Lithuanian court dismisses appeal against robbery conviction, upholding sentence as not excessive despite partial confession.
Legislator summary
AI generatedThe Kaunas Regional Court rejected the defendant's appeal, affirming the first-instance verdict of guilty robbery with a one-year and six-month prison sentence. The defendant argued the punishment was too harsh given his partial confession and lack of full remorse, but the court found no legal basis to reduce the penalty. Consequently, the court ruled that the sentence was appropriate under the Criminal Code and the appeal was inadmissible.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas: The court must uphold a criminal conviction and sentence if the first-instance judgment was based on sufficient evidence and the penalty does not violate the principle of proportionality, even if the defendant claims the punishment is excessive.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-614-594/2017                                                                  Proceso Nr. 1-01-1-25274-2016-2                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; (S)                                                            1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.11.10.; 2.4.6.1.;                                                         2.4.7.; 2.4.8.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkriÄio 8 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Albino AntanaiÄio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Evaldo Gražio, Daivos JankauskienÄs,sekretoriaujant Rimantei LitvinaviÄiÅ«tei,dalyvaujant prokurorei Genovaitei RoÄienei,nuteistojo D.
K. gynÄjai advokatei R. V., vieÅ¡ame teismo posÄdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. K. (toliau â D. K.) apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausme, bausmÄs pradžiÄ skaiÄiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas D. K. laikino sulaikymo ir suÄmimo laikas nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. birželio 13 d. Kardomoji priemonÄ â suÄmimas pratÄsta iki nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos.Tuo paÄiu nuosprendžiu E. D. ir V. Z. taip pat buvo pripažinti kaltais pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, taÄiau apeliaciniai skundai dÄl jų Kauno apygardos teismui pateikti nebuvo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : D. K. Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis kartu su E. D., V.
Z. 2016 m. gegužÄs 30 d., apie 2.10 val., ties gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupÄje, panaudodami fizinį smurtÄ , pagrobÄ svetimÄ Â turtÄ , t. y. bendrais veiksmais sudavÄ ne mažiau septynių smÅ«gių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas A. B. (A. B.), padarant nukentÄjusiajam galvos deÅ¡inÄje pusÄje kraujosruvÄ , nubrozdinimus virÅ¡ugalvio, smilkinio srityje, kaktoje, deÅ¡inÄs ausies srityje kraujosruvÄ , nubrozdinimÄ , galvos kairÄje pusÄje kraujosruvÄ , nubrozdinimÄ virÅ¡ugalvyje, smilkinio srityje, kairÄs ausies srityje kraujosruvÄ , veido srityje kraujosruvÄ deÅ¡inÄs akies apatiniame voke, kraujosruvÄ kairÄs akies vokuose, nubrozdinimÄ nosies nugarÄlÄs kairÄje, virÅ¡utinio žandikaulio kaktinių ataugų lūžius, nosies kaulų, nosies pertvaros lūžius, žaizdÄ virÅ¡utinÄs lÅ«pos kairÄje, kairÄs alkÅ«nÄs kraujosruvÄ , nubrozdinimÄ , kairio sÄdmens nubrozdinimÄ , sukÄlusius nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , po ko, nukentÄjusiajam nukritus ant žemÄs, iÅ¡ jo kelnių galinÄs kiÅ¡enÄs pagrobÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ âSamsung S4â 150 eurų vertÄs.Apeliaciniu skundu nuteistasis D.
K. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžio dalį dÄl jo nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuojant į BK 138 straipsnio 1 dalį ir už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ paskirti bausmÄ, nesusijusiÄ su laisvÄs atÄmimu. Nuteistojo teigimu, pagrobiant nukentÄjusiajam priklausiusį telefonÄ pasireiÅ¡kÄ E. D., kaip bendrininko, vykdytojo ekscesas. Å io veikos (telefono pagrobimo) jo asmeninÄ tyÄia neapÄmÄ, susitarimo tarp apelianto, E. D. ir V.
Z. dÄl telefono pagrobimo iÅ¡ nukentÄjusiojo nebuvo. Momento, kada E. D. pagrobÄ telefonÄ D. K. nematÄ, telefono pagrobimo fakto nesuvokÄ, o Å¡iam faktui paaiÅ¡kÄjus â inicijavo pagrobto telefono grÄ Å¾inimÄ , todÄl jo veiksmai negali bÅ«ti laikomi suderintais konkliudentiniais veiksmais su kitų nuteistųjų veiksmais. Apeliantas pažymi, kad jo veiksmuose nÄra nei objektyvaus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymio â veikos (telefono grobimo), nei subjektyvaus â tyÄios pagrobti nukentÄjusiajam priklausantį telefonÄ .
Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo atliktu D. K. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu duotų parodymų vertinimu. Teigiama, kad sprÄsdamas klausimÄ dÄl faktinių bylos aplinkybių apylinkÄs teismas nepagrįstai rÄmÄsi neiÅ¡samiais ir nevisapusiÅ¡kais 2016 m. birželio 6 d. apklausos metu duotais D. K. parodymais, nevertindamas 2016 m. gruodžio 13 d. apklausos ir teisminio bylos nagrinÄjimo metu nuteistojo duotų parodymų, nors bylos nagrinÄjimo teisme metu nuteistasis savo parodymų nekeitÄ, juos tik detalizavo ir papildÄ.
Pasak apelianto, tinkamai įvertinus jo parodymų visumÄ , visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad iÅ¡kritusį telefonÄ paÄmÄ E. D., kuris kartu su apeliantu ir V. Z. teisme paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ankstinio susitarimo pagrobti telefonÄ iÅ¡ nukentÄjusiojo nebuvo, o E. D. telefonÄ paÄmÄ nesuvokdamas, kad jis priklauso nukentÄjusiajam. PabrÄžiama, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiÅ¡kintasi, kada apeliantas sužinojo apie telefono paÄmimÄ , tokie nuteistojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu fiksuoti nebuvo. Apie tai, kad E. D.
įvykio metu paÄmÄ telefonÄ , D. K. sužinojo jau visiems parÄjus iÅ¡ įvykio vietos į T. G. namus. BÅ«tent tokiÄ vertinamo įvykio versijÄ , nuteistojo įsitikinimu, patvirtino ir E. D. bei V. Z., konkreÄiai nurodydami, kad veikos padarymo metu D. K. apie paimamÄ telefonÄ nieko nežinojo. Apelianto teigimu, atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo padaryti ir procesiniai pažeidimai. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ apeliantas pažymi, kad atliekant jo, kaip nepilnameÄio asmens, apklausas, nei vienoje jų nedalyvavo jo įstatyminis atstovas.
