančiai įmonei ir išimčių iš bendrųjų taisyklių dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo šaliai.

Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai – dėl to, kad atsakovo bankroto administratorė turi teisinį iÅ¡silavinimÄ ir galėjo vesti bylÄ be advokato pagalbos - priteisė iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovui.          Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apeliantės priteistinos iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ trečiajam asmeniui (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Ä® bylÄ pateikti duomenys, kad advokatui yra apmokėta 907,50 Eur (t. 2, b.l. 150-152).

Å i suma nevirÅ¡ija maksimalios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85) 7, 8.11 punktuose nurodytos sumos (714,5 Eur x 1,3), todėl nustatyti kitokiÄ atlygintinų iÅ¡laidų sumÄ teisėjų kolegija neturi pagrindo.                                       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u t a r i a :                          Apeliacinį procesÄ dalyje dėl A.

B. apeliacinio skundo nutraukti.             Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. S. 907,50 Eur už advokato pagalbÄ trečiajam asmeniui akcinei bendrovei DNB bankas.              Teisėjai                                                    Dalia Kačinskienė                                                                               Gintaras Pečiulis                                                                      Alvydas PoÅ¡kus