ea8bbd2c-67bb-4380-9191-59579a97eda0 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2319-413/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11578-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.3; 1.3.2.9.4; 1.3.2.11; 1.3.4.1.5.2.1.8; 1.3.5.2.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4. Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M.

J. ir atsakovo J. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1380-920/2017 pagal ieÅ¡kovės M. J. ieÅ¡kinį atsakovui J. J. dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, darbo iÅ¡mokų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė M. J. prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 2246,32 Eur (atskaičius mokesčius) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, nurodant sprendimo dalį, nevirÅ¡ijančiÄ vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (271,11 Eur), vykdyti skubiai; 198,94 Eur (atskaičius mokesčius) piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas; 542,22 Eur (atskaičius mokesčius) dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ; vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo (2015 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 750 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę iÅ¡ Darbo kodekso (toliau DK) 127 straipsnio l dalies į DK 127 straipsnio 2 dalį.IeÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡alys 2013 m. lapkričio 4 d. pasirašė nuotolinio darbo sutartį Nr. 9, kurios pagrindu ieÅ¡kovė buvo priimta administratorės – apskaitininkės pareigoms.

Darbo sutarties 3 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovei LR Vyriausybės nustatytÄ valandinį tarifinį atlygį proporcingai dirbtam laikui. Darbo sutartyje nurodyta ieÅ¡kovės darbo vieta – Ä®kalnės akligatvis 6-10, Kaunas. Darbo užmokestis iki 2014 m. gruodžio mėnesio (imtinai) ieÅ¡kovei buvo mokamas grynais pinigais pagal darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tį ar kasos iÅ¡laidų orderius. Nuo 2015 m. sausio mėnesio darbo užmokestis nebemokamas. 2015 m. spalio 14 d. ieÅ¡kovė įteikė atsakovui praneÅ¡imÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, praneÅ¡ime nurodydama darbo sutarties nutraukimo priežastį – dėl darbdavio nemokumo. 2015 m. lapkričio 2 d. atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieÅ¡kove pagal DK 127 straipsnio l dalį.Atsakovas J.

J. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė – buvusi atsakovo sutuoktinė. Iki santuokos nutraukimo jie kartu vedė bendrÄ Å«kį, rÅ«pinosi J. J. vardu registruotu Å«kiu. IeÅ¡kovė buvo atsakinga už dokumentų tvarkymÄ , mokėjo mokesčius ir rÅ«pinosi kitais finansiniais reikalais. IeÅ¡kovė visada gaudavo pinigus grynaisiais, pati sutvarkydavo reikiamÄ dokumentacijÄ , atsakovas į finansinius reikalus nesikiÅ¡o. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo J.

J. ieÅ¡kovės M. J. naudai 2246,32 Eur (atskaičius mokesčius) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, 198,94 Eur (atskaičius mokesčius) piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, 542,22 Eur (atskaičius mokesčius) dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡mokÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , 333,33 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti, taip pat 89,62 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio ieÅ¡kovė buvo atleista, ir 8,4 Eur teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimo dalį dėl 271,11 Eurų (atskaičius mokesčius) dydžio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio nusprendė vykdyti skubiai. Kitoje reikalavimų dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nurodė, kad tarp Å¡alių nekyla ginčo dėl to, jog atsakovas neiÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei darbo užmokesčio už reikalavime nurodytÄ laikotarpį. Atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovei kaip įmonės apskaitininkei teko pareiga pačiai pasirÅ«pinti jai priklausančio darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimu, teismas vertino kaip nepagrįstus byloje esančiais įrodymais, o taip pat neatleidžiančiais atsakovo nuo DK 186 straipsnio 1 dalyje ir DK 201 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos mokėti atlyginimÄ už darbÄ , darbuotojo atliekamÄ pagal darbo sutartį, ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, įteikti visiems darbuotojams atsiskaitymo lapelius.

Todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 2246.32 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo teismas pripažino pagrįstu.Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovė apie savo atostogas neinformavo Sodros ir netinkamai įformino savo atostogas, todėl tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 198,94 Eur piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo. Pasisakydamas dėl atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo, teismas nurodė, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove buvo nutraukta 2015 m. lapkričio 2 d., ieÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 2016 m. birželio 3 d., todėl sprendė, kad ieÅ¡kovė praleido DK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ , dėl ko šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

Atsisakius pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ , teismas atmetė kaip iÅ¡vestinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 542,22 Eur dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo.Pasisakydamas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo (2015 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismas nurodė, kad ieÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 2016 m. birželio 3 d., bylos nagrinėjimo metu vykstant kitam procesui dėl santuokos nutraukimo, kuriame Å¡alys siekė ginÄÄ abiejose bylose iÅ¡spręsti taikiai.