Parodymai atpažinti buvo atliekami iÅ¡ nuotraukų, t. y. pažeidžiant BPK 192 straipsnio 6 dalį, pagal kuriÄ , atpažinimas iÅ¡ nuotraukų vykdomas tik tais atvejais, kai parodyti asmens negalima, ar kai to reikia liudytojo ar nukentÄjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Nei vienos Å¡ių aplinkybių vertinamu atveju nebuvo. Nors tyrÄja S. Å . apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu ir nurodÄ, kad nukentÄjusysis prisibijojo nuteistųjų, taÄiau pats A. B. Å¡ios aplinkybÄs nepatvirtino.
D. K. duoti parodymai visuomet buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, susitarimo grobti svetimÄ turtÄ niekada nebuvo, telefono paÄmimo fakto nuteistasis įvykio metu nematÄ, o nukentÄjusiajam smÅ«gius sudavÄ dÄl asmeninio konflikto. D. K. veiksmai â smÅ«gio sudavimas nukentÄjusiajam, nesant tikslo pagrobti svetimÄ turtÄ panaudojant fizinį smurtÄ , turÄtų bÅ«ti kvalifikuojami ne pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bausmÄs tikslai bus pasiekti D.
K. paskyrus realiÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ, todÄl praÅ¡oma sprÄsti nuteistajam paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymo atidÄjimo klausimÄ . Pažymima, kad D. K. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikavus į BK 138 straipsnio 1 dalį, bus laikoma, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, dÄl kurio nuteistasis prisipažino ir gailisi, o tai laikytina lengvinanÄiomis aplinkybÄmis, kurios sukuria galimybÄ taikyti bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ . Atkreipiamas dÄmesys ir į tai, kad D. K. yra moksleivis, charakterizuojamas teigiamai, sportuoja, dÄl padaryto nusikaltimo labai gailisi.
NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka, nuteistojo gynÄja advokatÄ pritarÄ apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti. ProkurorÄ, teigdama, kad nuteistojo D. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, praÅ¡Ä jį atmesti. Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmetamas. ApeliacinÄs instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisÄtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisÄs normų reikalavimų.
Pagrįstas â kai jame padarytos iÅ¡vados dÄl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudÄties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmÄs ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Å iuo aspektu pažymÄtina, kad įrodymų vertinimo taisyklÄs baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimanÄio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisÄtu bÅ«du, ir nusprÄsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinÄ teismo kompetencijÄ nusprÄsti, kurie iÅ¡ byloje esanÄių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertÄ bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.
Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama nuteistojo apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).ApylinkÄs teismas, nepažeisdamas aukÅ¡Äiau aptartų baudžiamojo proceso normų, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ visas D. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priÄmÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu.
Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dÄstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, todÄl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis vien tik apelianto savaip pateikiama, taÄiau objektyviais duomenimis neparemta, nagrinÄjamo įvykio versija, teisÄjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
NagrinÄjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad D. K., veikdamas bendrininkų grupÄje su E. D. ir V. Z., Å¡ios nutarties 1 punkte apraÅ¡ytu laiku, vietoje ir aplinkybÄmis, panaudodamas fizinį smurtÄ nukentÄjusiojo A. B. atžvilgiu, pagrobÄ svetimÄ , t. y. A. B., priklausantį turtÄ â 150 (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties) eurų vertÄs mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ âSamsung S4â. Sprendžiant iÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio, savo kaltÄs dÄl fizinio smurto panaudojimo nukentÄjusiojo A.
B. atžvilgiu, nei pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu, nei apeliaciniu skundu D. K. iÅ¡ esmÄs neneigia. Nesutinka tik su jam inkriminuota aplinkybe, jog jis, veikdamas bendrininkų grupÄje kartu su E. D. ir V. Z., turÄjo tyÄiÄ , panaudojant fizinį smurtÄ nukentÄjusiojo atžvilgiu, pagrobti nukentÄjusiajam priklausantį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . D. K. teigimu, telefono paÄmimo fakto jis nematÄ, apie Å¡iÄ aplinkybÄ sužinojo vÄliau, telefonÄ Ä¯vykio metu paÄmÄ E. D., todÄl E. D. veiksmai turÄjo bÅ«ti vertinami kaip vykdytojo ekscesas, o D.
K. neteisÄti veiksmai â kvalifikuoti pagal pasekmes - BK 138 straipsnio 1 dalį. Ir vis tik, įvertinus nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , nuteistojo D. K. argumentai, kuriais Å¡is siekia suÅ¡velninti savo teisinÄ padÄtį, yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltÄ padarius nusikalstamus veiksmus, atitinkanÄius BK 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudÄties požymius, prieÅ¡ingai nei savo apeliaciniu skundu tai traktuoja nuteistasis, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir rÄmÄsi jais pripažindamas D.
K. kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dÄstyta argumentacija yra pakankama, ji pagrįsta faktiniais bylos duomenimis. Vertinant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad analizuojamu atveju jokio susitarimo tarp jo, E. D. ir V. Z. pagrobti nukentÄjusiajam priklausantį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , nebuvo, visų pirma pažymÄtina, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyÄinÄs nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis).
Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ dÄl bendrininkavimo darant konkreÄios rūšies nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dÄl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudÄtis, numatyta konkreÄiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos â bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyÄia ir susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ ) požymių visuma (bendrininkavimo sudÄtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.
Susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma â tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybÄ koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimÄ , nÄra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarÄ nusikalstamos veikos detales. Esant susitarimui ir bendrai tyÄiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkreÄiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ paÄiÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).
PažymÄtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudÄties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016). BylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, teisiamojo posÄdžio metu E. D. nurodÄ, kad po fizinio smurto panaudojimo nukentÄjusiojo atžvilgiu, A. B. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ paÄmÄ nesuvokdamas, jog telefonas priklausÄ nukentÄjusiajam (manÄ, kad tai V.
Z. arba D. K. telefonas). Momento, kai jis paÄmÄ telefonÄ , nei V. Z., nei D. K. nematÄ, o paimtÄ telefonÄ draugams jis parodÄ tik grįžÄs į namus. Vertinant Å¡iuos nuteistojo parodymus E. D., V. Z. ir D. K. susitarimo, pagrobti nukentÄjusiajam priklausantį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kontekste, vis tik pažymÄtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinÄjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudÄties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiÅ¡kinimais nÄra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresianÄiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių.
Juo labiau, kad sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dÄl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mÄ Ä¯gyja kitų nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai bei raÅ¡ytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko (-ų) pozicijÄ dÄl jam pareikÅ¡tų kaltinimų. Å iuo aspektu analizuojant E. D. parodymus, sprendžiant jų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , vis tik pažymÄtina, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu vertinamo įvykio aplinkybes, kiek jos susijusios su nukentÄjusiajam priklausanÄio mobilaus ryÅ¡io telefono pagrobimo faktu, jis aiÅ¡kino kiek kitaip.
Nuteistojo teigimu, A. B. pargriuvus ant žemÄs, iÅ¡ nukentÄjusiojo kiÅ¡enÄs iÅ¡krito mobiliojo ryÅ¡io telefonas âSamsung Galaxy S4â, baltos spalvos, kurį jis (E. D.) pakÄlÄ nuo žemÄs ir pasiÄmÄ, kas iÅ¡ esmÄs leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog, prieÅ¡ingai nei E. D. nurodÄ bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu, jis neabejotinai suvokÄ, jog telefonas priklausÄ ne V. Z. ar D. K., o bÅ«tent A. B.. Ir nors teisiamojo posÄdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaiÄius tokius E. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis paaiÅ¡kino, nežinantis, kodÄl davÄ bÅ«tent tokius parodymus (kurie iÅ¡ esmÄs skyrÄsi nuo jo pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu iÅ¡dÄstytos vertinamo įvykio versijos), taÄiau, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo teistas ir praeityje, todÄl neabejotinai žinojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ tvarkÄ ir svarbÄ , ir vis tik pasiraÅ¡Ä savo apklausos protokolÄ , pastabų dÄl jame užfiksuotų aplinkybių neturÄdamas, tikÄti E. D. pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu duotais parodymais, vertinti juos kaip patikimus ir remtis jais, sprendžiant jo ir kitų jo bendrininkų kaltÄs klausimÄ , prieÅ¡ingai nei tai siekiama D.
K. apeliaciniu skundu, teisinio pagrindo nÄra.Tuo tarpu įvertinus tai, kad analizuojamame konflikte dalyvavo tik E. D., V. Z., D. K. ir nukentÄjusysis A. B., jokių kitų asmenų aplinkui nebuvo, siekiant paÅ¡alinti nuteistųjų parodymuose esanÄius prieÅ¡taravimus ir nustatyti jų susitarimo apiplÄÅ¡ti nukentÄjusįjį turinį, aptartinos bÅ«tent nukentÄjusiojo pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu iÅ¡dÄstytos analizuojamo įvykio aplinkybÄs. A. B. teigimu, analizuojamo įvykio dienÄ jis nuÄjo nusipirkti cigareÄių į barÄ , kuriame buvo ir visi trys nuteistieji.
Vienas iÅ¡ jų (E. D.) praÅ¡Ä duoti pinigų, taÄiau, vietoje to, vienam iÅ¡ nuteistųjų (V. Z.) nupirko alaus ir, pastebÄjÄs nuteistųjų agresyvumÄ , iÅ¡Äjo namo. IÅ¡Äjus iÅ¡ baro, nuteistieji jį prisivijo ir primuÅ¡Ä. SmÅ«gių buvo daug, jam smÅ«giavo į veidÄ , korpusÄ , stuburÄ . Ä®vykio metu deÅ¡inÄje Å¡ortų kiÅ¡enÄje jis (A. B.) turÄjo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kurį, jam priklupus (nuo smÅ«gio į nugarÄ ), iÅ¡traukÄ E. D.. IÅ¡ esmÄs Å¡iai įvykių sekai, kiek ji susijusi su nukentÄjusiojo mobilaus ryÅ¡io telefono paÄmimu, neprieÅ¡tarauja ir nukentÄjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, remiantis kuriais, pajutÄs smÅ«gį į nugarÄ , jis nugriuvo ant žemÄs (ant kelių), pajuto, kaip tikrinamos jo kiÅ¡enÄs, ir bÅ«tent Å¡io patikrinimo metu iÅ¡ kiÅ¡enÄs buvo iÅ¡trauktas jam priklausantis mobilaus ryÅ¡io telefonas.
Esant tokiems nukentÄjusiojo parodymams akivaizdu, kad, prieÅ¡ingai nei pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu nurodÄ E. D. bei savo apeliaciniu skundu nurodo D. K. (neva nukentÄjusiojo telefonÄ Ä¯vykio metu E. D. paÄmÄ nuo žemÄs), mobilaus ryÅ¡io telefonas iÅ¡ nukentÄjusiojo Å¡ortų kiÅ¡enÄs vis tik buvo iÅ¡trauktas tyÄiniais E. D. veiksmais, kurių nepastebÄti, teisÄjų kolegijos įsitikinimu, nei D. K., nei V. Z., analizuojamo įvykio metu buvÄ Å¡alia nukentÄjusiojo bei E. D., kartu vartodami fizinį smurtÄ , o vÄliau kartu skubiai pasiÅ¡alinÄ iÅ¡ įvykio vietos, vis tik negalÄjo.
Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu perskaiÄius nukentÄjusiojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu), nukentÄjusysis juos patvirtino, pažymÄdamas, kad vertinamo įvykio metu jo mobilaus ryÅ¡io telefonas buvo kiÅ¡enÄje, papildomai paaiÅ¡kindamas ir tai, kad jis girdÄjo, kaip E. D. klausÄ, kur telefonas, kÄ , teisÄjų kolegijos įsitikinimu, tiek V. Z., tiek ir D.
K., analizuojamo įvykio metu buvÄ Å¡alia nukentÄjusiojo ir iÅ¡ jo kiÅ¡enÄs mobilaus ryÅ¡io telefonÄ iÅ¡Ämusio E. D., neabejotinai girdÄjo. Å i nukentÄjusiojo nurodyta aplinkybÄ neabejotinai patvirtina ir smurto pavartojimo prieÅ¡ jį tikslÄ â pagrobti nukentÄjusiajam priklausantį telefonÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ susitiprina ir tai, kad nukentÄjusiojo teigimu, dar bÅ«nant baro viduje iÅ¡ jo buvo reikalaujama pinigų. Atsižvelgiant į tai, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu A.