Todėl, remdamasis DK 35 straipsnyje nustatytais principais, teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 542,22 Eur dviejų mėnesinių vidutinių darbo užmokesčio dydžių iÅ¡mokÄ .Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės pateiktas į bylÄ Ä¯rodymas – garso įraÅ¡as – neįrodo ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybių, be to, ieÅ¡kovei priteista dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ laikytina pakankama satisfakcija ieÅ¡kovei.

Todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė M. J. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo dalis dėl atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo ir dėl ieÅ¡kovės dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pakeisti ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę iÅ¡ DK 127 straipsnio 1 dalies į DK 127 straipsnio 2dalį; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (542,22 eurų, atskaičiuos mokesčius), o sprendimo dalį dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ pakeisti ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d., t. y. už 13 mėnesių (iÅ¡ viso 3524,43 Eur ) bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo, teismas atsakovo praÅ¡ymu taikė vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ , numatytÄ DK 300 straipsnio l dalyje. Å i teisės norma nereguliuoja atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo, darbo sutartis buvo nutraukta ieÅ¡kovės praÅ¡ymu ir ieÅ¡kovė neginčijo darbo santykių pasibaigimo, todėl reikalavimui pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę taikytinas DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio ieÅ¡kovė nėra praleidusi.

Jeigu teismas laikytų, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tai pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 414, 417 straipsnių reikalavimus, nes byloje pagal darbuotojos ieÅ¡kinį netyrė ir nesiaiÅ¡kino aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas vieno mėnesio terminas, ir dėl Å¡io pažaidimo bylÄ Å¡ioje dalyje iÅ¡sprendė neteisingai.Pagal DK 140 straipsnio 3 dalį, nutraukus darbo sutartį kitais Darbo kodekso IV skirsnyje (iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam iÅ¡mokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka.

Tokiu bÅ«du apeliaciniam teismui pripažinus, kad pirmos instancijos teismas neteisėtai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo, ieÅ¡kovė praÅ¡o patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo.Teismas pagrįstai nustatė, kad, atleisdamas ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, atsakovas J. J. su ieÅ¡kove neatsiskaitė, todėl teismas turėjo taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ .

Teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, nes nevertino įrodymų, patvirtinančių faktines bylos aplinkybes, susijusias su uždelsimo atsiskaityti faktu, nevertino darbo santykių trukmės, darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybių ir pobÅ«džio, priteistinos sumos dydžio ir jos reikÅ¡mės bei kitų aplinkybių, taip nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (darbo sutartis ir Sodros informacija apie ieÅ¡kovės valstybini socialinį draudimÄ ) patvirtina, kad ieÅ¡kovė dvejus metus dirbo pas atsakovÄ .

Garso įraÅ¡ai (telefoniniai ieÅ¡kovės pokalbiai su atsakovu po 2015 m. spalio 14 d., kuomet ieÅ¡kovė pateikė atsakovui praneÅ¡imÄ dėl darbo sutarties nutraukimo) patvirtina, kad ieÅ¡kovė siekė susitarti su atsakovu, prašė, kad jis atsiskaitytų ir Å¡alims nereikėtų bylinėtis, tačiau atsakovas neigė pareigÄ atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, reikalavo, kad ieÅ¡kovė paraÅ¡ytų praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru, o jai nesutikus – grasino atleisti jÄ iÅ¡ darbo už pravaikÅ¡tas.

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ 2016 m. birželio 3 d., nes nuolat turėjo sveikatos problemų (yra tik iÅ¡ dalies darbinga), bei vylėsi, kad J. J. suvoks pareigÄ atsiskaityti. IeÅ¡kovė neprieÅ¡tarauja, kad iÅ¡moka bÅ«tų mažinama ir praÅ¡o priteisti proporcingÄ teisės pažeidimui sumÄ , t. y. vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ nuo 2015 m. lapkričio 2 d. (atleidimo iÅ¡ darbo data) iki 2016 m. gruodžio 8 d. (ieÅ¡kovės praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ ), t. y. už 13 mėnesių, viso 3524,43 Eur (271,11 Eur vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis x l3 mėn. = 3524,43 Eur).Apeliaciniu skundu atsakovas J.

J. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo dalis dėl 2246,32 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 198,94 Eur piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 542,22 Eur dviejų mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , 333,33 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti, 89,62 Eur žyminio mokesčio, 8,40 Eur teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nors ieškovė nurodė, kad jai darbo užmokestis nebuvo mokamas nuo 2015 metų sausio mėnesio, tačiau atsakovas apie tai nieko nežinojo, taip pat nežinojo, kiek valandų ieškovė dirbo ir koks darbo užmokestis jai priklausytų mokėti. Ieškovė pati nurodė, kad iki 2015 metų sausio mėnesio ji gaudavo atlygį grynais pinigais, pati sau išsirašydama kasos išlaidų orderius ar išmokėjimo žiniaraštį. Pašlijus šalių santykiams ir atsiradus šeimoje nesutarimams, ieškovė bando atsakovui pakenkti, iš anksto ruošėsi šiai bylai ir nors gaudavo pakankamai pinigų tiek pragyvenimui, tiek ir asmeninėms reikmėms, nesutvarkė būtiniausių ūkio apskaitos dokumentų, nes nuo 2015 m. spalio mėnesio šalys kartu jau nebegyveno.Po santuokos nutraukimo ūkis atiteko būtent ieškovei, nes ieškovė įrodinėjo, kad ji ten investavo, tvarkė ir atliko visus darbus, atlikinėjo pati asmeniškai visus pavedimus, mokėjo privalomus mokesčius, todėl ūkis priklauso jai.

IeÅ¡kovė sutiko sumokėti net visus Å«kio įsiskolinimus ir atsiskaityti su kreditoriais. Todėl, atsakovo nuomone, teismas be jokio teisinio pagrindo priteisė ieÅ¡kovei darbo užmokestį, kurį, kaip ir kitus finansus, kontroliavo pati ieÅ¡kovė. NeiÅ¡mokėdama sau darbo užmokesčio, nors turėjo visas prieigas ir galimybes tai daryti, ieÅ¡kovė pažeidė įstatymus ir aplaidžiai tvarkė Å«kio buhalterinę apskaitÄ .Teismas savo sprendime nieko nepasisakė dėl ieÅ¡kovės raÅ¡tiÅ¡ko įsipareigojimo, kuriame ji nurodė, kad atsisakys ieÅ¡kinio, jei tik bus patvirtinta ir įsiteisės taikos sutartis santuokos nutraukimo byloje.

Tokį įsipareigojimÄ ji patvirtino ir teisme, praÅ¡ydama atidėti bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta santuokos nutraukimo byla. Atsakovas savo įsipareigojimus įvykdė, tai yra buvo pasiraÅ¡yta taikos sutartis santuokos nutraukimo byloje, tačiau ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinio reikalavimų nagrinėjamoje byloje neatsisakė ir prašė teismo nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, taip pažeisdama vienÄ iÅ¡ santuokos nutraukimo taikos sutarties sÄ lygų.Apeliantas nesutinka ir su 198,94 Eur pinigine kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė pati nesutvarkė reikiamų dokumentų, nors tikrai vyko atostogų su Å¡alių vaiku, todėl Å¡is reikalavimas taip pat turėjo bÅ«ti atmestas. Anot apelianto, ieÅ¡kovei be jokio teisinio pagrindo priteista ir dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡moka už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ (542,22 Eur), kadangi atsakovas nedelsė atsiskaityti, o ieÅ¡kovė savo darbo užmokesčio iÅ¡ atsakovo nereikalavo ir nesakė, kad atlyginimas jai nėra mokamas.Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovė turėjo nukreipti savo reikalavimus į J.

J. Å«kį, kuris vykdė individualiÄ veiklÄ , o ne į patį atsakovÄ , nes ieÅ¡kovę įdarbino ne fizinis asmuo, o J. J. Å«kis, kuris po santuokos nutraukimo atiteko pačiai ieÅ¡kovei. Pirmos instancijos teismas neįvertino reikÅ¡mingų teisingam bylos iÅ¡sprendimui faktinių bylos aplinkybių, nustatytų aplinkybių teisiÅ¡kai nekvalifikavo bei padarė daug esminių teisės normų pažeidimų.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė M. J. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai neigė atsakovo nurodytas aplinkybes, nurodydama, kad visus Å«kio pinigus kontroliuodavo atsakovas, ieÅ¡kovei nurodydamas, kokius ir kam atlikti mokėjimus; kad dažniausiai pats J. J. apmokėdavo sÄ skaitas grynaisiais pinigais, kuriuos nusiimdavo iÅ¡ banko, banko sÄ skaitose pinigų dažnai trÅ«kdavo, atsakovas mokėdavo atlyginimus grynais kitiems samdomiems Å«kio darbuotojams; kad ieÅ¡kovė neturėjusi teisės iÅ¡simokėti sau atlyginimo bei pasinaudoti Å«kio pinigais.