B. buvo įspÄtas dÄl atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ , bylÄ nagrinÄjant apylinkÄs teisme jis patvirtino ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, netikÄti jo iÅ¡dÄstyta ir aukÅ¡Äiau aptarta analizuojamo įvykio versija, ar jo parodymus vertinti kaip nepatikimus, ar prieÅ¡taraujanÄius nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms, teisinio pagrindo nÄra. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisÄjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai su jo parodymais, duotais teisiamojo posÄdžio metu tam tikrose aplinkybÄse skyrÄsi (pvz. nesutapo jo parodymai dÄl asmens, bare reikalavusio jo pinigų, bei asmens, kuriam jis nupirko alaus).
Bylos nagrinÄjimo apylinkÄs teisme metu jis paÅ¡alino savo skirtingose proceso stadijose duotuose parodymuose esanÄius prieÅ¡taravimus, iki įvykio nuteistųjų nepažinojo, todÄl melagingai juos apkalbÄti neturÄjo jokio pagrindo. Be to, esminÄse vertinamo įvykio aplinkybÄse, kiek jos susijusios su BK 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos inkriminavimu nuteistiesiems (smÅ«gių sudavimo, telefono pagrobimo), tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinÄjimo teisme metu A. B. duoti parodymai vis tik sutapo iÅ¡ esmÄs, todÄl atmesti juos kaip nepatikimus ir nesiremti jais sprendžiant nuteistųjų kaltÄs, o tuo paÄiu ir jų, kaip bendrininkų, susitarimo apiplÄÅ¡ti A.
B. klausimÄ , nÄra pagrindo. Nors pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu buvo keliama versija, kad A. B. analizuojamo įvykio metu buvo neblaivus, kas neva galÄjo įtakoti jo suvokimÄ apie vertinamo įvykio aplinkybes, taÄiau Å¡i versija bylos nagrinÄjimo apylinkÄs teisme metu vis tik nepasitvirtino, juolab, kad kaip jau buvo minÄta, nukentÄjusiojo parodymai visose proceso stadijoje, buvo gan nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, todÄl net jei nukentÄjusysis ir bÅ«tų buvÄs girtas, Å¡i aplinkybÄ niekaip nesudaro pagrindo netikÄti jo parodymais.
PrieÅ¡ingai, tai iÅ¡ esmÄs tik patvirtintų nusikaltimo padarymo prieÅ¡ jį motyvÄ â tikintis, kad bÅ«damas girtas nukentÄjusysis nesiprieÅ¡ins ar neprisimins ir neįsidÄmÄs nusikaltimÄ padariusių asmenų. Visgi, nagrinÄjamu atveju, liudytojais apklausti pareigÅ«nai A. G. ir E. Ž. patvirtino, jog nuvykus į įvykio vietÄ , jei yra įtarimų, kad nukentÄjusysis neblaivus, asmuo nÄra apklausinÄjamas. Tokiu atveju, pasak pareigÅ«nų, suraÅ¡omas tarnybinis praneÅ¡imas ir asmuo apklausiamas kitÄ dienÄ .
TaÄiau, sutinkamai su nagrinÄjamos baudžiamosios bylos duomenimis, apie tai, kad buvo sumuÅ¡tas 3 vyrų ir iÅ¡ jo buvo pagrobtas telefonas, A. B. praneÅ¡Ä telefonu 2016 m. gegužÄs 30 d. 2.20 val. (b. t. 1, b. l. 6), laikotarpiu nuo 3.20 val. iki 3.35 val. (tÄ paÄiÄ dienÄ ), iÅ¡ nukentÄjusiojo buvo paimtas pareiÅ¡kimas ir jis buvo apklaustas pareigÅ«nų, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog vertinamu atveju nukentÄjusiojo blaivumas ir tinkamas aplinkybių suvokimas įtarimų A. B. apklaususiems pareigÅ«nams, nesukÄlÄ.
Tokiu bÅ«du, nors ir sutiktina su D. K. apeliacinio skundo argumentais, jog duomenų, patvirtinanÄių iÅ¡ankstinį nuteistųjų susitarimÄ apiplÄÅ¡ti nukentÄjusįjį, nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje nÄra (tiek E. D. su V. Z., tiek ir D. K. neigÄ tarÄsi dÄl telefono pagrobimo iÅ¡ A. B.), taÄiau, įvertinus aptartų nukentÄjusiojo parodymų visumÄ , akivaizdu, kad bendrininkų susitarimas apiplÄÅ¡ti nukentÄjusįjį kilo spontaniÅ¡kai ir pasireiÅ¡kÄ konkliudentiniais jų veiksmais, apÄmÄ bet kokio smurto panaudojimÄ prieÅ¡ nukentÄjusįjį, siekiant palaužti jo pasiprieÅ¡inimÄ ir užvaldyti turtÄ .
Ir nors pats D. K. mobilaus ryÅ¡io telefono iÅ¡ A. B. nepaÄmÄ (tiek nukentÄjusysis, tiek ir E. D. patvirtino, kad telefonas buvo paimtas E. D.), taÄiau tai jo kaltÄs BK 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padaryme neÅ¡alina, kadangi savo nesutikimo dÄl E. D. veiksmų (telefono pagrobimo iÅ¡ A. B.), kuriuos, teisÄjų kolegijos įsitikinimu, D. K. matÄ, suvokdamas ir neteisÄtÄ jų prasmÄ, jis vis tik nepareiÅ¡kÄ (apie tai, kad bent vienas iÅ¡ nuteistųjų E. D. bÅ«tų neleidÄ kraustyti A.
B. kiÅ¡enių, ar tam prieÅ¡taravÄ, nukentÄjusysis nepatvirtino). Tokie D. K. veiksmai (nepritarimo E. D. veiksmams neiÅ¡reiÅ¡kimas, fizinio smurto panaudojimas nukentÄjusiojo atžvilgiu, tokiu bÅ«du palaužiant jo pasiprieÅ¡inimÄ ), apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, neabejotinai sustiprino E. D. pasiryžimÄ veikti nusikalstamai ir tiesiogiai sudarÄ sÄ lygas jo nusikalstamiems veiksmams, be kurių Å¡ios nusikalstamos veikos padarymas bÅ«tų iÅ¡ esmÄs pasunkÄjÄs. Tokiu bÅ«du, pripažinti, jog vertinamoje situacijoje egzistavo E. D., kaip vykdytojo ekscesas, prieÅ¡ingai nei tai nurodoma apeliaciniame skunde, teisinio pagrindo nÄra.
Manyti prieÅ¡ingai teisÄjų kolegijai neleidžia ir D. K. apeliacinio skundo motyvai, kad aplinkybÄ apie įvykio metu E. D. paimto telefono priklausomumÄ nukentÄjusiajam, jis sužinojo tik kartu su V. Z. ir E. D. grįžÄs į namus, kai E. D. parodÄ pagrobtÄ telefonÄ , kadangi kaip jau buvo minÄta anksÄiau, Å¡i aplinkybÄ paneigta nuosekliais nukentÄjusiojo parodymais. Be to, sutinkamai su A. B. parodymais, po užpuolimo, programos âSamsungâ pagalba jis nustatÄ, kad 2.38 val. buvo pakeista įvykio metu iÅ¡ jo pagrobto mobilaus ryÅ¡io telefono SIM kortelÄ, kas tik patvirtina aukÅ¡Äiau padarytÄ iÅ¡vadÄ , dÄl žinojimo apie telefono priklausomumÄ nukentÄjusiajam.
Nurodyta aplinkybÄ paneigia ir apelianto teiginius, kad jis sužinojÄs, jog telefonas priklauso nukentÄjusiajam, siekÄ telefonÄ nukentÄjusiajam grÄ Å¾inti kadangi akivaizdu, jog telefonu buvo naudojamasi, be to, su nukentÄjusiuoju Å¡iuo klausimu buvo susisiekta tik po to, kai dÄl įvykio buvo sulaikytas E. D., A. B. teigimu tai įvyko 2016 m. birželio 5 d.Å iÄ iÅ¡vadÄ betarpiÅ¡kai patvirtina ir kiti nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. ApžiÅ«rÄjus A. B. nuteistųjų grÄ Å¾intÄ ir tyrimui pateiktÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ âSamsung Galaxy S4â nustatyta, kad prijungus šį telefonÄ prie kompiuterio, kompiuteryje atsidaro telefono vidinÄs atminties talpykla, kuri pavadinta (duomenys neskelbtini), (vienas iÅ¡ nuteistųjų â V.
Z.), Microsoft windows operacinÄs programos pagalba, atvÄrus telefono vidinÄs atminties aplankÄ , atidarius dokumentų aplankÄ âPicturesâ, matomi du dokumentų aplankai, pavadinti âMessengerâ ir âScreenshotsâ. Atidarius dokumentų aplanke âMessengerâ, esanÄios nuotraukos, pavadintos â(duomenys neskelbtini),â ypatybes, matoma, kad Å¡is dokumentas buvo sukurtas 2016 m. gegužÄs 31 d, 14:57 val. (telefonas iÅ¡ A. B. buvo pagrobtas 2016 m. gegužÄs 30 d., apie 2.10 val.), nuotraukoje matomas V.
Z., kuris stovi paplÅ«dimyje, apsikabinÄs per petį kaire ranka merginÄ , nuotraukos fone galimai matosi Palangos mieste esantis pÄsÄiųjų tiltas prie jÅ«ros. Be to, telefono apžiÅ«ros metu atidarius aplankÄ âScreenshotsâ, buvo rastas ir failas, įraÅ¡ytas PNG formatu, pavadinimu â(duomenys neskelbtini)â. Nuotraukoje â(duomenys neskelbtini),â užfiksuota mobilaus telefono ekrano vaizdo nuotrauka, kurioje matomas telefono kontaktas, pavadintas âT. K..â su pavaizduotu mobilaus ryÅ¡io telefono numeriu (duomenys neskelbtini),.
Atidarius dokumento â(duomenys neskelbtini),â ypatybes, matoma, kad dokumentas sukurtas 2016 m. gegužÄs 31 d., 10:44 val. (b. t. 1, b. l. 21-22, 23-26, b. t. 2, b. l. 151-160).Å ių duomenų kontekste atmetant V. Z. versijÄ , jog paminÄti duomenys A. B. telefone galÄjo atsirasti V. Z. į telefonÄ Ä¯dÄjus savo SIM kortelÄ, pažymÄtina, kad SIM kortelÄ leidžia naudotis mobiliojo GSM tinklo paslaugomis: skambinti, siųsti trumpÄ sias žinutes, perduoti duomenis bet kuriam kitam tinklo vartotojui, taÄiau ji nÄra skirta dokumentų ir nuotraukų saugojimui (duomenys neskelbtini).
Be to, pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu apklaustas specialistas T. B. paaiÅ¡kino, kad dalis telefone rastų nuotraukų buvo darytos Å¡iuo įrenginiu, dalis buvo atsiųsta per programÄ âFacebookâ. 5 nuotraukos darytos Å¡iuo įrenginiu, 3 atsiųstos iÅ¡ âFacebookâ ir 3 darytos ekranvaizdžio bÅ«du, bet ne su kamera. Nuotrauka, kurioje pavaizduotas V. Z. su nenustatyta mergina, buvo atsiųsta 2016 m. gegužÄs 31 d. âFacebookâ programÄlÄs pagalba, taÄiau, kada konkreÄiai ji padaryta, nustatyti neįmanoma. Ekranvaizdžiai (tame tarpe ir â(duomenys neskelbtini)â) daryti tiek 2016 m. gegužÄs 31 d., tiek ir po 2016 m. gegužÄs 31 d., kas vÄlgi patvirtina aplinkybÄ, jog po A.
B. apiplÄÅ¡imo, pagrobtu telefonu buvo aktyviai naudojamasi (kas iÅ¡ bendrininkų juo naudojosi, reikÅ¡mÄs neturi, kadangi tai, kaip pagrobtÄ turtÄ bendrininkai pasidalina, veikos kvalifikavimo nekeiÄia). Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste neabejojant D. K. kalte padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, nesant pagrindo jo veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (smurto panaudojimÄ , padarant nukentÄjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , apima nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje), kaip nepagrįsti atmestini ir apelianto argumentai, jog jo pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu duoti parodymai skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinti netinkamai.
Atsižvelgiant į D. K. skirtingose proceso stadijose duotuose parodymuose esanÄius prieÅ¡taravimus, nesutampant jo ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinÄjimo metu duotiems parodymams nei su nukentÄjusiojo, nei iÅ¡ dalies su kitų nuteistųjų iÅ¡dÄstytomis vertinamo įvykio versijomis, remtis jais, sprendžiant tiek D. K., tiek kitų nuteistųjų kaltÄs klausimÄ , teisinio pagrindo nÄra. Pritariant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dÄl D. K. parodymų vertinimo pažymÄtina, kad apklausiamas teisme jis pripažino sudavÄs tik vienÄ smÅ«gį nukentÄjusiajam, todÄl, kad A.