IeÅ¡kovė pažymi, kad atlyginimo už darbÄ nėra gavusi nuo darbo sutarties sudarymo, tačiau praÅ¡o jį priteisti tik nuo 2015 metų sausio mėnesio. Anksčiau ji tik pasiraÅ¡ydavo, kad gaudavo atlyginimÄ , nors faktiÅ¡kai jo negavo.Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad Å¡alis sieja ne darbiniai, bet Å¡eimyniniai verslo santykiai; kad po santuokos nutraukimo Å«kis atiteko ieÅ¡kovei (atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovei atiteko Å«kio kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o banko sÄ skaitose buvę Å«kio pinigai ir Å«kininko J.

J. Å«kis liko atsakovo nuosavybė); kad nutraukiant santuokÄ ieÅ¡kovė prisiėmė sumokėti visus įsiskolinimus kreditoriams, yra visiÅ¡kai nereikÅ¡mingos Å¡ioje darbo byloje, nes jos neįrodo, kad ieÅ¡kovė disponavo Å«kio lėšomis ar turėjo pareigÄ iÅ¡simokėti sau atlyginimÄ .Atsakovo argumentas, jog teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovės raÅ¡tiÅ¡ko įsipareigojimo, kuriuo ji įsipareigojo atsiimti ieÅ¡kinio reikalavimus darbo byloje, kuomet įsiteisės teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, yra klaidinantis apeliacinį teismÄ , nes pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti įrodymo, kuris nebuvo pateiktas į bylÄ .

Atsakovas jį pateikė kartu su apeliaciniu skundu, tačiau netgi apeliaciniame skunde neiÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymo priimti šį naujÄ Ä¯rodymÄ .Ūkininkas (atsakovas) J. J. yra darbdavys pagal Ūkininko Å«kio įstatymo 5 straipsnio l dalį (Å«kininkas su samdomais fiziniais asmenimis sudaro darbo sutartis), o pagal DK 186 straipsnio 2 dalį, darbo užmokestį darbuotojui iÅ¡moka darbdavys. Ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės Å«kio veikla ir miÅ¡kininkyste, o jo Å«kis yra įregistruotas Ūkininkų Å«kių registre, Å«kininko Å«kis – Å«kininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma.

Remiantis Å¡iomis nuostatomis atsakovas J. J. kaip fizinis asmuo yra atsakingas už savo kaip Å«kininko veiklÄ , todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamos proceso Å¡alies (atsakovo) atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimÄ , teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar ieÅ¡kinys yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu nustatomi absoliutÅ«s teismo sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) arba neatskleista bylos esmė, ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.).

Darbo bylose teismas yra aktyvus, todėl įrodymų rinkimas pasižymi tam tikra specifika. Teismas turi ne tik teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnis), bet tam tikrais atvejais ir pareigÄ . Teismas, rengdamasis bylÄ nagrinėti teisme, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, iÅ¡reikalauja iÅ¡ atsakovo dokumentus apie ieÅ¡kovo priėmimÄ ir atleidimÄ (perkėlimÄ , nuÅ¡alinimÄ ) iÅ¡ darbo, drausminių nuobaudų skyrimÄ , apie vidutinį ieÅ¡kovo darbo užmokestį ir kitus bylai nagrinėti bÅ«tinus dokumentus, jeigu jų negali pateikti ieÅ¡kovas (CPK 415 straipsnis).IeÅ¡kovas nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalies dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio gynėsi tuo, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama įmonės (Å«kininko Å«kio) administratore – apskaitininke (buhaltere), taip pat buvo atsakinga ir už savalaikį darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ , kitas finansines operacijas bei duomenų pateikimÄ valstybės institucijoms, kurių atlikimui atsakovas nedarė jokios įtakos.

Teismas atmetė Å¡iuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus, formaliai nurodydamas, kad tokie teiginiai neatleidžia atsakovo nuo DK 186 straipsnio 1 dalyje ir DK 201 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos mokėti atlyginimÄ už darbÄ . Taigi, tenkindamas šį reikalavimÄ teismas iÅ¡ esmės vadovavosi ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais ir nepasisakė dėl atsakovo įrodinėjamų aplinkybių, nenurodė įrodymų, kurių pagrindu pripažino ieÅ¡kovės teiginius pagrįstais, o atsakovo – nepagrįstais.Darbo apmokėjimo sÄ lygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka, įvertinus profesinę rizikÄ , nustatomi kolektyvinėse sutartyse.