B. jį neva įžeidinÄjo ir provokavo, jis (nukentÄjusysis) buvo visiÅ¡kai girtas, praÅ¡Ä jo ir jo draugų palydÄti jį namo (Å¡ias aplinkybes ne tik paneigÄ nukentÄjusysis, bet ir įvertinus tai, kad A. B. nei vieno iÅ¡ nuteistųjų iki vertinamo įvykio nepažinojo, jos iÅ¡ esmÄs vertintinos kaip nelogiÅ¡kos), kategoriÅ¡kai neigÄ, jog pats buvo neblaivus. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. K. Å¡ias aplinkybes aiÅ¡kino kiek kitaip. Jo teigimu, iki analizuojamo įvykio T.
G. namuose jis su draugais (E. D. ir V. Z.) vartojo stiprius alkoholinius gÄrimus, bare, kur buvo ir A. B., gÄrÄ alų, apie A. B. praÅ¡ymÄ palydÄti jį namo, nieko nesakÄ, pažymÄdamas, jog nepamena ir dÄl ko nukentÄjusiajam sudavÄ smÅ«gį, taÄiau patvirtino, kad tarp jų jokio konflikto nebuvo, nurodydamas ir tai, kad matÄ, kaip nukentÄjusiajam po smÅ«gio ar iÅ¡ rankų, ar kiÅ¡enÄs iÅ¡krito mobilaus ryÅ¡io telefonas. BÅ«tent Å¡iuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus D.
K. patvirtino ir atliekant jo parodymų patikrinimÄ Ä¯vykio vietoje, jie, teisÄjų kolegijos įsitikinimu, labiausiai atitinka ir nukentÄjusiojo iÅ¡dÄstytÄ vertinamo įvykio versijÄ . TaÄiau, perskaiÄius Å¡iuos D. K. parodymus pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu (jau po jo apklausos teisme), jis vÄlgi pradÄjo painiotis, nurodydamas tokias neadekvaÄias aplinkybes, kaip kad ikiteisminio tyrimo metu nukentÄjusįjį (kurio vardas A.) jis vadino V., paaiÅ¡kino, kad konfliktas tarp jo ir nukentÄjusiojo kilo nukentÄjusiajam dar neiÅ¡Äjus iÅ¡ baro, nurodydamas ir visiÅ¡kai naujÄ aplinkybÄ â, kad E. D. su A.
B. apsistumdÄ (E. D. to nepatvirtino), paneigdamas ir tai, kad matÄ, kaip nukentÄjusiajam iÅ¡krito telefonas (kuo iÅ¡ esmÄs grindžiamas ir jo apeliacinis skundas). Esant tokiems esminiams prieÅ¡taravimams nuteistojo skirtingose proceso stadijose duotuose parodymuose, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu D. K. duotų parodymų nepatvirtina jokia kita nagrinÄjamos baudžiamosios bylos medžiaga (prieÅ¡ingai nei jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus), atsižvelgiant ir į vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktika, pagal kuriÄ , remtis vien tik nuteistojo parodymais, sprendžiant jo kaltÄs klausimÄ , nÄra tikslinga, vertinti tokius D.
K. parodymus kaip patikimus ir jų pagrindu keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, vÄlgi nÄra jokio objektyvaus pagrindo. Nors apeliaciniu skundu teigiama, jog apklausiant D. K. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiÅ¡kintasi, kada jis sužinojo apie nukentÄjusiojo telefono paÄmimÄ , taÄiau įvertinus D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų visumÄ , akivaizdu, kad, net jo paties teigimu, jis matÄ, kaip nukentÄjusiajam po smÅ«gio ar iÅ¡ rankų, ar kiÅ¡enÄs iÅ¡krito mobilaus ryÅ¡io telefonas, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡i aplinkybÄ vis tik buvo aiÅ¡kinamasi ir tinkamai apraÅ¡yta nuteistojo apklausos protokole, kurį, be kita ko, D.
K. pasiraÅ¡Ä, patvirtindamas, kad visos apklausos protokole iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs yra teisingos. BÅ«tent tokias aplinkybes, t. y. kad jis matÄ, kaip mobilaus ryÅ¡io telefonas iÅ¡krito iÅ¡ A. B. kiÅ¡enÄs ar rankos, jis patvirtino ir 2016 m. gruodžio 13 d. apklausos metu (b. t. 1, b. l. 105-106), papildomai paaiÅ¡kindamas, kad nematÄ, kas tÄ telefonÄ paÄmÄ (tuo tarpu tiek teisminio bylos nagrinÄjimo metu, tiek ir apeliaciniu skundu betarpiÅ¡kai patvirtino, kad telefonÄ paÄmÄ E. D., kas iÅ¡ esmÄs atitinka 2016 m. birželio 6 d. jo apklausos metu užfiksuotas aplinkybes).
Be to, net ir apeliaciniu skundu jis nepaaiÅ¡kino savo besikeiÄianÄių parodymų priežasties, nurodydamas tik tiek, kad jo skirtingose stadijose duoti parodymai buvo iÅ¡ esmÄs vienodi, tik papildomi tam tikromis aplinkybÄmis, kas iÅ¡ esmÄs neatitinka faktinių nagrinÄjamos baudžiamosios bylos aplinkybių. Juo labiau, kad aplinkybÄ, jog D. K. nematÄ, kaip E. D. paÄmÄ nukentÄjusiajam priklausantį telefonÄ (A. B. patvirtinus, jog telefonas buvo iÅ¡trauktas iÅ¡ jo kiÅ¡enÄs po kiÅ¡enių apieÅ¡kojimo) paneigta aukÅ¡Äiau aptartų baudžiamosios bylos duomenų visuma.
Nors apeliaciniu D. K. skundu nurodomi ir tam tikri procesiniai pažeidimai, padaryti ikiteisminio tyrimo metu, taÄiau ir Å¡ie nuteistojo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pakankamo pagrindo teisÄto ir pagrįsto skundžiamo apylinkÄs teismo nuosprendžio pakeitimui. Kaip nustatyta BPK 10 straipsnyje, įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisÄ Ä¯ gynybÄ ; Å¡i teisÄ jiems užtikrinama nedelsiant nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento; teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas privalo užtikrinti galimybÄ Ä¯tariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonÄmis ir bÅ«dais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti jų asmeninių ir turtinių teisių apsaugÄ .
Sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punktu, gynÄjo dalyvavimas yra bÅ«tinas nagrinÄjant bylas dÄl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis. Pagal BPK 53 straipsnio 1 dalį, įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arba nukentÄjusiojo atstovai pagal įstatymÄ gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, jeigu Å¡ie yra nepilnameÄiai arba nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai prieÅ¡tarautų nepilnameÄio ar neveiksnaus asmens interesams.
Atsižvelgiant į aptartų teisÄs normų analizÄ, akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nepilnametį įtariamÄ jį apie jo galimai įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , apklausoje privalomas yra tik jo gynÄjo dalyvavimas. Tuo tarpu įstatyminiam atstovui, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama nuteistojo D. K. apeliaciniu skundu, suteikiama tik teisÄ, bet ne pareiga dalyvauti nepilnameÄio įtariamojo apklausoje, todÄl jo nedalyvavimas apklausiant nepilnametį įtariamÄ jį, BPK normų nepažeidžia.
Juo labiau, kad toks imperatyvas nenumatytas ir BPK 188 straipsnyje. PažymÄtina, kad atstovas pagal įstatymÄ , norÄdamas, jog jam bÅ«tų leista dalyvauti procese, turi pateikti raÅ¡ytinį ar žodinį praÅ¡ymÄ (BPK 53 straipsnio 3 d.). TodÄl vien tai, kad apklausiant D. K. ikiteisminio tyrimo metu jo apklausoje nedalyvavo jo įstatyminis atstovas, nesudaro pagrindo BPK nuostatų, regalamentuojanÄių nepilnameÄio įtariamojo apklausÄ , pažeidimo konstatavimui. Juo labiau, jog D. K. apklausoje dalyvavo jo gynÄjas, o praÅ¡ymas, kad apklausoje dalyvautų ir D.
K. įstatyminis atstovas, pateiktas nebuvo. Abejonių tinkamai atliktu ikiteisminiu tyrimu nekelia ir apelianto teiginiai, jog nuteistųjų atpažinimas buvo vykdomas iÅ¡ fotonuotraukų. Kaip nustatyta BPK 192 straipsnio 6 dalyje, jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali bÅ«ti daromas pagal jo nuotraukÄ ; ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis; pagal nuotraukas asmuo gali bÅ«ti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentÄjusiojo asmens saugumui užtikrinti.
IÅ¡ aptartos teisÄs normos seka, kad visais atvejais parodymas atpažinti turi bÅ«ti vykdomas atpažintinÄ asmenį parodant atpažįstanÄiajam ir tik tokiu atveju, kai to padaryti negalima dÄl objektyvių priežasÄių, ar siekiant užtikrinti nukentÄjusiojo ar liudytojo saugumÄ , Å¡is procesinis veiksmas atliekamas pagal nuotraukÄ . Atsižvelgiant į nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, įvertinus tai, kad nuteistieji gyvena netoli nukentÄjusiojo namų, nusikaltimas taip pat buvo įvykdytas netoli A.
B. gyvenamosios vietos, neabejotina, kad vertinamu atveju, siekiant užtikrinti nukentÄjusiojo saugumÄ , nuteistųjų atpažinimas buvo pagrįstai atliktas iÅ¡ jų nuotraukų. Vien tai, jog vertinamu atveju A. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nepatvirtino bijantis nuteistųjų, dÄl ko komentuojamas procesinis veiksmas, pasak nuteistojo, turÄjo bÅ«ti atliktas atpažintinÄ asmenį parodant atpažįstanÄiajam, nesudaro pagrindo šį procesinį veiksmÄ pripažinti neteisÄtu. PažymÄtina, kad BPK nÄra imperatyviai įtvirtinta, kokiais bylos duomenimis remdamasis (ar nukentÄjusiojo parodymais, ar nusikalstamos veikos pobÅ«džiu ir pan.) ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas nusprendžia atlikti asmenų atpažinimÄ pagal nuotraukÄ , siekdamas užtikrinti nukentÄjusio asmens saugumÄ .
Be to ir apklausiamas teisme nukentÄjusysis patvirtino, jog bijo nuteistųjų, nurodÄ, kad buvo sulaukÄs grasinimų (vienas iÅ¡ sutiktų po įvykio nuteistųjų â E. D., grasino iÅ¡vežimu į miÅ¡kÄ ). Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui nusprendus, jog kontaktinis nuteistųjų atpažinimas gali sukelti pavojų nukentÄjusiojo saugumui (kuo neabejoja ir teisÄjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistieji po vertinamo įvykio buvo susisiekÄ su nukentÄjusiuoju), nuteistųjų atpažinimas buvo pagrįstai atliktas iÅ¡ jų nuotraukų.
Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad apklausiamas teisme nukentÄjusysis patvirtino atpažinÄs nuteistuosius, nurodÄ kiekvieno iÅ¡ jų atliktus veiksmus, todÄl pagrindo abejoti parodymo atpažinti protokoluose užfiksuotomis aplinkybÄmis, nÄra. Tai, jog nukentÄjusysis atpažinimo metu papildomai nurodÄ iÅ¡ kokių konkreÄiai bruožų atpažino nusikaltimÄ padariusius asmenis bei detalizavo kokius veiksmus Å¡ie atliko, tik patvirtina jo parodymų objektyvumÄ , todÄl apeliacinio skundo argumentai susijÄ su Å¡io veiksmo galimu neteisÄtumu atmetami.
Ta aplinkybÄ, kad buvo atliekamas atpažinimas pagal nuotraukÄ , nors buvo galima parodyti atpažinti patį asmenį, taip formaliai nesilaikyta BPK 192 straipsnio 5 dalies nuostatos, neduoda pagrindo laikyti netinkamu įrodymu asmens parodymo atpažinti protokolų ir juose užfiksuotų aplinkybių. Tiek įtariamųjų apklausos, tiek ir kiti procesiniai veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant BPK reikalavimų, todÄl vien tai, jog apklausiama teisiamojo posÄdžio metu tyrÄja abejojo savo kompetencija, nesudaro teisinio pagrindo jos atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus vertinti kaip nepagrįstus, ar atliktus netinkamai.
Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytų duomenų visumÄ , nesant pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ apylinkÄs teismo nuosprendį D. K. apeliacinio skundo motyvais, jo veikos kvalifikavimÄ pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paliekant nepakeistÄ , Å¡velninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmÄ teisinio pagrindo taip pat nÄra. Sprendžiant klausimÄ dÄl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. K. paskirtos bausmÄs, visų pirma pažymÄtina, kad bausmÄ yra valstybÄs prievartos priemonÄ, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.