KonkretÅ«s valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sÄ lygos, darbo normos (iÅ¡dirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Pagal DK 201 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raÅ¡tiÅ¡kas praÅ¡ymas – kartÄ per mėnesį. Darbuotojo reikalavimu darbdavys privalo iÅ¡duoti pažymÄ apie darbÄ toje darbovietėje, nurodydamas darbuotojo pareigas, kiek laiko jis dirbo, darbo užmokesčio dydį ir sumokėtų mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų dydį, atleidimo iÅ¡ darbo priežastį (DK 208 straipsnio 2 dalis).Å ios nutarties 19 punkte nurodytų aplinkybių tyrimas reikalauja faktinio bylos įrodymų vertinimo, kurių pateikimas (iÅ¡reikalavimas) yra ne tik byloje dalyvaujančių Å¡alių, bet ir teismo pareiga (CPK 178, 414 straipsnis).

Ä® bylÄ nepateikti darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, darbo grafikai, Å¡alių pareiginiai nuostatai, įsakymai apie priėmimÄ ir atleidimÄ iÅ¡ darbo, kasos operacijų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalas, AB DnB banko, per kurį buvo atliekami mokėjimai, iÅ¡raÅ¡ai už visÄ aktualų ginčui spręsti laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d., nors tokius dokumentus ieÅ¡kovė perdavė atsakovui 2015 m. spalio 14 d. Dokumentų perdavimo aktu Nr. 1 (b. l. 94–97).

Nepareikalavus minėtų duomenų, negalima nustatyti atsakovo Å«kyje galiojusios darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų (atostoginių) mokėjimų tvarkos, taigi, ir patikrinti tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų pagrįstumo.IeÅ¡kovės reikalavimÄ pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ teismas atmetė dėl praleisto vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties termino, nurodyto DK 300 straipsnio 1 dalyje. IeÅ¡kovė (apeliantė) su tokiai teismo argumentais nesutiko, apeliaciniame skunde nurodydama, kad Å¡i teisės norma nereguliuoja atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo, ieÅ¡kovė neginčijo darbo santykių pasibaigimo, todėl atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimui taikytinas DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio ieÅ¡kovė nėra praleidusi.

Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 414, 417 straipsnių reikalavimus, nes byloje pagal darbuotojos ieÅ¡kinį netyrė ir nesiaiÅ¡kino aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas vieno mėnesio terminas ir dėl Å¡io pažaidimo bylÄ Å¡ioje dalyje iÅ¡sprendė neteisingai. IeÅ¡kinio senaties darbo teisiniuose santykiuose samprata ir teisinis reglamentavimas įtvirtinti DK 27 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 5 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu DK ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų.

Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas iÅ¡ tikrųjų praleistas ir ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti, nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kovas tokį praÅ¡ymÄ pateikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-170/2010).

KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Kiekvienu atveju turi bÅ«ti taikomi ne vidutiniai, o individualÅ«s elgesio standartai dėl bylos Å¡alių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieÅ¡kinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2014; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-701/2015; 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad DK 297 straipsnio 1 dalis (DK 300 straipsnis pagal DK redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2017 m. liepos 1 d.) nustato vieno mėnesio sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ teisinės gynybos, kai darbuotojas nesutinka su nuÅ¡alinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva ar atleidimu iÅ¡ darbo.

Å is sÄ raÅ¡as yra baigtinis, todėl negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai. Tuo tarpu kreipimasis į teismÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo yra atskira darbo ginčų kategorija, jai DK nenumato sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties termino, todėl turėjo bÅ«ti taikomas bendras 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2008). Todėl nagrinėjant bylÄ Â iÅ¡ naujo spręstina, ar ieÅ¡kovė iÅ¡ viso yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 21–23 punktų nuostatas, sutiktina su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taikė formaliai, neiÅ¡tyręs visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių.IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas šį reikalavimÄ atmetė, kadangi ieÅ¡kovės pateiktas į bylÄ Ä¯rodymas – garso įraÅ¡as – neįrodo ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybių, be to, ieÅ¡kovei priteista dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ laikytina pakankama satisfakcija ieÅ¡kovei. DK 250 straipsnio formuluotė leidžia iÅ¡skirti daug atvejų, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali bÅ«ti atlyginama neturtinė žala.

Kasacinio teismo yra pažymėta, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos šios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės: darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006; kt.).

IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvų akivaizdu, kad sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra tinkamai motyvuotas, o galutinės iÅ¡vados nepagrįstos įstatyminėmis teisės normomis ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai taikydamas materialinės teisės normas, nenustatė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų naujų įrodymų apimties bei pobÅ«džio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacijos paskirties.

Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad dėl neatskleistos bylos esmės egzistuoja savarankiÅ¡kas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). GrÄ Å¾inus byla nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ turės spręsti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                 Gintautas Koriaginas Diana Labokaitė Albina Rimdeikaitė