Kiekvienas nusikaltÄs asmuo turi teisÄ Ä¯ teisingÄ bausmÄ, todÄl vertinant konkreÄios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmÄ formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinanÄias teisingumo principo virÅ¡enybÄ.Bendrieji bausmÄs skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisÄto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmÄ pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Skirdamas bausmÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltÄs formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybÄ; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes. Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybÄ lengvinanÄių ar tik atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, ar yra ir atsakomybÄ lengvinanÄių, ir atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybÄs (atsakomybÄ lengvinanÄios ar sunkinanÄios) reikÅ¡mÄ.
Ir tik įvertinÄs atsakomybÄ lengvinanÄias ir (ar) atsakomybÄ sunkinanÄias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minÄtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnÄ ar griežtesnÄ bausmÄs rūšį, taip pat skiriamos bausmÄs dydį, skaiÄiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmÄs skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybÄs įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmÄs parinkimo sÄ lyga.
Vertindamas kaltininko asmenybÄs pavojingumÄ ir rinkdamas bausmÄs rūšį bei dydį, teismas turi ypaÄ atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dÄl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosÄius aplinkybÄms, ar kaltininko antivisuomeninÄs nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu D. K. buvo nepilnametis, atsižvelgtina ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bausmÄs skyrimui nepilnameÄiams reikÅ¡mingas aplinkybes: nepilnameÄio gyvenimo ir auklÄjimo sÄ lygas, nepilnameÄio sveikatos bÅ«klÄ ir socialinÄ brandÄ , anksÄiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumÄ , nepilnameÄio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkÄs teismas, skirdamas bausmÄ D.
K., atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad naujÄ tyÄinį, baigtÄ , apysunkį nusikaltimÄ jis įvykdÄ bÅ«damas teistas ir teistumui neiÅ¡nykus (b. t. 1, b. l. 109-114), praeityje baustas ir administracine tvarka (b. t. 1, b. l. 136-138), niekur nedirba (b. t. 1, b. l. 141), taÄiau mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (b. t. 3, b. l. 31), Kauno apskrities priklausomybÄs ligų centre ir VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centro apskaitoje neregistruotas (b. t. 1, b. l. 143, 145), tiek mokymosi įstaigoje, tiek ir Kauno bokso klubo â(duomenys neskelbtini)â charakterizuojamas teigiamai, (b. t. 3, b. l. 30, 31, 32), įvertino ir vienÄ D.
K. atsakomybÄ sunkinanÄiÄ aplinkybÄ (BK 60 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Visumos Å¡ių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , D. K. skyrÄ griežÄiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmÄs rūšį â terminuotÄ laisvÄs atÄmimÄ , jos dydį nustatydamas artimesnį sankcijoje numatytos bausmÄs minimumui, netaikydamas nuteistojo atžvilgiu ir jam paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymo atidÄjimo. Nesutikti su Å¡iuo skundžiamu apylinkÄs teismo sprendimu, prieÅ¡ingai nei tai konstatuojama nuteistojo apeliaciniu skundu, teisÄjų kolegija neturi pagrindo.
Motyvuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ svarbu paminÄti, kad nors komentuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu D. K. vis dar buvo nepilnametis, taÄiau Å¡is teistumas jam nÄra pirmasis â praeityje už įvairaus pobÅ«džio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymÄ jis jau buvo teistas ne kartÄ , jo atžvilgiu buvo taikytos tiek Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmÄs, tiek ir terminuotos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymo atidÄjimas, taÄiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikÄjimo jis nepateisino. TurÄdamas net kelis neiÅ¡nykusius teistumus jis ir vÄl padarÄ vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , kas neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisÄs ir visuomenÄje priimtas moralÄs bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dÄl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.
Juo labiau, kad nuteistasis turi ir galiojanÄių administracinių nuobaudų. Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad anksÄiau paskirtos bausmÄs vykdymo atidÄjimo metu D. K. buvo įpareigotas bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., taÄiau Å¡io įpareigojimo, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuota nusikalstama veika buvo įvykdyta nakties metu, jis nesilaikÄ. Visuma nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojanÄių aplinkybių, ankstesni teistumai, leidžia teigti, jog vertinamu atveju apylinkÄs teismas padarÄ teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmÄs tikslai bus geriausiai pasiekti paskiriant D.
K. griežÄiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmÄ - terminuotÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ, netaikant jos vykdymo atidÄjimo. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados, įvertinus Å¡ias iÅ¡ esmÄs neigiamai D. K. asmenybÄ charakterizuojanÄias aplinkybes, teisÄjų kolegijai neleidžia daryti ir teigiamos nuteistojo savybÄs â gabus sportininkas, gerai sutaria tiek su klasÄs draugais, tiek su sporto kolektyvu, mokosi, kadangi minÄtos aplinkybÄs nepaneigia nuteistojo polinkio nusikalsti, nesilaikyti bendrųjų visuomenÄje priimtų elgesio taisyklių ir neleidžia sprÄsti, jog D.
K. vis dar įmanoma taisyti be realios laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo. Įvertinus aukÅ¡Äiau paminÄtas nuteistojo D. K. asmenybÄ bei veikos pavojingumÄ apibÅ«dinanÄias aplinkybes, nuteistajam paskirtÄ bausmÄ vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ nÄra pagrindo â paskirtoji bausmÄ nÄra per griežta, ji neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmÄs paskirÄiai bei bendriesiems bausmÄs skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). BK nuostatos, reglamentuojanÄios bausmÄs skyrimo nepilnameÄiams taisykles vertinamu atveju pažeistos taip pat nebuvo.
AplinkybÄs, turinÄios reikÅ¡mÄs individualizuojant D. K. paskirtÄ bausmÄ buvo tinkamai iÅ¡nagrinÄtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Tame tarpe pagrįstai kaltinamojo dalinio prisipažinimo, nepripažįstant atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe, kadangi aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad D. K. prisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima Å¡velninti D.
K. paskirtÄ bausmÄ ar taikyti bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ , Å¡ioje byloje nenustatyta. Kaip jau minÄta, teisÄjų kolegija nenustatÄ, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinÄjimo metu bÅ«tų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų teisÄs ir kurie bÅ«tų sukliudÄ teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄti bylÄ . ApylinkÄs teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priÄmÄ pagrįstÄ bei teisÄtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriame iÅ¡vadas dÄl nuteistojo kaltÄs, bausmÄs rūšies ir dydžio, pagrindÄ bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todÄl nuosprendį naikinti ar keisti D.
K. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nÄra - nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisÄja jos paskelbimo dienÄ . TeisÄjai                                                                                                                   Albinas Antanaitis                                                                                                   Evaldas Gražys                                                                                                                                                                                                                                                            Daiva JankauskienÄ